LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

 

 

 

ĮSAKYMAS

 

DĖL ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRO 2019 M. BALANDŽIO 15 D. ĮSAKYMO NR. V-417 „DĖL 2019–2020 IR 2020–2021 MOKSLO METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

 

2020 m. rugpjūčio 5 d. Nr. V-1159

Vilnius

 

 

P a k e i č i u 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-417 „Dėl 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“:

 

1. Pripažįstu netekusiu galios 12 punktą.

 

2. Pakeičiu 13 punktą ir jį išdėstau taip:

 

„13. Ugdymas karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (mokykla yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai mokykloje ir kt.), gali būti koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, atsižvelgiant į ypatingų aplinkybių ar aplinkybių mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, pobūdį ir apimtis. Ugdymo organizavimo tvarka, esant ypatingoms aplinkybėms ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, nustatoma Bendrųjų ugdymo planų 7 priede.“

 

3. Papildau 14.4 papunkčiu:

 

„14.4. privaloma numatyti ugdymo organizavimo gaires dėl ugdymo organizavimo ypatingų aplinkybių laikotarpiu ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, remiantis Bendrųjų ugdymo planų 7 priedu.“

4. Pakeičiu 17 punktą ir jį išdėstau taip:

„17. Minimalus laikas pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti organizuojant ugdymo procesą grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu nurodytas Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktuose, pamokų skaičiumi per dvejus mokslo metus, jei pamokos trukmė – 45 min. Minimalus laikas, numatytas ugdymo programoms įgyvendinti, esant ypatingoms aplinkybėms negali būti mažinamas.“

5. Pakeičiu II skyriaus dešimtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„DEŠIMTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ UGDYMO NAMIE IR UGDYMOSI ŠEIMOJE ORGANIZAVIMAS“

6. Papildau 60¹ punktu:

„60¹. Mokinys gali būti ugdomas (ugdytis) šeimoje pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą. Mokykla, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas pavienio mokymosi forma ugdymosi šeimoje mokymo proceso organizavimo būdas, padeda tėvams (globėjams, rūpintojams) organizuoti vaikų ugdymą (ugdymąsi) šeimoje, vadovaudamasi Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 504 „Dėl Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.“

7. Papildau II skyrių vienuoliktuoju skirsniu:

„VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS GRUPINE MOKYMOSI FORMA NUOTOLINIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU MOKINIAMS, KURIE MOKOMI KASDIENIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU

 

602. Mokykla, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas nuotolinio mokymo proceso organizavimo būdas, gali priimti sprendimą mokiniams, kurie mokomi kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, dalį ugdymo proceso įgyvendinti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu: 5–8 klasių mokiniams iki 10 procentų ugdymo procesui skiriamo laiko per mokslo metus, o 9–10, I – IV gimnazijos klasių mokiniams – iki 30 procentų.

603. Mokykla, priėmusi sprendimą ugdymo procesą, įgyvendinti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu ir kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokyklos ugdymo plane numato, kokią ugdymo proceso dalį, kada, kokios klasės mokiniai mokysis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokykla, ugdymo programas įgyvendindama dviem būdais, užtikrina, kad mokiniai pasiektų numatytus mokymosi pasiekimus ir nepatirtų mokymosi praradimų.

604. Mokykla, planuodama organizuoti ugdymo procesą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, vadovaujasi Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“.

605. Mokykla, gali priimti sprendimą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuoti vieno dalyko ar kelių dalykų mokymą ne ilgesnį laiką, nei numatyta Bendrųjų ugdymo planų 602 punkte.

Konsultacijos (individualios ir grupinės), atsižvelgiant į mokyklos konkrečią situaciją, gali būti organizuojamos tik nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu ir (ar) kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu.

606. Organizuojant ugdymo procesą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, būtina įvertinti mokinių mokymosi sąlygas namuose, aprūpinimą mokymosi priemonėmis, reikalingomis dalyvauti nuotolinio mokymosi procese. Mokykla sprendžia ir šalina priežastis, dėl kurių mokiniai negali mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Pastebėjus, kad mokinio namuose nėra sąlygų mokytis, sudaromos sąlygos mokytis mokykloje.

607. Mokykla, organizuodama ugdymo procesą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, turi užtikrinti visų mokymui būtinų mokymosi išteklių organizavimą, struktūrą. Rekomenduojama susikurti mokyklos mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų bendradarbiavimo platformą, kurioje mokytojai galėtų dalytis veiklomis, kūrybinių užduočių, švietimo pagalbos mokiniams, prevencinės veiklos vykdymo idėjomis. Susitarti, kokia medžiaga talpinama platformoje, kaip ji prieinama.

608. Įgyvendindama ugdymo programas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokykla užtikrina, kad sinchroniniam ugdymui būtų skirta ne mažiau kaip 60 procentų ugdymo proceso laiko ir ne daugiau kaip 40 procentų laiko asinchroniniam ugdymui (per savaitę, mėnesį, mokslo metus).

609. Mokykla, pradėdama ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu: pertvarko pamokų tvarkaraštį, pritaikydama jį sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui organizuoti. Sinchroninio ugdymo nepertraukiama trukmė – 2 val. Pamokos struktūra pritaikoma asinchroniniam ir sinchroniniam ugdymui organizuoti, atsižvelgiant į dalyko programos ypatumus, ir mokinių amžių. Nustatoma pertraukų trukmė, iš kurių viena – ilgesnės trukmės, skirta pietų pertraukai.“

8. Pakeičiu 65.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„65.1. mokosi nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, konsultacijoms, kurios gali būti individualios ir / ar grupinės, skiriama iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte nustatyto metinių arba savaitinių pamokų skaičiaus;“.

9. Pakeičiu 77 punktą ir jį išdėstau taip:

„77. Minimalus pamokų skaičius Pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti per dvejus mokslo metus ir per savaitę:

 

Klasė

 

Ugdymo sritys

ir dalykai

5

6

7

8

Pagrindinio ugdymo programos

I dalyje

(5–8 klasės)

9 / gimnazijos

I

klasė

10 / gimnazijos

II

klasė

Pagrindinio ugdymo programoje (iš viso)

Dorinis ugdymas

 

 

 

 

 

Dorinis ugdymas (etika) Dorinis ugdymas (tikyba)

74 (1; 1)

74 (1; 1)

148

74 (1; 1)

222

Kalbos

 

Lietuvių kalba ir literatūra

370 (5; 5)

370 (5; 5)

740

333 (4; 5 / 5; 4)

1 073

Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)*

370 (5; 5)

370 (5; 5)

740

296 (4; 4)

1 036

Užsienio kalba (1-oji)

222 (3; 3)

222 (3; 3)

444

222 (3; 3)

666

Užsienio kalba (2-oji)

74 (0; 2)

148 (2; 2)

222

148 (2; 2)

370

Matematika ir informacinės

technologijos

 

Matematika

296 (4; 4)

296 (4; 4)

592

259 (4; 3 / 3; 4)

851

Informacinės technologijos

74 (1; 1)

37 (1)

111

74 (1; 1)

185

Gamtamokslinis ugdymas

 

Gamta ir žmogus

148 (2; 2)

–

148

–

148

Biologija

–

111 (1; 2 / 2; 1)

111

 

111 (1; 2 / 2; 1)

 

222

Chemija

–

74 (0; 2)

74

148 (2; 2)

222

Fizika

–

111 (1; 2 / 2; 1)

111

148 (2; 2)

259

Gamtos mokslai**

148

296

444

 

444

Socialinis ugdymas

 

Istorija

148 (2; 2)

148 (2; 2)

296

148 (2; 2)

444

Pilietiškumo pagrindai

–

–

–

74 (1; 1)

74

Socialinė-pilietinė veikla

20

20

40

20

60

Geografija

74 (0; 2)

148 (2; 2)

222

111 (2; 1 / 1; 2)

333

Ekonomika ir verslumas

–

–

–

37

37

Meninis ugdymas

 

Dailė

74 (1; 1)

74 (1; 1)

148

74 (1; 1)

222

Muzika

74 (1; 1)

74 (1; 1)

148

74 (1; 1)

222

Technologijos, kūno kultūra, žmogaus sauga

 

Technologijos (...)

148 (2; 2)

111 (1; 2 / 2;1)

259

92,5 (1,5; 1 / 1; 1,5)

351,5

Fizinis ugdymas***

222

(3; 3)

148 (2; 2)

185 (3; 2)****

370

407****

148 (2; 2)

518

555****

Žmogaus sauga

37 (1)

37 (1)

74

18,5 (0,5)

92,5

Pasirenkamieji dalykai / dalykų moduliai / projektinė veikla

projektinė veikla (...); ... (pasirenkamasis); ...(dalyko modulis)

 

 

 

 

 

 

Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę

 

 

26; 30*

 

 

29; 33*

29; 32*

 

30****

 

(33*)****

30; 33*

 

 

 

 

 

31; 33*

31; 33*

176; 194*

 

177****

 

(195*)****

 

 

Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per

2019–2020 mokslo metus

962;

1110*

1073;

1221*

1073;

1184*

110;

1221*

 

1 147;

1 221*

1147;

1221*

6512; 7178*

Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per

2020–2021 mokslo metus

962;

1110*

1073;

1221*

1110;

1221*

1110;

1221*

 

 

 

1147;

1221*

1147;

1221*

6549;

7215*

 

5–8 klasėse

 

 

9–10, gimnazijos I, II klasėse

 

Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius per mokslo metus

444

 

444

518; 370*

962; 814*

Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus)

222

 

222

185

407

Pastabos:

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba;

** mokyklose, išbandančiose gamtos mokslų kurso programą 5–8 klasėms;

*** fizinis ugdymas įgyvendinamas pagal pagrindinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą;

**** fizinio ugdymo pamokų skaičius 2020–2021 mokslo metais.

Lentelėje nurodomi: dalykai ir minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per savaitę; galimas kiekvienoje klasėje dalykui skiriamų savaitinių pamokų paskirstymas; neformaliajam švietimui skiriamų valandų skaičius; pamokų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius – pagrindinio ugdymo programos pirmajai ir antrajai daliai.

Lentelėje pateiktų duomenų paaiškinimas. Pavyzdžiui: „Biologija 7 ir 8 klasė: 2; 1 / 1; 2“ – nurodomi galimi pamokų paskirstymo variantai: 2 pamokos 7 klasėje ir 1 pamoka 8 klasėje, arba atvirkščiai. Mokykla gali rinktis ir kitokį pamokų skirstymo variantą.“

10. Pakeičiu 91 punktą ir jį išdėstau taip:

„91. Mokinio, kuris mokosi savarankiškai ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, konsultacijoms skiriama iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 93 punktu nustatyto savaitinių ir (ar) metinių pamokų skaičiaus. Konsultacijos gali būti individualios ir / ar grupinės.“

11. Papildau 93¹ punktu:

„93¹. Mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir kartu pagal pirminio profesinio mokymo programos modulį (modulius), minimalus privalomų pamokų skaičius III–IV gimnazijos klasėje – 26 pamokos per savaitę; per metus III gimnazijos klasėje – 962, IV gimnazijos klasėje – 858 pamokos.“

12. Papildau 961 punktu:

„961. Mokyklos vaiko gerovės komisijai priėmus sprendimą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo(si) ir švietimo pagalbos teikimo, mokykla kiekvienam mokiniui sudaro individualų pagalbos planą, kuris gali būti individualaus ugdymo plano sudėtinė dalis, paskiria pagalbos plano įgyvendinimą koordinuojantį asmenį. Koordinuojantis asmuo kartu su vaiku, jo tėvais (globėjais, rūpintojais) numato tarpinius ugdymosi ir pagalbos tikslus, suplanuoja jų įgyvendinimą, periodiškai aptaria pasiektus rezultatus.“

13. Papildau V skyrių šeštuoju skirsniu:

„ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ ĮVAIRIAPUSIŲ RAIDOS SUTRIKIMŲ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

111. Atsižvelgiant į individualias mokinio galimybes ir specialiųjų poreikių lygį, įvairiapusių raidos sutrikimų turintys mokiniai gali būti ugdomi bendroje klasėje, skiriant mokytojo padėjėją, esant dideliems specialiesiems poreikiams – specialiojoje klasėje, skiriant mokytojo padėjėją ir / ar dalį ugdymo laiko vykdant ugdymą bendroje klasėje.

112. Mokykla, organizuodama mokinių, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, ugdymą:

112.1. parengia individualų pagalbos vaikui planą, kuriame numato mokinio tolesnio mokymosi perspektyvą ir socialinio elgesio pasiekimus, aptaria švietimo pagalbos teikimo formas ir būdus, elgesio prevencijos ir intervencijos būdus, socialinių įgūdžių ugdymo veiklas. Periodiškai (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) arba užfiksavusi mokinio pažangą, ar nustačiusi, kad ugdymo procese pažanga nedaroma, peržiūri ir koreguoja individualų pagalbos vaikui planą;

112.2. paskiria pagalbos vaikui plano įgyvendinimą koordinuojantį asmenį, kuris kartu su vaiku, jo tėvais (globėjais, rūpintojais) numato siekiamus tikslus, suplanuoja jų įgyvendinimo žingsnius, atsakomybes ir periodiškus susitikimus teikiamos pagalbos rezultatams aptarti;

112.3. parengia pritaikytą mokiniui nuolatinę mokymosi vietą, prireikus naudoja sieneles / širmas, skirtas dėmesiui koncentruoti ugdymo proceso metu, triukšmui mažinti. Įrengia kiek įmanoma labiau nuo triukšmo izoliuotą erdvę klasėje ar už klasės ribų, kurioje įvairiapusių raidos sutrikimų turinčiam mokiniui būtų sudaromos galimybės pertraukai veiklos metu ar esant emocinio nestabilumo būklei;

112.4. užtikrina, kad mokytojai, bendradarbiaudami su švietimo pagalbos specialistais, taikytų elgesio vertinimo instrumentus netinkamo elgesio priežastims nustatyti bei reikalingų įgūdžių ugdymo strategijoms parinkti.

113. Mokykla privalo užtikrinti, kad ugdymo turinys būtų pritaikomas atsižvelgiant į individualius mokinio gebėjimus ir raidos sutrikimo specifiką (mokymo medžiagą pateikti įvairiais būdais (vaizdiniu, garsiniu ir kt.). Įtraukiant mokinį į veiklas būtina atsižvelgti į jo pomėgius, naudoti vizualines užuominas ugdymo procese, pateikti galimas atsiskaitymo formas ir leisti mokiniui pasirinkti atsiskaitymo formą.

114. Mokykla sudaro sąlygas ugdomosios veiklos metu daryti fizinio aktyvumo pertraukas, jų metu pagal galimybes panaudojant specialias priemones (minkštasuolius, balansavimo, supimosi priemones ir kt.). Taiko vizualinio struktūravimo metodus ir priemones pamokų ir pertraukų metu (struktūruoja erdves, veiklas, pamokas, pertraukas, užduotis, naudoja vaizdinę dienotvarkę, pasirinkimų lenteles ir kt.) bei kitą vizualinę pagalbą (pvz., atgalinius laikmačius).“

14. Papildau 2 priedą 81 punktu:

 

„81. Pagrindinio ugdymo programos daliai (II gimnazijos klasė) ir kartu įgyvendinamai modulinei (60 mokymosi kreditų – toliau kreditai) formaliojo profesinio mokymo programai skiriama valandų:

 

Profesinis mokymas

Valandų/kreditų skaičius

I–II kursuose

Modulinės profesinio mokymo programos dalies ir modulio pavadinimas

60 kreditų modulinei profesinio mokymo programai įgyvendinti*

 

 

 

1. Privalomoji programos dalis, iš jos:

1 210

(55 kreditai)

1.1. Įvadinis modulis

 

1.1.1. Įvadas į profesiją

22

(1 kreditas)

1.2. Bendrieji moduliai

 

1.2.1. Saugus elgesys ekstremaliose situacijose

22

(1 kreditas)

1.2.2. Sąmoningas fizinio aktyvumo reguliavimas

22

(1 kreditas)

1.2.3. Darbuotojų sauga ir sveikata

44

(2 kreditai)

1.3. Kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti skirti moduliai

990

(45 kreditai)

1.3. Baigiamasis modulis

 

1.3.1. Įvadas į darbo rinką

110

(5 kreditai)

2.  Pasirenkamoji programos dalis

2.1. Pasirenkamieji moduliai

110

(5 kreditai)

3. Neformalusis švietimas

154

(7 kreditai)

Modulinė profesinio mokymo programa

(iš viso valandų)

1320+154

*Vadovautis profesinio mokymo programoje nustatytu valandų skaičiumi, jei jis nesutampa su šioje lentelėje nurodytu valandų

ir kreditų paskirstymu, kai programos buvo pradėtos įgyvendinti skirtingais metais.

 

 

Bendrasis ugdymas

 

Valandų per savaitę skaičius

Valandų skaičius

mokslo metais

 

Ugdymo sritys / Dalykai

 

 

 

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

1

37

Kalbos

 

 

Lietuvių kalba ir literatūra

5; 4

168

Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)*

4

148

Užsienio kalba (1-oji)

3

111

Užsienio kalba (2-oji)**

2

74

Matematika ir informacinės

technologijos

 

 

Matematika

4; 3

131

Informacinės technologijos

1

37

Gamtamokslinis ugdymas

 

 

Biologija

1; 2

54

Fizika

2

74

Chemija

2

74

Socialinis ugdymas

 

 

Istorija

2

74

Pilietiškumo pagrindai

1

37

Ekonomika ir verslumas***

1***

37***

Geografija

1; 2

54

Meninis ugdymas

 

 

Dailė

1

37

Muzika

1

37

Fizinis ugdymas, žmogaus sauga

 

 

Fizinis ugdymas****

2

74

Žmogaus sauga***

0,25***

9***

Iš viso valandų bendrojo ugdymo dalykams

mokslo metais

29;

31*

1073;

1147*

Iš viso valandų profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo dalykams ir programoms

 

2 393

2 467*

 

Socialinė-pilietinė veikla

10

Pažintinė ir kultūrinė veikla

Nuo 30 iki 60 valandų grupei per mokslo metus

Valandos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti ir 9 klasės, I gimnazijos klasės dalykų programos patenkinamam pasiekimų lygiui

242

207*

 

Pastabos:

* grupėms tautinių mažumų kalba;

** išskyrus grupes tautinių mažumų kalba;

*** integruojama į modulinės profesinio mokymo programos turinį;

**** fizinis ugdymas įgyvendinamas pagal pagrindinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.“

15. Papildau 7 priedu (pridedama).

 

 

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministras                                       Algirdas Monkevičius

 

2019–2020 ir 2020–2021 mokslo

 

metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo

 

programų bendrųjų ugdymo planų

 

7 priedas

 

 

 

PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS KARANTINO, EKSTREMALIOS SITUACIJOS, EKSTREMALAUS ĮVYKIO AR ĮVYKIO, KELIANČIO PAVOJŲ MOKINIŲ SVEIKATAI IR GYVYBEI, LAIKOTARPIU AR ESANT APLINKYBĖMS MOKYKLOJE, DĖL KURIŲ UGDYMO PROCESAS NEGALI BŪTI ORGANIZUOJAMAS KASDIENIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU

 

 

 

1. Karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio (ekstremali temperatūra, gaisras, potvynis, pūga ir kt.), keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei  laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso būdu (mokykla yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai mokykloje ir kt.), ugdymo procesas gali būti koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (toliau – nuotolinis mokymo būdas).

 

2. Ekstremali temperatūra – mokyklos ir (ar) gyvenamojoje teritorijoje:

 

2.1. minus 20 °C ar žemesnė, – 5 klasių mokiniams;

 

2.2. minus 25 °C ar žemesnė – 6–10, I–IV gimnazijos klasių mokiniams;

 

2.3. 30 °C ar aukštesnė – 5–10, I–IV gimnazijos klasių mokiniams.

 

3. Mokyklos vadovas, nesant valstybės, savivaldybės lygio sprendimų dėl ugdymo proceso organizavimo esant ypatingoms aplinkybėms ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso būdu, gali priimti sprendimus:

 

3.1. laikinai koreguoti ugdymo proceso įgyvendinimą:

 

3.1.1. keisti nustatytą pamokų trukmę;

 

3.1.2. keisti nustatytą pamokų pradžios ir pabaigos laiką;

 

3.1.3. ugdymo procesą perkelti į kitas aplinkas;

 

3.1.4. priimti kitus aktualius ugdymo proceso organizavimo sprendimus, mažinančius / šalinančius pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei;

 

3.2. laikinai stabdyti ugdymo procesą, kai dėl susidariusių aplinkybių mokyklos aplinkoje nėra galimybės jo koreguoti ar tęsti ugdymo procesą grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu nei grupinio mokymosi forma nuotoliniu mokymo būdu, pvz., sutrikus elektros tinklų tiekimui ir kt. Ugdymo procesas mokyklos vadovo sprendimu gali būti laikinai stabdomas 1–2 darbo dienas. Jeigu ugdymo procesas turi būti stabdomas ilgesnį laiką, mokyklos vadovas sprendimą dėl ugdymo proceso stabdymo derina su valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos – savininku (dalyvių susirinkimu);

 

3.3. ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu, kai nėra galimybės tęsti ugdymo procesą grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokyklos vadovas sprendimą ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu prima Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

 

4. Valstybės, savivaldybės lygiu ar mokyklos vadovo sprendimu ugdymo procesą organizuojant nuotoliniu mokymo būdu mokykla:

 

4.1. priima sprendimus ugdymo procesui nuotoliniu mokymo būdu organizuoti, atsižvelgdama į mokyklos ugdymo plane numatytas gaires nuotoliniam mokymo procesui organizuoti, Bendrųjų ugdymo planų nuostatas;

 

4.2. vadovaujasi Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“;

 

4.3. įvertina, ar visi mokiniai gali dalyvauti ugdymo procese nuotoliniu mokymo būdu. Išsiaiškinus, kad mokinio namuose nėra sąlygų mokytis, sudaromos sąlygos mokytis mokykloje, jeigu mokykloje nėra aplinkybių, kurios keltų pavojų mokinio gyvybei ir sveikatai. Nesant galimybių ugdymo procesą organizuoti mokykloje, ugdymo proceso organizavimas laikinai perkeliamas į kitas saugias patalpas;

 

4.4. susitaria dėl mokinių emocinės sveikatos stebėjimo, taip pat mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymo specifikos ir švietimo pagalbos teikimo;

 

4.5. įgyvendindama ugdymo programas, ne mažiau kaip 50 procentų ugdymo procesui numatyto laiko (per savaitę ir (ar) mėnesį) skiria sinchroniniam ugdymui, ir ne daugiau kaip 50 procentų – asinchroniniam ugdymui. Nepertraukiamo sinchroninio ugdymo trukmė – iki 2 val.;

 

4.6. pertvarko pamokų tvarkaraštį, pritaikydama jį ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu: konkrečios klasės tvarkaraštyje numato sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui skiriamas pamokas;

 

4.7. pritaiko pamokos struktūrą sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui, atsižvelgdama į mokinių amžių, dalyko programos ir ugdymo programos ypatumus;

 

4.8. susitaria dėl mokymosi pagalbos mokiniui teikimo būdų ir savalaikiškumo, dėl užduočių, skiriamų atlikti namuose toje pačioje klasėje, apimties, pobūdžio, dėl mokymosi krūvių stebėsenos ir jų koregavimo, grįžtamosios informacijos teikimo, dėl mokinio darbotvarkės nustatymo, atsižvelgdama į mokinių amžių;

 

4.9. numato mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo būdus;

 

4.10. paskiria asmenį (-is), kuris (-ie) teiks bendrąją informaciją apie ugdymo proceso organizavimo tvarką, švietimo pagalbos teikimą, komunikuos kitais aktualiais švietimo bendruomenei klausimais tol, kol neišnyksta ypatingos aplinkybės ar aplinkybės, dėl kurių ugdymo procesas mokykloje negalėjo būti organizuojamas kasdieniu būdu. Informacija apie tai skelbiama mokyklos tinklalapyje;

 

4.11. numato planą, kaip pasibaigus ypatingoms aplinkybėms sklandžiai grįžti prie įprasto ugdymo proceso organizavimo.

 

__________________________