TEISĖJŲ TARYBA
NUTARIMAS
DĖL TEISĖJŲ VEIKLOS VERTINIMO TVARKOS APRAŠO patvirtinimo
2014 m. spalio 31 d. Nr. 13P-135-(7.1.2)
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 913 straipsnio 2 dalimi ir 120 straipsnio 14 punktu, Teisėjų taryba n u t a r i a:
2. Pripažinti netekusiu galios Teisėjų tarybos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. 13P-162-(7.1.2) „Dėl Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su visais pakeitimais ir papildymais).
PATVIRTINTA
Teisėjų tarybos
2014 m. spalio 31 d.
nutarimu Nr. 13P-135-(7.1.2)
TEISĖJŲ VEIKLOS VERTINIMO TVARKOS
APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų (toliau – teisėjai) veiklos vertinimo periodiškumą, neeilinio teisėjo veiklos vertinimo pagrindus, subjektus, turinčius teisę inicijuoti neeilinį teisėjo veiklos vertinimą, teisėjų veiklos vertinimo ribas, metodiką, trukmę, procedūrą, teisėjų veiklos vertinimo kriterijus, teisėjų veiklos vertinimui reikalingos informacijos gavimo būdus.
2. Teisėjų veiklos vertinimas – procedūra, kuria remiantis iš anksto ir aiškiai nustatytais kriterijais gaunama informacija apie teisėjų turimų profesinių žinių ir įgūdžių lygį, gebėjimus teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, dalyvauti administraciniame teismo darbe ir jį organizuoti, stipriąsias ir silpnąsias teisėjų veiklos sritis. Teisėjų veiklos vertinimo rezultatai naudojami Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais tikslais.
II. TEISĖJŲ VEIKLOS VERTINIMO RŪŠYS
4. Teisėjų veiklos vertinimo rūšys yra šios:
5. Periodinis teisėjų veiklos vertinimas atliekamas šiais atvejais:
5.1. pirmą kartą teisėjo veikla vertinama praėjus trejiems metams nuo jo paskyrimo į teisėjo pareigas;
6. Neeilinis teisėjo veiklos vertinimas atliekamas paties teisėjo prašymu arba kai ne vieną kartą kartojasi administracinės veiklos priežiūros tvarka nustatomi teisėjo veiklos trūkumai. Neeilinis teisėjo veiklos vertinimas taip pat atliekamas sprendžiant teisėjo paaukštinimo ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko skyrimo naujam įgaliojimų laikui klausimus, išskyrus atvejus, kai po paskutinio periodinio ar neeilinio teisėjo veiklos vertinimo praėjo mažiau nei treji metai.
7. Teisę inicijuoti neeilinį teisėjų veiklos vertinimą turi:
7.1. teismo pirmininko – Teisėjų taryba, aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba pats teismo pirmininkas;
7.2. teismo pirmininko pavaduotojo – Teisėjų taryba, teismo, kuriame dirba vertintinas teisėjas, pirmininkas, aukštesnės pakopos teismo pirmininkas, šio pavaduotojas arba pats teismo pirmininko pavaduotojas;
7.3. skyriaus pirmininko – Teisėjų taryba, teismo, kuriame dirba vertintinas teisėjas, pirmininkas, jo pavaduotojas, aukštesnės pakopos teismo pirmininkas, jo pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas arba pats skyriaus pirmininkas;
III. TEISĖJŲ VEIKLOS VERTINIMO KRITERIJAI
8. Vertinant teisėjo veiklą vertinama teisėjo profesinė veikla ir asmeninės savybės, jų atitiktis Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, Teisėjų etikos kodekse bei kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.
9. Vertinant teisėjo profesinę veiklą, atsižvelgiama į šiuos kiekybinius ir kokybinius teisėjo profesinės veiklos paskutinių trejų kalendorinių metų iki teisėjo veiklos vertinimo datos rodiklius:
9.3. procesinių sprendimų kokybę (statistinius duomenis apie teisėjo priimtus ir aukštesnės pakopos teismų panaikintus ar pakeistus procesinius sprendimus, šių procesinių sprendimų panaikinimo ir pakeitimo apibendrintas priežastis ir jų vertinimą, procesinių sprendimų aiškumą, logiškumą, kalbos raišką);
9.4. atvejus, susijusius su ilgai užsitęsusiu bylų nagrinėjimu (ilgiau kaip metus nagrinėjamos baudžiamosios, civilinės ir administracinės bylos bei ilgiau kaip pusę metų nagrinėjamos administracinių teisės pažeidimų bylos), juos lėmusias apibendrintas priežastis ir jų vertinimą;
9.5. teisėjo vadovavimo procesui kokybę (pastabumą, atidumą, elgesį su proceso šalimis ir kitais proceso dalyviais, gebėjimą išklausyti kiekvieną dalyvaujantį byloje asmenį, dėmesingumą ir kt.);
9.6. duomenis apie teisėjo nagrinėtose civilinėse bylose sudarytas taikos sutartis, teisėjo perduotų nagrinėti teisminės mediacijos būdu bylų skaičių, teisėjo – teismo mediatoriaus – teisminės mediacijos būdu išnagrinėtų bylų skaičių ir jų apibendrintą vertinimą;
9.8. kitų teisėjo dalykinių savybių vertinimą (kvalifikacijos kėlimas Lietuvoje ir užsienio šalyse, tarptautiniai mokymai, stažuotės ar seminarai, mokslinė-pedagoginė veikla, dalyvavimas teismų savivaldoje, bendruomenės visuomeninėje veikloje, rengiant teisės aktų projektus, užtikrinant bendrinės ir proceso kalbos kultūrą, užsienio kalbų mokėjimas, darbo su informacinėmis technologijomis įgūdžiai ir kt.).
10. Vertinant teisėjo asmenines savybes, atsižvelgiama į šiuos paskutinių trejų kalendorinių metų iki teisėjo veiklos vertinimo datos rodiklius:
10.1. teisėjo bendravimo gebėjimus (dalykinį bendravimą su kitais teisėjais, advokatais, prokurorais, proceso dalyviais, teismo ir kitų teismų bei kitų institucijų darbuotojais, kitais asmenimis ir kt.);
10.2. teisėjo darbo organizavimo gebėjimus (tinkamą darbų planavimą ir organizavimą, gebėjimą skirti pakankamai laiko visiems sprendžiamiems klausimams, stropumą, punktualumą, įstatyme nustatytų terminų laikymąsi atliekant su teisėjo profesine veikla susijusias pareigas ir kt.);
IV. TEISĖJŲ VEIKLOS VERTINIMUI REIKALINGOS
INFORMACIJOS GAVIMO BŪDAI
11. Teisėjų veiklos vertinimui reikalinga informacija gali būti gaunama:
11.1. tiesiogiai arba proceso įstatymų leidžiamomis priemonėmis stebint teisėjo, kurio veikla vertinama, nagrinėjamų bylų proceso eigą;
11.2. renkant teisėjo veiklos statistinius duomenis, esančius Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO;
11.3. tiriant duomenis apie teisėjo mokymąsi, kvalifikacijos kėlimą ir įgytų žinių patikrinimo rezultatus, stažuotes užsienyje, teisėjo mokslinę ir pedagoginę veiklą ir kt.;
11.4. analizuojant asmenų pareiškimų, skundų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, tyrimo medžiagą, surinktą administracinės veiklos priežiūros tvarka;
12. Teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ar skyrių pirmininkų veiklos vertinimui reikalinga informacija taip pat gali būti gaunama tiriant duomenis apie šiems asmenims pagal kompetenciją priskirtų vidinio teismo administravimo ir teismų administracinės veiklos priežiūros funkcijų vykdymą (teismo finansavimo planavimas, teismo biudžeto projektų rengimas, darbo organizavimas teismo struktūriniuose padaliniuose, psichologinė atmosfera, susidariusi teismo darbuotojų kolektyve, teismo teisėjų kvalifikacijos kėlimo Lietuvoje ir užsienio šalyse inicijavimas, teismo pastato ir patalpų apsaugos, teismo aprūpinimo inventoriumi ir kitomis organizacinėmis techninėmis priemonėmis organizavimas, administracinės veiklos priežiūrą vykdančių subjektų duotų pavedimų vykdymas, teismo interesų atstovavimas kitose institucijose ir kt.).
V. TEISĖJŲ VEIKLOS VERTINIMO ORGANIZAVIMAS
13. Teisėjo veiklos periodinis vertinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 6 mėnesius, suėjus šio Aprašo 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nustatytiems terminams, išskyrus atvejus, kai šiame Apraše nustatytais atvejais teisėjo veiklos vertinimas yra atidedamas.
14. Iki ateinančių metų pradžios Komisija sudaro teisėjų, kurių periodinis veiklos vertinimas turi būti atliktas ateinančiais metais, sąrašą, kuriame nurodomos preliminarios teisėjų periodinio veiklos vertinimo datos ir teisėjai, kurių veikla bus vertinama. Šis sąrašas skelbiamas interneto svetainėje www.teismai.lt.
15. Teisėjas, kurio veikla bus vertinama, apie tai informuojamas raštu ne vėliau kaip prieš 40 kalendorinių dienų iki numatomos Komisijos posėdžio, kuriame bus vertinama teisėjo veikla, dienos (teisėjo veiklos vertinimo dienos).
16. Apie būtinybę pateikti šio Aprašo priede nustatytos formos išvadą šio Aprašo
17 ir 18 punktuose nurodyti asmenys informuojami ne vėliau kaip prieš 40 kalendorinių dienų iki teisėjo veiklos vertinimo dienos ir jiems pateikiami Nacionalinės teismų administracijos turimi teisėjo veiklos vertinimui būtini statistiniai duomenys bei duomenys apie teisėjo kvalifikacijos kėlimą Lietuvoje ir užsienio šalyse, tarptautinius mokymus, stažuotes ir seminarus.
17. Aukštesnės pakopos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra teismas, kuriame vertinimo laikotarpiu dirbo vertinamas teisėjas, pirmininkas ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki teisėjo veiklos vertinimo dienos pateikia Komisijai šio Aprašo priede nustatytos formos išvadą apie teisėjo profesinę veiklą ir asmenines savybes, kurioje pateikia šio Aprašo 9 ir 10 punktuose nurodytų duomenų, gautų šio Aprašo 11 punkte nustatytais informacijos gavimo būdais, apibendrintą vertinimą, atsižvelgiama į teismo, kuriame vertinimo laikotarpiu dirbo vertinamas teisėjas, pirmininko pateiktą nuomonę apie vertinamo teisėjo profesinę veiklą ir asmenines savybes. Teismo pirmininko sprendimu teisme gali būti sudaryta nuolatinė arba speciali komisija, kuri rengtų informaciją apie vertinamą teisėją.
18. Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo veiklos vertinimo Komisijai šio Aprašo priede nustatytos formos išvadą ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki teisėjo veiklos vertinimo dienos Komisijai pateikia šių teismų pirmininkai. Jei vertinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko veikla, išvadą pateikia atitinkamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininko, turinčio didesnį teisėjo darbo stažą šiame teisme, arba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo sudaryta penkių to teismo teisėjų komisija, kurios sudėtyje yra ir tokią komisiją sudaręs asmuo.
19. Su šio Aprašo priede nustatytos išvados projektu šio Aprašo 17 ir 18 punktuose nurodyti asmenys supažindina vertinamą teisėją, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo išvados projekto gavimo dienos turi teisę pateikti išvados projektą pateikusiam asmeniui rašytinius paaiškinimus, į kuriuos gali būti atsižvelgiama tvirtinant išvadą.
20. Jei šio Aprašo nustatytais atvejais teisėjo veiklos vertinimas buvo atidėtas ilgesniam nei 6 mėnesių terminui, šio Aprašo 17 ir 18 punktuose nurodyti asmenys ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki Komisijos kitos nustatytos teisėjo veiklos vertinimo dienos pateikia Komisijai atnaujintą šio Aprašo priede nustatytos formos išvadą.
21. Komisijos sekretorius teisėjui, kurio veikla bus vertinama, ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki numatomo teisėjo veiklos vertinimo elektroniniu paštu išsiunčia susipažinti visą Komisijai pateiktą medžiagą, gautą iš šio Aprašo 17 ir 18 punktuose nurodytų asmenų bei iš Nacionalinės teismų administracijos, apie jo veiklą. Teisėjas, nesutikdamas su pateiktoje susipažinti medžiagoje išdėstyta informacija, ne vėliau kaip likus 5 kalendorinėms dienoms iki teisėjo veiklos vertinimo dienos turi teisę pateikti Komisijai savo rašytinius paaiškinimus.
VI. TEISĖJŲ VEIKLOS VERTINIMO PROCEDŪRA
23. Teisėjų veikla vertinama jiems dalyvaujant Komisijos posėdyje, išskyrus šio Aprašo 25 punkte nurodytus atvejus.
24. Kai teisėjas, kurio veikla vertinama, Komisijos posėdyje negali dalyvauti dėl svarbios priežasties, ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai iki posėdžio pradžios apie tai raštu praneša Komisijos sekretoriui ir pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą.
25. Jei teisėjas neatvyksta į Komisijos posėdį, kuriame turi būti vertinama jo veikla, teisėjo veiklos vertinimas atidedamas, išskyrus atvejus, kai Komisija nusprendžia vertinti teisėją jam nedalyvaujant jo motyvuotu prašymu arba kai teisėjas, kurio veikla vertinama, nėra Komisijai pateikęs motyvuoto prašymo svarstyti klausimą jam nedalyvaujant ir (ar) į Komisijos posėdį jis neatvyksta dėl priežasčių, kurių Komisija svarbiomis nepripažįsta.
26. Komisijos narys, kuriam buvo pavesta Komisijos posėdyje pristatyti informaciją apie teisėją, kurio veikla vertinama, pristato teisėjo darbo rezultatus, apibūdina jo dalykines, organizacines ir asmenines savybes.
27. Jeigu Komisijai pateikta informacija apie vertinamo teisėjo profesinę veiklą ir asmenines savybes yra neišsami, Komisija gali atidėti teisėjo vertinimo procedūrą ir pareikalauti informaciją teikiančio subjekto Komisijos nustatytais terminais pateikti papildomą informaciją.
28. Komisijos nariui pristačius informaciją apie teisėją, kurio veikla vertinama, Komisijos nariai išklauso teisėją ir, esant poreikiui, pateikia jam papildomų klausimų apie teisėjo veiklos vertinimui reikšmingas aplinkybes.
29. Komisijai apsvarsčius nagrinėjamus klausimus ir išklausius visų Komisijos narių nuomones dėl teisėjo veiklos vertinimo, Komisijos pirmininkas ar Komisijos narys, kuriam buvo pavesta pristatyti informaciją apie teisėją, kurio veikla vertinama, pristato apibendrintus Komisijos narių argumentus, pateikia vieną ar kelis alternatyvius vertinimo variantus ir pasiūlo balsuoti dėl teisėjo veiklos vertinimo.
30. Komisija, įvertinusi teisėjo veiklą, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo posėdžio dienos surašo išvadą dėl teisėjo veiklos vertinimo rezultatų. Komisijos išvadoje dėl teisėjo veiklos vertinimo rezultatų aprašoma teisėjo veikla per vertinamą laikotarpį, nurodomi Komisijos nustatyti teisėjo profesinės, organizacinės ar administracinės veiklos privalumai ir trūkumai, jeigu tokių yra, bei pateikiami siūlymai, kaip šie trūkumai galėtų būti pašalinti, taip pat kita, Komisijos nuomone, svarbi informacija.
31. Komisijos išvada dėl teisėjo veiklos vertinimo rezultatų kitą darbo dieną po to, kai ją pasirašo Komisijos pirmininkas, išsiunčiama pasirašytinai susipažinti teisėjui, kurio veikla buvo vertinama.
32. Jeigu teisėjo veiklos vertinimo metu paaiškėja Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 81 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 83 straipsnio 2 dalyje arba 90 straipsnio 1 dalies 5 ar 6 punkte nurodytos aplinkybės, Komisija:
32.1. teikia motyvuotą teikimą dėl drausmės bylos teisėjui iškėlimo Teisėjų etikos ir drausmės komisijai;
33. Teisėjas, kurio veikla buvo vertinama, turi teisę per vieną mėnesį nuo jo supažindinimo su veiklos vertinimo rezultatais dienos šiuos rezultatus apskųsti Teisėjų tarybai. Skundai dėl teisėjų veiklos vertinimo rezultatų nagrinėjami Teisėjų tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka. Teisėjas, kurio skundas buvo patenkintas ir dėl kurio veiklos vertinimo rezultatų priimta Komisijos išvada buvo panaikinta, artimiausiame Komisijos posėdyje vertinamas pakartotinai.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
34. Komisijos išvados dėl teisėjo veiklos vertinimo rezultatų ir gautos Komisijos narių atskirosios nuomonės saugomos teisėjo asmens byloje.
35. Su teisėjų veiklos vertinimu susijusi informacija nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų gali būti tvarkoma tik įstatymuose nustatytais tikslais.
Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašo
priedas
(Išvados apie teisėjo profesinę veiklą ir asmenines savybes forma)
________________________________________TEISMO
(Teismo pavadinimas)
PIRMININKAS
IŠVADA
APIE ___________________TEISĖJO_________________
(teismo pavadinimas) (teisėjo vardas, pavardė)
PROFESINĘ VEIKLĄ IR ASMENINES SAVYBES
_________ Nr.
(data)
____________
(vieta)
Šioje išvadoje pateikiamas ______________________ teismo teisėjo ________________________
(teismo pavadinimas) (teisėjo vardas, pavardė)
profesinės veiklos ir asmeninių savybių vertinimas jam dirbant _____________________________
(teismo pavadinimas)
teisme _________________ laikotarpiu.
(terminas)
1. Profesinės veiklos vertinimo rezultatai:
1.5. Atvejai, susiję su ilgai užsitęsusiu bylų nagrinėjimu (ilgiau kaip metus nagrinėjamos baudžiamosios, civilinės ir administracinės bylos bei ilgiau kaip pusę metų nagrinėjamos administracinių teisės pažeidimų bylos), juos lėmusios apibendrintos priežastys ir jų vertinimas:
|
|
1.6. Teisėjo vadovavimo procesui kokybė (pastabumas, atidumas, elgesys su proceso šalimis ir kitais proceso dalyviais, gebėjimas išklausyti kiekvieną dalyvaujantį byloje asmenį, dėmesingumas ir kt.):
|
|
1.7. Duomenys apie teisėjo nagrinėtose civilinėse bylose sudarytas taikos sutartis, teisėjo perduotų nagrinėti teisminės mediacijos būdu bylų skaičių, teisėjo – teismo mediatoriaus – teisminės mediacijos būdu išnagrinėtų bylų skaičių ir jų apibendrintas vertinimas:
|
|
1.9. kitų teisėjo dalykinių savybių vertinimas (kvalifikacijos kėlimas Lietuvoje ir užsienio šalyse, tarptautiniai mokymai, stažuotės ar seminarai, mokslinė-pedagoginė veikla, dalyvavimas teismų savivaldoje, bendruomenės visuomeninėje veikloje, rengiant teisės aktų projektus, užtikrinant bendrinės ir proceso kalbos kultūrą, užsienio kalbų mokėjimas, darbo su informacinėmis technologijomis įgūdžiai ir kt.):
|
|
2. Asmeninių savybių vertinimo rezultatai:
2.1. Teisėjo bendravimo gebėjimai (dalykinis bendravimas su kitais teisėjais, advokatais, prokurorais, proceso dalyviais, teismo ir kitų teismų bei kitų institucijų darbuotojais, kitais asmenimis ir kt.):
|
|
2.2. Teisėjo darbo organizavimo gebėjimai (tinkamas darbų planavimas ir organizavimas, gebėjimas skirti pakankamai laiko visiems sprendžiamiems klausimams, stropumas, punktualumas, įstatyme nustatytų terminų laikymasis atliekant su teisėjo profesine veikla susijusias pareigas ir kt.):
|
|