ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS ETIKOS KOMISIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2021 m. gegužės 27 d. Nr. T-163
Alytus
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1, 3, 6, 7, 8 ir 9 dalimis, 16 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Alytaus miesto savivaldybės taryba
n u s p r e n d ž i a:
2. Nustatyti, kad šiuo sprendimu patvirtintų nuostatų 6, 7, 8 ir 19 punktai taikomi po šių nuostatų įsigaliojimo sudarant Alytaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisiją.
3. Pripažinti netekusiu galios Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. T-207 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisijos nuostatų naujos redakcijos tvirtinimo“ 1 punktą su visais pakeitimais ir papildymais.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Alytaus miesto savivaldybės tarybos
2021 m. gegužės 27 d.
sprendimu Nr. T-163
ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS ETIKOS KOMISIJOS NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Alytaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisijos nuostatai (toliau – nuostatai) nustato Alytaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisijos (toliau – Etikos komisija) tikslus, funkcijas, darbo organizavimą, teises ir pareigas, politiko elgesio tyrimo, sprendimų priėmimo ir jų paskelbimo tvarką bei kitus su Etikos komisijos veikla susijusius klausimus.
2. Etikos komisijos paskirtis – įgyvendinti konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, plėtoti demokratinį valdymą, didinti visuomenės pasitikėjimą savivaldybių institucijomis, skatinti valstybės politikų ir kandidatų į valstybės politikus atsakomybę už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei.
3. Etikos komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksu, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu, Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.
II SKYRIUS
ETIKOS KOMISIJOS SUDARYMAS
4. Etikos komisija ne daugiau kaip iš 14 narių savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui sudaroma savivaldybės tarybos sprendimu.
5. Etikos komisijos nariais gali būti savivaldybės tarybos nariai, valstybės tarnautojai, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės gyventojai. Etikos komisijoje seniūnaičiai arba seniūnaičiai ir visuomenės atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 Etikos komisijos narių.
6. Etikos komisija sudaroma laikantis proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Etikos komisijos sudėtis, išlaikant proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principą, turi būti pakeista ne vėliau kaip per du mėnesius nuo savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos pasikeitimo. Etikos komisijos pirmininką iš šios Etikos komisijos narių – savivaldybės tarybos narių – deleguoja savivaldybės tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui. Etikos komisijos pirmininko pavaduotoją mero siūlymu iš šios Etikos komisijos narių – savivaldybės tarybos narių – skiria savivaldybės taryba. Jeigu savivaldybės tarybos opozicija per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos nedeleguoja Etikos komisijos pirmininko arba deleguoja savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 151 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Etikos komisijos pirmininką savivaldybės taryba mero siūlymu skiria iš šios Etikos komisijos narių – savivaldybės tarybos narių.
7. Etikos komisijos pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 151 straipsnyje, savivaldybės tarybos narys. Etikos komisijos pirmininkas šiame punkte nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu, o jeigu Etikos komisijos pirmininkas buvo deleguotas savivaldybės tarybos opozicijos, – jį atšaukus opozicijos raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu artimiausio savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui. Jeigu artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje savivaldybės tarybos opozicija raštu neatšaukia savo deleguoto Etikos komisijos pirmininko ir nustatyta tvarka nedeleguoja kito Etikos komisijos pirmininko ar deleguoja savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 151 straipsnyje nustatytų reikalavimų, sprendimą dėl Etikos komisijos pirmininko įgaliojimų netekimo ir naujo Etikos komisijos pirmininko skyrimo mero siūlymu priima savivaldybės taryba.
8. Siekiant užtikrinti, kad Etikos komisijos pirmininku būtų skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 151 straipsnyje, savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromos Etikos komisijos pirmininku, privalo užpildyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikti duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Ši deklaracija pateikiama merui ir savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka skelbiama viešai savivaldybės interneto svetainėje tol, kol savivaldybės tarybos narys eina pareigas, kurioms keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.
III SKYRIUS
ETIKOS KOMISIJOS FUNKCIJOS
10. Etikos komisija:
10.1. prižiūri, kaip savivaldybės tarybos nariai laikosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų;
10.2. analizuoja savivaldybės tarybos narių nedalyvavimo savivaldybės tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatytų pareigų nevykdymo priežastis;
10.3. tiria ir priima sprendimus dėl savivaldybės tarybos narių veiklos atitikties Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, nuostatoms;
10.4. nagrinėja savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl savivaldybės tarybos narių veiklos skaidrumo;
10.5. teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlymą dėl savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutraukimo, jeigu šis savivaldybės tarybos narys yra praleidęs iš eilės tris savivaldybės tarybos posėdžius be pateisinamos priežasties;
IV SKYRIUS
ETIKOS KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS
11. Etikos komisijos pagrindinė veiklos forma – posėdis. Komisijos posėdžiai rengiami Alytaus miesto savivaldybės administracijos patalpose Rotušės a. 4, Alytuje, arba nuotoliniu būdu. Nuotoliniu būdu vyksiančio komisijos posėdžio klausimai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų šiuose nuostatuose nustatytų reikalavimų. Komisija, iki posėdžio pradžios gavusi asmens, kurio veika tiriama, ar jo įgalioto asmens prašymą dalyvauti komisijos posėdyje nuotoliniu būdu, sudaro galimybę nurodytiesiems asmenims dalyvauti posėdyje garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.
12. Etikos komisijos posėdžius pagal poreikį šaukia, jų datą ir laiką nustato Etikos komisijos pirmininkas arba, jam nesant, pirmininko pavaduotojas. Jei nėra nei Etikos komisijos pirmininko, nei pirmininko pavaduotojo, Etikos komisijos narių sutarimu pirmininko funkcijas atlieka Etikos komisijos narys.
13. Etikos komisijos posėdis teisėtas, jeigu jame dalyvauja ir dėl sprendimo balsuoja daugiau kaip pusė Etikos komisijos narių.
14. Etikos komisijos pirmininkas (jam nesant – pavaduotojas):
14.1. siūlo posėdžio darbotvarkę, kuri tvirtinama posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma;
14.4. skiria komisijos narį rinkti medžiagą ir rengti siūlymus pagal gautą informaciją apie politiko elgesio atitiktį Valstybės politikų elgesio kodekso ir kitų teisės aktų normų reikalavimams;
14.5. kreipiasi į Alytaus miesto savivaldybės institucijų ir įstaigų, kitų institucijų ir įstaigų vadovus dėl reikiamų dokumentų ir medžiagos, susijusios su vertinamu politiko elgesiu, pateikimo;
14.6. turi teisę siūlyti tarybai atšaukti komisijos narį, jeigu jis be pateisinamos priežasties (pateisinamomis laikomos liga, komandiruotė, atostogos ir kitos svarbios priežastys) nedalyvavo daugiau kaip trijuose komisijos posėdžiuose iš eilės;
15. Komisijos atsakingasis sekretorius:
15.3. pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai informaciją apie komisijos priimtus sprendimus ir informuoja apie pakeistą komisijos sudėtį ir nuostatus;
15.4. iki kiekvienų metų vasario 1 dienos parengia komisijos veiklos praėjusių metų ataskaitos projektą;
15.5. komisijos pirmininko pavedimu:
15.5.1. informuoja komisijos narius ir kviestuosius asmenis apie numatomus posėdžius, pateikia informaciją apie posėdžio laiką, vietą ir darbotvarkę;
16. Komisijos atsakingajam sekretoriui dėl svarbių priežasčių negalint dalyvauti komisijos posėdyje, savivaldybės administracijos direktorius laikinai jo funkcijoms vykdyti paskiria kitą valstybės tarnautoją.
17. Komisijos pirmininko, jo pavaduotojo, nario įgaliojimai baigiasi pasibaigus tarybos kadencijos laikui arba tarybos sprendimu atšaukus jį iš komisijos.
18. Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino komisijos posėdis negali vykti komisijos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, posėdis gali vykti nuotoliniu būdu. Nuotoliniu būdu vyksiančio Etikos komisijos posėdžio klausimai rengiami ir posėdis vyksta laikantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytų reikalavimų ir užtikrinant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytas savivaldybės tarybos nario teises. Nuotoliniu būdu priimant komisijos sprendimus, turi būti užtikrintas komisijos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.
19. Etikos komisijos nariai, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, Etikos komisijos posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą. Už darbą Etikos komisijoje šios komisijos nariams, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, apmokama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.
20. Etikos komisijos posėdžiai protokoluojami ir daromas garso įrašas. Protokole turi būti nurodyta posėdžio pradžios ir pabaigos laikas, dalyvaujančių Etikos komisijos narių vardai, pavardės. Protokolai ir įrašai saugomi Dokumentacijos plane nustatytais terminais ir tvarka.
21. Etikos komisija turi teisę gauti Etikos komisijos įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją iš valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ir valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių.
22. Etikos komisijos sprendimai priimami Etikos komisijos posėdyje atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių Etikos komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Balsuojant susilaikyti negalima. Etikos komisijos narys, nesutinkantis su daugumos sprendimu, turi teisę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po atitinkamo sprendimo paskelbimo raštu pareikšti motyvuotą atskirąją nuomonę, kuri yra pridedama prie posėdžio protokolo.
23. Etikos komisijos nariai privalo vengti interesų konflikto ir teisės aktų nustatyta tvarka nusišalinti nuo dalyvavimo svarstant ir priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Nusišalinimo faktas užfiksuojamas atitinkamuose dokumentuose. Jeigu komisija nepriima nusišalinimo, protokole turi būti įrašytas nusišalinimo nepriėmimo motyvas (pvz., nelieka kvorumo ir pan.).
V SKYRIUS
POLITIKO ELGESIO TYRIMAS
24. Valstybės politiko elgesio tyrimas gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
24.1. fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie valstybės politiko galimai padarytą Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą;
25. Atsiradus pagrindui valstybės politiko elgesį tirti komisijoje, atsakingasis sekretorius privalo nedelsiant pranešti komisijos pirmininkui, o jam nesant dėl svarbių priežasčių (komandiruotės, ligos ar atostogų metu) – pirmininko pavaduotojui. Atitinkamai komisijos pirmininkui ar pirmininko pavaduotojui nustačius šaukiamo komisijos posėdžio datą, informuoti apie šaukiamą posėdį visus komisijos narius ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki komisijos posėdžio. Tais atvejais, kai komisijos posėdžiuose kviečiami dalyvauti svarstomi valstybės politikai, apie šaukiamą posėdį komisijos nariai informuojami ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio pradžios.
26. Komisija, gavusi informaciją apie galimai padarytą politiko pažeidimą, priima šiuos sprendimus:
27. Valstybės politiko elgesio tyrimas pradedamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šių nuostatų 24 punkte nurodyto pagrindo atsiradimo. Etikos komisija tiria galimus pažeidimus, jeigu nuo jų padarymo praėjo ne daugiau kaip vieneri metai (pagal Valstybės politikų elgesio kodeksą) ir treji metai (pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą). Etikos komisijos atliekamas tyrimas turi būti baigtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tyrimo pradžios. Į šį terminą neįskaičiuojamas politiko laikinojo nedarbingumo, atostogų laikas ir laikas, kai politikas yra išvykęs į tarnybinę komandiruotę. Prireikus Etikos komisija gali, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui, pratęsti šioje dalyje nustatytą tyrimo terminą.
29. Etikos komisijos atsakingasis sekretorius per 3 dienas nuo tyrimo pradžios surašo laisvos formos pranešimą, kuriuo informuoja valstybės politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia turimus duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašo valstybės politiko iki šiame pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą. Etikos komisijos atsakingasis sekretorius šį pranešimą valstybės politikui įteikia asmeniškai arba išsiunčia elektroniniu paštu.
30. Apie Etikos komisijos posėdžio vietą ir laiką valstybės politikui turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Jo neatvykimas į Etikos komisijos posėdį ar paaiškinimo nepateikimas nekliudo Etikos komisijai priimti sprendimą.
31. Etikos komisija, atlikdama tyrimą, turi teisę:
31.1. apklausti valstybės politiką, kurio elgesys tiriamas, ir kitus asmenis, susijusius su valstybės politiko tiriamu elgesiu ar politine veikla;
31.2. apklausti skundo autorių ir išsiaiškinti apie jo žinomą informaciją apie valstybės politiko galimai padarytą Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą;
31.3. teisės aktų nustatyta tvarka susipažinti su reikiamais dokumentais ir gauti jų nuorašus (kopijas) bei kitą tyrimui reikalingą informaciją;
32. Atlikdami tyrimą, Etikos komisijos nariai privalo:
32.2. laikyti paslaptyje duomenis ar žinias, kuriuos jie sužinojo vykdydami tyrimą, jeigu tokie duomenys ar žinios sudaro valstybės, komercinę, banko, tarnybos arba kitą įstatymų saugomą paslaptį;
33. Šių nuostatų 32 punkto nuostatos taikomos ir Etikos komisiją aptarnaujantiems darbuotojams, ir pasitelktiems specialistams. Atlikdami tyrimą, Etikos komisijos nariai, Etikos komisiją aptarnaujantys darbuotojai ir jos pasitelkti specialistai netrikdo valstybės, savivaldybės institucijų, kitų įmonių, įstaigų ar organizacijų darbo ir privalo susilaikyti nuo išankstinių vertinimų ir išvadų, kol nebaigtas tyrimas ir nėra Etikos komisijos išvados.
34. Valstybės politikas, kurio elgesys tiriamas, turi teisę:
35. Valstybės politikas, teikiantis komisijai paaiškinimus, negali būti verčiamas teikti paaiškinimus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius.
36. Pranešimui komisijos posėdyje svarstomu klausimu paprastai skiriamos 5 minutės, kalbai – 3 minutės. Kalbėti dėl to paties klausimo komisijos narys gali ne daugiau kaip 2 kartus. Antrajai kalbai skiriamos 2 minutės. Pranešėjo baigiamajai kalbai skiriamos 3 minutės. Komisijos pirmininkas gali leisti kalbėti ir kitiems posėdžio dalyviams; vienam kalbėtojui skiriamos ne daugiau kaip 3 minutės.
37. Pakartotiniai skundai apie galimą politiko padarytą pažeidimą nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai gautame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atlikto tyrimo metu, ir dėl to Etikos komisijos sprendimas gali būti neteisingas. Dėl pakartotinio tyrimo būtinumo sprendžia Etikos komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tokio skundo gavimo. Etikos komisijai nusprendus pradėti pakartotinį tyrimą, jis atliekamas pagal šiuose veiklos nuostatuose nustatytas tyrimo procedūras.
VI SKYRIUS
ETIKOS KOMISIJOS SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS
38. Valstybės politiko elgesio tyrimą atlikusi Etikos komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos savo posėdyje vertina tyrimo metu surinktus duomenis ir priima tokius Valstybės politikų elgesio kodekse numatytus sprendimus:
38.1. konstatuoti, kad valstybės politikas nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ar reikalavimų;
38.2. konstatuoti, kad valstybės politikas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus;
38.3. rekomenduoti valstybės politikui suderinti savo elgesį ar veiklą su Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse ar institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais;
39. Etikos komisija gali nutraukti tyrimą, jeigu iki tyrimo pabaigos valstybės politikas savo elgesį ar veiklą pripažino neetiškais, nesuderinamais su savo pareigomis ar institucija, kurioje jis eina pareigas, ir dėl to viešai atsiprašė.
40. Sprendimai dėl valstybės politikų nedalyvavimo tarybos, tarybos kolegijos, komitetų ar komisijų posėdžiuose priimami vadovaujantis Tarybos veiklos reglamentu.
41. Komisijos sprendimas turi būti išdėstomas taip:
41.1. įžanginėje sprendimo dalyje nurodoma: sprendimo priėmimo data ir vieta; komisijos pavadinimas; komisijos sudėtis; asmens, kurio veikla tiriama, vardas, pavardė ir pareigos; tiriami asmens veiksmai (tyrimo dalykas); teisės aktai ir konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis pradėtas tyrimas dėl asmens veiksmų;
41.2. aprašomojoje motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: komisijos nustatytos faktinės aplinkybės; asmens, kurio veikla tiriama, ir (ar) jo atstovo teikti paaiškinimai, prašymai ir pan.; įrodymai, kuriais grindžiamos komisijos išvados; argumentai, dėl kurių atmetami tam tikri tiriamo asmens išsakyti teiginiai, kilusios pagrįstos abejonės, kurių pagrindu buvo pradėtas tyrimas; nuorodos į konkrečius teisės aktus ir šių aktų nuostatos, kurios buvo taikomos tiriant;
41.3. rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodoma: komisijos išvada dėl svarstomo asmens veiksmų, teisės aktas ir konkreti teisės akto nuostata, kuria vadovaujantis priimtas sprendimas; informacija apie komisijos išvados paskelbimo būdą ir vietą bei įteikimą suinteresuotiems asmenims, sprendimo apskundimo tvarka.
42. Apie Etikos komisijos atliktą tyrimą ir priimtą sprendimą pranešama asmeniui, pateikusiam skundą Etikos komisijai, valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
43. Etikos komisijos priimti sprendimai yra vieši ir turi būti skelbiami institucijos, kurioje politikas eina pareigas, interneto svetainės www.alytus.lt Etikos komisijos skiltyje. Komisijos sprendimo rezoliucinė dalis ir narių vardinio balsavimo rezultatai skelbiami per vieną darbo dieną, o visas sprendimas per 5 darbo dienas po sprendimo priėmimo, atskirosios nuomonės skelbiamos interneto svetainėje kitą darbo dieną po pateikimo ir pridedamos prie sprendimo.
44. Po kiekvieno komisijos posėdžio, kuriame priimti sprendimai, rengiamas pranešimas žiniasklaidai. Pranešimą pagal komisijos priimtame sprendime išdėstytus faktus raštu arba žodžiu korektiškai, dalykiškai ir santūriai pateikia komisijos pirmininkas ar komisijos įgaliotas jos narys. Komisijos nariai, dėl tyrimo išvadų posėdyje pareiškę atskirąją nuomonę, turi teisę pateikti apie tai informaciją tik savo vardu.
VII SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
47. Teismuose ar kitose institucijose Etikos komisijai atstovauja komisijos pirmininkas, jo įgaliotas komisijos narys arba savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas asmuo.
48. Etikos komisija yra atskaitinga savivaldybės tarybai. Etikos komisijos pirmininkas teikia savivaldybės tarybai informaciją bei ataskaitą apie savo darbą vieną kartą per metus.