LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ VEIKSMŲ, ĮTARUS AR NUSTAČIUS VIRUSINĖS HEMORAGINĖS KARŠTLIGĖS ATVEJĮ, APRAŠO PATVIRTINIMO
2015 m. birželio 30 d. Nr. V-815
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 25 straipsnio 7 dalies 4 punktu ir siekdama sustiprinti pasirengimą galimiems virusinės hemoraginės karštligės atvejams Lietuvoje ir reglamentuoti sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus, įtarus ar nustačius virusinės hemoraginės karštligės atvejį Lietuvoje,
t v i r t i n u Sveikatos priežiūros įstaigų veiksmų, įtarus ar nustačius virusinės hemoraginės karštligės atvejį, aprašą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-815
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ VEIKSMŲ, ĮTARUS AR NUSTAČIUS VIRUSINĖS HEMORAGINĖS KARŠTLIGĖS ATVEJĮ, APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Sveikatos priežiūros įstaigų veiksmų, įtarus ar nustačius virusinės hemoraginės karštligės atvejį, aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja greitosios medicinos pagalbos, asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ), Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir kitų visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus įtarus ar nustačius Ebolos, Marburgo, Lasos ir kitų ketvirtos pavojingumo grupės virusinių hemoraginių karštligių (toliau – VHK) atvejus Lietuvoje.
2. Asmenys, įtariami sergantys VHK, yra izoliuojami ir gydomi Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale, VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje, VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamente, VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, vaikai hospitalizuojami Vaikų ligoninėje, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale arba VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamente.
3. VHK turi būti įtariama, jei asmuo atitinka epidemiologinius ir klinikinius kriterijus arba turėjo didelės rizikos ekspoziciją ir jam pasireiškė klinikiniai simptomai per maksimalų inkubacinį periodą iki susirgimo.
4. VHK epidemiologinė priežiūra vykdoma vadovaujantis Europos Komisijos ar Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro paskelbtomis atvejo apibrėžtimis pagal juose nurodytus klinikinius, laboratorinius, epidemiologinius kriterijus, leidžiančius identifikuoti asmenis, kuriuos reikia tirti ir (ar) stebėti dėl VHK.
5. Bet kuris asmuo, atitinkantis epidemiologinius ir klinikinius kriterijus arba turėjęs didelės rizikos ekspoziciją ir kuriam pasireiškia klinikiniai simptomai, įskaitant karščiavimą, turi būti tiriamas dėl VHK.
II SKYRIUS
GREITOSIOS MEDICINOS PAGALBOS VEIKSMAI
7. Jei greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) dispečerinės darbuotojas, gavęs iškvietimą pas karščiuojantį ligonį, bendraudamas su skambinančiu asmeniu išsiaiškina, kad ligonis gali būti įtariamas užsikrėtęs VHK virusu, GMP dispečerinės darbuotojas apie tai informuoja pas ligonį vyksiančią GMP brigadą. Visi GMP brigados nariai turi turėti asmenines apsaugos priemones, vienkartinių neperšlampamų apdangalų ir pasiimti valymo ir dezinfekcinių medžiagų.
8. Visi GMP brigados nariai, atvykę į iškvietimo vietą, turi dėvėti asmenines apsaugos priemones (neperšlampamus darbo drabužius (chalatus, prijuostes), vienkartines dvejas pirštines, akinius ar veido skydelius, FFP2/3 klasės respiratorius, neperšlampamą apsauginę avalynę) ir vengti sąlyčio su ligonio kūno skysčiais.
9. Atvykusi pas ligonį GMP brigada turi išsiaiškinti ligonio būklę ir rizikos veiksnius. Norėdami išsiaiškinti, ar ligonis gali sirgti VHK, GMP darbuotojai iškvietimo vietoje pirmiausia turi išsiaiškinti, ar ligoniui pakilusi aukštesnė kaip 38°C temperatūra, ar jis karščiavo per paskutines 24 val. ir per ligai būdingą maksimalų inkubacinį periodą turėjo tiesioginį sąlytį su VHK sergančiais ar nuo jos mirusiais asmenimis ir laukiniais gyvūnais VHK paveiktose šalyse. Jei GMP brigada išsiaiškina, kad ligonis gali būti užsikrėtęs VHK virusu tik atvykusi pas ligonį, per GMP dispečerinės darbuotoją kviečiama kita GMP brigada, dėvinti tinkamas asmenines apsaugos priemones ir iš anksto paruoštu GMP automobiliu, kaip nurodyta Aprašo 8 ir 12 punktuose. Pirmoji GMP brigada grįžta į GMP stotį, kur atliekama automobilio dezinfekcija, o apie buvusį sąlytį su asmeniu, kuris įtariamas sergantis VHK, informuojamas teritorinis visuomenės sveikatos centras apskrityje.
10. Jei asmuo, įtariamas sergantis VHK, atitinka atvejo apibrėžtyje nustatytus kriterijus, jis transportuojamas į artimiausią ASPĮ, nurodytą šio Aprašo 2 punkte.
11. Prieš atvykdama į ASPĮ, GMP brigada turi informuoti Priėmimo-skubios pagalbos skyrių ar registratūrą, kad vežamas įtariamas sergantis VHK asmuo.
12. Ligonio transportavimo metu rekomenduojama naudoti tik vienkartines ligonio priežiūros priemones. GMP automobilyje esanti kilnojamoji medicinos įranga ir daiktai, kurie nereikalingi vežant ligonį, iš automobilio salono turi būti išimti. GMP automobilio salone likusi stacionari įranga ir daiktai turi būti uždengti vienkartiniais neperšlampamais apsauginiais apdangalais.
13.Kad transportuojant ligonį kuo mažiau būtų užterštas GMP automobilio salonas ir įranga, jei leidžia ligonio sveikatos būklė jis su drabužiais paguldomas į transportavimo kapsulę ar tokiems ligoniams transportuoti skirtus maišus ir jam turi būti nedelsiant uždėta medicininė kaukė.
14. Pašaliniams asmenims draudžiama važiuoti kartu su asmeniu, kuris įtariamas sergantis VHK, GMP automobiliu. Lydėti (važiuoti kartu GMP automobiliu) leidžiama tik vaiko tėvams ar kitiems įstatymu numatytiems asmens, kuris įtariamas sergantis VHK, atstovams, aprūpinus juos tinkamomis asmeninės apsaugos priemonėmis.
15. GMP automobilis turi būti nukreiptas tiesiai prie izoliacinės palatos iš lauko pusės ir ligonis į šią palatą įkeliamas tiesiai iš automobilio. Jei taip ligonio neįmanoma įkelti į palatą, jis transportuojamas artimiausiu maršrutu iki palatos.
16. Perdavus ligonį ASPĮ personalui, GMP automobilis važiuoja į ASPĮ, į kurią atvežtas ligonis, nurodytą vietą atlikti automobilio valymo ir dezinfekcijos. Vieta turi būti parenkama taip, kad automobilis netrukdytų ASPĮ pacientų, personalo ir lankytojų bei ASPĮ transporto judėjimui. GMP brigados vadovas gali priimti spendimą, kad GMP automobilio valymas ir dezinfekcija bus atliekami GMP stotyje. Tokiu atveju iki GMP stoties GMP brigada vyksta nenusiėmusi asmeninių apsaugos priemonių.
17. GMP automobilio valymas ir dezinfekcija atliekami pagal Sanitarinio transporto, kuriuo pervežami į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ligoniai arba asmenys, įtariami, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, valymo, dezinfekcijos, dezinsekcijos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-902 „Dėl Sanitarinio transporto, kuriuo pervežami į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ligoniai ir asmenys, įtariami, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, valymo, dezinfekcijos, dezinsekcijos tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro parengtomis metodinėmis rekomendacijomis „Baigiamoji dezinfekcija užkrečiamųjų ligų židiniuose“ reikalavimus.
18. Automobilio valymą ir dezinfekciją atlieka GMP brigada, kuri atvežė į ASPĮ įtariamą VHK sergantį asmenį, arba kiti iš anksto numatyti GMP darbuotojai. Jei GMP brigada atlieka GMP automobilio valymą ir dezinfekciją, tai nusiima asmenines apsaugos priemones tik baigę GMP automobilio valymą ir dezinfekciją saugiose tam skirtose patalpose, kurios išvykus GMP personalui turi būti dezinfekuojamos.
19. Visos medicininės atliekos, naudoti vienkartiniai medicinos prietaisai, slaugos priemonės, atliekos, susidariusios ligonio transportavimo metu, įskaitant GMP brigados asmenines apsaugos priemones, tvarkomos ir šalinamos kaip infekuotos atliekos pagal Lietuvos higienos normos HN 66:2013 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-706 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 66:2013 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, reikalavimus.
III SKYRIUS
ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ VEIKSMAI
20. Įtarusios VHK, šio Aprašo 2 punkte nurodytos ASPĮ privalo:
20.2. nedelsdamos teikti informaciją žodžiu ir per 12 val. raštu visuomenės sveikatos centrui apskrityje (darbo laiku) ir Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrui (poilsio laiku), vadovaujantis Privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu
Nr. 673 „Dėl Privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos patvirtinimo“;
20.3. ligoniams taikyti standartines ir papildomas (susijusias su galimais perdavimo būdais) izoliavimo priemones pagal Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ patvirtinimo“, reikalavimus;
20.4. jei ligonio sveikatos būklė pablogėjo ir būtina taikyti intensyvią priežiūrą, jis turi būti pervežtas į Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninę, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialą, VšĮ Kauno klinikinę ligoninę ar VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamentą. Vaikai vežami į Vaikų ligoninę, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialą. Ligonio pervežimą, iš anksto suderinusi su ASPĮ, į kurią bus pervežamas ligonis, organizuoja ASPĮ, kurioje asmuo buvo gydomas;
21. Jei ligonis, kuriam įtariama VHK, kreipėsi į pirminę / ambulatorinę ASPĮ ar kitą Aprašo 2 punkte nenurodytą stacionarinę ASPĮ, gydytojas / šios įstaigos darbuotojai turi izoliuoti jį nuo kitų ligonių, pildyti asmenų, patenkančių į izoliavimo palatą, registracijos žurnalą, iškviesti GMP, kad jį pervežtų į Aprašo 2 punkte nurodytą ASPĮ, prieš tai įspėti ją apie pervežamam ligoniui įtariamą diagnozę, nedelsiant pranešti visuomenės sveikatos centrui apskrityje (darbo laiku) ir Ekstremalių sveikatai situacijų centrui (poilsio laiku).
22. ASPĮ sąlytį su ligoniu, kuriam įtariama VHK, turėję asmenys negali būti išleisti iš ASPĮ, kol nebus surinkti jų kontaktiniai duomenys. Didelės rizikos ekspoziciją turėjusių asmenų stebėjimas vykdomas Aprašo 29 punkte numatyta tvarka.
23. ASPĮ patalpose, kuriose buvo priimamas ligonis, kuriam įtariama ar nustatyta VHK, turi būti atliktas galutinis valymas ir dezinfekcija.
24. Mirusiųjų nuo VHK palaikai paruošiami, pervežami, perduodami laidoti arba kremuoti vadovaujantis Mirusiųjų nuo virusinės hemoraginės karštligės, palaikų tvarkymo ir pervežimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. balandžio
22 d. įsakymu Nr. V-523 „Dėl Mirusiųjų nuo virusinės hemoraginės karštligės, palaikų tvarkymo ir pervežimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
IV SKYRIUS
VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ VEIKSMAI
25. Visuomenės sveikatos centrai apskrityse, gavę informaciją apie VHK atvejį, teikia informaciją Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui (darbo laiku) ir Ekstremaliųjų situacijų centrui (poilsio laiku), nedelsdami pradeda atvejo epidemiologinį tyrimą ir organizuoja atvejo valdymo priemones, vadovaudamiesi Skubios informacijos apie užkrečiamąsias ligas teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-397 „Dėl Skubios informacijos apie užkrečiamąsias ligas teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
26. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų specialistai, atlikdami VHK atvejo epidemiologinį tyrimą, turi surasti visus sąlytį su asmeniu, kuriam nustatytas patvirtintas ar įtariamas VHK atvejis, turėjusius asmenis, sudaryti jų sąrašą ir priskirti juos rizikos grupėms. Apklausiant asmenis, rekomenduojama nuo jų laikytis saugaus atstumo. Asmeninės apsaugos priemonės nebūtinos, jei laikomasi saugaus atstumo nuo apklausiamo asmens arba apklausiamajam nepasireiškė VHK simptomai. Jei yra būtinybė lankytis pacientų izoliavimo palatoje / izoliavimo zonoje ir galimas tiesioginis sąlytis su pacientu ir (ar) jo aplinka, privaloma dėvėti asmenines apsaugos priemones.
27. Sąlytį su asmeniu, kuriam nustatytas patvirtinas VHK atvejis, turėjusių asmenų aktyvią stebėseną vykdo visuomenės sveikatos centrai apskrityse.
28. Visuomenės sveikatos centro apskrityje specialistas, paskirtas vykdyti sąlytį turėjusių asmenų stebėseną, visą stebėjimo laikotarpį (maksimalus inkubacinis periodas nuo paskutinio sąlyčio dienos) du kartus per dieną turi susisiekti (telefonu, el. paštu) su stebimais asmenimis ir užrašyti laisvos formos stebėjimo lape kūno temperatūros duomenis ir bet kokius kitus užkrečiamosios ligos požymius. Pakilus kūno temperatūrai daugiau kaip 38°C ar atsiradus kitiems VHK požymiams, kviečiama GMP ir asmuo nedelsiant hospitalizuojamas specializuotoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
29. Didelės rizikos ekspoziciją turėjusių asmenų, medicinos personalo, pagalbinio personalo ir kitų asmenų stebėjimas vykdomas ASPĮ, kurioje buvo įtartas nustatytas VHK atvejis, nebent apskrities vyriausiasis epidemiologas priima sprendimą dėl karantino taikymo ne ASPĮ. ASPĮ personalo veiksmai vykdomi pagal įstaigos vadovo patvirtintą ekstremalių situacijų valdymo planą.
V SKYRIUS
LABORATORINIŲ TYRIMŲ ORGANIZAVIMAS IR ATLIKIMAS
30. Tyrimus VHK virusui nustatyti atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Ėminių paėmimo, pakavimo ir transportavimo tvarka, įtarus ketvirtosios pavojingumo grupės VHK, nustatyta Ketvirtosios pavojingumo grupės virusinių hemoraginių karštligių ėminių paėmimo, pakavimo ir transportavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-175 „Dėl Ketvirtosios pavojingumo grupės virusinių hemoraginių karštligių ėminių paėmimo, pakavimo ir transportavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
31. Ėminiai laboratoriniams tyrimams atlikti imami hospitalizavus ligonį ir kas 3 dienas iki teigiamo rezultato gavimo arba diagnozės pakeitimo. Gavus antrą neigiamą atsakymą, ASPĮ organizuoja konsiliumą dėl kito tyrimo atlikimo tikslingumo arba diagnozės pakeitimo.
32. Pakuotės pažeidimo ir (ar) ėminių išsiliejimo atveju ėminių transportavimo metu Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija nedelsdama informuoja teritorinį visuomenės sveikatos centrą apskrityje.
33. Apie tyrimų rezultatus Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija praneša žodžiu nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 valandas nuo tyrimų atlikimo, ASPĮ paskirtam atsakingam asmeniui (nurodytu ant pakuotės telefonu), visuomenės sveikatos centrui apskrityje (darbo laiku) ir Ekstremalių sveikatai situacijų centrui (poilsio laiku) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai. Tyrimo protokolas užsakovui išsiunčiamas per 12 valandų nuo rezultatų gavimo.
34. Asmens, kuriam įtariama ar patvirtinta VHK, bendrieji klinikiniai ir kraujo tyrimai atliekami Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje, šie tyrimai gali būti atliekami Aprašo 2 punkte nurodytose ASPĮ, jei juose yra numatyta atskira laboratorinė įranga šiems tyrimams atlikti, kuri būtų laikoma ligonio palatoje ar atskiroje, tik šiems tyrimams atlikti skirtoje patalpoje.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS