VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS TRANSPORTO KOMPETENCIJŲ AGENTŪROS

DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIŲ darbo vietų aptvėrimo SAUGUMo patikrinimų PROCEDŪROS PATVIRTINIMO

2022 m. rugpjūčio 24 d. Nr. 2-111

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalies 6 punktu ir atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1936, 6 straipsnio 4 dalį:

1. T v i r t i n u Valstybinės reikšmės kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimų procedūrą (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d.

Direktorius                                                                                                         Marius Baranauskas

PATVIRTINTA

Viešosios įstaigos Transporto

kompetencijų agentūros

direktoriaus 2022 m rugpjūčio 24 d.

įsakymu Nr. 2-111

VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIŲ DARBO VIETŲ APTVĖRIMO SAUGUMO PATIKRINIMŲ PROCEDŪRA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybinės reikšmės kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimų procedūra (toliau − Procedūra) nustato darbo vietų tiesiamuose, rekonstruojamuose ir taisomuose valstybinės reikšmės keliuose (toliau – darbo vietos keliuose) aptvėrimo ir eismo reguliavimo (toliau – aptvėrimo) saugumo patikrinimų (toliau – patikrinimai) planavimo, atlikimo ir patikrinimų rezultatų pateikimo bei saugojimo tvarką.

2. Šia procedūra privalo vadovautis viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros (toliau – Agentūra) darbuotojai, planuojantys ir atliekantys patikrinimus, pateikiantys patikrinimų rezultatus bei saugantys patikrinimų duomenis.

3. Procedūroje vartojamos sąvokos:

3.1. Kelių saugumo inspektorius (toliau – inspektorius) – Agentūros darbuotojas, turintis aukštąjį išsilavinimą kelių infrastruktūros ar sausumos transporto srityje, įgytą baigus statybos inžinerijos arba transporto inžinerijos studijas, ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį kelių infrastruktūros srityje, yra gerai susipažinęs su darbo vietų aptvėrimo automobilių keliuose reikalavimais ir pagal jam priskirtas funkcijas atliekantis patikrinimus.

4. Kitos Procedūroje vartojamos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme ir Automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklėse T DVAER 12, patvirtintose Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-87 „Dėl automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklių T DVAER 12 patvirtinimo“ (toliau – Aptvėrimo taisyklės).

II SKYRIUS

DARBŲ SAUGA

5. Patikrinimų metu taikomi šie darbų saugos reikalavimai:

5.1. patikrinimams turi būti naudojamas tik specialiai paženklintas automobilis su oranžinės spalvos švyturėliais;

5.2. patikrinimo metu automobilio švyturėliai turi būti įjungti;

5.3. inspektoriui patikrinimo metu draudžiama pačiam vairuoti automobilį;

5.4. patikrinimo metu automobilyje negali būti pašalinių žmonių (išskyrus vairuotoją);

5.5. inspektoriai kelyje privalo dėvėti ryškios spalvos darbo rūbus su šviesą atspindinčiais elementais (pavyzdžiui, ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais);

5.6. inspektoriai privalo vadovautis Agentūros saugos ir sveikatos instrukcijomis ir kitais darbų saugą reglamentuojančiais teisės aktais.

III SKYRIUS

PATIKRINIMŲ PLANAVIMAS

6. Tikrintinų darbo vietų keliuose kiekis ir dažnumas nustatomi pagal Procedūros 1 lentelėje nurodytas normas.

7. Konkrečių tikrinamų ilgalaikių darbo vietų sąrašas derinamas su kelio valdytoju.

1 lentelė. Patikrinimų kiekio ir dažnumo nustatymo normos.

Kelio darbų trukmė	Rekomenduojama tikrinamų darbo vietų keliuose dalis, %	Darbo vietos kelyje patikrinimų dažnumas
Daugiau kaip 1 m.	50	Vienas patikrinimas per 3 mėnesius (per ketvirtį). Tarp patikrinimų ne mažesnis kaip 1 mėnesio laiko tarpas.
Nuo 6 mėn. iki 1 m.	50	Du patikrinimai. Tarp patikrinimų ne mažesnis kaip 1 mėnesio laiko tarpas.
Nuo 1 mėn. iki 6 mėn.	25	Vienas patikrinimas
Nuo 1 d. iki 1 mėn.	Pasirinktinai	Vienas patikrinimas
Iki 1 d. (trumpalaikės darbo vietos)	Pasirinktinai	Vienas patikrinimas

IV SKYRIUS

PATIKRINIMŲ ATLIKIMAS

8. Patikrinimai atliekami pagal su kelio valdytoju suderintą tikrinamų ilgalaikių darbo vietų sąrašą ir, prireikus, trumpalaikėse darbo vietose.

9. Jeigu duomenų apie darbo vietose keliuose taikomas tipines eismo schemas arba suderintų kelio ženklų schemų nėra gavusi iš anksto, Agentūra prieš patikrinimą kreipiasi į kelio valdytoją (arba į kelio valdytojo paskirtą kelių statybos priežiūros vadovą) dėl šių duomenų pateikimo. Šiuo tikslu naudojamas Agentūros elektroninio pašto adresas eismo.sauga@tka.lt.

10. Patikrinimai atliekami šviesiuoju paros metu. Jeigu patikrinimo metu kyla įtarimas dėl darbo vietoje kelyje naudojamų šviesos prietaisų netinkamo veikimo ar eismo reguliavimo priemonių nepakankamo matomumo, patikrinimas turi būti atliktas ir tamsiuoju paros metu. Tarp patikrinimo šviesiuoju paros metu ir patikrinimo tamsiuoju paros metu gali būti ne didesnis kaip 3 darbo dienų laiko tarpas.

11. Patikrinimai atliekami įvertinant, ar darbo vietos kelyje aptvėrimas atitinka Aptvėrimo taisyklių reikalavimus ir ar nėra kitų darbo vietos kelyje aptvėrimo saugumo trūkumų. Atlikęs patikrinimą, inspektorius surašo patikrinimo aktą, sudarytą pagal Procedūros 1 priede pateiktą patikrinimo akto turinį. Kiekvienai patikrintai darbo vietai kelyje surašomas atskiras patikrinimo aktas.

12. Darbo vietų keliuose aptvėrimo saugumas tikrinamas vizualiniu būdu, tačiau papildomai gali būti pasitelkiama ir matavimų įranga, pavyzdžiui, atstumo, atspindžio ar kitokia matavimų įranga. Patikrinimo metu turi būti padarytas darbo vietos kelyje vaizdo įrašas.

13. Patikrinimas turi būti atliekamas pagal Procedūros 2 priede pateiktą klausimyną.

14. Rekomenduojama vengti patikrinimo, kai ant važiuojamosios dalies yra sniego, smarkiai sningant ar smarkiai lyjant.

V SKYRIUS

PATIKRINIMO REZULTATŲ PATEIKIMAS IR SAUGOJIMAS

15. Ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po patikrinimo atlikimo Agentūros Transporto paslaugų skyriaus projektų vadovas, atsakingas už patikrinimus, užpildytą patikrinimo aktą pateikia kelio valdytojui (arba kelio valdytojo paskirtam kelių statybos priežiūros vadovui) su prašymu informuoti, kokių priemonių imtasi kelių saugumo trūkumams pašalinti, jeigu tokių buvo nustatyta. Šiuo tikslu naudojamas Agentūros elektroninio pašto adresas eismo.sauga@tka.lt.

16. Kasmet iki sausio mėnesio 31 dienos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai ir kelio valdytojui teikiama apibendrinta informacija apie per praėjusius kalendorinius metus pagal Procedūros nuostatas atliktus patikrinimus, jų metu užfiksuotus darbo vietų keliuose aptvėrimo saugumo trūkumus ir priemones, kurių imtasi trūkumams pašalinti (gautą grįžtamąjį ryšį iš kelio valdytojo dėl suteiktų duomenų naudojimo rezultatų).

17. Patikrinimų metu padaryti darbo vietų keliuose vaizdo įrašai Agentūroje saugomi vienerius metus nuo patikrinimo akto užpildymo dienos, o sukaupti dokumentai – Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje, patvirtintoje Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ nurodytais terminais.

______________

part_fc78af8af65c4c51bc53dcf48df9e5d9_end

Valstybinės reikšmės kelių

darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimų procedūros

1 priedas

PATIKRINIMO AKTO TURINYS

1. Patikrinimo akte turi būti pateikti šie duomenys:

1.1. Bendroji informacija:

1.1.1. Inspektoriaus vardas ir pavardė.

1.1.2. Patikrinimo data.

1.1.3. Kelio numeris.

1.1.4. Kelio pavadinimas.

1.1.5. Darbų vietos kelyje pradžia, km.

1.1.6. Darbų vietos kelyje pabaiga, km.

1.1.7. Statybos rangovo pavadinimas.

1.1.8. Taikomos eismo schemos numeris.

1.1.9. Ar darbo vietos kelyje aptvėrimas atitinką aktualią tipinę eismo schemą arba suderintą kelio ženklų schemą?

1.2. Informacija apie kiekvieną Automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklių T DVAER 12, patvirtintų Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-87 „Dėl automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklių T DVAER 12 patvirtinimo“ (toliau – Aptvėrimo taisyklės), pažeidimą:

1.2.1. Aptvėrimo taisyklių pažeidimo apibūdinimas.

1.2.2. Pažeisto Aptvėrimo taisyklių punkto arba (ir) schemos numeris.

1.2.3. Pažeidimo  vieta:

1.2.3.1. Pradžia, km arba koordinatėmis.

1.2.3.2. Pabaiga, km arba koordinatėmis (nenurodoma, jeigu pažeidimas yra taškinis objektas).

1.2.4. Aptvėrimo taisyklių pažeidimo nuotrauka (nuotraukos).

1.3. Informacija apie kiekvieną kitą darbo vietos kelyje aptvėrimo ar eismo reguliavimo saugumo trūkumą:

1.3.1. Darbo vietos kelyje aptvėrimo ar eismo reguliavimo saugumo trūkumo apibūdinimas.

1.3.2. Darbo vietos kelyje aptvėrimo ar eismo reguliavimo saugumo trūkumo vieta:

1.3.2.1. Pradžia, km arba koordinatėmis.

1.3.2.2. Pabaiga, km arba koordinatėmis (nenurodoma, jeigu darbo vietos kelyje aptvėrimo ar eismo reguliavimo saugumo trūkumas yra taškinis objektas).

1.3.3. Darbo vietos kelyje aptvėrimo ar eismo reguliavimo saugumo trūkumo nuotrauka (nuotraukos).

______________

part_c828b35acfc04cdb867a9b94296249e5_end

Valstybinės reikšmės kelių

darbo vietų aptvėrimo saugumo

patikrinimų procedūros

2 priedas

DARBO VIETOS APTVĖRIMO IR EISMO REGULIAVIMO SAUGUMO PATIKRINIMO KLAUSIMYNAS

1. Ar eismo reguliavimo priemonės atitinka suderintą kelio ženklų schemą, jeigu tokia yra?

2. Kai suderintos kelio ženklų schemos nėra, ar eismo reguliavimo priemonės atitinka aktualią tipinę eismo schemą?

3. Ar numatytas pėsčiųjų ir dviračių eismo organizavimas?

4. Šviesoforai:

4.1. Ar yra priešingos krypties eismo srautų valdymo šviesoforai, kai jie turi būti?

4.2. Ar laikas, skirtas pravažiuoti kelio ruožą, yra pakankamas?

4.3. Ar pakanka laiko kelio ruožui atlaisvinti prieš įsijungiant priešingos krypties leidžiamam šviesoforo signalui?

4.4. Ar ilguose ruožuose yra sankryžų ir nuovažų, dėl kurių būtų galimi išvažiavimai prieš eismą, ar numatytos priemonės to išvengti arba numatytos vietos prasilenkti?

5. Kelio ženklai:

5.1. Ar trūksta išankstinės informacijos skydų?

5.2. Ar trūksta priekinių signalinių skydų?

5.3. Ar trūksta įspėjamųjų, pirmumo, draudžiamųjų, nukreipiamųjų ar kitų kelio ženklų?

5.4. Ar yra neišlaikytų minimalių atstumų tarp ženklų?

5.5. Ar yra neišlaikytų greičio ribojimo žingsnių?

5.6. Ar nustatytas tinkamas leidžiamas važiavimo greitis?

5.7. Ar yra blogai matomų kelio ženklų (nuvirtusių, nulinkusių, nusisukusių, netinkamo dydžio, netinkamame aukštyje, neatspindinčių arba nepakankamai atspindinčių šviesą, užstotų)?

5.8. Ar yra sunkiai suvokiamų kelio ženklų (mechaniškai pažeistų, subraižytų, nusilupusių, purvinų, apsnigtų)?

5.9. Ar yra laikinai eismo reguliavimo tvarkai prieštaraujančių kelio ženklų?

5.10. Ar trūksta apribojimų pabaigą žyminčių kelio ženklų?

6. Atitveriamieji ir nukreipiamieji įtaisai:

6.1. Ar trūksta aptvėrimo barjerų ar nukreipiamųjų gairių, ar pakankamas nukreipiamųjų gairių tankis?

6.2. Ar yra blogai matomų aptvėrimo barjerų ar nukreipiamųjų gairių (nuvirtusių, nulinkusių, nusisukusių, netinkamo dydžio, netinkamame aukštyje, neatspindinčių arba nepakankamai atspindinčių šviesą, užstotų)?

6.3. Ar yra nuo važiuojamosios dalies apribojimo ištisine ženklinimo linija neatitrauktų nukreipiamųjų gairių (0,25 m)?

6.4. Ar naudojamos tinkamos nukreipiamosios gairės: gairių rašto kryptis, vienpusės, dvipusės?

6.5. Ar skersai kelio ar atlankose yra nukreipiamųjų gairių be signalinių žibintų?

6.6. Ar skersai kelio signaliniai žibintai yra tinkamos spalvos (raudona nuolatinė šviesa, kai važiuojamoji dalis užtveriama aklinai; geltona nuolatinė šviesa – kai užtveriama dalinai; geltona nuolatinė šviesa atlankose)?

6.7. Ar yra išilgai kelio įrengtų pirmųjų ir paskutinių nukreipiamųjų gairių be signalinių žibintų?

6.8. Ar šviesos elementų junginys (eismo kryptimi vienas po kito užsidega signaliniai žibintai ir kartu užgęsta), jeigu jis naudojamas, tamsoje nėra apšviestas nuolatine geltona šviesa?

7. Signaliniai žibintai:

7.1. Ar signaliniai žibintai šviečia: šviesiuoju paros metu; tamsiuoju paros metu?

7.2. Ar naudojami tinkami žibintai: vienpusiai, dvipusiai?

7.3. Ar naudojami mirksintys signaliniai žibintai (įprastai naudojama nuolatinė šviesa)?

7.4. Ar naudojami netinkamos spalvos signaliniai žibintai?

7.5. Ar signalinių žibintų ryškumas (šviesingumas) iš pažiūros yra per mažas arba per didelis?

8. Horizontalusis ženklinimas:

8.1. Ar yra laikinas horizontalusis ženklinimas (arba geltonos spalvos iškiliųjų šviesogrąžių ženklinimo elementų eilutės)?

8.2. Ar yra blogai matomo laikino horizontaliojo ženklinimo (užteršto, nepilnai įrengto, nusitrynusio arba nusilupusio, blogai atspindinčio šviesą)?

8.3. Ar yra likę nepanaikinto, neužbraukto, neuždengto ir dėl to klaidinančio nuolatinio horizontaliojo ženklinimo?

9. Darbinės transporto priemonės, darbinės mašinos ir priekabos:

9.1. Ar yra netinkamos spalvos darbinių transporto priemonių (visos statybos įmonių transporto priemonės, kurios naudojamos kaip darbinės transporto priemonės, turi būti su gelsvai oranžinės spalvos lakuote)?

9.2. Ar yra nepaženklintų arba netinkamai paženklintų darbinių transporto priemonių,  darbinių mašinų ar priekabų (darbines transporto priemones, kurios naudojamos kelio juostoje, rekomenduojama paženklinti raudonomis fluorescencinėmis ir geltonomis šviesą atspindinčiomis įstrižomis juostomis. Transporto priemones ir mechanizmus, kurie naudojami skersai eismo krypties, reikia paženklinti pagal perimetrą, t. y. priekinę ir galinę pusę bei papildomai šonines puses)?

9.3. Ar yra darbinių transporto priemonių ar darbo mašinų be žybčiojančių oranžinės spalvos švyturėlių (visi automobiliai ir mechanizmai, dirbantys kelyje, privalo turėti oranžinės spalvos žybčiojančius švyturėlius)?

9.4. Ar švyturėliai gerai matosi iš visų pusių?

10. Darbuotojų apranga:

10.1. Ar yra darbuotojų greta apsauginiais barjerais ar tvoromis neatitvertos eismo zonos dirbančių be įspėjamosios aprangos (aprangai taikomas Lietuvos standartas LST EN 471+A1 „Profesinė gerai matoma įspėjamoji apranga. Bandymo metodai ir reikalavimai“)?

10.2. Ar yra darbuotojų, dirbančių su įspėjamąja apranga, bet jos įspėjamasis poveikis nepakankamas dėl sutepimo, senėjimo arba spalvingumo sumažėjimo?

11. Gabarito vartai:

11.1. Ar yra konstrukcijų, kurios virš važiuojamosios dalies būtų žemiau kaip 5 m ir prieš jas nebūtų įrengta gabarito vartų?

11.2. Ar yra gabarito vartų defektų?

12. Skersinis profilis:

12.1. Ar yra neišlaikytų saugių skersinių atstumų tarp darbo zonos ir eismo zonos (jei kelių valdytojai nepateikė kitų dydžių, tai: 0,3 m gyvenamųjų vietovių gatvėse; 0,5 m keliuose už gyvenamųjų vietovių ribų; 0,15 m pėsčiųjų ir dviračių takuose)?

12.2. Ar yra per mažo pločio eismo juostų?

12.3. Ar yra vietų kur tarp atitveriamųjų įtaisų ir iškasos briaunos būtų mažesnis kaip 0,5 m apsauginis tarpas?

13. Apšvietimas:

13.1. Ar vyksta kelio darbai tamsiuoju paros metu (t. y. konkrečiu metu yra dirbama) kai nėra apšvietimo?

13.2. Ar pereigoje iš neapšviesto ruožo į apšviestą ruožą (ir atvirkščiai) yra adaptavimosi ruožas?

13.3. Ar yra išskirtinai ryškiai ar blankiai šviečiančių apšvietimo įrenginių?

14. Ar yra kelių tiesimo medžiagomis užterštų eismo zonų?

15. Ar yra perteklinių eismo ribojimų (kelio siaurinimų, šviesoforų), kuomet faktiškai kelio darbai nevyksta?

16. Ar yra kitų darbo vietos kelyje aptvėrimo ar eismo reguliavimo saugumo trūkumų?

______________

part_1440fca027d8438cb30553057acfeff9_end