Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
NUTARIMAS
DĖL VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS 2010 M. SPALIO 4 D. NUTARIMO NR. O3-202 „DĖL ŠILUMOS GAMYBOS IR (AR) SUPIRKIMO TVARKOS IR SĄLYGŲ APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2021 m. liepos 29 d. Nr. O3E-926
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdama į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus 2021 m. liepos 22d. pažymą Nr. O5E‑828 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. O3-202 „Dėl Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. O3-759 „Dėl Vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, Taryba n u t a r i a:
1. Pakeisti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. O3-202 „Dėl Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) ir išdėstyti jį nauja redakcija:
„vALSTYBINĖ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBA
NUTARIMAS
DĖL ŠILUMOS GAMYBOS IR (AR) SUPIRKIMO TVARKOS IR SĄLYGŲ APRAŠO PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) nutaria:
2. Nustatyti, kad:
PATVIRTINTA
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202
(Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos
2021 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. O3E-926
redakcija)
ŠILUMOS GAMYBOS IR (AR) SUPIRKIMO TVARKOS IR SĄLYGŲ APRRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašu (toliau – Supirkimo tvarka) siekiama sudaryti prielaidas šilumos energetikos sektoriuje įgyvendinti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 26 straipsnio 3 dalį, siekiant užtikrinti veiksmingą konkurenciją šilumos gamybos srityje, skatinti atliekinės šilumos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių bei atliekų deginimo šilumai gaminti naudojimą, įgyvendinti šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis.
2. Supirkimo tvarka taikoma visiems šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams, taip pat asmenims, ketinantiems plėtoti šilumos energijos gamybą ir prisijungti prie šilumos perdavimo tinklų (toliau – Potencialūs nepriklausomi šilumos gamintojai) tose centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, kuriose, vadovaujantis Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. O3-6 „Dėl Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado patvirtinimo“ (toliau – Sąvadas), nuostatomis, šilumos gamybos įrenginių paleidimo ir derinimo darbus atlieka bent vienas Potencialus nepriklausomas šilumos gamintojas ir (ar) šilumą gamina bent vienas nepriklausomas šilumos gamintojas.
3. Potencialiems nepriklausomiems šilumos gamintojams, atliekantiems bandomąją eksploataciją (paleidimo ir derinimo darbus), mutatis mutandis taikomos Supirkimo tvarkos nuostatos kaip ir nepriklausomiems šilumos gamintojams.
4. Supirkimo tvarkoje vartojamos šios sąvokos:
4.1. Atskaitos aplinkos oro temperatūra – šalčiausio penkiadienio aplinkos oro temperatūra, esant integraliniam pasikartojimui 92 proc., nustatyta pagal statybos normas RSN 156‑94 „Statybinė klimatologija“ (2.11 lentelė).
4.2. Maksimalus centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos poreikis – centralizuoto šilumos tiekimo sistemos vidutinis paros šiluminės galios poreikis, išreiškiamas MW, esant atskaitos aplinkos oro temperatūrai.
4.3. Palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos – tam tikro laikotarpio sąnaudos, apskaičiuojamos vadovaujantis Supirkimo tvarkoje reglamentuota tvarka ir taikomos siekiant nustatyti šilumos aukciono būdu superkamos šilumos kainų viršutinę ribą tam tikroje sistemoje.
4.4. Rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslauga – nepriklausomo šilumos gamintojo arba kito šilumos tiekėjo, nevykdančio licencijuojamos šilumos tiekimo veiklos toje teritorijoje, valdomais įrenginiais teikiama paslauga, leidžianti šilumos tiekėjui užtikrinti trūkstamus rezervinius šilumos gamybos pajėgumus.
4.5. Rezerviniai šilumos gamybos pajėgumai – šilumos tiekėjo eksploatuojami šilumos gamybos įrenginiai, leidžiantys šilumos tiekėjui užtikrinti patikimą ir saugų šilumos tiekimą vartotojams, kai to neįmanoma padaryti kitais sistemoje veikiančiais šilumos gamybos įrenginiais.
4.6. Šaltasis metų laikotarpis – laikotarpis, trunkantis nuo einamųjų kalendorinių metų spalio 1 d. iki ateinančių kalendorinių metų balandžio 30 d.
4.7. Šiltasis metų laikotarpis – laikotarpis, trunkantis nuo einamųjų kalendorinių metų gegužės 1 d. iki einamųjų kalendorinių metų rugsėjo 30 d.
4.8. Šilumos poreikio piko pajėgumai – šilumos tiekėjo eksploatuojami šilumos gamybos įrenginiai, kurių suminė galia siekia 30 proc. maksimalaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos poreikio.
II SKYRIUS
PATIKIMO IR SAUGAUS ŠILUMOS TIEKIMO UŽTIKRINIMAS
5. Nepriklausomas šilumos gamintojas privalo užtikrinti šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą šilumos gamybos galią ir nenutrūkstamą šilumos tiekimą ne trumpiau kaip vieną šildymo sezoną. Šilumos tiekėjas ir nepriklausomas šilumos gamintojas šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje gali numatyti kitą (ilgesnį) laikotarpį.
6. Šilumos tiekėjas yra atsakingas už rezervinių šilumos gamybos pajėgumų užtikrinimą konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje:
6.1. jei šilumos tiekėjas nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nevaldo šilumos gamybos įrenginių, leidžiančių šilumos tiekėjui užtikrinti rezervinius šilumos gamybos pajėgumus konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, šilumos tiekėjas trūkstamus rezervinius šilumos gamybos pajėgumus užtikrina pirkdamas rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugą iš nepriklausomo šilumos gamintojo arba kito šilumos tiekėjo, nevykdančio licencijuojamos šilumos tiekimo veiklos toje teritorijoje, sutartyje nustatyta tvarka;
6.2. rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugų teikimo sutartyje turi būti nurodyti nepriklausomam šilumos gamintojui arba kitam šilumos tiekėjui priklausantys šilumos gamybos įrenginiai, užtikrinantys rezervinius šilumos gamybos pajėgumus. Už rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugą šilumos tiekėjas atsiskaito taikydamas dvinarę kainą;
6.3. tuo atveju, jei rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugą šilumos tiekėjui teikia nepriklausomas šilumos gamintojas, kuriam Šilumos ūkio įstatyme nustatyta tvarka yra taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara, šilumos tiekėjas nepriklausomam šilumos gamintojui už šią paslaugą atsiskaito kainomis, ne aukštesnėmis, nei nustatytos vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ (toliau – Metodika);
6.4. šilumos gamybos įrenginiais, užtikrinančiais rezervinius šilumos gamybos pajėgumus konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, šiluma yra gaminama tik Supirkimo tvarkos 27.4.2.5 papunktyje bei Sąvade numatytais atvejais. Šilumos tiekėjas šilumos aukciono būdu negali supirkti rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugą teikiančiais šilumos gamybos įrenginiais pagaminto šilumos kiekio;
6.5. rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugą teikiantiems įrenginiams yra taikomi Supirkimo tvarkoje numatyti rezervinių šilumos gamybos pajėgumų reikalavimai. Rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugą teikiantiems nepriklausomo šilumos gamintojo valdomiems šilumos gamybos įrenginiams taikomus detalius techninius reikalavimus nustato šilumos tiekėjas. Šilumos tiekėjo nustatyti techniniai reikalavimai turi būti pagrįsti šilumos gamybos įrenginių bei konkrečios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos techninėmis charakteristikomis.
