Administracinė byla Nr. eA-3219-662/2021
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01398-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija 16.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio investicijos“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Anarima“, valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Senamiesčio investicijos“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir savivaldybės administracija) 2018 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (4.37.)-R2-2127 „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“ (toliau – ir , ginčijamas sprendimas, Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. UAB „Senamiesčio investicijos“ nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas, Sklypas). Pareiškėjas inicijavo ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio planavimo tikslas – pertvarkyti ginčo sklypą padalijant į du ar daugiau žemės sklypų. Tam jis gavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. AD1-1159 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyriaus 2018 m. gegužės 15 d. reikalavimus Nr. (12.15.)-Ž2-183 šio projekto rengimui bei su UAB „Anarima“ sudarė projektavimo darbų sutartį, pagal kurią ši įmonė privalėjo parengti ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas). UAB „Anarima“ parengė Projektą, atliko viešinimo procedūras, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ginčijamu sprendimu atsisakė suderinti Projekto sprendinius, nes nepilnai įvykdytas reikalavimų 5.3 punktas – pertvarkytiems žemės sklypams nenustatyta taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga – hidrometeorologijos stočių apsaugos zona. Atsakovas Sprendimą motyvavo tuo, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-25 buvo nustatyta 200 metrų meteorologinės stoties apsaugos zona, į kurią patenka ir ginčo sklypas, be to ginčo sklype galioja specialusis planas – Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 43 patvirtinta Melnragės detalaus išplanavimo schema (toliau – ir Specialusis planas), kurioje taip pat yra nustatyta hidrometeorologinės stoties apsaugos zona.
2.2. Sprendimas yra nepagrįstas. Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomos (esamos panaikinamos), jeigu jos nustatomos patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą, žemės valdos projektą, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo sklypui nėra nustatyta ir netaikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – „XVIII. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos“ (toliau – ir Specialioji sąlyga). Kadangi pareiškėjas, būdamas ginčo sklypo savininkas, nesutinka su tuo, kad papildomai ginčo sklypui būtų nustatyta Specialioji sąlyga, ji negali būti nustatyta, o atsakovo reikalavimas prieš pareiškėjo valią nustatyti Specialią sąlygą, traktuotinas, kaip atsakovo reikalavimas pažeisti Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatas.
2.3. Atsakovo teigimu, planuojamoje teritorijoje galioja Specialusis planas, suplanavęs Specialiąją sąlygą ginčo sklypui, tačiau Projektas buvo rengiamas pagal jam atsakovo išduotus reikalavimus, kurių 3.3 punkte yra nurodyti visi specialieji planai, kuriais būtina vadovautis rengiant Projektą, ir tarp jų Specialiojo plano nėra. Atsakovas nurodo, kad Specialusis planas buvo patvirtintas 1995 m., kai planuojamoje teritorijoje dar nebuvo suformuotas ginčo sklypas. Ginčo sklypas buvo suformuotas 2005 m., o tai reiškia, kad, formuojant ginčo sklypą, jam turėjo būti įrašyti visi apribojimai iš Specialiojo plano, tačiau tai nebuvo padaryta. Žemės įstatymo 22 straipsnio 10 dalis numato, kad, jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) jam taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – žemės sklypo formavimo metu taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) teritorinio padalinio vadovas. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad šiam žemės sklypui kadastriniai duomenys (tame tarpe ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos) buvo nustatomi / tikslinami 2014 m., 2015 m. ir 2017 m., tačiau NŽT vadovas niekada nenustatė Specialiosios sąlygos iš Specialiojo plano, nors jam, o ne pareiškėjui tokia pareiga kyla. Atsižvelgiant į tai, atsakovas neteisingai taiko Žemės įstatymo 22 straipsnio 10 dalies nuostatas.
2.4. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-25 (toliau – ir Įsakymas) buvo patvirtinti meteorologijos ir hidrometeorologijos stočių sąrašas ir reikalavimai. Įsakymu patvirtinta, kad Klaipėdos meteorologinė stotis adresu (duomenys neskelbtini), yra priskirta regioninės reikšmės meteorologinėms stotims, kurioms pagal reikalavimus nustatoma meteorologijos stoties apsaugos zona – 200 m pločio juosta aplink aikštelės ribą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas). Pagal galiojančią šio Nutarimo redakciją, meteorologinėms stotims tokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos išvis nebenustatomos. Nutarimo XVIII skyriuje yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, susijusios su hidrometeorologijos stočių apsaugos zona, tačiau Įsakyme nurodyta, kad Lietuvoje hidrometeorologinės stotys yra tik Panevėžio HMS, Šilutės HMS bei Kauno HS, todėl tik šioms trims hidrometeorologijos stotims gali būti nustatyti apribojimai, susiję su Specialiąją sąlyga. Šios tarnybos direktorius Įsakymu išvis neturėjo teisės nustatinėti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, todėl atitinkamos Įsakymo dalys prieštarauja Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.39 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir negali būti taikomas toje dalyje, kur prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nes būtų pažeistas įstatymų viršenybės principas. Tokiu būdu atsakovo Sprendimas, kuriuo reikalaujama ginčo sklypui nustatyti Specialiąją sąlygą, taip pat prieštarauja minėtiems aukštesnės galios teisės aktams, todėl yra ydingas ir neteisėtas iš esmės bei naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų pagrindų.
3. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime paaiškino:
3.1. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. AD1-1159 buvo pradėtas rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, organizatoriumi paskiriant savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyrių. Žemėtvarkos skyrius 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. (12.15.)-Ž2-183 išsiuntė pareiškėjui žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Pastarųjų reikalavimų 5.3 punkto reikalavimas buvo nurodyti taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pagal Vyriausybės Nutarimą, kurių 81 punkte nustatyta hidrometeorologijos stoties apsaugos zona – 200 metrų pločio žemės juosta aplink aikštelės ribą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinko ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. V-25 „Dėl hidrometeorologinių stebėjimų tinklo struktūros“ 1 punkte nustatyta hidrometeorologinių stebėjimo tinklo struktūra, į kurią, tarp kitų stočių, įeina regioninės paskirties meteorologinės stotys. Pastaruoju įsakymu patvirtintame regioninės ir nacionalinės paskirties meteorologijos stočių sąraše yra Klaipėdos MS (meteorologinė stotis) – (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu įsakymu patvirtintų Reikalavimų globalinės, regioninės, I ir II lygio nacionalinės paskirties meteorologijos stočių aikštelėms bei jų aplinkai 1 punkte nustatyta, kad meteorologijos stoties apsaugos zona – 200 m pločio juosta aplink aikštelės ribą, vadovaujantis jau minėtu Vyriausybės Nutarimu. Galiojančiu Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 43 patvirtinta Melnragės detalaus išplanavimo schema, kurioje taip pat yra nustatyta hidrometeorologinės stoties apsaugos zona, į kurią patenka pertvarkomas ginčo sklypas.
3.2. Pareiškėjas ginčo sklypą įsigijo 2014 m. lapkričio 5 d., kai 2005 m. formuojant žemės sklypą buvo įrašyti visi apribojimai iš šiuo metu galiojančio Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 43 patvirtinto specialiojo plano. Iš Nekilnojamojo turto registro 2018 m. rugpjūčio 9 d. išrašo duomenų 9.6 punkto matyti, jog nuo 2005 m. birželio 24 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. buvo nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga „XVII. Hidrometeorologinių stočių apsaugos zonos“ pagal Vyriausybės Nutarimą. Minėta sąlyga dėl nežinomų priežasčių išregistruota NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 13SK-14.13.111.)-340, nors išregistruotos sąlygos pagrindas – Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 43 patvirtintas specialusis planas yra galiojantis. Minėtos aplinkybės paneigia pareiškėjo skundo teiginius, jog, formuojant ginčo sklypą, nebuvo įrašyti apribojimai iš minėto specialiojo plano. Be to, hidrometeorologinės stoties apsaugos zona papildomai nėra nustatoma, kaip teigia pareiškėjas, nes jau buvo nustatyta minėtu specialiuoju planu. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nėra teritorijų planavimo dokumentai, jie priskiriami žemėtvarkos planavimo dokumentams.
3.3. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kaip institucija, išdavusi reikalavimus projektui rengti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 62 punktu, nederino parengto ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, nes ne visai įvykdytas Žemėtvarkos skyriaus (organizatoriaus) 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. (12.15.)-Ž2-183 nustatytų reikalavimų 5.3. punktas – pertvarkytiems žemės sklypams nenustatyta taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga – hidrometeorologijos stočių apsaugos zona.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir LHMT) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime pažymėjo, kad:
4.1. Pareiškėjas skunde klaidingai nurodė, jog Klaipėdos meteorologijos stoties specialioji žemės naudojimo sąlyga – Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos – neegzistuoja. 1830 m. Klaipėdoje pradėti vėjo stebėjimai buvo pirmieji Lietuvoje, tačiau tiksli meteorologinių stebėjimų pradžia Klaipėdoje nėra net žinoma. Klaipėdos uosto meteorologijos stotis buvo įsteigta 1881 m. sausio 1 d. Nuo 1946 m. kovo 1 d. meteorologiniai stebėjimai su pertraukomis atliekami Melnragėje. 1976 m. liepos 1 d. stotis buvo perkelta 500 m į pietryčius, kur stebėjimai atliekami iki šiol. Tai, kad hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos buvo nustatytos dar iki nuosavybės teisės į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atkūrimo 2005 m., patvirtina ir iki Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo galioję teisės aktai. Hidrometeorologijos (meteorologijos) stotyse yra įrengtos meteorologinių stebėjimų ir matavimų aikštelės, nuo kurių ribos (tvoros) ir buvo skaičiuojama ir taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – hidrometeorologijos stoties apsaugos zona. Hidrometeorologijos (meteorologijos) stotyse yra ir daugiau statinių ir / ar įrenginių, reikalingų LHMT funkcijoms vykdyti, bet, kaip minėta, hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos buvo skaičiuojamos aplink aikštelių ribas (tvoras). Sąlygose teisinis reguliavimas, susijęs su hidrometeorologijos stočių apsaugos zonomis, buvo išlikęs labai panašus ir tai patvirtina hidrometeorologijos veiklos svarbą, nuoseklumą ir tęstinumą.
4.2. Byloje esantis Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. 13.6-2190 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant žemę natūra, Klaipėdos mieste“ taip pat patvirtina, jog, formuojant 0,3932 ha ploto Sklypą, vadovaujantis Sąlygomis, 0,3932 ha ploto Sklypui buvo nustatyta meteorologinės stoties apsaugos zona – 3932 kv. m. Pareiškėjas, įgijęs Sklypą nuosavybės teise 2014 m., nesutikdamas su situacija, kad Sklypui taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos, nesikreipė į LHMT dėl apsaugos zonos panaikinimo dėl neva nebeegzistuojančios hidrometeorologijos stoties, neginčijo to fakto teisme, bet savo iniciatyva per UAB „Almontus“, kuri atliko Sklypo kadastrinius matavimus, pakeitė Sklypo kadastro duomenis, nepagrįstai motyvuodamas NŽT, kad Klaipėdos meteorologijos stočiai hidrometeorologinių stočių apsaugos zona nereikalinga, kurių pagrindu NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjas neteisėtai priėmė 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 13SK-(14.13.111.)-340, kuriuo buvo pakeisti Sklypo kadastro duomenys, neįrašant specialiosios žemės naudojimo sąlygos "Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos" ir ši sąlyga buvo išregistruota Registrų centre. Vadovaujantis Sąlygomis, LHMT Klaipėdos meteorologijos stočiai buvo nustatyta Hidrometeorologijos stočių apsaugos zona, kuri matuojama nuo LHMT Klaipėdos meteorologijos stotyje esančios meteorologinių stebėjimų aikštelės ((duomenys neskelbtini), buvęs adresas (duomenys neskelbtini)). Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nuo 2020 m. sausio 1 d. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zona tapo meteorologinių stebėjimų aikštelių apsaugos zonomis, vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 113–115 str.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad sutinka su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teiginiu, jog pagal nekilnojamojo turto registro 2018 m. rugpjūčio 9 d. išrašo duomenų 9.6 punktą nuo 2005 m. birželio 24 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. minėtam sklypui buvo nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga „XVII. Hidrometeorologinių stočių apsaugos zona“ pagal Vyriausybės Nutarimą. Todėl neaišku, kuo vadovaujantis ir kokiu pagrindu minėta sąlyga buvo panaikinta NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 13SK-14.13.111-340.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime akcentavo, kad:
6.1. Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 13.6-2190 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant žemę natūra, Klaipėdos mieste“ žemės sklypui (duomenys neskelbtini), buvo nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintas (1995 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1640 išdėstytas nauja redakcija) sąlygas. Šio įsakymo 2 priedo 9.3 punkte žemės sklypui (duomenys neskelbtini), nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – meteorologinės stoties apsaugos zona – 3 932 kv. m. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriuje 2014 m. lapkričio 26 d. buvo gautas UAB „Senamiesčio investicijos“ prašymas pakeisti nustatytus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal UAB „Almontus“ vyr. inžinierės matininkės parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Kartu su prašymu kadastrinių matavimų byla bei kitais dokumentais, rengtais UAB „Almontus“ matininkės, buvo pateiktas UAB „Almontus“, kurios direktoriumi tuo metu buvo V. P., paaiškinimas dėl apribojimo panaikinimo. Šiame paaiškinime buvo išdėstyta, kad „Žemės sklypui (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), buvo patikslinti kadastriniai matavimai, nes jie buvo parengti vietinėje koordinačių sistemoje, be to buvo nustatyta, kad šalia šio žemės sklypo esančios hidrometeorologinės stoties statusas panaikintas, todėl pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, buvo panaikintas matuojamam žemės sklypui apribojimas „XVIII. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos“.
6.2. Kartu su kadastrinių matavimų byla pateikus UAB „Almontus“ matininkės paaiškinimą dėl apribojimo panaikinimo, NŽT teritorinio Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistas, atliekantis kadastrinių matavimų bylų patikrinimą, buvo suklaidintas ir dėl šios priežasties 2014 m. rugsėjo 5 d. UAB „Almontus“ parengta kadastrinių matavimų byla bei žemės sklypo planas buvo suderinti be specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XVIII. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos“. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 13SK-(14.13.111.)-340 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Almontus“ matininkės 2014 m. rugsėjo 5 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
6.3. NŽT teigimu, ginčo sklypui turi būti nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XVIII. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos“, kadangi objektas – Klaipėdos meteorologinė stotis – nėra panaikintas. Rengiant teritorijų planavimo dokumentą – pertvarkant šį žemės sklypą – nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga žemės sklypui turi būti išlaikyta ir įrašyta teisės aktų nustatyta tvarka.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi šį teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių bylos aspektų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nurodė, kad teismas nesiaiškino, kurią teisės normą atsakovas taikė nagrinėjamu atveju; teismas nevertino klausimo, kad yra nurodomas būtinumas nustatyti specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą suformuotame privačiame žemės sklype (kuris po pertvarkymo būtų padalintas); teismas nevertino, kaip atsakovas skundžiamu administraciniu aktu sprendė klausimą dėl papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo privačiam žemės sklypui, teismas nevertino, ar atsakovo reikalavimas atitiko teisės aktuose nustatytą tvarką; taip pat teismas nevertino bylos medžiagoje esančių faktinių duomenų ir atsakovo argumentų, jog reikalaujama taikyti papildoma specialioji žemės naudojimo sąlyga nėra nauja, kad ji buvo nustatyta, tačiau pareiškėjo iniciatyva neteisėtai panaikinta 2014 metais NŽT įsakymu; teismas nesiaiškino, ar institucijos ėmėsi veiksmų, kad, atsakovo vertinimu, neteisėti sprendimai būtų panaikinti.
III.
8. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai, iš naujo išnagrinėję administracinę bylą, 2021 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (4.37.)-R2-2127. Teismas sprendimu pareiškėjui iš atsakovo priteisė 773 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas nustatė, kad 0,3933 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosavybės teise priklauso pareiškėjui UAB „Senamiesčio investicijos“. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 10 d. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) pateikė prašymą pradėti rengti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija skundžiamu 2018 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. (4.37.)-R2-2127 atsisakė derinti pateiktą pareiškėjo Projektą, nurodydama, kad pertvarkytiems žemės sklypams, gautiems padalijus žemės sklypą (duomenys neskelbtini), turi būti nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – „XVII. Hidrometeorologinių stočių apsaugos zonos“. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 26 d. prašymu kreipėsi į NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių, prašydamas pakeisti Sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Almontus“ matininkės E. M. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 13SK-(14.13.111.)-340 patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Almontus” E. M. 2014 m. rugsėjo 5 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 13SK-161 (14.13.111) patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal VĮ Žemės fondo E. S. 2016 m. birželio 16 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų formą ir žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą.
10. Įvertinęs Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 22 straipsnio 5, 6 dalių nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų” (neteko galios nuo 2020 m. sausio 1 d.) 2.3 punkto nuostatas, teismas darė išvadą, kad teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendiniai, kurie nustato ar pakeičia atitinkamas žemės naudojimo sąlygas konkrečiam žemės sklypui, yra tas juridinę reikšmę turintis faktas, kuris sudaro prielaidas atsirasti šio teisinio santykio subjektų teisėms ir pareigoms. O būtent, kompetentingai valstybinės valdžios institucijai atsiranda teisė įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą atitinkamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bei jas pakeisti ar nustatyti papildomas sąlygas konkrečiam žemės sklypui bei pareiga tai padaryti laiku ir tinkamai, o žemės naudotojui atsiranda teisė reikalauti iš kompetentingos valstybinės valdžios institucijos, kad į minėtus kadastrą ir registrą būtų įrašytos tik tos žemės naudojimo sąlygos, kurios yra nustatytos teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendiniais bei pareiga žemės sklypą naudoti pagal nustatytas žemės naudojimo sąlygas.
11. Skundžiamame atsakovo sprendime kaip priežastis nederinti parengto žemės sklypo projekto, nurodyta tai, jog nepilnai įvykdytas sklypo projekto rengimo reikalavimų 5.3 punktas. Tačiau teismas pažymėjo, kad Žemėtvarkos skyriaus 2018 m. gegužės 15 d. pareiškėjai išduotų sklypo projekto rengimo reikalavimų 5.3 punkte nustatyta – nurodyti taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų”. Žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) Klaipėdos m. savivaldybė, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamojo rašto „Formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai“ 5 punkte nurodyta, kad pertvarkomiems žemės sklypams bus naikinamos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – kurortų bei vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos; taip pat tikslinamos esamos elektros linijų apsaugos zonos, ryšių linijų apsaugos zonos. Naujų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nenustatoma. Taip pat šiame punkte paaiškinta, jog sena specialioji žemės naudojimo sąlyga – XVIII. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zona – yra panaikinta. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (2018 m. rugpjūčio 9 d.) patvirtina, kad specialioji žemės naudojimo sąlyga – XVIII. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zona, galiojo nuo 2005 m. birželio 24 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d., ji panaikinta NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 13SK-(14.13.111.)-340. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, kad pareiškėjas tinkamai įvykdė Žemėtvarkos skyriaus 2018 m. gegužės 15 d. pareiškėjui išduotų sklypo projekto rengimo reikalavimų 5.3 punkte nustatytą sąlygą, t. y. nurodė, kokios yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
12. Dėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, jog reikalaujama taikyti papildoma specialioji žemės naudojimo sąlyga nėra nauja, kad ji buvo nustatyta, tačiau pareiškėjo iniciatyva neteisėtai panaikinta 2014 m. NŽT įsakymu, teismas pažymėjo, kad įrašas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše patvirtina, kad specialioji žemės naudojimo sąlyga – XVIII. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zona – galiojo nuo 2005 m. birželio 24 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d., šis įrašas nėra užginčytas, taip pat nėra duomenų, kad teismine tvarka buvo ginčijamas ir NŽT teritorinio 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 13SK-(14.13.111.)-340, kuriuo buvo panaikinta minėta specialioji žemės naudojimo sąlyga, teisėtumas. Teismas atkreipė dėmesį, kad dokumentų, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo padaryti įrašai (panaikinta specialioji žemės naudojimo sąlyga), teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas.
13. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai, nemotyvuotai 2018 m. liepos 17 d. raštu Nr. (4.37.)-R2-2127 atsisakė derinti pareiškėjo parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jame nenurodė, kokiu teisės aktu remiantis atsisakė derinti pareiškėjo pateiktą projektą, nemotyvavo, kokiu pagrindu reikalaujama, jog žemės sklypo savininkas turi savo sklypui nustatyti specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą – XVII. Hidrometeorologinių stočių apsaugos zoną – kai pagal pareiškėjui išduotus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus pareiškėjas buvo įpareigotas tik nurodyti tam sklypui jau taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad skundžiamas sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio prasme, yra nepagrįstas bei neteisėtas, todėl naikintinas.
IV.
14. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.
15. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:
15.1. Teismas nepagrįstai ir plečiamai įvertino NŽT sprendimą priimti pertvarkomo ginčo sklypo kadastro bylą kaip sprendimą nebetaikyti imperatyviais teisės aktais nustatytos hidrometeorologijos stoties apsaugos zonos, kuri buvo pakartota ir teritorijų planavimo dokumentuose. Tokiu būdu buvo pažeistas ne tik turinio prieš formą pirmenybės principas, bet ir institucijų sprendimams keliami pagrįstumo / aiškumo reikalavimai. NŽT kompetencija nustatyta Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos“ patvirtintuose NŽT nuostatuose, kurių 7.18 punkte nustatyta, kad ji priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus. NŽT sprendimas patvirtinti / priimti ginčo sklypo kadastro bylą savo esme buvo „techninis“ veiksmas, orientuotas į pačią kadastro bylą kaip tokią. Vadovaujantis teismo logika, jeigu ginčo sklypo kadastro byloje per klaidą bus įrašytas ,pavyzdžiui, 10 kartų didesnis sklypo plotas, tai reikštų, jog pareiškėjas įgytų nuosavybės teisę į didesnį žemės sklypą. NŽT sprendimuose net nekalbama apie hidrometeorologinių stočių apsaugos zonos panaikinimą, priešingai: NŽT 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo priede daroma nuoroda į 2005 m. kovo 15 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus galiojantį įsakymą Nr. AD1-406, kurio priedo lentelėje labai aiškiai nurodyta meteorologinės stoties apsaugos zona. Ginčo sklypo apsaugos zona buvo pakartotinai neišviešinta ne todėl, kad apsaugos zonos nebuvo ar apsaugos zona buvo panaikinta, o todėl, jog pareiškėjo pateikta kadastro byla buvo klaidinga. Todėl skundžiamas teismo sprendimas pažeidė bendrąjį teisės principą – iš neteisės negali kilti teisė (ex injuria jus non oritur).
15.2. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nepakeitė savo pačios išduotų sąlygų pertvarkomam žemės sklypui, sąlygos buvo galiojančios ir nenuginčytos, todėl savivaldybės administracija negalėjo ignoruoti savo pačios išduotų sąlygų priimant sprendimą dėl ginčo sklypo. Šiuo atveju Žemėtvarkos skyrius 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. (12.15.)-Ž2-183 išsiuntė pareiškėjui žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Pastarųjų reikalavimų 5.3 punkto reikalavimas buvo nurodyti taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pagal Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, kurių 81 punkte nustatyta hidrometeorologijos stoties apsaugos zona – 200 metrų pločio žemės juosta aplink aikštelės ribą.
15.3. Atkreipia dėmesį į NŽT 2018 m. rugsėjo 28 d. atsiliepimo duomenis, pagal kuriuos, pareiškėjo dabartinio atstovo V. P. vadovaujama įmonė UAB „Almontus“ parengė pertvarkomo ginčo sklypo kadastro bylą. Kitaip tariant, tiek pareiškėjas, tiek dabartinis atstovas buvo tiesiogiai susiję ir suinteresuoti užsakovui-dabartinio pareiškėjo interesus atitinkančios kadastro bylos parengimu. Todėl kyla abejonių dėl kadastro bylos vėliau išaiškėjusių netikslumų, kurie turi esminės reikšmės pertvarkant ginčo sklypą. Prie apeliacinio skundo atsakovas prideda 2021 m. kovo 2 d. ginčo sklypo išrašą, kurio turinio esmė buvo paviešinta žodžiu teismo posėdžio 2021 m. kovo 2 d. pabaigoje, todėl priedas nevertintinas kaip papildomi įrodymai, o kaip aiškesnė – vizualinė / rašytinė bylos duomenų forma.
16. Pareiškėjas UAB „Senamiesčio investicijos“ atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 31 d. sprendimą. Taip pat prašo priteisti iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos UAB „Senamiesčio investicijos“ naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
16.1. Jis sutinka su teismo argumentais ir mano, jog visi neaiškumai, nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje yra pašalinti. Nei viena iš institucijų, dalyvavusių byloje, iki šiol nesiėmė veiksmų, kad, atsakovo vertinimu, neteisėti sprendimai būtų panaikinti.
16.2. Atsakovas nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių, kad Klaipėdos miesto valdybos 1995 m. sausio 17 d. potvarkio Nr. 43 1 punktu patvirtinta Klaipėdos miesto Melnragės gyvenvietės detalaus išplanavimo schema yra pripažinta teritorijų planavimo dokumentu ir įregistruota galiojančių Teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyriaus 2018 m. gegužės 15 d. reikalavimų Nr. (12.15.)-Ž2-183, išduotų šio Projekto rengimui, 3 punktas, kuriame nurodyti toje teritorijoje galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, taip pat byloja apie tai, jog schema nėra teritorijų planavimo dokumentas, nes jis nenurodytas tarp galiojančių toje teritorijoje.
16.3. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai sumenkino NŽT kompetenciją, nurodydamas, jog NŽT neturėjo galimybės iki šiol nustatyti ginčijamos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Šiuos atsakovo argumentus paneigia NŽT Klaipėdos skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 18 d. įsakymas Nr. 13SK-161-(14.13.111.), kuriuo jis patikslino ginčo sklypo kadastro duomenis ir prieš pareiškėjo valią nustatė naują specialiąją žemės naudojimo sąlygą „XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos“ būtent dėl Klaipėdos jūrų uosto teritorijos sanitarinės apsaugos zonos, nes taip buvo numatyta galiojančiame teritorijų planavimo dokumente. Iki šiol NŽT nenustatė ginčo sklypui ginčijamos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o tai reiškia, kad tam neturėjo teisinio pagrindo, t. y. nėra toje teritorijoje galiojančio teritorijos planavimo dokumento, kurio pagrindu tokia specialioji sąlyga būtų nustatoma.
16.4. Be to, pareiškėjas sužinojo, kad tokio teritorijų planavimo dokumento rengimą dabar inicijavo pati Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ir juo siekiama nustatyti meteorologijos stoties apsaugos zoną pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus. Taigi, patvirtinus šį teritorijų planavimo dokumentą, pareiškėjui liks prašyti tik kompensacijos už naujai nustatomą ginčo sklypo naudojimo apribojimą. Projekto sprendiniai buvo parengti atsižvelgiant į esamas ir Nekilnojamojo turto kadastre bei registre registruotas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o atsakovas nepagrįstai atsisakė suderinti Projekto sprendinius.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra. VĮ Registrų centro nuomone, teismas teisingai konstatavo, kad dokumentų, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo padaryti įrašai (panaikinta specialioji žemės naudojimo sąlyga), teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas. Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), duomenys buvo išregistruoti / įregistruoti dokumentų, kurie yra galiojantys, nepanaikinti ir nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, pagrindu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
V.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. (4.37.)-R2-2127, kuriuo atsisakyta derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. kovo 31 d. sprendimu uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio investicijos“ skundą tenkino – panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (4.37.)-R2-2127 „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas tinkamai įvykdė Žemėtvarkos skyriaus 2018 m. gegužės 15 d. pareiškėjui išduotų sklypo projekto rengimo reikalavimų 5.3 punkte nustatytą sąlygą, t. y. nurodė, kokios yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tuo tarpu iš minėto atsakovo sprendimo turinio visiškai neaišku, kokiu pagrindu reikalaujama, jog žemės sklypo savininkas turi savo sklypui nustatyti specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą – XVII. Hidrometeorologinių stočių apsaugos zoną. Įvertinęs ginčijamą atsakovo sprendimą, teismas pripažino, kad sprendimas taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.
20. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „Senamiesčio investicijos“ skundą atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ir plečiamai įvertino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 13SK-(14.13.111.)-340, taip pat pasisako dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kompetencijos nustatant / panaikinant ginčijamą specialiąją žemės naudojimo sąlygą.
21. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 patvirtintos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (neteko galios nuo 2020 m. sausio 1 d.) nuostatos.
22. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (2018 m. rugpjūčio 9 d.) patvirtina, kad specialioji žemės naudojimo sąlyga – XVIII. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zona – galiojo nuo 2005 m. birželio 24 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d., o ji buvo panaikinta Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio (Klaipėdos miesto ir Neringos) skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 13SK-(14.13.111.)-340 pareiškėjo pateiktos kadastrinės bylos pagrindu. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra.
23. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apeliacinį skundą iš esmės grindžia vieninteliu argumentu – pirmosios instancijos teismas plečiamai įvertino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 13SK-(14.13.111.)-340, kuriuo buvo panaikinta meteorologinės stoties apsaugos zona. Pažymėtina, jog pastarojo įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (neteko galios nuo 2020 m. sausio 1 d.) patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų dalies „XVIII. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos“ 81 punkte nustatyta, kad hidrometeorologijos stočių (pasaulinės, europinės ir respublikinės reikšmės) aikštelėms skiriamas 1 hektaro žemės sklypas. Hidrometeorologijos stoties apsaugos zona – 200 metrų pločio žemės juosta aplink aikštelės ribą. To paties nutarimo 82 punkte reglamentuota, jog Hidrometeorologijos stoties apsaugos zonoje draudžiama: statyti pastatus ar įrenginius (82.1 punktas); įrengti drėkinimo ir sausinimo sistemas (82.2 punktas); vykdyti kasybos, montavimo, sprogdinimo darbus, keisti žemės paviršių (82.3 punktas); sodinti medžius (82.4 punktas); laikyti trąšas, įrengti sąvartynus, pilti rūgštis, šarmus, druskų ir kitus tirpalus (82.5 punktas); įrengti automobilių, traktorių ir kitos technikos aikšteles (82.6 punktas); perstatyti ir užversti skiriamuosius, matavimo ir signalinius ženklus (82.7 punktas).
25. Be to, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo ir kitų bylos dokumentų, ginčo žemės sklype galioja specialusis planas – Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 1995 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 43 patvirtinta Melnragės detalaus išplanavimo schema, kurioje taip pat yra nustatyta hidrometeorologinės stoties apsaugos zona. Taip pat Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-25 Klaipėdos meteorologinei stočiai, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta šios meteorologijos stoties apsaugos zona – 200 m pločio juosta aplink aikštelės ribą.
26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuota praktika, susijusi su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymu, kai jos nėra įrašytos į Nekilnojamojo turto registrą, bei galimų procedūrinių tokių apribojimų nustatymo pažeidimu. Šio teismo pažymėta, jog aplinkybė, kad konkretizuoti apribojimai nebuvo įrašyti Nekilnojamojo turto registre, tačiau įrašyti Saugomų teritorijų valstybės kadastre, nereiškia, jog jie negalioja ar jais neturi būti vadovaujamasi. Apribojimų neįrašymas ar neteisingas įrašymas dokumente negali ir neturi būti traktuojamas kaip apribojimų negaliojimas (ar nebuvimas) konkrečioje vietoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2212-520/2018 ir kt.). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administraciniai sprendimai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nurodymo viešame registre nėra tie aktai, kurių pagrindu yra nustatomos specialiosios žemės sklypų naudojimo sąlygos ir tokiu aspektu neturi būti vertinami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1995-492/2015; 2019 m. sausio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2212-520/2018; kt.).
27. Nagrinėjamu atveju atsakovas, derindamas pareiškėjo parengtą žemės sklypui pertvarkymo projektą, privalėjo nagrinėti ir vertinti, ar minėtas projektas neprieštarauja, inter alia (be kita ko), Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimams. Dėl to nepripažintini pagrįstais pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kad vien dėl to, jog Nekilnojamojo turto registre nėra registruotos specialiosios sąlygos, atsakovas neprivalėjo vadovautis neįregistruotomis specialiosiomis sąlygomis (vertino, jog pareiškėjas tinkamai įvykdė Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gegužės 15 d. UAB „Senamiesčio investicijos“ išduotų žemės sklypo projekto rengimo reikalavimų 5.3 punkte nustatytą sąlygą, t. y. nurodė, kokios ginčo žemės sklypui yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos).
28. Pasisakydama dėl skundžiamų sprendimų atitikimo VAĮ nuostatoms, teisėjų kolegija nurodo, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Akcentuotina, kad VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją.
29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.
30. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; kt.).
31. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 17 d. sprendime aiškiai nurodyta, dėl kokių konkrečių aplinkybių negali būti patvirtintas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas. Be to, UAB „Senamiesčio investicijos“ skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė jokių motyvų dėl neatitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui, taip pat neužkirto kelio pareiškėjui kreiptis į teismą ir išsamiai pristatyti nesutikimo su ginčijamu sprendimu argumentus.
32. Pareiškėjas UAB „Senamiesčio investicijos“ atsiliepime į apeliacinį skunde prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, tai nėra jokio pagrindo pareiškėjui priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
33. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, priėmė sprendimą, kuris negali būti laikomas teisėtu, dėl ko atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas: pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo UAB „Senamiesčio investicijos“ skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė