Administracinė byla Nr. eA-4305-968/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02465-2018-1
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2018 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. (1.23)7R-4215 (toliau – ir Ministerijos 2018 m. birželio 22 d. sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Prokuratūra) 2018 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 17.2.-3599 (toliau – ir Prokuratūros 2018 m. birželio 26 d. sprendimas); 3) įpareigoti valstybės įstaigas vykdyti veiksmus dėl viešojo intereso gynimo; 4) priteisti iš Ministerijos ir Prokuratūros solidariai po 11 bilijonų eurų; 5) įpareigoti atsakovus vykdyti atitinkamus įstatymus, gerbti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį ir išlaisvinti mažametį (duomenys neskelbtini) iš žudymų vergijos bei grąžinti (duomenys neskelbtini) mamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodė, kad atsakovai Ministerijos 2018 m. birželio 22 d. sprendimu ir Prokuratūros 2018 m. birželio 26 d. sprendimu (toliau kartu – skundžiami sprendimai) neteisėtai atsisakė vykdyti pareiškėjos prašymus, žinodami, kad pareiškėjos mažamečio sūnaus sveikatai ir gyvybei yra iškilusi grėsmė būti kankinamam ir sužalojamam. Pareiškėja prašė įpareigoti institucijas vykdyti viešąjį interesą, įstatymus ir dėl patirtų išgyvenimų priteisti žalos atlyginimą.
3. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja nors ir prašė užtikrinti teisės aktų įgyvendinimą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau konkrečiai nenurodė, kokie veiksmai nebuvo atlikti arba juos atsisakyta atlikti. Pareiškėja nenurodė, kokias vertybes ir kokiu būdu Ministerija turėtų apginti.
4. Atsakovas Prokuratūra atsiliepime į skundą prašė nutraukti administracinę bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Nurodė, kad pareiškėja skunde teismui nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių Prokuratūros 2018 m. birželio 26 d. sprendimo neteisėtumą, o skundą grindė tik deklaratyviais argumentais. Kiti skunde nurodyti argumentai yra išskirtinai susiję su prokurorų bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesiniais veiksmais, susijusiais su ikiteisminiais tyrimais, kurie šiuo metu yra nutraukti ir nepriskirtini skundą nagrinėjančio teismo kompetencijai. Prokuratūra pateikė duomenis apie pareiškėjos teiktus skundus ir jų išnagrinėjimą bei nurodė, kad pareiškėja yra išnaudojusi visas galimybes skųsti prokuratūros ir teismų sprendimus. Pareiškėja Prokuratūrai pateikė 2018 m. gegužės 2 d. skundą dėl Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2018 m. balandžio 24 d. atsakymo Nr. 17.2.-2378, kuris, pareiškėjos nuomone, yra neteisėtas ir neinformatyvus. Šis skundas buvo išnagrinėtas ir pareiškėja apie jo išnagrinėjimą buvo informuota 2018 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 17.2.-3021 (toliau – Prokuratūros 2018 m. gegužės 25 d. atsakymas), kuriame pareiškėjai buvo išaaiškinta, kad šio atsakymo turinys yra informacinio pobūdžio ir yra neskundžiamas. Pareiškėja dėl atsakymo kreipėsi į Prokuratūrą, kuri pareiškėjai atsakė Prokuratūros 2018 m. birželio 26 d. sprendimu ir nurodė, kad 2018 m. gegužės 25 d. rašte Nr. 17.2.-3021 buvo pagrįstai nurodyta, jog 2018 m. gegužės 25 d. atsakymas yra informacinio pobūdžio ir yra neskundžiamas. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Prokuratūros 2018 m. birželio 26 d. sprendimas yra informacinio pobūdžio, todėl pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėja su 2018 m. birželio 15 d. skundu (toliau – 2018 m. birželio 15 d. skundas) kreipėsi į Ministeriją ir Prokuratūrą dėl Prokuratūros prokurorės 2018 m. gegužės 25 d. atsakymo neteisėtumo. Pareiškėja 2018 m. birželio 15 d. skunde prašė skubiai išlaisvinti sūnų iš seksualinės kankinimų vergijos ir skubiai grąžinti pareiškėjai. Pareiškėja 2018 m. birželio 15 d. skunde taip pat reikalavo išspręsti visus ankstesnius jos rašytus prašymus.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašė Ministerijos, kad įpareigotų Prokuratūrą pateikti tyrimo medžiagą (vaizdo įrašus, išvadas ir kt.) ir išspręstų pareiškėjos prašymus. Pareiškėja taip pat reikalavo, kad būtų išlaisvintas jos sūnus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (toliau – ir LVAT), nurodė, kad viešojo administravimo subjektai gali priimti atitinkamus sprendimus tik veikdami savo kompetencijos ribose, neperžengiant įgaliojimų, jiems suteiktų jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (žr., pvz., LVAT 2013 m. spažlio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-602-1017/2013). Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjos skundo turinio matyti, jog nurodyti galimai netinkami Prokuratūros prokurorės veiksmai yra susiję su jos vykdoma profesine prokurorės veikla, kuria gali būti pažeidžiamos tik tos institucijos teisės ir teisėti interesai. Teisės aktai, reglamentuojantys Ministerijos kompetenciją ir veiklą, nenumato teisės kontroliuoti prokuratūros veiksmų.
8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis, nurodė, kad visus veiksmus, reikalingus atliekant ikiteisminį tyrimą, koordinuoja išskirtinai tik ikiteisminio tyrimo veiksmus atliekantys pareigūnai ir prokurorai, kurių veiksmų teisėtumas taip pat galėtų būti patikrintas tik aukštesniojo prokuroro arba teismo. Kitų valstybės institucijų iniciatyva ikiteisminio tyrimo metu nenumatyta kaip galima ir yra draudžiama. Teismas darė išvadą, kad Ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatais, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo. Ministerijos veiksmų dėl šališkumo, pareiškėjos atžvilgiu, teismas nenustatė ir sprendė, kad Ministerijos 2018 m. birželio 22 d. sprendimas priimtas Ministerijos kompetencijos ribose.
9. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja iš esmės tais pačiais argumentais (susidūrė su institucijos žiaurumu, šališkumu, nes nepagrįstai atsisakoma vykdyti 2018 m. birželio 15 d. skunde suformuluotus prašymus ir kt.) įrodinėja Prokuratūros 2018 m. birželio 26 d. sprendimo neteisėtumą. Pareiškėja į Prokuratūrą kreipėsi dėl prokurorės D. M. 2018 m. gegužės 25 d. atsakymo (į pareiškėjos 2018 m. gegužės 2 d. prašymą). Iš pareiškėjos 2018 m. gegužės 2 d. prašymo turinio teismas nustatė, kad juo (prašymu) pareiškėja į Prokuratūrą kreipėsi dėl Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2018 m. balandžio 24 d. atsakymo Nr. 17.2-2378. Pareiškėja kritiškai vertino vyriausiojo prokuroro atsakymą, nurodydama, kad jis neinformatyvus, neteisėtas ir nepagrįstas, bei išdėstė argumentus dėl įrodymų nerinkimo, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą.
10. Prokuratūra 2018 m. gegužės 25 d. atsakyme nurodė, kad į visus pareiškėjos skundus dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų ir kitų procesinio pobūdžio veiksmų, skundų yra atsakyta, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra pasinaudojusi visomis ginčo išsprendimo įstatymų nustatyta tvarka galimybėmis, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 73 punktu, informavo pareiškėją, kad į jos 2018 m. gegužės 2 d. prašymą atsakoma informacinio pobūdžio raštu, kuris yra neskundžiamas. Prokuratūra 2018 m. birželio 26 d. sprendimu pritarė 2018 m. gegužės 25 d. atsakyme nurodytiems argumentams.
11. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas nevertino atsakovo Prokuratūros procesinio elgesio BPK prasme, o Prokuratūros 2018 m. birželio 26 d. sprendimo teisėtumą nagrinėjo tik tuo aspektu, ar Prokuratūra 2018 m. birželio 26 d. sprendimu pagrįstai nusprendė, kad ji turėjo teisinį pagrindą į pareiškėjos 2018 m. gegužės 2 d. prašymą atsakyti vadovaujantis Tvarkos aprašo 73 punktu.
12. Teismas, susipažinęs su Prokuratūros 2018 m. gegužės 25 d. atsakymu (į pareiškėjos 2018 m. gegužės 2 d. prašymą), nustatė, kad jame prokuratūra chronologiška tvarka gana išsamiai aptarė pareiškėjos skundų ir prašymų nagrinėjimo eigą. Iš atsakymo nustatė, kad į pareiškėjos skundus, procesinio pobūdžio prašymus buvo atsakyta, pareiškėja yra pasinaudojusi galimybe sprendimų, atsakymų teisėtumą pasitikrinti aukštesnių instancijų kompetencijos ribose. Pareiškėjai buvo nurodyta, kad ji yra išnaudojusi visas ginčų išsprendimo galimybes, todėl teismas neturi pagrindo abejoti Prokuratūros 2018 m. gegužės 25 d. atsakyme nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, tuo labiau, kad ir pati pareiškėja nei 2018 m. birželio 15 d. skunde, nei skunde teismui nenurodė jokių prieštaravimų, kad pareiškėjos skundai nebuvo išnagrinėti. Pareiškėjos 2018 m. birželio 15 d. skundo ir skundo teismui turinys tvirtina, kad pareiškėja iš esmės kelia tuos pačius klausimus, į kuriuos jau buvo atsakyta Prokuratūros procesiniais sprendimais ir kitais atsakymais.
13. Teismas darė išvadą, kad atsakovas pareiškėjos 2018 m. birželio 15 d. skundą išnagrinėjo tinkamai. Prokuratūra pagrįstai nustatė, kad ji turėjo teisinį pagrindą 2018 m. gegužės 25 d. atsakymą priimti vadovaudamasi Tvarkos aprašo 73 punkto pagrindu. Prokuratūros 2018 m. birželio 26 d. sprendimas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo, Tvarkos apraše tokiems atsakymams keliamus reikalavimus, todėl teismas nenustatė pagrindo, remdamasis pareiškėjos nurodytais argumentais, panaikinti Prokuratūros sprendimą ar įpareigoti Prokuratūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. birželio 15 d. skundą.
14. Pareiškėja taip pat prašė priteisti žalą, kurią kildino iš institucijų neteisėtų veiksmų, priimant skundžiamus sprendimus, tačiau teismas, nenustatęs Prokuratūros ir Ministerijos neteisėtų veiksmų, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti šį pareiškėjos reikalavimą.
15. Pareiškėja prašė įpareigoti atsakovus vykdyti atitinkamus įstatymus, gerbti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį ir išlaisvinti mažametį iš žudymų vergijos bei grąžinti (duomenys neskelbtini) mamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau teismas nurodė, kad pareiškėja šiuo aspektu suformulavo abstraktaus pobūdžio reikalavimą, iš kurio turinio matyti, jog ji siekia, jog teismas įpareigotų atsakovus vykdyti teisės aktus taip, kaip nustato šių institucijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Pareiškėja konkrečiai nenurodė, kokią teisės aktų nuostatą (-as) pažeidė atsakovai. Pareiškėjai nedetalizavus, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė atsakovai, teismas neturėjo pagrindo įpareigoti institucijas atlikti prašomus veiksmus. Teismas taip pat pabrėžė, kad abstraktūs reikalavimai teismuose negali būti reiškiami.
16. Pareiškėja prašė įpareigoti valstybės įstaigas vykdyti veiksmus dėl viešojo intereso gynimo. Teismas nurodė, kad pareiškėja 2018 m. birželio 15 d. skunde Ministerijai ir Prokuratūrai neformulavo prašymo dėl viešojo intereso gynimo. Teismas pažymėjo, kad administraciniai teismai nagrinėja asmenų skundus dėl administracinių aktų teisėtumo ir (ar) atsisakymo atlikti tam tikrus veiksmus. Šioje byloje nėra nagrinėjami atsakovų atsisakymai atlikti prašomus veiksmus (kreiptis dėl viešojo intereso gynimo), todėl, nesant atsisakymo atlikti veiksmus, teismas neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti institucijas atlikti prašomus veiksmus. Taip pat atkreipė dėmesį, kad prašant inicijuoti viešojo intereso gynimą, būtina įvardinti konkretų ginamą interesą ir pagrįsti savo poziciją dėl intereso pobūdžio ir apimties. Pareiškėja tik skunde teismui nurodė, jog prašo įpareigoti valstybės įstaigas vykdyti veiksmus dėl viešojo intereso gynimo, tačiau pareiškėja nenurodė, kokios Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytos vertybės turėtų būti ginamos ir kokiu būdu.
III.
17. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą dėl viešojo intereso gynimo, įpareigoti Prokuratūrą ir Ministeriją gerbti vaiko teisę gyventi, grąžinant mažametį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat prašo Ministeriją ir Prokuratūrą išspręsti pareiškėjos prašymus ir priteisti iš minėtų institucijų žalos atlyginimą. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. Prokuratūra ir Ministerija yra atsakingos už tarptautiniu mastu įvykdytą politinį susidorojimą su pareiškėja, teisinę žalą ir sunkiai sužalotą pagrobto mažamečio sveikatą. Prokuratūros atsakymai negali būti teisingi ir pagrįsti, nes yra klaidinantys. Prokuratūra nesivadovauja įstatymais ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu dėl laboratorinių išvadų.
17.2. Mažamečio gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėja ir (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apygardos teismo sprendimą, tačiau dėl tyčinių Prokuratūros ir Ministerijos veiksmų pažeidžiama fundamentinė vaiko teisė gyventi. Lietuvos apeliacinio teismo dokumentai neatitiko įstatymams nustatytos tvarkos, o priimtos nutartys yra neegzistuojančios.
17.3. Teismas turėtų nuspręsti ginti viešąjį interesą matydamas, kad vaikas yra žudomas, sužalotas visam gyvenimui ir kankinamas. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, tačiau nenurodė, kuo teisėti ir pagrįsti Prokuratūros ir Ministerijos 2018 m. birželio 22 d. sprendimai. Pareiškėja taip pat pažymi, kad kreipėsi į teismą dėl to, kad Prokuratūra ir Ministerija pareiškėjos skundų neišnagrinėjo, Prokuratūros atsakymai yra subjektyvūs ir šališki. Prokuratūra nė karto nepateikė pareiškėjai atsakymo, kuris atitiktų pareiškėjos prašymo turinį. Ministerija gautų prašymų nenagrinėjo įstatymų nustatyta tvarka ir neteisingumo nesustabdė.
18. Atsakovas Prokuratūra pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:
18.1. Pareiškėja savo skundą grindžia deklaratyviais teiginiais, naujų argumentų, kodėl, jos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu ir / ar neteisėtu, nenurodo.
18.2. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai iš esmės yra susiję su prokurorų bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su ikiteisminių tyrimų, kurie šiuo metu nutraukti, atlikimu. Jie nepriskirtini apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo kompetencijai. Nusikalstamų veikų tyrimas, ikiteisminių tyrimų atlikimas yra ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokurorų procesiniai veiksmai, kurių vertinimas nepriskirtas administracinio teismo kompetencijai. Tai baudžiamosios teisinės prigimties klausimai, kurie sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose.
18.3. Pareiškėja yra išnaudojusi visas galimybes skųsti Prokuratūros ir teismų sprendimus, tačiau, nepaisant to, ji nuolat kreipiasi į Prokuratūrą ir kitas institucijas, nurodydama, jos nuomone, priimtų sprendimų neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtinančias aplinkybes, akivaizdžiai neatitinkančias tikrovės, prašydama juos atnaujinti, atskirti sūnų nuo jo tėvo, nurodydama, kad įvairių valstybės institucijų atstovų, pateikusių pareiškėjai jos neatitinkančius atsakymus, veiksmai yra nusikalstami. Pareiškėja nuo 2010 m. į prokuratūrą kreipėsi virš 300 kartų, didžioji dalis šių kreipimųsi buvo analogiški.
18.4. Prokuratūoje 2018 m. gegužės 3 d. gautas pareiškėjos 2018 m. gegužės 2 d. skundas dėl Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2018 m. balandžio 24 d. atsakymo, kuris, pareiškėjos nuomone, yra neteisėtas, neinformatyvus, nepagrįstas ir darantis tęstinę žalą. Taip pat skunde teiga, kad ikiteisminiai tyrimai Nr. 24-1-01143-09, Nr. 20-2-00142-10, Nr. 24-1-01313‑10 (toliau kartu – ikiteisminiai tyrimai) nutraukti nepagrįstai ir prašyta Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nutarties suklastojimo ir neteisėtai pripažinus nepatvirtintą užsienio teismo sprendimą Lietuvoje. Šis skundas Prokuratūros Baudžiamojo persekiojmo departamento prokurorės buvo išnagrinėtas ir 2018 m. gegužės 25 d. pateiktas atsakymas, kuriame pareiškėjai pateikta informacija apie ikiteisminius tyrimus, apie tai, kad pareiškėjos galimybės skųsti sprendimus dėl ikiteisminių tyimų nutraukimo yra išnaudotos. Taip pat nurodyta, kad skunde nenurodytos jokios konkrečios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios patvirtintų, kad pareiškėjos sūnaus atžvilgiu yra daromos nusikalstamos veikos, o sprendimai nutraukti ikiteisminius tyrimus yra neteisėti ir nepagrįsti. Taip pat pareiškėjai buvo išaiškinta, kad 2018 m. gegužės 25 d. atsakymas, vadovaujantis Tvarkos aprašo 72 ir 73 punktais, yra neskundžiamas, nes yra informacinio pobūdžio.
18.5. Pakartotinai pareškėja kreipėsi į Prokuratūrą su 2018 m. birželio 15 d. skundu, kuriame teigė, kad prokurorės 2018 m. gegužės 25 d. atsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, darantis tęstinę neatitaisomą žalą. Išnagrinėjus 2018 m. birželio 15 d. skundą, Prokuratūros 2018 m. birželio 26 d. sprendime buvo pareiškėjai nurodyta, kad prokurorės 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu buvo motyvuotai atsakyta į skunde iškeltus klausimus ir pareiškėja yra išnaudojusi visas ginčų išsprendimo įstatymų nustatyta tvarka galimybes, todėl pakartotinai skundai dėl tų pačių aplinkybių nagrinėjami nebus. Išaiškinta, kad, vadovaujantis Tvarkos aprašo 73 punktu, pareiškėjai pasinaudojus visomis ginčo išsprendimo įstatymų nustatyta tvarka galimybėmis, pateikiamas informacinio pobūdžio atsakymas, kuris yra neskundžiamas.
18.6. Pareiškėja kelia klausimą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau pareiškėja nenurodė, kokios Lietuvos Respublikso Konstitucijoje numatytos vertybės turėtų būti ginamos ir kokiu būdu. Taip pat pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu pateikė Prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokurorės sprendimą nepripažinti pareiškėjos pranešėja, su kuriuo pareiškėja taip pat nesutinka, tačiau skundo dėl šio sprendimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėja nepateikė.
19. Ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis ABTĮ nuosatatų. Teismas vadovavosi ABTĮ 56 straipsniu ir priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėja pateiktame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Pareiškėjos argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ministerijos 2018 m. birželio 22 d. sprendimo ir Prokuratūros 2018 m. birželio 26 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, iš kurio turinio matyti, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėja apeliaciniame skunde pažymi, kad Prokuratūros atsakymai yra subjektyvūs ir šališki. Be to, pareiškėja nesutinka, kad yra pasinaudojusi visomis ginčo išsprendimo įstatymų nustatyta tvarka galimybėmis.
22. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.
23. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
24. Pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra vertinami pareiškėjos argumentai, kurie susiję su nusikalstamų veikų tyrimu ir ikiteisminių tyrimų atlikimu. Šiuo aspektu paminėtina, kad pagal ABTĮ nustatytą teisinį reguliavimą, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 1 d., 3 str. 1 d., 17 str.), tačiau nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš tų teisinių santykių, kurie nepatenka į viešojo administravimo sritį. Bylos, nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai, nurodytos ABTĮ 18 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu.
25. Pareiškėja nesutinka su Prokuratūros 2018 m. birželio 26 d. sprendimu. Nustatyta, kad šiuo Prokuratūros sprendimu pareiškėjai išaiškinta, jog, vadovaujantis Tvarkos aprašo 73 punktu, jai pasinaudojus visomis ginčo išsprendimo įstatymų nustatyta tvarka galimybėmis, pateikiamas informacinio pobūdžio atsakymas, kuris yra neskundžiamas. Taip pat skundžiamame Prokuratūros sprendime nurodyta, kad Baudžiamojo persekiojimo prokurorė, išnagrinėjusi pareiškėjos 2018 m. gegužės 2 d. skundą (jame nurodytos su ikiteisminiais tyrimais susijusios aplinkybės, kurios, pareiškėjos nuomone, patvirtina, kad jos sūnaus atžvilgiu yra daromos nusikalstamos veikos ir sprendimai nutraukti ikiteisminius tyrimus yra neteisėti ir nepagrįsti), ją informavo, kad yra išnaudotos visos ginčų išsprendimo įstatymų nustatyta tvarka galimybės, todėl pakartotinai skundai dėl tų pačių aplinkybių nagrinėjami nebus.
26. Prokuratūros 2018 m. birželio 26 d. sprendimo turinį įvertinusi byloje surinktų įrodymų kontekste, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis sprendimas yra pagrįstas ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo, Tvarkos aprašo keliamus reikalavimus. Pareiškėjos argumentai, kad Prokuratūros atsakymai yra subjektyvūs ir šališki, vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio, nepaneigiantys Prokuratūros 2018 m. birželio 26 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
27. Dėl Ministerijos 2018 m. birželio 22 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, nurodytais Nutarties 8–9 punktuose, todėl pareiškėjos argumentus dėl minėto Ministerijos sprendimo atmeta kaip nepagrįstus. Taip pat, pritardama Nutarties 17 punkte išdėstytiems teismo motyvamas ir jų nekartodama, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos apeliacinio skundo teiginius, susijusius su teismo pareiga nagrinėjamu atveju ginti viešajį interesą.
28. Įvertinus kitus pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami pirminiame skunde išdėstyti argumentai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami.
29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos A. I. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.