Paveikslėlis, kuriame yra tekstas  Automatiškai sugeneruotas aprašymas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2007 M. SAUSIO 10 D. ĮSAKYMO NR. D1-23 „DĖL APLINKOSAUGINIŲ REIKALAVIMŲ PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ DUGNO VALYMO IR GILINIMO DARBAMS VYKDYTI VIDAUS VANDENŲ KELIUOSE, UOSTUOSE IR PRIEPLAUKOSE PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2023 m. gegužės 10 d. Nr. D1-144

Vilnius

 

 

1. P a k e i č i u Aplinkosauginius reikalavimus paviršinių vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams vykdyti vidaus vandenų keliuose, uostuose ir prieplaukose, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. D1-23 „Dėl Aplinkosauginių reikalavimų paviršinių vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams vykdyti vidaus vandenų keliuose, uostuose ir prieplaukose patvirtinimo“:

1.1. Pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip:

4. Gilinimo darbams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis, turi būti atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Kai gamtiniame ar kompleksiniame draustinyje, valstybiniame parke ar biosferos rezervate planuojami gilinimo darbai gali pakeisti upių ir ežerų krantus, natūralų upių nuotėkį ar natūralų ežerų vandens gylį ir jiems pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, tokiems gilinimo darbams Veiklos gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose poveikio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms vertinimo ir sprendimų dėl jos leistinumo priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-244 „Dėl Veiklos gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose poveikio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms vertinimo ir sprendimų dėl jos leistinumo priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka turi būti atliktas poveikio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms vertinimas ir pritarta tik jeigu pagal vertinimo rezultatus priimtas sprendimas, kad planuojama veikla nepakenks saugomoms vertybėms.“

1.2. Pakeičiu 5 punktą ir jį išdėstau taip:

5. Kai gilinimo ar valymo darbai planuojamiNatura 2000“ teritorijoje ar tokios teritorijos artimoje aplinkoje, turi būti nustatytas gilinimo ar valymo darbų poveikio „Natura 2000“ teritorijai reikšmingumas vadovaujantis Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255 „Dėl Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

1.3. Papildau 51 punktu:

51. Reikšmingo neigiamo poveikio Europos Bendrijos svarbos natūralioms buveinėms „Natura 2000“ teritorijose slenkstiniai dydžiai pateikiami Aplinkosauginių reikalavimų 1 priede.

1.4. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:

10. Valymo ir gilinimo metu iškastas gruntas gali būti panaudojamas atkuriant ir (arba) tvarkant pažeistas ir (arba) eroduotas pakrantes, gerinant buveines vandens paukščiams ar kitoms su vandeniu susijusioms rūšims, taip pat, suderinus su vandens kelio valdytoju, remontuojant ir statant bunas, apsauginius pylimus, kitus vandens kelio elementus. Gruntas gali būti pilamas į sąvartas vandens telkinio pakrantėje ar akvatorijoje už vandens keliui priskirto ploto ribos, kai tai neprieštarauja 12 punkte nustatytiems reikalavimams. Rekomenduojama geroji iškasto grunto tvarkymo praktika, siekiant apsaugoti ar pagerinti laukinių paukščių buveines, pateikiama Aplinkosauginių reikalavimų 2 priede.“

