LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 18 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
ĮSTATYMAS
2019 m. liepos 25 d. Nr. XIII-2398
Vilnius
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausybė nustato konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto ar perduoto turto, daiktinių įrodymų, radinių ir valstybei priklausančių lobių (toliau – valstybės perimtinas turtas) perdavimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo, realizavimo ir atsiskaitymo, grąžinimo ir šio turto, pripažinto atliekomis, nurašymo tvarką. Valstybės perimtiną turtą, atsižvelgiant į turto rūšis, realizuoja Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos įstatymuose nustatytos valstybės institucijos šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.“
2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kitiems, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytiems, juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal turto patikėjimo sutartį tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį, juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti valstybines funkcijas, sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu. Šis turtas gali būti naudojamas tik įstatymų jiems priskirtoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyti ir kiti, šioje dalyje nenurodyti, Vyriausybės sprendime nustatyti patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) teisių dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimai. Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais atvejais. Turto patikėjimo sutartį sudariusi valstybės institucija ar įstaiga privalo atsisakyti patikėjimo sutarties vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jeigu juridinis asmuo (patikėtinis) nebegali (ar atsisako) įgyvendinti valstybinių funkcijų, kurioms įgyvendinti pagal patikėjimo sutartį buvo perduotas turtas. Turto patikėjimo sutartį sudariusi valstybės institucija ar įstaiga privalo prižiūrėti, kad sutartis būtų tinkamai vykdoma. Pasibaigus turto patikėjimo sutarčiai, turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo sutartį pasirašiusi valstybės institucija ar įstaiga, jeigu Vyriausybė nenustato kitaip.“
4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo
1. Savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
2. Savivaldybių turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybių institucijos, įstaigos ir organizacijos, savivaldybių įmonės pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodyti savivaldybių turto patikėjimo teisės subjektai turi teisę priimti sprendimus, susijusius su savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su šio turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.
3. Kitiems, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytiems, juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Tokiame sprendime turi būti nurodyta savivaldybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį, juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti savivaldybių funkcijas, sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Kiti juridiniai asmenys, kuriems savivaldybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu. Šis turtas gali būti naudojamas tik savivaldybių funkcijoms įgyvendinti. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyti ir kiti, šioje dalyje nenurodyti, savivaldybės tarybos sprendime nustatyti patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) teisių dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimai. Savivaldybės institucija ar įstaiga, sudariusi turto patikėjimo sutartį, privalo prižiūrėti, kad turto patikėjimo sutartis būtų tinkamai vykdoma. Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Civilinio kodekso nustatytais atvejais. Turto patikėjimo sutartį sudariusi savivaldybės institucija ar įstaiga privalo atsisakyti patikėjimo sutarties vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jeigu juridinis asmuo (patikėtinis) nebegali (ar atsisako) įgyvendinti savivaldybių funkcijų, kurioms įgyvendinti pagal turto patikėjimo sutartį buvo perduotas savivaldybės turtas. Pasibaigus turto patikėjimo sutarčiai, turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo sutartį pasirašiusi savivaldybės institucija ar įstaiga, jeigu savivaldybės taryba nenustato kitaip.
5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto panauda
1. Valstybės ir savivaldybių turtas, išskyrus centralizuotai valdyti perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šiems subjektams:
2) viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais;
6) kitiems subjektams, jeigu tokio perdavimo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatyme, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose.
2. Valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas asociacijoms ir labdaros ir paramos fondams, kurių pagrindinis veiklos tikslas yra bent vienas iš šių tikslų:
3) užtikrinti neįgaliųjų ar kitų socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupių (prekybos žmonėmis aukų, asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, bei kitoms socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupėms priklausančių asmenų) ir užsieniečių socialinę integraciją;
4) teikti pagalbą ir (arba) socialines paslaugas asmenims, dėl amžiaus, neįgalumo ar kitų socialinių problemų negalintiems pasirūpinti savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar patiriantiems skurdą ir socialinę atskirtį;
5) teikti pagalbą, sietiną su pacientų teisių gynimu, organizuoti ir teikti ligų prevencijos paslaugas;
6) teikti pagalbą, sietiną su užimtumo arba socialinės integracijos per vaikų ir suaugusiųjų neformalųjį švietimą ir kultūrinę veiklą skatinimu;
7) tenkinti gyvenamosios vietovės bendruomenės viešuosius poreikius. Šį veiklos tikslą įgyvendinančiai asociacijai panaudos pagrindais gali būti perduotas tik savivaldybės turtas;
3. Valstybės ir savivaldybių turtas šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, jeigu:
1) panaudos subjektas pagrindžia, kad prašomas panaudos pagrindais suteikti turtas reikalingas jo vykdomai veiklai (jeigu subjektas yra asociacija ar labdaros ir paramos fondas, – šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams), dėl kurios turtas galėtų būti perduotas, ir jo naudojimo paskirtis atitinka šio subjekto steigimo dokumentuose nustatytus veiklos sritis ir tikslus;
4. Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima Vyriausybė arba jos įgalioti turto valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas šio straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Sprendime turi būti nurodytas panaudos sutarties terminas ir turto panaudojimo paskirtis, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos sąlygos. Šios sąlygos privalo būti įrašytos į panaudos sutartį. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartį su panaudos subjektais sudaro valstybės ar savivaldybės turto valdytojas.
5. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartyje turi būti nustatyta pagal panaudos sutartį perduodamo turto naudojimo paskirtis, panaudos gavėjo pareiga savo lėšomis atlikti nekilnojamojo daikto einamąjį ar statinio kapitalinį remontą, kito ilgalaikio materialiojo turto remontą, apmokėti visas turto išlaikymo išlaidas ir kitos Civiliniame kodekse nustatytos panaudos sąlygos. Panaudos davėjas privalo nutraukti panaudos sutartį, jeigu panaudos gavėjas nevykdo veiklos, dėl kurios buvo perduotas valstybės ar savivaldybės turtas, arba šį turtą naudoja ne pagal paskirtį. Panaudos davėjas gali nutraukti panaudos sutartį, jeigu panaudos gavėjas nevykdo įsipareigojimų savo lėšomis atlikti nekilnojamojo daikto einamąjį ar statinio kapitalinį remontą arba kito ilgalaikio materialiojo turto remontą. Panaudos gavėjui, pagerinusiam pagal panaudos sutartį perduotą turtą, už turto pagerinimą neatlyginama.
6 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuoma
1. Sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas, o sprendimą dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos – savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija, jeigu:
1) valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas neskirtas šalies gynybai ar saugumui užtikrinti, išskyrus atvejus, kai turtas nuomojamas karinių pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių metu;
2. Valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo nuomos konkurso būdu, išskyrus šiuos valstybės arba savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos atvejus, kai toks turtas gali būti išnuomotas be konkurso, jeigu:
1) valstybės ilgalaikis materialusis turtas Vyriausybės sprendimu išnuomojamas vykdant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar tarptautinius susitarimus arba toks turtas išnuomojamas užsienio valstybių ambasadoms ar konsulinėms įstaigoms, taip pat tarptautinių organizacijų atstovybėms;
2) valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas neatidėliotinam darbui atlikti (avarijoms, stichinėms nelaimėms likviduoti ir panašiai) ar trumpalaikiam renginiui (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams), kurio trukmė yra ne ilgesnė kaip 30 kalendorinių dienų, organizuoti;
3) perkamos paslaugos, kurioms teikti bus naudojamas valstybės ar savivaldybių ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas, ir šis turtas išnuomojamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka vykdomo viešojo paslaugų pirkimo metu;
4) bent 3 kartus neįvyksta valstybės arba savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešas nuomos konkursas;
5) bendrosios nuosavybės teise valdomas valstybės arba savivaldybės nekilnojamasis turtas išnuomojamas šio turto bendraturčiams arba kai išnuomojamas valstybės arba savivaldybės nekilnojamasis turtas yra greta šio turto nuomininkams priklausančių ir (arba) jų naudojamų statinių;
6) valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas pelno nesiekiantiems subjektams, kurių pagrindinis veiklos tikslas atitinka bent vieną iš šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų;
3. Vyriausybė arba savivaldybės taryba nustato atitinkamai valstybės arba savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką, kuria, be kita ko, reglamentuojama:
4. Valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto viešas nuomos konkursas gali būti organizuojamas ir vykdomas informacinių technologijų priemonėmis Vyriausybės nustatyta tvarka.
5. Valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), išskyrus atvejus, kai įstatymai, tarptautinės sutartys ar tarptautiniai susitarimai nustato kitaip, taip pat atvejus, kai valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas įgyvendinant valstybei svarbius ekonominius projektus, nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgus į projekto investicijų grąžą ir projekto veiklos pobūdį. Valstybės ir savivaldybės trumpalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas kartu su valstybės ar savivaldybės ilgalaikiu materialiuoju turtu, jeigu tuo siekiama užtikrinti efektyvią valstybės ar savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą.
6. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, savivaldybės taryba nustato atitinkamai nuompinigių už valstybės ar savivaldybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarką.
7. Nuompinigiai už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto, kurį patikėjimo teise valdo valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos, nuomą pervedami į valstybės biudžetą. Nuompinigiai už valstybės turto, kurį patikėjimo teise valdo valstybės įmonės arba patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį valdo mokslo ir studijų institucijos ar kiti įstatymų nustatyti subjektai, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi teisę išnuomoti valstybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, nuomą pervedami į atitinkamų subjektų sąskaitas. Nuompinigiai už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto, įtraukto į Valstybinio socialinio draudimo fondo apskaitą, nuomą pervedami į Valstybinio socialinio draudimo fondo sąskaitą.
8. Nuompinigiai už savivaldybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto, kurį patikėjimo teise valdo savivaldybės institucijos, įstaigos ir organizacijos, nuomą pervedami į savivaldybės biudžetą, o už turto, kurį patikėjimo teise valdo savivaldybės įmonės, nuomą – į šių įmonių sąskaitas.
9. Nuomos sutartyje turi būti nustatyti Vyriausybės ar savivaldybės tarybos numatyto dydžio delspinigiai už nuomininko praleistą nuomos mokesčio mokėjimo terminą, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Jeigu nuomos sutartyje delspinigiai nenustatyti, nuomininkas moka 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už turto pagerinimą neatlyginama.
7 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Papildyti 16 straipsnį 6 dalimi:
„6. Informacija apie valstybės nekilnojamojo turto panaudos, nuomos,
pirkimo–pardavimo, patikėjimo sutartis Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbiama valstybės turto informacinėje paieškos sistemoje. Informacija apie savivaldybių turto panaudos, nuomos, pirkimo–pardavimo, patikėjimo sutartis (nekilnojamojo turto adresas, unikalus numeris, plotas, sutarties šalys, sutarties sudarymo ir galiojimo data, sutarties kaina, teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis priimtas sprendimas dėl sutarties sudarymo) skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos.“
9 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotas valdymas, naudojimas ir disponavimas juo
1. Valstybės nekilnojamasis turtas pagal naudojimo paskirtį skirstomas į šias grupes:
1) administracinės paskirties turtas, naudojamas administracinei veiklai, kuria užtikrinamas subjektų, kurie naudojasi valstybės nekilnojamuoju turtu, savarankiškas funkcionavimas, veiklos ar funkcijų organizavimas ir vykdymas;
2) kultūros ir sporto paskirties turtas, naudojamas kultūros, sporto reikmėms ir viešiesiems pramoginiams renginiams;
4) sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties turtas, naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti;
6) specialiosios paskirties turtas, naudojamas specialiems tikslams (karinės, valstybės saugumo ir gynybos paskirties, įkalinimo įstaigos, policijos, priešgaisrinės tarnybos, pasienio ir kitų specialiųjų tarnybų naudojamas nekilnojamasis turtas, užsienio reikalų, taip pat diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų, viešojo transporto paskirties, kitas specialiems tikslams naudojamas nekilnojamasis turtas, įskaitant administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą, naudojamą šiame punkte numatytiems tikslams);
2. Valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui (toliau – centralizuotas valdymas). Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Specialiosios paskirties valstybės nekilnojamasis turtas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte, gali būti perduodamas valdyti centralizuotai tik gavus šio turto valdytojo sutikimą.
3. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.
4. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą sudaro šios veiklos:
1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui patikėjimo teise perduoto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto (įskaitant šio straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytiems tikslams naudojamą administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą) valdymas ir priežiūra pagal su šio turto naudotojais sudarytas turto nuomos sutartis. Sprendimą dėl administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ir kartu su juo perduodamo kito šioje dalyje nurodyto valstybės turto perdavimo patikėjimo teise valdyti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui priima Vyriausybė, kuri nustato šioje dalyje nurodyto valstybės nekilnojamojo turto perdavimo centralizuotai valdyti, centralizuoto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui kartu su administracinės paskirties valstybės nekilnojamuoju turtu gali būti perduodamas kitos paskirties valstybės nekilnojamasis turtas, taip pat ilgalaikis materialusis turtas, reikalingas valdymo ir naudojimo tikslams ir šį turtą naudojančių asmenų poreikiams tenkinti. Centralizuotai valdyti perduoto administracinės paskirties ir kito su juo perduoto valstybės nekilnojamojo turto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;
2) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui perduoto šio straipsnio 1 dalyje nurodyto valstybės nekilnojamojo turto, nenaudojamo valstybinėms funkcijoms įgyvendinti (įskaitant šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą turtą), taip pat pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, valdymas, naudojimas ir disponavimas juo Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) centralizuotas nenaudojamo valstybinėms funkcijoms įgyvendinti (įskaitant šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą turtą), taip pat pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirtų žemės sklypų pardavimas šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka;
4) turto valdytojų sprendimų dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto jų patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto panaudos, nuomos ar perdavimo patikėjimo teise valdyti kitiems turto valdytojams privalomas derinimas su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;
5) administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumo vertinimas, vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumo rodikliais;
6) valstybės institucijų ir įstaigų aprūpinimas jų valstybinėms funkcijoms atlikti reikalingu ir jų poreikius atitinkančiu administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu ir kitos paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu valdymo ir naudojimo tikslams ir turtą naudojančių asmenų poreikiams tenkinti, vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu valstybinėms funkcijoms atlikti, normatyvais ir įgyvendinant centralizuotai valdomo administracinės paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimo projektus;
5. Centralizuotai valdomas administracinės paskirties valstybės nekilnojamasis turtas, įskaitant šio straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytiems tikslams naudojamą administracinės paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą, gali būti atnaujinamas, kai jis atitinka bent vieną iš šių požymių:
3) neatitinka nekilnojamajam turtui teisės aktuose keliamų reikalavimų arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytų apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu valstybinėms funkcijoms atlikti, normatyvų;
4) neatitinka Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytų administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumo rodiklių;
6. Centralizuotai valdomas administracinės paskirties valstybės nekilnojamasis turtas gali būti atnaujinamas šiais būdais: rekonstruojant, remontuojant, perduodant kitą, poreikius atitinkantį, administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą, pritaikant nenaudojamą kitos paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą administracinei paskirčiai, išsinuomojant arba įsigyjant (perkant, statant) administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą.
7. Vyriausybė nustato centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo poreikio vertinimo ir šio nekilnojamojo turto atnaujinimo projektų (toliau – atnaujinimo projektas) įgyvendinimo tvarką.
8. Atnaujinimo projekte turi būti:
1) įvertinti centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo ir jo finansavimo būdai, atlikta šio turto atnaujinimo kaštų ir naudos analizė, nurodytas pasirinktas turto atnaujinimo būdas (būdai);
2) nustatytas centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo terminas;
3) nurodyti finansavimo šaltiniai, kurie bus naudojami ir užtikrins atnaujinimo projekto įgyvendinimą, prievolių įvykdymą ir kitų faktinių su atnaujinimo projektu susijusių išlaidų padengimą;
4) nurodytas atnaujinimo projektui finansuoti reikalingas parduodamas šio straipsnio 10 dalies 1 punkte nurodytas turtas ir jo pardavimo terminai;
9. Atnaujinimo projektus Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo valdyba, išskyrus 10 000 000 eurų ir didesnės vertės atnaujinimo projektus, kuriuos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo valdybos siūlymu tvirtina Vyriausybė.
10. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas atnaujinimo projektams finansuoti turi teisę:
1) panaudoti lėšas, gaunamas šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka pardavus valstybės institucijų ar įstaigų naudojamą, tačiau jų poreikių neatitinkantį ir (arba) kitą valstybinėms funkcijoms atlikti nereikalingą valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą valstybinės žemės sklypą (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu), kuris patikėjimo teise centralizuotai valdyti yra perduotas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui;
2) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pritarimu – skolintis lėšų, kurių reikia atnaujinimo projektui finansuoti;
11. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo prašymu Vyriausybė turi teisę valstybės vardu Vyriausybės nustatyta tvarka skolintis lėšų, reikalingų atnaujinimo projektams finansuoti.
12. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas prievolių, susijusių su atnaujinimo projektų įgyvendinimu, įvykdymui užtikrinti gali įkeisti patikėjimo teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą, išskyrus Vyriausybės rūmus ir kitą valstybės nekilnojamąjį turtą, kuris pagal įstatymus gali nuosavybės teise priklausyti tik valstybei.
13. Įgyvendinant atnaujinimo projektus, kuriuose numatyta įsigyti (perkant, statant) naują administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas turi teisę sudaryti:
14. Naują administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas įgyja valstybės nuosavybėn ir valdo jį patikėjimo teise, jeigu Vyriausybė nenusprendžia kitaip, o šio turto naudotojai – valstybės institucijos ir įstaigos – nuomos teisėmis, sudarydami su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju administracinės paskirties nekilnojamojo turto nuomos sutartis arba subnuomos sutartis, jeigu atnaujinimo projektas įgyvendinamas išsinuomojant administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą.“
10 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
11 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu), taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono organizatorius yra centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Užsienio valstybėse esančio valstybės nekilnojamojo turto viešo aukciono organizatoriumi gali būti Vyriausybės įgaliota valstybės institucija, o savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų viešo aukciono organizatorius yra savivaldybės administracija.“
2. Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Viešame aukcione parduodamo valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu), valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto (jeigu įstatymų nustatyta tvarka žemė neparduodama), taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pradinė kaina viešame aukcione turi būti nustatoma pagal vertę, nustatytą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Parduodamo valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu) pradinė kaina didinama viešo aukciono organizatoriaus patirtų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, ar žemės sklypo plano ir kadastro duomenų bylos parengimo išlaidų verte. Viešo aukciono sąlygas dėl didesnės negu 3 000 000 eurų vertės parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (išskyrus valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, parduodamus atliekant centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą, ir nekilnojamąjį turtą, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje), taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimo tvirtina Privatizavimo komisija.“
3. Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Viešame aukcione parduodami į Vyriausybės arba savivaldybės tarybos patvirtintą Viešame aukcione parduodamo valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą įtrauktas valstybės ir savivaldybių nekilnojamasis turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai. Valstybės nekilnojamasis turtas ir jam priskirtas žemės sklypas, parduodami atliekant centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą, taip pat nekilnojamasis turtas, nurodytas šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, parduodami viešojo aukciono būdu, tačiau į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą neįtraukiami. Viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarką nustato Vyriausybė.“
4. Pakeisti 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Įstatymų reikalaujamos formos valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto, taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis ir žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu) pirkimo–pardavimo sutartis su didžiausią kainą viešame aukcione pasiūliusiu aukciono dalyviu, pripažintu viešo aukciono laimėtoju, turi būti sudaryta (sudarytos) per trisdešimt kalendorinių dienų nuo pardavimo viešame aukcione dienos. Valstybinės žemės, priskirtos savivaldybėms nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, pirkimo–pardavimo sutartis su viešo aukciono laimėtoju (pirkėju) sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.“
5. Pakeisti 21 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Jeigu viešo aukciono laimėtojas (pirkėjas) savo skoliniam įsipareigojimui įvykdyti skolinasi lėšų iš kredito įstaigos, aukciono organizatorius aukciono laimėtojo (pirkėjo) prašymu skoliniam įsipareigojimui kredito įstaigai užtikrinti gali įkeisti viešame aukcione parduotą turtą, numatant, kad hipoteka įsigalios po to, kai už perkamą turtą bus visiškai atsiskaityta su viešo aukciono organizatoriumi, tai yra sumokėta nekilnojamojo daikto, įskaitant žemės sklypą, kaina, netesybos ir kitos prievolės. Viešame aukcione parduotas turtas gali būti įkeistas, jeigu viešo aukciono laimėtojas (pirkėjas) yra sumokėjęs šio turto kainos ir kredito įstaigos paskolos sutartyje nurodytos sumos skirtumą, jeigu toks yra.“
6. Pakeisti 21 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Lėšos, gautos pardavus:
1) valstybės nekilnojamąjį turtą, išskyrus nurodytąjį šio įstatymo 19 straipsnio 10 dalies 1 punkte ir šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, ir kitus nekilnojamuosius daiktus, taip pat palūkanos, netesybos ir kiti su pirkimo–pardavimo sutarties vykdymu susiję mokėjimai, atskaičius Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą atlygį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui už valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirto valstybinės žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu) ar kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimą arba užsienio valstybėse esančio valstybės nekilnojamojo turto viešo aukciono organizatoriaus patirtas su viešo aukciono organizavimu susijusias išlaidas, pervedami į valstybės biudžetą arba Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų sąskaitą, jeigu valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra įtrauktas į Valstybinio socialinio draudimo fondo apskaitą pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą;
2) savivaldybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus, taip pat palūkanos, netesybos ir kiti su pirkimo–pardavimo sutarties vykdymu susiję mokėjimai pervedami į savivaldybės biudžetą;
3) valstybės ar savivaldybės nekilnojamajam turtui, išskyrus nurodytąjį šio įstatymo 19 straipsnio 10 dalies 1 punkte ir šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, priskirtą valstybinės žemės sklypą, atskaičius viešo aukciono organizatoriaus patirtas parduodamo žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, ar žemės sklypo plano ir kadastro duomenų bylos parengimo išlaidas, paskirstomos taip: 50 procentų – į valstybės biudžetą, 50 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra parduotas žemės sklypas, biudžeto atskirą sąskaitą, skirtą lėšoms už parduotus valstybinės žemės sklypus kaupti.“
12 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos, taip pat savivaldybių tarybos iki 2019 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudaryti valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo susitarimai įgyvendinami pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo, Vyriausybės patvirtintame Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąraše nustatytais terminais, kurie gali būti pratęsti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Lėšos, likusios įgyvendinant atnaujinimo susitarimus įvykdžius su turto atnaujinimu susijusias prievoles, taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo atlygį už valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo koordinavimą, organizavimą, taip pat kitas faktines su šių atnaujinimo susitarimų įgyvendinimu susijusias išlaidas, naudojamos centralizuotai valdomo administracinės paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams finansuoti.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, galiojusiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, sudarytos terminuotos valstybės (savivaldybės) turto panaudos sutartys galioja iki jų pabaigos dienos. Įsigaliojus šiam įstatymui, su viešosiomis įstaigomis, kurių bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė arba savivaldybė, atstovaujamos atitinkamai valstybės arba savivaldybės institucijų, ir kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą nelaikomos viešojo sektoriaus subjektais, jeigu jų sudarytos terminuotos valstybės (savivaldybės) turto panaudos sutartys baigia galioti iki 2024 m. spalio 1 d., vadovaujantis šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 3–6 dalių nuostatomis, atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka gali būti sudaromos naujos valstybės (savivaldybės) turto panaudos sutartys, bet ne ilgesniam kaip iki 2024 m. spalio 1 d. laikotarpiui.
5. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto panaudos davėjai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka įspėję panaudos gavėjus, nutraukia visas neterminuotas valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto panaudos sutartis. Šioje dalyje nustatyta tvarka nutraukus neterminuotas su viešosiomis įstaigomis, kurių bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė arba savivaldybė, atstovaujamos atitinkamai valstybės arba savivaldybės institucijų, ir kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą nelaikomos viešojo sektoriaus subjektais, sudarytas valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto panaudos sutartis, naujos valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto panaudos sutartys su šiomis viešosiomis įstaigomis, vadovaujantis šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 3–6 dalių nuostatomis, atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka gali būti sudaromos ne ilgesniam kaip iki 2024 m. spalio 1 d. laikotarpiui.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, galiojusiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo su šio turto naudotojais sudarytos administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudos ir turto valdymo ir priežiūros sutartys iki 2020 m. gruodžio 31 d. turi būti pakeistos į administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto nuomos sutartis.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, galiojusiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, sudarytos valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartys galioja iki jų pabaigos dienos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos procedūros vykdomos pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos ir įsigaliojus šiam įstatymui toliau galiojančios valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto nuomos, panaudos ir patikėjimo sutartys privalo būti įregistruotos viešajame registre iki 2021 m. spalio 1 d. Informacija apie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytas ir įsigaliojus šiam įstatymui toliau galiojančias valstybės nekilnojamojo turto nuomos, panaudos, pirkimo–pardavimo ir patikėjimo sutartis paskelbiama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Informacija apie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytas ir įsigaliojus šiam įstatymui toliau galiojančias savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos, panaudos, pirkimo–pardavimo ir patikėjimo sutartis (nekilnojamojo turto adresas, unikalus numeris, plotas, sutarties šalys, sutarties sudarymo ir galiojimo data, sutarties kaina, teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis priimtas sprendimas dėl sutarties sudarymo) ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje.