KAUNO APYLINKĖS TEISMO

PIRMININKAS

 

ĮSAKYMAS

Dėl bylų paskirstymo teisėjams  kAUNO APYLINKĖS TEISME taisyKlių patvirtinimo

 

2021 m. gruodžio 17 d. Nr. VE-302  

Kaunas

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 36 straipsnio 1, 9-11 dalimis, 103 straipsniu, Teisėjų specializacijos tam tikrų kategorijų byloms nagrinėti nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Teisėjų tarybos 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 13P-202-(7.1.2) (aktuali redakcija nuo 2019 m. birželio 5 d.), Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašu, patvirtintu Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) (aktuali redakcija nuo 2018 m. liepos 1 d.), Administravimo teismuose nuostatais, patvirtintais Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 13P-157-(7.1.2) (aktuali redakcija nuo 2020 m. vasario 4 d.), siekdamas užtikrinti sklandų bylų paskirstymo procesą:

1. T v i r t i n u Bylų paskirstymo teisėjams Kauno apylinkės teisme taisykles (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiomis galios Bylų paskirstymo teisėjams Kauno apylinkės teisme taisykles, patvirtintas  Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-61 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais.

3. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja nuo jo paskelbimo Teisės aktų registre (TAR).

4. Į p a r e i g o j u:

4.1. teismo administracijos sekretorių su šiuo įsakymu supažindinti visus Kauno apylinkės teismo teisėjus ir teismo darbuotojus per elektroninę supažindinimo su dokumentais sistemą ir elektroniniu paštu, taip pat paskelbti jį teismo intraneto ir interneto svetainėse;

4.2. teismo kanclerį šį įsakymą bei Bylų paskirstymo teisėjams Kauno apylinkės teisme taisykles paskelbti Teisės aktų registre (TAR).

 

 

 

Teismo pirmininkas                                                                                                    Arūnas Purvainis

 

 

PATVIRTINTA

Kauno apylinkės teismo pirmininko

2021 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VE-302

 

Bylų paskirstymo teisėjams

kauno apylinkės teisme

TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

 

1.       Bylų paskirstymo teisėjams taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja kompiuterinės programos naudojimą automatizuotai skirstant bylas teisėjams (toliau – bylų skirstymas) ir ikiteisminio tyrimo dokumentų paskyrimą ikiteisminio tyrimo teisėjams bei jų darbo organizavimo tvarką.

2.       Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais patvirtintame Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių apraše (toliau – Aprašas) vartojamas sąvokas.

3.       Bylos skirstomos naudojantis Apraše nurodytomis funkcijomis.

 

II SKYRIUS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

4.       Bylas naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) bylų skirstymo moduliu (toliau – Modulis) skirsto teismo pirmininkas, ar jo įgaliotas asmuo (toliau – bylas skirstantis asmuo), išskyrus atvejus, kai byla budinčiam teisėjui paskiriama automatiniu būdu. Visus su bylų, kurių medžiaga ar jos dalis yra nevieša, skirstymu susijusius veiksmus atlieka teismo darbuotojai, teismo pirmininko įgalioti skirstyti bylas, kuriose yra neviešų duomenų.

5.       Skirstant bylas atsižvelgiama į teisėjų specializaciją, įstatymu įtvirtintus atskirų kategorijų bylų išnagrinėjimo terminus, darbo krūvio tolygumą, bylų sudėtingumą, įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą, aplinkybes, sudarančias teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo teisinį pagrindą, nustatytą bylų neskyrimo laikotarpį, teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpį, kai teisėjas negali nagrinėti bylų arba jo darbo krūvis turi būti mažinamas.

6.       Skirstantiems bylas asmenims informacija patvirtinanti teisėtą teisėjo nebuvimo darbe faktą turi būti perduota ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki šiose Taisyklėse nurodyto kiekvienu individualiu atveju teisėjui taikomo bylų neskyrimo laikotarpio pradžios.

7.       Skirstant gautas nagrinėti civilines bylas ir siekiant užtikrinti tolygų teisėjų darbo krūvį:

7.1.    Kauno rūmuose kiekvienam teisėjui per vieną dieną skiriama ne daugiau kaip 7 civilinės bylos. Esant didesniam gautų bylų skaičiui ir LITEKO programai visiems teisėjams per vieną darbo dieną jau paskyrus po 7 bylas, visos likusios nepaskirstytos bylos toliau skirstomos bendra tvarka, kiekvienu atveju sustabdant tolesnį bylų paskyrimą teisėjui, jei teisėjui automatine bylų skyrimo tvarka paskiriamos 5 civilinės bylos. Siekiant užtikrinti tolygesnį momentinį gaunamų bylų krūvį maksimalus gaunamų bylų skaičius gali būti koreguojamas teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojų potvarkiais.

7.2.    Kaišiadorių, Jonavos ir Kėdainių rūmuose kiekvienam teisėjui per vieną dieną paprastai skiriama ne daugiau kaip 15 civilinių bylų. Esant didesniam gautų bylų skaičiui ir LITEKO programai visiems teisėjams per vieną darbo dieną paskyrus 15 bylų, likusios nepaskirstytos bylos toliau skirstomos bendra tvarka, sustabdant tolesnį bylų paskyrimą teisėjui, kai jam automatine bylų skyrimo tvarka paskiriamos 5 civilinės bylos. Siekiant užtikrinti tolygesnį momentinį gaunamų bylų krūvį maksimalus gaunamų bylų skaičius gali būti koreguojamas teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojų potvarkiais.

 

III SKYRIUS

PIRMINIŲ DUOMENŲ ĮVEDIMAS Į LITEKO

 

8.       Bylas skirstantis asmuo, pagal teismo rūmų kompetenciją ir specifiką, prieš Modulio pagalba skirdamas bylą į LITEKO įveda, peržiūri ir pakeičia duomenis apie:

8.1.    teismo rūmuose nustatytą teisėjų paskyrimą į teisėjų grupes;

8.2.    teismo rūmuose, nustatytą teisėjų specializaciją;

8.3.    teisėjus, kurie negali nagrinėti konkrečios bylos dėl teisės aktuose nustatytų priežasčių;

8.4.    laikotarpius, kai dėl atostogų, komandiruotės, kvalifikacijos kėlimo, ar kitų aplinkybių teisėjas negali nagrinėti jokių bylų ir bylos jam negali būti skiriamos;

8.5.    laikotarpius ar konkrečias datas ir išraišką procentais, kai teisėjas negali nagrinėti bylų arba jo darbo krūvis turi būti mažinamas;

8.6.    skubos tvarka skirstomas bylas.

9.       Kauno apylinkės teisme nustatomi šie bylų neskyrimo laikotarpiai:

9.1.    Kauno rūmuose nagrinėjamose civilinėse bylose:

9.1.1. 1 darbo diena, kai teisėjo nebuvimo darbe laikotarpis trunka 1 dieną;

9.1.2. 2 darbo dienos, kai teisėjo darbe nebuvimo laikotarpis trunka 2 dienas;

9.1.3. 4 darbo dienos, kai teisėjo darbe nebuvimo laikotarpis trunka 3 ir daugiau darbo dienų.

9.2.    Kauno rūmuose nagrinėjamose baudžiamosiose ir skundų dėl nutarimų administracinių nusižengimų bylose bei administracinių nusižengimų bylose:

9.2.1. 2 darbo dienos, kai teisėjo darbe nebuvimo laikotarpis trunka 2 - 10 darbo dienų;

9.2.2. 4 darbo dienos, kai teisėjo darbe nebuvimo laikotarpis trunka 11 ir daugiau darbo dienų.

9.3.    Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių rūmuose:

9.3.1. 1 darbo diena, kai teisėjo nebuvimo darbe laikotarpis trunka 3–5 darbo dienas;

9.3.2. 2 darbo dienos, kai teisėjo nebuvimo darbe laikotarpis trunka 6–10 darbo dienų;

9.3.3. 4 darbo dienos, kai teisėjo nebuvimo darbe laikotarpis trunka 11 ir daugiau darbo dienų.

10.     Minėti terminai teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojų motyvuotu potvarkiu gali būti keičiami/koreguojami arba netaikomi, be to:

10.1Taisyklių 9.2. punkte įtvirtinti bylų neskyrimo laikotarpiai netaikomi Taisyklių 19.9. punktuose numatytais atvejais;

10.2Taisyklių 9.2.1. punkte įtvirtinti bylų neskyrimo laikotarpiai netaikomi Taisyklių 19.8. išskyrus teikimus pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnį;

10.3bylų neskyrimo laikotarpis gali būti netaikomas ir tais atvejais, kai teisėjai apie savo nebuvimo darbe laikotarpius valstybės tarnautojus darbui su personalu informuoja nesavalaikiai, t. y. nesilaikydami Vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų terminų.

11.     Bylų skyrimo tvarka:

11.1civilinės bylos teisėjui pradedamos skirti jo grįžimo į darbą dieną, išskyrus atvejus kai teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpis trumpesnis nei penkios darbo dienos. Kai teisėto nebuvimo darbe laikotarpis yra keturios ir mažiau dienų, bylos teisėjui pradedamos skirti vieną darbo dieną prieš jo grįžimą;

11.2baudžiamosios ir administracinių nusižengimų bylos teisėjui pradedamos skirti jo grįžimo į darbą dieną.

 

IV SKYRIUS

TEISĖJŲ SPECIALIZACIJOS

 

12.     Teisėjų specializacija nustatoma teismo pirmininko įsakymu.

13.     Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose iš esamų 63 teisėjų etatų nustatoma:

13.138 (trisdešimt aštuonių) teisėjų specializacija nuolat nagrinėti civilines bylas, iš jų:

13.1.1. 30 (trisdešimties) teisėjų specializacija nuolat nagrinėti civilines bylas, išskyrus bylas, LITEKO bylų klasifikatoriuje žymimas 1 kategorija (bylos dėl darbo teisinių santykių)“;

13.1.2. 4 (keturių) teisėjų specializacija nuolat nagrinėti bet kuriuose rūmuose gautas civilines bylas, LITEKO bylų klasifikatoriuje žymimas 1 kategorija (bylos dėl darbo teisinių santykių). Šios specializacijos teisėjai nagrinėja ne tik šios kategorijos bylas, bet ir visas kitas Kauno rūmuose gautas civilines bylas, išskyrus LITEKO bylų klasifikatoriuje žymimas 3 kategorija (bylos iš šeimos teisinių santykių);

13.1.3. 4 (keturių) teisėjų specializacija nuolat nagrinėti tik Kauno rūmuose gautas civilines bylas, LITEKO bylų klasifikatoriuje žymimas kategorijomis: 3.2.1. dėl tėvystės pripažinimo; 3.2.2. dėl tėvystės (motinystės) nustatymo; 3.2.3. dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo; 3.2.8. dėl vaikų ir tėvų atskyrimo; 3.2.9. dėl terminuoto tėvų valdžios apribojimo; 3.2.10. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo; 3.4. bylos dėl įvaikinimo; 3.5.1. dėl laikinosios vaiko globos (rūpybos); 3.5.2. dėl nuolatinės vaiko globos (rūpybos); 12.15.1.3. Bylos dėl teismo leidimų paimti vaiką iš vaiko tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą (bylos iš šeimos teisinių santykių). Šios specializacijos teisėjai nagrinėja ne tik šios kategorijos bylas, bet ir visas kitas Kauno rūmuose gautas civilines bylas, išskyrus LITEKO bylų klasifikatoriuje žymimas 1 kategorija (bylos dėl darbo teisinių santykių.

13.2 19 (devyniolikos) teisėjų specializacija nuolat nagrinėti baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas, iš jų:

13.2.1. 15 (penkiolikos) teisėjų specializacija nuolat nagrinėti baudžiamąsias bylas ir administracinių nusižengimų bylas;

13.2.2. 4 (keturių) teisėjų  nuolat  nagrinėti baudžiamąsias bylas, kuriose kaltinami ar nukentėję asmenys yra nepilnamečiai, ir administracinių nusižengimų bylas. Šios specializacijos teisėjai nagrinėja ne tik šios kategorijos bylas, bet ir visas kitas Kauno rūmuose gautas baudžiamąsias bylas.

13.3 6 (šešių teisėjų) specializacija – ikiteisminis tyrimas. Šios specializacijos teisėjai nagrinėja  bet kuriuose teismo rūmuose gautus prašymus, pareiškimus ir kitus dokumentus dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtų funkcijų atlikimo.              

14.     Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose iš esamų 6 teisėjų etatų nustatoma:

14.13 (trijų) teisėjų specializacija nuolat nagrinėti baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas. Šios specializacijos teisėjai nagrinėja bet kuriuose teismo rūmuose gautas bylas kai nagrinėjamas klausimas, arba skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo;

14.23 (trijų) teisėjų specializacija nuolat nagrinėti civilines bylas.

15. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose iš esamų 8 teisėjų etatų nustatoma:

15.13 (trijų) teisėjų specializacija nuolat nagrinėti baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas;

15.25 (penkių) teisėjų specializacija nuolat nagrinėti civilines bylas.

16.     Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose iš esamų 8 teisėjų etatų nustatoma:

16.13 (trijų) teisėjų specializacija nuolat nagrinėti baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas;

16.25 (penkių) teisėjų specializacija nuolat nagrinėti civilines bylas.

 

V SKYRIUS

BYLŲ SKIRSTYMAS TEISĖJAMS

 

17.     Bylas skirstantis asmuo bylą teisėjui ar teisėjų kolegijai skiria tada, kai teismo raštinės skyriaus darbuotojai LITEKO suformuoja bylą (elektroninę bylos kortelę). Šie darbuotojai elektroninėje bylos kortelėje pažymi bylos šalies nurodytą ar teisme nustatytą preliminarų bylos priskyrimą teismo rūmams. Pažymint preliminarų bylos priskyrimą teismo rūmams, atsižvelgiama šių taisyklių 31 punkte numatyta tvarka nustatytą bylų priskyrimo teismo rūmams tvarką. Teismo raštinės skyriaus darbuotojui nurodžius preliminarų bylos priskyrimą teismo rūmams, esant poreikiui ar kilus neaiškumų dėl bylos priskyrimo, prie elektroninės bylos kortelės gali būti pridedama suskaitmeninta bylos ar bylos dalies medžiaga, susijusi su bylos priskyrimo vertinimu. Modulis bylas skirstančiam asmeniui pateikia informaciją apie teisme gautas, teismo raštinės darbuotojų LITEKO suformuotas ir teisėjams dar nepaskirtas bylas (elektronines bylų korteles).

18.     Teisėjo parinkimą pagal atitinkamų teismo rūmų kompetenciją ir specifiką Modulis atlieka automatizuotu būdu.

19.     Moduliu skirstomų bylų eiliškumas nustatomas atsižvelgiant į elektroninių bylų kortelių sukūrimo laiką. Nuo Modulio sudaryto eiliškumo nukrypstama, atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus bylų išnagrinėjimo terminus arba kai vienarūšes bylas (esant analogiškai faktinei ir teisinei situacijai) yra tikslinga skirti nagrinėti vienu metu ir (ar) tam tikriems teismo teisėjams, taip pat kai konkretus teisėjas privalo nagrinėti bylą proceso įstatymų numatytais pagrindais. Nukrypstant nuo Modulio sudaryto eiliškumo visada turi būti nurodomos nukrypimo priežastys ir teisiniai pagrindai. Tokiais atvejais teisėjo skyrimo protokole turi būti nurodomas taikomas Taisyklių punktas ir jo trumpas aprašymas, subjektas, priėmęs konkretų potvarkį/įsakymą/nutartį/rezoliuciją, priimto potvarkio/įsakymo/nutarties/rezoliucijos data, pavadinimas ir trumpas aprašymas. Tokiais atvejais byla paskiriama nesinaudojant automatizuotu atrankos būdu, naudojantis požymiu „privalo nagrinėti“. Nuo Modulio sudaryto eiliškumo ir tikimybinio bylų skyrimo kriterijų gali būti nukrypstama šiais atvejais –

civilinėse bylose:

19.1 prašymai, pareiškimai, gauti civilinės bylos vykdymo procese, skiriami nagrinėti pagrindinę bylą išnagrinėjusiam teisėjui (neatsižvelgiant į teisėjo laikino teisėto nebuvimo darbe ir bylų neskyrimo laikotarpius), teisėjas dėl objektyvių priežasčių negali išspręsti šių klausimų ir tai būtina užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą (pvz. pasibaigus teisėjų įgaliojimo laikui, teisėjui perėjus dirbti į kitą teismą, patenkinus prašymą dėl teisėjo nušalinimo (nusišalinimo), teisėjui pakeitus specializaciją iš civilines bylas nagrinėjančio į nagrinėjantį baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas – kitam teisėjui, kuris parenkamas atsitiktine tvarka, naudojantis LITEKO bylų skirstymo Moduliu;

19.2antstolių prašymai dėl baudos skyrimo vykdymo procese, gauti nagrinėjamose civilinėse bylose, skiriami tas bylas nagrinėjantiems teisėjams;

19.3priėmus ieškinį, pareikštą priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, priėmus prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, priėmus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, užvedama nauja bylos kortelė, byla skiriama nagrinėti tam pačiam, anksčiau bylą nagrinėjusiam teisėjui. Ieškinys (pareiškimas), gautas civilinėje byloje, kai buvo patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, skiriamas nagrinėti tam pačiam teisėjui, kuris nagrinėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui pareiškimo dienos;

19.4prašymai, gauti bylose dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, po to, kai patvirtintas mokumo atkūrimo planas ir užvedama nauja bylos kortelė su šablonu „2FB“, nurodant bylos potipį „vykdymo procese“, skiriami nagrinėti tam pačiam bylą nagrinėjusiam teisėjui, neatsižvelgiant į pasikeitusią bylų specializaciją;

19.5inicijavus bylą dėl globos ir rūpybos, byla skiriama nagrinėti teisėjui, nagrinėjusiam bylą ir priėmusiam sprendimą apriboti tėvų valdžią ar dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu;

19.6teisėjui priėmus procesinį sprendimą išskirti ieškinio (priešieškinio) reikalavimą (-us), užvedama nauja bylos kortelė ir byla skiriama teisėjui priėmusiam sprendimą dėl reikalavimų išskyrimo;

19.7prireikus atlikti procesinius veiksmus nebedirbančių (pasibaigus teisėjo įgaliojimų laikui, teisėjui perėjus dirbti į kitą teismą, į kitus Kauno apylinkės teismo rūmus ir kt.) teisėjų ar teisėjų, kurių visos nagrinėjamos civilinės bylos dėl objektyvių priežasčių buvo perskirtos kitiems teisėjams, baigtose nagrinėti bylose, šių veiksmų atlikimas teismo pirmininko pavaduotojų, o jų nesant – teismo pirmininko potvarkiu neterminuotai pavedamas kitam teisėjui;

baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose:

19.8prašymai, pareiškimai, teikimai gauti baigtoje nagrinėti baudžiamojoje ar administracinio nusižengimo byloje ar jų vykdymo procese, kurių pagrindu užvedama nauja bylos kortelė, skiriami šią bylą nagrinėjusiam teisėjui, o teisėjui taikomu bylų neskyrimo, ar teisėto nebuvimo darbe laikotarpiu, jam nebedirbant ar pakeitus specializaciją – skirstomi bendra tvarka kitiems teisėjams pagal nustatytą specializaciją;

19.9 prašymai, pareiškimai, teikimai, kuriais sprendžiama dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo, skiriami šią bylą nagrinėjusiam teisėjui, o jam nebedirbant, laikinai nesant darbe ar pakeitus specializaciją – skiriamos bendra tvarka pagal nustatytą specializaciją. Vėlesni teikimai dėl šių klausimų sprendimo bylose, kuriose taikęs priverčiamąją medicinos priemonę teisėjas Kauno apylinkės teisme nedirba, skiriami nagrinėti tam pačiam teisėjui, kuriam pirminis prašymas, pareiškimas ar teikimas buvo paskirtas nagrinėti bendra tvarka. Jeigu gaunamas vienas teikimas dėl asmeniui paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo, o to paties asmens atžvilgiu priverčiamosios medicinos priemonės buvo taikytos keliose bylose ir tokios priemonės yra nenutrauktos, užvedama tiek naujų bylos kortelių, kiek šiam asmeniui yra pritaikytų ir nenutrauktų priverčiamųjų medicinos priemonių, bylos skiriamos priverčiamąsias medicinos priemones pritaikiusiems teisėjams, o jiems nebedirbant, laikinai nesant darbe ar pakeitus specializaciją – skiriamos bendra tvarka pagal nustatytą specializaciją;

19.10. teikimai (prašymai), gauti Kauno apylinkės teismo baudžiamosiose ar administracinių nusižengimų bylose, kurios nagrinėjamos apeliacine ar baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjamos kasacine tvarka ir kuriose galutinis procesinis sprendimas nėra įsiteisėjęs, ir nėra pagrindo tokį teikimą (prašymą) persiųsti apeliacinės, ar baudžiamosiose bylose kasacinės instancijos teismui, skiriami nagrinėti paskutinį įsiteisėjusį teismo sprendimą to asmens atžvilgiu priėmusiam Kauno apylinkės teismo teisėjui, o jei tokio nėra – paskiriama naudojantis Moduliu, automatiniu būdu;

19.11. esant galimam baudžiamųjų bylų sujungimo pagrindui, iki įrodymų tyrimo pradžios, teismo pirmininko ar jo pavaduotojų potvarkiu baudžiamoji byla gali būti skiriama teisėjui, kurio žinioje yra pirmiau užregistruota byla, jei teismo pirmininko ar jo pavaduotojų potvarkiu nenusprendžiama kitaip;

19.12. priėmus nutartį dėl bylos išskyrimo kaltinamojo, kuriam paskelbta paieška, atžvilgiu, užvedama nauja bylos kortelė ir suteikiamas naujas bylos numeris, o byla skiriama nagrinėti teisėjui, priėmusiam procesinį sprendimą dėl bylų išskyrimo;

19.13. išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje atnaujinus įrodymų tyrimą, užvedama nauja bylos kortelė bei suteikiamas naujas numeris ir byla skiriama bylą išnagrinėjusiam teisėjui, o baudžiamojoje byloje, išnagrinėtoje jau nebedirbančio teisėjo (pasibaigus teisėjo įgaliojimų laikui, teisėjui perėjus dirbti į kitą teismą, į kitus Kauno apylinkės teismo rūmus ir kt.), skubius procesinius veiksmus atliekančiam teisėjui atnaujinus įrodymų tyrimą, ji paskiriama nagrinėti kitam tų pačių rūmų teisėjui pagal nustatytą specializaciją naudojantis automatizuotu atrankos būdu;

kitais atvejais:

19.14. prašymai dėl Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos.“ paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo gauti to paties asmens atžvilgiu ir nepradėti nagrinėti iš esmės, skiriami tam pačiam teisėjui, kurio žinioje yra pirmiau užvesta nauja bylos kortelė, o teisėjui taikomu bylų neskyrimo, ar teisėto nebuvimo darbe laikotarpiu, jam nebedirbant ar pakeitus specializaciją – skirstomi bendra tvarka kitiems teisėjams pagal nustatytą specializaciją;

19.15. prireikus atlikti procesinius veiksmus nebedirbančių (pasibaigus teisėjo įgaliojimų laikui, teisėjui perėjus dirbti į kitą teismą, į kitus Kauno apylinkės teismo rūmus ir kt.) teisėjų ar teisėjų, kurių visos nagrinėjamos baudžiamosios ar administracinių nusižengimų  bylos dėl objektyvių priežasčių buvo perskirtos kitiems teisėjams, baigtose nagrinėti bylose, šių veiksmų atlikimas teismo pirmininko pavaduotojų, o jų nesant – teismo pirmininko potvarkiu neterminuotai pavedamas kitam teisėjui;

19.16. teisėjo darbo krūvis gali būti individualiai koreguojamas teismo pirmininko motyvuotu sprendimu (įsakymu/potvarkiu) pavedant bylas skirstančiam asmeniui neskirti teisėjui nagrinėti naujų bylų arba skirti mažiau bylų kai teisėjo žinioje yra didelis neišnagrinėtų ir/ar ilgiau nagrinėjamų bylų skaičius, yra duomenų apie būsimą teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpį, išimtiniais atvejais, įvertinus teisėjo raštu pateiktą konkrečią informaciją apie labai didelį momentinį darbo krūvį, teisėjo, kuris nagrinėja greičiau nagrinėtiną bylą (-as), laikotarpiu nurodytu priimant sprendimą pripažinti bylą (-as) greičiau nagrinėtina, yra kitų svarbių priežasčių;

19.17. esant išskirtinėms situacijoms ir atvejams, nuo šiose Taisyklėse įtvirtintų nuostatų gali būti nukrypstama atskiru motyvuotu teismo pirmininko sprendimu (įsakymu/potvarkiu).

20.     Nagrinėjama byla Modulio automatizuota tvarka perduodama paskirti kitam teisėjui šiais atvejais:

20.1kai teisėjas turi būti pakeičiamas jau paskirtoje nagrinėti byloje (pvz., pasibaigus teisėjo įgaliojimų laikui, teisėjui perėjus dirbti į kitą teismą ir pan.) – teismo pirmininko pavaduotojų, o jų nesant, teismo pirmininko potvarkiu;

20.2kai teisėjas turi būti pakeičiamas jau paskirtoje nagrinėti byloje dėl jo nušalinimo (nusišalinimo) – bylas skirstančio asmens.

21.     Prireikus teisėjui paskirtoje byloje atlikti skubius procesinius veiksmus (pvz., išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirojo ar apeliacinio skundų priėmimo ir pan.) teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpiu, šis skubaus procesinio veiksmo atlikimo klausimas teismo pirmininko pavaduotojų, o jų nesant – teismo pirmininko potvarkiu pavedamas spręsti kitam teisėjui.

22.     Byloms, grąžintoms iš aukštesnės instancijos teismo panaikinus Kauno apylinkės teismo ar teismo rūmų procesinį sprendimą, kuriuo byla išspręsta iš esmės ir ji perduota nagrinėti iš naujo, suteikiamas naujas numeris, ir ji paskiriama kitam tų pačių teismo rūmų teisėjui pagal nustatytą specializaciją naudojantis automatizuotu atrankos būdu.

23.     Iš esmės neišnagrinėtos bylos skirstomos:

23.1civilinės bylos, grąžintos iš aukštesnės instancijos teismo, panaikinus nutartis laikyti ieškinį/pareiškimą nepaduotu, atsisakyti priimti ieškinį/pareiškimą, palikti ieškinį/pareiškimą nenagrinėtu ir kitas nutartis, kuriomis byla nebuvo išspręsta iš esmės (pvz., aukštesnės pakopos teismui konstatavus, kad byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, apygardos teismui buvo perduota neteisėtai, ir perdavus bylą nagrinėti pagal teismingumą Kauno apylinkės teismui), suteikus naują numerį tolimesniam nagrinėjimui skiriamos tam pačiam teisėjui, išskyrus Taisyklių 24 punkte numatytas išimtis;

23.2baudžiamosios bylos, grąžintos iš aukštesnės instancijos teismo panaikinus nutartis perduoti bylą prokurorui ir kitas nutartis, kuriomis byla nebuvo išspręsta iš esmės, suteikus naują numerį tolimesniam nagrinėjimui skiriamos tam pačiam teisėjui. Tam pačiam teisėjui taip pat skiriamos ir baudžiamosios bylos, grįžusios iš prokuratūros po to, kai buvo perduotos prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo. Visos šios bylos neatsižvelgiant į eiliškumą priskiriamos nagrinėti bylą nagrinėjusiam teisėjui;

23.3administracinių nusižengimų bylos ar skundai dėl nutarimų administracinių nusižengimų bylose, grąžinti iš aukštesnės instancijos teismo panaikinus nutartis grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti ir kitas nutartis, kuriomis byla nebuvo išspręsta iš esmės, taip pat bylos, grąžintos iš institucijos po to, kai buvo priimta nutartis atsisakyti priimti skundą arba spręsti skundo priėmimo klausimą, ar po perdavimo protokolą surašiusiai institucijai, taip pat bylos, grąžintos / gautos iš institucijos / skundą pateikusio asmens po to, kai buvo priimta nutartis atsisakyti priimti skundą arba spręsti skundo priėmimo klausimą, suteikus naują numerį tolimesniam nagrinėjimui skiriamos tam pačiam teisėjui;

23.4šiame punkte paminėtais atvejais bylos skiriamos ir dėl objektyvių priežasčių darbe nesančiam teisėjui, taip pat teisėjui, kuriam yra taikomas bylų neskyrimo laikotarpis.

24.     Aukštesnės instancijos teismui panaikinus Kauno apylinkės teismo nutartį atsisakyti iškelti/iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, atsisakyti atnaujinti procesą, atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo arba kuria patvirtinta taikos sutartis ir grąžinus nagrinėti iš naujo, tokia civilinė byla suteikus naują numerį Taisyklių nustatyta tvarka skiriama kitam teisėjui.

25.     Išnagrinėtoje civilinėje byloje gavus prašymą dėl proceso atnaujinimo užvedama nauja bylos kortelė ir Taisyklių nustatyta tvarka byla skiriama kitam teisėjui.

26.     Jei nėra įstatyme ar šiose Taisyklėse numatytų pagrindų, dėl kurių konkretus teisėjas negali nagrinėti bylos, bylas paskirstantis asmuo patvirtina bylos paskyrimą.

27.     Bylą nagrinėsiantis teisėjas skiriamas laikantis Modulio nustatytos bylos paskyrimo teisėjui eilės.

28.     Esant priežastims, dėl kurių teisėjas negali nagrinėti konkrečios bylos (pvz., dėl teisėjo teisėto nebuvimo darbe ar kitų teisės aktuose nustatytų priežasčių), skiriamas kitas eilės tvarka Modulio sudarytoje bylas galinčių nagrinėti teisėjų eilėje esantis teisėjas. Tokiu atveju bylas skirstantis asmuo Modulyje nurodo konkrečius teisėjo ar teisėjo pranešėjo, teisėjų kolegijos atveju, pakeitimo teisinius pagrindus. Tokiais atvejais teisėjo skyrimo protokole turi būti nurodomas taikomas Taisyklių punktas ir jo trumpas aprašymas, subjektas, priėmęs konkretų potvarkį/įsakymą/nutartį/rezoliuciją, priimto potvarkio/įsakymo/nutarties/rezoliucijos data, pavadinimas ir trumpas aprašymas.

29.     Tuo atveju, kai pasirinktuose teismo rūmuose nėra bylą galinčių nagrinėti teisėjų, bylas skirstantis asmuo, teismo pirmininko, ar jo pavaduotojo potvarkiu persiunčia į kitus teismo rūmus, kurių teisėjams gali būti skiriama byla nagrinėti, ir Modulis atlieka teisėjo parinkimą taisyklėse numatyta tvarka.

30.     Tuo atveju, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai bylą operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinės kitų teismo rūmų teisėjai, bylos gali būti skiriamos kitų teismo rūmų, o ne teismo rūmų, kurie nustatomi mutatis mutandis taikant įstatymuose numatytas teritorinio teismingumo taisykles, teisėjams. Teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar kito įgalioto teisėjo sprendimu tam tikra bylų grupė tam tikrą laikotarpį gali būti skiriama kitiems teismo rūmams. Sprendžiant dėl bylos skyrimo kitų teismo rūmų teisėjams, be kita ko, atsižvelgiama į per 3 mėnesius tuose teismo rūmuose gautų bylų skaičių.

31.     Jei teisėjas, kuriam byla buvo paskirta, nustatė, kad byla yra nepriskirtina teismo rūmų, kuriuose jis dirba, kompetencijai, teisėjas informuoja apie tai teismo pirmininką ir priima nutartį dėl bylos perdavimo nagrinėti į kitus teismo rūmus bei įsega ją į LITEKO. Teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas per tris darbo dienas rezoliucija patvirtinta rūmų teisėjo priimtos nutarties pagrįstumą. Jeigu teisėjo nutartis yra patvirtinama, bylas skirstantis asmuo informuojamas apie priimtą ir rezoliucija patvirtintą nutartį ir poreikį įvesti teisėjo pakeitimo teisinius pagrindus. Įvedus šiuos duomenis, byla pakartotinai įtraukiama į skirstomų bylų sąrašą. Teismo rūmams, kuriems byla buvo paskirta, pakartotinai ta byla negali būti skiriama. Rezoliucija nepatvirtintus teisėjo nutarties, byla grąžinama tam pačiam nutartį priėmusiam teisėjui.

32.     Bylų paskirstymo teisėjams taisyklių ypatumai, atsižvelgiant į teisme nustatytą darbo organizavimo tvarką ir teismo pirmininko įsakymu patvirtintą teisėjų specializaciją:

32.1.    Kauno apylinkės teismo visuose rūmuose administracinių nusižengimų bylos, taip pat skundai dėl nutarimų administracinių nusižengimų bylose skiriamos nagrinėti bendra (automatizuota) tvarka tiems teisėjams, kuriems nustatyta baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų bylų specializacija;

32.2.    pagreitinto proceso tvarka nagrinėjamos baudžiamosios bylos visuose Kauno apylinkės teismo rūmuose skiriamos nagrinėti baudžiamąsias bylas nagrinėjantiems teisėjams bendra automatizuota tvarka;

32.3.    civilinės bylos, kylančios iš darbo teisinių santykių, baudžiamosios bylos, kuriose kaltinamieji ir nukentėjusieji yra nepilnamečiai yra skiriamos teisėjams, kuriems teismo pirmininko įsakymu nustatyta specializacija nagrinėti šių kategorijų bylas;

32.4.    civiliniai ieškiniai baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose, kuriose nuosprendžiu, nutarimu ar nutartimi civiliniam ieškovui buvo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, nuosprendžiui, nutarimui ar nutarčiai įsiteisėjus, skiriami nagrinėti tam pačiam baudžiamąją ar administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiam teisėjui, nepriklausomai nuo jo specializacijos pakeitimo:

32.4.1. esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamąją ar administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs teisėjas negali nagrinėti ieškinio dydžio nustatymo klausimo (pvz. jam nebedirbant, jeigu jo anksčiau priimtas sprendimas buvo panaikintas, jis buvo nušalintas/nusišalino nuo klausimo dėl ieškinio dydžio nagrinėjimo ir pan.), byla dėl ieškinio dydžio perskiriama kitam baudžiamąsias bylas nagrinėjančiam teisėjui;

32.4.2. baudžiamojoje byloje, kurioje nagrinėjamas daugiau nei vienas civilinis ieškinys, aukštesniosios instancijos teismui grąžinus pirmos instancijos teismui spręsti ieškinio dydžio klausimų, jie automatizuota tvarka skiriami nagrinėti vienam baudžiamąsias bylas nagrinėjančiam teisėjui, išskyrus tą bylą nagrinėjusį teisėją;

32.4.3. išimtiniais atvejais, kilus sudėtingiems civilinės teisės ir civilinio proceso teisės taikymo klausimams, baudžiamąją bylą nagrinėjusio teisėjo arba teisėjo, kuriam buvo perskirta byla, rašytiniu siūlymu, civiliniam ieškiniui baudžiamojoje byloje nagrinėti gali būti sudaroma mišri teisėjų kolegija, į jos sudėtį įtraukiant ir bylą nagrinėjusį teisėją arba teisėją, kuriam buvo perskirta byla.“

33.     Išimtiniais atvejais, kai dėl tam tikrų aplinkybių atsiranda ženklūs teisėjų darbo krūvio netolygumai, teismo pirmininko pavaduotojų, o jų nesant – teismo pirmininko potvarkiais teisėjų darbo krūvis gali būti koreguojamas.

34.     Teismo pirmininkui ir jo pavaduotojams bylos paskiriamos atsižvelgiant į jų darbo laiko sąnaudas vykdant teismo administravimo funkcijas. Teismo pirmininko, jo pavaduotojų ar kitų teisėjų užimtumo kitoje veikloje procentas (pastovus užimtumas) yra nustatomas ir gali būti keičiamas/koreguojamas tik rašytiniu teismo pirmininko įsakymu/potvarkiu. Išimtiniais atvejais, esant dideliam teismo pirmininko ar jo pavaduotojų darbo krūviui atliekant teismo administravimo funkcijas, jų darbo krūvis nagrinėjant bylas gali būti koreguojamas teismo pirmininko ar, suderinus su teismo pirmininku, jo pavaduotojų, potvarkiais. Teismo pirmininko pavaduotojų potvarkiuose, kuriais koreguojamas jų darbo krūvis, turi būti dokumento suderinimo žyma.

35.     Sudaryti ir išformuoti teisėjų kolegiją bei keisti jos sudėtį, paskirti bylą teisėjui bei keisti byloje teisėją nesinaudojant Moduliu, galima tik tada, kai atlikti minėtus veiksmus naudojantis automatizuotu atrankos būdu nėra techninių galimybių. Paskyrus bylą teisėjui/kolegijai šiame punkte nurodytu atveju, nesinaudojant Moduliu, atsiradus techninėms galimybėms, paskirtas bylą nagrinėti teisėjas/kolegija į elektroninę bylos kortelę įvedami naudojantis požymiu „privalo nagrinėti“.

 

VI SKYRIUS

TEISĖJŲ PAKEITIMAS

 

36.     Tuo atveju, kai Modulio parinktas, bet dar nepaskirtas, arba parinktas ir paskirtas teisėjas dėl tam tikrų priežasčių negali nagrinėti bylos, bylas paskirstantis asmuo pakeičia bylos negalintį nagrinėti teisėją nurodydamas požymį „negali nagrinėti“ ir teisėjo pakeitimo priežastį. Tokiais atvejais teisėjo skyrimo protokole turi būti nurodomas taikomas Taisyklių punktas ir jo trumpas aprašymas, subjektas, priėmęs konkretų potvarkį/įsakymą/nutartį/rezoliuciją, priimto potvarkio/įsakymo/nutarties/rezoliucijos data, pavadinimas ir trumpas aprašymas. Byla kitam teisėjui perskiriama naudojantis automatizuotu atrankos būdu pagal Modulio technines galimybes.

37.     Tuo atveju, kai Modulio techninės galimybės neleidžia perskirti bylos kitam teisėjui automatizuotu būdu, byla kitam teisėjui perskiriama teismo pirmininko/pavaduotojų potvarkiais. Teisėjas parenkamas atsižvelgiant į teisėjų  specializaciją, teisėjų darbo krūvio tolygumą, bylų sudėtingumą, artimiausią galimą teismo posėdžio datą, įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą ir kitus objektyvius kriterijus.

38.     Pasirinkęs funkciją „pakeisti teisėją kitu“ bylas paskirstantis asmuo įveda teisėjo pakeitimo pagrindą, kurį gali įvesti pats arba pasirinkti vieną iš Modulyje nurodytų teisėjo pakeitimo pagrindų (priežasčių) šablonų ir juos koreguoti ar patikslinti. Bylas skirstančiam asmeniui naudojantis funkcija „priežasčių šablonai“ įvedus teisėjo pakeitimo teisinius pagrindus ir patvirtinus teisėjo skyrimo panaikinimo protokolą, automatinio bylos paskyrimo naujam teisėjui procedūra atliekama pagal tuos pačius kriterijus, kurie buvo nustatyti ir galiojo pirmojo teisėjo paskyrimo metu. Bylos skyrimas naujam teisėjui naudojantis Moduliu yra galimas tik suformavus ir patvirtinus teisėjo skyrimo panaikinimo protokolą.

39.     Tuo atveju, kai Modulio parinktas ir paskirtas teisėjas dėl tam tikrų priežasčių negali nagrinėti bylos (pvz., dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, teisėto nebuvimo darbe ar kitų teisės aktais nustatytų priežasčių), bylas skirstantis asmuo formuoja teisėjo paskyrimo panaikinimo dokumentą – teisėjo skyrimo panaikinimo protokolą, kuriame nurodomi šios bylos duomenys (bylos numeris, nušalintas teisėjas, nušalinimo data ir laikas, duomenis apie teisėjo nušalinimą suvedęs asmuo, nusišalinusio teisėjo, teismo pirmininko, jo pavaduotojo, skyriaus pirmininko ar jų paskirto teisėjo teismo procesinio dokumento dėl teisėjo nusišalinimo ar nušalinimo data ir numeris, teisėjo pakeitimo teisiniai pagrindai, pvz., teisėtas nebuvimas darbe).

 

VII SKYRIUS

BYLŲ PASKYRIMAS IR PERDAVIMAS TEISĖJAMS

 

40.     Teismo rūmuose pagal teritorinį teismingumą gautos civilinės, baudžiamosios ir administracinių nusižengimų bylos privalo būti užregistruotos, paskirtos ir teisėjams perduotos jų gavimo dieną, bet ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos 12 valandos.

41.     Ne pagal teritorinį teismingumą teismo rūmuose gauti procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas teisminis procesas, tą pačią dieną yra užregistruojami nurodant preliminarų jų teismingumą kituose teismo rūmuose, ir surašomas lydraštis dėl minėtų procesinių dokumentų (bylų) perdavimo kitiems teismo rūmams. Tais atvejais, kada ne pagal teritorinį teismingumą gautose procesą inicijuojančiuose procesiniuose dokumentuose (bylose) skubos tvarka reikia išspręsti procesinius klausimus (kardomosios priemonės pratęsimo, laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo ir pan. klausimus), teisminį procesą inicijuojantys procesiniai dokumentai tą pačią dieną yra skenuojami ir persiunčiami pagal teritorinį teismingumą teismo rūmams, o originalūs (popieriniai) procesą inicijuojantys dokumentai (bylos) teisėjams perduodami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Ne pagal teritorinį teismingumą teismo rūmuose gauta elektroninė byla pasinaudojant LITEKO sistemos funkcionalumu nedelsiant perduodama teismo rūmams, kuriems yra teisminga.

42.     Paskirstytos bylos teisėjams perduodamos pasirašytinai. Teisėjai privalo pasirašyti asmeniškai už kiekvieną gautą bylą nurodydami bylos gavimo datą.

43.     Raštinės darbuotojų veiklą paskirstant ir perduodant teisėjams bylas organizuoja ir kontroliuoja raštinės skyriaus vedėjas ir kiti jo įgalioti skyriaus darbuotojai.

44.     Raštinės skyriaus vedėjas ir kiti jo įgalioti darbuotojai, nustatę savalaikio bylų paskirstymo ir perdavimo teisėjams pažeidimus, apie tai privalo informuoti tiesioginį savo vadovą bei teismo pirmininką ir jo pavaduotoją rūmams.

 

VIII SKYRIUS

IKITEISMINIO TYRIMO PROCESINIŲ DOKUMENTŲ PASKIRSTYMAS TEISĖJAMS,  IR JŲ DARBO ORGANIZAVIMAS

 

45.     Ikiteisminio tyrimo teisėjų funkcijos Kauno apylinkės teisme atliekamos šių Taisyklių 13.2.3. papunkčio pagrindais ir pagal šiose Taisyklėse nustatytą bendrą bei šiame skyriuje nustatytą  specialiąją ikiteisminio tyrimo procesinių dokumentų (prašymų, pareiškimų ir kitų dokumentų dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtų funkcijų atlikimo bei skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų (nutarimų)) paskirstymo teisėjams ir jų darbo organizavimo tvarką.

46.     Ikiteisminio tyrimo teisėjų funkcijos yra tos, kurias nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas, Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių taikymo funkcijos, skundai dėl administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių taikymo, taip pat kitos šiose Taisyklėse nenumatytos funkcijos, kurias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai priskiria ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai.

47.     Poilsio ir švenčių dienomis ikiteisminio tyrimo teisėjų funkcijas pagal teismo pirmininko patvirtintą budėjimo grafiką atlieka teismo pirmininko įsakymu paskirtas vienas iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjų, kurių specializacija ikiteisminis tyrimas arba nuolat nagrinėti baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas.“

48.     Teisėjai, budintys poilsio ir švenčių dienomis, visus ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtus proceso veiksmus atlieka individualiai paskirtą ir budėjimo grafike nustatytą dieną. Išimtiniais atvejais, iškilus neatidėliotinai būtinybei atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtus proceso veiksmus dieną prieš pagal budėjimo grafike paskirtą ir nustatytą dieną, ir nesant paskirtam kitam teisėjui atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtus proceso veiksmus, teisėjas turi teisę juos atlikti suderinęs su teismo pirmininku arba teismo pirmininko pavaduotoju baudžiamosioms byloms.

49.     Paaiškėjus, kad teisėjas pagal patvirtintą budėjimo grafiką dėl svarbių priežasčių negali atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijų paskirtą ir budėjimo grafike nustatytą poilsio ir švenčių dieną, nedelsiant apie tai informuoja teismo pirmininką ar teismo pirmininko pavaduotoją baudžiamosioms byloms. Tokiu atveju teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo baudžiamosioms byloms potvarkiu paskiriamas pavaduojantis teisėjas.

50.     Ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas atlikti bet kuriuo metu ir savo nuožiūra gali teismo pirmininkas arba teismo pirmininko pavaduotojas baudžiamosioms byloms. Išimtiniais atvejais (esant dideliam nei įprastai darbo krūviui, negalimumo nagrinėti dėl nušalinimo ar nusišalinimo aplinkybėms ar pan.) teismo pirmininko arba teismo pirmininko pavaduotojo baudžiamosioms byloms potvarkiu ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijoms atlikti gali būti paskirti ir kiti Kauno apylinkės teismo bet kurių rūmų teisėjai, prioritetine tvarka pirmiausia skiriant teisėjus, kurių specializacija nustatyta nuolat nagrinėti baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas, o pastariesiems nei vienam negalint - teisėjams, kurių specializacija nustatyta nagrinėti civilines bylas.

51.     Prašymai, pareiškimai ir kiti dokumentai dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtų funkcijų atlikimo, proceso dalyvių skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų, registruojami teismo raštinėse bendra tvarka.

52.     Prašymai, pareiškimai ir kiti dokumentai dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtų funkcijų atlikimo, proceso dalyvių skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų (nutarimų), skirstomi iš eilės pagal šių dokumentų registravimo numerius automatizuotu atrankos būdu naudojantis LITEKO Moduliu.

53.     Skirstant prašymus, pareiškimus ir kitus dokumentus dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtų funkcijų atlikimo, taip pat proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų, atsižvelgiama į įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą, aplinkybes, sudarančias teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo pagrindą, laikinojo nedarbingumo, atostogų, kvalifikacijos kėlimo, komandiruotės ar kitas objektyviai reikšmingas aplinkybes.

54.     Skirstant gautus prašymus, pareiškimus ir kitus dokumentus dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtų funkcijų atlikimo ir siekiant užtikrinti tolygų ikiteisminio tyrimo teisėjų darbo krūvį, kiekvienam teisėjui per vieną darbo dieną paprastai skiriami ne daugiau kaip 2 pareiškimai dėl kardomosios priemonės ar priverstinio (būtinojo) hospitalizavimo skyrimo, ar jų termino pratęsimo, ne daugiau kaip 2 prašymai dėl apklausų, ne daugiau kaip 2 skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmų (nutarimų) ir ne daugiau kaip 15 prašymų, pareiškimų ir kitų dokumentų dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtų šiame punkte nenurodytų funkcijų atlikimo.

55.     Esant didesniam gautų prašymų, pareiškimų, skundų ir kitų dokumentų dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtų funkcijų atlikimo skaičiui ir LITEKO Moduliui automatizuota tvarka visiems ikiteisminio tyrimo teisėjams per vieną darbo dieną paskyrus Taisyklių 54 punkte numatytą procesinių dokumentų skaičių, likę nepaskirstyti prašymai, pareiškimai, skundai ir kiti dokumentai dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtų funkcijų atlikimo toliau skirstomi automatizuotu atrankos būdu, sustabdant tolesnį skyrimą, kai teisėjui automatizuota bylų skyrimo tvarka paskiriami 2 pareiškimai (prašymai) dėl kardomosios priemonės skyrimo ar priverstinio (būtinojo) hospitalizavimo skyrimo, ar termino pratęsimo paskyrimo, 1 prašymas dėl apklausos, 1 skundas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmų (nutarimų) ir 10 prašymų dėl kitų dokumentų dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtų funkcijų atlikimo.

56.     Šių Taisyklių 54-55 punktuose nustatyta tvarka netaikoma gavus kelis skundus tame pačiame ikiteisminiame tyrime dėl to paties ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro atlikto veiksmo (nutarimo), taip pat gavus prašymą dėl pakartotinės to paties asmens apklausos. Tokiu atveju gauti skundai skiriami tam pačiam teisėjui, kurio žinioje yra pirmiau užregistruotas skundas, gauti prašymai dėl pakartotinės apklausos skiriami tam pačiam pirminę apklausą atlikusiam teisėjui.

57.     Skirstant prašymus, pareiškimus ir kitus dokumentus dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtų funkcijų atlikimo netaikomi Taisyklių 9.2 punkte nustatyti bylų neskyrimo laikotarpiai, išskyrus Taisyklių 58 punkte numatytas išimtis.

58.     Skirstant skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų (nutarimų), prašymus dėl apklausų, skubaus vykdymo reikalaujančius tarptautinės teisinės pagalbos prašymus, kai teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpis trunka 3 ir daugiau darbo dienų, nustatomas 2 darbo dienų bylų neskyrimo laikotarpis, išskyrus šių Taisyklių 10.3. punkte numatytą išimtį.

59.     Užregistruoti ir paskirstyti prašymai, pareiškimai ir kiti dokumentai dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijų atlikimo, proceso dalyvių skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų (nutarimų) nedelsiant perduodami teisėjams, atliekantiems ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas.

60.     Už savalaikį ir operatyvų prašymų, pareiškimų ir kitų dokumentų dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtų funkcijų atlikimo bei proceso dalyvių skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų perdavimą teisėjams atsakingas teismo rūmų darbuotojas, kuris teismo pirmininko įsakymu paskirtas atsakingu už prašymų, pareiškimų ir kitų dokumentų dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo skirstymą.

61.     Išnagrinėti proceso dalyvių prašymai, pareiškimai ir kiti dokumentai dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtų funkcijų atlikimo bei skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų (nutarimų) perduodami į teismo raštinę ne vėliau kaip kitą darbo dieną.

 

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

62.     Civilinių, baudžiamųjų, administracinių nusižengimų bylų ir ikiteisminio tyrimo dokumentų paskirstymą teisėjams bei darbo krūvio tolygumą koordinuoja ir kontroliuoja teismo pirmininkas, kuris taip pat priima sprendimus ir tais atvejais, jei šios Taisyklės nereglamentuoja konkrečių praktikoje galinčių kilti situacijų, dėl bylų paskirstymo teisėjams tvarkos.

________________________