Administracinė byla Nr. eAS-187-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00226-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2018 m. gruodžio 14  d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-11751 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos“; 2) įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. lapkričio 26 d. prašymą dėl 235 328 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo iki 2019 m. kovo 26 d.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti 235 328 Eur dydžio PVM mokestinės nepriemokos išieškojimą į VMI surenkamąją sąskaitą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nustatė, kad ginčas administracinėje byloje vyksta ne dėl VMI sprendimų išieškoti į biudžetą iš pareiškėjo turto atitinkamą sumą, bet dėl VMI 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr.  (23.24-08)-327-11751 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo mokesčių administratorius nusprendė neatidėti ir neišdėstyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos. Teismas atsižvelgė į tai, kad ginčas dėl sprendimų, kuriais remiantis yra pagrindas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, nėra nagrinėjamas (duomenų nepateikta), minėti sprendimai yra galiojantys, ir nusprendė, jog nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir stabdyti išieškojimą pagal sprendimus, kurie nėra ginčijami teisme.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017  m. gruodžio 13 d. nutartį (atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, atskirasis skundas pateiktas dėl 2019 m. sausio 18 d. nutarties) ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti 235 328,00 Eur dydžio PVM mokestinės nepriemokos išeiškojimą į VMI surenkamąją sąskaitą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.       Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimu jam nurodyta sumokėti 235 328 Eur dydžio PVM mokestinę nepriemoką jos neatidedant, todėl kyla pagrįsta rizika patirti ne tik neigiamą finansinę įtaką, tačiau ir neatitaisomai didelę žalą VšĮ, vykdančiai veiklą, susijusią su pakuočių atliekų tvarkymo organizavimu.

2.       Pareiškėjas pažymi, kad atsakovui inicijavus išeiškojimo veiksmus iš pareiškėjo ir areštavus nurodytą sumą, sustos pareiškėjo veikla ir jis patirs ženklius nuostolius, nes neturės pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su atliekų tvarkytojais, kurie nepateiks atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų. Pareiškėjas, negavęs atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų iš atliekų tvarkytojų, negalės vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų gamintojams ir importuotojams, todėl gamintojai ir importuotojai nebus atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis mokėjimo ir patirs nuostolius. Pareiškėjas nurodo, kad gamintojams ir importuotojams patyrus nuostolius dėl pareiškėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, jie turės reikalavimo teisę į pareiškėją dėl nuostolių atlyginimo, o pareiškėjui neatsiskaičius ir su atliekų tvarkytojais, jie taip pat turės reikalavimo teisę į pareiškėją dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir nuostolių atlyginimo.

3.       Pareiškėjas nurodo esantis pelno nesiekiantis juridinis asmuo, planuojantis savo veiklą, todėl mokestinės prievolės sumokėjimas per labai trumpą laiką (20 dienų) yra nuostolingas tolimesnei veiklai, gali turėti įtakos neigiamiems rodikliams, kurie lemtų darbuotojų etatų mažinimą ar net pareiškėjo nemokumą.

4.       Pareiškėjas pažymi, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui, nepažeis proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso, nes nagrinėjamu atveju viešasis interesas vertintinas kaip pareiškėjo veiklos vykdymas, jo bankroto grėsmės išvengimas, ekonomikos ir darbo rinkos stabilumas.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Atsakovas nurodo, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019 m. vasario 8 d. duomenimis, pareiškėjo mokestinė nepriemoka yra ne 235 328 Eur, o 80 905 Eur. Pareiškėjo mokestinė nepriemoka sumažėjo, nes jis deklaravo 154 423 Eur permoką. Atsakovas pažymėjo, kad mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas iš pareiškėjo nėra vykdomas.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjo argumentai, jog dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustos jo veikla ir pareiškėjas patirs ženklius nuostolius, nepaneigia pareiškėjo pareigos laiku ir tinkamai vykdyti mokestinę prievolę. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. sausio 16 d. turėjo galimybę visą mokestinę nepriemoką sumokėti iš karto, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas kartu su 2019 m. sausio 16 d. prašymu išdėstyti PVM sumokėjimą atsakovui pateikė banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. sausio 16 d., kurį išanalizavus nustatyta, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjas vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Atsakovas nurodo, kad analizuotu laikotarpiu į minėtą banko sąskaitą iš viso gauta 1 125 149,50 Eur, sąskaitos išlaidos nagrinėjamu laikotarpiu – 1 139 271,65 Eur. Atsakovas vertino, kad pareiškėjas nesiekia tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, padarė teisingas išvadas, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019 m. balandžio 8 d. buvo gauta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis, kuria teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punktu, 104, 107, 108 ir 152 straipsnio 2 dalimi, nutarė nutraukti administracinę bylą, pareiškėjui atsisakius skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2019 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą, kuriuo prašo administracinę bylą nutraukti pareiškėjui atsisakius atskirojo skundo.

Vadovaujantis ABTĮ 151 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis.

Pareiškėjo teisė atsisakyti teismui paduoto apeliacinio (šiuo atveju atskirojo) skundo yra numatyta ABTĮ 136 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad apeliantas turi teisę apeliacinio skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia.

Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius (ABTĮ 136 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo atsisakymas nuo atskirojo skundo yra pateiktas laikantis ABTĮ 136 straipsnyje nustatytų reikalavimų, apeliacinio proceso pagal atskirąjį skundą nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei viešojo intereso nepažeidžia, priima atsisakymą ir apeliacinį procesą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties nutraukia.

Pareiškėjui išaiškinta, jog vadovaujantis ABTĮ 136 straipsnio 3 dalimi, atskirojo skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, 151 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Priimti pareiškėjo viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atsisakymą nuo pateikto atskirojo skundo.

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties dalies nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan