Kasacinio skundo Nr. 2P-951/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28254-2018-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. sausio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininko), Armano Abramavičiaus ir Audronės Kartanienės, susipažinusi su nuteistojo A. Ž. kasaciniu skundu dėl Utenos apylinkės teismo 2019 n. balandžio 5 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 15 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis A. Ž. kasaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuojant jo veiksmus iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį. Kasatorius teigia, kad jis plėšime nedalyvavo, todėl jo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasatoriaus teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo ir netinkamai pritaikytų baudžiamojo įstatymo nuostatų teisiškai neargumentuoti, cituojama teismų praktika nesusieta su baudžiamosios bylos medžiaga. Kasatorius ginčija žemesnės instancijos teismų atliktą įrodymų vertinimą ir teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, tvirtindamas, kad jis plėšimuose nedalyvavo, todėl jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Pagal tokius kasatoriaus teiginius kasacinės instancijos teismas turėtų iš naujo vertinti įrodymus ir nustatyti kitokias faktines bylos aplinkybes nei nustatė žemesnės instancijos teismai. Tačiau nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.
Nesant teisinių argumentų, paneigiančių žemesnės instancijos teismų išvadas teisės taikymo aspektu, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,