LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL DAILĖS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2015 m. rugpjūčio 27 d. Nr. V-927
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Dailės studijų krypties aprašu iki 2016 m. birželio 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 27 d.
įsakymu Nr. V-927
DAILĖS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Dailės studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami dailės studijų krypties studijų programų specialieji reikalavimai.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1749 „Dėl Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo ir kvalifikacinių laipsnių sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-2212 „Dėl Studijų pakopų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-826 „Dėl Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-2463 „Dėl Studijų krypties arba krypčių grupės aprašo rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. V-222 „Dėl Studijų kryptis sudarančių šakų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1026 „Dėl Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-2538 „Dėl Rekomendacijų aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo laiko sandarai patvirtinimo“, Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijomis 2006/962/EB „Dėl Bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų“. Rengiant Aprašą taip pat buvo naudojamąsi Jungtinės Karalystės aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūros dailės ir dizaino programos aprašu (QAA Subject Benchmark Statement: Art and Design, 2008. http://www.qaa.ac.uk/en/Publications/Documents/Subject-benchmark-statement---Art-and-design-.pdf).
3. Aprašo paskirtis:
3.1. Pateikti aukštosioms mokykloms, rengiančioms, atnaujinančioms ir įsivertinančioms dailės studijų krypties ir kitas su daile susijusių studijų krypčių studijų programas, gaires;
3.2. Apibrėžti dailės studijų krypties ir su daile susijusių kitų studijų krypčių studijų programų specifiškumą;
3.4. Informuoti ekspertus, vertinančius dailės studijų krypties ir su daile susijusias studijų programas;
4. Aprašas taikomas koleginėms studijoms ir universitetinėms pirmosios bei antrosios studijų pakopų studijoms.
6. Baigus dailės studijų krypties studijas suteikiami kvalifikaciniai laipsniai:
6.1. Baigus kolegines studijas – dailės profesinio bakalauro (arba dailės studijų krypties šakos) laipsnis, liudijamas kolegijos išduodamu profesinio bakalauro diplomu;
6.2. Baigus universitetines pirmosios pakopos studijas – dailės (arba dailės studijų krypties šakos) bakalauro laipsnis, liudijamas universiteto išduodamu bakalauro diplomu;
7. Suteikiami profesinio bakalauro ir bakalauro kvalifikaciniai laipsniai atitinka šeštąjį, magistro laipsnis – septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir atitinkamus Europos kvalifikacijų sąrangos lygmenis.
8. Dailės studijų krypties studijos gali būti organizuojamos nuolatine ir ištęstine studijų formomis.
9. Organizuojant studijas skirtingomis formomis, to paties kvalifikacinio laipsnio studijų programų sandara, apimtis, struktūra, studijų turinys ir rezultatai turi nesiskirti.
10. Bendrieji priėmimo į dailės studijų krypties studijų programas reikalavimai:
10.1. Į dailės studijų krypties pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato aukštosios mokyklos ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.
10.2. Į antrosios pakopos studijas priimami šie asmenys:
10.2.1. Turintys ne žemesnį kaip bakalauro kvalifikacinį laipsnį, baigę dailės studijų krypties studijų programą ir atitinkantys universiteto nustatytus specialiuosius reikalavimus;
10.2.2. Turintys ne žemesnį kaip bakalauro kvalifikacinį laipsnį, baigę kitos studijų krypties, susijusios su menu, studijų programą arba kitos studijų krypties studijų programą ir papildomąsias studijas ir atitinkantys universiteto nustatytus specialiuosius reikalavimus;
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA
13. Dailės studijos siejamos su nuolatine kūryba, pažinimo ir aplinkos tobulinimo siekiais, racionaliojo ir jausminio žmogaus prado išraiška. Tobulėjant vizualinės komunikacijos technologijoms, menininkui dailininkui tenka atlikti daugiau įvairių profesinių vaidmenų.
14. Remiantis meno prigimties savitumo bei raidos dėsniais ir atsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės ypatumus, dailės studijų programos turi apimti aktualius specialybės pagrindus, pasižymėti lankstumu, sudaryti studentams sąlygas įgyti kompetencijų, būtinų siekiant veikti šiuolaikinėje dinamiškoje aplinkoje. Dailės studijų krypties studijose studentai turi tobulinti specialiuosius, socialinius ir asmeninius gebėjimus, reikalingus nestandartiniams sprendimams priimti, naujoms idėjoms kurti, meno procesui tobulinti ir savo profesinei veiklai nuolat atnaujinti.
15. Dailės studijų krypties studijų tikslas yra parengti menininką dailininką, pasiekusį šiame Apraše numatytus studijų rezultatus ir įgijusį atitinkamų kompetencijų, leidžiančių jam savarankiškai veikti meno srityje.
16. Menininko dailininko veikloje pabrėžiamas meninės praktikos konteksto supratimas, asmens meninė kūrybinė raiška.
17. Menininkas dailininkas dirba kultūros srityje. Menininkui dailininkui svarbu įgyti supratimą apie platų profesinį kontekstą ir profesinės praktikos sritį, sugebėti numatyti pokyčius ir juos valdyti.
18. Menininkas dailininkas save gali realizuoti dirbdamas muziejuose, galerijose, meno industrijose, vizualinės komunikacijos, meno teorijos, informacinių medijų, pramonės, švietimo, leidybos srityse, taip pat dirbti individualiai kaip iliustratorius, tapytojas, grafikas, skulptorius, dailės galerijos savininkas ar administratorius, meno ekspertas ir panašiai.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
19. Šiame skyriuje nurodyti siekiami pamatiniai dailės studijų krypties studijų rezultatai, tačiau jie nėra studijų programos ar studijų dalykų išsamaus turinio specifikacija.
20. Pirmosios studijų pakopos (profesinio bakalauro) studijų rezultatai:
20.1. Žinios, jų taikymas:
20.1.1. Geba įžvelgti, lyginti ir vertinti dailės reiškinius bei tendencijas Lietuvoje ir pasaulyje istoriniame bei šiuolaikiniame kontekstuose ir taikyti įgytas žinias bei gebėjimus krypties ir tarpdalykinėse studijose, profesinėje veikloje ir išplėstiniame socialiniame kontekste;
20.1.2. Geba reikšti savo meninę poziciją, taikyti teorines dailės ir bendrosios kultūros žinias bei tinkamas metodikas projektuodamas, praktiškai įgyvendindamas savo idėjas;
20.1.3. Išmano meno vadybos principus ir teisinę meninės veiklos sistemą, geba juos taikyti realizuodamas kūrybinius projektus;
20.2. Gebėjimai vykdyti tyrimus:
20.2.1. Geba rinkti ir analizuoti duomenis meninės kūrybos problemoms spręsti, remdamasis meno praktika ir tyrimų rezultatais;
20.3. Socialiniai gebėjimai:
20.3.1. Reiškia savo meninę poziciją naudodamas profesinį žodyną, geba viešai pristatyti savo meno kūrinių tikslus ir reikšmę;
20.3.2. Demonstruoja komunikacinius gebėjimus sakytine ir rašytine forma, valstybine ir užsienio kalba (kalbomis), kompiuterinį raštingumą;
20.4. Asmeniniai gebėjimai:
20.4.1. Geba savarankiškai studijuoti, apsibrėžti mokymosi tikslus, spręsti problemas, tvarkyti savo veiklos apimtį, planuoti laiką, diferencijuoti prioritetus, laikytis nustatytų terminų;
20.4.3. Suvokia nacionalinės kultūros vertybių ir tarpkultūrinės įvairovės svarbą, moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomenei;
20.5. Specialieji gebėjimai:
20.5.2. Išmano ir geba taikyti konkrečiam meno kūriniui atlikti tinkamas plastinės raiškos priemones ir technologijas;
21. Pirmosios studijų pakopos (bakalauro) studijų krypties studijų rezultatai:
21.1. Žinios, jų taikymas:
21.1.1. Geba įžvelgti, lyginti ir vertinti aktualius dailės reiškinius bei tendencijas Lietuvoje ir pasaulyje istoriniame bei šiuolaikiniame kontekstuose ir taikyti įgytas žinias bei gebėjimus krypties ir tarpdalykinėse studijose, profesinėje veikloje ir išplėstiniame socialiniame kontekste;
21.1.2. Geba reikšti savo meninę poziciją, taikyti teorines dailės ir bendrosios kultūros žinias bei tinkamą metodiką projektuodamas, praktiškai įgyvendindamas ir vertindamas savo kūrinį, analizuoti ir vertinti kitų kūrybą konkrečiame sociokultūriniame kontekste;
21.1.3. Išmano meno vadybos principus ir teisinę meninės veiklos sistemą, geba juos taikyti realizuodamas kūrybinius projektus;
21.1.4. Geba taikyti žinias apie sveikatos ir saugos reikalavimus, susijusius su konkrečia menine veikla;
21.2. Gebėjimai vykdyti tyrimus:
21.2.1. Geba rinkti ir analizuoti duomenis meninės kūrybos problemoms spręsti, remdamasis meno praktika ir tyrimų rezultatais;
21.3. Socialiniai gebėjimai:
21.3.1. Geba reikšti savo meninę poziciją naudodamas profesinį žodyną, viešai pristatyti savo meno kūrinių tikslus ir reikšmę sociokultūriniame kontekste;
21.3.2. Geba demonstruoti komunikacinius gebėjimus žodine, rašytine ir vizualine formomis, valstybine ir užsienio kalba (-omis), kompiuterinį raštingumą;
21.4. Asmeniniai gebėjimai:
21.4.1. Geba savarankiškai studijuoti, apsibrėžti mokymosi tikslus, spręsti problemas, tvarkyti savo veiklos apimtį, planuoti laiką, diferencijuoti prioritetus, laikytis nustatytų terminų;
21.4.2. Geba vertinti savo veiklą, numatyti permainas ir prie jų prisitaikyti, dirbti nevienareikšmėje, neapibrėžtoje ir neįprastoje aplinkoje, suvokia mokymosi visą gyvenimą svarbą;
21.4.3. Suvokia nacionalinės kultūros vertybių ir tarpkultūrinės įvairovės svarbą, moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomenei, geba prisiimti etinę, socialinę ir ekologinę atsakomybę.
21.5. Specialieji gebėjimai:
22. Antrosios studijų pakopos studijų rezultatai:
22.1. Žinios, jų taikymas:
22.1.1. Geba įžvelgti, lyginti ir vertinti aktualius dailės reiškinius, tendencijas, konkrečios dailės krypties tradicijų ir šiuolaikinių tendencijų santykį Lietuvoje ir pasaulyje, istoriniame bei šių dienų sociokultūriniuose kontekstuose, aktualizuoti šias žinias tiriamajame darbe ir savo kūrybiniuose projektuose;
22.1.2. Taiko teorines dailės ir bendrosios kultūros žinias bei tinkamas metodikas tyrimuose ir kūrybiniuose projektuose;
22.1.4. Išmano meno vadybos principus ir teisinę meninės veiklos sistemą, geba šias žinias taikyti realizuodamas individualius ir grupinius kūrybinius projektus;
22.1.5. Geba taikyti žinias apie sveikas ir saugias darbo sąlygas, dalytis reikiama informacija su kolegomis;
22.2. Gebėjimai vykdyti tyrimus:
22.2.1. Geba nustatyti aktualias visuomenės ir meno sandūros problemas, atlikti tyrimus, analizuoti rezultatus, žinias ir technologijas, naudoti tradicines ir šiuolaikines tyrimų metodologijas kūrybinėje ir tiriamojoje meno veikloje, reikšti savo meninę poziciją naudodamas profesinį žodyną;
22.3. Socialiniai gebėjimai:
22.3.1. Geba formuluoti idėjas ir argumentuotai pateikti informaciją žodine ir rašytine formomis, demonstruoti komunikacinius gebėjimus valstybine ir užsienio kalba (-omis), kompiuterinį raštingumą, pristatyti savo idėjas profesinėje ir viešojoje erdvėje;
22.3.2. Geba organizuoti ir valdyti darbo procesą pavieniui ir komandoje, bendrauti ir bendradarbiauti profesinėje ir tarpdisciplininėje aplinkoje;
22.4. Asmeniniai gebėjimai:
22.4.3. Geba planuoti, organizuoti, vykdyti, vertinti ir dirbti konkrečios dailės krypties specialistų ir tarpdalykinėje bendruomenėje; suvokti ir prisiimti moralinę atsakomybę už savo kūrybinės veiklos rezultato poveikį;
22.4.4. Geba savarankiškai studijuoti, nusistatyti (mokymosi) tikslus, spręsti problemas, tvarkyti savo darbo apimtį, diferencijuoti prioritetus, laikytis nustatytų terminų;
22.5. Specialieji gebėjimai:
22.5.1. Geba vystyti savo kūrybą pažengusiųjų lygiu, ieškoti individualaus meninio stiliaus pasitelkdamas tradicines ir (arba) plėtodamas šiuolaikines meninės raiškos priemones ir technologijas;
22.5.2. Geba taikyti konkrečiam meno kūriniui atlikti tinkamą technologiją, diegti naujoves ir tikslingai eksperimentuoti kūryboje;
22.5.3. Geba vystyti individualius kūrybinio darbo principus ir meno vertinimo kriterijus, nustatyti kūrybinius saviraiškos tikslus ir juos įgyvendinti, pozicionuoti savo kūrybą konkrečiame kultūriniame ir socialiniame kontekste;
22.5.4. Suvokia konkrečios dailės krypties savitumus ir sąsajas su kitomis meno kryptimis, geba valdyti vienos krypties ir (arba) tarpdalykinius kūrybinės praktikos projektus;
22.5.5. Geba savarankiškai kurti kūrybines idėjas, profesionaliai sukurti, apibendrinti ir pristatyti meno projektus net ir dirbdamas nevienareikšmėje, neapibrėžtoje ir neįprastoje aplinkoje;
IV SKYRIUS
DĖstymas, studijavimas ir vertinimas
23. Dėstymas ir studijavimas turi būti pagrįsti aiškiais dėstytojo suformuluotais ir studento susiformuotais tikslais, atitinkančiais studijų programos tikslus ir studijų rezultatus.
24. Dėstymas turi būti pagrįstas vizualinio raštingumo, kultūros, meno teorijos ir fundamentaliosiomis filosofijos žiniomis, naujausių mokslo ir meno pasiekimų turiniu, dėstytojo asmenine kūrybine patirtimi.
25. Dėstymo ir studijavimo didaktinė koncepcija turi apimti lankstų įvairių dėstymo ir studijavimo metodų taikymą, ieškant integruotų didaktinių sprendimų, siekiant, kad studentai įgytų žinių ir išsiugdytų specialiuosius, socialinius ir asmeninius tiriamuosius ir kūrybinius gebėjimus.
27. Dėstymo ir studijavimo metodai:
27.1. Aktyvūs – praktiniai užsiėmimai, seminarai, mokomoji ir darbinė praktika, pranešimo rengimas ir pristatymas, projektinė veikla, tiriamasis darbas, minčių lietus ir kiti metodai, orientuoti į aktyvų studentų studijavimą;
27.2. Interaktyvūs – dalyko nuotoliniai kursai, konferencijos, naudojant virtualią aplinką, mokymo medžiagos internetinius puslapius, vaizdo paskaitų produktus;
27.3. Pasyvūs – paskaitos (per kurias pasitelkiamos pasakojimo, iliustravimo, demonstravimo, stebėjimo, atvejo analizės ir kitos priemonės), individualios konsultacijos ir kiti tradicinei studijų koncepcijai priskiriami metodai;
28. Specifiniai dailės studijų metodai – tarpinės, semestro ir baigiamųjų kūrybinių darbų peržiūros; dailės parodų lankymas ir analizavimas; dailės kūrybinių darbų dokumentavimas ir pristatymas; dalyvavimas dailės parodose, meno festivaliuose; kūrybinės dirbtuvės; plenerai; meno projektai.
29. Dėstymo ir studijavimo metodai turi užtikrinti studento pasirinktos studijų krypties studijų rezultatų pasiekimą.
30. Savarankiškos studijos turi derėti su programos studijų rezultatais, motyvuoti studentus ir leisti racionaliai naudoti studentų ir dėstytojų laiką bei materialiuosius išteklius (bibliotekas, kūrybines studijas, įrangą ir kitus). Studento savarankiško studijavimo įgūdžiai skatinami per asmeniškai inicijuojamas ir planuojamas studijas, kurios gali būti formalizuotos individualių susitarimų forma.
31. Studentų pasiekimų vertinimo sistema turi būti tinkama studijų programoje numatytų studijų rezultatų pasiekimo lygiui matuoti, studijų procesų pokyčiams nustatyti, studentams informuoti apie jų pasiekimus, programos, dalykų (modulių) tobulinimo prielaidoms kurti. Vertinimo sistema turi apimti įvairius vertinimo metodus, vertinimo planavimą ir įvertinimą (sprendimo priėmimą remiantis vertinimo duomenimis).
32. Dėstytojai turi rinktis įvairius vertinimo būdus, tokius kaip tarpinės, semestro ir baigiamųjų kūrybinių darbų peržiūros, egzaminai, kompiuterinis testavimas, problemų sprendimo analizė, pranešimai, pristatymai, darbų ataskaitos, praktikos ataskaitos, mokymosi įrašai arba darbų aplankai, savęs vertinimas, kolegų vertinimas ir kita, taip pat žinoti metodinius jų taikymo aspektus. Be to, turi būti skatinama ieškoti naujų, specifinių vertinimo būdų. Visi studijų rezultatuose aprašyti gebėjimai turi būti formaliai įvertinami būdu, įrodančiu, jog studentai turi šiuos gebėjimus.
33. Studentų žinių ir gebėjimų vertinimas turi būti patikimas ir pagrįstas aiškiai suformuluotais ir iš anksto žinomais kriterijais, turi būti atsižvelgiama į darbo atlikimo sąlygas ir turėtus išteklius. Studentams turi būti suteikiama galimybė dalyvauti priimant sprendimus dėl studijų rezultatų pasiekimų vertinimo būdų ir kriterijų, užduočių skaičiaus ir apimties.
34. Visi studentų pasiekimų įvertinimai turi būti pagrįsti programos dalyko (modulio) rezultatų vertinimo kriterijais, vertinant turi būti atsižvelgiama į darbų atlikimo sąlygas ir turėtus išteklius. Studento dalyko studijų rezultatai įvertinami pagal dešimties balų kriterinę (pagrįstą apibrėžtais kriterijais) kaupiamojo (studijų rezultatai vertinami tarpiniais atsiskaitymais) vertinimo sistemą. Semestro pradžioje dėstytojai turi pateikti studentams išsamią informaciją apie studijų dalyko rezultatų pasiekimų vertinimo metodus, užduočių skaičių ir apimtį, vertinimo kriterijus, kaupiamojo vertinimo struktūrą ir atsiskaitymo terminus.
35. Svarbi studentų pasiekimų vertinimo sistemos dalis – studentų informavimas apie jų studijų pasiekimus ir pasiekimų įvertinimo pagrįstumą, taip pat studentų teikiamas grįžtamasis ryšys dėstytojui, kuriantys prielaidas dėstymo kokybei gerinti.
V SKYRIUS
Studijų programų vykdymo reikalavimai
37. Studijų programa turi atitikti šiame Apraše ir kituose teisės aktuose nustatytus studijų programų reikalavimus, taip pat mokslo ir studijų krypties lygį, turi būti aktuali, nuolat tobulinama ir atnaujinama, operatyviai atspindėti mokslo ir studijų krypties pokyčius. Programos vykdytojai turi užtikrinti, kad į programą būtų įtraukiamos naujos temos ir studentai per studijas susipažintų su naujovėmis, būtų skatinami įžvelgti studijų krypties raidos perspektyvas.
38. Studijų programų pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, pripažinti menininkai ir mokslininkai.
39. Svarbus aukštosios mokyklos studijų kokybės rodiklis – akademinio personalo atliekama kūrybinė, mokslinė ir tiriamoji veikla, meninės (mokslinės) ir pedagoginės veiklos sąveika.
41. Koleginėse studijose:
41.1. Daugiau kaip pusė studijų programos dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metų praktinio darbo dėstomo dalyko srityje patirtį;
42. Universitetinėse pirmosios pakopos studijose ne mažiau kaip 50 procentų studijų krypties dalykų apimties turi dėstyti pripažinti menininkai arba turintys meno daktaro ar mokslo daktaro laipsnį dėstytojai.
43. Universitetinėse antrosios pakopos studijose:
43.1. Ne mažiau kaip 60 procentų visų studijų dalykų dėstytojų turi būti pripažinti menininkai arba turėti meno daktaro ar mokslo daktaro laipsnį. Ne mažiau kaip 20 procentų krypties dalykų apimties turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai;
44. Dėstytojai turi žinoti ir suprasti studijų programos didaktinę koncepciją, savo kompetentingumu atitikti studijų programos reikalavimus, gebėti konstruoti studijų modulių programas.
45. Studento savarankiškas darbas turi sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų kiekvieno studijų dalyko apimties. Kiekvieno dalyko (modulio) studijos baigiamos egzaminu arba studento savarankiškai atlikto darbo (projekto) įvertinimu. Jeigu naudojama kaupiamojo vertinimo sistema, egzamino pažymio dalį gali sudaryti tarpiniai įvertinimai.
47. Kontaktinio darbo apimtis:
47.1. Ne mažiau kaip 25 procentai pirmosios pakopos studijų programos apimties, o dėstytojams ir studentams dalyvaujant tiesiogiai (nenuotolinis kontaktinis darbas) – ne mažiau kaip 15 procentų;
47.2. Ne mažiau kaip 15 procentų magistrantūros programos apimties, o dėstytojams ir studentams dalyvaujant tiesiogiai (nenuotolinis kontaktinis darbas) – ne mažiau kaip 10 procentų;
48. Studijų programa baigiama baigiamuoju darbu (projektu).
48.1. Koleginių studijų baigiamojo darbo (projekto) reikalavimai:
48.1.1. Studijų programa baigiama absolvento kompetencijos įvertinimu per baigiamojo darbo (projekto) gynimą, skiriant ne mažiau kaip 9 kreditus. Jeigu baigus programą suteikiamas dvigubas profesinio bakalauro laipsnis, joje turi būti numatyti pagrindinės krypties (šakos) ir gretutinės krypties (šakos) baigiamieji darbai (projektai), jiems iš viso skiriant ne mažiau kaip 12 kreditų. Koleginių dailės studijų bakalauro baigiamasis darbas (projektas) turi būti susietas su studijų praktika;
48.2. Universitetinių pirmosios pakopos studijų baigiamojo darbo (projekto) reikalavimai:
48.2.1. Studijų programa baigiama absolvento kompetencijos įvertinimu per baigiamojo darbo (projekto) gynimą, skiriant ne mažiau kaip 12 kreditų. Jeigu suteikiamas dvigubas bakalauro laipsnis, turi būti numatyti pagrindinės krypties (šakos) ir gretutinės krypties (šakos) baigiamieji darbai (projektai), taip pat baigiamieji egzaminai (kai tai nustatyta teisės aktuose), jiems iš viso skiriant ne mažiau kaip 15 kreditų;
48.3. Dailės studijų magistrantūros baigiamasis darbas – meninis tyrimas – yra dviejų dalių visuma, sudaryta iš kūrybinio projekto ir su šiuo projektu susijusio tiriamojo rašto darbo (teorinės darbo dalies), kuriame analizuojamos ir aprašomos projekte panaudotos naujos idėjos, žinios ir technologijos ir kitaip dokumentuojama tyrimo medžiaga. Baigiamuoju projektu dailės studijų magistrantas turi atskleisti kūrybiškumo lygį, gebėjimą kūrybiniame darbe savarankiškai taikyti naujausias praktines žinias ir technologijas, pateikti meninio tyrimo rezultatus;
49. Baigiamojo darbo (projekto) gynimo ir vertinimo komisija sudaroma iš kompetentingų studijų krypties (šakos) specialistų – menininkų, mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių. Bent vienas komisijos narys turi būti iš kitos mokslo ir studijų institucijos.
50. Baigiamajam darbui (projektui) taikoma ta pati intelektinės nuosavybės arba (ir) komercinių paslapčių apsauga kaip ir viešai skelbiamam meno ar mokslo darbui.
51. Dailės studijų krypties studijų programai organizuoti reikalingos patalpos (auditorijos, kūrybinės studijos, laboratorijos ir kita) turi atitikti sanitarijos, higienos, darbo saugos reikalavimus, o jų skaičius – studijų krypties specifinius poreikius.
52. Studijos turi būti aprūpintos specifine įranga, metodinėmis priemonėmis studijų procesui užtikrinti.
53. Aukštosios mokyklos informacijos ištekliai turi užtikrinti kokybišką studijų procesą. Mokymo medžiaga ir literatūros šaltiniai turi būti prieinami bibliotekoje ir (arba) elektroninėje aplinkoje. Studentams per kontaktinius užsiėmimus ir atliekant savarankiško darbo užduotis turi būti suteikta galimybė naudotis praktiniams įgūdžiams įgyti reikalinga programine įranga. Informaciniai ištekliai turi būti nuolat atnaujinami ir lengvai pasiekiami.
54. Sudedamoji studijų proceso dalis yra kūrybinė arba profesinė praktika. Praktikos turinys turi būti susietas su studijų programos studijų rezultatais:
54.1. Koleginių studijų praktika ir kitas praktinis rengimas turi sudaryti ne mažiau kaip trečdalį studijų programos apimties. Praktikos (mokomosios, pažintinės, profesinės veiklos) apimtis turi būti ne mažiau kaip 30 kreditų. Profesinės veiklos praktikos bendra apimtis meno studijose – ne mažiau kaip 18 kreditų;
VI SKYRIUS
PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS
56. Pirmosios studijų pakopos (profesinio bakalauro) pasiektų studijų rezultatų lygmenys:
56.1. Puikus pasiekimų lygmuo: absolventas turi plačias dailės ir bendrosios kultūros žinias, geba išsamiai vertinti dailės reiškinius istoriniame ir šiuolaikiniame kontekstuose. Puikiai geba išreikšti savo meninę poziciją ir praktiškai įgyvendinti idėjas dirbdamas savarankiškai arba glaudžiai bendradarbiaudamas su savos ir kitų sričių specialistais, laisvai komunikuoti lietuvių ir užsienio kalba. Geba savarankiškai planuoti, organizuoti ir įgyvendinti meno projektus, numatyti jų plėtojimo galimybes. Geba naudotis įvairiais informacijos šaltiniais ir išsamiai analizuoti duomenis meniniams sumanymams įgyvendinti ir kūrybos problemoms spręsti, formuluoti veiklos tikslus, kritiškai vertinti projektinę situaciją ir sprendimo koncepciją remdamasis meno praktika ir mokslo taikomaisiais tyrimais. Geba konkrečiam meno kūriniui tinkamai pritaikyti tradicines, šiuolaikines ir skaitmenines technikas bei technologijas, panaudoti plastinės raiškos priemones ir technologijas, medžiagas ir įrankius. Geba puikiai argumentuodamas viešai pristatyti idėjas ir darbo rezultatus;
56.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: absolventas turi geras dailės ir bendrosios kultūros žinias, geba apžvelgti dailės reiškinius istoriniame ir šiuolaikiniame kontekstuose. Geba reikšti meninę poziciją ir praktiškai įgyvendinti idėjas dirbdamas savarankiškai arba bendradarbiaudamas su kitais specialistais. Padedamas specialisto, geba planuoti, organizuoti ir įgyvendinti meno projektus, numatyti jų plėtojimo galimybes. Geba savarankiškai naudotis pagrindiniais informacijos šaltiniais ir analizuoti duomenis meniniams sumanymams įgyvendinti, jais remdamasis ir padedamas specialisto – įvertinti meninio sprendimo koncepciją. Geba konkrečiam meno kūriniui tinkamai pritaikyti technikas ir technologijas, panaudoti plastinės raiškos priemones ir technologijas, medžiagas ir įrankius. Komunikaciniai įgūdžiai viešai pristatant savo meno kūrinių tikslus ir reikšmę yra pakankami, geba bendrauti lietuvių ir užsienio kalbomis.
56.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: absolvento dailės ir bendrosios kultūros žinios tenkina minimalius reikalavimus. Žinias taiko nesudėtingoms praktinėms kūrybinėms problemoms spręsti. Gebėjimas išreikšti savo meninę poziciją ir praktiškai įgyvendinti idėjas silpnas. Turi minimalius analitinius, sintezės ir vertinimo įgūdžius, jais remdamasis apžvelgia duomenis meniniams sumanymams įgyvendinti. Kurdamas geba ribotai taikyti technikas ir technologijas, naudoti plastinės raiškos priemones ir technologijas, medžiagas ir įrankius, atlikimo kokybė patenkinama. Komunikaciniai įgūdžiai viešai pristatant savo meno kūrinius yra baziniai.
57. Pirmosios studijų pakopos (bakalauro) pasiektų studijų rezultatų lygmenys:
57.1. Puikus pasiekimų lygmuo: absolventas turi plačias meno istorijos raidos žinias, geba išsamiai vertinti dailės reiškinius istoriniame ir šiuolaikiniame kontekstuose, savo ir kitų kūrybą konkrečiame sociokultūriniame kontekste. Geba savarankiškai planuoti meno projektus ir ekonomiškai pagrįsti jiems įgyvendinti reikalingus išteklius, organizuoti ir atlikti kūrybinį praktinį darbą savarankiškai arba glaudžiai bendradarbiaudamas su įvairių sričių specialistais. Absolventas išmano meno vadybos struktūras ir geba jomis naudotis. Demonstruoja išskirtinius gebėjimus praktiškai įgyvendindamas savo idėjas. Geba išsamiai analizuoti ir projektuoti duomenis meniniams sumanymams įgyvendinti ir kūrybos problemoms spręsti, formuluoti veiklos tikslus, kritiškai vertinti projektinę situaciją ir sprendimo koncepciją remdamasis meno praktika, mokslo tyrimais ir kita informacija. Geba konkrečiam meno kūriniui tinkamai pritaikyti tradicines, šiuolaikines ir skaitmenines technikas ir technologijas, naudoti plastinės raiškos priemones ir technologijas, medžiagas ir įrankius. Disponuoja puikiais komunikavimo lietuvių ir užsienio kalbomis įgūdžiais, geba puikiai argumentuoti viešai pristatydamas savo meno idėjas, darbo rezultatus ir jų reikšmę;
57.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: absolventas žino pagrindinius istorinius meno stilius ir jų atstovus, geba apibūdinti savo kūrybos stilių. Padedamas specialisto, geba planuoti meno projektus, ekonomiškai pagrįsti jiems įgyvendinti reikalingus išteklius, organizuoti ir atlikti kūrybinį praktinį darbą savarankiškai arba bendradarbiaudamas su kitais specialistais. Absolventas iš esmės išmano meno vadybos struktūras. Demonstruoja vidutinius gebėjimus praktiškai įgyvendamas savo idėjas. Gebėjimas analizuoti duomenis meniniams sumanymams įgyvendinti, formuluoti veiklos tikslus, vertinti situaciją ir sprendimo koncepciją yra vidutinis. Geba konkrečiam meno kūriniui tinkamai pritaikyti tradicines, šiuolaikines ir skaitmenines technikas bei technologijas, panaudoti plastinės raiškos priemones ir technologijas, medžiagas ir įrankius. Geba bendrauti lietuvių ir užsienio kalbomis, viešai pristatyti savo meno idėjas ir darbo rezultatus.
57.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: absolventas turi bazinių žinių apie pagrindinius istorinius meno stilius ir jų atstovus. Minimaliai išmano meno vadybos struktūras. Padedamas specialisto, geba suplanuoti ir savarankiškai atlikti kūrybinį praktinį darbą. Gebėjimas analizuoti duomenis meniniams sumanymams įgyvendinti yra pažintinės reikšmės. Absolventas pakankamai gerai įvaldęs technikas ir technologijas, plastinės raiškos priemones ir technologijas, medžiagas ir įrankius. Disponuoja baziniais komunikaciniais įgūdžiais, geba pristatyti savo idėjas ir darbo rezultatus.
58. Antrosios studijų pakopos (magistrantūros) pasiektų studijų rezultatų lygmenys:
58.1. Puikus pasiekimų lygmuo: absolventas turi plačias meno istorijos raidos ir teorijos žinias, puikiai žino savo kūrybos stilistines ir idėjines ištakas ir originaliai jas taiko. Geba kritiškai mąstyti, suplanuoti ir laiku įgyvendinti kompleksinius dailės projektus, gali inicijuoti ir savarankiškai atlikti meninį ar mokslinį tyrimą, jo išvadomis pagrįsti kūrybines idėjas ar kitus projektus. Absolventas yra įsisavinęs dailės šakos technologijas ir medžiagas, puikiai įvaldęs keletą iš jų, geba sukurti aukščiausios meninės kokybės ir (arba) funkcinės vertės dailės kūrinius, savarankiškai arba kartu su savos ar kitų sričių specialistais parengti kompleksinius dailės projektus, ekonomiškai pagrįsti jiems įgyvendinti reikalingus išteklius. Absolventas išmano meno vadybos struktūras ir geba jomis naudotis įgyvendindamas savo kūrybines idėjas ir siekdamas pripažinimo. Per meninius ar mokslinius tyrimus kylančios absolvento įžvalgos yra naujos, jo meno kūrinys ir tiriamasis darbas sudaro bendrą turinio ir formos visumą, turi aiškią ir aktualią temą. Absolventas disponuoja puikiais komunikavimo lietuvių ir užsienio kalba įgūdžiais, geba puikiai argumentuoti viešai pristatydamas savo meno idėjas, darbo rezultatus ir jų reikšmę;
58.2. Tipinis pasiekimų lygmuo: absolventas turi geras meno istorijos raidos ir teorijos žinias, žino savo kūrybos stilistines ištakas. Iš esmės išmano meno vadybos struktūras ir geba jomis naudotis. Padedamas specialisto, geba suplanuoti ir įgyvendinti dailės projektus, savarankiškai atlikti vidutinio sudėtingumo meninį ar mokslinį tyrimą, jo išvadomis paaiškinti kitų projektų reikšmę. Absolventas yra įsisavinęs kelias dailės šakos technologijas ir medžiagas, geba sukurti vidutinės meninės kokybės dailės kūrinius, ekonomiškai pagrįsti jiems įgyvendinti reikalingus išteklius, dirbti grupėje, kuri realizuoja kompleksinius dailės projektus. Absolvento meno kūrinys ir tiriamasis darbas sudaro bendrą visumą, turi temą, tyrimo metodą. Absolventas disponuoja vidutiniais komunikaciniais įgūdžiais, geba viešai pristatyti savo meno idėjas, darbo rezultatus ir jų reikšmę;
58.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo: absolvento žinios apie meno istorijos raidą ir teoriją, savo kūrybos stilistines ištakas yra bazinės. Minimaliai išmano meno vadybos struktūras. Padedamas specialisto, geba suplanuoti ir įgyvendinti asmeninį dailės projektą, atlikti nesudėtingą meninį ar mokslinį tyrimą ir pateikti pažintinio pobūdžio išvadas. Absolventas yra įsisavinęs vieną dailės šakos technologiją, geba kurti nedidelės meninės vertės dailės kūrinius, dirbti grupėje, kuri įgyvendina kompleksinius dailės projektus, realizuoti konkrečias funkcijas. Absolvento meno kūrinys ir tiriamasis darbas turi temą ir tinkamai pritaikytą tyrimo metodą. Absolventas disponuoja komunikaciniais įgūdžiais, geba viešai pristatyti savo meno idėjas, darbo rezultatus ir jų reikšmę.