Administracinė byla Nr. A-1452-629/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01784-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 20.2.3.1; 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas P. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2019 m. liepos 31 d. raštą Nr. (12.1)R3-2619 „Dėl neturtinės žalos atlyginimo“ ir priteisti iš atsakovo 3 500 Eur neturtinę ir 14 Eur turtinę žalą.
2. Pareiškėjas paaiškino, jog 2019 m. liepos 30 d. su skundu jis kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą, prašydamas atlyginti pareiškėjui padarytą 3 500 Eur neturtinę žalą ir 15 Eur materialinę žalą dėl savivaldybės darbuotojų neraštingumo, aplaidumo, nenoro vykdyti galiojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą (toliau – ir Įstatymas)). Tačiau Prienų rajono savivaldybės administracija 2019 m. liepos 31 d. raštu Nr. (121) R3- 2619 „Dėl neturtinės žalos atlyginimo“ informavo pareiškėją, kad neturi teisinio pagrindo tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių (toliau – ir Ginčų komisija), prašydamas įpareigoti Prienų rajono savivaldybę pateikti atsakymą apie sprendimo priėmimą dėl 2018 m. lapkričio 16 d. skundo. Prienų rajono savivaldybė, gavusi skundo kopiją, 2019 m. sausio 4 d. raštu Nr.(12.1)-R3-30 „Dėl kompensacijų“ nurodė pareiškėjui kreiptis į uždarąją akcinę bendrovę „Prienų vandenys“. Pareiškėjas 2019 m. sausio 22 d. raštu „Dėl kompensacijų“ vėl kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą, kuris 2019 m. sausio 29 d. raštu Nr.(12.1)-R3 -658 „Dėl skundo persiuntimo“ pareiškėjo skundą persiuntė akcinei bendrovei „Šilumos tinklai“. Pareiškėjas 2019 m. sausio 23 d. raštu „Dėl kompensacijų“ kreipėsi į Prienų rajono merą, prašydamas perskaičiuoti kompensaciją nuo šių aplinkybių (neveikimo) atsiradimo dienos. 2019 m. sausio 29 d. skundu „Dėl kompensacijų“ kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą, prašydamas pateikti motyvuotą atsakymą dėl socialinės paramos pareiškėjui skyrimo (neskyrimo). Nesulaukęs atsakymo, 2019 m. vasario 28 d. kreipėsi į Ginčų komisiją. Prienų rajono savivaldybės meras 2019 m. kovo 7 d. raštu Nr. (12.1)-R3-1038 informavo pareiškėją, kad jo 2019 m. sausio 29 d. skundas persiųstas uždarajai akcinei bendrovei „Prienų vandenys“. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 9 d. skundu vėl kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą, prašydamas priimti sprendimą, įpareigojantį uždarąją akcinę bendrovę „Prienų vandenys“ paskaičiuoti pareiškėjui kompensacijas nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Prienų rajono savivaldybės meras 2019 m. gegužės 14 d. raštu pareiškėjo skundą persiuntė uždarajai akcinei bendrovei „Prienų vandenys“. Pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. skundą išnagrinėjusi Ginčų komisija 2019 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 2/Rl-115/AGl-72/l-2019 panaikino Prienų rajono savivaldybės 2019 m. gegužės 14 d. raštą Nr. (12.1)-R31701 ir įpareigojo Prienų rajono savivaldybę pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo. Prienų rajono savivaldybė 2019 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. (7.22) R3-2186 nusprendė paskaičiuoti pareiškėjui kompensacijas nuo 2018 m. lapkričio mėnesio. Kadangi toks savivaldybės sprendimas neatitiko reikalavimų, pareiškėjas 2019 m. liepos 3 d. dar kartą kreipėsi į Ginčų komisiją. 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. (12.1)R3-2493 Prienų rajono savivaldybė nusprendė taikyti pareiškėjui kompensaciją už šaltą vandenį nuo 2015 m. sausio mėnesio.
3. Pareiškėjo teigimu, tik savo atkaklumu jis pasiekė, kad jam būtų taikytos Įstatymu reglamentuotos lengvatos, tačiau tai kainavo daug nervinės įtampos, sveikatos, laiko ir nuo 2018 m. lapkričio 18 d. iki 2019 m. liepos 31 d. patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią atsakovas atsisako atlyginti. Kadangi Prienų rajono savivaldybės administracija nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2019 m. liepos 1 d. neteisėtai veikė ir nevykdė Įstatymo nuostatų, pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl tokio Prienų rajono savivaldybės neteisėto veikimo nevykdant savo pareigų, pareiškėjas nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2019 m. liepos 1 d. patyrė didelį stresą, nervinę įtampą (patyrė neturtinę žalą), todėl tarp neteisėtų Prienų rajono savivaldybės veiksmų ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys. Manė, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos itin jautrioje mokesčių mokėjimo srityje, pareiškėjui buvo sukeltas neigiamas poveikis, kuris nepriimtinas asmens gero vertinimo ir valstybės valdžios institucijos gero administravimo požiūriu. Atsižvelgus į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pareiškėjo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, kuri buvo nevienkartinio pobūdžio ar momentinė (susirašinėjimas su Prienų rajono savivaldybe vyko nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) už pareiškėjo patirtą moralinę skriaudą priteistinas neturtinės žalos atlyginimas bei turtinė žala (pašto siuntų, kelionės išlaidos).
4. Atsakovas Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.
5. Atsakovo teigimu, iš pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių negalima konstatuoti, kad tai pareiškėjui kainavo daug nervinės įtampos ir laiko, ir dėl to jam turi būti priteista turtinė ir neturtinė žala. Pareiškėjas skunde tik apsiribojo bendromis frazėmis apie patirtą neturtinę žalą, kurią neva sukėlė nervinė įtampa, didelis stresas, nepatogumai, neigiami išgyvenimai, jų visai nekonkretizuojant, o tuo labiau, nepateikė dėl to jokių įrodymų. Pareiškėjas nepateikė neturtinės ir turtinės žalos įrodymų. Atsakovas manė, kad taip pat visiškai nepagrįstas pareiškėjo prašymas panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 31 d. raštą Nr. (12.1)R3-2619 „Dėl neturtinės žalos atlyginimo“. Minėtame rašte aiškiai išdėstyta, kad, atsakydama į P. J. skundą „Dėl neturtinės žalos“, Prienų rajono savivaldybės administracija neturi jokio teisinio pagrindo jo prašomai tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti. Atkreipė dėmesį, kad tiek P. J. 2019 m. liepos 30 d. skunde „Dėl neturtinės žalos“, tiek skunde teismui jo prašymai yra visiškai abstraktūs, neįrodyti jokiomis priemonėmis, todėl negali būti tenkinami.
II.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 16 d. su skundu kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą dėl geriamojo vandens ir nuotekų išlaidų kompensacijų apskaičiavimo, prašydamas priimti sprendimą, kad pagal Įstatymo reikalavimus būtų perskaičiuotos išlaidos ir kompensacijos nuo Įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Prienų rajono savivaldybės administracija 2019 m. sausio 4 d. raštu Nr.(12.1)-R3-30 „Dėl kompensacijų“, vadovaudamasi Įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir Prienų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T3-32 patvirtinto Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo ir lėšų piniginei socialinei paramai nustatymo metodikos (toliau – ir Aprašas) 38–40 punktais, nurodė, jog kompensacijas apskaičiuoja akcinė bendrovė „Prienų šilumos tinklai“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Prienų vandenys“, todėl dėl kompensacijų apskaičiavimo prašė kreiptis į minėtas bendroves. Ginčų komisija 2019 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 21R1-11(AG1-1/11-2019) bylą pagal P. J. skundą dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos neveikimo ir įpareigojimo pateikti atsakymą į pareiškėjo 2018 m. lapkričio 16 d. skundą Nr. GP-542 nutraukė.
8. Pareiškėjas 2019 m. sausio 22 d. raštu „Dėl kompensacijų“ vėl kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą, kuris 2019 m. sausio 23 d. raštu Nr. (12.1)-R3 -658 „Dėl skundo persiuntimo“ pareiškėjo skundą persiuntė akcinei bendrovei „Šilumos tinklai“. Pareiškėjas 2019 m. sausio 23 d. raštu „Dėl kompensacijų“ kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą, prašydamas perskaičiuoti kompensaciją nuo šių aplinkybių (neveikimo) atsiradimo dienos. 2019 m. sausio 29 d. skundu „Dėl kompensacijų“ kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą, prašydamas pateikti motyvuotą atsakymą dėl socialinės paramos pareiškėjui skyrimo (neskyrimo). Prienų rajono savivaldybės meras 2019 m. kovo 7 d. raštu Nr. (12.1)-R3-1038 „Dėl skundo persiuntimo“ informavo pareiškėją, kad jo 2019 m. sausio 29 d. skundas persiųstas uždarajai akcinei bendrovei „Prienų vandenys“. Ginčų komisija 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 21R1-68(AG1-34/11-2019) bylą pagal P. J. 2019 m. kovo 4 d. skundą dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos neveikimo ir įpareigojimo pateikti atsakymą į pareiškėjo 2019 m. sausio 29 d. skundą „Dėl kompensacijų“ atmetė.
9. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 9 d. skundu kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą, prašydamas priimti sprendimą, įpareigojantį uždarąją akcinę bendrovę „Prienų vandenys“ paskaičiuoti pareiškėjui kompensacijas nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Prienų rajono savivaldybės meras 2019 m. gegužės 14 d. raštu „Dėl skundo persiuntimo“ pareiškėjo skundą persiuntė uždarajai akcinei bendrovei „Prienų vandenys“. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 20 d. pateikė skundą Ginčų komisijai dėl Prienų rajono savivaldybės mero 2019 m. gegužės 14 d. rašto „Dėl skundo persiuntimo“ panaikinimo. Pareiškėjo skundą išnagrinėjusi Ginčų komisija 2019 m. birželio 14 d. sprendimu Nr.2/Rl-115(AG1-72/11-2019) panaikino Prienų rajono savivaldybės 2019 m. gegužės 14 d. raštą Nr.(12.1)-R31701 „Dėl skundo persiuntimo“ ir įpareigojo Prienų rajono savivaldybę pareiškėjo 2019 m. gegužės 9 d. skundą nagrinėti iš naujo.
10. Prienų rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama į Ginčų komisijos 2019 m. birželio 14 d. sprendimą Nr.2/Rl-115(AG1-72/11-2019), pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. gegužės 9 d. skundą Nr. GP-273, 2019 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. (7.22) R3-2136 „Dėl skundo“ nusprendė prašyti uždarąją akcinę bendrovę „Prienų vandenys“ perskaičiuoti pareiškėjui kompensacijas nuo 2018 m. lapkričio mėn.
11. Pareiškėjas 2019 m. liepos 3 d. pateikė skundą Ginčų komisijai dėl Prienų rajono savivaldybės 2019 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. (7.22) R3-2136 „Dėl skundo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Ginčų komisija 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 21R1-163(AG1-95/11-2019) pareiškėjo P. J. 2019 m. liepos 3 d. skundą atmetė.
12. Prienų rajono savivaldybės administracija 2019 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. (121)R3-2246 „Dėl kompensacijos taikymo už šaltą vandenį“, atsižvelgdama į Ginčų komisijos 2019 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 2/Rl-115(AG1-72/11-2019), ir išnagrinėjusi pakartotinai pareiškėjo skundą, informavo pareiškėją, kad geriamojo vandens ir nuotekų išlaidų kompensacija nuo 2018 m. lapkričio mėnesio pareiškėjui bus perskaičiuota vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 6 punktu. Taip pat nusprendė Prienų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 21 d. raštą Nr. (7.22)R3-2136) „Dėl skundo“ laikyti negaliojančiu.
13. Ginčų komisija 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 21R1-164(AG1-99/11-2019) P. J. 2019 m. liepos 15 d. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 2 d. raštą Nr.(12.1)R3-2246 „Dėl kompensacijos“ taikymo už šaltą vandenį“, atmetė.
14. Pareiškėjas 2019 m. liepos 30 d. su skundu kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą, prašydamas atlyginti pareiškėjui padarytą 3 500 Eur neturtinę žalą ir 15 Eur materialinę žalą dėl savivaldybės darbuotojų neraštingumo, aplaidumo nenoro vykdyti galiojančius teisės aktus (Įstatymą). Prienų rajono savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjo skundą, 2019 m. liepos 31 d. raštu Nr. (121) R3- 2619“ „Dėl neturtinės žalos atlyginimo“, kurį pasirašė administracijos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis administracijos direktorių, informavo pareiškėją, kad Prienų rajono savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti, nes ji nėra pagrįsta.
15. Teismas nurodė, jog bylos šalys pripažįsta bylos faktines aplinkybes dėl atsakovo veiksmų dėl geriamojo vandens ir nuotekų išlaidų kompensacijos skaičiavimo, ir esminis ginčas tarp bylos šalių kyla dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl galbūt neteisėtų atsakovo veiksmų.
16. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 straipsnio 43 punktu, Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, 5 straipsnio 2 punktu, 2 straipsnio 6 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu, to paties straipsnio 4 dalimi, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Aprašo 4, 21.3, 39 punktais.
17. Nurodė, kad 2015 m. sausio 30 d. buvo sudaryta ir pasirašyta Prienų rajono savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės „Prienų vandenys“ sutartis Nr. 19.281-D1-2015/109, kuri įgyvendina Aprašo 39 punkto nuostatą. Nagrinėjamu atveju pagal VSĮ 6 straipsnio 43 punktą, Įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, 4 straipsnio 4 dalį ir Aprašo 4 punktą už piniginės socialinės paramos teikimą (savarankiškoji savivaldybių funkcija) yra atsakingas atsakovas Prienų rajono savivaldybė. Veikdamas priskirtos kompetencijos ribose, atsakovas privalo užtikrinti pareiškėjo teisę gauti tinkamai apskaičiuotas kompensacijas. Todėl būtent atsakovui kyla pareiga išsiaiškinti, ar uždaroji akcinė bendrovė „Prienų vandenys“ tinkamai vykdo 2015 sausio 30 d. sutartį Nr. 19.281-D1-2015/109 ir kompensacijas apskaičiuoja vadovaujantis Įstatymo nuostatomis bei vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, Aprašo 42 punkto nuostatomis, tinkamai atsakyti pareiškėjui į jo skunduose keliamus klausimus, tačiau pagal Aprašo 39 punktą atsakovui nekilo pareiga apskaičiuoti kompensacijos už geriamąjį vandenį (Ginčų komisijos sprendimuose taip pat nėra konstatuota, jog atsakovas turi pareigą apskaičiuoti kompensaciją už geriamąjį vandenį).
18. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo Prienų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 31 d. rašto Nr. (12.1)R3-2619 „Dėl neturtinės žalos atlyginimo“ turinį, bylos šalių pateiktus paaiškinimus ir kitus bylos rašytinius duomenis, padarė išvadą, kad skundžiamas raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 13 punkte įtvirtinto išsamumo principo bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 35 punkto reikalavimų, nes yra nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįstas, jame nenurodytos visos pareiškėjo 2019 m. liepos 30 d. prašymo (skundo) dėl žalos atlyginimo nagrinėjimui įtakos turėjusios aplinkybės (nurodytos šiame teismo sprendime) ir konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis atsakovas rėmėsi priimdamas prašomą panaikinti raštą, todėl Prienų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 31 d. raštas Nr. (12.1)R3-2619 „Dėl neturtinės žalos atlyginimo“ prieštarauja bendriesiems teisės principams, pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis, tačiau pareiškėjui pateikus teismui skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nėra nurodytos aplinkybės, jog jis patyrė žalą dėl šio administracinio akto neteisėtumo ir nepagrįstumo, o patirta turtinė ir neturtinė žala kildinama iš Prienų rajono savivaldybės administracijos veiksmų neskaičiavus geriamojo vandens ir nuotekų išlaidų kompensacijos (kaip tai nurodoma ir pareiškėjo 2019 m. liepos 30 d. skunde, į kurį atsakė ginčo administraciniu aktu), nėra faktinio pagrindo jį naikinti vadovaujantis protingumo kriterijumi.
19. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą teismas vadovavosi CK 6.250 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas priteisti jam neturtinę žalą (3 500 Eur) ir turtinę žalą (14 Eur), iš esmės nurodė tik bendro pobūdžio teiginius apie jo patirtus išgyvenimus. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar teisiškai pagrįstų argumentų, jog atsakovo neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta ilgalaikė, neatitaisoma žala ar pabloginta jo sveikata (duomenų apie sveikatos būklės pablogėjimą dėl atsakovo veiksmų nenustatyta) ir šią žalą būtų galima įvertinti jo nurodyta suma. Todėl nebuvo pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo atveju atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį.
20. Teismas pažymėjo, kad tik tuo atveju, jei nustatoma, kad viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais yra pažeidžiamos į teismą besikreipiančio asmens (pareiškėjo) teisės, yra teisinis pagrindas vertinti, ar yra kitos viešosios atsakomybės sąlygos. Šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovo pateikti atsakymai į pareiškėjo skundus, jog pareiškėjo skundai persiunčiami uždarajai akcinei bendrovei „Prienų vandenys“ pagal Aprašo 38-40 punktus kompensacijai už geriamąjį vandenį apskaičiuoti, pažeidžia pareiškėjo teises (neįrodžius Prienų rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) pažeidžiant pareiškėjo teises) ir teismui nenustačius nė vienos viešosios atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkintas kaip nepagrįstas.
III.
21. Pareiškėjas P. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
22. Pareiškėjo teigimu, byloje surinkti įrodymai, faktinės aplinkybės patvirtina faktą, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjui buvo nepagrįstai atsisakyta teikti geriamojo vandens ir nuotekų išlaidų kompensacijas. Atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti (netinkamai taikė Įstatymą, Aprašą), dėl ko pareiškėjas patyrė žalą ir šiuos atsakovo neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą sieja priežastinis ryšys. Pareiškėjo teigimu, atsakovas pripažino, kad P. J. reikalavimai dėl geriamojo vandens ir nuotekų išlaidų kompensavimo perskaičiavimo buvo pagrįsti, buvo pažeista pareiškėjo konstitucinė teisė teisės aktų reglamentuota tvarka pasinaudoti pastarajam suteiktomis lengvatomis ir tokie atsakovo veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme yra neteisėti.
23. Pareiškėjui kilusios žalos faktas – byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui faktiškai yra kilusi žala dėl negalėjimo nustatyta tvarka pasinaudoti geriamojo vandens ir nuotekų išlaidų lengvatomis. Pareiškėjas mano, kad iš ginčo šalių pateiktų paaiškinimų matyti, jog atsakovas visais būdais vengė taikyti Įstatymą ir Aprašą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo siekis gauti Įstatymo nustatytas lengvatas buvo ženkliai apribotas, todėl pareiškėjas neabejotinai patyrė tam tikrų išgyvenimų (paūmėjo lėtinės ligos, prasidėjo depresija) dėl užsibrėžtų tikslų nepasiekimo.
24. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, kurios reikšmingos sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nustatymui, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė nepagrįstą ir teisės aktams prieštaraujantį sprendimą.
25. Atsakovas Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
26. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde apsiriboja tik bendromis frazėmis apie patirtą neturtinę žalą, jų visai nekonkretizuojant, nepateikiant jokių įrodymų. Turtinės žalos įrodymų pareiškėjas taip pat nepateikė.
k o n s t a t u o j a:
IV.
28. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 31 d. rašto, kuriuo buvo atsisakyta atlyginti pareiškėjui žalą, bei atsakovo įpareigojimo priteisti iš atsakovo 3 500 Eur neturtinę ir 14 Eur turtinę žalą teisėtumo ir pagrįstumo.
29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, konstatavo, kad skundžiamas raštas pripažintinas neatitinkančiu jam teisės normų keliamų reikalavimų, tačiau atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas prašomą atlyginti žalą kildino ne iš skundžiamo rašto, o iš Prienų rajono savivaldybės administracijos veiksmų neskaičiavus geriamojo vandens ir nuotekų išlaidų kompensacijos, vadovavosi protingumo kriterijumi ir minimo rašto nepanaikino. Nenustatęs būtinųjų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo taip pat atmetė.
30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, kurios reikšmingos sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nustatymui, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Prašo skundą tenkinti ir priteisti jam turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą.
31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnis nustato, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (2 d.), kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Be to, ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo būti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-388/2011).
33. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).
34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.
35. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.
36. Kaip aiškiai matyti iš pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentų, pareiškėjas patirtą žalą sieja su aplinkybe, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti (netinkamai taikė Įstatymą, Aprašą), dėl ko ilgą laiką pareiškėjui buvo nepagrįstai atsisakyta teikti geriamojo vandens ir nuotekų išlaidų kompensacijas bei tokiu atsisakymu padaryta turtinė ir neturtinė žala. Atsakovo veiksmų neteisėtumą pareiškėjas taip pat grindė aplinkybe, kad Prienų rajono savivaldybės administracija tik po Ginčų komisijos 2019 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 2/RI-l 15(AGI-72/l 1-2019, kuriuo buvo įpareigota pareiškėjui atsakyti į jo skundą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė sprendimą nuo 2018 m. lapkričio mėn. perskaičiuoti pareiškėjui geriamojo vandens ir nuotekų išlaidų kompensaciją. 2019 m. liepos 3 d. pareiškėjas dar kartą kreipėsi į Ginčų komisiją, o 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. (12.1)R3-2493 Prienų rajono savivaldybė nusprendė taikyti pareiškėjui kompensaciją už šaltą vandenį nuo 2015 m. sausio mėnesio. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra teismo motyvų dėl šių esminių pareiškėjo skundo argumentų.
37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas savarankiško ginčo aplinkybių vertinimo nei faktiniu, nei teisiniu aspektu neatliko.
38. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi minimu Ginčų komisijos 2019 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 2/RI-l 15(AGI-72/l 1-2019 (nutarties 36 punktas), konstatuodamas, kad veikdamas priskirtos kompetencijos ribose, atsakovas privalo užtikrinti pareiškėjo teisę gauti tinkamai apskaičiuotas kompensacijas, todėl būtent atsakovui kyla pareiga išsiaiškinti, ar uždaroji akcinė bendrovė „Prienų vandenys“ tinkamai vykdo 2015 sausio 30 d. sutartį Nr. 19.281-D1-2015/109 ir kompensacijas apskaičiuoja vadovaujantis Įstatymo nuostatomis bei vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, Aprašo 42 punkto nuostatomis (informacija apie apskaičiuotas kompensacijų sumas ir paraiškas pateikiama Socialinės paramos skyriui sutartyse nustatyta tvarka už kiekvieną praėjusį mėnesį) ir tinkamai atsakyti pareiškėjui į jo skunduose keliamus klausimus. Tačiau, kaip matyti, spręsdamas apie vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti nebuvimą, pirmosios instancijos teismas atsakovo neveikimo pareiškėjo keliamu klausimu dėl kompensacijos geriamojo vandens ir nuotekų išlaidoms netaikymo netyrė ir nevertino, neaptarė minimo Ginčų komisijos sprendimo teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui, o tik apsiribojo Aprašo 39 punkto pacitavimu.
39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog sprendimu, kuriame teismas visiškai nepasisako dėl esminių skundo argumentų, yra pažeidžiama teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus. Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A6-568/2007; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-105/2012).
40. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakęs dėl ginčo šalies pagrindinių argumentų ir nepateikęs motyvuotų išvadų. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju tik išsamiai ir visapusiškai įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, galima būtų spręsti, ar atsakovui kyla viešoji civilinė atsakomybė, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje.
41. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 6 d., 80, 86 str.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).
42. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo P. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.