LOŠIMŲ PRIEŽIŪROS TARNYBOS
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAŽEIDIMŲ NAGRINĖJIMO, SPRENDIMO PRIĖMIMO IR VYKDYMO LOŠIMŲ PRIEŽIŪROS TARNYBOJE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2018 m. vasario 9 d. Nr. V-2
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi,
t v i r t i n u Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir vykdymo Lošimų priežiūros tarnyboje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tvarkos aprašą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos direktoriaus
2018 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. V-2
LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAŽEIDIMŲ NAGRINĖJIMO, SPRENDIMO PRIĖMIMO IR VYKDYMO LOŠIMŲ PRIEŽIŪROS TARNYBOJE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir vykdymo Lošimų priežiūros tarnyboje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato azartinius lošimus ir loterijas organizuojančių bendrovių patikrinimų, atliekamų pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 31 straipsnį, metu nustatytų galimų azartinius lošimus ir loterijas organizuojančių bendrovių Įstatymo pažeidimų nagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir vykdymo tvarką Lošimų priežiūros tarnyboje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba). Aprašas taip pat taikomas Priežiūros tarnybos valstybės tarnautojams atliekant patikrinimus pagal Įstatymo 31 straipsnį (toliau – patikrinimai), kurių metu nebuvo vykdomi Įstatymo 32 straipsnyje Priežiūros tarnybos valstybės tarnautojų nustatyti reikalavimai, už kurių nevykdymą gali būti taikomos Įstatyme nustatytos poveikio priemonės. Šis Aprašas netaikomas, nagrinėjant Įstatymo nustatytus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimus, kurių metu kyla administracinė atsakomybė fiziniams asmenims pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.
2. Apraše vartojamos sąvokos:
2.2. Kitas asmuo – Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijos sprendimu dalyvauti posėdyje kviečiamas asmuo (ekspertai, specialistai, liudytojai, Priežiūros tarnybos valstybės tarnautojai ar kiti asmenys);
II SKYRIUS
KOMISIJA IR JOS ĮGALIOJIMAI
3. Galimiems Įstatymo pažeidimams nagrinėti Priežiūros tarnybos direktorius įsakymu sudaro nuolatinę Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisiją (toliau – Komisija) iš Priežiūros tarnybos valstybės tarnautojų ir skiria Komisijos sekretorių. Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių (Komisijos sekretorius nėra Komisijos narys). Visi Komisijos sprendimai priimami Komisijos narių balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip pusei Komisijos narių. Komisijos nariai neturi teisės atsisakyti balsuoti arba susilaikyti balsuojant. Balsams pasidalijus po lygiai, lemiamas yra Komisijos pirmininko balsas.
4. Galimų Įstatymo pažeidimų nagrinėjimo posėdžius (toliau – posėdis) organizuoja ir jiems pirmininkauja Komisijos pirmininkas, o jo nesant – jį pavaduojantis Komisijos narys.
III SKYRIUS
PASIRENGIMAS GALIMŲ ĮSTATYMO PAŽEIDIMŲ NAGRINĖJIMUI
6. Priežiūros tarnybos valstybės tarnautojų atlikto patikrinimo metu surinkta galimų Įstatymo pažeidimų medžiaga Komisijai perduodama nagrinėti Priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymu.
7. Komisijos pirmininkas, o jo nesant – jį pavaduojantis Komisijos narys, gavęs Priežiūros tarnybos patikrinimo metu surinktą medžiagą su atlikto patikrinimo išvadomis, ne vėliau nei per 2 darbo dienas rezoliucija priima sprendimą organizuoti Komisijos posėdį.
8. Komisijos pirmininkas, o jo nesant – jį pavaduojantis Komisijos narys, subjektui registruotąja pašto siunta buveinės adresu, o jeigu žinomas – faktinės veiklos adresu, praneša apie galimus Įstatymo pažeidimus ir nustato ne trumpesnį kaip 14 darbo dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos terminą paaiškinimams pateikti, paprašo galimų Įstatymo pažeidimų nagrinėjimui reikalingos informacijos, pasiūlo pateikti informaciją dėl Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. Šis terminas Komisijos motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgiau kaip 5 darbo dienoms.
9. Komisijos nariai, susipažinę su patikrinimo metu surinkta medžiaga, nusprendžia kurių asmenų dalyvavimas posėdyje yra būtinas, ar reikia kviesti kitus asmenis.
10. Komisijos pirmininkas, o jo nesant – jį pavaduojantis Komisijos narys, praneša subjektui registruotąja pašto siunta buveinės adresu, o jeigu žinomas – faktinės veiklos adresu, apie posėdžio vietą, datą ir laiką ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki posėdžio dienos nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos. Pranešime nurodoma, kad subjektas, jo atstovai turi teisę dalyvauti posėdyje, susipažinti su turima medžiaga, kuria grindžiami galimi Įstatymo pažeidimai (išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį), duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato arba kito įgalioto atstovo paslaugomis.
11. Komisijos pirmininkas, o jo nesant – jį pavaduojantis Komisijos narys, kitiems asmenims, kurių dalyvavimas posėdyje būtinas, pranešimą apie posėdžio vietą, datą ir laiką siunčia elektroniniu paštu ar registruotąja pašto siunta gyvenamosios vietos ar darbovietės adresu ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki posėdžio dienos nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos.
IV SKYRIUS
GALIMO ĮSTATYMO PAŽEIDIMO NAGRINĖJIMAS
13. Galimo Įstatymo pažeidimo nagrinėjimą organizuoja Komisijos pirmininkas. Posėdžio pradžią, pertraukas ir pabaigą skelbia Komisijos pirmininkas, o jo nesant – jį pavaduojantis Komisijos narys.
14. Posėdžio eigai fiksuoti rašomas posėdžio protokolas ir daromas garso įrašas, kuris yra posėdžio protokolo sudedamoji dalis, išskyrus Aprašo 38 ir 39 punktuose numatytus atvejus.
15. Be Komisijos leidimo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus ir naudoti kitas technines priemones draudžiama.
16. Jeigu posėdžio metu asmenys po Komisijos pirmininko įspėjimo pažeidžia tvarką, Komisijos pirmininkas turi teisę pašalinti juos iš posėdžio salės.
17. Komisija protokoliniu sprendimu posėdžio dalyvių prašymu ar savo iniciatyva gali visą posėdį ar jo dalį pripažinti uždarais, jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis, taip pat kai reikia apsaugoti asmens duomenis, informacijos konfidencialumą ar kitus duomenis.
18. Posėdyje gali dalyvauti:
19. Subjekto ar jo įgalioto atstovo, kitų asmenų neatvykimas į posėdį netrukdo nagrinėti galimus Įstatymo pažeidimus, jeigu subjektui, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), apie svarstymą buvo tinkamai pranešta.
20. Posėdyje dalyvaujantys asmenys privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o subjektų įgalioti atstovai asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir įgaliojimą, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka.
21. Paskirtu laiku posėdį pradeda Komisijos pirmininkas ir paskelbia, koks klausimas bus svarstomas, Komisijos sudėtį, kas atvyko į posėdį. Komisijos pirmininkas arba Komisijos sekretorius nustato atvykusiųjų tapatybę, patikrina atstovų įgaliojimus.
23. Komisijos narys pristato galimų Įstatymo pažeidimų aplinkybes ir duomenis, kuriais grindžiamas galimas Įstatymo pažeidimas: dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus, garso įrašus ir kitą informaciją.
24. Paskui dėl galimo Įstatymo pažeidimo aplinkybių išklausomas subjektas, kiti asmenys. Subjektui, kitiems asmenims gali būti užduodami klausimai.
26. Komisija protokoliniu sprendimu gali atidėti galimų Įstatymo pažeidimų nagrinėjimą, jeigu būtina surinkti naujų įrodymų ar kitais būtinais atvejais.
27. Komisija, atidėdama galimų Įstatymo pažeidimų nagrinėjimą, arba posėdžiui neįvykus dėl kitų pateisinančių priežasčių, paskiria kito posėdžio datą ir laiką ir apie tai praneša Aprašo 10 ir 11 punktuose nustatyta tvarka, arba pasirašytinai paskelbia į posėdį atvykusiems subjektams, įgaliotiems atstovams, kitiems asmenims.
28. Komisija turi teisę pareikalauti subjekto ir (ar) jo įgalioto atstovo, kitų asmenų per nustatytą terminą, ne trumpesnį kaip 14 darbo dienų, pateikti galimų Įstatymo pažeidimų nagrinėjimui reikalingą papildomą informaciją, dokumentus ar kitus duomenis. Toks reikalavimas posėdyje dalyvaujančiam subjektui ir (ar) jo įgaliotam atstovui, kitiems asmenims išdėstomas protokoliniu Komisijos sprendimu, kuris turi būti įrašytas į posėdžio protokolą, o posėdyje nedalyvaujančiam subjektui ir (ar) jo įgaliotam atstovui, kitiems asmenims pateikiamas raštu.
V SKYRIUS
KOMISIJOS MOTYVUOTOS IŠVADOS, PRIEŽIŪROS TARNYBOS SPRENDIMO PRIĖMIMAS
30. Komisija įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir nešališku visų galimo Įstatymo pažeidimo aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi Įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais.
31. Komisija, priimdama išvadą dėl poveikio priemonės (poveikio priemonių) taikymo, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (poveikio priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į Įstatymo 34 straipsnyje, 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, priimdama išvadą dėl siūlomo (-ų) privalomo nurodymo (-ų), atsižvelgia į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, o priimdama išvadą dėl galimo Įstatymo pažeidimo tyrimo nutraukimo – atsižvelgia į Įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nuostatas.
32. Komisija, išnagrinėjusi galimų Įstatymo pažeidimų medžiagą, priima Komisijos išvadą, kurioje pateikia Priežiūros tarnybos direktoriui vieną arba kelis iš šių siūlymų:
32.4. laikinai nušalinti subjekto vadovą (vadovus) nuo pareigų arba nušalinti valdybos narį (narius), administracijos vadovą (vadovus), vyresnįjį vadovą, subjekto filialo vadovą (vadovus) ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta sutartis, ir (ar) būtų panaikinti jų įgaliojimai;
32.5. laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose kredito įstaigose, ir (ar) kitu turtu;
32.6. panaikinti išduotą licenciją ar leidimą vykdyti veiklą ar laikinai sustabdyti jo galiojimą tol, kol tęsiamas Įstatymo pažeidimas;
33. Įstatymo 37 straipsnio 11 dalyje nustatytu atveju, jeigu ikiteisminio tyrimo institucija ar prokuroras atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą arba ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, mutatis mutandis taikomos Aprašo 10–31 punktų nuostatos.
36. Komisijos narys, kuris Komisijos išvados priėmimo metu laikėsi skirtingos nuomonės, turi teisę ją išdėstyti raštu. Atskiroji nuomonė neskelbiama, bet pridedama prie Įstatymo pažeidimo nagrinėjimo medžiagos. Komisijos nariai neturi teisės atskleisti kitų Komisijos narių nuomonių, pareikštų priimant Komisijos išvadą.
37. Komisijos išvada turi būti motyvuota, joje taip pat turi būti:
37.1. įžanginė dalis, kurioje nurodoma Komisijos sudėtis, Komisijos išvados priėmimo data ir vieta, posėdžio sekretorius, posėdžio dalyviai, jų duomenys, svarstomas klausimas;
37.2. aprašomoji dalis, kurioje nurodomos nustatytos aplinkybės, subjektų pareiškimai, reikalavimai ar nuomonės;
37.3. motyvuojamoji dalis, kurioje nurodomi motyvai, kuriais grindžiama Komisijos išvada, teisės normos, kuriomis vadovaujamasi, subjekto paaiškinimų vertinimas;
38. Įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju Komisija per 10 darbo dienų nuo subjekto raštu pateiktų argumentuotų paaiškinimų gavimo rašytinio proceso tvarka priima Komisijos išvadą su siūlymu atšaukti ar neatšaukti duotą privalomą nurodymą. Į rašytinio proceso tvarka nagrinėjamą posėdį subjektas ar kiti asmenys nekviečiami.
39. Įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju Komisija per 10 darbo dienų nuo subjekto raštu pateiktų argumentuotų paaiškinimų gavimo rašytinio proceso tvarka priima Komisijos išvadą su siūlymu atidėti ar neatidėti privalomo nurodymo įvykdymo terminą. Į rašytinio proceso tvarka nagrinėjamą posėdį subjektas ar kiti asmenys nekviečiami.
40. Aprašo 32 punkte numatyta Komisijos išvada priimama per objektyviai įmanomą trumpiausią laiką, ne ilgiau nei per 6 mėnesius nuo Priežiūros tarnybos patikrinimo metu surinktos medžiagos perdavimo nagrinėti Komisijos posėdyje, o Aprašo 33 punkte numatytu atveju – per objektyviai įmanomą trumpiausią laiką, ne ilgiau kaip per 2 mėnesius nuo medžiagos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija ar prokuroras atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ar ikiteisminį tyrimą nutraukė, grąžinimo Priežiūros tarnybai dienos, jei nėra pasibaigęs Įstatymo 37 straipsnio 13 dalyje nustatytas terminas.
42. Priežiūros tarnybos direktorius, gavęs Komisijos išvadą, ne ilgiau kaip per 5 darbo dienas priima vieną iš sprendimų:
42.1. patvirtina Komisijos išvadą ir nurodo Komisijai parengti Priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymo projektą;
43. Priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymo projektą parengia Komisija ir per 3 darbo dienas pateikia Priežiūros tarnybos direktoriui.
44. Priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymas turi būti motyvuotas, jame taip pat turi būti:
44.1. įžanginė dalis, kurioje nurodomas Priežiūros tarnybos pavadinimas, Priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymo priėmimo data ir vieta, subjekto duomenys, spręstas klausimas;
44.2. motyvuojamoji dalis, kurioje nurodomi motyvai, kuriais grindžiamas Priežiūros tarnybos sprendimas, teisės normos, kuriomis vadovaujamasi;
46. Įstatymo 37 straipsnio 11 dalyje nustatytu atveju, gavus iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro pranešimą apie kaltinamojo akto surašymą, galimų Įstatymo pažeidimų nagrinėjimas nutraukiamas Priežiūros tarnybos direktoriaus rezoliuciniu sprendimu ir apie tai subjektui pranešama informaciniu raštu per 5 darbo dienas nuo ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro pranešimo gavimo Priežiūros tarnyboje dienos.
VI SKYRIUS
SUBJEKTO INFORMAVIMAS APIE SPRENDIMĄ IR INFORMACIJOS APIE PRIIMTUS SPRENDIMUS PASKELBIMAS
47. Priežiūros tarnybos sprendimo nuorašas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos registruotąja pašto siunta buveinės adresu, o jeigu žinomas – faktinės veiklos adresu, išsiunčiamas subjektui ir (ar) jo įgaliotam atstovui arba įteikiamas pasirašytinai.
48. Informacija apie pritaikytą poveikio priemonę (poveikio priemones) skelbiama Įstatyme nustatytais terminais ir tvarka.
49. Informacija apie duotą privalomą nurodymą Priežiūros tarnybos interneto svetainėje skelbiama visais atvejais, išskyrus atvejus numatytus Įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje. Informacija apie duotą privalomą nurodymą pašalinama, kai subjektas Priežiūros tarnybai pateikia Įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nustatytą pranešimą.
VII SKYRIUS
PRIEŽIŪROS TARNYBOS SPRENDIMO VYKDYMAS
50. Priežiūros tarnybos sprendimo vykdymą kontroliuoja ir sprendimų vykdymui reikalingus dokumentus rengia patikrinimą atlikę Priežiūros tarnybos valstybės tarnautojai.
51. Subjektas apie Priežiūros tarnybos sprendimo įvykdymą per 5 darbo dienas nuo nustatyto Priežiūros tarnybos sprendimo įvykdymo termino pabaigos arba nuo Priežiūros tarnybos sprendimo įvykdymo, jeigu jis įvykdomas anksčiau nei nustatytas Priežiūros tarnybos sprendimo įvykdymo terminas, praneša Priežiūros tarnybai raštu ar elektroniniu paštu info@lpt.lt.
52. Subjektui nepranešus apie Priežiūros tarnybos sprendimo įvykdymą per Priežiūros tarnybos sprendimo įvykdymo terminą, patikrinimą atlikę Priežiūros tarnybos valstybės tarnautojai ne vėliau kaip per 5 darbo dienų nuo nustatyto Priežiūros tarnybos sprendimo įvykdymo termino pabaigos raštu kreipiasi į subjektą ir nurodo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo rašto išsiuntimo dienos informuoti Priežiūros tarnybą apie Priežiūros tarnybos sprendimo įvykdymą. Rašte taip pat nurodoma, kad per nustatytą terminą negavus informacijos apie Priežiūros tarnybos sprendimo įvykdymą, Priežiūros tarnybos sprendimas bus perduotas vykdyti antstoliui.
53. Priežiūros tarnybos sprendimą skirti baudą Priežiūros tarnybos direktorius raštu perduoda vykdyti antstoliui ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Aprašo 52 punkte nurodyto rašto išsiuntimo subjektui, jeigu nėra gauta informacija apie Priežiūros tarnybos sprendimo įvykdymą.
54. Priežiūros tarnyba turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti terminui, ne ilgesniam kaip 6 mėnesiai, jeigu subjektas, kuris dėl objektyvių priežasčių negali laiku sumokėti baudos, pateikia motyvuotą prašymą dėl baudos ar jos dalies mokėjimo atidėjimo iki šešių mėnesių. Sprendimą dėl šio prašymo tenkinimo per 10 darbo dienų priima Priežiūros tarnybos direktorius.
55. Kai Priežiūros tarnybos sprendimu subjektų valdybos narys (nariai), administracijos vadovas (vadovai), vyresnysis vadovas ar subjektų filialo vadovas (vadovas) nušalinami nuo pareigų, Priežiūros tarnybos direktorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną po Priežiūros tarnybos sprendimo priėmimo dienos raštu praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
56. Kai Priežiūros tarnybos sprendimu laikinai apribojama subjekto teisė disponuoti Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose esančiomis lėšomis ir (ar) kitu Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu, Priežiūros tarnybos direktorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną po Priežiūros tarnybos sprendimo priėmimo dienos raštu pareikia Priežiūros tarnybos sprendimo nuorašą registruoti Turto arešto aktų registre.
57. Kai Priežiūros tarnybos sprendimu subjektui laikinai sustabdoma išduota licencija ar leidimas vykdyti veiklą, išnykus licencijos ar leidimo sustabdymo pagrindui, Priežiūros tarnyba nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos ar leidimo galiojimą.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
58. Įstatymo 37 straipsnio 13 dalyje nustatyto nepasibaigusio sprendimo priėmimo termino eiga sustabdoma Priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymu, kai iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gaunamas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pradžią. Termino sustabdymas prasideda nuo nutarimo pradėti ikiteisminį tyrimą dienos. Nuo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dienos procesiniai terminai eina toliau.
59. Priežiūros tarnybos sprendimas gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.