Administracinė byla Nr. eA-434-463/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06974-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. V. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja K. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba), 16 324,95 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) ir 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei priteisti 5,00 procentų dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo visos prašomos priteisti 21 324,95 Eur sumos.
2. Pareiškėja paaiškino, kad jai nekilnojamojo turto vertintojo pažymėjimas buvo išduotas 2003 m. gegužės 14 d., o kilnojamojo turto vertintojo pažymėjimas – 2016 m. lapkričio 3 d. Pareiškėja dirbo vertintoja uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Vertinimo partneriai“ ir šios vertinimo įmonės vardu užsakovui Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centrui (toliau – ir Centras) 2018 m. spalio 19 d. parengė turto vertinimo ataskaitą Nr. VP2018-03M (toliau – ir Ataskaita). 2018 m. lapkričio 19 d. atsakovas gavo Centro paklausimą Nr. SI-4l8(l.l4), kuriame prašoma pateikti išvadą dėl Ataskaitos. 2019 m. vasario 25 d. atsakovas pateikė Turto arba verslo vertintojų garbės teismui (toliau – ir Garbės teismas) teikimą Nr. GTI-4 dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo. Garbės teismo 2019 m. balandžio 27 d. posėdžio protokole Nr. GTI-5(I9)-P buvo priimtas sprendimas paskirti pareiškėjai drausminę nuobaudą – kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, 2019 m. balandžio 29 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Sprendimu jai paskirtą drausminę nuobaudą – kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino Sprendimą ir įpareigojo Garbės teismą iš naujo spręsti klausimą dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo pagal atsakovo 2019 m. vasario 25 d. teikimą Nr. GTI-4 dėl drausmės bylos iškėlimo. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą pakeitė, t. y. panaikino Sprendimo dalį, kuria Garbės teismas įpareigotas iš naujo spręsti klausimą dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo pagal atsakovo 2019 m. vasario 25 d. teikimą Nr. GTI-4; priteisė pareiškėjai iš atsakovo 2 461,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Pareiškėja teigė, kad įsiteisėjusiais administracinių teismų procesiniais sprendimais išsprendus Sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo klausimą, ji įgijo teisę reikalauti iš atsakovo turtinės žalos – negautų pajamų, nes būtent šis atsakovo sprendimas apribojo pareiškėjos, kaip kilnojamojo turto vertintojos, veiklą ir ji nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 2 d. nevykdė veiklos. Nepagrįstai paskyrus drausminę nuobaudą, pareiškėjai buvo suvaržyta galimybė dirbti gerai apmokamą kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertintojo darbą ir gauti pajamas (atlyginimą), pakenkta pareiškėjos reputacijai. Taip pat pareiškėja reikalavo priteisti ir neturtinę žalą, kurią patyrė dėl neteisėto Sprendimo.
4. Pareiškėja, grįsdama turtinę žalą, nurodė, kad dirbo turto vertintoja UAB „Capital vertinimas“, pagal 2015 m. balandžio 1 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 20, kuria pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. pakeitimą jai buvo nustatytas 500,00 Eur mėnesinis atlyginimas. Ši darbo sutartis buvo nutraukta 2018 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo rašytiniu pareiškimu). Pagal su UAB „Capital vertinimas“ 2015 m. balandžio 1 d. sudarytą nuomos sutartį pareiškėjai kaip nuomotojai už automobilio „BMW X6“ naudojimą įmonės komerciniams ir gamybiniams tikslams buvo mokamas 579,24 Eur per mėnesį mokestis, iš kurių buvo išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, kurį nuomininkas mokėjo už nuomotoją. Pareiškėja dirbo vertintoja UAB „Kovertas“ pagal 2015 m. balandžio 17 d. antraeilių pareigų darbo sutartį Nr. 14, kuria buvo garantuotas ne mažesnis kaip 1/8 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos darbo užmokestis, 1 val. darbo dienos trukmės 5 darbo dienų per savaitę darbo laikas. Pareiškėjos 2016 m. balandžio 1 d. prašymu ši darbo sutartis buvo pakeista, nuo 2016 m. balandžio 1 d. nustatant 2 val. per mėnesį darbo laiką (dirbant pirmą ir trečią mėnesio ketvirtadienį po valandą nuo 8 iki 9 val.), mokant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį darbo užmokestį už faktiškai dirbtą laiką. Pareiškėjos 2019 m. vasario 28 d. prašymu ši darbo sutartis buvo pakeista, nuo 2019 m. kovo 1 d. nustatant 2 val. per mėnesį darbo laiką, dirbant pirmą ir ketvirtą mėnesio ketvirtadienį. Darbo sutartis buvo nutraukta 2019 m. rugpjūčio 30 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo rašytiniu pareiškimu). Pareiškėja dirbo vertintoja UAB „Vertinimo partneriai“ pagal 2018 m. vasario 19 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. VP-001, kuria buvo nustatytas 2,5 Eur valandinis darbo užmokestis, 1 val. darbo dienos trukmės 5 darbo dienų per savaitę darbo laikas. Ši darbo sutartis buvo nutraukta 2019 m. rugsėjo 9 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo rašytiniu pareiškimu). Taip pat pareiškėja dirbo UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ pagal 2018 m. spalio 5 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 08, kuria buvo nustatytas 2,5 Eur valandinis darbo užmokestis, 1 val. darbo dienos trukmės 5 darbo dienų per savaitę darbo laikas. Ši darbo sutartis buvo nutraukta 2019 m. rugsėjo 9 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo rašytiniu pareiškimu). Pagal 2017 metų gyventojo metinės pajamų deklaracijos duomenis 2017 m. pareiškėjos su darbo santykiais susijusios gautos pajamos buvo 22 926,87 Eur. Pagal 2018 metų gyventojo metinės pajamų deklaracijos duomenis 2018 m. pareiškėjos su darbo santykiais gautos pajamos buvo 18 839,43 Eur. Pareiškėja nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 2 d. buvo įregistruota Užimtumo tarnyboje, 2019 m. spalio–gruodžio mėnesiais jai išmokėta nedarbo išmoka sudaro 1 772,34 Eur, o 2020 m. sausio–liepos mėnesiais jai išmokėta nedarbo išmoka sudaro 4 375,88 Eur. Bendra pareiškėjai per jos nedarbo laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 2 d. išmokėta nedarbo išmokos suma – 6 148,22 Eur. Dėl Sprendimo paskirti drausminę nuobaudą – kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo ir kvalifikacijos patikrinimo, nepagrįstai ilgą laikotarpį buvo pažeidžiama pareiškėjos teisė į darbą, ji negavo pajamų, kurias būtų galėjusi gauti vykdydama savo darbinę veiklą. Per 11 mėnesių nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjos negautos pajamos sudaro 16 324,95 Eur, kurių dydis nustatytas atsižvelgiant į pareiškėjos darbo sutartimis nustatytą darbo užmokestį, taip pat vadovaujantis 2017 ir 2018 metų gyventojo metinių pajamų deklaracijų duomenimis.
5. Pareiškėja neturtinę žalą grindė tuo, kad dėl jai nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos, kuri vėliau buvo panaikinta teismų sprendimais, ji patyrė sunkius ilgalaikius išgyvenimus, didelį emocinį sukrėtimą, pažeminimą, buvo sugadinta jos kaip turto vertintojos reputacija, pablogėjo jos sveikata, dėl to ji vartojo vaistus, turėjo išeiti iš darbo, patyrė nepatogumus, t. y. neturtinę žalą. Pareiškėja sugaišo daug laiko gindama savo pažeistas teises teismuose, tai taip pat sukėlė neturtinę žalą. Nuo tada, kai pareiškėja 2019 m. vasario 22 d. gavo raštą apie Patikrinimo aktą ir 2019 m. kovo 1 d. raštu buvo informuota apie iškeltą drausmės bylą, ji patyrė emocinį stresą, (duomenys neskelbtini). Sveikatos sutrikimai atsirado laikotarpiu, kai buvo atliekamas turto vertinimo ir Ataskaitos patikrinimas ir paskirta drausminė nuobauda, juos lėmė neteisėti atsakovo veiksmai, todėl pareiškėja patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigais. Dėl nepagrįstai skirtos drausminės nuobaudos buvo sugadinta pareiškėjos kaip turto vertintojos reputacija, nors ji šioje srityje sėkmingai dirbo dešimt metų, pareiškėja buvo paniekinta ir pažeminta, informacija apie pareiškėją buvo paskelbta visuomenės informavimo priemonėse. Dėl viešojoje erdvėje likusios informacijos, pareiškėja iki šiol patiria visuomenės (potencialių klientų) nepagrįstą nepasitikėjimą jos kaip turto vertintojos kompetencija ir reputacija. Neturtinę žalą pareiškėja vertino 5 000,00 Eur.
7. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 29 straipsnio 13 dalį pareiškėjai apskundus Garbės teismo Sprendimą, kol buvo vertinamas jo teisėtumo klausimas, jokie apribojimai pareiškėjos veiklai nebuvo taikomi, jos veikla nebuvo sustabdyta, ji galėjo tęsti savo veiklą. Sprendimą panaikinus administracinių teismų sprendimais, jis neįsigaliojo ir jokios įtakos pareiškėjos veiklos vykdymui neturėjo. Sprendimas buvo panaikintas jam net neįsigaliojus, jis nesukėlė jokių teisinių pasekmių, pareiškėjos veikla niekaip nebuvo apribota, o vien faktas, kad jis buvo administracinių teismų panaikintas, nesudaro pagrindo konstatuoti žalos (negautų pajamų) atsiradimo.
8. Atsakovas teigė, kad pareiškėja nepagrindė turtinės žalos, nes darbo sutartys buvo nutrauktos pačios pareiškėjos iniciatyva, viena jų buvo nutraukta dar iki Sprendimo priėmimo. Pareiškėja pajamų negavo ne dėl Sprendimo, o dėl savo pačios veiksmų. Sprendimas buvo priimtas 2019 m. kovo 27 d., o pagal vieną iš darbo sutarčių pareiškėja dirbo iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., pagal kitas dvi – iki 2019 m. rugsėjo 9 d. ir darbo santykius nutraukė savo prašymu. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėja dar 2018 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į šeimos gydytoją dėl (duomenys neskelbtini), o vėlesni pareiškėjos kreipimaisi į gydytojus nepagrindžia, jog būtent dėl Tarnybos ir Garbės teismo įprastų Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų priežiūros veiksmų atsirado pareiškėjos nurodomi sveikatos sutrikimai. Pareiškėjos rengtos Ataskaitos patikrinimas Tarnyboje buvo pradėtas 2018 m. gruodžio 14 d., Patikrinimo aktas, kurio pagrindu pareiškėjai buvo iškelta drausmės byla, buvo patvirtintas 2019 m. vasario 21 d., o Sprendimas priimtas 2019 m. kovo 27 d.
9. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 12 dalimi, Garbės teismo sprendimo išrašas Tarnybos interneto tinklalapyje skelbiamas tik drausminės nuobaudos turto arba verslo vertintojui galiojimo laikotarpiu, todėl kol nuobauda nėra įsigaliojusi, apie ją viešai nėra skelbiama. Kadangi pareiškėja apskundė Garbės teismo sprendimą, jokia informacija iš atsakovo apie priimtą sprendimą viešai nebuvo skelbiama, o Tarnyba neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių kiltų pareiga atlyginti neturtinę žalą. Pareiškėjos nurodoma informacija buvo paskelbta ne Tarnybos ar Garbės teismo, o internetinių puslapių, žinių portalų, visuomeninio transliuotojo, tam atsakovas negalėjo daryti įtakos. Pareiškėja, vadovaudamasi nurodomais straipsniais, kreipėsi į Tarnybą dėl drausmės bylų iškėlimo vertintojams M. K., A. Š. bei K. K. dėl neva viešai atliktų kitų vertintojų kompetencijos ir turto vertinimo ataskaitų vertinimo bei jų veiksmų atitikties Įstatymui bei Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodeksui, tačiau Tarnybai perdavus pareiškėjos skundą Garbės teismui, 2019 m. spalio 20 d. Garbės teismas priėmė sprendimą Nr. GT1-15(19)-P drausmės bylų minėtiems asmenims nekelti. Byla dėl šio sprendimo pagal pareiškėjos skundą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1929-756/2021 nutraukta, nes minėtas Garbės teismo sprendimas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia.
10. Atsakovas pažymėjo, kad tikrinant Sprendimo teisėtumą administraciniuose teismuose pareiškėjai viso proceso metu atstovavo profesionali advokatė, jai buvo priteistos 2 461,25 Eur bylinėjimosi išlaidos, todėl pareiškėjos pasirinktas teisių gynybos būdas naudojantis kitų teisininkų (advokatų) paslaugomis nesuponuoja jos tariamai patirtos neturtinės žalos. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas pateikė informaciją apie jos drausmės bylą, dėl ko galima būtų laikyti, kad pareiškėja iki šiol patiria visuomenės (potencialių klientų) nepagrįstą nepasitikėjimą jos, kaip turto vertintojos, kompetencija ir reputacija būtent dėl atsakovo veiksmų.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjos K. V. skundą atmetė.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nekilnojamojo turto vertintojo pažymėjimas buvo išduotas 2003 m gegužės 14 d., kilnojamojo turto vertintojo pažymėjimas išduotas 2016 m. lapkričio 3 d. Pareiškėja dirbo vertintoja UAB „Vertinimo partneriai“ ir šios vertinimo įmonės vardu užsakovui Centrui 2018 m. spalio 19 d. parengė turto vertinimo ataskaitą Nr. VP2018-03M. 2018 m. lapkričio 19 d. atsakovas gavo Centro paklausimą Nr. SI-4l8(l.l4), kuriame prašoma pateikti išvadą dėl Ataskaitos. Tarnyba 2019 m. vasario 25 d. pateikė Garbės teismui teikimą Nr. GTI-4 dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo. Garbės teismo 2019 m. balandžio 27 d. posėdžio protokole Nr. GTI-5(I9)-P buvo priimtas sprendimas paskirti pareiškėjai drausminę nuobaudą – kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Sprendimą ir įpareigojo Garbės teismą iš naujo spręsti klausimą dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo. Teismas sprendime pažymėjo, kad 2019 m. kovo 27 d. posėdžio protokole Nr. GTI-5(I9)-P buvo užfiksuota Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narių diskusija sprendžiant dėl pareiškėjos atliktos Ataskaitos turinio, tačiau iš esmės pareiškėjos galbūt padaryti pažeidimai nebuvo individualizuoti, kvalifikuoti pagal teisės aktų nuostatas. Sprendimas buvo paskelbtas iš esmės jame nenurodžius Garbės teismo ištirtų ir nustatytų pareiškėjos padarytų pažeidimų, aplinkybių, patvirtinančių (paneigiančių) pareiškėjos padarytus pažeidimus, motyvų, kodėl jos veiksmai ar neveikimas laikomi (nelaikomi) pažeidimu, kaip nurodyta Įstatyme, teisės aktų ir jų nuostatų, kurie pažeisti (nepažeisti). Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, pažymėjo, kad Sprendime nėra pateikti individualūs jo priėmimo motyvai, nepateiktas savarankiškas aplinkybių, susijusių su pareiškėjos galbūt padarytais pažeidimais, vertinimas. Dėl to teismas konstatavo, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje keliamų individualaus administracinio akto turinio reikalavimų. Teismas nusprendė, kad Garbės teismas turi iš naujo nagrinėti klausimą dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo pagal atsakovo 2019 m. vasario 25 d. teikimą Nr. GTI-4.
13. Teismas nurodė, kad pareiškėja apskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą dėl jo dalies, kuria Garbės teismas įpareigotas iš naujo nagrinėti klausimą dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą pakeitė, t. y. panaikino sprendimo dalį, kuria Garbės teismas įpareigotas iš naujo spręsti klausimą dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo pagal Atsakovės 2019 m. vasario 25 d. teikimą Nr. GTI-4; priteisė pareiškėjai iš atsakovo 2 461,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
14. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus dėl jai padarytos turtinės žalos Garbės teismui priėmus Sprendimą, kuris buvo panaikintas, pažymėjo, kad Sprendimas teismo buvo panaikintas, nes savo turiniu neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 29 straipsnio 7 dalį Garbės teismas turi priimti sprendimą ne ilgiau kaip per 60 dienų nuo drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo dienos. Jeigu Garbės teismas per ne ilgiau kaip 60 dienų nuo drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo dienos nepriima sprendimo, turto arba verslo vertintojo drausmės byla laikoma nutraukta. Įstatyme nustatytas 60 dienų terminas Garbės teismo sprendimui priimti yra naikinamasis, kuris negali būti pratęsiamas, sustabdomas ar atnaujinamas, todėl Garbės teismas negali būti įpareigojamas iš naujo spręsti drausminės atsakomybės klausimą.
15. Teismas, įvertinęs Įstatymo 29 straipsnio 13 dalyje nustatytą reglamentavimą bei susiklosčiusią faktinę situaciją, nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad dėl Sprendimo jos veikla buvo apribota bei ji negavo pajamų. Sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, todėl Tarnybos veiksmai niekaip negalėjo turėti įtakos pareiškėjos tolesnei turto vertintojos veiklai ir jos iš šios veiklos gaunamoms pajamoms. Pareiškėja turėjo tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto vertintojo pažymėjimus, o Sprendimu, kuris nebuvo įsiteisėjęs, buvo sustabdytas tik kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas. Įstatymo 29 straipsnio 13 dalies nuostata aiškiai nustato, kad jei Garbės teismo sprendimas yra apskųstas, jis įsigalioja tik įsiteisėjus teismo sprendimui, jeigu šiuo sprendimu Garbės teismo sprendimas paliekamas galioti, kas reiškia, jog kol yra apskųstas Garbės teismo sprendimas, jis nėra įsiteisėjęs ir jokių teisinių pasekmių, subjektams, dėl kurių jis buvo priimtas, nesukelia. Pareiškėjai apskundus Sprendimą, kol buvo vertinamas jo teisėtumo klausimas, jokie apribojimai pareiškėjos veiklai nebuvo taikomi, jos veikla nebuvo sustabdyta, ji galėjo tęsti veiklą.
16. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjos nurodomos 16 324, 95 Eur negautos pajamos, kurių dydis nustatytas atsižvelgiant į pareiškėjos darbo sutartimis nustatytą darbo užmokestį, taip pat vadovaujantis 2017 ir 2018 metų gyventojų metinių pajamų deklaracijų duomenimis, atėmus 2019 m. rugsėjo 9 d.–2020 m. rugpjūčio 2 d. išmokėtą nedarbo išmoką, yra nepagrįstos. Pareiškėja negautas pajamas skaičiuoja pagal jos darbo sutartimis nustatytus darbo užmokesčius, tačiau visos pareiškėjos nurodytos darbo sutartys buvo nutrauktos pačios pareiškėjos iniciatyva, iš kurių viena nutraukta iki Sprendimo priėmimo, o kitos atitinkamai 2019 m. rugpjūčio 30 d. bei 2019 m. rugsėjo 9 d. (Sprendimas buvo priimtas 2019 m. kovo 27 d.). Tai patvirtina, kad pareiškėja pajamų negavo ne dėl Sprendimo, o dėl savo pačios veiksmų, nes pareiškėjos nekilnojamojo turto vertintojos atestato galiojimas net nebuvo sustabdytas. Todėl teismas konstatavo, jog faktas, kad Sprendimas buvo administracinių teismų panaikintas, nesudaro pagrindo konstatuoti žalos (negautų pajamų) atsiradimą.
17. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą grindė teiginiais, jog ji neturėjo drausminių nuobaudų, neteisėtai ir nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda diskredituojanti, t. y. padarė žalą pareiškėjos reputacijai, suvaržė galimybes dirbti, lėmė neigiamą aplinkinių nuomonę, dėl to pareiškėja neteko nuolatinių pajamų, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, darbo veiklos nestabilumo jausmą, sveikatos pablogėjimą. Pareiškėja teigė, kad iki šiol apie ją internete galima rasti publikacijas, dėl kurių pareiškėjai neretai tenka aiškintis prieš savo klientus, buvo pakirstas pasitikėjimas valstybės institucijomis. Taip pat pareiškėja nurodė, jog nuo tada, kai 2019 m. vasario 22 d. gavo raštą apie Patikrinimo aktą ir 2019 m. kovo 1 d. raštu buvo informuota iškeltą drausmės bylą, ji patyrė emocinį stresą, (duomenys neskelbtini). Šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėja pateikė į bylą 2022 m. kovo 9 d. UAB „Diagnostikos laboratorija“ medicininę pažymą, kuri patvirtina, kad pareiškėja dar 2018 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į šeimos gydytoją dėl (duomenys neskelbtini), taip pat dėl (duomenys neskelbtini) kreipėsi į šeimos gydytoją 2020 m. liepos 23 d. ir 2020 m. lapkričio 10 d.
18. Teismo vertinimu, pateikti medicininiai dokumentai nepagrindžia, kad sveikatos problemas pareiškėjai sukėlė Sprendimas. Kadangi dėl (duomenys neskelbtini) pareiškėja į medikus kreipėsi gerokai anksčiau iki jos veiksmų tyrimo pradėjimo (patikrinimas pradėtas 2018 m. gruodžio 14 d., o kreipėsi į medikus 2018 m. lapkričio 21 d.). Vėliau pareiškėja į medikus kreipėsi tada, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas Sprendimą jau buvo panaikinęs (Sprendimas panaikintas 2020 m. sausio 30 d., o kreipėsi 2020 m. liepos 23 d. bei 2020 m. lapkričio 10 d.). Taigi faktas, kad dar 2018 m. lapkričio 21 d. pareiškėjai jau buvo sutrikusi sveikata, nepatvirtina nei vienos iš trijų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, dėl kurių atsakovui pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį kiltų pareiga atlyginti žalą. Teismo vertinimu, pareiškėja jokių neabejotinų įrodymų, kad jos sveikatos sutrikimai buvo sukelti Sprendimo, į bylą nepateikė.
19. Teismas nurodė, kad pareiškėja savo reputacijos sugadinimą iš esmės grindžia Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-116-494/2022. Teismas, įvertinęs šią nutartį, nesutiko, kad ji pagrindžia pareiškėjos reputacijos sumažėjimą. Kaip matyti iš nutarties, pareiškėja klientų buvo pasirinkta atlikti pakartotinę teismo ekspertizę bei minėta nutartimi pareiškėjai buvo paskirta atlikti teismo ekspertizę.
20. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 29 straipsnio 12 dalyje nustatyta, jog Garbės teismo sprendimo išrašas Tarnybos interneto tinklalapyje skelbiamas tik drausminės nuobaudos turto arba verslo vertintojui galiojimo laikotarpiu. Tai reiškia, kad kol nuobauda nėra įsigaliojusi, apie ją viešai nėra skelbiama. Kadangi pareiškėja apskundė Sprendimą, jokia informacija iš atsakovo apie dėl pareiškėjos priimtą Sprendimą viešai nebuvo skelbiama. Pareiškėja į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas pateikė informaciją apie jos drausmės bylą, dėl ko galima būtų laikyti, kad pareiškėja neva buvo paniekinta ir pažeminta ir požiūris į pareiškėją kaip turto vertintoją neva suformuotas per įtarimų ir nepasitikėjimo prizmę būtent dėl atsakovo veiksmų. Vien tai, kad Sprendimas buvo panaikintas, nepateikiant įrodymų, jog informacija iš atsakovo pusės apie pareiškėjos drausmės bylą buvo paskelbta paties atsakovo, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl kurių kiltų pareiga atlyginti neturtinę žalą. Pareiškėjos nurodyta informacija buvo paskelbta ne Tarnybos, o internetinių puslapių, žinių portalų, visuomeninio transliuotojo, kuriems atsakovas įtakos nedarė.
21. Teismas nesutiko, kad tai, jog pareiškėja turėjo kreiptis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo lemia pagrindą pripažinti, kad dėl to ji patyrė neturtinę žalą. Teisme pareiškėją atstovavo advokatas, o už jo paslaugas patirtos išlaidos pareiškėjai buvo atlygintos.
III.
23. Pareiškėja K. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
24. Pareiškėja pakartoja su ginču susijusias faktines aplinkybes ir teigia, kad pagal teismų praktiką užtenka įrodyti tai, jog institucija aplaidžiai vykdė savo pareigas. Šiuo atveju tai ir nutiko, kai atsakovas ėmėsi teisiškai nepagrįstų veiksmų prieš pareiškėją, vykdė neteisėtą tyrimą, persikėlusį į Garbės teismą, kuris nepateikė konkrečių duomenų apie tariamą pažeidimą. Atsakovas, vykdydamas jam teisės aktais priskirtas funkcijas, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, pareiškėjai buvo nepagrįsta drausminė nuobauda Sprendimu, kuris neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad patyrė turtinę ir neturtinę žalą, jos reputacija buvo sugadinta, o pirmosios instancijos teismas nesigilino į esmines bylos aplinkybes.
25. Pareiškėja teigia, kad turto vertinimo paslaugų rinka yra nedidelė ir uždara, klientai itin jautriai reaguoja į su turto vertintojo reputacija susijusius aspektus. Kadangi požiūris į pareiškėją jau buvo suformuotas per įtarimų ir nepasitikėjimo prizmę, tai turėjo tiesioginę neigiamą įtaką jos vykdomai veiklai. Nors visą šį laiką formaliai pareiškėja kaip turto vertintoja ir turėjo teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla, tačiau dėl sukeltų abejonių pareiškėjos reputacija, realiai to daryti ji negalėjo, nes klientai nenorėjo, kad pareiškėja atliktų turto vertinimą. Pareiškėjos veikla realiai buvo smarkiai apribota nuo pat nepagrįstai skirtos drausminės nuobaudos. Būtent tokių aplinkybių priversta, o ne savo laisva valia ir pasirinkimu pareiškėja nutraukė darbo santykius DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo rašytiniu pareiškimu), nes toks variantas buvo mažiausiai neigiamų pasekmių sukeliantis pareiškėjai iš darbdavių pusės nebetęsiant ekonomiškai nenaudingų darbo santykių su pareiškėja, kurios paslaugų klientai atsisako. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis skirti pakartotinę nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę civilinėje byloje Nr. e2-116-494/2022 įrodo, kokias pasekmes sukėlė panaikinta nuobauda. Teismas neatsižvelgė, kad pagrindinis turto vertinimo paslaugos potencialių klientų srautas formuojamas ne teismų nutartimis dėl ekspertizės atlikimo, o pareiškėjos realios galimybės vykdyti turto vertintojo veiklą ir gauti iš šios veiklos pajamas buvo suvaržytos.
26. Pareiškėja nurodo, kad negautas pajamas skaičiuoja nepiktnaudžiaudama savo teise ir sąžiningai siekia parodyti savo pajamų vidurkį, pagrįsdama jį kuo objektyviau. Šias negautas pajamas: 16 324,95 Eur, atėmus 2019 m. rugsėjo 9 d. – 2020 m. rugpjūčio 2 d. periodu išmokėtą nedarbo išmoką, pareiškėja prašo priteisti.
27. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad ji dėl Sprendimo priėmimo patyrė ir 5 000 Eur neturtinę žalą ir prašo ją priteisti bei pakartoja su neturtinės žalos pagrindimu susijusius argumentus. Pareiškėja teigia, kad dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos patyrė sunkius ilgalaikius išgyvenimus, didelį emocinį sukrėtimą, pažeminimą, buvo sugadinta jos kaip turto vertintojos reputacija, pablogėjo jos sveikata, dėl to ji vartojo vaistus, turėjo išeiti iš darbo, patyrė nepatogumus, tai truko ilgą laiką. Pareiškėjos sveikatos sutrikimai kilo ir atsinaujino būtent dėl atsakovo veiksmų, kurių neteisėtumas pripažintas įsiteisėjusiais administracinių teismų sprendimais. Bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėja neturėjo jokių kitų asmeninių problemų ar gyvenimiškų sunkumų, galėjusių lemti jos sveikatos būklės suprastėjimą.
28. Pareiškėja teigia, kad teismas paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, rėmėsi atsakovo argumentais, nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent Tarnybos vadovui duodant interviu ir nurodant duomenis visuomenės informavimo priemonių atstovams apie pareiškėją ir buvo paskleista jos reputaciją bloginusi informacija. Pareiškėja praleido daug laiko gindama savo pažeistas teises teismuose, tai taip pat turėjo įtakos neturtinei žalai atsirasti. Su šiuo faktiniu pagrindu neturtinei žalai atsirasti visiškai nesusijusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjai priteista 2 461,25 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo esminių jos skundo argumentų, ginčo aplinkybių bei įrodymų, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, sistemiškai jų neįvertino pareiškėjos nurodytais aspektais. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
30. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pažymi, kad visos pareiškėjos nurodomos darbo sutartys buvo nutrauktos pačios pareiškėjos prašymu, viena jų nutraukta dar iki Garbės teismo Sprendimo priėmimo. Todėl pareiškėja neįrodė nei patirtos žalos (CK 6.249 str.), nei neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Įrodymų, kurie leistų prieiti kitokių išvadų nei priėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nepateikia. Sprendimas, nors ir buvo administracinių teismų panaikintas, tačiau niekaip neapribojo pareiškėjos teisės dirbti. Pareiškėja jokių neabejotinų įrodymų, kad jos sveikatos sutrikimai buvo sukelti dėl Garbės teismo, Tarnybos veiksmų ar sprendimų nepateikė. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog Tarnyba pateikė informaciją apie jos drausmės bylą, dėl ko galima būtų laikyti, kad pareiškėja neva buvo paniekinta ir pažeminta ir požiūris į ją kaip turto vertintoją neva suformuotas per įtarimų ir nepasitikėjimo prizmę būtent dėl Tarnybos veiksmų. Pareiškėjos pasirinktas teisių gynybos būdas naudojantis kitų teisininkų (advokatų) paslaugomis nesuponuoja jos tariamai patirtos neturtinės žalos. Byloje visus procesinius veiksmus atliko pareiškėjos atstovas, o ne pati pareiškėja. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-116-494/2022 teismas įvertino tinkamai ir priėjo pagrįstų išvadų, kad pareiškėja buvo pasirinkta klientų atlikti pakartotinę teismo ekspertizę bei minėta nutartimi pareiškėjai buvo paskirta atlikti teismo ekspertizę, kas paneigia, jog pareiškėjos reputacija buvo sugadinta. Pareiškėja neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl jos skundas pagrįstai atmestas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
31. Ginčas byloje kilo dėl 16 324,95 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) ir 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5,00 procentų dydžio procesinių palūkanų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo visos prašomos priteisti 21 324,95 Eur sumos, priteisimo. Žalą pareiškėja kildino iš Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimo paskirti pareiškėjai drausminę nuobaudą – kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą, kuris įsiteisėjusiais administracinių teismų sprendimais buvo panaikintas.
32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė nusprendęs, kad faktas, jog Sprendimas buvo administracinių teismų panaikintas, nesudaro pagrindo konstatuoti žalos (negautų pajamų) atsiradimą. Dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėja neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų visumos, pareiškėja jokių neabejotinų įrodymų, jog jos sveikatos sutrikimai buvo sukelti Sprendimo, į bylą nepateikė, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-116-494/2022 nepagrindžia pareiškėjos reputacijos sumažėjimo. Teismas vertino, kad pareiškėjos reputaciją, jos teigimu, sumenkinusi informacija buvo paskelbta ne Tarnybos, o internetinių puslapių, žinių portalų, visuomeninio transliuotojo, kuriems atsakovas įtakos nedarė, o aplinkybė, jog pareiškėja turėjo kreiptis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl to ji patyrė neturtinę žalą. Be to, teisme pareiškėją atstovavo advokatas, o už jo paslaugas patirtos išlaidos pareiškėjai buvo atlygintos.
33. Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad dėl Sprendimo patyrė turtinę ir neturtinę žalą, nesutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.
34. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), visų pirma pažymi, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.) (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.).
35. CK 6.271 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, 1–4 dalys nustato, kad: žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės (1 d.). Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 d.); šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 d.); valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 d.).
36. CK 6.273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 papunktį, kitose nei šio nutarimo 3.22.2 papunktyje nurodytose bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė <...> valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.
37. Nagrinėjamu atveju pareiškėja patirtą žalą kildino iš Turto arba verslo vertintojų garbės teismo priimto Sprendimo, kuris buvo panaikintas įsiteisėjusiais administracinių teismų sprendimais. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 28 straipsnio 5 dalis nustato, kad Garbės teismas: 1) nagrinėja turto arba verslo vertintojų drausmės bylas (1 p.); kviečia turto arba verslo vertintojus dalyvauti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo posėdžiuose nagrinėjant jų drausmės bylas (2 p.); priima sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto arba verslo vertintojui skyrimo arba drausmės bylos nutraukimo (3 p.). Pagal šio straipsnio 9 dalį Garbės teismui kitose institucijose atstovauja Garbės teismo pirmininkas, jo pavaduotojas. Pagal Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192, 33 punktą skundžiant Garbės teismo sprendimą vertintojo drausmės byloje atsakovu laikoma Priežiūros įstaiga (Tarnyba).
38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoje byloje atsakovu nurodyta Tarnyba, nors, įvertinus aptartą reglamentavimą, atsakovu byloje turėjo būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Garbės teismo ir Tarnybos.
39. Vadovaujantis ABTĮ 53 straipsniu, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia.
40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Tačiau administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodomas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).
41. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja skunde atsakovu nurodė Tarnybą, o formuluodama skundo reikalavimus žalą ir procesines palūkanas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos. Pirmosios instancijos teismas, tiek priimdamas pareiškėjos skundą, tiek iš esmės nagrinėdamas administracinę bylą, atsakovu nurodė Tarnybą, o ne Lietuvos valstybę (žr. šios nutarties 35–38 p.), t. y. nesprendė netinkamos šalies (atsakovo) pakeitimo klausimo, taip pat nesprendė tinkamo atsakovo atstovo ar atstovų įtraukimo į bylą klausimo, taip pažeidė paminėtas proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
42. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d., 146 str. 1 d.).
43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų neturtinės žalos atlyginimo aspektu, pažymi, kad remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-985-556/2018 ir kt.).
44. Kriterijai, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Aiškindamas šias nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr., pvz., 2014 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-339/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).
45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, be kita ko, turėtų išsamiai įvertinti pareiškėjos nurodomus argumentus bei jos pateiktus įrodymus dėl jai kilusios neturtinės žalos, atsižvelgdamas į aptartus teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos vertinimo kriterijus.
46. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
nutaria:
Pareiškėjos K. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys
Virginija Volskienė