1.5. Pakeičiu 11 punktą ir jį išdėstau taip:

11. Valant ar gilinant uostus ir prieplaukas, esančias įlankose, ir kai gruntą planuojama panaudoti kitiems tikslams nei numatyta 10 punkte, turi būti ištirtas iškasto grunto užterštumas ir, atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, sprendžiama dėl tokio grunto panaudojimo galimybių derinant metinį arba daugiametį valymo darbų planą ir (arba) gilinimo darbų projektą. Jeigu valymo darbai planuojami ir vykdomi pagal daugiametį valymo darbų planą (kai valymo darbai vykdomi kiekvienais metais) valymo darbus organizuojantis asmuo iškasamo grunto užterštumą turi ištirti kasmet (jeigu valymo darbai vykdomi pakartotinai tais pačiais metais – pakartotiniai grunto užterštumo tyrimai neprivalomi) prieš pradėdamas darbus, ir apie tyrimo rezultatus per 10 darbo dienų nuo jų gavimo raštu informuoti valymo darbų planą suderinusias institucijas ir Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD), taip pat pranešti, ar dėl tyrimų rezultatų bus keičiami iškasto grunto tvarkymo tikslai. Užterštumo tyrimai atliekami vadovaujantis Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 „Dėl Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų patvirtinimo“, Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais LAND 9-2009, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. D1-694 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 9-2009 „Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai“ patvirtinimo“, Lietuvos higienos norma HN 60:2015 „Pavojingųjų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-114 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 60:2015 „Pavojingųjų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje“ patvirtinimo“. Jeigu kiti teisės aktai nustato kitus grunto kokybės reikalavimus jo naudojimui konkretiems tikslams, turi būti atlikti papildomi tyrimai pagal tuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.“

1.6. Pakeičiu 12 punktą ir jį išdėstau taip:

12. Iškastą gruntą draudžiama paskleisti vandens telkiniuose esančiose salose (išskyrus atvejus, kai vykdomi III skyriuje nustatyta tvarka suderinti buveinių vandens paukščiams ar kitoms su vandeniu susijusioms rūšims gerinimo darbai), pelkių ir šaltinynų teritorijose, natūraliose pievose ir ganyklose, saugomų rūšių radavietėse ir augavietėse, Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse, išskyrus buveines 1130 Upių žiotys ir 1150* Lagūnos.

1.7. Pakeičiu 17 punktą ir jį išdėstau taip:

17. Darbų vykdytojas valymo darbams parengia metinį arba daugiametį valymo darbų planą ir jį pateikia AAD ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki valymo darbų pradžios. Su metinio arba daugiamečio valymo darbų planu pateikiamas dokumentas, patvirtinantis šio plano suderinimą su 18 punkte nurodyta institucija (-omis). Metiniame arba daugiamečiame valymo darbų plane pateikiama:

17.1. informacija apie planuojamus valymo darbus, nurodant darbų vykdymo pradžios ir pabaigos terminus, darbų vykdymo vietą, Darbų vykdytoją – pavadinimas, buveinė, telefono numeris;

17.2. vandens telkinio dalies, kurioje planuojami valymo darbai, batimetrinis planas su pažymėtomis dugno valymo vietomis, nurodant projektinį gylį, plotį ir projektinį vandens lygį, planuojamo iškasti grunto kiekį ir galimo kasmet iškasamo grunto kiekio svyravimo ribas, jeigu pateikiamas daugiametis valymo darbų planas;

17.3. informacija, kaip bus tvarkomas ir/ar panaudojamas iškastas gruntas;

17.4. planuojamo iškasti grunto tyrimai, kai planuojama panaudoti iškastą gruntą kitiems tikslams nei numatyta 10 punkte. Kai grunto tyrimai rodo, kad gruntas užterštas cheminėmis medžiagomis, darbų vykdytojas privalo vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais cheminėmis medžiagomis užteršto grunto tvarkymą ir (ar) panaudojimą.“

1.8. Pakeičiu 18 punktą ir jį išdėstau taip:

18. Metinis ar daugiametis valymo darbų planas turi būti suderintas su saugomos (-ų) teritorijos (-ų) direkcija, kai šiame plane nurodytos grunto kasimo ir/ar išpylimo vietos yra saugomose teritorijose ir „Natura 2000“ teritorijose, direkcijai priskirtose pagal direkcijos nuostatus arba pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus priskyrimą (toliau – Direkcijos administruojama teritorija).

1.9. Pakeičiu 22 punktą ir jį išdėstau taip:

22. Darbų vykdytojas pateikia Agentūrai el. paštu aaa@gamta.lt gilinimo darbų projektą su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ar saugomos (-ų) teritorijos (-ų) direkcijos išvada dėl gilinimo darbų poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo, jei gilinimo darbai ir/ar grunto išpylimas planuojami tokiose teritorijose ar jų artimoje aplinkoje.“

1.10. Pakeičiu 23 punktą ir jį išdėstau taip:

23. Agentūra gilinimo darbų projektą teikia derinti:

23.1. saugomos (-ų) teritorijos (-ų) direkcijai, kai gilinimo darbus ir/ar grunto išpylimą numatoma vykdyti Direkcijos administruojamoje teritorijoje;

23.2. Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, kai planuojama vykdyti gilinimo darbus galimuose gintaro išplitimo plotuose (Kuršių mariose, išskyrus Atmatos žiotis).“

1.11. Papildau 1 priedu (pridedama).

1.12. Papildau 2 priedu (pridedama).

2. Nustatau, kad šio įsakymo 1.2 papunktis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                                  Simonas Gentvilas


 

Aplinkosauginių reikalavimų paviršinių vandens

telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams

vykdyti vidaus vandenų keliuose, uostuose ir

prieplaukose

1 priedas

 

EUROPOS BENDRIJOS SVARBOS NATŪRALIŲ VANDENŲ BUVEINIŲ PAŽEIDIMO SLENKSTINIAI DYDŽIAI, KURIUOS VIRŠIJUS PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ DUGNO VALYMO AR GILINIMO DARBŲ POVEIKIS LAIKOMAS REIKŠMINGU

 

Natūralios buveinės tipas pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos I priedą

(ženklu „*“ pažymėti prioritetiniai buveinių tipai)

 

 

Kiekybiniai absoliutaus ploto praradimo slenkstiniai dydžiai, nustatomi atsižvelgus į bendrą saugomą buveinių tipo plotą toje buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje arba vietovėje, atitinkančioje buveinių apsaugai svarbios teritorijos kriterijus, kuriuos viršijus poveikis laikomas reikšmingu

(bendras prarandamas plotas, m2)

Nr.

Buveinės kodas

 

Buveinės pavadinimas

Jei santykinis praradimas

 

>=1 %

Jei santykinis praradimas

 

< 1 %

Jei santykinis praradimas

 

<= 0,5 %

Jei santykinis praradimas

 

<= 0,1 %

Jei

 

santykinis praradimas

 

< =0,05 %

1.

1130

Upių žiotys

Poveikis reikšmingas  

500

2 500

5 000

25000

2.

1150*

Lagūnos

Poveikis reikšmingas  

100

500

1 000

5000

3.

3130

Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis

Poveikis reikšmingas

25

125

250

1250

4.

3140

Ežerai su menturdumblių bendrijomis

Poveikis reikšmingas

50

250

500

2500

5.

3150

Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis

Poveikis reikšmingas

100

500

1 000

5000

6.

3160

Natūralūs distrofiniai ežerai

Poveikis reikšmingas

Poveikis reikšmingas

Poveikis reikšmingas

Poveikis reikšmingas

Poveikis reikšmingas

7.

3190

Gipso karsto ežerai

Poveikis reikšmingas

Poveikis reikšmingas

Poveikis reikšmingas

Poveikis reikšmingas

Poveikis reikšmingas

8.

3260

Upių sraunumos su kurklių bendrijomis

Poveikis reikšmingas

100

500

1 000

5000

9.

3270

Dumblingos upių pakrantės

Poveikis reikšmingas

50

250

500

2500

Pastabos:

1. Santykinis praradimas apskaičiuojamas nuo bendro buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje arba vietovėje, atitinkančioje buveinių apsaugai svarbios teritorijos kriterijus, saugomo buveinės tipo ploto.

2. Buveinės ploto praradimu laikoma, kai dėl poveikio sukeltų pokyčių inventorizuojamas mažesnis buveinės plotas ją fiziškai sunaikinus arba dėl dalies požymių praradimo, kas lemia, kad inventorizuojamas mažesnis buveinės plotas. Teisės aktais patvirtintų vidaus vandenų kelių valomi plotai ir (arba) iškasto grunto supylimo plotai buveinėse 1130 Upių žiotys ir 1150* Lagūnos nelaikomi buveinės ploto praradimu.

 

___________________________________

part_49df137201db4ce29dcb5cff0dea73ce_end


 

Aplinkosauginių reikalavimų paviršinių vandens

telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams

vykdyti vidaus vandenų keliuose, uostuose ir

prieplaukose

2 priedas

 

REKOMENDUOJAMA GEROJI IŠKASTO GRUNTO TVARKYMO PRAKTIKA SIEKIANT APSAUGOTI AR PAGERINTI LAUKINIŲ PAUKŠČIŲ BUVEINES

 

1. Gilinant ar valant vidaus vandenų kelių ruožus gali būti suformuojamos palankios veisimosi, poilsio ir maitinimosi buveinės šioms paukščių grupėms:

1.1. perinčioms saugomoms rūšims – upinėms ir mažosioms žuvėdroms (Sterna hirundo, Sternula albifrons), jūršarkėms (Haematopus ostralegus), avocetėms (Recurvirostra avosetta), jūriniams kirlikams (Charadrius hiaticula) ir kitoms saugomoms sėjikinių (Charadriidae) paukščių rūšims, kurioms reikia perėjimo buveinių – atvirų sąvartų, kurios gali būti suformuojamos arba atnaujinamos supilant iškastą gruntą;

1.2. migruojančioms sėjikinių ir antinių (Anatidae) paukščių rūšims, kurioms reikia tinkamų poilsio ir maitinimosi buveinių – atvirų sąvartų, atviro grunto pusiasalių, kitokių formų atvirų pakrančių, kurios gali būti suformuojamos arba atnaujinamos supilant iškastą gruntą.

2. Šalia vidaus vandenų kelių suformavus atviras sąvartas ar pusiasalius, pakartotinai valant vidaus vandenų kelių ruožus, iškastas gruntas turėtų būti panaudojamas tose pačiose sąvartų ir pusiasalių suformavimo vietose užtikrinant saugomų paukščių rūšims svarbios atviros buveinės gerą būklę.

3. Planuojant iškasto grunto išpylimo vietas, pirmenybė teikiama vietoms, kuriose dėl teritorijos teisinio režimo ribojamas žmonių lankymasis, pvz., pasienio vandenys, gamtiniai rezervatai arba paukščių apsaugai svarbių teritorijų (toliau – PAST) dalys, kuriose apribotas lankymasis įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą.

4. Tvarkant iškastą gruntą pirmenybė turi būti teikiama atvirų sąvartų formavimui. Konkrečios vietos parenkamos:

4.1. kur dėl nuolatinių hidrodinaminių procesų būtų užtikrinamas sąvartų fizinis stabilumas, t. y., jas kuo mažiau ardytų potvyniai;

4.2. paliekant protaką tarp kranto linijos ir sąvartos, kad sausumos plėšrūnai negalėtų patekti.

5. Atvirų sąvartų formavimas kaip svarbiausias iškasto grunto tvarkymo būdas taikytinas šiose PAST: Nemuno deltos PAST, Kuršių mariose esančiose PAST, Nemuno upės tarp Kulautuvos ir Smalininkų PAST, Nemuno upės tarp Prienų ir Lengveniškių PAST, Nemuno upės tarp Balbieriškio ir Pelėšiškių PAST, Nemuno upės ties Lipliūnais PAST.

6. Planuojant iškasamo grunto išpylimo vietas, rekomenduojama konsultuotis su saugomų teritorijų direkcijų, kitų institucijų patyrusiais gamtotvarkos specialistais ir ornitologais.

 

 

___________________________________

part_b52419dc8f7d4d8389ee19164b2d64ea_end