Administracinė byla Nr. eA-852-438/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03292-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovams Nacionalinei teismų administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės teismų administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apylinkės teismui dėl žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja I. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjos prašyme nurodytą informaciją bei dokumentą, priteisti iš atsakovo valstybės 9 537,45 Eur žalą dėl Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir Administracija, ir NTA) neveikimo – veiksmų savalaikio neatlikimo, priteisti iš Administracijos patirtas bylinėjimosi išlaidas, o iš valstybės – 100 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą už Administracijos duomenų nepateikimą bei dar iš valstybės 100 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą už Administracijos dokumento neišsaugojimą ir nepateikimą.
2. Pareiškėja paaiškino, kad Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-278-291/2015, kurioje 2015 m. balandžio 15 d. priimtas sprendimas. Pareiškėja su 2015 m. liepos 14 d. prašymu kreipėsi į Administraciją dėl Lietuvos informacinės teismų sistemos (toliau – ir „Liteko“ sistema) duomenų pateikimo. Administracija 2015 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 4R-1920-(6.1.K) atsakė, kad prašomų duomenų neteiks, nes tokia pareiga nustatyta teismų pirmininkams. 2016 m. vasario 29 d. pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – ir Generalinė prokuratūra) dėl Šiaulių apylinkės teismo teisėjos padarytų veikų nagrinėjant civilinę bylą ištyrimo, kadangi Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-278-291/2015 yra subadyta, ne kartą persiūta, kilo abejonių dėl šią bylą išnagrinėjusios teisėjos veiksmų teisėtumo. Pareiškimas persiųstas nagrinėti Šiaulių apygardos prokuratūrai, vėliau Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) Šiaulių valdybai. 2016 m. kovo 29 d. gautas STT Šiaulių valdybos nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jame nurodyta, kad iš Administracijos buvo gauta informacija apie Šiaulių apylinkės teismo darbuotojų atliktus veiksmus – iš „Liteko“ sistemos ištrintus dokumentus iš civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015. Pareiškėja 2016 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės ir Šiaulių apygardos teismus dėl duomenų pateikimo apie asmenis, prisijungusius prie civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015. 2016 m. balandžio 19 d. raštais abu teismai atsakė į prašymus, tačiau juose išsamiai ir tiksliai nenurodė prašomų duomenų, nenurodė aplinkybių, nustatytų STT Šiaulių valdybos 2016 m. kovo 29 d. nutarime. Pateiktuose atsakymuose buvo tik dalis informacijos, t. y. kas atliko veiksmus pagal kompetenciją, tačiau nenurodyti asmenys, per „Liteko“ sistemą prisijungę prie civilinės bylos. Pareiškėja 2016 m. gegužės 14 d. raštu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu įpareigoti ikiteisminio tyrimo įstaigą arba instituciją išreikalauti iš Administracijos pareiškėjai reikalingą medžiagą. 2016 m. gegužės 19 d. Generalinė prokuratūra persiuntė prašymą Administracijai. Administracija 2016 m. liepos 13 d. raštu Nr. 4R-1794-(6.1) nurodė, kad prašomi duomenys nebus teikiami, nes pareiškėja privalo kreiptis į teismo pirmininką. Pareiškėja nurodė, kad dėl savo procesinės padėties (ieškovė) Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015 turi teisę teikti prašymą pateikti iš „Liteko“ sistemos duomenis, susijusius su šia byla. Dėl to kreipėsi į Šiaulių apylinkės ir Šiaulių apygardos teismų pirmininkus. Pastariesiems netinkamai vykdžius savo funkcijas, prašymą pateikė Administracijai, kaip „Liteko“ sistemos valdytojai ir tvarkytojai, kuri neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė pateikti duomenis iš „Liteko“ sistemos ir taip padarė pažeidimą. Pareiškėja teigė, kad teisinis reglamentavimas, kuriuo remiantis būtų galimas tam tikrų „Liteko“ sistemos duomenų pašalinimas, nėra nustatytas. Pareiškėjos įsitikinimu, Administracija turi realią galimybę iš „Liteko“ sistemos duomenų saugyklos pateikti prašomą dokumentą, todėl Administracijos atsakyme nurodytas motyvas, kad nėra technologinių galimybių pateikti iš „Liteko“ sistemos pašalintą dokumentą, neatitinka tikrovės, yra neteisingas ir klaidinantis. Administracija, nagrinėdama jos 2016 m. gegužės 14 d. prašymą, tyčia vilkino laiką ir pažeidė terminus, nustatytus atsakymui į pareiškėjos prašymą pateikti. Taigi dėl Administracijos atsisakymo pateikti jos prašomą informaciją ir dokumentą bei ne laiku pateikto atsakymo į jos 2016 m. gegužės 14 d. prašymą patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią pareiškėja prašo priteisti iš Lietuvos valstybės.
4. Atsakovas paaiškino, kad neturi realios galimybės atkurti pareiškėjos prašomą dokumentą ir jį jai pateikti, todėl Administracijos veiksmai (neveikimas) šiuo aspektu negali būti pripažinti neteisėtais ir (ar) sudarančiais pagrindą nagrinėjamu atveju taikyti viešąją civilinę atsakomybę. Teisės normos nustato institucijos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015). Administracija, vykdydama įstatymų jai deleguotas funkcijas bei atsižvelgdama į iškylančius poreikius, įmanomus informacinių technologijų sprendinius ir valstybės šiam tikslui skiriamą finansavimą, nuolat tobulina esamą „Liteko“ sistemą, taip pat analizuoja ir įgyvendina „Liteko“ sistemai modernizuoti numatytas priemones. Vien tai, kad pareiškėjos prašoma informacija, taikant nustatytą teisinį reglamentavimą bei pagal realias technologines galimybes, jai nebuvo pateikta, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad, kaip skunde nurodė pareiškėja, Administracija piktnaudžiavo valdžia ir neužtikrinusi „Liteko“ sistemos duomenų saugos pažeidė galiojančius teisės aktų reikalavimus. Net jei pareiškėja galėjo patirti tam tikrų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų dėl minėto prašymo nagrinėjimo trukmės, jie nėra pakankami, kad galima būtų konstatuoti neturtinės žalos buvimą. Vien tik pareiškėjos skunde išdėstytų paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, nes paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-978-624/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateiktas turtinės žalos dydžio apskaičiavimas neatskleidžia ryšio su aplinkybėmis, kuriomis skunde grindžiami turtiniai praradimai, pasak pareiškėjos, jos patirti dėl Administracijos veiksmų (neveikimo), be to, įvardyti praradimai neparemti jokiais objektyviais įrodymais. O pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjai.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apylinkės teismas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad 2016 m. balandžio 14 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas I. B. prašymas pateikti duomenis iš „Liteko“ sistemoje esančios elektroninės civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015, atsakant į klausimus, kokie Šiaulių apylinkės teismo teisėjai ir darbuotojai nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. balandžio 11 d. per „Liteko“ sistemą buvo prisijungę prie bylos ir kokius konkrečiai procesinius veiksmus atliko / neatliko. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. balandžio 19 d. raštu pareiškėjai nurodė, kad visus procesinius įvykius „Liteko“ sistemoje registravo ir redagavo pagal savo kompetenciją atitinkami teismo raštinės darbuotojai (naujų dokumentų įregistravimas, raštinės kompetencijai priskirtų dokumentų išsiuntimas), teisėja A. Č. (pateiktų dokumentų priėmimas, procesinės nutartys), teismo pirmininko pavaduotoja R. M. ir jos padėjėja (nušalinimo klausimas, atskirojo skundo priėmimo klausimas), V. Ž. (į bylą pateiktų dokumentų priėmimas, tarpinės procesinės nutartys, sprendimas), taip pat minėtų teisėjų sekretorės (dokumentų išsiuntimas, posėdžių registravimas, garso įrašų įkėlimas, bylos perdavimas į raštinę) ir V. Ž. padėjėja (nuasmeninto sprendimo įkėlimas). Teismas pažymėjo, kad visi Šiaulių apylinkės teismo darbuotojai ir valstybės tarnautojai yra supažindinti su teismų informacinės sistemos „Liteko“ saugos nuostatais, Asmens duomenų tvarkymo teismuose taisyklėmis, yra raštiškai įsipareigoję laikytis „Liteko“ sistemos duomenų saugos reikalavimų. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Šiaulių apylinkės teismas neturi techninių galimybių nustatyti kiekvieno darbuotojo „Liteko“ sistemoje atliktų veiksmų trukmės. 2016 m. kovo 18 d. į Šiaulių apylinkės teismą kreipėsi STT Šiaulių valdyba su prašymais pateikti informaciją, taip pat ir informaciją, ar sutampa visi procesiniai veiksmai ir dokumentai popierinėje civilinėje byloje ir „Liteko“ sistemoje. Šiaulių apylinkės teismas raštais informavo Lietuvos STT Šiaulių valdybą, kad teismo darbuotojų per klaidą įvesti duomenys į „Liteko“ sistemą redaguojami (ištrinami). Teismas „Liteko“ sistemoje gali matyti tik įvykį įregistravusį ir redagavusį asmenį, nėra galimybių nurodyti visų prie bylos „Liteko“ sistemoje nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. balandžio 11 d. prisijungusių, bylą stebėjusių teismo darbuotojų, o tuo labiau – nustatyti, kokius konkrečiai procesinius veiksmus jie atliko / neatliko, kokį laiko tarpą minutėmis ir sekundėmis buvo prisijungę.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjos I. B. skundą kaip nepagrįstą.
8. Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 6P-112-(1.1) „Dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. birželio 7 d. iki 2016 m. liepos 23 d., toliau – ir „Liteko“ sistemos nuostatai), 12.10 papunktį Administracija informaciją apie „Liteko“ sistemos veiklą suinteresuotiems asmenims teikia teisės aktų nustatyta tvarka. Subjektų, kuriems gali būti teikiami „Liteko“ sistemos duomenys, ratas ir šiems subjektams teiktinos informacijos apimtys nustatytos „Liteko“ sistemos nuostatų 29 punkte.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu įpareigoti Administraciją atkurti iš „Liteko“ sistemos Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-06675-2014-3) 2015 m. balandžio 29 d. pašalintą dokumentą „Kitas teismo dokumentas“ popierine forma ir jį pateikti pareiškėjai, pateikti duomenis, kada minėtas dokumentas buvo įkeltas į „Liteko“ sistemą ir kas buvo prisijungęs prie bylos duomenų bei kokius veiksmus atliko. Generalinė prokuratūra 2016 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 17.2.-6333 „Dėl I. B. 2016-05-14 prašymo“ pareiškėjos 2016 m. gegužės 14 d. prašymą persiuntė nagrinėti Administracijai. Administracija 2016 m. liepos 13 d. raštu Nr. 4R-1794-(6.1) „Dėl prašymo“ informavo pareiškėją, kad technologinių galimybių iš „Liteko“ sistemos atkurti pareiškėjos prašomą dokumentą Administracija neturi, o dėl prašomos informacijos suteikimo, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, pareiškėja turėtų kreiptis į Šiaulių apylinkės teismo pirmininką. Pareiškėja, nesutikdama su Administracijos atsakymu, teigė, kad Administracija, kaip „Liteko“ sistemos valdytoja ir tvarkytoja, neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė pateikti jai duomenis iš šios sistemos, neužtikrino „Liteko“ sistemos duomenų saugos, nesilaikė skaidrumo principo, neišnagrinėjo jos prašymo laiku ir dėl tokių Administracijos veiksmų (neveikimo) ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą.
10. Teismas vadovavosi Asmens duomenų tvarkymo Nacionalinėje teismų administracijoje taisyklių, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 6P-162-(1.1) „Dėl Asmens duomenų tvarkymo Nacionalinėje teismų administracijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Asmens duomenų tvarkymo Administracijoje taisyklės) 7.5 papunkčiu ir „Liteko“ sistemos nuostatų, galiojusių nuo 2011 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. liepos 23 d., 15.1 papunkčiu, Administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 6P-117-(1.1) „Dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos modernizavimo ir Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 6P-112-(1.1) „Dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, patvirtintų naujos redakcijos „Liteko“ sistemos nuostatų 17.2 papunkčiu, kuriuose įtvirtinta, kad „Liteko“ sistemos duomenis tvarko teismai.
11. Teismas nurodė, kad pareiškėja yra Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 proceso dalyvė, taigi, vadovaujantis išdėstytomis nuostatomis, jai iš „Liteko“ sistemos gali būti teikiami duomenys apie minėtos bylos procesą. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, o valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo nustatytą atsakomybę. Todėl tik teismas (teisėjas) gali priimti sprendimus dėl pareiškėjos teisės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalyje, susipažinti su bylos medžiaga įgyvendinimo tvarkos ir apimties. Teismų ir Administracijos „Liteko“ sistemos tvarkymo apimtys nesutampa („Liteko“ sistemos nuostatų 14 ir 15 punktai), todėl vien ta aplinkybė, kad Administracija „Liteko“ sistemos nuostatų 13 punkte yra įvardyta kaip „Liteko“ sistemos tvarkytoja, nesudaro pagrindo pareiškėjai reikalauti pateikti su jos nurodyta byla susijusius duomenis. Pareiškėja dėl asmenų, tvarkiusių Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 medžiagą, turi kreiptis į šio teismo pirmininką. Ši teisė, išnagrinėjus pareiškėjos prašymus, jai buvo paaiškinta Administracijos pateiktuose atsakymuose (2015 m. rugpjūčio 4 d. raštas Nr. 4R-1920-(6.1. K) „Dėl Jūsų prašymo“, 2016 m. liepos 13 d. raštas Nr. 4R-1794-(6.1) „Dėl prašymo“). Pareiškėjos (ne kaip proceso dalyvės) teisę gauti jos prašomus „Liteko“ sistemos duomenis pagrindžiančio teisinio pagrindo Administracija nenustatė ir, siekdama užtikrinti „Liteko“ sistemos duomenų tvarkymo, įskaitant jų teikimą tretiesiems asmenims, teisėtumą, pagrįstai atsisakė pateikti jai su teismo organizaciniu darbu susijusią informaciją. Informacija apie asmenis, prisijungusius prie Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015, ir jų atliktus veiksmus, taip pat teisinis jų vertinimas pareiškėjai yra žinomi iš STT Šiaulių valdybos 2016 m. kovo 29 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turinio.
12. Teismas konstatavo, kad Administracija pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjai ne Administracijos, o Šiaulių apylinkės teismo tvarkomus „Liteko“ sistemos duomenis, nes, viena vertus, tokių duomenų tvarkymas, įskaitant jų teikimą, nepriklauso Administracijos kompetencijai („Liteko“ sistemos nuostatų 29.1 papunktis), kita vertus, nebuvo nustatytos tokių duomenų teikimą pagrindžiančios sąlygos („Liteko“ sistemos nuostatų 29.3 papunktis).
13. Teismas nurodė, kad nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad teisinis reglamentavimas, kuriuo remiantis būtų galimas tam tikrų „Liteko“ sistemos duomenų pašalinimas, nėra nustatytas, nes tokia „Liteko“ sistemos naudotojų (teisėjų, teismų valstybės tarnautojų arba darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė naudotis „Liteko“ sistemos ištekliais numatytoms funkcijoms vykdyti („Liteko“ sistemos nuostatų 2.1 papunktis) teisė yra nustatyta teisės aktuose. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, Darbo su Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO apylinkių teismuose funkcinio paskirstymo tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 13P-126-(7.1.2), 9.2, 12.1, 15.5 papunkčiais ir nurodė, kad teismo darbuotojams, kaip „Liteko“ sistemos naudotojams, suteikta galimybė redaguoti netikslius tam tikrų kategorijų duomenis, atsižvelgiant į teismo darbo specifiką bei siekiant efektyvesnio ir operatyvesnio teismo vidaus darbo organizavimo. Teismas pažymėjo, kad „Liteko“ sistemos nuostatų 27 punkte yra įtvirtinta Administracijos, kaip „Liteko“ sistemos valdytojos, pareiga užtikrinti, kad „Liteko“ sistemos duomenų negalėtų tvarkyti neįgalioti asmenys, kad būtų apribotas neleistinas duomenų įvedimas į „Liteko“ sistemą.
14. Teismas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo darbuotojos, pakoreguodamos civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 į „Liteko“ sistemą įvestus duomenis, veikė pagal teisės aktų joms nustatytą kompetenciją, naudodamosi joms skirtų prieigų prie „Liteko“ sistemos funkcionalumais. Be to, bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys (Administracijos 2016 m. kovo 23 d. raštas Nr. 4R-806-(1.13. K) „Dėl informacijos pateikimo“, STT Šiaulių valdybos 2016 m. kovo 29 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) taip pat patvirtina, kad Administracija tinkamai vykdė ir vykdo pareigą užtikrinti, kad, vadovaujantis „Liteko“ sistemos nuostatų 27.6 papunkčiu, būtų galimybė nustatyti, kas ir kada įvedė duomenis (duomenų įvedimo kontrolė). Pagrindo konstatuoti, kad Administracija, kaip „Liteko“ sistemos valdytoja, šiuo konkrečiu atveju nevykdė „Liteko“ sistemos saugos reikalavimų, nėra.
15. Teismas pabrėžė, kad vienas iš elektroninės informacijos saugos kriterijų, apibrėžtų Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 716 „Dėl Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašo, Saugos dokumentų turinio gairių aprašo ir Elektroninės informacijos, sudarančios valstybės informacinius išteklius, svarbos įvertinimo ir valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų klasifikavimo gairių aprašo patvirtinimo“, 4.2 papunktyje, yra elektroninės informacijos prieinamumo užtikrinimas. Jį įgyvendinant Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 6P-112-(1.1) (toliau – „Liteko“ sistemos duomenų saugos nuostatai), 33 punkte įtvirtinta nuostata, kuria nustatytas atsarginių „Liteko“ sistemos duomenų kopijų darymo tikslas – užtikrinti „Liteko“ sistemos veiklos tęstinumą. Siekiant užtikrinti tinkamą šio tikslo realizavimą Administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 6P-134-(1.1) buvo patvirtintas Duomenų atsarginių kopijų darymo, saugojimo ir duomenų atkūrimo iš atsarginių duomenų kopijų tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 14 punkte nustatytas atsarginių kopijų saugojimo laikas: kasdienės kopijos saugomos 2 savaites, savaitinės kopijos – 4 savaites.
16. Teismas nustatė, kad pareiškėja su prašymu patikrinti, ar „Liteko“ sistemoje buvo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 procesiniai dokumentai ir kokie, į Administraciją pirmą kartą kreipėsi 2015 m. liepos 14 d. Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybai Administracijos pateiktą informaciją į bylos kortelę „Liteko“ sistemoje įkeltas dokumentas „Kitas teismo dokumentas“ buvo ištrintas 2015 m. balandžio 29 d. Taigi, pareiškėja su minėtu prašymu kreipėsi praėjus 2,5 mėnesio po to, kai jos prašomas atkurti dokumentas buvo ištrintas, t. y. po to, kai pasibaigė atsarginės „Liteko“ sistemos duomenų kopijos, iš kurios būtų galimybė atkurti prašomo pateikti dokumento turinį, saugojimo terminas. Todėl Administracija pagrįstai, remdamasi objektyviomis aplinkybėmis, pareiškėją 2016 m. liepos 13 d. rašte Nr. 4R-1794-(6.1) „Dėl prašymo“ informavo, kad Administracija neturi technologinių galimybių iš „Liteko“ sistemos atkurti 2015 m. balandžio 29 d. pašalintą dokumentą.
17. Teismas pabrėžė, kad Elektroninių duomenų „Liteko“ sistemoje tvarkymo, apskaitos ir saugojimo tvarką, nustatytą vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro priimtais bei kitais šiuo aspektu aktualiais teisės aktais, reglamentuoja Su teismo proceso bylomis susijusių elektroninių duomenų teismuose tvarkymo, įtraukimo į apskaitą ir saugojimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas tvarkos aprašas, patvirtintas Teisėjų tarybos 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 13P-74-(7.1.2) (toliau – ir Elektroninių duomenų tvarkymo aprašas). Kai bylos dokumentai tvarkomi popierine forma, teismo priimtų dokumentų originalai saugomi byloje popierine forma, o kai tvarkoma tik elektronine forma – „Liteko“ sistemoje saugojimo kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašyti galutiniai teismo procesiniai dokumentai, kurie iš informacinės sistemos negali būti ištrinami. Visų tarpinių teismo procesinių dokumentų projektų rengimas, derinimas, keitimas ar saugojimas „Liteko“ sistemoje yra susijęs su aptartu „Liteko“ sistemos duomenų tvarkymu, kurį „Liteko“ sistemos naudotojai (teismų darbuotojai) atlieka pagal suteiktus įgaliojimus. Taigi išdėstytos teisinės ir faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas neturi realios galimybės atkurti pareiškėjos prašomą dokumentą ir jį jai pateikti, todėl Administracijos veiksmai (neveikimas) šiuo aspektu negali būti pripažinti neteisėtais. Vien tai, kad pareiškėjos prašoma informacija, taikant nustatytą teisinį reglamentavimą bei pagal realias technologines galimybes, jai nebuvo pateikta, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Administracija neužtikrino „Liteko“ sistemos duomenų saugos ir pažeidė galiojančius teisės aktų reikalavimus.
18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), 34, 35 punktais, konstatavo, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog Administracija, nagrinėdama jos 2016 m. gegužės 14 d. prašymą, tyčia vilkino laiką ir pažeidė terminus, nustatytus atsakymui į jos prašymą pateikti. Teismas nustatė, kad Generalinės prokuratūros 2016 m. gegužės 19 d. raštas Nr. 17.2.-6333 „Dėl I. B. 2016-05-14 prašymo“, kuriuo Administracijai persiųstas pareiškėjos 2016 m. gegužės 14 d. prašymas, Administracijoje gautas ir užregistruotas 2016 m. gegužės 25 d. (registracijos Nr. 1R- 2794). Išnagrinėjus šį prašymą, atsakymas pareiškėjai išsiųstas 2016 m. liepos 13 d. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad Taisyklių nuostatose įtvirtintas bendras terminas asmens prašymui išnagrinėti ir atsakymui parengti pažeistas nebuvo.
19. Teismas, pasisakydamas dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos, pareiškėjo teigimu, dėl Administracijos atsisakymo pateikti jos prašomą informaciją ir dokumentą bei atsakymo į jos 2016 m. gegužės 14 d. prašymą laiku nepateikimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu ir nurodė, kad Administracijos atsisakymas pateikti pareiškėjos prašomus duomenis yra teisėtas ir pagrįstas, motyvuotas remiantis nustatyto teisinio reguliavimo reikalavimais ir realiomis technologinėmis galimybėmis (dalyje dėl dokumento atkūrimo). Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad Administracija pareiškėjos atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Nesant Administracijos neteisėtų veiksmų dėl atsisakymo pateikti pareiškėjai jos prašomus duomenis, kaip vienos iš būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjos reikalavimas dėl žalos priteisimo negali būti pripažintas pagrįstu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad Administracija veikė priešingai pareiškėjos interesams. Teismas priėjo išvadą, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad nurodytoje situacijoje atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, kartu konstatuodamas, kad pagrindas atlyginti pareiškėjos nurodytą žalą Administracijai neatsirado. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Kadangi žalos atlyginimo atveju, visų pirma, būtina nustatyti veiksmų neteisėtumą, o šiuo atveju atsakovo veiksmų neteisėtumas nebuvo nustatytas, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestas kaip nepagrįstas.
III.
20. Pareiškėja I. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Administraciją pateikti pareiškėjos prašyme nurodytą informaciją bei dokumentą; priteisti iš atsakovo valstybės 8 487,45 Eur žalą dėl NTA neveikimo – veiksmų savalaikio neatlikimo; priteisti iš atsakovo NTA patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo valstybės 100 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą už NTA duomenų nepateikimą; priteisti iš atsakovo valstybės 100 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą už NTA dokumento neišsaugojimą ir nepateikimą; įpareigoti Šiaulių apylinkės teismą pateikti individualų teisės aktą, kuriuo remiantis J. J. ištrynė dokumentą įvardintą „kitas dokumentas“; įpareigoti atsakovą NTA pateikti duomenis apie asmenį ištrynusį iš „Liteko“ saugyklos ištrinto J. J. dokumento kopiją ir individualų teisės aktą (įsakymą ar pan.), kuriuo remiantis buvo atliktas saugykloje ištrinto dokumento naikinimas; įpareigoti atsakovą NTA pateikti prašymo gavimo tikslią datą patvirtinančius duomenis, visus su prašymu pateiktus dokumentus teismui susipažinimui; priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. kelionės išlaidas 16,24 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnį. Teismo sprendimo 5 lapo 5 ir 6 pastraipos bei 6 lapo 1, 2, 3, 4, 5 pastraipos yra analogiškos NTA atsiliepimo 4 lapo 3 ir 4 pastraipoms, 7 pastraipai bei 5 lapo 1, 2, 3, 4 pastraipoms. Šiose sprendimo ir atsiliepimo dalyse buvo pasisakoma dėl NTA pareigos užtikrinti LITEKO duomenų saugumą, atskirųjų kopijų darymo bei termino prašymui išnagrinėjimo pagrįstumo. Atsakovo nuomonės dėl skundo perkėlimas iš atsiliepimo į sprendimą patvirtina teismo nesigilinimą į bylos esmę, bylos nenagrinėjimo iš esmės, bylos medžiagoje esančių įrodymų nevertinimo.
20.2. Skundžiamame teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjai informacija apie asmenis prisijungusius prie civilinės bylos, jų atliktus veiksmus bei teisinis jų vertinimas yra žinomi iš STT Šiaulių valdybos nutarimo, todėl pripažintas pagrįstu NTA atsisakymas teikti duomenis pareiškėjai iš „Liteko“ sistemos. STT Šiaulių valdybos nutarime nėra minima ir vertinama NTA pateikta pažyma apie asmenis prisijungusius „Liteko“ sistemoje prie bylos. NTA teikė STT Šiaulių valdybai duomenis pagal pareikalavimą kaip ikiteisminio tyrimo įstaigai. Be to, NTA teikė tik tuos duomenis, kokių buvo prašoma. Skundžiamo sprendimo dalyje dėl duomenų saugojimo „Liteko“ sistemoje užtikrinimo, dėl koregavimo/redagavimo nurodoma daugiskaita „darbuotojos“, kai skunde keliamas klausimas tik dėl vienos teismo posėdžių sekretorės vieno 2015 m. balandžio 29 d. neteisėto veiksmo – vieno dokumento ištrynimo.
20.3. Darbo su Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO apylinkių teismuose funkcinio paskirstymo tvarkos apraše, patvirtintame Teisėjų tarybos 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 13P-126-(7.12), tam tikri „Liteko“ sistemos naudotojai turi teisę ar pareigą redaguoti „Liteko“ sistemoje pastebėtus netikslumus, tačiau administracinėje byloje nėra pateiktas darbuotojų sąrašas, kuriems buvo suteikta tokia teisė. Byloje, taip pat nepateikta duomenų, kad teismo posėdžių sekretorė J. J. būtų būtent tas duomenų naudotojas, kuriam būtų suteikta tokia teisė; nėra jokių rašytinių įrodymų, jog būtų buvęs kurio nors atsakingo asmens koks nors priimtas individualus teisės aktas, kuriuo remiantis būtų paskirtas asmuo, kuriam suteikiama teisė ar pareiga tokius duomenis koreguoti, redaguoti. Nėra byloje Šiaulių apylinkės teismo posėdžių sekretorės J. J. ir NTA darbuotojo, ištrynusio iš „Liteko“ duomenų saugyklos atsarginę kopiją, pareigybinių instrukcijų, iš kurių būtų galima matyti bei vertinti suteiktų teisių apimtį dirbant jiems su „Liteko“ sistema.
20.4. Duomenys apie tai, kad civilinėje byloje „Liteko“ buvo atlikti trynimai ir redagavimai, koregavimai, pareiškėjai buvo pateikti STT Šiaulių valdybos nutarime, t. y. praėjus beveik metams po J. J. atliktų veiksmų – „kitas dokumentas“ sunaikinimo/ištrynimo. Nesant duomenų apie 2015 m. balandžio 29 d. J. J. ištrinto „kitas dokumentas“ turinį, duomenų, kuriais remiantis dokumentas priskirtas grupei (savaitinis ar kasdieninis), nepagrįstai skundžiamame sprendime pripažinta, kad iš „Liteko“ duomenų saugyklos ištrintas dokumentas buvo teisėti NTA veiksmai, o nepateikimas dokumento, kurio nėra galima atkurti, nėra pareiškėjos teisių pažeidimas ir dėl to nėra patirta žala.
20.5. Nepagrįsta teismo sprendimo išvada dėl NTA teisingo ir teisėto dokumentų kopijų saugojimo užtikrinimo. Skundžiamame sprendime neminima, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo išreikalauta byla iš Panevėžio apygardos teismo ir apžiūrėta, parodytos bylos subadymo žymės, patvirtinančios abejones dėl tyčinės intervencijos byloje. NTA neužtikrino „Liteko“ duomenų saugykloje saugomų dokumentų ir ištrindama Šiaulių apylinkės teismo posėdžių sekretorės J. J. 2015 m. balandžio 29 d. ištrintą iš „Liteko“ sistemos civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 „kitas dokumentas“ dokumento atsarginę kopiją, tokiais veiksmais pažeidė „Liteko“ sistemos duomenų saugos nuostatus, todėl pareiškėjai padaryta turtinė ir neturtinė žala.
20.6. Skundžiamame sprendime nepagrįstai padaryta išvada, kad Administracija termino prašymui išnagrinėti nepažeidė. Nesant duomenų apie komisijos sudarymą, nesant pareiškėjai pranešimo apie termino pratęsimą, nebuvo jokio teisinio pagrindo viešojo administravimo subjektui pratęsti terminą prašymui nagrinėti bei teismui pripažinti nepadarius pažeidimo. Pateiktuose NTA dokumentuose užfiksuota, kad NTA prašymą iš Generalinės prokuratūros gavo 2016 m. gegužės 25 d., registruotas Nr. 1R-2794. Skaičiuojant 20 darbo dienų, per kurias NTA turėjo pateikti atsakymą, atsakymas turėjo būti išsiųstas 2016 m. birželio 21 d. NTA atsakymą išsiuntė 2016 m. liepos 13 d., todėl praleistas 23 dienų terminas.
21. Atsakovas Nacionalinė teismų administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
22. Atsakovas nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, jog Administracija pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjai jos prašomus duomenis. Pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai, kuriais pareiškėja kelia Administracijos darbuotojų individualios atsakomybės klausimą, Administracijos nuomone, nesudaro apeliacijos, prašant ištirti sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, dalyko. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Administracijos atsisakymo pateikti pareiškėjai jos prašomą dokumentą teisėtumą pagrindžia šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, todėl, nesant jokių objektyvių duomenų dėl konkrečių Administracijos darbuotojų veiksmų galimo neteisėtumo, pareiškėjos apeliaciniame skunde išreikštas reikalavimas pateikti informaciją apie tai, kas ir kada atliko atsarginių kopijų tvarkymo veiksmus byloje nagrinėjamu laikotarpiu, viena vertus, vertintinas nauju ABTĮ 130 straipsnio 6 dalies pagrindu, kita vertus, galbūt nėra administracinių bylų teisenos klausimas. Atsakovas pažymi, kad Administracijoje komisija pareiškėjos 2016 m. gegužės 14 d. prašymui išnagrinėti nebuvo sudaryta, todėl Administracija negali pateikti tokių duomenų. Atsižvelgiant į informacinių technologijų sprendinių taikymo specifiką ir elektroninių duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų apimtį bei sudėtingumą, ginčo situacijos analizė pareikalavo papildomų laiko sąnaudų, kuriuos realizuojant teisės aktuose nustatytos asmenų prašymų nagrinėjimą reglamentuotos procedūros buvo įgyvendintos ne visiškai tiksliai, tačiau bendrasis įstatymo leidėjo numatytas terminas, per kurį asmens prašymas turi būti išnagrinėtas, buvo išlaikytas. Todėl nustatyti administracinės procedūros netikslumai negali būti pagrįsta priežastimi pripažinti Administracijos veiksmus nagrinėjant pareiškėjos 2016 m. gegužės 14 d. prašymą neteisėtais. Nagrinėjamoje byloje esminis ginčo klausimas yra, ar pagrįsti Administracijos veiksmai, kuriais buvo atsisakyta pareiškėjai pateikti jos prašomus duomenis, dokumentą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino šio klausimo išsprendimui svarbias faktines ir teisines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad Administracijos veiksmai (neveikimas) tuo aspektu negali būti pripažinti neteisėtais, t. y. tinkamai išsprendė pareiškėjos iškeltą esminį reikalavimą bei iš jo kylančius kitus reikalavimus. Pareiškėjos prašytų pateikti duomenų apimtis nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšminga, todėl negali sudaryti pagrindo konstatuoti, kad teismo sprendimas priimtas tinkamai neatskleidus bylos esmės.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apylinkės teismas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. balandžio 19 d. raštu Nr. S-355 (3.27) pareiškėjai pateikė duomenis, kurie teismui buvo matomi ir prieinami „Liteko“ sistemoje, tai yra įvykdė savo prievolę pareiškėjai pateikti duomenis apie civilinę bylą. Šiaulių apylinkės teismas neturi techninių galimybių nurodyti visų pareiškėjos prašomų duomenų, nes „Liteko“ sistemoje gali matyti tik įvykį įregistravusį ir redagavusį asmenį. Pažymi, kad teismo darbuotojams klaidingai įvedus duomenis į „Liteko“ sistemą (pavyzdžiui, prisegus ne tą dokumentą, klaidingą dokumentą ar klaidingai sukūrus įvykį procese, įsivėlus kitokiai techninei klaidai ir pan.), jie redaguojami (ištrinami, pakeičiami kitais ir pan.). Redagavimo apimtis „Liteko“ sistemoje apibrėžia konkreti „Liteko“ naudotojo rolė. Šiuo atveju, teismo posėdžių sekretoriaus rolė leido J. J. redaguoti „Liteko“ duomenis civilinėje byloje, tai yra ištrinti klaidingai į sistemą įkeltą dokumentą. Pažymi, kad joks individualus teisės aktas tokiais atvejais nėra rengiamas. Dėl kitų apeliaciniame skunde keliamų reikalavimų trečiasis suinteresuotas asmuo nepasisakė ir paliko tai spręsti skundą nagrinėsiančiam teismui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
24. Byloje nustatyta, kad pareiškėja civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015, nagrinėtoje Šiaulių apylinkės teisme, buvo ieškove. Ši byla buvo nagrinėjama 2014 - 2015 m. laikotarpiu. Sprendimas šioje byloje įsiteisėjo 2015 m. spalio 14 d., Panevėžio apygardos teismui priėmus nutartį. Šios bylos duomenys buvo talpinami bei tvarkomi Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO).
25. Byloje taip pat nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo posėdžių sekretorė J. J. 2015 m. balandžio 29 d. prisijungė prie LITEKO sistemos ir iš minėtos bylos pašalino dokumentą įvardintą kaip „Kitas teismo dokumentas“. Šioje byloje taip pat 2014 09 02 – 2016 04 11 laikotarpiu buvo atliekami ir kiti minėtos civilinės bylos, LITEKO sistemoje, tvarkymo veiksmai.
26. Pareiškėja iš esmės siekia iš atsakovo, Nacionalinės teismų administracijos, gauti duomenis apie ištrintą iš LITEKO sistemos „Kitą teismo dokumentą“. Nacionalinės teismų administracijos atsisakymą pateikti šiuos duomenis vertina kaip neteisėtą veiksmą jos atžvilgiu, iš kurio kildina turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą.
27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai formai ir turiniui, kuriuos turi atitikti skundas (prašymas), paduodamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Minėto straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatyta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodytos „aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta“ bei suformuluotas „ pareiškėjo reikalavimas“.
28. Teisės teorijoje pareiškėjo (ieškovo) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) pagrindą. O pareiškėjo (ieškovo) materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) dalyką.
29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24 ir 50 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką arba, kurį vieną iš jų keisti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, priklauso pareiškėjui.
30. Minėtų taisyklių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą.
31. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 6 dalį, nustatančią, kad „apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme“, pareiškėjui yra draudžiama apeliacinės instancijos teisme keisti skundo (prašymo) dalyką. O pagal to paties įstatymo 142 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad apeliacinės instancijos teismas „gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti“ bei kad „nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau“, yra apribota pareiškėjo teisė keisti bei pildyti ir skundo (prašymo) pagrindą.
32. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas pirmosios instancijos teisme skundo pagrindas ir dalykas, t. y. pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribos, apsprendžia ne tik bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme, bet iš esmės sąlygoja ir bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme.
33. Byloje nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudaro nustatymas aplinkybės, ar atsakovas, Nacionalinė teismų administracija, pagrįstai ir teisėtai atsisakė pareiškėjai pateikti jos prašomą informaciją. Minėta, kad pareiškėjos materialinio – teisinio reikalavimo esmė yra siekis gauti ištrintą iš LITEKO sistemos „Kitą teismo dokumentą“, o tuo pačiu ir kitą informaciją susijusią su civilinės bylos duomenų tvarkymu LITEKO sistemoje.
34. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. raštu buvo pateikti duomenys apie LITEKO sistemoje atliktus veiksmus su aptariama civiline byla. Tokie duomenys pareiškėjai buvo pateikti ir STT Šiaulių valdybos 2016 m. kovo 29 d. nutarime, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl duomenų tvarkymo LITEKO sistemoje.
35. Pagal Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 6P-112-(1.1) „Dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų (toliau- Nuostatai) ir Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 6P-134-(1.1) patvirtintame Duomenų atsarginių kopijų darymo, saugojimo ir duomenų atkūrimo iš atsarginių duomenų kopijų tvarkos apraše nustatytą teisinį reglamentavimą teismai yra tiesioginiai LITEKO duomenų tvarkytojai, o Nacionalinė teismų administracija yra atsakinga už šios sistemos organizacinį funkcionalumą (Nuostatų 15 p.), o atsarginių duomenų kopijų šioje sistemoje saugojimo laikas yra: kasdienių kopijų - 2 savaitės, savaitinių - 4 savaitės (Aprašo 14 p.).
36. Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad atsakovo, Nacionalinės teismų administracijos, 2015 m. rugpjūčio 4 d. ir 2016 m. liepos 15 d. atsakymai į atitinkamus pareiškėjos prašymus, nurodant, pareiškėjai, jog ji pageidaujamos informacijos gavimo klausimu turi kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą bei kad atsakovas neturi techninių galimybių pateikti ištrinto „Kito teismo dokumento“, yra atitinkantys aptartą teisinį reglamentavimą.
37. Pažymėtina, kad Nuostatai LITEKO sistemos duomenų tvarkytojui (šiuo atveju Šiaulių apylinkės teismui) suteikia teisę į LITEKO sistemą įvedus klaidingus duomenis (pvz., ne tos bylos duomenis, suklydus ir pan..) juos ištrinti, pakeisti kitais, ištaisyti ir kt.
38. Byloje duomenų, kad aptarti LITEKO sistemos duomenų tvarkymo veiksmai būtų turėję įtakos Šiaulių apylinkės teismo, civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015, priimtų procesinių teismo sprendimų rezultatams, nenustatyta. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėja.
39. Apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo fakto, kas savo ruožtu eliminuoja galimybę tenkinti jos reikalavimą dėl žalos atlyginimo (CK 6.246 str.).
40. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
41. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.
42. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.
43. Byloje esminių procesinio įstatymo reikalavimų pažeidimo nenustatyta. Pareiškėjos apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime perrašė tam tikras atsakovo, Nacionalinės teismų administracijos, atsiliepimo į jos skundą pastraipas, nepatvirtina teismo sprendimo ir atsiliepimo turiniai.
44. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos I. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.