7. Šaltuoju metų laikotarpiu, siekiant užtikrinti patikimą ir saugų šilumos tiekimą vartotojams, šilumos galios poreikis, viršijantis 70 proc. maksimalaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos poreikio, yra užtikrinamas šilumą gaminant šilumos poreikio piko pajėgumais. Šilumos tiekėjas turi teisę šilumos galios poreikį, viršijantį 70 proc. maksimalaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos poreikio, tenkinti superkant šilumą iš šilumos supirkimo aukcione dalyvavusių ūkio subjektų, jei superkamos šilumos kaina yra mažesnė nei pagal Supirkimo tvarkos 15.2 papunktį apskaičiuotos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.
8. Tais atvejais, kai centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos galios poreikis viršija 70 proc. maksimalaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos poreikio, tačiau dėl šilumos supirkimo aukciono laimėtojų (o) šilumos gamybos pajėgumų apimties ir šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrinančių įrenginių techninio minimalaus pajėgumo nėra galima šių įrenginių panaudoti nesumažinant gaminamo ir (ar) superkamo šilumos kiekio iš aukciono laimėtojų (o), yra sumažinamas pagal šilumos aukciono rezultatus gaminamas ir (ar) superkamas šilumos kiekis, atsižvelgiant į V skyriuje numatytą prioritetų tvarką.
9. Šilumos tiekėjas šiltuoju metų laikotarpiu sudaro naudojamų šilumos poreikio piko ir (ar) rezervo pajėgumų sąrašus, kuriuose nurodo tokių įrenginių nominalią šilumos gamybos galią bei mažiausią galimą įrenginio apkrovimo galią. Šilumos poreikio piko pajėgumus ir (ar) rezervo pajėgumus užtikrinančių šilumos gamybos įrenginių sąrašai yra paskelbiami energijos išteklių biržos operatoriaus (toliau – Operatorius) administruojamoje šilumos aukciono informacinėje sistemoje likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki šaltojo metų laikotarpio bei esant poreikiui koreguojami ar keičiami 10 punkte numatyta tvarka.
10. Reikalavimai šilumos poreikio piko ir rezerviniams pajėgumams:
10.1. šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrinančių šilumos gamybos įrenginių sąrašas esant poreikiui kas mėnesį gali būti koreguojamas atsižvelgiant į planuojamus panaudoti šilumos gamybos įrenginius. Šilumos poreikio piko pajėgumų sąrašo atnaujinimas gali būti atliekamas iki aukciono dienos ir įsigalioja nuo to mėnesio, kuriam yra organizuojamas šilumos supirkimo aukcionas. Koreguojant šilumos poreikio piko pajėgumų sąrašą, jame numatyti šilumos gamybos įrenginiai gali būti pakeisti tik rezervinius šilumos gamybos pajėgumus užtikrinančių įrenginių sąraše numatytais atskirais šilumos gamybos įrenginiais;
10.2. rezervinius šilumos gamybos pajėgumus užtikrinančių šilumos įrenginių bendroji galia negali būti didesnė nei 50 proc. maksimalaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos poreikio arba atitinka konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje veikiančio vieno didžiausio šilumos gamybos įrenginio (katilo) galią;
10.3. rezervinius šilumos gamybos pajėgumus užtikrinančių šilumos gamybos įrenginių sąrašas gali būti koreguojamas Supirkimo tvarkos 10.1 papunktyje numatytais atvejais;
10.4. Piko ir (ar) rezervo įrenginių sąrašai esant objektyvioms priežastims (įrenginio gedimas, eksploatavimo laikotarpio pabaiga, naujo (naujų) įrenginių įvedimas į eksploataciją), gali būti keičiami su Tarybos pritarimu ir pakeitimai įsigalioja nuo to mėnesio, kuriam yra organizuojamas šilumos supirkimo aukcionas;
Siekiant į piko ir (ar) rezervo pajėgumus užtikrinančių įrenginių sąrašą įtraukti naują įrenginį, jo investicija turi būti derinama vadovaujantis Šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje tvarkos aprašo, patvirtinto Komisijos 2019 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. O3E-93 „Dėl Šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Investicijų derinimo tvarka), nustatyta tvarka. Jei toks įrenginys jau yra suderintas ir dalyvauja šilumos aukcionuose, Tarybai raštu yra teikiamas šio įrenginio naudojimo šilumos poreikio piko bei rezerviniams pajėgumams užtikrinti techninis-ekonominis pagrindimas pagal Investicijų derinimo tvarkoje numatytus reikalavimus. Taryba nagrinėja šilumos tiekėjo pateiktą informaciją, aplinkybes ir, atsižvelgdama į Investicijų derinimo tvarkoje numatytus kriterijus, apie pritarimą ar nepritarimą per 30 darbo dienų informuoja šilumos tiekėją raštu. Šilumos tiekėjo šilumos kainoje dėl sąrašų keitimo pakitusios sąnaudos įvertinamos Metodikoje numatyta tvarka;
10.5. šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrinantys šilumos gamybos įrenginiai privalo turėti galimybę naudoti gamtines dujas ir (ar) skystą kurą;
10.6. rezervinius šilumos gamybos pajėgumus užtikrinantys šilumos gamybos įrenginiai privalo turėti galimybę naudoti gamtines dujas ir (ar) skystą kurą;
10.7. šilumos tiekėjas gali naudoti ir alternatyvias kuro rūšis (ne gamtines dujas ir (ar) skystą kurą) ar technologijas naudojančius šilumos gamybos įrenginius šilumos poreikio piko bei rezerviniams pajėgumams užtikrinti. Jei tai yra naujas įrenginys, jo investicija yra derinama vadovaujantis Investicijų derinimo tvarkoje nustatyta tvarka. Jei toks įrenginys jau yra suderintas ir dalyvauja konkurencinėje veikloje, Tarybai raštu yra teikiamas šio įrenginio naudojimo šilumos poreikio piko bei rezerviniams pajėgumams užtikrinti techninis-ekonominis pagrindimas pagal Investicijų derinimo tvarkoje numatytus reikalavimus. Taryba nagrinėja šilumos tiekėjo pateiktą informaciją, aplinkybes ir, atsižvelgdama į Investicijų derinimo tvarkoje numatytus kriterijus, apie pritarimą ar nepritarimą per 30 darbo dienų informuoja šilumos tiekėją raštu. Tais atvejais, kai šilumos tiekėjas rezervo paslaugą užtikrina vadovaudamasis 6.1 papunkčiu, šilumos tiekėjui pakanka raštu informuoti Tarybą apie tai, jog rezervo paslauga bus užtikrinama alternatyvias kuro rūšis (ne gamtines dujas ir (ar) skystą kurą) ar technologijas naudojančiais šilumos gamybos įrenginiais;
10.8. šilumos poreikio piko pajėgumus ir rezervinius šilumos gamybos pajėgumus užtikrinančių šilumos gamybos įrenginių pagaminamo šilumos kiekio apskaita turi būti atskira nuo šilumos aukcione dalyvaujančių šilumos gamybos įrenginių;
10.9. esant techniniam-ekonominiam pagrindimui, šilumos kiekio, pagaminto naudojant šilumos poreikio piko pajėgumus ir (ar) rezervinius šilumos gamybos pajėgumus užtikrinančius šilumos gamybos įrenginius, apskaita gali būti vykdoma pagal įmonės parengtus ir su Taryba suderintus šilumos kiekio paskirstymo principus. Šilumos kiekio paskirstymo principai yra derinami su Taryba raštu. Šilumos teikėjas techninį-ekonominį pagrindimui Tarybai teikia raštu. Taryba išnagrinėja aplinkybes ir šilumos tiekėją per 30 darbo dienų apie pritarimą ar nepritarimą informuoja raštu. Šilumos kiekio paskirstymo principai galioja, kol nėra pakeitimų šilumos tiekėjo eksploatuojamų šilumos gamybos įrenginių šilumos kiekio apskaitoje.
11. Šilumos tiekėjas turi teisę priimti sprendimą šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrinti eksploatuojamais rezerviniais šilumos gamybos pajėgumais arba rezervinės šilumos gamybos galios užtikrinimo paslaugą teikiančiais įrenginiais. Apie tokį sprendimą šilumos tiekėjas deklaruoja šilumos aukciono duomenų valdymo sistemoje ir toks sprendimas įsigalioja nuo to mėnesio, kuriam buvo organizuotas pirmas šilumos supirkimo aukcionas po sprendimo deklaravimo.
12. Siekiant apsaugoti visuomenės interesus, šilumos tiekėjui atliekant šilumos tinklų priežiūros, įskaitant remonto ar planinius darbus, šilumos aukciono dalyvio gaminamos šilumos supirkimas gali būti laikinai nutraukiamas (sustabdomas), nesant šilumos aukciono dalyvio kaltės. Prieš atliekant tokius veiksmus šilumos tiekėjas privalo informuoti šilumos aukciono dalyvį (-ius) apie planuojamą šilumos supirkimo apribojimą ar nutraukimą Sąvade nustatyta tvarka.
13. Šilumos supirkimas iš nepriklausomų šilumos gamintojų gali būti laikinai nutrauktas (sustabdomas) aktyvavus Lietuvos energetinės sistemos tretinio aktyviosios galios rezervą, kai elektrinės (kogeneracinio įrenginio) techninės galimybės neleidžia tinkamai vykdyti rezervo paslaugos. Šilumos aukciono dalyvio negautos pajamos dėl šilumos gamybos stabdymo bei už tretinio aktyviosios galios rezervo aktyvavimo metu pagamintą šilumą gautinos pajamos yra apskaičiuojamos remiantis šio punkto nuostatomis:
13.1. šilumos aukciono dalyviui, kuriam šilumos supirkimas buvo sumažintas ir (ar) nutrauktas dėl tretinio aktyviosios galios rezervo aktyvavimo už nepagamintą šilumą mokama kompensacija, kuri apskaičiuojama taip:
|
|
|
(1) |
Kur:
Ckomp – šilumos aukciono dalyviui mokama kompensacija dėl šilumos gamybos apribojimo ir (ar) stabdymo, Eur. Jei pagal formulę apskaičiuota kompensacija yra neigiamo dydžio, kompensacija šilumos aukciono dalyviui nėra mokama;
Qnumatytas – šilumos aukciono dalyvio, iš kurio šilumos supirkimas ir (ar) gamyba buvo apribota ir (ar) nutraukta, dispečeriniame šilumos gamybos valdymo grafike numatytas pagaminti šilumos kiekis, MWh. Jei šilumos gamyba buvo apribota ir (ar) nutraukta ilgiau nei apribojimo ir (ar) stabdymo metu aktualaus dispečerinio šilumos gamybos grafiko galiojimo terminas, po šio grafiko galiojimo termino yra vertinamas šilumos kiekis, kurį aukciono dalyvis turėjo pagaminti pagal preliminarų šilumos gamybos grafiką, numatytą Supirkimo tvarkos 27.4 papunktyje;
Taukciono – šilumos aukciono dalyvio aukciono pasiūlyme nurodyta parduodamos ir (ar) gaminamos šilumos kaina už kurią aukciono dalyvis atitinkamą mėnesį pardavė ir (ar) gamino šilumą, Eur/MWh;
pbiokuro – pagal Vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašą (toliau – Biokuro aprašas) apskaičiuotos ir skelbiamos atitinkamo mėnesio, kuriam organizuojamas šilumos aukcionas, prognozuojamos mėnesio biokuro biržos (skiedrų) kainos apskrityje ar šalyje, Eur/MWh;
13.2. už šilumą, pagamintą elektrinėje (kogeneraciniame įrenginyje) tretinio aktyviosios galios rezervo aktyvavimo metu yra atsiskaitoma su ūkio subjektu pagal pagamintą šilumos kiekį:
|
|
|
(2) |
Kur:
CRkomp – ūkio subjektui, pagaminusiam šilumą elektrinėje (kogeneraciniame įrenginyje) šilumą tretinio aktyviosios galios rezervo aktyvavimo metu, mokama kompensacija Eur;
QR – tretinio aktyviosios galios rezervo aktyvavimo metu elektrinėje (kogeneraciniame įrenginyje) pagamintas šilumos kiekis, MWh;
0,5 – kompensacijos dydžio nustatymo koeficientas.
III SKYRIUS
GAMINAMOS IR (AR) SUPERKAMOS ŠILUMOS KAINOS NUSTATYMAS
14. Šilumos tiekėjas šilumos aukciono būdu superka nepriklausomo šilumos gamintojo ir savo šilumos gamybos įrenginiuose pagamintą šilumą už kainą, nustatytą pagal šiuos principus:
14.1. visais atvejais iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkama ar šilumos tiekėjo valdomais šilumos gamybos įrenginiais gaminama šiluma negali būti brangesnė nei pagal Supirkimo tvarkos 15 punktą apskaičiuotos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų skaičiavimui naudojami naujausi Tarybos paskelbti Lyginamosios analizės rodikliai, kurie parengti vadovaujantis Šilumos gamybos, perdavimo, mažmeninio aptarnavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašu, patvirtintu Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-219 „Dėl Šilumos gamybos, perdavimo, pardavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašo patvirtinimo“ (toliau – Lyginamieji rodikliai). Lyginamieji rodikliai taikomi pagal tai, kokiam Lyginamųjų rodiklių pogrupiui ir grupei yra priskiriamas šilumos tiekėjas;
14.2. jei nepriklausomam šilumos gamintojui Šilumos ūkio įstatyme nustatyta tvarka nėra taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara, šilumos kaina yra nustatoma laisvai, nepriklausomo šilumos gamintojo nuožiūra;
14.3. jei nepriklausomam šilumos gamintojui Šilumos ūkio įstatyme nustatyta tvarka yra privaloma šilumos gamybos kainodara, toks nepriklausomas šilumos gamintojas dalyvaudamas šilumos aukcione privalo atsižvelgti į šilumos (produkto) gamybos leistiną pajamų sumą, Tarybos nustatytą, vadovaujantis Metodikos nuostatomis;
14.4. šilumos tiekėjas, šilumos aukcione siūlantis atskirais šilumos gamybos įrenginiais pagamintiną šilumą, negali taikyti didesnės šilumos kainos nei palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Šilumos tiekėjas, dalyvaudamas šilumos aukcione atskirais šilumos gamybos įrenginiais, privalo atsižvelgti į šilumos (produkto) gamybos leistiną pajamų sumą, Tarybos nustatytą, vadovaujantis Metodikos nuostatomis;
14.5. jei Taryba, vadovaudamasi Šilumos kainų nustatymo metodika, šilumos tiekėjui ar nepriklausomam šilumos gamintojui, kuriam Šilumos ūkio įstatyme nustatyta tvarka yra privaloma šilumos gamybos kainodara, yra nustačiusi šilumos (produkto) gamybos pajamų (sąnaudų) neatitikimo dedamąją ct/kWh konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, tokio šilumos tiekėjo ar nepriklausomo šilumos gamintojo galutinė šilumos aukcione parduodamos šilumos kaina yra mažinama šia dedamąja. Parduodamos ir (ar) gaminamos šilumos kaina yra koreguojama skelbiant šilumos aukciono rezultatus pagal Supirkimo tvarkos 27.6 papunktį. Tarybos nustatyta šilumos (produkto) gamybos pajamų (sąnaudų) dedamoji turi būti nurodoma šilumos aukciono dalyvio teikiamame pasiūlyme;
15. Palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos nustatomos taip:
15.1. šiltuoju metų laikotarpiu palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos apskaičiuojamos laikantis šių principų:
15.1.1. jei šilumos tiekėjas šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrina šilumos gamybos įrenginiais, naudojančiais gamtines dujas, šiltuoju metų laikotarpiu palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę:
|
|
|
(3) |
kur:
Tdujų – palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos gamtines dujas naudojančiame šilumos gamybos įrenginyje, ct/kWh;
0,1 – konvertavimo koeficientas reikalingas konvertuoti sąnaudų dydį iš Eur/MWh į ct/kWh;
1,145 – konvertavimo koeficientas, reikalingas konvertuoti gamtinių dujų viršutinį šilumingumą į žemutinį šilumingumą;
1,0 – gamtines dujas naudojančio šilumos gamybos įrenginio efektyvumas, kai kuro lyginamosios sąnaudos 86,0 kgne/MWh, vnt. dalimis;
pdujų – gamtinių dujų kaina, Eur/MWh, apskaičiuojama pagal Supirkimo tvarkos 15.1.2 papunktyje numatytą formulę;
qelektros(Nd) – gamtines dujas naudojančio šilumos gamybos įrenginio sąlyginis elektros energijos suvartojimas technologinėms reikmėms, kWh/MWh, nustatomas pagal Lyginamuosius rodiklius;
pelektros – šilumos tiekėjo šilumos vartotojams taikomos šilumos kainos šilumos gamybos dedamojoje įvertinta elektros energijos technologinėms reikmėms kaina, ct/kWh;
qvandens(Nd) – gamtines dujas naudojančio šilumos gamybos įrenginio sąlyginis vandens suvartojimas technologinėms reikmėms m3/MWh, nustatomas pagal Lyginamuosius rodiklius;
pvandens – šilumos tiekėjo šilumos vartotojams taikomoje šilumos kainos šilumos gamybos dedamojoje įvertinta vandens technologinėms reikmėms kaina, Eur/m3;
15.1.2. šiltuoju metų laikotarpiu apskaičiuojant palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas vertinama gamtinių dujų kaina pdujų yra apskaičiuojama pagal formulę:
|
|
|
(4) |
kur:
pžaliavos – Tarybos skelbiama vidutinė gamtinių dujų žaliavos rinkos kaina, įskaitant gamtinių dujų akcizą, Eur/MWh;
pperdavimo – šilumos tiekėjo vidutinė metinė gamtinių dujų perdavimo kaina už perduodamą dujų kiekį (MWh), apskaičiuojama pagal palyginamųjų sąnaudų skaičiavimo metu Tarybos viešai skelbiamus gamtinių dujų perdavimo paslaugos įkainius, įvertinant gamtinių dujų kiekį, reikalingą visam šiltojo metų laikotarpio šilumos poreikiui patenkinti šilumą gaminant tik šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrinančiais šilumos gamybos įrenginiais, Eur/MWh. Apskaičiuojant vidutinę metinę gamtinių dujų perdavimo kainą nėra vertinamos sąnaudos, susijusios su gamtinių dujų saugumo papildoma dedamąja bei užsakomųjų ar vartojimo gamtinių dujų pajėgumų užtikrinimu;
pskirstymo – šilumos tiekėjo vidutinė metinė gamtinių dujų skirstymo kaina už skirstomą dujų kiekį (MWh), apskaičiuojama pagal palyginamųjų sąnaudų skaičiavimo metu Tarybos viešai skelbiamus gamtinių dujų skirstymo paslaugos įkainius, įvertinant gamtinių dujų kiekį, reikalingą visam šiltojo metų laikotarpio šilumos poreikiui patenkinti šilumą gaminant tik šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrinančiais šilumos gamybos įrenginiais, Eur/MWh;
15.1.3. jeigu šilumos tiekėjas šilumos gamybai nenaudoja gamtinių dujų, šiltuoju metų laikotarpiu palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę:
|
|
|
(5) |
kur:
Ts.k. – palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos skystą kurą naudojančiame šilumos gamybos įrenginyje, ct/kWh;
0,1 – konvertavimo koeficientas reikalingas konvertuoti sąnaudų dydį iš Eur/MWh į ct/kWh;
0,90 – skystą kurą naudojančio šilumos gamybos įrenginio efektyvumas, kai kuro lyginamosios sąnaudos 95,0 kgne/MWh, vnt. dalimis;
ps.k. – Tarybos skelbiama faktinė vidutinė skysto kuro įsigijimo kaina, įskaitant ir faktines transportavimo sąnaudas, Eur/MWh, nustatoma vadovaujantis Metodikos nuostatomis;
qelektros(Ns.k.) – gamtines dujas naudojančio šilumos gamybos įrenginio sąlyginis elektros energijos suvartojimas technologinėms reikmėms, kWh/MWh, nustatomas pagal Lyginamuosius rodiklius;
qvandens(Ns.k.) – gamtines dujas naudojančio šilumos gamybos įrenginio sąlyginis vandens suvartojimas technologinėms reikmėms m3/MWh, nustatomas pagal Lyginamuosius rodiklius;
15.1.4. tuo atveju, jei šilumos tiekėjas konkrečioje šilumos tiekimo sistemoje šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrina naudojant kelis šilumos gamybos įrenginius, kurie degina skirtingą kurą, šiltuoju metų laikotarpiu palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos apskaičiuojamos kaip svertinė šilumos gamybos kintamoji dedamoji pagal formulę:
|
|
|
(6) |
kur:
Tsvert. – svertinės palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, ct/kWh;
Ti – pagal Supirkimo tvarkos 15.1.2 ir 15.1.3 papunkčiuose numatytas formules apskaičiuota kurą i deginančio šilumos gamybos įrenginio palyginamosios sąnaudos, ct/kWh;
yi – kurą i deginančio šilumos gamybos įrenginio pagaminamo šilumos kiekio procentinė išraiška, proc., gaunama įvertinant konkrečiu šilumos gamybos įrenginiu pagaminamą šilumos kiekį bei konkretaus mėnesio prognozuojamą šilumos poreikį, MWh. Nustatant kurą i deginančio šilumos gamybos įrenginio pagaminamo šilumos kiekio procentinę išraišką, prioritetas yra teikiamas mažiausiai šilumos gamybos kainai.
15.1.5. tuo atveju, kai šilumos tiekėjas, vadovaujantis Supirkimo tvarkos 10 punktu, šilumos poreikio piko pajėgumams užtikrinti naudoja šilumos gamybos įrenginius, kurie nenaudoja gamtinių dujų arba skysto kuro ir tai yra suderinęs su Taryba raštu, palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos yra apskaičiuojamos pagal Supirkimo tvarkos 15.1.1 papunktyje numatytą formulę, įvertinant Lyginamuosius rodiklius.
15.2. šaltuoju metų laikotarpiu palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę:
|
|
|
(7) |
kur:
Tbiokuro – palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos biokurą naudojančiame šilumos gamybos įrenginyje, ct/kWh;
VCbiokuro – palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų kintamoji dedamoji, ct/kWh;
FCbiokuro – palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų pastovioji dedamoji, ct/kWh;
15.2.1. šaltuoju metų laikotarpiu palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų kintamoji dedamoji apskaičiuojama pagal formulę:
|
|
|
(8) |
kur:
pkt – biokurą naudojančio šilumos gamybos įrenginio kitų kintamųjų sąnaudų (pelenų tvarkymo (išvežimo, utilizavimo), cheminių medžiagų technologijai, energijos išteklių biržos, laboratorinių tyrimų ir pan.) sąnaudos yra lygios 0,02 ct/kWh;
1,03 – biokurą naudojančio šilumos gamybos įrenginio efektyvumas, kai kuro lyginamosios sąnaudos 83,5 kgne/MWh, vnt;
pbiokuro – pagal Biokuro aprašą apskaičiuotos ir skelbiamos atitinkamo mėnesio, kuriam organizuojamas šilumos aukcionas, prognozuojamos mėnesio biokuro biržos (skiedrų) kainos apskrityje ar šalyje, Eur/MWh;
qelektros(Nb) – biokurą naudojančio šilumos gamybos įrenginio sąlyginis elektros energijos suvartojimas technologinėms reikmėms, kWh/MWh, nustatomas pagal Lyginamuosius rodiklius;
qvandens(Nb) – biokurą naudojančio šilumos gamybos įrenginio sąlyginis vandens suvartojimas technologinėms reikmėms, m3/MWh, nustatomas pagal Lyginamuosius rodiklius;
15.2.2. šaltuoju metų laikotarpiu palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų pastovioji dedamoji apskaičiuojama pagal formulę:
|
|
|
(9) |
kur:
Kbiokuro – 1 MW galios biokurą naudojančio šilumos gamybos įrenginio ilgalaikio turto pradinė vertė, lygi 336 000 Eur;
y – biokurą naudojančio šilumos gamybos įrenginio nusidėvėjimo laikotarpis, lygus 16 metų;
r – investicijų grąžos norma, apskaičiuota taikant palyginamųjų sąnaudų skaičiavimo metu ir palyginamųjų sąnaudų skaičiavimui skirtus Tarybos viešai skelbiamus duomenis investicijų grąžos normai apskaičiuoti, proc. Nuosavo kapitalo grąža (proc.) apskaičiuojama pagal Investicijų grąžos normos nustatymo metodiką, patvirtintą Komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“, 9 punktą, formulėse naudojamam dydžiui (finansinio sverto neturinti beta βU) nustatyti taikant šios metodikos 9.3.7 papunktį.
CM(Nb) – vidutinės biokurą naudojančio šilumos gamybos įrenginio eksploatacinės sąnaudos, Eur/MW, nustatomos pagal Lyginamuosius rodiklius. Šios sąnaudos yra lygios metinio darbo užmokesčio fondo (darbuotojų skaičiui, apskaičiuotam pagal Lyginamąjį rodiklį šilumos gamybos įrenginių galia, tenkanti vienam šilumos gamybos veikloje priskirtam sąrašiniam darbuotojui (MW/darb.) bei šilumos gamybos ir tiekimo veiklos darbuotojų skaičius, tenkantis vienam administracijos darbuotojui (darb./adm.), taikant palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų skaičiavimo metu Lietuvos statistikos departamento paskutinį skelbiamą elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo sektoriaus (šalies ūkis be individualiųjų įmonių) vidutinį darbo užmokestį), einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų šilumos gamybos veikloje, tenkančių šilumos įrenginių galios vienetui (Eur/MW) ir kitų pastoviųjų sąnaudų šilumos gamybos veikloje, tenkančių šilumos įrenginių galios vienetui (Eur/MW), sumai;
8600 – biokurą naudojančio šilumos gamybos įrenginio maksimalus darbo valandų skaičius per metus;
0,45 – biokurą naudojančio šilumos gamybos įrenginio vidutinis metinis panaudojimo laipsnis;
15.3. tuo atveju, jei pagal Supirkimo tvarkos 15.1 papunkčio reikalavimus apskaičiuotos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos šiltuoju metų laikotarpiu yra didesnės nei pagal Supirkimo tvarkos 15.2 papunktį apskaičiuotos šaltojo laikotarpio palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, šiltuoju metų laikotarpiu yra taikomos pagal Supirkimo tvarkos 15.2 papunktį apskaičiuotos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos;
15.4. tose centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, kuriose veikia vienas nepriklausomas šilumos gamintojas ir jo šilumos gamybos galios pakanka maksimaliam centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos poreikiui patenkinti, o šilumos tiekėjas eksploatuoja šilumos gamybos įrenginius, kurie yra skirti tik rezervinei šilumos gamybos galiai užtikrinti arba šilumos gamybos įrenginių neeksploatuoja ir perka rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugą, palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos šiltuoju ir šaltuoju metų laikotarpiais yra lygios to nepriklausomo šilumos gamintojo vidutinei metinei šilumos gamybos kainai, apskaičiuotai pagal nepriklausomo šilumos gamintojo nustatytas šilumos kainų dedamąsias, įvertinus atitinkamo mėnesio, kuriam organizuojamas šilumos aukcionas, pagal Biokuro aprašą apskaičiuotos ir skelbiamos prognozuojamos mėnesio biokuro biržos (skiedrų) kainos apskrityje ar šalyje, Eur/MWh. Nepriklausomas šilumos gamintojas apie naujai nustatytas arba pasikeitusias šilumos kainų dedamąsias informuoja šilumos tiekėją iš karto, kai Taryba nutarimu konstatuoja, kad jos nustatytos be pažeidimų. Jeigu tokiam nepriklausomam šilumos gamintojui Taryba dar nėra patvirtinusi šilumos gamybos kainos dedamųjų (formulės), taikomos pagal šios Supirkimo tvarkos 15 punktą apskaičiuotos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.
16. Šilumos tiekėjas šilumos aukciono duomenų valdymo sistemoje Šilumos aukciono reglamente nustatyta tvarka ne vėliau kaip 18 einamojo kalendorinio mėnesio dieną (jei 18 kalendorinė mėnesio diena yra nedarbo diena, tuomet artimiausią po jos einančią darbo dieną) deklaruoja antrąjį mėnesį po einamojo mėnesio taikomas palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas, apskaičiuotas pagal Supirkimo tvarkos 15 punkte numatytus principus bei informaciją, susijusią su šilumos aukciono organizavimu:
16.2. antrojo mėnesio po einamojo prognozuojamą šilumos poreikio vidutinį valandinį grafiką, sudaromą pagal paskutinių trejų metų konkrečios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos vidutinį valandinį poreikį;
16.3. antrojo mėnesio po einamojo prognozuojamą pagaminti šilumos kiekį naudojant šilumos poreikio piko pajėgumus, nustatytą vadovaujantis Supirkimo tvarkos 7 punktu;
16.5. pagal Supirkimo tvarkos 15.1 papunktį apskaičiuotas palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas ir jų apskaičiavimui naudotų koeficientų dydžius:
16.5.1. Supirkimo tvarkos 15.1.2 papunktyje numatytą gamtinių dujų kainą Eur/MWh ir jos apskaičiavimui naudotas dedamąsias ir (arba) 15.1.3 papunktyje numatytą skysto kuro kainą Eur/MWh;
16.5.2. šilumos tiekėjo šilumos vartotojams taikomoje šilumos kainoje įvertintą elektros energijos technologinėms reikmėms kainą ct/kWh;
16.6. pagal Supirkimo tvarkos 15.2 ir 15.4 papunkčius apskaičiuotas palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas ir jų apskaičiavimui naudotų koeficientų dydžius:
16.6.1. pagal Biokuro aprašą apskaičiuotos ir skelbiamos atitinkamo mėnesio, kuriam organizuojamas šilumos aukcionas, prognozuojamos mėnesio biokuro biržos (skiedrų) kainos apskrityje ar šalyje, Eur/MWh;
16.6.2. šilumos tiekėjo šilumos vartotojams taikomoje šilumos kainoje įvertintą elektros energijos technologinėms reikmėms kainą ct/kWh;
16.6.3. šilumos tiekėjo šilumos vartotojams taikomoje šilumos kainoje įvertintą vandens technologinėms reikmėms kainą, Eur/m3;
17. Aukciono dalyviai deklaruoja Operatoriui ir esant poreikiui atnaujina šiuos duomenis, o Operatorius šilumos aukciono informacinėje sistemoje juos paskelbia:
17.1. Šilumos tiekėjas:
17.1.2. Supirkimo tvarkos 9 punkte numatytų šilumos poreikio piko ir (ar) rezervo pajėgumus užtikrinančių šilumos gamybos įrenginių sąrašą;
17.1.3. Supirkimo tvarkos 10.3 papunktyje numatytų/pakoreguotų rezervinę šilumos gamybos galią užtikrinančių šilumos gamybos įrenginių sąrašą;
17.1.4. Supirkimo tvarkos 27.2.4 papunktyje numatytą šilumos gamybos įrenginių sąrašą, kuriame pateikiami šilumos tiekėjo eksploatuojami šilumos gamybos įrenginiai, turintys atskirą šilumos kiekio apskaitą arba su Taryba suderintus šilumos kiekio paskirstymo principus pagal Supirkimo tvarkos 10.8 papunktį, ir kuriais šilumos tiekėjas dalyvauja arba ketina dalyvauti šilumos supirkimo aukcione;
17.1.5. Centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, kuriose turi būti taikomos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, apskaičiuotos pagal Supirkimo tvarkos 15.4 papunktį;
17.2. Nepriklausomas šilumos gamintojas:
17.2.1. Prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos prijungtus nepriklausomų šilumos gamintojų valdomus šilumos gamybos įrenginius (katilines), išskiriant šilumos gamybos įrenginius, turinčius atskirą šilumos kiekio apskaitą, bei nurodoma nepriklausomo šilumos gamintojo suminė šilumos gamybos įrenginių galia (MW);
IV SKYRIUS
ŠILUMOS TIEKĖJO DISPEČERINIO VALDYMO VEIKLA
18. Dispečerinį šilumos gamybos įrenginių valdymą atlieka šilumos tiekėjas, pagal vartotojų šilumos poreikį ir šilumos tiekimo tinklo darbo režimą nustatydamas savo šilumos gamybos įrenginių ir nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos gamybos įrenginių generuojamą galią, visais atvejais atsižvelgdamas į Supirkimo tvarkos V skyriaus reikalavimus.
19. Šilumos tiekėjas atsako už nenutrūkstamą šilumos tiekimą vartotojams, šilumnešio parametrų nukrypimus, taip pat privalo palaikyti šilumos perdavimo tinklų teisės aktuose nustatytą šilumos tiekimo darbo režimą ir šilumnešio parametrus.
21. Nepriklausomi šilumos gamintojai pagamintą šilumą į centralizuoto šilumos tiekimo sistemą tiekia laikydamiesi Sąvade numatytų šilumos kokybės parametrų ir vykdo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos dispečerio nurodymus. Nepriklausomi šilumos gamintojai atsako už šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą šilumos gamybos galią ir nenutrūkstamą šilumos tiekimą ties šilumos pirkimo–pardavimo riba visą mėnesį, kurį yra superkama šiluma.
V SKYRIUS
ŠILUMOS SUPIRKIMO PRIORITETŲ NUSTATYMAS
22. Jeigu šilumos aukciono dalyviai šilumos aukcione taiko skirtingas šilumos kainas, iš šilumos aukciono dalyvių šiluma superkama teikiant prioritetą mažiausiai kainai.
23. Jeigu nepriklausomi šilumos gamintojai ir (ar) šilumos tiekėjas taiko vienodą šilumos kainą, šilumos tiekėjas privalo supirkti iš savo šilumos gamybos įrenginių ir (ar) nepriklausomų šilumos gamintojų šilumą, laikydamasis šios prioritetų eilės:
23.1. iš didelio naudingumo kogeneracinių įrenginių, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius arba deginančių atliekas;
23.2. iš bendrų elektros ir šilumos gamybos (kogeneracijos) įrenginių, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius arba deginančių atliekas;
24. Šilumos tiekėjas privalo supirkti nepriklausomų šilumos gamintojų pagamintą šilumą, tik atitinkančią kokybės, tiekimo patikimumo, aplinkosaugos reikalavimus ir parduodamą už kainą, atitinkančią Supirkimo tvarkos 14 punkto reikalavimus.
25. Esant kitoms vienodoms sąlygoms, prioritetas teikiamas šilumos aukciono dalyviui, užtikrinančiam ilgesnį šilumos gamybos ir (ar) pardavimo laikotarpį, kuris vertinamas pagal licencijos ar sudarytos šilumos pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo laikotarpį metais (vertinant tik pilnus galiojimo metus) ir neatsižvelgiant į pradžios, pabaigos datą ar likusią galiojimo trukmę. Neterminuotoms licencijoms ar šilumos pirkimo-pardavimo sutartims pagal šį punktą nustatomas vienodas aukščiausias prioritetas.
VI SKYRIUS
Šilumos aukciono vykdymas
26. Šilumos tiekėjo valdomais šilumos gamybos įrenginiais šilumos gamyba yra vykdoma tik tuomet, kai tokiais įrenginiais pagaminta šiluma superkama laikantis Supirkimo tvarkos 27 punkto reikalavimų ir jei tie įrenginiai neatlieka šilumos poreikio piko pajėgumų ar rezervinių šilumos gamybos pajėgumų užtikrinimo paslaugos.
27. Šilumos kiekis, reikalingas šilumos vartotojų poreikiui patenkinti, kai konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje veikia bent vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, yra gaminamas ir (ar) superkamas šilumos aukciono būdu, neviršijant centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemos vartotojų šilumos poreikio, pagal šios Supirkimo tvarkos V skyriuje nurodytus prioritetus, laikantis šių reikalavimų:
27.1. Šilumos aukcioną šilumos aukciono reglamente nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo Operatorius. Operatorius kiekvieną mėnesį šilumos aukciono informacinėje sistemoje, Šilumos aukciono reglamente numatytais terminais paskelbia:
27.1.4. šilumos aukciono dalyvių pasiūlymų pateikimo terminą bei įvykus šilumos aukcionui – šilumos aukciono rezultatus. Šilumos aukciono dalyvių pasiūlymų pateikimo terminas negali būti ankstesnis kaip palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų paskelbimo šilumos aukciono informacinėje sistemoje data bei ne vėlesnis kaip kita darbo diena po Supirkimo tvarkos 16 punkte nustatyto palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų deklaravimo termino pabaigos.
27.2. Šilumos aukcionas yra vykdomas šilumos aukciono dalyviams šilumos aukciono duomenų valdymo sistemoje pateikiant pasiūlymus su siūlomu parduoti (pagaminti) šilumos kiekiu antrąjį mėnesį po einamojo ir kaina ct/kWh:
27.2.1. nepriklausomas šilumos gamintojas šilumos aukciono duomenų valdymo sistemoje deklaruoja pasiūlymą, kuriame nurodo šilumos kiekį (MWh), kurį nepriklausomas šilumos gamintojas pagamins ir patieks į tinklą per antrąjį mėnesį po einamojo, ir šilumos gamybos kainą (ct/kWh) cento šimtųjų dalių tikslumu;
27.2.2. šilumos tiekėjas šilumos aukciono duomenų valdymo sistemoje deklaruoja pasiūlymą, kuriame nurodo atskirais šilumos gamybos įrenginiais (katilais, katilų grupe (-ėmis) ar atskirose katilinėse), antrąjį mėnesį po einamojo pagamintiną šilumos kiekį (MWh) bei šilumos gamybos kainą (ct/kWh) cento šimtųjų dalių tikslumu;
27.2.3. šilumos tiekėjas šilumos aukcione negali teikti pasiūlymo, kuriame būtų nurodytas Supirkimo tvarkos 4 punkte numatytų šilumos poreikio piko pajėgumus ir rezervinius šilumos gamybos pajėgumus užtikrinančių šilumos gamybos įrenginių pagaminamas šilumos kiekis;
27.2.4. šilumos aukcione nepriklausomi šilumos gamintojai pasiūlymuose turi teisę nurodyti atskirais šilumos gamybos įrenginiais pagamintiną šilumos kiekį ir (ar) skirtingą kainą tik tais atvejais, kai konkrečiais šilumos gamybos įrenginiais pagaminto ir į centralizuotą šilumos tiekimo sistemą patiekto šilumos kiekio apskaita yra atskira bei numatyta šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje. Šilumos tiekėjai šilumos aukcione teikiamuose pasiūlymuose turi teisę nurodyti atskirais šilumos gamybos įrenginiais pagamintiną šilumos kiekį ir (ar) skirtingą kainą tik tais atvejais, kai nurodytas atskiras šilumos gamybos įrenginys yra nurodytas šilumos tiekėjo sudarytame šilumos gamybos įrenginių sąraše, kuriame pateikiami šilumos tiekėjo eksploatuojami šilumos gamybos įrenginiai, turintys atskirą šilumos kiekio apskaitą arba su Taryba suderinus šilumos kiekio paskirstymo principus pagal Supirkimo tvarkos 10.8 papunktį;
27.2.5. pasibaigus šilumos aukciono dalyvių pasiūlymų teikimo terminui, Operatorius sudaro šilumos aukciono dalyvių pasiūlymų eilę pagal Supirkimo tvarkos V skyriuje numatytą prioritetų eilę bei aukciono dalyvių pasiūlymų sąrašą su pasiūlymuose nurodytais antrąjį mėnesį po einamojo planuojamais parduoti šilumos kiekiais, kuriuos šilumos aukciono duomenų valdymo sistemoje pateikia šilumos tiekėjui. Šilumos tiekėjui pateikiamame sąraše negali būti nurodomos šilumos aukciono dalyvių pasiūlymuose pateiktos šilumos kainos;
27.3. Operatorius privalo užtikrinti, kad šilumos aukciono dalyvių pasiūlymai, kuriuose nurodomos šilumos kainos neatitinka Supirkimo tvarkos 14.1 papunktyje numatytų reikalavimų, nebūtų priimami, vertinami ir teikiami šilumos tiekėjui;
27.4. Iš šilumos aukciono dalyvių prognozuojamas superkamas šilumos kiekis konkretų mėnesį nustatomas pagal šilumos tiekėjo sudaromą preliminarų šilumos gamybos grafiką. Preliminarus šilumos gamybos grafikas sudaromas laikantis šių principų:
27.4.1. preliminariame šilumos gamybos grafike turi būti įvertinamas prognozuojamas mėnesio, kuriam organizuojamas šilumos aukcionas, šilumos galios poreikis, nustatomas ne retesniu kaip 6 valandų tikslumu, atsižvelgiant į paskutinių trejų kalendorinių metų faktinį šilumos poreikį, naujai prijungtus ar atjungtus šilumos vartotojus, šilumos perdavimo tinklo technologinius apribojimus bei šilumos perdavimo tinklo apribojimus atsirandančius dėl planinių šilumos perdavimo tinklo remonto ar priežiūros darbų;
27.4.2. preliminariame šilumos gamybos grafike numatomas prognozuojamas šilumos gamybos įrenginių šilumos gamybos režimas bet kuriame grafiko taške turi atitikti prognozuojamą šilumos vartotojų šilumos poreikį (MW):
27.4.2.1. tais atvejais, kai šilumos aukcione pasiūlymą pateikusių dalyvių valdomų šilumos gamybos įrenginių galia yra pakankama ir šių įrenginių techninės charakteristikos leidžia užtikrinti, kad suminė planuojama šilumos gamybos įrenginių šilumos gamybos galia, bet kuriame šilumos gamybos grafiko taške atitiks prognozuojamą šilumos poreikį, šilumos gamyba yra numatoma tik šilumos aukcione pasiūlymą pateikusių dalyvių valdomais įrenginiais;
27.4.2.2. tais atvejais, kai dėl techninių priežasčių nėra galimybės užtikrinti, jog suminė planuojama šilumos gamybos įrenginių šilumos gamybos galia, bet kuriame šilumos gamybos grafiko taške atitiks prognozuojamą šilumos poreikį, šilumos tiekėjas numato šilumos gamybą šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrinančiais įrenginiais, atliekant šilumos perdavimo tinklo balansavimą pagal Sąvado nuostatas;
27.4.2.3. tais atvejais, kai šilumos aukcione pasiūlymą pateikusių dalyvių valdomų šilumos gamybos įrenginių galia nėra pakankama prognozuojamam šilumos poreikiui patenkinti, trūkstamas šilumos kiekis yra gaminamas šilumos poreikio piko pajėgumais;
27.4.2.4. prognozuojamas šilumos galios poreikis viršijantis 70 proc. maksimalaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos poreikio, yra patenkinamas šilumos poreikio piko pajėgumais, išskyrus Supirkimo tvarkos 7 punkte numatytus atvejus;
27.4.2.5. tuo atveju, jei pagal Supirkimo tvarkos 27.4.2.3 ir 27.4.2.4 papunkčius nustatyta šilumos gamybos įrenginių suminė galia nėra pakankama visam sistemos poreikiui patenkinti, yra naudojami rezerviniai šilumos gamybos pajėgumai ir (arba) rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugą teikiantys įrenginiai;
27.4.3. šilumos tiekėjas kiekvieno šilumos aukcione pranešimą pateikusio dalyvio šilumos gamybos įrenginio šilumos gamybos režimą (MW) nustato vadovaudamasis Operatoriaus pateikta šilumos aukciono dalyvių pasiūlymų eile bei atsižvelgdamas į šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą šilumos gamybos galią. Šilumos tiekėjo valdomų šilumos gamybos įrenginių atveju yra vertinama šilumos gamybos įrenginių galia, nurodyta šilumos tiekėjo sudarytame ir šilumos aukciono duomenų valdymo sistemoje deklaruotame eksploatuojamų šilumos gamybos įrenginių sąraše;
27.4.4. sudarant preliminarų šilumos gamybos grafiką negali būti viršijamas konkretaus šilumos aukciono dalyvio pateiktame pasiūlyme nurodytas parduodamas paros šilumos kiekis, MWh;
27.4.5. sudarant preliminarų šilumos gamybos grafiką turi būti įvertinami šilumos perdavimo tinklo apribojimai dėl šilumos pralaidumo ir (ar) hidraulinio režimo;
27.5. Šilumos tiekėjas, šilumos aukciono duomenų valdymo sistemoje gavęs Operatoriaus informaciją pagal Supirkimo tvarkos 27.2.5 papunktį ir vadovaudamasis Supirkimo tvarkos 27.4 papunkčiu nustatęs prognozuojamus iš kiekvieno aukciono dalyvio superkamus šilumos kiekius, juos, kartu su sprendimo protokolu bei preliminariu šilumos gamybos grafiku, deklaruoja šilumos aukciono duomenų valdymo sistemoje;
27.6. Operatorius šilumos aukciono informacinėje sistemoje paskelbia galutinius šilumos aukciono rezultatus, kuriame pateikia šilumos aukciono dalyvių pasiūlymus su nurodytais šilumos kiekiais bei kainomis, šilumos tiekėjo nurodytus planuojamus supirkti šilumos kiekius, šilumos tiekėjo surašyto šilumos kiekių nustatymo protokolo kopiją bei preliminarų šilumos gamybos grafiką. Šilumos aukciono dalyviai, paskelbus rezultatus, šilumos aukciono reglamente nustatyta tvarka yra informuojami atskirai šilumos aukciono duomenų valdymo sistemoje apie iš kiekvieno dalyvio planuojamus supirkti šilumos kiekius;
27.7. Jeigu bendras šilumos kiekis, apie kurį pranešė šilumos aukciono dalyviai, viršija bendrą centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemos vartotojų šilumos poreikį, o du ar daugiau šilumos aukciono dalyvių savo pranešimuose nurodo vienodas kainas ir atitinka vienodus Supirkimo tvarkos V skyriuje nurodytus prioritetus, iš tokių gamintojų superkamas šilumos kiekis yra nustatomas proporcingai pagal šilumos kiekį, kurį pranešė šilumos aukciono dalyviai.
28. Tuo atveju, jei konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje veikia vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, kurio šilumos gamybos galios pakanka maksimaliam centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos poreikiui patenkinti, o šilumos tiekėjas eksploatuoja šilumos gamybos įrenginius, kurie yra skirti tik rezervinei šilumos gamybos galiai užtikrinti arba šilumos gamybos įrenginių neeksploatuoja ir perka rezervinės šiluminės galios užtikrinimo paslaugą, šilumos aukcionas yra organizuojamas tik superkamos šilumos kainai nustatyti, priimant, jog nepriklausomas šilumos gamintojas pagamins visą šilumos kiekį reikalingą šilumos vartotojų poreikiui patenkinti.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
30. Šilumos tiekėjas Šilumos aukciono reglamente nustatyta tvarka šilumos aukciono informacinėje sistemoje deklaruoja, o Operatorius paskelbia informaciją apie paskutinių 12 mėnesių faktinį šilumos poreikį, savo gamybos šaltiniuose pagamintą šilumos kiekį ir iš kiekvieno šilumos aukciono dalyvio nupirktą šilumos kiekį atskirose centralizuoto šilumos tiekimo sistemose. Pagal šilumos aukcione pateiktą (-us) pasiūlymą (-us) šilumos tiekėjo eksploatuojamais šilumos gamybos įrenginiais pagamintas šilumos kiekis nurodomas prie iš šilumos aukciono dalyvių supirktų šilumos kiekių.
31. Šilumos tiekėjas privalo Šilumos aukciono reglamente nustatyta tvarka šilumos aukciono informacinėje sistemoje deklaruoti informaciją apie kiekvienoje valdomoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje ateinančių 12 mėnesių prognozuojamą kasmėnesinį šilumos poreikį, planuojamus šilumos aukciono būdu supirkti ir (ar) gaminti bei šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrinančiais šilumos gamybos įrenginiais planuojamus pagaminti šilumos kiekius.
32. Šilumos tiekėjas privalo eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti centralizuoto šilumos tiekimo sistemą taip, kad sudarytų objektyvias ir nediskriminuojančias naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygas visiems šilumos gamintojams. Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos eksploatavimas, priežiūra, valdymas ir plėtojimas negali diskriminuoti nepriklausomų šilumos gamintojų, bloginti šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąlygas, mažinti superkamus kiekius, riboti vartotojų šilumos poreikius ar sudaryti sąlygas papildomoms šilumos gamybos įrenginių prijungimo išlaidoms atsirasti, kurias turėtų padengti nepriklausomas šilumos gamintojas.
33. Šilumos tiekėjas negali reikalauti į šilumos pirkimo–pardavimo sutartį įtraukti tokias sąlygas, kurios diskriminuotų nepriklausomus šilumos gamintojus, sudarytų prastesnes sąlygas tiekti į centralizuoto šilumos tiekimo sistemą nepriklausomų šilumos gamintojų pagamintą šilumą, palyginti su šilumos tiekėjo gamybos padalinio turimomis sąlygomis, taip pat nepagrįstai mažintų superkamus iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos kiekius ar sudarytų sąlygas atsirasti papildomoms nepriklausomų šilumos gamintojų išlaidoms, įskaitant sąlygas:
33.1. reikalaujančias, kad nepriklausomas šilumos gamintojas padengtų tokias šilumos tiekėjo sąnaudas, kurias šilumos tiekėjas jau yra įtraukęs į šilumos kainą, nustatomą pagal Metodiką;
33.2. leidžiančias apriboti šilumos tiekėjo atsakomybę už Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatytos pareigos supirkti šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų nevykdymą;
33.3. nustatančias neproporcingo dydžio sankcijas nepriklausomiems šilumos gamintojams už šilumos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų netinkamą vykdymą. Skiriamos sankcijos dydis negali būti didesnis nei dėl nepriklausomo šilumos gamintojo veiksmų ar neveikimo padaryta žala (šilumos tiekėjo nuostoliai) išskyrus Sąvade numatytas balansavimo sąnaudas;
33.4. numatančias nepriklausomam šilumos gamintojui papildomų baudų taikymą už pertrauktą šilumos tiekimą dėl avarinių situacijų apie kurias nepriklausomas šilumos gamintojas informuoja šilumos tiekėją iki Sąvade numatyto dispečerinio valdymo grafiko paskelbimo, išskyrus Sąvade numatytas balansavimo sąnaudas.
34. Nepriklausomo šilumos gamintojo ir šilumos tiekėjo ginčus dėl šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų ne teismo tvarka nagrinėja Taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsniu.
35. Asmenys, pažeidę šios Supirkimo tvarkos nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
36. Taryba iš šilumos tiekėjų ir nepriklausomų šilumos gamintojų turi teisę gauti visą reikiamą informaciją teisės aktais pavestoms funkcijoms vykdyti.