Administracinė byla Nr. AS-596-822/2017
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02334-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija 46
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. rugsėjo 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo V. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, taip pat dėl neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno AVPK, priteisimo.
Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjui už piktnaudžiavimą administraciniu procesu skyrė 150 Eur baudą.
Teismas nurodė, jog šios administracinės bylos nagrinėjimas nuo bylos paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje tęsiasi jau keturis mėnesius, byloje jau yra formuojamas trečias tomas bylos dokumentų, o pareiškėjas per šį laikotarpį į bylą yra pateikęs keturis didelės apimties patikslintus skundus. Pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su visa administracinės bylos medžiaga, įskaitant atsakovo atsiliepimą, pareiškėjui teismo nutartimis buvo suteikta galimybė tikslinti skundo pagrindo dalį dėl žalos atlyginimo, buvo išaiškinta teisė ginčyti, jo nuomone, neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą) (žr. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d., 2017 m. vasario 7 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis). Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad 2017 m. sausio 18 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, jog pareiškėjas nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, t. y. nesuformulavo skundo pagrindo dalies dėl 1 905,00 Eur ir 3 920,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei suteikė pareiškėjui galimybę tinkamai suformuluoti skundo pagrindą ateityje. Pareiškėjas reikalavimą dėl 3 920,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo pakartotinai pateikė tik 2017 m. gegužės 18 d., t. y. po keturių mėnesių. Be to, nors 2017 m. gegužės 18 d. Kauno apygardos administracinio teismo posėdyje pareiškėjas prašė bylą nagrinėti pagal jo pateiktą 2017 m. gegužės 18 d. patikslintą skundą, tačiau teismui išėjus priimti procesinio sprendimo dėl šio patikslinto skundo priėmimo (jo dar nepaskelbus), pareiškėjas 2017 m. gegužės 23 d. pateikė kitą patikslintą skundą, kuriuo pareiškė papildomą reikalavimą dėl 205,07 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismo vertinimu, patikslintais skundais pareiškėjas iš esmės jokių naujų aplinkybių nenurodė, jo reikalavimai dėl žalos atlyginimo grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos prieš tai teiktuose patikslintuose skunduose. Taip pat pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių kilo būtinybė kelis kartus tikslinti skundą. Visa tai rodo pareiškėjo objektyviai nesąžiningą veikimą, nukreiptą prieš ekonomišką ir operatyvų bylos išnagrinėjimą, bei leidžia teigti, kad pareiškėjas, kelis kartus tikslindamas skundus, piktnaudžiavo administraciniu procesu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 2 dalimi, teismas V. J. skyrė baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.
II.
Pareiškėjas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį dėl 150 Eur baudos skyrimo.
Pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. gegužės 20 d. pastebėjo savo 2017 m. gegužės 18 d. patikslinto skundo trūkumus ir juos pašalino 2017 m. gegužės 22 d. patikslintame skunde, nelaukdamas, kol šiuos trūkumus nustatys Kauno apygardos administracinis teismas. Tokiu savo elgesiu pareiškėjas prisidėjo prie greito, ekonomiško proceso. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas vykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį, o ABTĮ nenustato pirmosios instancijos teismui teisės už tai skirti baudą. Būtinybė kelis kartus tikslinti skundą pareiškėjui kilo dėl gausybės pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimų. Pareiškėjo teigimu, pats Kauno apygardos administracinis teismas pažeidinėja bei neteisėtai riboja pareiškėjo teises ir eikvoja pareiškėjo laiką. Be to, tuo metu, kai pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi skyrė pareiškėjui baudą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar nebuvo išnagrinėjęs pareiškėjo atskirųjų skundų dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. ir 2017 m. gegužės 30 d. nutarčių, priimtų dėl pareiškėjo pateiktų patikslintų skundų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šių pareiškėjo patikslintų skundų laikyti piktnaudžiavimu procesu. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad naujus jo reikalavimus pirmosios instancijos teismas galėjo išskirti į atskirą bylą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Pareiškėjo atskirasis skundas nagrinėjamas vadovaujantis ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjui skyrė 150 Eur baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, jog administracinių bylų teisena yra siekiama greitai ir teisingai išspręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Laikydamiesi šių principinių nuostatų, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, taip yra užtikrinamas administracinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kita vertus, pastebėtina, jog proceso dalyvių elgesys ne visada dera su šiais nurodytais tikslais, jie gali atsisakyti vykdyti jiems nustatytas procesines pareigas ar pažeisti administracinių bylų nagrinėjimo tvarką. Tai gali sutrukdyti teismui operatyviai ir visapusiškai išspręsti ginčą.
ABTĮ 83 straipsnyje (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos 84 straipsnis) yra įtvirtinta bylą nagrinėjančio teismo teisė skirti baudas asmenims, pažeidžiantiems atitinkamas proceso teisės normas, o būtent nagrinėjamu atveju aktualiame ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta administracinę bylą nagrinėjančio teismo teisė skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Taigi, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, teismas šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-97-858/2015, 2016 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-105-261/2016 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad:
– pareiškėjas Kauno apygardos administraciniam teismui 2016 m. lapkričio 18 d. pateikė skundą dėl Kauno AVPK sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo; Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti; pareiškėjas, šalindamas teismo nurodytus trūkumus, 2016 m. gruodžio 14 d. pateikė patikslintą skundą; Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjo patikslinto dalį dėl 3 920 Eur neturtinės žalos priteisimo atsisakė priimti, kitą skundo dalį priėmė; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį pakeitė, panaikino nutarties dalį, kuria priimta pareiškėjo skundo dalis dėl 1 905 Eur neturtinės žalos priteisimo bei atsisakyta priimti skundo dal dėl 3 920 Eur neturtinės žalos priteisimo, išaiškinamas pareiškėjui teisę tinkamai suformulavus skundą vėl kreiptis į teismą su tapačiu skundu (reikalavimu);
– pareiškėjas Kauno apygardos administraciniam teismui 2017 m. sausio 27 d. pateikė patikslintą skundą; Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti; pareiškėjas, šalindamas teismo nurodytus trūkumus, 2017 m. vasario 20 d. pateikė patikslintą skundą; Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartimi atsisakė priimti dalį pareiškėjo patikslinto skundo, o patikslinto skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo laikė nepaduota; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį pakeitė, panaikino nutarties dalį, kuria nutarta pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo laikyti nepaduota, ir šios pareiškėjo patikslinto skundo dalies priėmimo klausimą grąžino nagrinėti iš naujo, nurodydamas, jog pareiškėjas šį patikslinto skundo trūkumą pašalino tinkamai;
– pareiškėjas Kauno apygardos administraciniam teismui 2017 m. gegužės 18 d. pateikė patikslintą skundą; Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi priėmė pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl 1 905 Eur neturtinės žalos priteisimo, kitą pareiškėjo patikslinto skundo dalį atsisakė priimti; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl 3 920 Eur neturtinės žalos priteisimo, kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį paliko nepakeistą;
– pareiškėjas Kauno apygardos administraciniam teismui 2017 m. gegužės 22 d. pateikė patikslintą skundą; Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjo patikslintą skundą atsisakė priimti; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas liepos 5 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl 3 920 Eur neturtinės ir 205,07 Eur turtinės žalos priteisimo, kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį paliko nepakeistą.
Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjui už piktnaudžiavimą administraciniu procesu paskyrė 150 Eur baudą, motyvuodamas, jog administracinės bylos pagal pareiškėjo skundą nagrinėjimas nuo bylos paskyrimo nagrinėti posėdyje tęsiasi keturis mėnesius, kadangi pareiškėjas šiuo laikotarpiu teismui pateikė keturis (2017 m. sausio 27 d., 2017 m. vasario 20 d., 2017 m. gegužės 18 d. ir 2017 m. gegužės 22 d.) didelės apimties patikslintus skundus, nors pareiškėjui jau anksčiau ne kartą buvo suteikta galimybė tikslinti skundą dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, patikslintais skundais pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, taip pat nėra aišku, kodėl skundo pagrindo ir dalyko pareiškėjas negalėjo suformuluoti iš karto, todėl toks jo elgesys yra nukreiptas prieš ekonomišką ir operatyvų bylos išnagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas piktnaudžiavo administraciniu procesu.
Vadovaujantis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis matyti, kad 2017 m. sausio 27 d. patikslintą skundą pareiškėjas pateikė reaguodamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą, kad pareiškėjas turi teisę tinkamai suformulavęs skundo pagrindą ir dalyką, t. y. pašalinęs skundo trūkumus dėl žalos atlyginimo, vėl kreiptis į teismą su tapačiu skundu (reikalavimu). Taigi 2017 m. sausio 27 d. patikslintą skundą pareiškėjas pateikė pasinaudodamas ABTĮ jam nustatyta bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje jam išaiškinta teise. Kauno apygardos administracinis teismas, gavęs šį pareiškėjo patikslintą skundą, pareiškėjui nustatė terminą nustatytiems jo trūkumams pašalinti. Atitinkamai, reaguodamas į šį teismo įpareigojimą, pareiškėjas pateikė 2017 m. vasario 20 d. patikslintą skundą, kurį įvertinęs pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartimi konstatavo, jog pareiškėjas nepašalino nustatytų trūkumų dėl žalos priteisimo, todėl šią pareiškėjo patikslinto skundo dalį laikė nepaduota. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šią pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties dalį panaikino bei grąžino pareiškėjo patikslinto skundo dalies dėl 1 905 Eur neturtinės žalos priteisimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, konstatuodamas, jog pareiškėjas 2017 m. sausio 27 d. patikslinto skundo trūkumus pašalino tinkamai. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjo 2017 m. sausio 27 d. patikslinto skundo priėmimo klausimo sprendimas pirmosios instancijos teisme iki 2017 m. gegužės 10 d. užsitęsė dėl paties teismo veiksmų, t. y. netinkamo pareiškėjo pateikto 2017 m. sausio 27 d. patikslinto skundo nagrinėjimo. Šią aplinkybę tik patvirtina byloje nustatytas faktas, jog pareiškėjo Kauno apygardos administraciniam teismui 2017 m. gegužės 18 d. pateikto patikslinto skundo dalis dėl 1 905 Eur neturtinės žalos priteisimo buvo priimta 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjas teismui teikė nepagrįstus reikalavimus, delsė tinkamai patikslinti skundo dalį dėl žalos priteisimo bei tokiais savo veiksmais siekė vilkinti administracinį procesą šioje byloje.
Tuo tarpu 2017 m. gegužės 22 d. pirmosios instancijos teismui pateiktą patikslintą skundą pareiškėjas teigia teikęs dėl to, kad pats pastebėjo savo 2017 m. gegužės 18 d. patikslinto skundo trūkumus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais pareiškėjo paaiškinimais, kadangi 2017 m. gegužės 18 d. ir 2017 m. gegužės 22 d. patikslintų skundų pateikimą skiria itin trumpas laiko tarpas, be to, 2017 m. gegužės 18 d. patikslintame skunde pareiškėjas nebuvo suformulavęs reikalavimo dėl 205,07 Eur turtinės žalos priteisimo ir tai padarė 2017 m. gegužės 22 d. patikslintame skunde. Taigi šių pareiškėjo veiksmų taip pat nėra pagrindo laikyti nesąžiningu jam priklausančių procesinių teisių naudojimusi, piktnaudžiavimu jomis bei administracinių bylų nagrinėjimo tvarkos pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, kad vien tik ta aplinkybė, jog pareiškėjo pateikti patikslinti skundai yra didelės apimties (byloje yra suformuoti penki tomai) taip pat savaime negali būti laikoma pagrindu konstatuoti, kad pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu taip, kaip tai nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Kaip minėta, administracinės bylos nagrinėjimas užsitęsė ir dėl paties pirmosios instancijos teismo veiksmų. Be to, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad 2017 m. gegužės 18 d. vykusiame teismo posėdyje bylos nagrinėjimą nutarta atidėti ne tik dėl gauto pareiškėjo patikslinto skundo, bet ir dėl to, kad teismo posėdyje nedalyvavo atsakovo atstovas, o teisėjų kolegija nutarė, kad bylą galima nagrinėti tik jam dalyvaujant (žr. t. 3, b. l. 30–32).
Atsižvelgusi į administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasi protingumo principu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, teikdamas 2017 m. sausio 27 d., 2017 m. vasario 20 d., 2017 m. gegužės 18 d. ir 2017 m. gegužės 22 d. patikslintus skundus, būtų elgęsis nesąžiningai, sąmoningai vilkinęs greitą bylos išnagrinėjimą ar kitaip būtų pažeidęs draudimo piktnaudžiauti procesu principą. Byloje nėra nustatyta ir kitų papildomų aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu.
Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies norma suteikia pareiškėjui teisę tikslinti skundą tik laikantis tam tikrų terminų, t. y. per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Atitinkamai pavėluotai pateiktą patikslintą skundą, įvertinęs su tokiu vėlavimu susijusias aplinkybes, teismas turi teisę atsisakyti priimti. Taigi ši ABTĮ nuostata iš esmės taip pat apriboja pareiškėjo teisę piktnaudžiauti administraciniu procesu, kadangi teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nepagrįstai delsė pateikti patikslintą skundą byloje, gali tokį patikslintą skundą atsisakyti priimti būtent šiuo pagrindu. Nagrinėjamu atveju gi Kauno apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjo 2017 m. sausio 27 d., 2017 m. vasario 20 d., 2017 m. gegužės 18 d. ir 2017 m. gegužės 22 d. pateiktų patikslintų skundų priėmimo klausimą, ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies norma nesivadovavo.
Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyti pagrindai, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjui skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrįstai buvo skirta bauda. Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi skirta bauda naikintina.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjui V. J. skirtą 150 Eur baudą panaikinti.
Nutartis neskundžiama.