Administracinė byla Nr. AS-40-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02906-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. Č. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Č. skundą,

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas D. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1) pakeisti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN) Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Pravieniškių PN direktoriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. V-392, specialiųjų reikalavimų 4.1 punktą ir jį išdėstyti taip: „turėti socialinių arba humanitarinių mokslų studijų srities aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą“;

2) įpareigoti Pravieniškių PN siūlyti pareiškėjui užimti lygiavertes Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas arba kitas tolygias pareigas.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, jog Pravieniškių PN vykdo procedūras, susijusius su įvykdyta pataisos įstaigos restruktūrizacija, ir sprendžia dėl pareiškėjo pareigybės naikinimo, jo perkėlimo į pareiškėjo kvalifikaciją atitinkančias lygiavertes pataisos pareigūno pareigas ir kitus klausimus. Pareiškėjas nenurodė duomenų, kad atsakovas būtų priėmęs individualų teisės aktą, sukeliantį teisines pasekmes ir keičiantį pareiškėjo teisinę padėtį vidaus tarnybos teisiniuose santykiuose, pareiškėjas tokio akto prie skundo nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad kreipimosi į teismą metu tarp pareiškėjo ir Pravieniškių PN individualus tarnybinis ginčas dėl perkėlimo į kitas pareigas ar atleidimo iš jo užimtų pareigų teisėtumo nebuvo kilęs. Tik atleidus pareiškėją iš vidaus tarnybos ar perkėlus į kitas pareigas ir ginčui persikėlus į teismą, gali būti sprendžiama dėl Pravieniškių PN atliktų procedūrų ir parengtų aktų teisėtumo.

II.

Pareiškėjas D. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai suprato jo skundo esmę, kadangi pareiškėjas jau yra perkeltas į žemesnes vyresniojo specialisto pareigas, skunde buvo nurodyta dabartinė jo pareigybė bei tai, kad pasikeitė pareiškėjo teisinė padėtis vidaus tarnybos teisiniuose santykiuose. Taigi pareiškėjas buvo perkeltas į žemesnes pareigas, neleidus jam užimti tolygių Resocializacijos skyriaus viršininko pareigų, nustatant neproporcingai siaurą specialųjį reikalavimą. Pareiškėjo teigimu, teisines pasekmes jam sukėlė atsakovo individualus teisės aktas – direktoriaus įsakymas, kuriuo patvirtintas Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymas, būtent šį individualų aktą jis skundžia teismui. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Administracinės bylos pagal pareiškėjo D. Č. atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog pareiškėjas nenurodė duomenų, kad atsakovas būtų priėmęs individualų teisės aktą, sukeliantį teisines pasekmes ir keičiantį pareiškėjo teisinę padėtį vidaus tarnybos teisiniuose santykiuose, todėl kreipimosi į teismą metu tarp pareiškėjo ir atsakovo dar nebuvo kilęs individualus tarnybinis ginčas dėl pareiškėjo perkėlimo į kitas pareigas ar atleidimo iš jo užimtų pareigų teisėtumo.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, jog kreipimosi į teismą metu jau buvo perkeltas į žemesnes vyresniojo specialisto pareigas ir kad ginčą teisme kelia dėl to, kad jam nebuvo leista užimti Resocializacijos skyriaus viršininko pareigų.

Įvertinusi pareiškėjo skundo turinį bei prie jo pridėtus dokumentus, teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje padarytomis išvadomis. Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui detaliai išdėstė su Pravieniškių PN ir jos Resocializacijos skyriaus restruktūrizacija susijusias faktines aplinkybes, nurodė, kad jam nebuvo leista užimti, jo nuomone, lygiaverčių pareigų, taip pat tai, kad jis buvo perkeltas į žemesnes pareigas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nebuvo perkeltas į kitas pareigas (kuria remiantis atsisakyta priimti pareiškėjo skundą), nagrinėjamu atveju nėra teisinga. Jokių kitų atsisakymo priimti pareiškėjo skundą pagrindų pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė. 

Pažymėtina, kad jeigu pareiškėjo skunde nurodytų ir prie jo pridėtuose dokumentuose esančių duomenų pirmosios instancijos teismui nepakako tam, kad būtų galima įvertinti teisme keliamo ginčo pobūdį ir esmę bei iš karto išspręsti skundo priėmimo klausimą, tai buvo pagrindas priimti nutartį dėl skundo trūkumų nustatymo (ABTĮ 33 str. 1 d.), o ne vertinti tokį skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka ir atsisakyti jį priimti. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą konstatavęs, kad jei teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimus, įstatymo numatytais atvejais termino skundo trūkumams pašalinti nenustato, yra pagrindas manyti, kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas skundo priėmimo klausimas. Teismui nenustačius termino trūkumams pašalinti, apeliacinis teismas priima sprendimą panaikinti priimtą teismo nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS¹⁴³-580/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-601-492/2020) administracinėje byloje Nr. AS⁸²²-190/2013; 2020 m. spalio 14 d. nutartį).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, priimta remiantis faktinių bylos aplinkybių neatitinkančia išvada, kad pareiškėjas kreipimosi į teismą metu nebuvo atleistas iš vidaus tarnybos ar perkeltas į kitas pareigas, taip pat nenurodžius kitų atsisakymo priimti skundą pagrindų, negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. Č. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė