LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKAI PATEIKIAMŲ IR TIEKIAMŲ TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ ĮTRAUKIMO Į IDENTIFIKAVIMO SĄRAŠĄ IR IŠBRAUKIMO IŠ ŠIO SĄRAŠO TVARKOS APRAŠO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKAI PATEIKIAMŲ IR TIEKIAMŲ TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ IDENTIFIKAVIMO SĄRAŠO PATVIRTINIMO

 

2019 m. gegužės 10 d. Nr. 3D-292

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos tręšiamųjų produktų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi,

t virtinu pridedamus:

1Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų įtraukimo į identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarkos aprašą.

2. Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų identifikavimo sąrašą.

 

 

 

Žemės ūkio ministras                                                                                     Giedrius Surplys

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 3D-292

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKAI PATEIKIAMŲ IR TIEKIAMŲ TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ ĮTRAUKIMO Į IDENTIFIKAVIMO SĄRAŠĄ IR IŠBRAUKIMO IŠ ŠIO SĄRAŠO TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.  Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų įtraukimo į identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas) nustato Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų (toliau – tręšiamieji produktai) įtraukimo į tręšiamųjų produktų identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo (toliau – Identifikavimo sąrašas) tvarką.

2. Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos tręšiamųjų produktų įstatymu (toliau – Įstatymas).

3. Tręšiamuosius produktus įtraukia į Identifikavimo sąrašą ir išbraukia iš Identifikavimo sąrašo žemės ūkio ministras Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos (toliau – įgaliota institucija) teikimu.

4. Tvarkos aprašo reikalavimai privalomi ekonominės veiklos vykdytojams, pateikiant ir tiekiant tręšiamuosius produktus Lietuvos Respublikos rinkai.

5. Pagrindinės sąvokos, vartojamos šiame tvarkos apraše, apibrėžtos Įstatyme ir kituose Įstatyme nurodytuose teisės aktuose.

 

 

II SKYRIUS

TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ ĮTRAUKIMAS Į IDENTIFIKAVIMO SĄRAŠĄ IR JŲ IDENTIFIKAVIMAS

 

6. Tręšiamieji produktai į Identifikavimo sąrašą įtraukiami minėtus produktus pageidaujančio pateikti ir tiekti rinkai ekonominės veiklos vykdytojo prašymu, kurį jis pateikia įgaliotai institucijai. Prašyme nurodoma ši informacija:

6.1. ekonominės veiklos vykdytojas – fizinis asmuo: vardas, pavardė, asmens kodas;

6.2. ekonominės veiklos vykdytojas – juridinis asmuo: pavadinimas, teisinė forma, kodas;

6.3. ekonominės veiklos vykdytojas fizinis asmuo: gyvenamosios vietos adresas, arba juridinis asmuo: buveinės adresas;

6.4. ekonominės veiklos vykdytojo telefono numeris;

6.5. ekonominės veiklos vykdytojo elektroninio pašto adresas;

6.6. tręšiamojo produkto gamintojo pavadinimas, kodas, adresas, elektroninio pašto adresas;

6.7. tręšiamojo produkto bendrinis pavadinimas.

7. Kartu su prašymu pateikiami šie dokumentai:

7.1. tręšiamojo produkto etiketė, kurioje nurodoma, kad tręšiamasis produktas supakuotas ir paženklintas pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytus reikalavimus;

7.2. tręšiamojo produkto naudojimo instrukcija, sąlygos ir naudojimo normos. Informacija gali būti pateikta etiketėje;

7.3. tręšiamojo produkto saugos duomenų lapas. Pateikiant kitai Europos Sąjungos valstybei narei skirtą saugos duomenų lapą, turi būti pateiktas ir jo vertimas į lietuvių kalbą;

7.4. tręšiamojo produkto akredituotos laboratorijos cheminės sudėties, mikrobiologinių tyrimų protokolai, kuriuose nurodytos pagrindinės ir antrinės augalams tręšti skirtos maisto medžiagos, vandenyje tirpios medžiagos, kenksmingos priemaišos, mikrobiologinė tarša, mikroorganizmai, išduotas ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius nuo pateikimo įgaliotai institucijai datos. Tręšiamojo produkto kokybės tyrimai turi būti atlikti laboratorijoje, akredituotoje pagal Reglamento Nr. 765/2008 reikalavimus. Tais atvejais, kai nėra patvirtinto bandymo metodą reglamentuojančio standarto, tręšiamojo produkto atitiktis gali būti grindžiama neakredituotos laboratorijos bandymo protokolu;

7.5. Lietuvos žemės ūkio mokslo įstaigų arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės atitinkamų mokslo įstaigų bent trejus metus iš eilės atliekamų (atliktų) tyrimų patvirtinimas apie tręšiamojo produkto teigiamą įtaką augalų mitybai, dirvožemio fiziniams, cheminiams, biologiniams rodikliams ir pagal numatomą naudoti paskirtį pavojaus žmonių bei gyvūnų gyvybei, sveikatai ir aplinkai nekėlimą. Pateikiant kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės atitinkamos mokslo įstaigos patvirtinimą bei esant poreikiui – tręšiamojo produkto tyrimo ataskaitą, kurios pagrindu buvo parengtas mokslo įstaigų patvirtinimas, turi būti pateiktas ir jų vertimas į lietuvių kalbą;

7.6. įrodymus, kad tręšiamojo produkto bendrinio pavadinimo arba jų mišinio (toliau – mišinys) sudedamųjų dalių pavadinimų atskleidimas gali pažeisti jo intelektinės nuosavybės konfidencialumą, pagrindžiantys dokumentai (jeigu ekonominės veiklos vykdytojas pageidauja, kad jam būtų leista nurodyti tręšiamojo produkto alternatyvų pavadinimą);

7.7. kita turima informacija, kuri leistų priimti sprendimą dėl tręšiamojo produkto įtraukimo į Identifikavimo sąrašą.

8. Įgaliota institucija turi teisę ekonominės veiklos vykdytojo paprašyti papildomos informacijos, kuri leistų priimti sprendimą dėl tręšiamojo produkto įtraukimo į Identifikavimo sąrašą.

9. Prašymą ir šios tvarkos aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus, taip pat informaciją, kuri leistų priimti sprendimą dėl tręšiamojo produkto įtraukimo į Identifikavimo sąrašą, ekonominės veiklos vykdytojas teikia per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Kontaktinį centrą arba tiesiogiai įgaliotai institucijai. Įgaliota institucija ekonominės veiklos vykdytojui teikia informaciją, susijusią su tręšiamojo produkto įtraukimu į Identifikavimo sąrašą, taip pat kitus pranešimus, praneša apie priimtus sprendimus tokiu būdu, kurį ekonominės veiklos vykdytojas nurodė pateikdamas prašymą, išskyrus atvejus, kai ekonominės veiklos vykdytojas prašyme nurodė, kad pageidauja gauti atitinkamą informaciją kitu būdu.

10. Įgaliota institucija per 3 darbo dienas nuo prašymo ir dokumentų, kurių reikia tręšiamąjį produktą įtraukti į Identifikavimo sąrašą, pateikimo privalo vienu iš šio tvarkos aprašo 9 punkte nurodytų būdų patvirtinti ekonominės veiklos vykdytojui, kad prašymas ir dokumentai, kurių reikia tręšiamajam produktui įtraukti į Identifikavimo sąrašą, yra gauti. Be to, ekonominės veiklos vykdytojui pranešama apie galimas jo teisių gynimo priemones, kuriomis ekonominės veiklos vykdytojas galėtų pasinaudoti, jeigu tarp jo ir įgaliotos institucijos kiltų ginčų.

11. Prašymo ir dokumentų įtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą pateikimo įgaliotai institucijai data laikoma:

11.1. gavimo data, kuri nustatoma pagal įgaliotos institucijos dokumento gavimo registracijos žymą, kai prašymas atsiunčiamas el. paštu, paštu ar pateikiamas tiesiogiai įgaliotai institucijai, arba;

11.2. data, nustatyta programinėmis priemonėmis, kai prašymas pateiktas elektroninėmis priemonėmis per Kontaktinį centrą. Jei prašymas buvo pateiktas ne įgaliotos institucijos darbo valandomis, gavimo data laikoma pirmoji darbo diena po prašymo pateikimo dienos.

12. Įgaliota institucija, gavusi ekonominės veiklos vykdytojo prašymą įtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą ir šios tvarkos aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus, įvertina tręšiamojo produkto atitiktį ir per 14 darbo dienų nuo tinkamai įformintų prašymo ir  šio tvarkos aprašo 7 punkte nurodytų dokumentų pateikimo įgaliotai institucijai dienos teikia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ministerija) siūlymą įtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą, įrašant specialiuosius tręšiamojo produkto saugos ir kokybės reikalavimus, nurodytus pagrindimo dokumentuose.

13. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, ne iki galo ar neteisingai užpildyti dokumentai, taip pat klaidinga, netiksli informacija arba pateikti dokumentai neatitinka jiems keliamų reikalavimų, įgaliota institucija per 3 darbo dienas nuo prašymo ir šio tvarkos aprašo 7 punkte nurodytų dokumentų pateikimo praneša ekonominės veiklos vykdytojui apie nustatytus trūkumus ir nurodo pašalinti juos per įgaliotos institucijos nustatytą protingumo kriterijus atitinkantį terminą, kuris negali būti ilgesnis nei 22 darbo dienos. Tokiu atveju terminas įtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą skaičiuojamas nuo visų patikslintų dokumentų pateikimo dienos.

14. Įgaliotos institucijos teikimu žemės ūkio ministras per 5 darbo dienas nuo įgaliotos institucijos siūlymo pateikimo dienos priima sprendimą įtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą arba sprendimą neįtraukti tręšiamojo produkto į Identifikavimo sąrašą ir apie priimtą sprendimą raštu arba elektroniniu paštu praneša įgaliotai institucijai. Įgaliota institucija ekonominės veiklos vykdytoją apie priimtą sprendimą informuoja raštu arba elektroniniu paštu per 3 darbo dienas nuo pranešimo apie žemės ūkio ministro priimtą sprendimą gavimo dienos.

15. Žemės ūkio ministro sprendimas įtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą įforminamas žemės ūkio ministro įsakymu, kuriame tręšiamajam produktui suteikiamas tręšiamojo produkto identifikavimo numeris (raidžių ir skaičių derinys) ir nurodomi tręšiamojo produkto specialieji saugos ir kokybės reikalavimai, kurie turi atitikti funkcinių kategorijų bendruosius saugos ir kokybės reikalavimus (priedas).

16. Tręšiamasis produktas, teisėtai patiektas kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės vidaus rinkai, į Identifikavimo sąrašą įtraukiamas ekonominės veiklos vykdytojui įgaliotai institucijai pateikus prašymą dėl tręšiamojo produkto įtraukimo į Identifikavimo sąrašą ir dokumentą, pagrindžiantį teisėtą patiekimą kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės vidaus rinkai, ir jo vertimą į lietuvių kalbą. Siekdama įsitikinti, kad tręšiamasis produktas teisėtai patiektas kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės vidaus rinkai, įgaliota institucija gali paprašyti ūkio subjekto pateikti tai įrodančią informaciją.

17. Šio tvarkos aprašo 16 punkte nurodytą prašymą, dokumentą ir informaciją ekonominės veiklos vykdytojas teikia per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Kontaktinį centrą arba tiesiogiai įgaliotai institucijai. Įgaliota institucija ekonominės veiklos vykdytojui teikia informaciją, susijusią su tręšiamojo produkto įtraukimu į Identifikavimo sąrašą, tokiu būdu, kurį ekonominės veiklos vykdytojas nurodė pateikdamas prašymą, išskyrus atvejus, kai ekonominės veiklos vykdytojas prašyme nurodė, kad pageidauja gauti atitinkamą informaciją kitu būdu.

18. Įgaliota institucija per 3 darbo dienas nuo prašymo, dokumento ir informacijos, kurių reikia tręšiamąjį produktą įtraukti į Identifikavimo sąrašą, pateikimo privalo vienu iš šio tvarkos aprašo 17 punkte nurodytų būdų patvirtinti ekonominės veiklos vykdytojui, kad prašymas, dokumentas ir informacija yra gauti. Be to, ekonominės veiklos vykdytojui pranešama apie galimas jo teisių gynimo priemones, kuriomis ekonominės veiklos vykdytojas galėtų pasinaudoti, jeigu tarp jo ir įgaliotos institucijos kiltų ginčų.

19. Prašymo ir dokumentų įtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą pateikimo įgaliotai institucijai data laikoma tokia, kokia nurodyta šio tvarkos aprašo 11 punkte.

20.  Įgaliota institucija, gavusi ekonominės veiklos vykdytojo šio tvarkos aprašo 16 punkte nurodytą prašymą, dokumentą ir informaciją, įvertina dokumente nurodytus duomenis ir informaciją  ir per 14 darbo dienų nuo tinkamai įforminto prašymo pateikimo įgaliotai institucijai dienos teikia ministerijai siūlymą įtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą.

21. Įgaliotos institucijos teikimu žemės ūkio ministras per 5 darbo dienas nuo įgaliotos institucijos tvarkos aprašo 20 punkte nurodyto siūlymo pateikimo dienos priima sprendimą įtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą ir apie priimtą sprendimą raštu arba elektroniniu paštu praneša įgaliotai institucijai. Įgaliota institucija ekonominės veiklos vykdytoją apie priimtą sprendimą informuoja raštu arba elektroniniu paštu per 3 darbo dienas nuo pranešimo apie žemės ūkio ministro priimtą sprendimą gavimo dienos.

22. Žemės ūkio ministro sprendimas įtraukti tręšiamąjį produktą į Identifikavimo sąrašą įforminamas žemės ūkio ministro įsakymu, kuriame tręšiamajam produktui suteikiamas tręšiamojo produkto identifikavimo numeris (raidžių ir skaičių derinys) ir nurodomi tręšiamojo produkto specialieji saugos ir kokybės reikalavimai.

23. Tręšiamųjų produktų mišinys gali būti gaminamas tik iš į Identifikavimo sąrašą įtrauktų tręšiamųjų produktų. Identifikuojant mišinį nurodomi visų sudedamųjų mišinio dalių identifikavimo numeriai.

24. Tręšiamieji produktai, įtraukti į Identifikavimo sąrašą, skelbiami viešai įgaliotos institucijos interneto tinklalapyje.

25. Tręšiamasis produktas laikomas identifikuotu, jeigu atitinka Identifikavimo sąraše nurodytus tręšiamojo produkto:

25.1. bendrinį pavadinimą;

25.2. gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis;

25.3. specialiuosius saugos ir kokybės reikalavimus.

III SKYRIUS

TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ IŠBRAUKIMAS IŠ IDENTIFIKAVIMO SĄRAŠO

 

26. Tręšiamieji produktai iš Identifikavimo sąrašo išbraukiami, jei:

26.1. nustatoma, kad į Identifikavimo sąrašą įtraukti tręšiamieji produktai, naudojami pagal paskirtį, gali sukelti pavojų žmonių bei gyvūnų gyvybei, sveikatai ir aplinkai;

26.2. Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose bei kituose teisės aktuose nustatomi į Identifikavimo sąrašą įrašytų tręšiamųjų produktų naudojimo apribojimai;

26.3. nustatoma, kad tyrimais patvirtinta tręšiamojo produkto neigiama įtaka augalų mitybai, dirvožemio fiziniams, cheminiams, biologiniams rodikliams;

26.4. nustatoma, kad tręšiamasis produktas neatitinka bendrųjų saugos ir kokybės reikalavimų, nustatytų funkcinei tręšiamųjų produktų kategorijai.

27. Įgaliota institucija teikia siūlymą ministerijai išbraukti tręšiamuosius produktus iš Identifikavimo sąrašo dėl šio tvarkos aprašo 26 punkte nurodytų priežasčių per 14 darbo dienų nuo šių aplinkybių nustatymo dienos.

28. Žemės ūkio ministras per 5 darbo dienas nuo įgaliotos institucijos šio tvarkos aprašo 27 punkte nurodyto siūlymo pateikimo dienos priima sprendimą išbraukti tręšiamąjį produktą iš Identifikavimo sąrašo, kuris įforminamas žemės ūkio ministro įsakymu. Ekonominės veiklos vykdytojas apie priimtą sprendimą informuojamas raštu arba elektroniniu paštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

 

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

29. Įgaliotos institucijos teikimu Identifikavimo sąrašas žemės ūkio ministro įsakymu reguliariai papildomas įtraukiant naujus tręšiamuosius produktus.

___________________________

 

Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų įtraukimo į identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarkos aprašo

priedas

 

Tręšiamųjų Produktų funkcinės kategorijos ir jų bendrieji kokybės ir saugos reikalavimai

 

1.    TRĄŠOS. 

1.1. Neorganinės trąšos.

1.1.1.   Teršalai neturi viršyti šių kiekių:

1.1.1.1.  pagrindinių ir antrinių maisto medžiagų trąšų produktuose:

1.1.1.1.1.  kadmis (Cd):

- kai trąšoje suminis fosforo (P) kiekis mažesnis nei 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės – 3 mg/kg sausosios medžiagos;

- kai trąšoje suminis fosforo (P) kiekis ne mažesnis kaip 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės (fosforo trąšos) – 40 mg/kg fosforo pentoksido (P2O5);

1.1.1.1.2.  šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2 mg/kg sausosios medžiagos;

1.1.1.1.3.  gyvsidabris (Hg) –1 mg/kg sausosios medžiagos;

1.1.1.1.4.  nikelis (Ni) – 100 mg/kg sausosios medžiagos;

1.1.1.1.5.  švinas (Pb) – 100 mg/kg sausosios medžiagos;

1.1.1.1.6.  neorganinis arsenas (As) – 40 mg/kg sausosios medžiagos;

1.1.1.1.7.  biuretas (C2H5N3O2) – 12 g/kg sausosios medžiagos;

1.1.1.1.8.  perchloratas (ClO4) 50 mg/kg sausosios medžiagos;

1.1.1.1.9.  varis (Cu) – 600 mg/kg sausosios medžiagos;

1.1.1.1.10cinkas (Zn) – 1500 mg/kg sausosios medžiagos;

Variui ir cinkui ribinės vertės netaikomos, kai varis arba cinkas buvo sąmoningai pridedamas į trąšą, siekiant kompensuoti dirvožemio mikroelementų trūkumą.

1.1.1.2mikroelementų trąšų produktuose (didžiausia teršalų koncentracija, išreikšta teršalo kiekio ir mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio suminio kiekio santykiu, mg/kg):

1.1.1.2.1.  arsenas (As) – 1000;

1.1.1.2.2kadmis (Cd) – 200;

1.1.1.2.3švinas (Pb) – 600;

1.1.1.2.4gyvsidabris (Hg) –100;

1.1.1.2.5nikelis (Ni) – 2000;

1.1.2.   Parastose neorganinėse trąšose, sudarytose iš vienos maisto medžiagos, turi būti šios vienos maisto medžiagos mažiausias nurodytas kiekis:

1.1.2.1.  suminio azoto (N) – 10 % (skystosiose trąšose – 5 %), arba

1.1.2.2.  suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 12 % (skystose trąšose – 5 %), arba

1.1.2.3.  suminio kalio oksido (K2O) – 6 % (skystosiose trąšose – 3 %), arba

1.1.2.4.  suminio magnio oksido (MgO) – 5 % (skystosiose trąšose – 2 %), arba

1.1.2.5.  suminio kalcio oksido (CaO) – 12 % (skystosiose trąšose – 6 %), arba

1.1.2.6.  suminio sieros trioksido (SO3) – 10 % (skystosiose trąšose – 5 %), arba

1.1.2.7suminio natrio oksido (Na2O) – 1 % (skystosiose trąšose – 1 %);

1.1.3. Didžiausias 1.1.2 papunktyje nurodytos maisto medžiagos kiekis negali viršyti 40  %, (skystosiose trąšose – 40 %);

1.1.4. parastose neorganinėse trąšose, sudarytose iš vienos pagrindinės maisto medžiagos (azoto (N), fosforo (P), kalio (K)) ir vienos ar kelių antrinių maisto medžiagų (magnio (Mg), kalcio (Ca), sieros (S), natrio (Na)) turi būti:

1.1.4.1.  šios pagrindinės maisto medžiagos mažiausias nurodytas kiekis:

1.1.4.1.1.  suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 3 % (skystosiose trąšose – 1,5 %), arba

1.1.4.1.2.  suminio kalio oksido (K2O) – 3 % (skystosiose trąšose – 1,5 %) ir

1.1.4.2.     šios arba šių antrinių maisto medžiagų mažiausias nurodytas kiekis:

1.1.4.2.1.  suminio magnio oksido (MgO) – 1,5 % (skystosiose trąšose – 0,75 %), arba

1.1.4.2.2.  suminio kalcio oksido (CaO) – 1,5 % (skystosiose trąšose – 0,75 %), arba

1.1.4.2.3.  suminio sieros trioksido (SO3) – 1,5 % (skystosiose trąšose – 0,75 %), arba

1.1.4.2.4.  suminio natrio oksido (Na2O) – 1 % (skystosiose trąšose – 0,5 %);

1.1.4.3.  didžiausias kiekis antrinių maisto medžiagų, nurodytų 1.1.4.2 papunktyje negali viršyti 40 % (skystosiose trąšose – 20 %);

1.1.4.4.  visų deklaruotų maisto medžiagų, nurodytų 1.1.4.1 ir 1.1.4.2 papunkčiuose, mažiausias nurodytas kiekis – 18 % (skystosiose trąšose – 7 %);

1.1.5.   Sudėtinių neorganinių trąšų sudėtyje turi būti daugiau nei vienos iš toliau nurodytų deklaruojamų maisto medžiagų mažiausias nurodytas kiekis:

1.1.5.1.  suminio azoto (N) – 3 % (skystosiose trąšose – 1,5 %), arba

1.1.5.2.  suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 3 % (skystose trąšose – 1,5 %), arba

1.1.5.3.  suminio kalio oksido (K2O) – 3 % (skystosiose trąšose – 1,5 %), arba

1.1.5.4.  suminio magnio oksido (MgO) – 1,5  % (skystosiose trąšose – 0,75  %), arba

1.1.5.5.  suminio kalcio oksido (CaO) – 1,5 % (skystosiose trąšose – 0,75 %), arba

1.1.5.6.  suminio sieros trioksido (SO3) – 1,5 % (skystosiose trąšose – 0,75 %), arba

1.1.5.7.  suminio natrio oksido (Na2O) – 1 % (skystosiose trąšose – 0,5 %);

1.1.6.   Didžiausias 1.1.5 punkte nurodytų maisto medžiagų kiekis negali viršyti 40 %, (skystosiose trąšose – 20 %);

1.1.7.   Visų deklaruotų 1.1.5 papunktyje nurodytų maisto medžiagų mažiausias nurodytas kiekis – 18 % (skystosiose trąšose – 7 %);

1.1.8.   Mikroelementų trąšų deklaruojamų maisto medžiagų mažiausias nurodytas kiekis yra 5 % (skystose trąšose – 2 %);

1.1.9.   Neorganinės amonio nitrato trąšos, kuriose yra daug azoto:

1.1.9.1.     turi būti trąšos amonio nitrato (NH4NO3) pagrindu, kuriose azoto (N) kiekis, apskaičiuotas pagal amonio nitrato (NH4NO3) kiekį, sudaro ne mažiau kaip 28 % masės;

1.1.9.2 visos kitos medžiagos, išskyrus amonio nitratą (NH4NO3), turi nereaguoti su amonio nitratu (NH4NO3);

1.1.9.3.  trąšos atsparumas detonacijai turi būti atliktas taip,  kaip nurodyta reglamento Nr. 2003/23003 27 straipsnyje;

1.1.9.4.  degiųjų medžiagų, matuojamų anglies (C) kiekiu, masės procentinė dalis neturi viršyti:

1.1.9.4.1.  0,2 % masės, jei azoto kiekis trąšoje sudaro bent 31,5 % masės, ir

1.1.9.4.2.  0,4 % masės, jei azoto kiekis trąšoje sudaro bent 28 %, bet ne daugiau kaip 31,5 % masės;

1.1.9.5.  trąšos tirpalo (10 g tręšiamojo produkto ištirpinta 100 ml vandens) pH vertė turi būti bent 4,5;

1.1.9.6.  trąšų, išbyrančių per sietą, kurio akučių dydis 1 mm, masės dalis turi būti ne didesnė kaip 5 %, o tų, kurios išbyrėtų per sietą, kurio akučių dydis 0,5 mm, – ne didesnė kaip 3 %;

1.1.9.7.     vario (Cu) kiekis turi būti ne didesnis kaip 10 mg/kg, chloro (Cl) kiekis – ne didesnis kaip 200 mg/kg.

1.2. Organinės trąšos.

1.2.1. Organinių trąšų sudėtyje turi būti tik biologinės kilmės anglies (C) ir  maisto medžiagų.  Organinėse trąšose gali būti durpių, leonardito ir lignito, bet ne kitų iškastinių arba geologinėse formacijose esančių medžiagų;

1.2.2. Teršalai neturi viršyti šių kiekių:

1.2.2.1.  kadmis (Cd) – 1,5 mg/kg sausosios medžiagos;

1.2.2.2.  šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2 mg/kg sausosios medžiagos;

1.2.2.3.  gyvsidabris (Hg) –1 mg/kg sausosios medžiagos;

1.2.2.4.  nikelis (Ni) – 50 mg/kg sausosios medžiagos;

1.2.2.5.  švinas (Pb) – 120 mg/kg sausosios medžiagos;

1.2.2.6.  neorganinis arsenas (As) – 40 mg/kg sausosios medžiagos;

1.2.2.7.  varis (Cu) – 300 mg/kg sausosios medžiagos;

1.2.2.8.  cinkas (Zn) – 800 mg/kg sausosios medžiagos;

1.2.2.9.  25 g trąšos ėminio neturi būti Salmonella spp.;

1.2.2.10.        Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti           1 000 viename grame ar mililitre;

1.2.3. Sudėtyje turi būti bent vienos iš toliau nurodytų deklaruojamų maisto medžiagų: suminio azoto (N), suminio fosforo pentoksido (P2O5), suminio kalio oksido (K2O), kurios mažiausias nurodytas kiekis:

1.2.3.1.     kai trąšą sudaro tik viena iš nurodytų deklaruojamų maisto medžiagų:

1.2.3.1.1.  suminio azoto (N) – 2,5 % (skystosiose trąšose – 2 %);

1.2.3.1.2.  suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 2 % (skystosiose trąšose – 1 %);

1.2.3.1.3.  suminio kalio oksido (K2O) – 2 %;

1.2.3.2.     kai produktą sudaro daugiau nei viena iš nurodytų deklaruojamų maisto medžiagų:

1.2.3.2.1.  suminio azoto (N) – 1 %;

1.2.3.2.2.  suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 1 % arba

1.2.3.2.3.  suminio kalio oksido (K2O) – 1 %;

1.2.3.2.4.  bendras maisto medžiagų kiekis – 4 % (5 % – skystosiose trąšoje);

1.2.4.   Organinė anglis (C) turi sudaryti ne mažiau kaip 15 % masės (5 % – skystojoje trąšoje).

1.3. Organinės-mineralinės trąšos.

1.3.1.   Organinės-mineralinės trąšos susideda iš vienos ar daugiau neorganinių trąšų, apibrėžtų 1.1 papunktyje ir medžiagų, kurių sudėtyje yra tik biologinės kilmės organinės anglies (C) ir

maisto medžiagų. Organinėse-mineralinėse trąšose gali būti durpių, leonardito ir lignito, bet ne kitų iškastinių arba geologinėse formacijose esančių medžiagų.

1.3.2.   Jei viena ar daugiau iš gamybos mišinio sudėtyje esančių neorganinių trąšų yra amonio nitrato trąšos, kuriose yra daug azoto, tręšiamojo produkto sudėtyje azoto (N) kiekis, apskaičiuotas pagal amonio nitrato (NH4NO3) kiekį, neturi viršyti 16 % masės.

1.3.3.   Skystosiose trąšose sausosios medžiagos masė turi sudaryti ne mažiau kaip 60 %.

1.3.4.   Teršalai neturi viršyti šių kiekių:

1.3.4.1.  kadmis (Cd):

1.3.4.1.1.  kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis mažesnis nei 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės – 3 mg/kg sausosios medžiagos;

1.3.4.1.2.  kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis ne mažesnis kaip 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės (fosforo trąšos) – 40 mg/kg fosforo pentoksido (P2O5);

1.3.4.2.  šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2 mg/kg sausosios medžiagos;

1.3.4.3.  gyvsidabris (Hg) – 1 mg/kg sausosios medžiagos;

1.3.4.4.  nikelis (Ni) – 50 mg/kg sausosios medžiagos;

1.3.4.5.  švinas (Pb) – 120 mg/kg sausosios medžiagos;

1.3.4.6.  neorganinis arsenas (As) – 40 mg/kg sausosios medžiagos;

1.3.4.7.  biuretas (C2H5N3O2) – 12 g/kg sausosios medžiagos;

1.3.4.8.  varis (Cu)  – 600 mg/kg sausosios medžiagos;

1.3.4.9.  cinkas (Zn) 1500 mg/kg sausosios medžiagos;

1.3.4.10.        25 g ėminio neturi būti Salmonella spp.;

1.3.4.11.        Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės;

1.3.5.   Sudėtyje turi būti bent vienos iš toliau nurodytų deklaruojamų maisto medžiagų: suminio azoto (N), suminio fosforo pentoksido (P2O5), suminio kalio oksido (K2O), kurios mažiausias nurodytas kiekis:

1.3.5.1.     kai produktą sudaro tik viena iš nurodytų deklaruojamų maisto medžiagų:

1.3.5.1.1.  suminio azoto (N) – 2,5 % (skystosiose trąšose – 2 %), iš kurių 0,5 % tręšiamojo produkto masės turi būti organinis azotas (N), arba

1.3.5.1.2.  suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 2 % arba

1.3.5.1.3.  suminio kalio oksido (K2O) – 2 %;

1.3.5.2.  kai produktą sudaro daugiau nei viena iš nurodytų deklaruojamų maisto medžiagų:

1.3.5.2.1.  suminio azoto (N) – 2 %, iš kurių 0,5 % tręšiamojo produkto masės turi būti organinis azotas (N);

1.3.5.2.2.  suminio fosforo pentoksido (P2O5) – 2 % arba

1.2.5.2.1.  suminio kalio oksido (K2O) – 2 %;

1.2.5.2.2.  bendras maisto medžiagų kiekis – 8 % (skystojoje trąšoje – 6 %);

1.3.5.2.3organinė anglis (C) turi sudaryti ne mažiau kaip 7,5 % ( skystosiose trąšose – 3 %) masės.

2.  KALKINIMO MEDŽIAGOS

2.1.    Teršalai neturi viršyti šių kiekių:

2.1.1.   kadmis (Cd) – 2 mg/kg sausosios medžiagos;

2.1.2.   šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2 mg/kg sausosios medžiagos;

2.1.3.   gyvsidabris (Hg) – 1 mg/kg sausosios medžiagos;

2.1.4.   nikelis (Ni) – 90 mg/kg sausosios medžiagos;

2.1.5.   švinas (Pb) – 120 mg/kg sausosios medžiagos;

2.1.6.   arsenas (As) – 40 mg/kg sausosios medžiagos;

2.1.7.   varis (Cu) – 300 mg/kg sausosios medžiagos;

2.1.8.   cinkas (Zn) – 800 mg/kg sausosios medžiagos.

 

3.       DIRVOŽEMIO GERINIMO MEDŽIAGOS

3.1.    Teršalai neturi viršyti šių kiekių:

3.1.1.   Organinėje dirvožemio gerinimo medžiagoje:

3.1.1.1.  kadmis (Cd) – 2 mg/kg sausosios medžiagos;

3.1.1.2.  šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2 mg/kg sausosios medžiagos;

3.1.1.3.  gyvsidabris (Hg) – 1 mg/kg sausosios medžiagos;

3.1.1.4.  nikelis (Ni) – 50 mg/kg sausosios medžiagos;

3.1.1.5.  švinas (Pb) – 120 mg/kg sausosios medžiagos;

3.1.1.6.  arsenas (As) – 40 mg/kg sausosios medžiagos;

3.1.1.7.  varis (Cu) – 300 mg/kg sausosios medžiagos;

3.1.1.8.  cinkas (Zn) – 800 mg/kg sausosios medžiagos;

3.1.1.9.  25 g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.;

3.1.1.10.        Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre;

3.1.1.11.        užterštumas 137Cs radionuklidu neturi viršyti 30 Bq/kg.

3.1.2.   Neorganinėje dirvožemio gerinimo medžiagoje:

3.1.2.1.  kadmis (Cd) – 1,5 mg/kg sausosios medžiagos;

3.1.2.2.  šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2 mg/kg sausosios medžiagos;

3.1.2.3.  gyvsidabris (Hg) – 1 mg/kg sausosios medžiagos;

3.1.2.4.  nikelis (Ni) – 100 mg/kg sausosios medžiagos;

3.1.2.5.  švinas (Pb) – 120 mg/kg sausosios medžiagos;

3.1.2.6.  arsenas (As) – 40 mg/kg sausosios medžiagos;

3.1.2.7.  varis (Cu) – 300 mg/kg sausosios medžiagos;

3.1.2.8.  cinkas (Zn) – 800 mg/kg sausosios medžiagos;

3.1.2.9.  užterštumas 137Cs radionuklidu neturi viršyti 30 Bq/kg.

3.2.    Organiniame tręšiamajame produkte sausosios medžiagos masė turi sudaryti ne mažiau kaip 20 %.

3.3.    Organinė anglis (C) tręšiamajame produkte turi sudaryti ne mažiau kaip 7,5 % masės.

 

4AUGINIMO TERPĖS

4.1.    Teršalai neturi viršyti šių kiekių:

4.1.1. kadmis (Cd) – 1,5 mg/kg sausosios medžiagos;

4.1.2. šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2 mg/kg sausosios medžiagos;

4.1.3. gyvsidabris (Hg) – 1 mg/kg sausosios medžiagos;

4.1.4. nikelis (Ni) – 50 mg/kg sausosios medžiagos;

4.1.5. švinas (Pb) – 120 mg/kg sausosios medžiagos;

4.1.6. arsenas (As) – 40 mg/kg sausosios medžiagos;

4.1.7. varis (Cu) – 200 mg/kg sausosios medžiagos;

4.1.8. cinkas (Zn) – 500 mg/kg sausosios medžiagos;

4.1.9. 25 g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.;

4.1.10. Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre;

4.1.11. užterštumas 137Cs radionuklidu neturi viršyti 30 Bq/kg.

 

5.  INHIBITORIAI

5.1.    Nitrifikacijos inhibitorius:

5.1.1. turi slopinti amoniakinio azoto (NH3-N) biologinę oksidaciją ir neleisti jam virsti nitrito azotu (NO2-), taip sulėtindamas nitrato azoto (NO3-) susidarymą;

5.1.2. amoniakinio azoto (NH3-N) oksidacijos norma apskaičiuojama:

5.1.2.1.  nustatant amoniakinio azoto (NH3-N) išnykimą, arba

5.1.2.2.  apskaičiuojant nitrito azoto (NO2-) ir nitrato azoto (NO3-) susidarymo sumą laiko atžvilgiu;

5.1.2.3palyginti su kontroliniu ėminiu, į kurį nitrifikacijos inhibitoriaus nebuvo įdėta, dirvožemio ėminyje, kuriame yra nitrifikacijos inhibitoriaus, turi būti 95 % patikimumo lygiu nustatytas amoniakinio azoto (NH3-N) oksidacijos normos sumažėjimas 20 %, remiantis analize, atlikta praėjus 14 dienų nuo panaudojimo.

5.2.    Denitrifikacijos inhibitorius:

5.2.1.   denitrifikacijos inhibitoriai turi slopinti diazoto oksido (N2O) susidarymą sulėtindami arba blokuodami nitrato (NO3-) virtimą diazotu (N2), nedarant poveikio nitrifikacijos procesui, kaip apibūdinta 5.1 papunktyje;

5.2.2.   palyginti su kontroliniu ėminiu, į kurį denitrifikacijos inhibitoriaus nebuvo įdėta, atliekant in vitro bandymą su denitrifikacijos inhibitoriumi turi būti 95 % patikimumo lygiu nustatytas diazoto oksido išsiskyrimo normos sumažėjimas 20 %, remiantis analize, atlikta praėjus 14 dienų nuo panaudojimo;

5.3.      Ureazės inhibitorius:

5.3.1. turi slopinti ureazės hidrolizinį poveikį karbamidui (CH4N2O), tuo pirmiausia siekiama sumažinti amoniako garumą;

5.3.2.   palyginti su kontroliniu ėminiu, į kurį ureazės inhibitoriaus nebuvo įdėta, atliekant in vitro bandymą su ureazės inhibitoriumi turi būti 95 % patikimumo lygiu nustatytas karbamido (CH4N2O) hidrolizės normos sumažėjimas 20 %, remiantis analize, atlikta praėjus 14 dienų nuo panaudojimo.

 

6.  AUGALŲ BIOSTIMULIATORIAI

6.1.    Augalų biostimuliatoriaus paskirtis – stimuliuoti augalų mitybos procesus nepriklausomai nuo produkte esančio maisto medžiagų kiekio tik siekiant pagerinti vieną arba daugiau iš šių augalo ir augalo rizosferos savybių:

6.1.1.   maisto medžiagų įsisavinimo efektyvumą;

6.1.2.   atsparumą abiotiniam stresui;

6.1.3.   kokybines savybes;

6.1.4.   laisvai neįsisavinamų maisto medžiagų prieinamumą dirvožemyje ir rizosferoje.

6.2. Teršalai neturi viršyti šių kiekių:

6.2.1.   kadmis (Cd) – 1,5 mg/kg sausosios medžiagos;

6.2.2.   šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2 mg/kg sausosios medžiagos;

6.2.3.   švinas (Pb) – 120 mg/kg sausosios medžiagos;

6.2.4.   gyvsidabris (Hg) – 1 mg/kg sausosios medžiagos;

6.2.5.   nikelis (Ni) – 50 mg/kg sausosios medžiagos;

6.2.6.   arsenas (As) – 40 mg/kg sausosios medžiagos;

6.2.7.   varis (Cu) – 600 mg/kg sausosios medžiagos;

6.2.8.   cinkas (Zn) – 1500 mg/kg sausosios medžiagos;

6.2.9.   25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp;

6.2.10. 1 g arba 1 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Escherichia coli;

6.2.11. 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Listeria monocytogenes;

6.2.12. 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Vibrio spp;

6.2.13. 25 g arba 25 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Shigella spp;

6.2.14. 1 g arba 1 ml tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Staphylococcus aureus;

6.2.15. tręšiamajame produkte Enterococcaceae neturi viršyti 10 ksv/g šviežiosios masės.

6.3. Augalų biostimuliatoriai turi turėti etiketėje konkretiems augalams nurodytą poveikį.

6.4. Jeigu mikrobinis biostimuliatorius nėra aerobinė bakterija, aerobinių mikroorganizmų skaičius neturi viršyti 105 ksv/g arba ml tręšiamojo produkto ėminio.

6.5. Jeigu mikrobinis biostimuliatorius nėra grybelis, mielių ir pelėsių skaičius neturi viršyti 1 000 ksv/g arba ml tręšiamojo produkto ėminio.

6.6. Jeigu mikrobinis augalų biostimuliatorius yra skystis, jo pH vertė turi būti optimali jo sudėtyje esantiems mikroorganizmams ir augalams.

6.7. Mikrobiniai augalų biostimuliatoriai turi būti sudaryti tik iš šių mikroorganizmų arba mikroorganizmų konsorciumo, įskaitant negyvus arba tuščialąsčius mikroorganizmus ir nekenksmingus terpės, kurioje jie buvo auginami, likutinius elementus, kurie nebuvo apdoroti jokiu kitu būdu, išskyrus džiovinimą arba sublimacinį džiovinimą:

6.7.1. Azotobacter spp.;

6.7.2. Mycorrhizal fungi;

6.7.3. Rhizobium spp.

6.7.4. Azospirillum spp.

7.       PELENAI

7.1.    Medienos kuro pelenai. Teršalai neturi viršyti šių kiekių:

7.1.1.   kadmis (Cd) – 5 mg/kg sausosios medžiagos;

7.1.2.   šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2 mg/kg sausosios medžiagos;

7.1.3.   gyvsidabris (Hg) – 0,2 mg/kg sausosios medžiagos;

7.1.4.   nikelis (Ni) – 30 mg/kg sausosios medžiagos;

7.1.5.   švinas (Pb) – 50 mg/kg sausosios medžiagos;

7.1.6.   arsenas (As) – 3 mg/kg sausosios medžiagos;

7.1.7.   varis (Cu) – 200 mg/kg sausosios medžiagos;

7.1.8.   cinkas (Zn) – 1500 mg/kg sausosios medžiagos;

7.1.9.   boras (B) 250 mg/kg sausosios medžiagos;

7.1.10. vanadis (V) – 150 mg/kg sausosios medžiagos;

7.1.11. chromas (Cr) – 70 mg/kg sausosios medžiagos;

7.1.12. benz(a)pirenas, µg/kg 0,5;

7.1.13. 137Cs radionuklido savitasis aktyvumas sausuose pelenuose yra 1 ir daugiau Bq/g;

7.1.14. organinės anglies kiekis – 5% sausosios medžiagos.

7.2.      Gyvūninės kilmės pelenai. Teršalai neturi viršyti šių kiekių:

7.2.1.   kadmis (Cd) – 5 mg/kg sausosios medžiagos;

7.2.2.   šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2 mg/kg sausosios medžiagos;

7.2.3.   gyvsidabris (Hg) – 0,2 mg/kg sausosios medžiagos;

7.2.4.   nikelis (Ni) – 30 mg/kg sausosios medžiagos;

7.2.5.   švinas (Pb) – 50 mg/kg sausosios medžiagos;

7.2.6.   arsenas (As) – 3 mg/kg sausosios medžiagos;

7.2.7.   varis (Cu) – 200 mg/kg sausosios medžiagos;

7.2.8.   cinkas (Zn) – 1500 mg/kg sausosios medžiagos;

7.2.9.   boras (B) - 250 mg/kg sausosios medžiagos;

7.2.10. vanadis (V) – 150 mg/kg sausosios medžiagos;

7.2.11. chromas (Cr) – 70 mg/kg sausosios medžiagos;

7.2.12. benz(a)pirenas, µg/kg - 0,5;

7.2.13. 25 g tręšiamojo produkto ėminio neturi būti Salmonella spp.;

7.2.14. Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 viename grame ar mililitre.

7.2.15. organinės anglies kiekis – 3% sausosios medžiagos.

 

8.  TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ MIŠINIAI

8.1. Tręšiamųjų produktų mišinys turi būti sudarytas iš dviejų ar daugiau 1–6 kategorijų tręšiamųjų produktų, kurių kiekvienos sudedamosios dalies komponento tręšiamojo produkto atitiktis produktui nustatytiems reikalavimams buvo įrodyta pagal atitikties vertinimo procedūrą, taikomą šiam tręšiamajam produktui.

8.2. Dėl maišymo nė vieno sudedamojo tręšiamojo produkto savybės neturi pakisti ir pagrįstai numatomomis tręšiamųjų produktų mišinio laikymo ar naudojimo sąlygomis neturi būti daromas neigiamas poveikis žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, saugai ar aplinkai.

 

______________________________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 3D-292

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKAI PATEIKIAMŲ IR TIEKIAMŲ TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ IDENTIFIKAVIMO SĄRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.  Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų tręšiamųjų produktų identifikavimo sąraše (toliau – identifikavimo sąrašas) nustatyti tręšiamųjų produktų specialieji saugos ir kokybės reikalavimai.

2.  Identifikavimo sąraše vartojamos sąvokos:

2.1.    Antrinės augalų maisto medžiagos – cheminiai elementai, reikalingi augalams augti: kalcis (Ca), magnis (Mg), natris (Na) ir siera (S).

2.2.    Augalų biostimuliatorius – produktas, stimuliuojantis augalų mitybos procesus nepriklausomai nuo jame esančio maisto medžiagų kiekio, kurio vienintelė paskirtis – pagerinti vieną ar daugiau šio augalo arba jo rizosferos savybių: maisto medžiagų įsisavinimo efektyvumą, atsparumą abiotiniam stresui, kokybines savybes, dirvožemyje ir rizosferoje esančių laisvai neįsisavinamų  maisto medžiagų įsisavinamumą.

2.3.    Biomasė – vienos organizmų rūšies, rūšių grupės ar visos bendrijos individų masė, tenkanti ploto ar tūrio vienetui, dažniausiai išreiškiama g/m², g/m³, kg/ha drėgnos ar sausos medžiagos.

2.4.    Chelatas – kompleksinis junginys, kuriame kompleksodaris su polidentatiniu ligandu sudaro ciklus.

2.5.    Chelatinės trąšos – trąšos, kurių vienas arba daugiau mikroelementų (kompleksodariai) yra organinio junginio molekulėje (chelate).

2.6.    Durpių produktas – gaminys iš durpių su priedais, turintis daugiau kaip 50 proc. durpių.

2.7.    Kalkinimo medžiaga – oksido, hidroksido, karbonato arba silikato pavidalo kalcio ir (arba) magnio turinti neorganinė medžiaga, kurios pagrindinė paskirtis – palaikyti arba mažinti dirvožemio arba vandens rūgštumą, gerinti augalų mitybą, keisti dirvožemio fizikines savybes.

2.8.    Kompleksinės trąšos – cheminės sąveikos būdu gaunamos sudėtinės trąšos, kurių vienoje granulėje arba tirpale yra mažiausiai dvi augalų maisto medžiagos.

2.9.    Kompleksinis junginys – cheminis junginys, turintis koordinacinių ryšių.

2.10Kompleksodaris – atomas (jonas, atomų grupė), išlaikantis apie save kitus komplekso atomus (jonus, molekules).

2.11Kompleksonas – medžiaga, sudaranti su katijonais chelatinį kompleksą.

2.12Ligandas – molekulė ar jonas, kompleksiniame junginyje susijungęs koordinaciniu ryšiu su centriniu atomu (kompleksodariu).

2.13Mikroelementai – cheminiai elementai, kurių augalams reikia labai mažai: boras (B), cinkas (Zn), geležis (Fe), kobaltas (Co), manganas (Mn), molibdenas (Mo), varis (Cu).

2.14Pagrindinės augalų maisto medžiagos – cheminiai elementai, būtini augalams augti: azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K).

2.15Paprastosios trąšos – trąšos, sudarytos  tik vienos pagrindinių augalų maisto medžiagų: azoto, fosforo ar kalio.

2.16Skystosios trąšos – suspensinės trąšos arba trąšų tirpalas.

2.17Sudėtinės trąšos – trąšos ir trąšų mišiniai, gaunami chemiškai ir (arba) mechaniškai maišant mažiausiai dvi pagrindines augalų maisto medžiagas.

2.18Suspensinės trąšos – dviejų fazių sudarytos trąšos, kuriose kietosios dalelės yra išsisklaidžiusios skystoje fazėje.

2.19Tręšiamojo produkto deklaravimas – tręšiamųjų produktų pavidalo, augalų maisto medžiagų ir (ar) kitų medžiagų, veikiančių augalų augimą, kiekio ir jų tirpumo nurodymas.

2.20Trąšos tręšti per lapus – trąšos, kurias įsisavina augalų lapai.

 

II SKYRIUS

TRĘŠIAMŲJŲ PRODUKTŲ SPECIALIEJI SAUGOS IR KOKYBĖS REIKALAVIMAI

3.       Tręšiamieji produktai skirstomi taip:

3.1.               Trąšos:

3.1.1. Neorganinės trąšos:

3.1.1.1.          Neorganinės paprastosios pagrindinių augalų maisto medžiagų trąšos:

3.1.1.1.1.       Azoto trąšos:

 

 

Identifikavimo Nr.

Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis

Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis).

Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai

Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai

Pateikiama privalomoji informacija apie produktą

A.1.1.1.1               

Amonio nitratas (salietra)

Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinė sudedamoji dalis – amonio nitratas. Gali būti priedų: maltų klinčių, malto dolomito, kalcio sulfato, magnio sulfato, kizerito.

20 ℅ N

Azotas, išreikštas kaip nitratinis ir amoniakinis azotas.

Didelį azoto kiekį (N> 28 ℅) turinčių trąšų frakcija:

-              ne daugiau kaip 5 ℅ gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis

1 mm;

-              ne daugiau kaip 3 ℅ gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,5 mm.

 

Didelį azoto kiekį (N> 28 ℅) turinčiose trąšose:

-              gali būti kalcio karbonatų (kalkakmenio) arba magnio ir kalcio karbonato (dolomito);

-              trąšų, kurios iš pradžių turi patirti du 25–50 °C temperatūros šiluminius ciklus, alyvos išlaikymo laipsnis turi neviršyti 4 % masės;

-              kai azoto kiekis trąšose yra nuo 28 % iki 31,5 % masės, organinės anglies procentinė dalis turi neviršyti 0,2 % masės;

-              kai azoto kiekis trąšose yra daugiau  kaip 31,5 % masės, organinės anglies procentinė dalis turi neviršyti 0,4 % masės;

-              amonio nitrato tirpalo (10 g amonio nitrato ištirpinta 100 ml vandens) pH ≥ 4,5;

-              didžiausias chloridų kiekis – 0,02 ℅ masės;

-              didžiausias vario kiekis –

-              10 mg/kg.

Didelį azoto kiekį (N> 28 ℅) turinčiose trąšose neturi būti:

-              neorganinių priedų ar kitų inertinių medžiagų, kurios gali padidinti šilimą ar sprogimo pavojų;

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

A.1.1.1.2               

Kalcio nitratas (kalcio salietra)

Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinė sudedamoji dalis  – kalcio nitratas.

Gali būti amonio nitrato.

15 % N

Azotas, išreikštas kaip suminis azotas arba nitratinis ir amoniakinis azotas.

Didžiausias amoniakinio azoto kiekis – 1,5 % N.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Suminis kalcio oksidas (CaO).

Vandenyje tirpus kalcio oksidas (CaO).

Deklaruojamas suminis kalcio kiekiai

- kai mažiausias kalcio kiekis 2 % kalcio oksido (CaO), t. y. 1,4 % Ca.

A.1.1.1.3               

Kalcio-magnio nitratas (kalcio-magnio salietra)

Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinės sudedamosios dalys – kalcio nitratas ir magnio nitratas.

13 % N

Azotas, išreikštas kaip nitratinis azotas.

5 % MgO

Magnis, išreikštas kaip vandenyje tirpus MgO.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Suminis magnio oksidas (MgO).

Vandenyje tirpus magnio oksidas (MgO).

Deklaruojamas suminis magnio kiekis:   - kai mažiausias magnio kiekis - 2 % magnio oksido (MgO), t. y. 1,2 % Mg.

A.1.1.1.4               

Magnio nitratas

Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinė sudedamoji dalis – magnio nitrato heksahidratas

10 % N

Azotas, išreikštas kaip nitratinis azotas.

14 % MgO

Magnis, išreikštas kaip vandenyje tirpus MgO.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Suminis magnio oksidas (MgO).

Vandenyje tirpus magnio oksidas (MgO.)

A.1.1.1.5               

Natrio nitratas (natrio salietra)

Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinė sudedamoji dalis – natrio nitratas.

15 % N

Azotas, išreikštas kaip nitratinis azotas.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma. Deklaruojamas suminis natrio kiekis, kai mažiausias jo kiekis - 3 % natrio oksido (Na2O), t. y. 2,2 % Na.

A.1.1.1.6               

Čilės salietra (Kalio nitratas)

Produktas gaunamas iš gamtinio natrio nitrato, kurio pagrindinė sudedamoji dalis yra natrio nitratas.

15 % N

Azotas, išreikštas kaip nitratinis azotas.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Deklaruojamas suminis natrio kiekis, kai mažiausias jo kiekis - 3 % natrio oksido (Na2O), t. y. 2,2 % Na.

A.1.1.1.7               

Kalcio cianamidas

Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinė sudedamoji dalis – kalcio cianamidas. Gali būti priedų: kalcio oksido, druskų ir karbamido.

18 % N

Azotas, išreikštas kaip suminis azotas, ne mažiau kaip 75 % deklaruojamo azoto yra cianamido pavidalu.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Suminis kalcio oksidas (CaO).

Vandenyje tirpus kalcio oksidas (CaO).

Deklaruojamas suminis kalcio kiekis:  

- kai mažiausias kalcio kiekis 2 % kalcio oksido (CaO), t. y. 1,4 % Ca.

A.1.1.1.8               

Nitratinis kalcio cianamidas

Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinė sudedamoji dalis – kalcio cianamidas. Gali būti priedų: kalcio oksido, amonio druskų, karbamido ir nitrato.

18 % N

Azotas, išreikštas kaip suminis azotas, ne mažiau kaip 75 % deklaruojamo azoto yra cianamido pavidalu.

Nitratinio azoto kiekis:

-              mažiausias 1 % N;

-              didžiausias 3 % N.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) –2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Suminis kalcio oksidas (CaO).

Vandenyje tirpus kalcio oksidas (CaO).

 

A.1.1.1.9               

Amonio sulfatas

Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinė sudedamoji dalis – amonio sulfatas. Gali būti ne daugiau kaip 15 % kalcio nitrato (kalcio nitrato tetrahidrato).

19,7  % N

Azotas, išreikštas kaip suminis azotas.

Didžiausias nitratinio azoto kiekis – 2,2 % viso azoto, jei dedama kalcio nitrato (kalcio nitrato tetrahidrato).

 

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Deklaruojamas suminis sieros kiekis, kai mažiausias jo kiekis - 5 % sieros trioksido (SO3), t. y. 2 % S.

Suminis kalcio oksidas (CaO).

Vandenyje tirpus kalcio oksidas (CaO).

Jei prekiaujama amonio sulfato ir kalcio nitrato (kalcio nitrato tetrahidrato) mišiniu, pavadinime turi būti nurodyta „Sudėtyje yra ne daugiau kaip 15 % kalcio nitrato (kalcio nitrato tetrahidrato)“.

A.1.1.1.10            

Kalcio-amonio nitratas

Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinė sudedamoji dalis – amonio nitratas. Dar gali būti: maltų klinčių, kalcio sulfato, malto dolomito, magnio sulfato, kizerito.

20 % N

Azotas, išreikštas kaip nitratinis ir amoniakinis azotas, kiekvienas iš šių dviejų azoto pavidalų sudaro apytikriai pusę esančio azoto kiekio. Mažiausias šių karbonatų kiekis turi būti 20 %, jų grynumas ne mažesnis nei 90 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Suminis kalcio oksidas (CaO).

Vandenyje tirpus kalcio oksidas (CaO).

Suminis magnio oksidas (MgO).

Vandenyje tirpus magnio oksidas (MgO).

Suminė siera (S).

Vandenyje tirpus sieros trioksidas (SO3).

Deklaruojamas suminis sieros, magnio, kalcio kiekis: - kai mažiausias sieros kiekis - 5 % sieros trioksido (SO3), t. y. 2 % S;

- kai mažiausias magnio kiekis - 2 % magnio oksido (MgO), t. y. 1,2 % Mg;

- kai mažiausias kalcio kiekis 2 % kalcio oksido (CaO), t. y. 1,4 % Ca.

Pavadinimas „kalcio-amonio nitratas“ naudojamas tik trąšoms, kurios be amonio nitrato turi tik kalcio karbonato (pvz., kalkakmenio) ir (ar) magnio ir kalcio karbonatų (pvz., dolomito).

A.1.1.1.11            

Amonio sulfatas-nitratas

Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinės sudedamosios dalys – amonio nitratas ir amonio sulfatas.

25 % N

Azotas, išreikštas kaip amoniakinis ir nitratinis azotas.

Mažiausias nitratinio azoto kiekis – 5 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Suminė siera (S).

Vandenyje tirpus sieros trioksidas (SO3). Deklaruojamas suminis sieros kiekis: - kai mažiausias sieros kiekis - 5 % sieros trioksido (SO3), t. y. 2 % S.

A.1.1.1.12            

Magnio sulfatas-nitratas

Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinės sudedamosios dalys – amonio nitratas, amonio sulfatas ir magnio sulfatas.

19 % N

Azotas, išreikštas kaip amoniakinis ir nitratinis azotas.

Mažiausias nitratinio azoto kiekis – 6 % N.

5 % MgO

Magnis, išreikštas kaip vandenyje tirpus MgO.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Suminis magnio oksidas (MgO).

Vandenyje tirpus magnio oksidas (MgO).

Suminė siera (S).

Vandenyje tirpus sieros trioksidas (SO3).

Deklaruojamas suminis sieros, magnio kiekis: - kai mažiausias sieros kiekis - 5 % sieros trioksido (SO3), t. y. 2 % S;

- kai mažiausias magnio kiekis - 2 % magnio oksido (MgO), t. y. 1,2 % Mg.

A.1.1.1.13            

Magnio amonio-nitratas

Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinės sudedamosios dalys yra amonio nitratas ir magnio sudėtinės druskos (dolomitas, magnio karbonatas ir (ar) magnio sulfatas).

19 % N

Azotas, išreikštas kaip amoniakinis ir nitratinis azotas.

Mažiausias nitratinio azoto kiekis – 6 % N.

5 % MgO

Magnis, išreikštas kaip suminis MgO.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 1500;

-              arsenas – 40.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Suminis magnio oksidas (MgO).

Vandenyje tirpus magnio oksidas (MgO).

Suminė siera (S).

Vandenyje tirpus sieros trioksidas (SO3).

Deklaruojamas suminis sieros, magnio kiekis: - kai mažiausias sieros kiekis - 5 % sieros trioksido (SO3), t. y. 2 % S;

- kai mažiausias magnio kiekis - 2 % magnio oksido (MgO), t. y. 1,2 % Mg;

A.1.1.1.14            

Karbamidas

Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinės sudedamosios dalys – karbonildiami-das (karbamidas).

44 % N

Suminis karbamidinis azotas (įskaitant biuretą).

Didžiausias biureto kiekis – 1,2 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

-              biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.

Suminis azotas (N).

A.1.1.1.15            

Krotonilideno dikarbamidas

Produktas gaunamas reaguojant karbamidui ir krotono aldehidui.

Monomerinis junginys.

28 % N

Azotas, išreikštas kaip suminis azotas.

Mažiausias krotonilideno dikarbamido azoto kiekis – 25 % N.

Didžiausias karbamidinio azoto kiekis – 3 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

-              biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma (tarp jų ir krotonilideno dikarbamido azotas).

A.1.1.1.16            

Izobutilideno dikarbamidas

Produktas gaunamas reaguojant karbamidui ir izobutirilaldehidui.

Monomerinis junginys.

28 % N

Azotas, išreikštas kaip suminis azotas.

Mažiausias izobutilideno dikarbamido azoto kiekis – 25 % N.

Didžiausias karbamidinio azoto kiekis – 3 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

-              biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma (tarp jų ir izobutilide-no dikarbamido azotas).

A.1.1.1.17            

Karbamido formaldehidas

Produktas gaunamas reaguojant karbamidui ir formaldehidui; pagrindinė sudedamoji dalis – karbamido formaldehidas.

Polimerinis junginys.

36 % N

Azotas, išreikštas kaip suminis azotas.

Mažiausiai 3/5 deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti karštame vandenyje tirpių junginių pavidalu.

Mažiausias karbamido formaldehido azoto kiekis – 31 % N.

Didžiausias karbamidinio azoto kiekis – 5 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

-              biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma (tarp jų ir formaldehi-do karbamido, tirpus šaltame vandenyje, azotas ir formaldehido karbamido azotas, tirpus tik karštame vandenyje).

A.1.1.1.18            

Azoto trąšos, turinčios krotonilideno dikarbamido

Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinės sudedamosios dalys  – krotonilideno dikarbamidas ir paprastosios azoto trąšos, išskyrus kalcio cianamidą, nitratinio kalcio cianamidą, amonio nitratą ir kalcio-amonio nitratą.

18 % N

Azotas, išreikštas kaip suminis azotas.

Mažiausias amoniakinio ir (ar) nitratinio ir (ar) karbamidinio azoto kiekis – 3 %.

Mažiausiai 1/3 deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš krotonilideno dikarbamido.

 

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

-              biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma (tarp jų ir krotonilideno dikarbamido azotas).

A.1.1.1.19            

Azoto trąšos, turinčios izobutilideno dikarbamido

Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinės sudedamosios dalys – izobutilideno dikarbamidas ir paprastosios azoto trąšos, išskyrus kalcio cianamidą, nitratinio kalcio cianamidą, amonio nitratą ir kalcio-amonio nitratą.

18 % N

Azotas, išreikštas kaip suminis azotas.

Mažiausias amoniakinio ir (ar) nitratinio ir (ar) karbamidinio azoto kiekis – 3 %.

Mažiausiai 1/3 deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš izobutilideno dikarbamido.

 

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

-              biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma (tarp jų ir izobutilideno dikarbamido azotas).

A.1.1.1.20            

Azoto trąšos, turinčios karbamido formaldehido

Cheminiu būdu gaunamas produktas; pagrindinės sudedamosios dalys – izobutilideno dikarbamidas ir paprastosios azoto trąšos, išskyrus kalcio cianamidą, nitratinio kalcio cianamidą, amonio nitratą ir kalcio-amonio nitratą.

18 % N

Azotas, išreikštas kaip suminis azotas.

Mažiausias amoniakinio ir (ar) nitratinio ir (ar) karbamidinio azoto kiekis – 3 %.

Mažiausiai 1/3 deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš karbamido formaldehido.

Mažiausiai 3/5 karbamido formaldehido azoto turi būti karštame vandenyje tirpaus junginio azotas.

 

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

-              kadmis – 3,0;

-              Selenas – 20 mg/kg;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

-              biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma (tarp jų ir karbamido formaldehido azotas, karbamido formaldehido azotas, tirpus šaltame vandenyje bei karbamido formaldehido azotas, tirpus tik karštame vandenyje).

A.1.1.1.21            

Karbamido-amonio sulfatas

Produktas gaunamas cheminiu būdu iš karbamido ir amonio sulfato.

30 % N

Azotas, išreikštas kaip amoniakinis ir karbamidinis azotas.

Mažiausias amoniakinio azoto kiekis – 4 %.

Mažiausias sieros kiekis, išreikštas kaip sieros trioksidas – 12 %.

 

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

-              biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Suminė siera (S).

Vandenyje tirpus sieros trioksidas (SO3).

Deklaruojamas suminis sieros, kiekis: - kai mažiausias sieros kiekis - 5 % sieros trioksido (SO3), t. y. 2 % S.

 

3.1.1.1.2.        Fosforo trąšos:

 

Identifikavimo  Nr.

Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis

Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis).

Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai

Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai

Pateikiama privalomoji informacija apie produktą

A.1.1.2.1               

Superfosfatas

Produktas gaunamas maltam neorganiniam fosfatui arba apatitui reaguojant su sieros rūgštimi; pagrindinės sudedamosios dalys – kalcio dihidrofosfatas ir kalcio sulfatas.

16 % P2O5

Fosforas, išreikštas kaip fosforo pentoksidas, tirpus neutraliame amonio citrato tirpale. Mažiausiai 93 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta vandenyje.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis fosforo pentoksidas (P2O5).

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5).

Suminis kalcio oksidas (CaO).

Vandenyje tirpus kalcio oksidas (CaO).

Suminė siera (S).

Vandenyje tirpus sieros trioksidas (SO3).

Deklaruojamas suminis sieros, kalcio kiekis: - kai mažiausias sieros kiekis - 5 % sieros trioksido (SO3), t. y. 2 % S;

- kai mažiausias kalcio kiekis 2 % kalcio oksido (CaO), t. y. 1,4 % Ca.

A.1.1.2.2               

Dvigubasis superfosfatas

Produktas gaunamas maltam neorganiniam fosfatui arba apatitui reaguojant su sieros ir fosforo rūgštimi; pagrindinės sudedamosios dalys  – kalcio dihidrofosfatas bei kalcio sulfatas.

25 % P2O5

Fosforas, išreikštas kaip fosforo pentoksidas, tirpus neutraliame amonio citrato tirpale.

Mažiausiai 93 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta vandenyje.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis fosforo pentoksidas (P2O5).

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5).

Deklaruojamas suminis sieros, kalcio kiekiai: - kai mažiausias sieros kiekis - 5 % sieros trioksido (SO3), t. y. 2 % S;

- kai mažiausias kalcio kiekis 2 % kalcio oksido (CaO), t. y. 1,4 % Ca.

A.1.1.2.3               

Trigubasis superfosfatas

Produktas

gaunamas maltam neorganiniam fosfatui reaguojant su fosforo rūgštimi; pagrindinė sudedamoji dalis – kalcio dihidrofosfatas.

38 % P2O5

Fosforas, išreikštas kaip fosforo pentoksidas, tirpus neutraliame amonio citrato tirpale

Mažiausiai 85 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta vandenyje.

Bandomasis ėminys – 3g.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis fosforo pentoksidas (P2O5).

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5).

Suminis kalcio oksidas (CaO).

Vandenyje tirpus kalcio oksidas (CaO).

Suminė siera (S).

Vandenyje tirpus sieros trioksidas (SO3).

Deklaruojamas suminis sieros, kalcio kiekis: - kai mažiausias sieros kiekis - 5 % sieros trioksido (SO3), t. y. 2 % S;

- kai mažiausias kalcio kiekis 2 % kalcio oksido (CaO), t. y. 1,4 % Ca.

A.1.1.2.4               

Iš dalies ištirpintas gamtinis fosfatas

Produktas, gaunamas iš dalies tirpinant maltą gamtinį fosfatą sieros arba fosforo rūgštyje; pagrindinės sudedamosios dalys – kalcio dihidrofosfa-tas, kalcio fosfatas ir kalcio sulfatas.

20 % P2O5

Fosforas, išreikštas kaip neorganinėse rūgštyse tirpus P2O5, kurio mažiausiai 40 % deklaruojamo kiekio tirpsta vandenyje.

Dalelių dydis:

-              mažiausiai 90 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm;

-              mažiausiai 98 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,630 mm.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis fosforo pentoksidas (P2O5).

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5).

Suminis kalcio oksidas (CaO).

Vandenyje tirpus kalcio oksidas (CaO).

Deklaruojamas suminis kalcio kiekis:  

- kai mažiausias kalcio kiekis 2 % kalcio oksido (CaO), t. y. 1,4 % Ca.

A.1.1.2.5               

Iš dalies ištirpintas gamtinis fosfatas su magniu

Produktas gaunamas iš dalies tirpinant maltą gamtinį fosfatą sieros arba fosforo rūgštyje, į kurį pridedama magnio sulfato arba magnio oksido, pagrindinės jo sudedamosios dalys – monokalcio fosfatas, trikalcio fosfatas, kalcio sulfatas ir magnio sulfatas.

16 % P2O5

6 % MgO

Fosforas, išreikštas kaip P2O5, tirpus neorganinėse rūgštyse, mažiausiai 40 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta vandenyje.

Dalelių dydis:

-              mažiausiai 90 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm;

-              mažiausiai 98 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,630 mm.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis fosforo pentoksidas (P2O5).

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5).

Suminis magnio oksidas (MgO).

Vandenyje tirpus magnio oksidas (MgO).

Suminis kalcio oksidas (CaO).

Vandenyje tirpus kalcio oksidas (CaO).

Suminė siera (S).

Vandenyje tirpus sieros trioksidas (SO3).

Deklaruojamas suminis sieros, magnio, kalcio kiekiai: - kai mažiausias sieros kiekis - 5 % sieros trioksido (SO3), t. y. 2 % S;

- kai mažiausias magnio kiekis - 2 % magnio oksido (MgO), t. y. 1,2 % Mg;

- kai mažiausias kalcio kiekis 2 % kalcio oksido (CaO), t. y. 1,4 % Ca.

A.1.1.2.6               

Kalcio hidrofosfatas

Produktas gaunamas nusodinant fosforo rūgštį, tirpiu pavidalu gautą iš neorganinių fosfatų arba kaulų; pagrindinė sudedamoji dalis – kalcio hidrofosfato dihidratas.

38 % P2O5

Fosforas, išreikštas kaip šarminiame amonio citrato tirpale (Petermann'o tirpale)  tirpus fosforo pentoksidas.

Dalelių dydis:

-              mažiausiai 90 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm;

-              mažiausiai 98 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,630 mm.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis fosforo pentoksidas (P2O5).

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5).

Suminis kalcio oksidas (CaO).

Vandenyje tirpus kalcio oksidas (CaO).

Deklaruojamas suminis kalcio kiekis - kai mažiausias kalcio kiekis 2 % kalcio oksido (CaO), t. y. 1,4 % Ca.

A.1.1.2.7               

Termofosfatas

Produktas gaunamas sukepinant maltus gamtinius fosfatus su šarminiais junginiais ir silicio rūgštimi; pagrindinės sudedamosios dalys – bazinis kalcio fosfatas ir kalcio silikatas.

25 % P2O5

Fosforas, išreikštas kaip šarminiame amonio citrato tirpale (Petermann'o tirpale)   tirpus fosforo pentoksidas.

Dalelių dydis:

-              mažiausiai 75 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm;

-              mažiausiai 96 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,630 mm.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis fosforo pentoksidas (P2O5).

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5).

Suminis kalcio oksidas (CaO).

Vandenyje tirpus kalcio oksidas (CaO).

Deklaruojamas suminis kalcio kiekis;

- kai mažiausias kalcio kiekis 2 % kalcio oksido (CaO), t. y. 1,4 % Ca.

A.1.1.2.8               

Aliuminio-

kalcio fosfatas

Amorfinis produktas gaunamas kaitinant ir malant; pagrindinės sudedamosios dalys – aliuminio ir kalcio fosfatai.

30 % P2O5

Fosforas, išreikštas kaip neorganinėse rūgštyse tirpus P2O5, mažiausiai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta šarminiame amonio citrato tirpale (Joulie).

Dalelių dydis:

-              mažiausiai 90 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm;

-              mažiausiai 98 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,630 mm.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis fosforo pentoksidas (P2O5).

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O Suminis kalcio oksidas (CaO).

Vandenyje tirpus kalcio oksidas (CaO).

Deklaruojamas suminis kalcio kiekis;

- kai mažiausias kalcio kiekis 2 % kalcio oksido (CaO), t. y. 1,4 % Ca.

A.1.1.2.9               

Minkštasis maltas gamtinis fosfatas

Produktas

gaunamas malant minkštuosius gamtinius fosfatus; pagrindinės sudedamosios dalys – kalcio fosfatas ir kalcio karbo-natas.

25 % P2O5

Fosforas, išreikštas neorganinėse rūgštyse tirpiu fosforo pentoksidu, mažiausiai 55 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta 2 % skruzdžių rūgštyje.

Dalelių dydis:

-              mažiausiai 90 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm;

-              mažiausiai 99 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,125 mm.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis fosforo pentoksidas (P2O5).

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5).

Medžiagos, galinčios išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm, masės procentinė dalis.

Suminis kalcio oksidas (CaO).

Vandenyje tirpus kalcio oksidas (CaO).

Deklaruojamas suminis kalcio kiekis;

- kai mažiausias kalcio kiekis 2 % kalcio oksido (CaO), t. y. 1,4 %

A.1.1.2.10            

Šlakas:

tomamilčių fosfatai;

tomamilčiai

Produktas gaunamas lydant plieną iš fosforo turinčių lydalų; pagrindinės sudedamosios dalys – kalcio silikatas ir fosfatas.

12 % P2O5

Fosforas, išreikštas kaip neorganinėse rūgštyse tirpus fosforo pentoksidas, kurio mažiausiai 75 % deklaruojamo kiekio tirpsta 2 % citrinų rūgštyje.Arba:

10 % P2O5

Fosforas, išreikštas kaip fosforo pentoksidas, tirpus 2 % citrinų rūgštyje.

Dalelių dydis:

-              mažiausiai 75 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm;

-              mažiausiai 96 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,630 mm.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis fosforo pentoksidas (P2O5).

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5).

Suminis kalcio oksidas (CaO).

Vandenyje tirpus kalcio oksidas (CaO).

Deklaruojamas suminis kalcio kiekis;

- kai mažiausias kalcio kiekis 2 % kalcio oksido (CaO), t. y. 1,4 %

 

3.1.1.1.3.        Kalio trąšos:

 

Identifikavimo Nr.

Tręšiamojo produkto pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis

Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis).

Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai

Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai

Pateikiama privalomoji informacija apie produktą

A.1.1.3.1               

Neapdorota kalio druska

Produktas gaunamas iš neapdorotų kalio druskų.

9% K2O

Kalis, išreikštas kaip vandenyje tirpus K2O.

2 % MgO

Magnis, išreikštas kaip vandenyje tirpus MgO.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 150;

-              arsenas – 40.

Kalio oksidas (K2O).

Suminis magnio oksidas (MgO).

Vandenyje tirpus magnio oksidas (MgO).

A.1.1.3.2               

Sodrinta nevalyta kalio druska

Produktas gaunamas iš nevalytų kalio druskų, sodrintų maišant su kalio chloridu.

18 % K2O

Kalis, išreikštas kaip vandenyje tirpus K2O.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 150;

-              arsenas – 40.

Kalio oksidas (K2O).

Suminis magnio oksidas (MgO).

Vandenyje tirpus magnio oksidas (MgO).

A.1.1.3.3               

Kalio chloridas

Produktas gaunamas iš neapdorotų kalio druskų; pagrindinė sudedamoji dalis  – kalio chloridas.

37 % K2O

Kalis, išreikštas kaip vandenyje tirpus K2O.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Kalio oksidas (K2O).

Chloridai (Cl).

A.1.1.3.4               

Kalio chloridas, turintis magnio druskų

Produktas gaunamas iš neapdorotų kalio druskų pridedant magnio druskų; pagrindinės sudedamosios dalys – kalio chloridas ir magnio druskos.

37 % K2O

Kalis, išreikštas kaip vandenyje tirpus K2O.

5 % MgO

Magnis, išreikštas kaip vandenyje tirpus MgO.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Kalio oksidas (K2O).

Suminis magnio oksidas (MgO).

Vandenyje tirpus magnio oksidas (MgO).

A.1.1.3.5               

Kalio sulfatas

Produktas gaunamas cheminiu būdu iš kalio druskų; pagrindinė sudedamoji dalis – kalio sulfatas. Gali būti magnio druskų.

47 % K2O

Kalis, išreikštas kaip vandenyje tirpus K2O.

Didžiausias chloridų kiekis – 3 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Kalio oksidas (K2O).

Suminė siera (S).

Vandenyje tirpus sieros trioksidas (SO3).

Deklaruojamas suminis sieros kiekis;

- kai mažiausias 5 % sieros trioksido (SO3), t. y. 2 % S.

A.1.1.3.6               

Kalio sulfatas, turintis magnio druskos

Produktas gaunamas cheminiu būdu iš kalio druskų; pagrindinės sudedamosios dalys – kalio sulfatas ir magnio sulfatas. Gali būti magnio druskų.

22 % K2O

Kalis, išreikštas kaip vandenyje tirpus K2O.

8 % MgO

Magnis, išreikštas kaip vandenyje tirpus MgO.

Didžiausias chloridų kiekis – 3 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios produkto:

– selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Kalio oksidas (K2O).

Suminis magnio oksidas (MgO).

Vandenyje tirpus magnio oksidas (MgO).

Suminė siera (S).

Vandenyje tirpus sieros trioksidas (SO3).

Deklaruojamas suminis sieros, magnio kiekis: - kai mažiausias sieros kiekis - 5 % sieros trioksido (SO3), t. y. 2 % S;

- kai mažiausias magnio kiekis - 2 % magnio oksido (MgO), t. y. 1,2 % Mg.

A.1.1.3.7               

Kizeritas (magnio sulfatas) ir kalio sulfatas

Produktas gaunamas iš kizerito, pridedant kalio sulfato.

8 % MgO

Magnis, išreikštas kaip vandenyje tirpus MgO.

6 % K2O

Kalis, išreikštas kaip vandenyje tirpus K2O.

Suminis kiekis – 20 % (MgO+K2O).Didžiau-sias chloridų kiekis 3%.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos: – selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Kalio oksidas (K2O).

Suminis magnio oksidas (MgO).

Vandenyje tirpus magnio oksidas (MgO).

Suminė siera (S).

Vandenyje tirpus sieros trioksidas (SO3).

Deklaruojamas suminis sieros, magnio kiekiai: - kai mažiausias sieros kiekis - 5 % sieros trioksido (SO3), t. y. 2 % S;

- kai mažiausias magnio kiekis - 2 % magnio oksido (MgO), t. y. 1,2 % Mg;

 

 

 

3.1.1.2.          Neorganinės kompleksinės pagrindinių augalų maisto medžiagų trąšos:

3.1.1.2.1.       NPK trąšos:

 

Identifikavimo Nr.

Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis

Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis).

Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai

Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai

Pateikiama privalomoji informacija apie produktą

A.1.2.1.1               

NPK trąšos

Produktas gaunamas cheminiu arba maišymo būdu, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių augalų maisto medžiagų.

Suminis kiekis – 20 % (N + P2O5 + K2O).

Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 3 ℅ N, 5 % P2O5 ir 5 % K2O.

 

NPK trąšos, neturinčios tomamilčių, termofosfatų, aliuminio-kalcio fosfato, iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir minkštojo malto gamtinio fosfato, neorganinėse rūgštyse tirpaus P2O5 negali būti daugiau kaip 2 ℅.

 

NPK trąšos, turinčios minkštojo malto gamtinio fosfato arba iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato, kuriose neturi būti tomamilčių, termofosfato ir aliuminio-kalcio fosfato.

Šiose trąšose turi būti:

-              mažiausiai 2 % P2O5, tirpaus tik neorganinėse rūgštyse;

-              mažiausiai 5 % P2O5, tirpaus vandenyje ir neutraliame amonio citrate;

-              mažiausiai 2,5 % vandenyje tirpaus P2O5.

 

NPK trąšos, turinčios aliuminio-kalcio fosfato, neturi būti tomamilčių, termofosfato, minkštojo malto gamtinio fosfato ir iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato.

Šiose trąšose turi būti:

-              mažiausiai 2 % vandenyje tirpaus P2O5;

-              mažiausiai 5 % P2O5 tirpaus neorganinėse rūgštyse;

-              mažiausiai 75 % P2O5 kiekio tirpaus šarminiame amonio citrato tirpale.

 

Pagrindinių fosfatinių sudedamųjų medžiagų dalelių dydis:

tomamilčių: mažiausiai 75 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm;

aliuminio-kalcio fosfatas: mažiausiai 90 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm;

termofosfatų: mažiausiai 75 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm;

minkštojo malto gamtinio fosfato: mažiausiai 90 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm;

iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato: mažiausiai 90 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

-              biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.

Azotas

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Fosforas

Suminis fosforo pentoksidas (P2O5).

Fosforo pentoksidas (P2O5):

1. NPK trąšos, neturinčios tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir gamtinio fosfato, turi būti deklaruojamos pagal P2O5 tirpumą vandenyje, neutraliame amonio citrate ir tirpus neutraliame amonio citrate bei vandenyje:

-              kai vandenyje tirpaus P2O5 yra mažiau kaip 2 %, deklaruojamas tik tirpumas neutraliame amonio citrate;

-              kai vandenyje tirpus P2O5 sudaro mažiausiai 2 %, deklaruojamas tirpumas neutraliame amonio citrate bei vandenyje ir turi būti nurodytas vandenyje tirpaus P2O5 kiekis (tirpumas vandenyje)

 

2a. NPK trąšos, turinčios minkštojo malto gamtinio fosfato arba iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato, kuriose neturi būti tomamilčių, termofosfato ir aliuminio-kalcio fosfato, deklaruojamos pagal tirpumą vandenyje, neutraliame amonio citrate bei vandenyje ir tirpumą tik neorganinėse rūgštyse.

Šio tipo trąšos turi būti parduodamos pavadinimu „NPK trąšos, turinčios minkštojo malto gamtinio fosfato“ arba „NPK trąšos, turinčios iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato“.

 

2b. NPK trąšos, turinčios aliuminio-kalcio fosfato, kuriose neturi būti tomamilčių, termofosfato, minkštojo malto gamtinio fosfato ir iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato, deklaruojamas tirpumas vandenyje ir neorganinėse rūgštyse. Mažiausiai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta šarminiame amonio citrato tirpale (taikomas atėmus tirpumą vandenyje).

Šio tipo trąšos turi būti parduodamos pavadinimu „NPK trąšos, turinčios aliuminio-kalcio fosfato“.

 

3. Jei NPK trąšose yra tik viena iš šių medžiagų: tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, minkštojo malto gamtinio fosfato, turi būti nurodoma sudėtyje esanti medžiaga.

Šių trąšų tirpumas deklaruojamas:

-               trąšų, kurių sudėtyje yra tomamilčių, nurodomas tirpumas neorganinėse rūgštyse, kai mažiausiai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta 2 % citrinų rūgštyje ir tirpumas 2 % citrinų rūgštyje;

-               trąšų, kurių sudėtyje yra termofosfato, nurodomas tirpumas šarminiame amonio citrato tirpale;

-               trąšų, kurių sudėtyje yra aliuminio-kalcio fosfato, nurodomas tirpumas neorganinėse rūgštyse, kai mažiausiai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta šarminiame amonio citrato tirpale;

-               trąšų, kurių sudėtyje yra minkštojo malto gamtinio fosfato, nurodomas tirpumas neorganinėse rūgštyse, kai mažiausiai 55 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta 2 % skruzdžių rūgštyje.

Kalis

Vandenyje tirpus kalio oksidas (K2O).

Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 3 % Cl kiekiui

Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis(Cl).

A.1.2.1.2               

NPK trąšos, turinčios krotonilideno dikarbamido, izobutilideno dikarbamido arba karbamido formaldehido

Produktas gaunamas cheminiu būdu, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų, turintis kroto-nilideno dikarbamido, arba izobutilideno dikarbamido, arba karbami-do formaldehido.

Suminis kiekis – 20 % (N + P2O5 + K2O)

Minimalus kiekvienos maisto medžiagos – 5 ℅ N, 5 % P2O5 ir 5 % K2O.

Mažiausiai 1/4 suminio deklaruojamo azoto kiekio turi būti krotonilideno dikarbamido, izobutilideno dikarbamido arba karbamido formaldehido azoto forma.

Mažiausiai 3/5 azoto kiekio, deklaruojamo karbamido formaldehido azoto forma turi tirpti karštame vandenyje.

NPK trąšos, neturinčios tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir gamtinio fosfato, neorganinėse rūgštyse tirpaus P2O5 kiekis neturi būti didesnis

kaip 2 %.

 

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 60;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 10;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

-              biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.

Azotas

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma (tarp jų ir krotonilideno dikarbamido azotas, izobutilideno dikarbamido azotas, karbamido formaldehido azotas, tirpus tik karštame vandenyje, bei karbamido formaldehido azotas, tirpus šaltame vandenyje).

Fosforas

Suminis fosforo pentoksidas (P2O5).

Tirpus fosforo pentoksidas (P2O5):

NPK trąšos, neturinčios tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir gamtinio fosfato, turi būti deklaruojamos pagal tirpumą vandenyje, neutraliame amonio citrate arba neutraliame amonio citrate bei vandenyje:

-               kai vandenyje tirpaus P2O5 yra mažiau kaip 2 %, deklaruojamas tirpumas tik neutraliame amonio citrate;

-               kai vandenyje tirpus P2O5 sudaro mažiausiai 2 %, deklaruojamas tirpumas pagal tirpumą neutraliame amonio citrate bei vandenyje. Taip pat turi būti nurodytas vandenyje tirpaus P2O5 kiekis (tirpumas vandenyje).

Kalis

Vandenyje tirpus kalio oksidas (K2O).

Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 3 % Cl kiekiui

Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis (Cl)

 

 

3.1.1.2.2.        NP trąšos:

 

Identifikavimo Nr.

Bendrinis tręšiamojo produkto pavadini-mas

Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis

Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis).

Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai

Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai

Pateikiama privalomoji informacija apie produktą

A.1.2.2.1               

NP trąšos

Produktas gaunamas cheminiu arba maišymo būdu, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų.

Suminis kiekis – 18 % (N + P2O5);

Minimalus kiekvienos maisto medžiagos – 3 ℅ N, 5 % P2O5;

NP trąšos, neturinčios tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir minkštojo malto gamtinio fosfato, neorganinėse rūgštyse tirpaus P2O5 kiekis neturi būti didesnis kaip

2 %.

NP trąšos, turinčios minkštojo malto gamtinio fosfato arba iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir kuriose neturi būti tomamilčių, termofosfato ir aliuminio-kalcio fosfato.

Šiose trąšose turi būti:

-              mažiausiai 2 % P2O5, tirpaus tik neorganinėse rūgštyse;

-              mažiausiai 5 % P2O5, tirpaus vandenyje ir neutraliame amonio citrate;

-              mažiausiai 2,5 % vandenyje tirpaus P2O5.

NP trąšos, turinčios aliuminio-kalcio fosfato be tomamilčių, termofosfato, minkštojo malto gamtinio fosfato ir iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato. Šiose trąšose turi būti:

-              mažiausiai 2 % vandenyje tirpaus P2O5;

-              mažiausiai 5 % P2O5 tirpaus neorganinėse rūgštyse, kai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta šarminiame amonio citrato tirpale.

Pagrindinių fosfatinių sudedamųjų medžiagų dalelių dydis:

tomamilčių: mažiausiai 75 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm;

aliuminio-kalcio fosfatas: mažiausiai 90 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm;

termofosfatų: mažiausiai 75 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm;

minkštojo malto gamtinio fosfato: mažiausiai 90 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm;

iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato: mažiausiai 90 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

-              biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.

Azotas

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Fosforas

Suminis fosforo pentoksidas (P2O5).

Tirpus fosforo pentoksidas (P2O5):

1. NP trąšų, neturinčių tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir minkštojo malto gamtinio fosfato, turi būti deklaruojamas tirpumas vandenyje, neutraliame amonio citrate arba neutraliame amonio citrate bei vandenyje:

-               kai vandenyje tirpus P2O5 sudaro mažiau kaip 2 %, deklaruojamas tik jo tirpumas neutraliame amonio citrate;

-               kai vandenyje tirpus P2O5 sudaro mažiausiai 2 %, deklaruojamas tik jo tirpumas neutraliame amonio citrate ir vandenyje.

2a. NP trąšos, turinčios minkštojo malto gamtinio fosfato arba iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir  kuriose neturi būti tomamilčių, termofosfato ir aliuminio-kalcio fosfato, deklaruojamos pagal tirpumą vandenyje, neutraliame amonio citrate bei vandenyje ir tik neorganinėse rūgštyse.

Šio tipo trąšos turi būti parduodamos pavadinimu „NP trąšos, turinčios minkštojo malto gamtinio fosfato“, arba „NP trąšos, turinčios iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato“.

2b. NP trąšos, turinčios aliuminio-kalcio fosfato ir kuriose  neturi būti tomamilčių, termofosfato, minkštojo malto gamtinio fosfato ir iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato, deklaruojamos pagal tirpumą vandenyje neorganinėse rūgštyse, kai mažiausiai

75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta šarminiame amonio citrato tirpale (Joulie).

Šio tipo trąšos turi būti parduodamos pavadinimu „NP trąšos, turinčios aliuminio-kalcio fosfato“.

3. Jei NP trąšose yra tik viena iš šių medžiagų: tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, minkštojo malto gamtinio fosfato, turi būti nurodoma sudėtyje esanti medžiaga.

Šių trąšų tirpumas deklaruojamas:

-               trąšų, kurių sudėtyje yra tomamilčių, nurodomas tirpumas neorganinėse rūgštyse, kai mažiausiai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta 2 % citrinų rūgštyje ir tirpumas 2 % citrinų rūgštyje;

-               trąšų, kurių sudėtyje yra termofosfato, nurodomas tirpumas šarminiame amonio citrato tirpale;

-               trąšų, kurių sudėtyje yra aliuminio-kalcio fosfato, nurodomas tirpumas neorganinėse rūgštyse, kai mažiausiai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta šarminiame amonio citrato tirpale;

-               trąšų, kurių sudėtyje yra minkštojo malto gamtinio fosfato, nurodomas tirpumas neorganinėse rūgštyse, kai mažiausiai 55 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta 2 % skruzdžių rūgštyje.

A.1.2.2.2               

NP trąšos, turinčios krotonilideno dikarbamido, izobutilideno dikarbamido arba karbamido formaldehido

Produktas gaunamas cheminiu būdu, nepridedant gyvūninių arba augalinių  organinių maisto medžiagų, turintis krotonilideno dikarbamido, arba izobutilideno dikarbamido, arba karbamido formaldehido.

Suminis kiekis – 18 % (N + P2O5)

Minimalus kiekvienos maisto medžiagos – 5 ℅ N, 5 % P2O5.

Mažiausiai ¼  suminio deklaruojamo azoto kiekio turi būti krotoni-lideno dikarbamido, izobutilideno dikarbamido arba karbamido formaldehido azoto forma.

Mažiausiai 3/5 azoto kiekio, deklaruojamo karbamido formaldehido azoto forma turi tirpti karštame vandenyje.

NPK trąšų, neturinčių tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir gamtinio fosfato, neorganinėse rūgštyse tirpaus P2O5 kiekis neturi būti didesnis kaip 2 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

-              biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.

Azotas

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma (tarp jų ir krotonilideno dikarbamido azotas, izobutilideno dikarbamido azotas, karbamido formaldehido azotas, tirpus tik karštame vandenyje bei karbamido formaldehido azotas, tirpus šaltame vandenyje).

Fosforas

Suminis fosforo pentoksidas (P2O5).

Tirpus fosforo pentoksidas (P2O5):

NPK trąšos, neturinčios tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir gamtinio fosfato, turi būti deklaruojamos pagal tirpumą vandenyje, neutraliame amonio citrate arba neutraliame amonio citrate bei vandenyje:

-               kai vandenyje tirpaus P2O5 yra mažiau kaip 2 %, deklaruojamas tirpumas tik neutraliame amonio citrate;

-               kai vandenyje tirpus P2O5 sudaro mažiausiai 2 %, deklaruojamas tirpumas pagal tirpumą neutraliame amonio citrate bei vandenyje. Taip pat turi būti nurodytas vandenyje tirpaus P2O5 kiekis (tirpumas vandenyje).

 

 

 

3.1.1.2.3.        NK trąšos:

 

Identifikavimo Nr.

Tręšiamojo produkto pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsiasdalis

Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis).

Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai

Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai

Pateikiama privalomoji informacija apie produktą

A.1.2.3.1               

NK trąšos

Produktas gaunamas cheminiu arba maišymo būdu, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų.

Suminis kiekis – 18 % (N + K2O)

Minimalus kiekis kiekvienos maisto medžiagos – 3 ℅ N, 5 % K2O .

 

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

-              biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.

Azotas

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Kalis

Vandenyje tirpus kalio oksidas (K2O).

Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 3 % Cl kiekiui

Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis (Cl)

A.1.2.3.2               

NK trąšos, turinčios krotonilideno dikarbamido, izobutilideno dikarbamido arba karbamido formaldehido

Produktas gaunamas cheminiu būdu, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų, turintis krotonilideno dikarbamido, arba izobutilideno dikarbamido, arba karbamido formaldehido.

Suminis kiekis – 18 % (N + K2O)

Minimalus kiekis kiekvienos maisto medžiagos – 5 ℅ N, 5 % K2O.

Mažiausiai 1/4 suminio deklaruojamo azoto kiekio turi būti krotonilideno dikarbamido, izobutilideno dikarbamido arba karbamido formaldehido azoto forma.

Mažiausiai 3/5 azoto kiekio, deklaruojamo karbamido formaldehido azoto forma, turi tirpti karštame vandenyje.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

biuretas C2H3N3O2) – 12 g/kg.

Azotas

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma (tarp jų ir krotonilideno dikarbamido azotas, izobutilideno dikarbamido azotas, karbamido formaldehido azotas tirpus tik karštame vandenyje bei karbamido formaldehido azotas, tirpus šaltame vandenyje).

Kalis

Vandenyje tirpus kalio oksidas(K2O)

Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 3 % Cl kiekiui

Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis (Cl).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.1.1.2.4.        PK trąšos:

 

Identifikavimo Nr.

Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsiasdalis

Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis).

Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai

Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai

Pateikiama privalomoji informacija apie produktą

A.1.2.4.1               

PK trąšos

Produktas gaunamas cheminiu arba maišymo būdu, nepridedant gyvūninių arba augalinių

organinių maisto medžiagų.

Suminis kiekis – 18 % (P2O5 + K2O)

Minimalus kiekvienos maisto medžiagos – 5 ℅ P2O5, 5 % K2O.

PK trąšos, neturinčios tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir minkštojo malto gamtinio fosfato, tik neorganinėse rūgštyse tirpaus P2O5 kiekis neturi būti didesnis

kaip 2 %.

PK trąšos, turinčios minkštojo malto gamtinio fosfato arba iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato, kuriose neturi būti tomamilčių, termofosfato ir aliuminio-kalcio fosfato. Šiose trąšose turi būti:

-              mažiausiai 2 % P2O5, tirpaus tik neorganinėse rūgštyse;

-              mažiausiai 5 % P2O5, tirpaus vandenyje ir neutraliame amonio citrate;

-              mažiausiai 2,5 % vandenyje tirpaus P2O5.

PK trąšos, turinčios aliuminio-kalcio fosfato, jose neturi būti tomamilčių, termofosfato, minkštojo malto gamtinio fosfato ir iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato. Šiose trąšose turi būti:

-              mažiausiai 2 % vandenyje tirpaus P2O5;

-              mažiausiai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta šarminiame amonio citrato tirpale.

Pagrindinių fosfatinių sudedamųjų medžiagų dalelių dydis:

tomamilčių: mažiausiai 75 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm;

aliuminio-kalcio fosfatas: mažiausiai

90 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm;

termofosfatų: mažiausiai 75 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm;

minkštojo malto gamtinio fosfato: mažiausiai 90 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm;

iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato: mažiausiai 90 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Fosforas

Suminis fosforo pentoksidas (P2O5).

Tirpus fosforo pentoksidas (P2O5):

1. PK trąšų, neturinčių tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir minkštojo malto gamtinio fosfato, turi būti deklaruojamas tirpumas vandenyje, neutraliame amonio citrate ir vandenyje bei neutraliame amonio citrate:

-              kai vandenyje tirpus P2O5 sudaro mažiau kaip 2 %, deklaruojamas tik jo tirpumas neutraliame amonio citrate;

-              kai vandenyje tirpus P2O5 mažiausiai 2 %, deklaruojamas tik jo tirpumas vandenyje ir neutraliame amonio citrate. Taip pat turi būti nurodomas vandenyje tirpaus P2O5 kiekis.

2.a PK trąšos, turinčios minkštojo malto gamtinio fosfato arba iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato, turi būti deklaruojamos pagal tirpumą vandenyje, neutraliame amonio citrate bei tik neorganinėse rūgštyse. Šio tipo trąšos turi būti parduodamos pavadinimu „PK trąšos, turinčios minkštojo malto gamtinio fosfato“ arba „PK trąšos, turinčios iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato“.

2.b PK trąšos, turinčios aliuminio-kalcio fosfato ir kuriose neturi būti tomamilčių, termofosfato, minkštojo malto gamtinio fosfato ir iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato, deklaruojamos pagal tirpumą vandenyje ir neorganinėse rūgštyse, kai mažiausiai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta šarminiame amonio citrato tirpale. Šio tipo trąšos turi būti parduodamos pavadinimu „PK trąšos, turinčios aliuminio-kalcio fosfato“.

3. Jei NP trąšose yra tik viena iš šių medžiagų: tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, minkštojo malto gamtinio fosfato, turi būti nurodoma sudėtyje esanti medžiaga.

Šių trąšų tirpumas deklaruojamas:

-               trąšų, kurių sudėtyje yra tomamilčių, nurodomas tirpumas neorganinėse rūgštyse, kai mažiausiai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta 2 % citrinų rūgštyje ir tirpumas 2 % citrinų rūgštyje;

-               trąšų, kurių sudėtyje yra termofosfato, nurodomas tirpumas šarminiame amonio citrato tirpale;

-               trąšų, kurių sudėtyje yra aliuminio-kalcio fosfato, nurodomas tirpumas neorganinėse rūgštyse, kai mažiausiai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta šarminiame amonio citrato tirpale;

-               trąšų, kurių sudėtyje yra minkštojo malto gamtinio fosfato, nurodomas tirpumas neorganinėse rūgštyse, kai mažiausiai 55 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta 2 % skruzdžių rūgštyje.

Kalis

Vandenyje tirpus kalio oksidas

Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 3 % Cl kiekiui

Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis (Cl).

 

 

 

3.1.1.3.          Skystosios neorganinės trąšos:

3.1.1.3.1.       Paprastosios skystosios trąšos:

 

Identifikavimo Nr.

Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis

Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis).

Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai

Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai

Pateikiama privalomoji informacija apie produktą

A.1.3.1.1               

Azoto trąšų tirpalas

Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspa-riu pavidalu, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų.

15 % N

Azotas, išreikštas kaip suminis azotas, arba, jei yra tik vienu pavidalu – kaip nitratinis, amoniakinis arba karbamidinis azotas.

Didžiausias biureto kiekis – karbamidinis azotas × 0,026.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

-              biuretas C2H3N3O2) – 12 g/kg.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Jei biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima įrašyti „Mažas biureto kiekis“.

A.1.3.1.2               

Karbamido ir amonio nitrato trąšų tirpalas

Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, turintis amonio nitrato ir karbamido.

26 % N

Azotas, išreikštas kaip suminis azotas, jei karbamidinis azotas nesudaro maždaug pusės kiekio.

Biureto masės dalis, %, ne didesnė kaip– 0,5 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

– kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

-              biuretas C2H3N3O2) – 12 g/kg.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Jei biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima įrašyti „Mažas biureto kiekis“.

A.1.3.1.3               

Kalcio nitrato tirpalas

Produktas gaunamas tirpinant vandenyje kalcio nitratą.

8 % N

Azotas, išreikštas kaip nitratinis azotas, esant ne daugiau kaip 1 % amoniakinio azoto.

Kalcis, išreikštas kaip vandenyje tirpus CaO.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Suminis kalcio oksidas (CaO).

Vandenyje tirpus kalcio oksidas (CaO).

 

A.1.3.1.4               

Magnio nitrato tirpalas

Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje magnio nitratą.

6 % N

Azotas, išreikštas kaip nitratinis azotas.

9 % MgO

Magnis, išreikštas kaip vandenyje tirpus magnio oksidas.

Mažiausia pH vertė: 4.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Suminis magnio oksidas (MgO).

Vandenyje tirpus magnio oksidas (MgO).

A.1.3.1.5               

Kalcio nitrato suspensija

Produktas gaunamas kalcio nitratą išsklaidant vandenyje.

8 % N

Azotas, išreikštas kaip suminis azotas.

14 % CaO

Kalcis, išreikštas kaip vandenyje tirpus CaO.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Suminis kalcio oksidas (CaO)

Vandenyje tirpus kalcio oksidas (CaO).

 

A.1.3.1.6               

Azoto trąšų ir karbamido formaldehido tirpalas

Produktas gaunamas cheminiu būdu arba tirpinant vandenyje karbamido formaldehidą ir azoto trąšas (A.1.1.1.1-A.1.1.1.21), išskyrus A.1.1.1.1, A.1.1.1.2, A.1.1.1.7 ir A.1.1.1.8 produktus).

18 % N

Azotas, išreikštas kaip suminis azotas.

Ne mažesnis nei vienas trečdalis deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš karbamido formaldehido.

Didžiausias biureto kiekis – (karbamidinis N + karbamido formaldehido N) × 0,026.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI)–2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

-              biuretas C2H3N3O2) – 12 g/kg.

Suminis azotas Visi pavidalai, kurių kiekis ne mažesnis kaip 1 %: — Nitratinis azotas, — Amoniakinis azotas, — Karbamidinis azotas. Karbamido formaldehido azotas.

A.1.3.1.7               

Azoto trąšų ir karbamido formaldehido suspensija

Produktas gaunamas cheminiu būdu arba išsklaidant vandenyje karbamido formaldehidą ir azoto trąšas (A.1-A.21), išskyrus A.1.1.1.1, A.1.1.1.2, A.1.1.1.7 ir A.1.1.1.8 produktus.

18 % N

Azotas, išreikštas kaip suminis azotas.

Ne mažesnis nei vienas trečdalis deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš karbamido formaldehido, kurio ne mažesnis nei trys penktadaliai turi tirpti karštame vandenyje.

Didžiausias biureto kiekis – (karbamidinis N + karbamido formaldehido N) × 0,026.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

-              biuretas C2H3N3O2) – 12 g/kg.

 

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma (tarp jų ir karbamido formaldehido azotas, karbamido formaldehido azotas, tirpus šaltame vandenyje, bei karbamido formaldehido azotas, tirpus tik karštame vandenyje).

A.1.3.1.8               

Amoniakas

Produktas gaunamas tirpinant dujinį amoniaką. Gali būti kitų azotą turinčių druskų.

15 ℅ N

Azotas, išreikštas kaip suminis azotas.

Nelakių priemaišų –

0,3 g/l.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

A.1.3.1.9               

Bevandenis amoniakas

Produktas gaunamas cheminiu būdu, esant aukštam slėgiui ir katalizatoriui, molekulinis azotas reaguoja su vandeniliu.

80 ℅ N

Azotas, išreikštas kaip suminis azotas.

Nelakių priemaišų –

0,3 g/l.

Suminis azotas (N)..

 

3.1.1.3.2.     Sudėtinės skystosios trąšos:

 

Identifikavimo Nr.

Bendrinis

tręšiamojo produkto pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis

Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis).

Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai

Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai

Pateikiama privalomoji informacija apie produktą

A.1.3.2.1               

NPK trąšų tirpalas

Produktas

gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atsopariu pavidalu, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų.

Suminis kiekis – 15 %, (N + P2O5 + K2O).

Kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 2 ℅ N, 3 % P2O5 ir 3 % K2O.

 

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

-              biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.

 

Azotas

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Jei biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima įrašyti nuorodą „Mažas biureto kiekis“.

Fosforas

Suminis fosforo pentoksidas (P2O5).

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5).

Kalis

Kalio oksidas (K2O). Vandenyje tirpus kalio oksidas

Chloridai (Cl).

Jei chloridų kiekis neviršija 3 %, gali būti pridedama nuoroda „Mažas chloridų kiekis“.

A.1.3.2.2               

NPK trąšų tirpalas, turintis karbamido formaldehido

Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, ir turintis karbamido formaldehido.

Suminis kiekis 15 % (N + P 2O 5 + K 2O) — Kiekvienos maistinės medžiagos: — 5 % N, mažiausiai 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu — 3 % P 2O 5 — 3 % K 2O.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

-              biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.

Suminis azotas.

Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti.

Karbamido formaldehido azotas. Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“.

Vandenyje tirpus P 2O 5

Vandenyje tirpus kalio oksidas.

Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 3 % Cl kiekiui.

Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis.

A.1.3.2.3               

Suspensinės NPK trąšos

Skystasis produktas, kurio maisto medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvūninių  arba augalinių organinių maisto medžiagų.

Suminis kiekis – 20 %, (N + P2O5 + K2O).

Kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 3 ℅ N, 4 % P2O5 ir 4 % K2O.

Trąšose neturi būti tomamilčių, aliuminio-kalcio fosfato, termofosfatų, iš dalies ištirpintų gamtinių fosfatų arba gamtinių fosfatų.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

-              biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.

Azotas

Suminis azotas (N)

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Jei biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima įrašyti nuorodą „Mažas biureto kiekis“.

Fosforas

Suminis fosforo pentoksidas (P2O5).

Tirpus fosforo pentoksidas (P2O5):

-              jei vandenyje tirpaus fosforo pentoksidas (P2O5) yra mažiau kaip 2 %, turi būti nurodomas tik jo tirpumas neutraliame amonio citrate;

-              jei vandenyje tirpaus P2O5 yra ne mažesnis nei 2 %, turi būti nurodomas jo tirpumas vandenyje bei neutraliame amonio citrate ir nurodomas vandenyje tirpaus P2O5 kiekis.

Kalis

Kalio oksidas (K2O).

 

Chloridai (Cl).

Jei chloridų kiekis neviršija 3 %, gali būti pridedama nuoroda „Mažas chloridų kiekis“.

A.1.3.2.4               

NPK trąšų suspensija, turinti karbamido formaldehido

Skystasis produktas, kurio maistinės medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, ir turintis karbamido formaldehido.

Suminis kiekis 20 % (N + P2O5, + K2O) — Kiekvienos maistinės medžiagos: — 5 % N, mažiausiai 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu Mažiausiai 3/5 azoto kiekio, deklaruojamo 5 pavidalu, turi tirpti karštame vandenyje — 4 % P2O5— 4 % K2O.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

-              biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.

 

Azotas

(1) Suminis azotas;

(2) Nitratinis azotas;

(3) Amoniakinis azotas;

(4) Karbamidinis azotas;

(5) Karbamido formaldehido azotas;

- jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti;

- karbamido formaldehido azotas;

- jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“

Fosforas

(1) Vandenyje tirpus P2O5;

(2) P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate;

(3) P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje;

- trąšose negali būti tomamilčių, aliuminio- kalcio fosfato, termofosfatų, iš dalies ištirpusių fosfatų arba gamtinės kilmės fosfatų;

- jei vandenyje tirpaus P2O5yra mažiau kaip 2 %, turi būti nurodomas tik jo tirpumas pagal 2;

- jeigu vandenyje tirpaus P 2O 5 yra bent 2 %, turi būti nurodomas jo tirpumas pagal 3 ir vandenyje tirpaus P2O5 kiekis;

Kalis

Vandenyje tirpus K2O;

-              Vandenyje tirpus kalio oksidas;

- nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 3 % Cl kiekiui;

- gali būti deklaruojamas chlorido kiekis.

A.1.3.2.5               

NP trąšų tirpalas

Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų.

Suminis kiekis – 18 %, (N + P2O5).

Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 3 ℅ N, 5 % P2O5.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos :

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

-              biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.

Azotas

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Jei biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima įrašyti nuorodą „Mažas biureto kiekis“.

Fosforas

Suminis fosforo pentoksidas (P2O5).

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5).

A.1.3.2.6               

NP trąšų tirpalas, turintis karbamido formaldehido

Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, ir turintis karbamido formaldehido.

Suminis kiekis 18 % (N + P2O5) Kiekvienos maistinės medžiagos: 5 % N, mažiausiai 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu 5 % P2O5.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

-              biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.

(1) Suminis azotas

(2) Nitratinis azotas

(3) Amoniakinis azotas

(4) Karbamidinis azotas

(5) Karbamido formaldehido azotas

Vandenyje tirpus P2O5

Suminis azotas.

Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti.

Karbamido formaldehido azotas (4).

- Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“.

A.1.3.2.7               

Suspensinės NP trąšos

Skystasis produktas, kurio maisto medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų.

Suminis kiekis – 18 %, (N + P2O5).

Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 3 ℅ N, 5 %  P2O5.

Trąšose neturi būti tomamilčių, aliuminio-kalcio fosfato, termofosfatų, iš dalies ištirpintų gamtinių fosfatų arba gamtinių fosfatų.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

-              biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.

Azotas

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Jei biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima įrašyti nuorodą „Mažas biureto kiekis“.

Fosforas

Suminis fosforo pentoksidas (P2O5).

Tirpus fosforo pentoksidas (P2O5):

-              jei vandenyje tirpaus P2O5 yra mažiau kaip 2 %, turi būti nurodomas tik jo tirpumas neutraliame amonio citrate;

-              jei vandenyje tirpaus P2O5 yra ne mažesnis nei 2 %, turi būti nurodomas jo tirpumas vandenyje bei amonio citrate ir nurodomas vandenyje tirpaus P2O5 kiekis.

A.1.3.2.8               

NP trąšų suspensija, turinti karbamido formaldehido

Skystasis produktas, kurio maistinės medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, ir turintis karbamido formaldehido.

Suminis kiekis 18 % (N + P2O5) Kiekvienos maistinės medžiagos: 5 % N, mažiausiai 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu. Mažiausiai 3/5 azoto kiekio, deklaruojamo 5 pavidalu, turi tirpti karštame vandenyje 5 % P2O5.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

– švinas – 100;

– arsenas – 40;

– biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.

 

(1) Suminis azotas;

(2) Nitratinis azotas;

(3) Amoniakinis azotas;

(4) Karbamidinis azotas;

(5) Karbamido formaldehido azotas;

(1) Vandenyje tirpus P2O5;

(2) P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate;

(3) P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje.

Suminis azotas.

Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti.

Karbamido formaldehido azotas.

Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“.

Trąšose negali būti tomamilčių, aliuminio- kalcio fosfato, termofosfatų, iš dalies ištirpusių fosfatų arba gamtinės kilmės fosfatų.

Jei vandenyje tirpaus P2O5yra mažiau kaip 2 %, turi būti nurodomas tik jo tirpumas pagal 2. Jeigu vandenyje tirpaus P2O5yra bent 2 %, turi būti nurodomas jo tirpumas pagal 3 ir vandenyje tirpaus P2O5kiekis.

A.1.3.2.9               

NK trąšų tirpalas

Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų.

Suminis kiekis – 15 % (N + K2O).

Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 3 ℅ N, 5 % K2O.

Teršalai neturi viršyti šių kiekiųmg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

-              biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.

Azotas

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Jei biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima įrašyti nuorodą „Mažas biureto kiekis“.

Kalis

Kalio oksidas (K2O).

Chloridai (Cl).

Jei chloridų kiekis neviršija 2 %, gali būti pridedama nuoroda „Mažas chloridų kiekis“.

A.1.3.2.10            

NK trąšų tirpalas, turintis karbamido formaldehido

Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, ir turintis karbamido formaldehido.

Suminis kiekis 15 % (N + K2O).

Kiekvienos maistinės medžiagos: 5 % N, mažiausiai 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu 5 % K2O.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

-              biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.

 

 

(1) Suminis azotas

(2) Nitratinis azotas

(3) Amoniakinis azotas (4) Karbamidinis azotas (5) Karbamido formaldehido azotas

Suminis azotas.

Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti.

Karbamido formaldehido azotas.

Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“.

Vandenyje tirpus kalio oksidas.

Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 3 % Cl kiekiui.

Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis.

A.1.3.2.11            

Suspensinės NK trąšos

Skystasis produktas, kurio maisto medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų.

Suminis kiekis – 18 % (N + K2O).

Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 3 ℅ N, 5 % K2O.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis – 3,0;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

-              biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.

Azotas

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Jei biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima įrašyti nuorodą „Mažas biureto kiekis“.

Kalis

Kalio oksidas (K2O).

 

Chloridai (Cl).

Jei chloridų kiekis neviršija 3 %, gali būti pridedama nuoroda „Mažas chloridų kiekis“.

A.1.3.2.12            

NK trąšų suspensija, turinti karbamido formaldehido

Skystasis produktas, kurio maistinės medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, ir turintis karbamido formaldehido.

Suminis kiekis 18 % (N + K2O) — Kiekvienos maistinės medžiagos: — 5 % N, mažiausiai 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu. Mažiausiai 3/5 azoto kiekio, deklaruojamo 5 pavidalu, turi tirpti karštame vandenyje 5 % K2O.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40;

-              biuretas (C2H3N3O2) – 12 g/kg.

 

(1) Suminis azotas.

(2) Nitratinis azotas.

(3) Amoniakinis azotas.

(4) Karbamidinis azotas.

(5) Azotas iš karbamido formaldehido.

Suminis azotas.

Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti.

Karbamido formaldehido azotas.

Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“

Vandenyje tirpus kalio oksidas K2O.

Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 3 % Cl kiekiui.

Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis.

A.1.3.2.13            

PK trąšų tirpalas

Produktas, gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų.

Suminis kiekis – 18 % (P2O5 + K2O).

Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 5 % P2O5, 5 % K2O.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Fosforas

Suminis fosforo pentoksidas (P2O5).

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5).

Kalis

Kalio oksidas (K2O).

Chloridai (Cl).

Jei chloridų kiekis neviršija 3 %, gali būti pridedama nuoroda „Mažas chloridų kiekis“.

A.1.3.2.14            

Suspensinės PK trąšos

Skystasis produktas, kurio maisto medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvūninių arba augalinių organinių maisto medžiagų.

Suminis kiekis – 18 % (P2O5 + K2O).

Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 5 % P2O5, 5 % K2O.

Trąšose neturi būti tomamilčių, aliuminio-kalcio fosfato, termofosfatų, iš dalies ištirpintų gamtinių fosfatų arba gamtinių fosfatų.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Fosforas

Suminis fosforo pentoksidas (P2O5).

Tirpus fosforo pentoksidas (P2O5):

-              jei vandenyje tirpaus P2O5 yra mažiau kaip 2 %, turi būti nurodomas tik jo tirpumas neutraliame amonio citrate;

-              jei vandenyje tirpaus P2O5 yra ne mažiau nei 2 %, turi būti nurodomas jo tirpumas vandenyje bei neutraliame amonio citrate ir nurodomas vandenyje tirpaus P2O5 kiekis.

Kalis

Kalio oksidas (K2O).

Chloridai (Cl). Jei chloridų kiekis neviršija 3 %, gali būti pridedama nuoroda „Mažas chloridų kiekis“

 

 

3.1.1.4.          Neorganinės antrinių augalų maisto medžiagų trąšos:

 

Identifikavimo

Nr.

Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis

Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis).

Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai

Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai

Pateikiama privalomoji informacija apie produktą

A.1.4.1.1               

Kalcio sulfatas

Gamtinis arba pramoninis produktas, turintis kalcio sulfato, hidratuoto įvairiu laipsniu.

25 % CaO

35 % SO3

Magnis, išreikštas vandenyje tirpiu MgO.

Siera, išreikšta vandenyje tirpiu SO3.

Dalelių dydis:

-              ne mažiau nei 80 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 2 mm;

-              ne mažiau nei 99 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 10 mm.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminė siera (S).

Vandenyje tirpus sieros trioksidas (SO3).

Suminis kalcio oksidas (CaO)

Vandenyje tirpus kalcio oksidas (CaO).

Deklaruojamas suminis sieros, kalcio kiekiai: - kai mažiausias sieros kiekis - 5 % sieros trioksido (SO3), t. y. 2 % S;

- kai mažiausias kalcio kiekis 2 % kalcio oksido (CaO), t. y. 1,4 % Ca.

A.1.4.1.2               

Kalcio chloridų tirpalas

Pramoninis kalcio chloridų tirpalas.

12 % CaO

Kalcis, išreikštas vandenyje tirpiu CaO.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis kalcio oksidas (CaO).

Vandenyje tirpus kalcio oksidas (CaO)

Deklaruojamas suminis kalcio kiekis

- kai mažiausias kalcio kiekis 2 % kalcio oksido (CaO), t. y. 1,4 % Ca.

Chloridai (Cl).

A.1.4.1.3               

Kalcio formiatas

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – kalcio formiatas.

33,6 % CaO

Kalcis, išreikštas vandenyje tirpiu CaO.

56 % formiato.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis kalcio oksidas (CaO).

Vandenyje tirpus kalcio oksidas (CaO).

Deklaruojamas suminis kalcio kiekis

- kai mažiausias kalcio kiekis 2 % kalcio oksido (CaO), t. y. 1,4 % Ca.

Formiatas.

A.1.4.1.4               

Kalcio formiato tirpalas

Produktas gaunamas vandenyje tirpinant kalcio formiatą.

21 % CaO

Kalcis, išreikštas vandenyje tirpiu CaO

35 % formiato.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis kalcio oksidas (CaO).

Vandenyje tirpus kalcio oksidas (CaO).

Deklaruojamas suminis kalcio kiekis:

- kai mažiausias kalcio kiekis 2 % kalcio oksido (CaO), t. y. 1,4 % Ca.

Formiatas.

A.1.4.1.5               

Elementinė siera

Palyginti gerai išgrynintas gamtinis arba pramoninis produktas.

98 % S (245 % SO3)

Siera, išreikšta kaip suminis SO3.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminė siera (S).

Vandenyje tirpus sieros trioksidas (SO3).

Deklaruojamas suminis sieros kiekis: - kai mažiausias sieros kiekis - 5 % sieros trioksido (SO3), t. y. 2 % S;

 

A.1.4.1.6               

Kizeritas

Gamtinis produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis  – magnio sulfato monohidratas.

24 % MgO

45 % SO3

Magnis, išreikštas vandenyje tirpiu MgO.

Siera, išreikšta vandenyje tirpiu SO3.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis magnio oksidas (MgO).

Vandenyje tirpus magnio oksidas (MgO).

Suminė siera (S).

Vandenyje tirpus sieros trioksidas (SO3).

Deklaruojamas suminis sieros, magnio kiekiai: - kai mažiausias sieros kiekis - 5 % sieros trioksido (SO3), t. y. 2 % S;

- kai mažiausias magnio kiekis - 2 % magnio oksido (MgO), t. y. 1,2 % Mg.

 

A.1.4.1.7               

Magnio sulfatas

Produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – magnio sulfato heptahidratas.

15 % MgO

28 % SO3

Magnis, išreikštas vandenyje tirpiu MgO.

Siera, išreikšta vandenyje tirpiu SO3.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis magnio oksidas (MgO).

Vandenyje tirpus magnio oksidas (MgO).

Suminė siera (S).

Vandenyje tirpus sieros trioksidas (SO3).

Deklaruojamas suminis sieros, magnio kiekiis: - kai mažiausias sieros kiekis - 5 % sieros trioksido (SO3), t. y. 2 % S;

- kai mažiausias magnio kiekis - 2 % magnio oksido (MgO), t. y. 1,2 % Mg.

A.1.4.1.8               

Magnio sulfato tirpalas

Produktas gaunamas vandenyje tirpinant pramoninį magnio sulfatą.

5 % MgO

10 % SO3

Magnis, išreikštas vandenyje tirpiu MgO.

Siera, išreikšta vandenyje tirpiu SO3.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis magnio oksidas (MgO).

Vandenyje tirpus magnio oksidas (MgO).

Suminė siera (S).

Vandenyje tirpus sieros trioksidas (SO3).

Deklaruojamas suminis sieros, magnio kiekiai: - kai mažiausias sieros kiekis - 5 % sieros trioksido (SO3), t. y. 2 % S;

- kai mažiausias magnio kiekis - 2 % magnio oksido (MgO), t. y. 1,2 % Mg.

 

A.1.4.1.9               

Magnio hidroksidas

Produktas gaunamas cheminiu būdu, kurio pagrindinė sudedamoji dalis yra magnio hidroksidas.

60 % MgO

Dalelių dydis: ne mažiau nei 99 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis magnio oksidas (MgO).

Vandenyje tirpus magnio oksidas (MgO).

Deklaruojamas suminis magnio kiekis:  

- kai mažiausias magnio kiekis - 2 % magnio oksido (MgO), t. y. 1,2 % Mg.

 

A.1.4.1.10            

Suspensinės magnio hidroksido trąšos

Produktas gaunamas gaminant A.1.4.1.9 suspensiją.

24 % MgO.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis magnio oksidas (MgO).

Vandenyje tirpus magnio oksidas (MgO).

Deklaruojamas suminis magnio kiekis:  

- kai mažiausias magnio kiekis - 2 % magnio oksido (MgO), t. y. 1,2 % Mg.

A.1.4.1.11            

Magnio chloridų tirpalas

Produktas, gaminamas tirpinant pramoninį magnio chloridą.

13 % MgO

Magnis, išreikštas kaip MgO

Didžiausias kalcio kiekis: 3 % CaO.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 2,0;

-              nikelis – 120;

-              švinas – 150;

-              arsenas – 40.

Suminis magnio oksidas (MgO).

Vandenyje tirpus magnio oksidas (MgO).

Deklaruojamas suminis magnio kiekis:  

- kai mažiausias magnio kiekis - 2 % magnio oksido (MgO), t. y. 1,2 % Mg.

A.1.4.1.12            

Kizeritas su kalio sulfatu

Produktas gaminamas iš kizerito, pridedant kalio sulfato.

Suminis kiekis – 16 ℅ (Mg + K2O)

Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 5 % MgO, 6 % K2O.

Magnis, išreikštas vandenyje tirpiu MgO.

Kalis, išreikšta vandenyje tirpiu K2O.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

– selenas – 20;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 < 5 %) – 3,0;

-              kadmis (produktams, kuriuose P2O5 > 5 %) – 40;

-              chromas (VI) – 2,0;

-              gyvsidabris – 1,0;

-              nikelis – 100;

-              švinas – 100;

-              arsenas – 40.

Suminis magnio oksidas (MgO).

Vandenyje tirpus magnio oksidas (MgO).

Suminis kalio oksidas (K2O). Vandenyje tirpus kalio oksidas.

Deklaruojamas suminis kalio, magnio kiekiai: - kai mažiausias kalio oksido (K2O) kiekis - 3 % masės.

- kai mažiausias magnio kiekis - 2 % magnio oksido (MgO), t. y. 1,2 % Mg.

Chloridai (Cl)

 

 

3.1.1.5.          Neorganinės mikroelementų trąšos:

3.1.1.5.1.       Trąšos, turinčios tik vieną mikroelementą:

3.1.1.5.1.1     Boras:

 

Identifikavimo Nr.

Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis

Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis).

Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai

Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai

Pateikiama privalomoji informacija apie produktą

A.1.5.1.1.1           

Boro rūgštis

Produktas gaunamas rūgštimi veikiant boratą.

14 % B

Boras, išreikštas kaip vandenyje tirpus B.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000

Suminis boras (B).

Vandenyje tirpus boras (B).

 

A.1.5.1.1.2           

Natrio boratas

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – natrio boratas.

10 % B

Boras, išreikštas kaip vandenyje tirpus B.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis boras (B).

Vandenyje tirpus boras (B).

Natrio kiekis.

A.1.5.1.1.3           

Kalcio boratas

Produktas gaunamas iš kolemanito arba pandermito, kurio pagrindinės sudedamosios dalys – kalcio boratai.

7 % suminio B

Dalelių dydis:

-              ne mažiau kaip 98 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis boras (B).

Vandenyje tirpus boras (B).

Cao kiekis.

A.1.5.1.1.4           

Boro etanolaminas

Produktas gaunamas reaguojant boro rūgščiai ir 2 –aminoetanoliui.

8 % B

Boras, išreikštas kaip vandenyje tirpus B.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis boras (B).

Vandenyje tirpus boras (B).

CaO kiekis.

 

A.1.5.1.1.5           

Boro trąšų tirpalas

Produktas, gaunamas tirpinant Boro rūgštis ir (arba) Natrio boratas, ir (arba) Boro etanolaminas tipo boro junginius.

2 % vandenyje tirpaus B.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

– nikelis – 2000.

Suminis boras (B).

Vandenyje tirpus boras (B).

 

A.1.5.1.1.6           

Boro trąšos - suspensija

Produktas gaunamas tirpinant arba išsklaidant boro rūgšties ir (ar) natrio borato ir (ar) boro etanolamino junginius.

2 % suminio B

Boras, išreikštas kaip vandenyje tirpus B.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis boras (B).

Vandenyje tirpus boras (B).

 

A.1.5.1.1.7           

Suspensinės boro trąšos

Produktas gaunamas vandenyje išsklaidant boro rūgšties ir (ar) natrio borato ir (ar) boro etanolamino junginius.

2 % suminio B.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Bendrasis boras (B).

Vandenyje tirpus boras (B).

 

 

 

 

 

 

 

 

3.1.1.5.1.2.    Kobaltas:

 

Identifikavimo Nr.

Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis

Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis).

Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai

Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai

Pateikiama privalomoji informacija apie produktą

A.1.5.1.2.1           

Kobalto druska

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – kobalto neorga-ninė druska.

19 % Co

Kobaltas, išreikštas kaip vandenyje tirpus Co.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis kobaltas (Co).

Vandenyje tirpus kobaltas (Co).

 

A.1.5.1.2.2           

Kobalto chelatas

Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas kobalto ir leidžiamo (-ų) kompleksono  (-ų) junginys.

5 % Co

Kobaltas, išreikštas kaip vandenyje tirpus Co.

Ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus kobalto (Co) sudaro chelatą su leidžiamu (-ais) kompleksonu (-ais).

Kiekvieno leidžiamo kompleksono, kuris sudaro chelatą su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus kobalto (Co) ir kurį galima atpažinti ir išmatuoti pagal Europos stan-dartą, pavadinimas.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

V Suminis kobaltas (Co).

Vandenyje tirpus kobaltas (Co).

Chelatizavimo %.

 

A.1.5.1.2.3           

Kobalto trąšų tirpalas

Kobalto druskos ir (ar) kobalto chelato arba kobalto kompleksinio junginio (-ių) vandeninis tirpalas.

2 % Co

Kobaltas, išreikštas kaip vandenyje tirpus Co.

Kai sumaišyti chelato ir kompleksinis junginys, kompleksinę dalį turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % vandenyje tirpaus Co.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis kobaltas (Co).

Vandenyje tirpus kobaltas (Co).

Chelatizavimo %.

 

A.1.5.1.2.4           

Kobalto kompleksinis junginys

Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas kobalto ir leidžiamo naudoti ligando junginys.

5 % Co

Kobaltas, išreikštas kaip vandenyje tirpus Co.

Kompleksinė dalis, turi sudaryti ne mažiau kaip 80 % viso vandenyje tirpaus kobalto (Co).

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis kobaltas (Co). Vandenyje tirpus kobaltas (Co).

 

 

3.1.1.5.1.3.    Varis:

 

Identifikavimo

Nr.

Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis

Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis).

Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai

Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai

Pateikiama privalomoji informacija apie produktą

A.1.5.1.3.1           

Vario druska

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – vario neorganinė druska.

20 % Cu

Varis, išreikštas kaip vandenyje tirpus Cu.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis varis (Cu).

Vandenyje tirpus varis (Cu).

 

A.1.5.1.3.2           

Vario oksidas

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – vario oksidas.

70 % suminio Cu.

Dalelių dydis:

-               Mažiausiai

-               98 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis varis (Cu).

Vandenyje tirpus varis (Cu).

A.1.5.1.3.3           

Vario hidroksidas

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – vario hidroksidas.

45 % suminio Cu.

Dalelių dydis:

-               mažiausiai 98 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis varis (Cu).

 

A.1.5.1.3.4           

Vario chelatas

Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas vario ir leidžiamo (-ų) kompleksono

(-ų) junginys.

5 % Cu

Varis, išreikštas kaip vandenyje tirpus Cu.

Ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus vario sudaro chelatą su leidžiamu (-ais) kompleksonu

(-ais).

Kiekvieno leidžiamo kompleksono, kuris sudaro chelatą su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus vario ir kurį galima atpažinti ir išmatuoti pagal Europos standartą, pavadinimas.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis varis (Cu). Vandenyje tirpus varis (Cu).

Chelatizavimo %.

 

A.1.5.1.3.5           

Vario trąšos

Produktas gaunamas maišant vario druską ir (ar) vario oksidą ir (ar) vario hidroksidą ir (ar) vieną iš vario chelato, ir, prireikus, užpildą, kuris nėra augalų maisto arba toksiška medžiaga.

5 % suminio Cu.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis varis (Cu).

Vandenyje tirpus varis (Cu).

Chelatizavimo %.

 

A.1.5.1.3.6           

Vario trąšų tirpalas

Vario druskos ir (ar) vario chelato arba vario kompleksinio junginio vandeninis tirpalas.

2 % Cu

Varis, išreikštas kaip vandenyje tirpus Cu.

Kai sumaišyti vario druska ir vario komplek-sinis junginys, kompleksinę dalį turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % vandenyje tirpaus vario (Cu).

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis varis (Cu).

Vandenyje tirpus varis (Cu).

Chelatizavimo %.

 

A.1.5.1.3.7           

Vario oksichloridas

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – vario oksichloridas [Cu2Cl(OH)3].

50 % suminio Cu

Dalelių dydis:

-               mažiausiai 98 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis varis (Cu).

Vandenyje tirpus varis (Cu).

 

A.1.5.1.3.8           

Suspensinės

vario trąšos

Produktas, gau-namas vande-nyje išsklaidant  vario druską ir (ar) vario oksidą ir (ar) vario hidro-ksidą ir (ar) chelato ir (ar) vario oksichlo-ridų junginius.

17 % suminio Cu.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis varis (Cu).

Vandenyje tirpus varis (Cu).

Chelatizavimo %.

A.1.5.1.3.9           

Vario kompleksinis junginys

Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas vario ir leidžiamo naudoti ligando junginys.

5  % junginio, kurį sudaro vandenyje tirpus varis (Cu) ir kompleksinė dalis turi sudaryti ne mažiau kaip

80 % vandenyje tirpaus vario.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis varis (Cu). Vandenyje tirpus varis (Cu).

 

 

3.1.1.5.1.4.    Geležis:

 

Identifikavimo

Nr.

Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias

Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis).

Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai

Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai

Pateikiama privalomoji informacija apie produktą

A.1.5.1.4.1           

Geležies druska

Cheminiu būdu pagamintas produktas, kuriame pagrindinė sudedamoji dalis yra mineralinė geležies druska.

12 % Fe

Geležis, išreikšta kaip vandenyje tirpi Fe.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminė geležis (Fe).

Vandenyje tirpi geležis (Fe).

 

A.1.5.1.4.2           

Geležies chelatas

Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas geležies ir leidžiamo (-ų) kompleksono

(-ų) junginys.

5 % Fe

Geležis, išreikšta kaip vandenyje tirpi Fe.

Chelatą  sudaranti dalis yra ne mažiau kaip 80 % ir ne mažiau kaip 50 % vandenyje tirpios geležies sudaro chelatą  su leidžiamu (-ais) kompleksonu

(-ais).

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminė geležis (Fe).

Vandenyje tirpi geležis (Fe).

Chelatizavimo %.

 

 

A.1.5.1.4.3           

Geležies trąšų tirpalas

Geležies druskos ir (ar) geležies chelato ir (ar) geležies kompleksinio junginio vandeninis tirpalas.

2 % Fe

Geležis, išreikšta kaip vandenyje tirpi Fe.

Kai sumaišyti geležies druska ir geležies kompleksinis junginys, kompleksinę dalį turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % vandenyje tirpios geležies (Fe).

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminė geležis (Fe).

Vandenyje tirpi geležis (Fe).

Chelatizavimo %.

 

A.1.5.1.4.4           

Geležies kompleksinis junginys

Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunama geležis ir leidžiamo naudoti ligando junginys.

5  %  junginio, kurį sudaro vandenyje tirpi geležis (Fe) ir kompleksinė dalis turi sudaryti ne mažiau kaip

80 % vandenyje tirpios geležies (Fe).

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminė geležis (Fe).

Vandenyje tirpi geležis (Fe).

Suminė geležis (Fe).

Chelatizavimo %.

 

 

3.1.1.5.1.5.    Manganas:

 

Identifikavimo

Nr.

Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis

Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis).

Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai

Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai

Pateikiama privalomoji informacija apie produktą

A.1.5.1.5.1           

Mangano druska

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis  – neorganinė mangano druska (Mn (II).

17 % Mn

Manganas, išreikšta kaip vandenyje tirpus Mn.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis manganas (Mn). Vandenyje tirpus manganas (Mn).

 

A.1.5.1.5.2           

Mangano chelatas

Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas mangano ir leidžiamo (-ų) kompleksono

(-ų) junginys.

5 % Mn

Manganas, išreikšta kaip vandenyje tirpus Mn.

Ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus mangano sudaro chelatą junginius su leidžiamu (-ais) kompleksonu

(-ais).

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis manganas (Mn). Vandenyje tirpus manganas (Mn).

Chelatizavimo %.

A.1.5.1.5.3           

Mangano oksidas

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – mangano oksidai.

40 % suminio Mn

Dalelių dydis:

-               mažiausiai 80 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis manganas (Mn).

Vandenyje tirpus manganas (Mn).

 

 

A.1.5.1.5.4           

Mangano trąšos

Produktas gaunamas maišant mangano druskos ir mangano oksido junginius.

17 % suminio Mn.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis manganas (Mn).

Vandenyje tirpus manganas (Mn.

 

A.1.5.1.5.5           

Mangano trąšų tirpalas

Mangano druskos ir (ar) mangano chelato arba mangano kompleksinio junginio vandeninis tirpalas.

2 % Mn

Manganas, išreikšta kaip vandenyje tirpus Mn.

Kai sumaišyti mangano druskos ir mangano kompleksinis junginys, kompleksinę dalį turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % vandenyje tirpaus Mn.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis manganas (Mn).

Vandenyje tirpus manganas (Mn).

Chelatizavimo %.

 

A.1.5.1.5.6           

Suspensinės mangano trąšos

Produktas gaunamas vandenyje suspenduojant mangano druską ir (ar) mangano chelatą, ir (ar) mangano oksido junginius.

17 % suminio mangano (Mn).

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis manganas (Mn).

Vandenyje tirpus manganas (Mn).

Chelatizavimo %.

 

A.1.5.1.5.7           

Mangano kompleksinis junginys

Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas manganas ir leidžiamo naudoti ligando junginys.

5 % junginio, kurį sudaro vandenyje tirpus manganas (Mn) ir sudedamoji dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus mangano.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis manganas (Mn). Vandenyje tirpus manganas (Mn).

 

3.1.1.5.1.6.    Molibdenas:

 

Identifikavimo

Nr.

Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis

Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis).

Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai

Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai

Pateikiama privalomoji informacija apie produktą

A.1.5.1.6.1           

Natrio molibdatas

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – natrio molibdatas.

35 % Mo

Molibdenas, išreikštas kaip vandenyje tirpus Mo.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis molibdenas (Mo).

Vandenyje tirpus molibdenas (Mo).

Natrio kiekis.

A.1.5.1.6.2           

Amonio molibdatas

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – amonio molibdatas.

50 % Mo

Molibdenas, išreikšta kaip vandenyje tirpus Mo.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis molibdenas (Mo). Vandenyje tirpus molibdenas (Mo).

N-NH4 kiekis.

A.1.5.1.6.3           

Molibdeno trąšos

Produktas gaunamas maišant natrio molibdato ir amonio molibdato junginius.

35 % Mo

Molibdenas, išreikšta kaip vandenyje tirpus Mo.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis molibdenas (Mo).

Vandenyje tirpus molibdenas (Mo).

N-NH4 kiekis.

A.1.5.1.6.4           

Molibdeno trąšų tirpalas

Produktas gaunamas vandenyje tirpinant natrio molibdato ir (ar) amonio molibdato junginius.

3 % Mo

Molibdenas, išreikštas kaip vandenyje tirpus Mo.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis molibdenas (Mo).

Vandenyje tirpus molibdenas (Mo).

Natrio kiekis.

N-NH4 kiekis.

 

3.1.1.5.1.7.    Cinkas:

 

Identifikavimo

Nr.

Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis

Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis).

Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai

Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai

Pateikiama privalomoji informacija apie produktą

A.1.5.1.7.1           

Cinko druska

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – neorganinė cinko druska.

15 % Zn

Cinkas, išreikšta kaip vandenyje tirpus Zn.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis cinkas (Zn).

Vandenyje tirpus cinkas (Zn).

 

A.1.5.1.7.2           

Cinko chelatas

Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas cinko ir leidžiamo (-ų) kompleksono

(-ų) junginys.

5 % Zn

Cinkas, išreikštas kaip vandenyje tirpus Zn.

Ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus cinko sudaro chelatą su leidžiamu (-ais) kompleksonu

(-ais).

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis cinkas (Zn).

Vandenyje tirpus cinkas (Zn).

Chelatizavimo %.

A.1.5.1.7.3           

Cinko oksidas

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – cinko oksidas.

70 % suminio Zn

Dalelių dydis:

-               mažiausiai 80 % gali išbyrėti pro sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis cinkas (Zn).

Vandenyje tirpus cinkas (Zn).

 

 

A.1.5.1.7.4           

Cinko trąšos

Produktas gaunamas maišant cinko druskos ir cinko oksido junginius.

30 % suminio Zn.

 

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis cinkas (Zn).

Vandenyje tirpus cinkas (Zn).

 

A.1.5.1.7.5           

Cinko trąšų tirpalas

Cinko druskos ir (ar) cinko chelato arba cinko kompleksinio  junginio vandeninis tirpalas.

2 % Zn

Cinkas, išreikštas kaip vandenyje tirpus Zn.

Kai sumaišyti cinko druska ir cinko kompleksinis junginys, sudedamąją dalį turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % vandenyje tirpaus Zn.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis cinkas (Zn).

Vandenyje tirpus cinkas (Zn).

Chelatizavimo %.

 

A.1.5.1.7.6           

Suspensinės cinko trąšos

Produktas gaunamas išsklaidant cinko druską ir (ar) cinko oksidą ir (ar) cinko kompleksinį junginį vandenyje.

20 % suminio Zn.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis cinkas (Zn).

Vandenyje tirpus cinkas (Zn).

Chelatizavimo %.

 

A.1.5.1.7.7           

Cinko kompleksinis junginys

Vandenyje tirpus produk-tas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas cinkas ir leidžiamo naudoti ligando junginys.

5 % junginio, kurį sudaro vandenyje tirpus cinkas (Zn) ir sudedamoji dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus cinko (Zn).

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis cinkas (Zn). Vandenyje tirpus cinkas (Zn).

 

 

3.1.1.5.1.8.    Silicis:

 

Identifikavimo

Nr.

Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis

Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis).

Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai

Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai

Pateikiama privalomoji informacija apie produktą

A.1.5.1.8.1           

Silicio trąšos

Produktas gaunamas cheminiu ar mechaniniu būdu.

5 ℅ silicio (Si).

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis silicis (Si).

Vandenyje tirpus silicis (Si).

A.1.5.1.8.2           

Silicio trąšų tirpalas

Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, nepriklausomai nuo slėgio pokyčių.

3 ℅ silicio (Si).

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis silicis (Si).

Vandenyje tirpus silicis (Si).

 

3.1.1.5.2.       Mišiniai su mikroelementais:

 

Identifikavimo

Nr.

Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis

Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis).

Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai

Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai

Pateikiama privalomoji informacija apie produktą

A.1.5.2.1               

Mikroelementų mišinys

Produktas gaunamas maišant dviejas ar daugiau E tipo trąšas.

5 % viso kietojo mišinio sudėties.

 

 

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis kiekvieno mikroelemento kiekis, išreikštas trąšų masės procentine dalimi, išskyrus, jei mikroelementas yra visiškai tirpus vandenyje.

Vandenyje tirpios kiekvieno mikro-elemento dalies kiekis, išreikštas masės procentine dalimi.

Chelatizavimo %.

A.1.5.2.2               

Skystųjų mikroelementų mišinys

Produktas gaunamas vandenyje tirpinant ir (ar) išsklaidant dviejas arba daugiau trąšų su mikroelementais.

2 % viso skystojo mišinio sudėties.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Suminis kiekvieno mikroelemento kiekis, išreikštas trąšų masės procentine dalimi, išskyrus, jei mikroelementas yra visiškai tirpus vandenyje.

Vandenyje tirpios kiekvieno mikroelemento dalies kiekis, išreikštas masės procentine dalimi.

Chelatizavimo %.

A.1.5.2.3               

Magnio sulfato mišinys su mikroelementais

Produkto, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – magnio sulfato heptahidratas ir įvairių mikroelementų mišinys.

10 % MgO

17 % SO3

Magnis, išreiktas kaip vandenyje tirpus MgO.

Siera, išreikšta kaip vandenyje tirpus SO3.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg mikroelemento ar mikroelementų trąšų mišinio:

-              kadmis – 200;

-              arsenas – 1000;

-              švinas – 600;

-              gyvsidabris – 100;

-              nikelis – 2000.

Vandenyje tirpus magnio oksidas (MgO).

Vandenyje tirpus sieros trioksidas (SO3).

Mikroelementų pavadinimai ir jų kiekis.

 

3.1.1.5.3.       Mažiausi mikroelementų kiekiai mikroelementų trąšų mišiniuose:

Mikroelementas

Mažiausias mikroelemento kiekis kietuosiuose arba skystuosiuose tik mikroelementų trąšų mišiniuose, išreikštas trąšų masės procentine dalimi (%), kai mikroelementas yra:

(mažiausias suminis mikroelementų kiekis kietajame mišinyje: 5 %;

mažiausias suminis mikroelementų kiekis skystajame mišinyje: 2 %)

Mažiausias mikroelementų kiekis trąšose, turinčiose pagrindinių ir (ar) antrinių maistinių medžiagų su mikroelementais, išreikštas trąšų masės procentine dalimi (%), įterpiamais į dirvožemį

Mažiausias mikroelemento kiekis trąšose, turinčiose pagrindinių ir (ar) antrinių maistinių medžiagų su mikroelementais, išreikštas trąšų masės procentine dalimi (%), skirtose tręšimui per lapus

Tik neorganinis

Chelatas arba sudaro kompleksą

Pasėliai arba pievos

Sodininkystė

Boras (B)

0,2

0,2

0,01

0,01

0,01

Kobaltas (Co)

0,02

0,02

0,002

-

0,002

Varis (Cu)

0,5

0,1

0,01

0,002

0,002

Geležis (Fe)

2,0

0,3

0,5

0,02

0,02

Manganas (Mn)

0,5

0,1

0,1

0,01

0,01

Molibdenas (Mo)

0,02

-

0,001

0,001

0,001

Cinkas (Zn)

0,5

0,1

0,01

0,002

0,002

 

3.1.1.6.          Patvirtinti organiniai kompleksonai ir ligandai mikroelementinėms trąšoms (junginys yra patvirtintas, jeigu kompleksonas arba ligandas atitinka Tarybos direktyvos 67/548/EEB reikalavimus):

3.1.1.6.1.       kompleksonai (rūgštys arba natrio, kalio ir amonio druskos), kurie turi būti nustatyti ir kiekybiškai  įvertinti konkrečiam kompleksonui taikant galiojančius Europos  standartus;

 

Pavadinimas

Alternatyvus pavadinimas

Cheminė formulė

Rūgšties CAS Nr.

Iminodisukcino rūgšties

IDHA

C8H11O8N

131669-35-7

etilendiamintetraacto rūgšties

EDTA

C10H16O8N2

60-00-4

2-hidroksietilendiamintriacto rūgštis

HEEDTA

C10H18O7N2

150-39-0

dietilentriaminpentaacto rūgšties

DTPA

C14H23O10N3

67-43-6

[o,o]: etilendiamin-di(o-hidroksifenilacto) rūgšties

[o,o] EDDHA

C18H20O6N2

1170-02-1

[o,p]: etilendiamin-N-(o-hidroksifenilacto)-N’-(p-hidroksifenilacto) rūgšties

[o,p] EDDHA

C18H20O6N2

475475-49-1

[o,o]: etilendiamin-di-(o-hidroksi-o-metilfenilacto) rūgšties

[o,o] EDDHMA

C20H24O6N2 

641632-90-8

[o,p]: etilendiamin-di-(o-hidroksi-p-metilfenilacto) rūgšties

[o,p] EDDHMA

C20H24O6N2

641633-41-2

etilendiamin-N,N`-di-(5-karboksi-2-hidroksifenil) acto rūgšties

EDDCHA

C20H20O10N2

85120-53-2

Etilendiamin-di-(2-hidroksi-5-sulfonilacto) rūgšties ir jos kondensacijos produktai

EDDHSA

C18H20O12N2S2 +

n*(C12H14O8N2S)

57368-07-7 ir

642045-40-7

N,N`-di(2-hidroksibenzil)etilendiamin-N,N`-diacto rūgštis

HBED

C20H24O6N2

35998-29-9

 

3.1.1.6.2.       Ligandai, kurie turi būti nustatyti ir kiekybiškai įvertinti konkrečiam ligandui taikant  galiojančius Europos standartus. Cinko ligonosulfonatą, vario ligonosulfonatą, ir mangano ligonosulfonatą galima naudoti tiesiogiai dirvožemiui ir (ar) tręšti laistymo būdu, ir (ar) tręšti per lapus. Kitus produktus leidžiama naudoti tik tręšti laistymo būdu ir (ar) tręšti per lapus.

 

Pavadinimas

Alternatyvus pavadinimas

Cheminė formulė

Rūgšties CAS Nr.

Lignosulfonė rūgštis

LS

nėra

8062-15-5*

Pastabos:

* Įvertinant kokybę, santykiniai fenolio hidroksido ir organinės sieros kiekiai, išmatuoti vadovaujantis EN 16109, turi būti didesni atitinkamai 1,5 % ir 4,5 %.

 

3.1.2. Organinės trąšos:

3.1.2.1.          Augalinės kilmės organines trąšos:

 

Identifikavimo

Nr.

Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis

Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis).

Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai

Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai

Pateikiama privalomoji informacija apie produktą

A.2.1.1.1               

Ekstraktai (ištrauka)

Produktas gaunamas augalinės kilmės žaliavą apdorojus specialiais tirpikliais – ekstrahentais.

Suminis kiekis – 1 % (N + P2O5 + K2O).

Organinių medžiagų kiekis (sausojoje medžiagoje) –

20 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

-              kadmis (Cd) – 1,5;

-              švinas (Pb) – 120; gyvsidabris (Hg) – 1,0;

-              chromas (Cr) – 70;

-              šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2;

-              cinkas (Zn) – 800;

-              varis (Cu) – 300;

-              arsenas – 40;

-              nikelis – 50;

-              25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp;

Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės.

Žaliava ir jos kilmė.

Organinės medžiagos kiekis sausojoje medžagoje.

Sausosios medžiagos kiekis.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Fosforo pentoksidas (P2O5).

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5).

Kalio oksidas (K2O).

pH.

Ekstrahentas.

A.2.1.1.2               

Skystieji ekstraktai (ištrauka)

Produktas gaunamas augalinės kilmės žaliavą apdorojus specialiais tirpikliais – ekstrahentais.

Suminis kiekis – 1 % (N + P2O5 + K2O).

Organinių medžiagų kiekis – 20 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

-              kadmis (Cd) – 1,5;

-              švinas (Pb) – 120;

-              gyvsidabris (Hg) – 1,0;

-              chromas (Cr) – 70;

-              šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2;

-              cinkas (Zn) – 800;

-              varis (Cu) – 300;

-              arsenas – 40;

-              nikelis – 50;

-              25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp;

-              Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės.

Žaliava ir jos kilmė.

Organinės medžiagos kiekis.

Sausosios medžiagos kiekis.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Fosforo pentoksidas (P2O5).

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5).

Kalio oksidas (K2O).

pH.

Ekstrahentas.

A.2.1.1.3               

Humusinių medžiagų ekstraktas (ištrauka)

Produktas, gaunamas ekstrahuojant augalinę žaliavą (-as), kurios sudėtyje yra huminių rūgščių, fulvo rūgščių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.

Huminių rūgščių kiekis 1 ℅.

Fulvo rūgščių kiekis 0,5 ℅.

Suminis kiekis – 1,5 % (N + P2O5 + K2O).

Organinių medžiagų kiekis (sausojoje medžiagoje) 

20 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

-              kadmis (Cd) – 1,5;

-              švinas (Pb) – 120;

-              gyvsidabris (Hg) – 1,0;

-              chromas (Cr) – 70;

-              šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2;

-              cinkas (Zn) – 800;

-              varis (Cu) – 300;

-              arsenas – 40;

-              nikelis –50;

-              25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp;

-              Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės.

Žaliavos ir jų kilmė.

Organinės medžiagos kiekis sausojoje medžiagoje.

Sausosios medžiagos kiekis.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Fosforo pentoksidas (P2O5).

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5).

Kalio oksidas (K2O).

Ekstrahentas.

Huminės rūgštys.

Fulvo rūgštys.

pH.

A.2.1.1.4               

Skystasis humusinių medžiagų ekstraktas (ištrauka)

Produktas gaunamas ekstrahuojant augalinės kilmės žaliavą (-as), kurios sudėtyje yra huminių rūgščių, fulvo rūgščių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.

Huminių rūgščių kiekis 1 ℅.

Fulvo rūgščių kiekis 0,5 ℅.

Suminis kiekis – 1,5 % (N + P2O5 + K2O).

Organinių medžiagų kiekis – 20 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

-              kadmis (Cd) – 1,5;

-              švinas (Pb) – 120;

-              gyvsidabris (Hg) – 1;

-              chromas (Cr) – 70;

-              šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2;

-              cinkas (Zn) – 800;

-              varis (Cu) – 300;

-              arsenas – 40;

-              nikelis – 50;

-              25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp;

-              Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės.

Žaliavos ir jų kilmė.

Organinės medžiagos kiekis.

Sausosios medžiagos kiekis.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Fosforo pentoksidas (P2O5)..0

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5).

Kalio oksidas (K2O).

Ekstrahentas.

Huminės rūgštys.

Fulvo rūgštys.

pH.

A.2.1.1.5               

Augalinė organinė trąša

Produktas gaunamas iš augalinių žaliavų:

-              fizinių procesų metu, įskaitant dehidrataciją, užšaldymą ir malimą;

-                fermentuojant.

Suminis kiekis – 1 % (N + P2O5 + K2O).

Organinių medžiagų kiekis (sausojoje medžiagoje) – 20 %.

Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %.

Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

-              kadmis (Cd) – 1,5;

-              švinas (Pb) – 120;

-              gyvsidabris (Hg) – 1,0;

-              chromas (Cr) – 70;

-              šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2;

-              cinkas (Zn) – 800;

-              varis (Cu) – 300;

-              arsenas – 40;

-              nikelis – 50;

-              25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp;

-              Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės.

Žaliava ir jos kilmė.

Organinės medžiagos kiekis sausojoje medžiagoje.

Sausosios medžiagos kiekis.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Fosforo pentoksidas (P2O5).

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5);

Kalio oksidas (K2O).

pH.

A.2.1.1.6               

Skystoji augalinė  organinė trąša

Produktas gaunamas iš augalinių žaliavų:

-              fizinių procesų metu, įskaitant dehidrataciją, užšaldymą ir malimą;

-                fermentuojant.

Suminis kiekis – 1 % (N + P2O5 + K2O).

Organinių medžiagų kiekis – 20 %.

Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %.

Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

-              kadmis (Cd) – 1,5;

-              švinas (Pb) – 120;

-              gyvsidabris (Hg) – 1,0;

-              chromas (Cr) – 70;

-              šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2;

-              cinkas (Zn) – 800;

-              varis (Cu) – 300;

-              arsenas – 40;

-              nikelis – 50;

-              25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp;

-              Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės.

Žaliava ir jos kilmė.

Organinės medžiagos kiekis.

Sausosios medžiagos kiekis.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Fosforo pentoksidas (P2O5).

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5);

Kalio oksidas (K2O).

pH.

A.2.1.1.7               

Vandens augalų biomasė

Produktas gaunamas iš natūraliai paplitusių vandens augalų.

Suminis kiekis – 0,5 % (N + P2O5 + K2O).

Organinių medžiagų kiekis (sausojoje medžiagoje) – 80 %.

Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %.

Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

-              kadmis (Cd) – 1,5;

-              švinas (Pb) – 120;

-              gyvsidabris (Hg) – 1,0;

-              chromas (Cr) – 70;

-              šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2;

-              cinkas (Zn) – 800;

-              varis (Cu) – 300;

-              arsenas – 40;

-              nikelis – 50;

-              25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp;

-              Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės.

Žaliava ir jos kilmė.

Organinės medžiagos kiekis sausojoje medžiagoje.

Sausosios medžiagos kiekis.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Fosforo pentoksidas (P2O5).

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5).

Kalio oksidas (K2O).

pH.

A.2.1.1.8               

Skystas jūros dumblių ekstraktas (ištrauka)

Produktas gaunamas jūros dumblius apdoro-jus tirpikliais – ektrahentais. 

Suminis kiekis – 1 % (N + P2O5 + K2O). Organinių medžiagų kiekis – 20 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios  medžiagos:

-              kadmis (Cd) – 1,5;

-              švinas (Pb) – 120;

-              gyvsidabris (Hg) – 1,0;

-              chromas (Cr) – 70;

-              šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2;

-              cinkas (Zn) – 800;

-              varis (Cu) – 300;

-              arsenas – 40;

-              nikelis – 50;

-              25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp;

-              Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės.

Žaliava ir jos kilmė.

Organinės medžiagos kiekis.

Sausosios medžiagos kiekis.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Fosforo pentoksidas (P2O5).

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5).

Kalio oksidas (K2O).

pH.

Ekstrahentas.

A.2.1.1.9               

Jūros dumblių produktas

Produktas gaunamas iš jūros dumblių:

-               fizinių procesų metu, įskaitant dehidrataciją, užšaldymą ir malimą;

-                fermentuojant.

Suminis kiekis – 1 % (N + P2O5 + K2O).

Organinių medžiagų kiekis (sausojoje medžiagoje) –

20 %

Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %.

Kietos nenatūralios kilmės priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

-              kadmis (Cd) – 1,5;

-              švinas (Pb) – 120;

-              gyvsidabris (Hg) – 1,0;

-              chromas (Cr) – 70;

-              šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2;

-              cinkas (Zn) – 800;

-              varis (Cu) – 300;

-              arsenas – 40;

-              nikelis – 50;

-              25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp;

-              Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės.

Žaliava ir jos kilmė.

Organinės medžiagos kiekis.

Sausosios medžiagos kiekis.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Fosforo pentoksidas (P2O5).

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5).

Kalio oksidas (K2O).

pH.

A.2.1.1.10            

Sapropelis

Organinių medžiagų ir mineralinių nuosėdų kompleksas.

Organinių medžiagų kiekis (sausojoje medžiagoje) –

15 %.

Suminis kiekis – 1,5 % (N + P2O5 + K2O).

Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių diametras iki 5 mm – 5 %.

Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

-              kadmis (Cd) – 1,5;

-              švinas (Pb) – 120;

-              gyvsidabris (Hg) – 1,0;

-              chromas (Cr) – 70;

-              šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2;

-              cinkas (Zn) – 800;

-              varis (Cu) – 300;

-              arsenas – 40;

-              nikelis – 50;

-              25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp;

-              Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės.

Žaliava ir jos kilmė.

Organinės medžiagos kiekis sausojoje medžiagoje.

Sausosios medžiagos kiekis.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Fosforo pentoksidas (P2O5).

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5).

Kalio oksidas (K2O).

Drėgnis.

pH.

 

3.1.2.2. Gyvūninės kilmės organinės trąšos:

 

Identifikavimo

Nr.

Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis

Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis).

Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai

Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai

Pateikiama privalomoji informacija apie produktą

A.2.2.1.1               

Perdirbtas naminių gyvulių mėšlas

Gaunamas džiovinant aukštoje temperatūroje arba kitaip perdirbant naminių paukščių mėšlą.

Suminis kiekis – 3,0 % (N + P2O5 + K2O).

Organinių medžiagų kiekis (sausojoje medžiagoje) –

35 %.

Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus.

Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %.

Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

-              kadmis (Cd) – 1,5;

-              švinas (Pb) – 120;

-              gyvsidabris (Hg) – 1,0;

-              chromas (Cr) – 70;

-              cinkas (Zn) – 800;

-              varis (Cu) – 300;

-              arsenas – 40;

-              nikelis – 50;

-              šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2;

-              25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp;

-              Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės.

Organinės medžiagos kiekis sausojoje medžiagoje.

Sausųjų medžiagų kiekis (natūralaus drėgnio produkte).

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Fosforo pentoksidas (P2O5).

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5).

Kalio oksidas (K2O).

Drėgnis.

pH.

Gyvulių (rūšies) pavadinimas.

A.2.2.1.2               

Perdirbtas naminių paukščių mėšlas

Gaunamas džiovinant aukštoje temperatūroje arba kitaip perdirbant naminių paukščių mėšlą.

Suminis kiekis – 3,0 % (N + P2O5 + K2O).

Organinių medžiagų kiekis (sausojoje medžiagoje) – 40 %.

Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus.

Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %.

Kietos nenatūralios kilmės priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

-              kadmis (Cd) – 1,5;

-              švinas (Pb) – 120;

-              gyvsidabris (Hg) – 1,0;

-              chromas (Cr) – 70;

-              cinkas (Zn) – 800;

-              varis (Cu) – 300;

-              arsenas – 40;

-              nikelis – 50;

-              šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2;

-              25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp;

-              Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės.

Organinės medžiagos kiekis sausojoje medžiagoje.

Sausųjų medžiagų kiekis (natūralaus drėgnio produkte).

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Fosforo pentoksidas (P2O5).

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5).

Kalio oksidas (K2O).

Drėgnis.

pH.

Paukščių (rūšies) pavadinimas.

 

3.1.2.3.          Organinės trąšos su aminorūgštimis:

 

Identifikavimo

Nr.

Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis

Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis).

Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai

Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai

Pateikiama privalomoji informacija apie produktą

A.2.3.1.1               

Produktas su augalinėmis aminorūgštimis

Hidrolizės būdu iš augalinės žaliavos gaunamos aminorūgštys.

Suminis aminorūgščių kiekis – 3 %.

Organinių medžiagų kiekis (sausojoje medžiagoje) – 10 %.

 

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

-              kadmis (Cd) – 1,5;

-              švinas (Pb) – 120;

-              gyvsidabris (Hg) – 1,0;

-              chromas (Cr) – 70;

-              šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2;

-              cinkas (Zn) – 800;

-              varis (Cu) – 300;

-              arsenas – 40;

-              nikelis – 50;

-              25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp;

-              Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės.

Žaliavos ir jų kilmė.

Suminis aminorūgščių kiekis.

Laisvųjų aminorūgščių kiekis.

Laisvųjų aminorūgščių L-α kiekis.

Organinės medžiagos kiekis sausojoje medžiagoje.

A.2.3.1.2               

Skystasis produktas su augalinėmis aminorūgštimis

Hidrolizės būdu iš augalinės žaliavos gaunamos aminorūgštys.

Suminis aminorūgščių kiekis – 3 %.

Organinių medžiagų kiekis – 10 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

-              kadmis (Cd) – 1,5;

-              švinas (Pb) – 120;

-              gyvsidabris (Hg) – 1,0;

-              chromas (Cr) – 70;

-              šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2;

-              cinkas (Zn) – 800;

-              varis (Cu) – 300;

-              arsenas – 40;

-              nikelis – 50;

-              25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp;

-              Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės.

Žaliavos ir jų kilmė.

Suminis aminorūgščių kiekis.

Laisvųjų aminorūgščių kiekis.

Laisvųjų aminorūgščių L-α kiekis.

Organinės medžiagos kiekis.

A.2.3.1.3               

Produktas su gyvūninėmis aminorūgštimis

Hidrolizės būdu iš gyvūninės žaliavos gaunamos amino rūgštys.

Suminis amino rūgščių kiekis – 9 %.

Organinių medžiagų kiekis (sausojoje medžiagoje) 

10 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

-              kadmis (Cd) – 1,5;

-              švinas (Pb) – 120;

-              gyvsidabris (Hg) – 1,0;

-              chromas (Cr) – 70;

-              cinkas (Zn) – 800;

-              varis (Cu) – 300;

-              arsenas – 40;

-              nikelis – 50;

-              šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2;

-              25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp;

-              Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės.

Žaliavos ir jų kilmė.

Suminis aminorūgščių kiekis.

Laisvųjų aminorūgščių kiekis.

Laisvųjų aminorūgščių L-α kiekis.

Organinės medžiagos kiekis sausojoje medžiagoje.

A.2.3.1.4               

Skystasis produktas su gyvūninėmis aminorūgštimis

Hidrolizės būdu iš gyvūninės žaliavos gaunamos amino rūgštys.

Suminis amino rūgščių kiekis – 9 %.

Organinių medžiagų kiekis – 10 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

-              kadmis (Cd) – 1,5;

-              švinas (Pb) – 120;

-              gyvsidabris (Hg) – 1,0;

-              chromas (Cr) – 70;

-              cinkas (Zn) – 800;

-              varis (Cu) – 300;

-              arsenas – 40;

-              nikelis – 50;

-              šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2;

-              25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp;

-              Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės.

Žaliavos ir jų kilmė.

Suminis aminorūgščių kiekis.

Laisvųjų aminorūgščių kiekis.

Laisvųjų aminorūgščių L-α kiekis.

Organinės medžiagos kiekis.

A.2.3.1.5               

Produktas su augalinėmis ir gyvūninėmis aminorūgštimis

Hidrolizės būdu iš augalinės ir gyvūninės žaliavos gaunamos aminorūgštys.

Suminis aminorūgščių kiekis – 5 %.

Organinių medžiagų kiekis (sausojoje medžiagoje) -

10 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

-              kadmis (Cd) – 1,5;

-              švinas (Pb) – 120;

-              gyvsidabris (Hg) – 1,0;

-              chromas (Cr) – 70;

-              cinkas (Zn) – 800;

-              varis (Cu) – 300;

-              arsenas – 40;

-              nikelis – 50;

-              šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2;

-              25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp;

-              Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės.

Žaliavos ir jų kilmė.

Suminis aminorūgščių kiekis.

Laisvųjų aminorūgščių kiekis.

Laisvųjų aminorūgščių L-α kiekis.

Organinės medžiagos kiekis sausojoje medžiagoje.

A.2.3.1.6               

Skystasis produktas su augalinėmis ir gyvūninėmis aminorūgštimis

Hidrolizės būdu iš augalinės ir gyvūninės žaliavos gaunamos aminorūgštys.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Suminis aminorūgščių kiekis – 5 %.

Organinių medžiagų kiekis – 10 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

-              kadmis (Cd) – 1,5;

-              švinas (Pb) – 120;

-              gyvsidabris (Hg) – 1,0;

-              chromas (Cr) – 70;

-              cinkas (Zn) – 800;

-              varis (Cu) – 300;

-              arsenas – 40;

-              nikelis – 50;

-              šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2;

-              25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp;

-              Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės.

Žaliavos ir jų kilmė.

Suminis aminorūgščių kiekis.

Laisvųjų aminorūgščių kiekis.

Laisvųjų aminorūgščių L-α kiekis.

Organinės medžiagos kiekis.

 

3.1.3. Organinės-mineralinės trąšos:

3.1.3.1.          Biriosios organinės-mineralinės trąšos:

 

Identifikavimo

Nr.

Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis

Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis).

Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai

Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai

Pateikiama privalomoji informacija apie produktą

A.3.1.1.1               

Organinės-mineralinės azoto trąšos

Produktas gaunamas iš organinių medžiagų ir su jomis chemiškai ar absorbciškai sujungtų azoto mineralinių trąšų.

16 % N

Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) –

7,5 %.

Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus.

Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %.

Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

-              kadmis (Cd) – 1,5;

-              švinas (Pb) – 120;

-              gyvsidabris (Hg) – 1,0;

-              chromas (Cr) – 70;

-              cinkas (Zn) – 1500;

-              varis (Cu) – 600;

-              arsenas – 40;

-              nikelis – 50;

-              biuretas – 12 g/kg

-              šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2;

-              25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp;

-              Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Turi būti nuoroda „Sudėtyje yra organinių medžiagų“: gyvūninių  (nurodyti atitinkamą pavadinimą) ir (ar) augalinių  (nurodyti atitinkamą pavadinimą).“

Organinės medžiagos kiekis sausojoje medžiagoje.

Huminės rūgštys (jei yra).

Fulvo rūgštys (jei yra).

A.3.1.1.2               

Organinės-mineralinės fosforo trąšos

Produktas gaunamas iš organinių medžiagų ir su jomis chemiškai ar absorbciškai sujungtų fosforo mineralinių trąšų.

10 % P2O5

Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) –

7,5 %.

Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus.

Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %.

Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

-              kadmis (Cd) –                     kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis mažesnis nei 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės – 3 mg/kg sausosios medžiagos; kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis ne mažesnis kaip 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės (fosforo trąšos) – 40 mg/kg fosforo pentoksido (P2O5);

-              švinas (Pb) – 120;

-              gyvsidabris (Hg) – 1,0;

-              chromas (Cr) – 70;

-              cinkas (Zn) – 1500;

-              varis (Cu) – 600;

-              arsenas – 40;

-              nikelis – 50;

-              šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2;

-              25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp;

-              Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės.

Fosforo pentoksidas (P2O5).

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5).

Turi būti nuoroda „Sudėtyje yra organinių medžiagų“ gyvūninių (nurodyti atitinkamą pavadinimą) ir (ar)

augalinių  (nurodyti atitinkamą pavadinimą)“.

Organinės medžiagos kiekis sausojoje medžiagoje.

Huminės rūgštys (jei yra).

Fulvo rūgštys (jei yra).

A.3.1.1.3               

Organinės-mineralinės kalio trąšos

Produktas

gaunamas iš organinių medžiagų ir chemiškai ar absorbciškai su jomis sujungtų kalio mineralinių trąšų.

6 % K2O

Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) –

7,5 %.

Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus.

Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %.

Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

-              kadmis (Cd) – 1,5;

-              švinas (Pb) – 120;

-              gyvsidabris (Hg) – 1,0;

-              chromas (Cr) – 70;

-              cinkas (Zn) – 1500;

-              varis (Cu) – 600;

-              arsenas – 40;

-              nikelis – 50;

-              šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2;

-              25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp;

-              Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės.

Kalio oksidas (K2O).

Turi būti nuoroda „Sudėtyje yra organinių medžiagų“ gyvūninių (nurodyti atitinkamą pavadinimą) ir (ar)

augalinių  (nurodyti atitinkamą pavadinimą)“.

Organinės medžiagos kiekis sausojoje medžiagoje.

Huminės rūgštys (jei yra).

Fulvo rūgštys (jei yra).

A.3.1.1.4               

Organinės trąšos su NP trąšomis

Produktas gaunamas iš organinių medžiagų ir chemiškai ar absorbciškai su jomis sujungtų NP mineralinių trąšų.

Suminis kiekis – 8 % (N + P2O5).

Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 32,5 ℅ N, 2 % P2O5.

Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) –

7,5 %.

Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus.

Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %.

Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

-              kadmis (Cd):

-              kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis mažesnis nei 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės – 3 mg/kg sausosios medžiagos; kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis ne mažesnis kaip 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės (fosforo trąšos) – 40 mg/kg fosforo pentoksido (P2O5);

-              švinas (Pb) – 120;

-              gyvsidabris (Hg) – 1,0;

-              chromas (Cr) – 70;

-              cinkas (Zn) – 1500;

-              varis (Cu) – 600;

-              arsenas – 40;

-              nikelis – 50;

-              biuretas- 12g/kg

-              šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2;

-              25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp;

-              Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Fosforo pentoksidas (P2O5)

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5).

Turi būti nuoroda „Sudėtyje yra organinių medžiagų“ gyvūninių  (nurodyti atitinkamą pavadinimą) ir/ar augalinių  (nurodyti atitinkamą pavadinimą)“.

Organinės medžiagos kiekis sausojoje medžiagoje.

Huminės rūgštys (jei yra).

Fulvo rūgštys (jei yra).

A.3.1.1.5               

Organinės trąšos su NK trąšomis

Produktas gaunamas iš organinių medžiagų ir chemiškai ar absorbciškai su jomis sujungtų NK mineralinių trąšų.

Suminis kiekis – 8 % (N + K2O).

Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 2,5 ℅ N, 2 % K2O.

Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) –

7,5 %

Organinis azotas 0,5℅.

Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus.

Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %.

Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

-              kadmis (Cd) – 1,5;

-              švinas (Pb) – 120;

-              gyvsidabris (Hg) – 1,0;

-              chromas (Cr) – 70;

-              cinkas (Zn) – 1500;

-              varis (Cu) – 600;

-              arsenas – 40;

-              nikelis – 50;

-              biuretas- 12g/kg;

-              šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2;

-              25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp;

-              Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės.

Suminis azotas (N).

Kiekviena produkte esanti azoto forma.

Kalio oksidas (P2O5).

Turi būti nuoroda „Sudėtyje yra organinių medžiagų“ gyvūninių (nurodyti atitinkamą pavadinimą) ir (ar) augalinių (nurodyti atitinkamą pavadinimą)“.

Organinės medžiagos kiekis sausojoje medžiagoje.

Huminės rūgštys (jei yra).

Fulvo rūgštys (jei yra).

A.3.1.1.6               

Organinės trąšos su PK trąšomis

Produktas gaunamas iš organinių medžiagų ir chemiškai ar absorbciškai su jomis sujungtų PK mineralinių trąšų.

Suminis kiekis – 8% (P2O5 + K2O).

Minimalus kiekvienos maisto medžiagos kiekis – 2 ℅ P2O5, 2 % K2O.

Organinės medžiagos kiekis (sausojoje medžiagoje) –

7,5 %.

Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus.

Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %.

Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

-              kadmis (Cd): kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis mažesnis nei 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės – 3 mg/kg sausosios medžiagos; kai tręšiamajame produkte suminis fosforo (P) kiekis ne mažesnis kaip 5 % fosforo pentoksido (P2O5) ekvivalento masės (fosforo trąšos) – 40 mg/kg fosforo pentoksido (P2O5);

-              švinas (Pb) – 120;

-              gyvsidabris (Hg) – 1,0;

-              chromas (Cr) – 70;

-              cinkas (Zn) – 1500;

-              varis (Cu) – 600;

-              arsenas – 40;

-              nikelis – 50;

-              biuretas – 12g/kg;

-              šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2;

-              25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp;

-              Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės.

Fosforo pentoksidas (P2O5).

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas (P2O5).

Kalio oksidas (K2O).

Turi būti nuoroda „Sudėtyje yra organinių medžiagų“ gyvūninių (nurodyti atitinkamą pavadinimą) ir/ar augalinių (nurodyti atitinkamą pavadinimą).“

Organinės medžiagos kiekis sausojoje medžiagoje.

Huminės rūgštys (jei yra).

Fulvo rūgštys (jei yra).

 

3.1.3.2.          Skystosios organinės-mineralinės trąšos:

 

Identifikavimo

Nr.

Bendrinis tręšiamojo produkto pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą, žaliavas ir pagrindines sudedamąsias dalis

Mažiausias augalų augimą veikiančių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis).

Augalų augimą veikiančių medžiagų kiekio matavimo vienetai

Nepageidaujamos priemaišos ir didžiausi leistini jų kiekiai

Pateikiama privalomoji informacija apie produktą

A.3.2.1.1               

Organinis-mineralinis azoto trąšų tirpalas (suspensinės trąšos)

Produktas gaunamas chemiškai ir (arba) mechaniškai sumaišius organinių trąšų ir azoto mineralinių trąšų ar jų sudedamųjų dalių tirpalus (suspensijas)

2,0% N

Organinės medžiagos kiekis – 3 %.

0,5 % - organinis azotas.

Produktas turi atitikti Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 reikalavimus.

Kietos natūralios priemaišos (akmenys ir pan.), kurių skersmuo iki 5 mm – 5 %.

Kietos nenatūralios priemaišos (plastikas, metalas ir pan.), kurių skersmuo nuo 2 mm – 0,5 %.

Teršalai neturi viršyti šių kiekių, mg/kg sausosios medžiagos:

-              kadmis (Cd) – 1,5;

-              švinas (Pb) – 120;

-              gyvsidabris (Hg) – 1,0;

-              chromas (Cr) – 70;

-              cinkas (Zn) – 1500;

-              varis (Cu) – 600;

-              arsenas – 40;

-              nikelis – 50;

-              biuretas – 12 g/kg

-              šešiavalentis chromas (Cr VI) – 2;

-              25 gr trąšos ėminio neturi būti Salmonelia spp;

-              Escherichia coli ir Enterococcaceae tipų bakterijų koncentracija neturi viršyti 1 000 ksv/g šviežiosios masės.

Suminis azotas (N).