Administracinė byla Nr. eA-2270-552/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00521-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. S. (M. S.) ir I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. S. (M. S.) ir I. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai M. S. ir I. S. (toliau – ir pareiškėjai, Užsieniečiai, Prieglobsčio prašytojai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, atsakovas) 2022 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 22M66079; įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjai skunde nurodė tokius argumentus:
2.1. Pareiškėjai priklauso (duomenys neskelbtini) etninei grupei. Jie išvyko iš (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo M. S. (toliau – ir pareiškėjas) persekiojimo, kurį valdžia kaltina bendradarbiavimu su (duomenys neskelbtini) partija ((duomenys neskelbtini). Pareiškėjui buvo iškelta byla, pateikti kaltinimai, neleidžiama išvykti iš šalies ir reikalaujama bendradarbiauti, suteikti informaciją apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas atsisakė bendradarbiauti, todėl buvo nuolat persekiojamas, sulaikomas, daromos kratos, asmens apžiūra, žeminant ir išrengiant nuogai žmonos akivaizdoje. Pareiškėjas dėl persekiojimo prarado darbą. Negalėdamas ištverti persekiojimo ir pažeminimų, išvyko iš šalies. Pareiškėjai nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą.
2.2. Pareiškėjai negali pasilikti kilmės šalyje, nes yra persekiojami etniniu pagrindu dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) etninei grupei, ir politiniu pagrindu dėl įtarimų ryšiais su (duomenys neskelbtini). Kilmės šalies informacija patvirtina pareiškėjų pasakojimo aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini), kaip tautinės mažumos (duomenys neskelbtini), diskriminavimo etniniu pagrindu bei persekiojimo politiniu pagrindu dėl ryšių su (duomenys neskelbtini). Po 2016 m. nepavykusio valdžios perversmo, (duomenys neskelbtini) kaltinami terorizmu, ryšiais ir bendradarbiavimu su (duomenys neskelbtini), persekiojami, areštuojami ir teisiami. Todėl kyla reali grėsmė pareiškėjų laisvei, gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjų šeima yra priskirtina padidintos rizikos asmenų grupei, nes yra persekiojami etniniu ir politiniu pagrindais.
2.3. Atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kilmės šalies informaciją, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą. Pareiškėjai bendradarbiavo su institucijomis dėl prieglobsčio motyvų nustatymo, visą laikotarpį buvo Lietuvoje, nepateikta duomenų apie jų padarytus kokius nors pažeidimus, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jie savanoriškai neišvyktų iš šalies. Vien tai, kad jie atvyko kirtę sieną neleistinoje vietoje, nesudaro objektyvaus pagrindo įsitikinimui, jog savo noru į kilmės šalį neišvyktų. Prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pareiškėjai pateikė tik sulaikyti, kadangi sulaikymo metu dalyvavę pareigūnai buvo pirmasis jų kontaktas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai elgėsi atsakingai ir rūpestingai, nes prieglobsčio prašymą pateikė iš karto, kai sutiko pareigūnus ir gavo galimybę prašymą įteikti. Nėra jokių objektyvių aplinkybių ar įrodymų, kurie rodytų, kad pareiškėjai gali pasislėpti. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjų prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios ir naujausios informacijos apie kilmės valstybę.
3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Pareiškėjai savo prieglobsčio prašymą grindė valdžios institucijų persekiojimu, patyčiomis, diskriminacija, užgauliojimu patikros punktuose. Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.
3.2. Įvertinus pareiškėjų pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, tyrimo metu nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojai buvo persekiojami ar kad jiems gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjams kilmės valstybėje grėstų persekiojimas, todėl konstatuotina, kad jų baimė patirti šiuos veiksmus nėra visiškai pagrįsta.
3.3. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjams ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Prieglobsčio prašytojų kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), nėra ir beatodairiško smurto atvejų.
3.4. Prieglobsčio prašytojų teigimu, jie iš (duomenys neskelbtini) išvyko bijodami valdžios institucijų sulaikymo, suėmimo bei įkalinimo. Apklausų metu pareiškėjas (šeimos sutuoktinis) įvardino, kad 30– 40 kartų buvo iškviestas valdžios atstovų atvykti pas juos. Tačiau pasakojimo metu pareiškėjai deramai apibūdinti valdžios atstovų ne tariamų, bet oficialių motyvų persekioti prieglobsčio prašytoją nesugebėjo. Pareiškėja nurodė, jog vyras turėjo problemų, t. y. jam buvo iškelta politinė byla 2007 m., o pareiškėjas nurodė, kad jam byla užvesta buvo 2017 m. Prieglobsčio prašytojai pasakojo, jog buvo liudininkai, kurie liudijo prieš pareiškėją, tačiau keliose vietose liudijančių asmenų skaičius pastoviai kito, t. y. pradžioje pasakojimo įvardijami keturi liudytojai, vėliau trys, o pasakojimo pabaigoje tik du. Migracijos departamentas ginčijamame sprendime, atsižvelgdamas į pareiškėjų paaiškinimus, sprendė, kad prieglobsčio prašytojui tariamai iškelta byla buvo nutraukta. Nors pareiškėjai apklausoje vėliau prieštaraujančiai teigė, kad jie negali grįžti į (duomenys neskelbtini) dėl to, jog tariamai iškelta pareiškėjui baudžiamoji byla yra atvira ir jie bijo būti suimti bei įkalinti, tačiau tokie teiginiai Migracijos departamente įvertinti kaip neįtikinami.
3.5. Pareiškėjas elektroniniu paštu atsiuntė dokumentus, apie kuriuos kalbėjo 2021 m. spalio 25 d. vykusios apklausos metu, tačiau Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą jau buvo priėmęs, todėl šių dokumentų objektyviai neturėjo galimybių įvertinti. Visgi, įvertinus atsiųstus pareiškėjo dokumentus, matyti, jog jie paneigia pareiškėjų parodymus, kad byla prieš pareiškėją šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra neužbaigta ir jis dėl to bijo būti suimtas ir įkalintas.
3.6. Migracijos departamentas tyrimo metu taip pat vertino, ar pareiškėjų baimė dėl galimai patiriamos (duomenys neskelbtini) kilmės asmenų diskriminacijos (duomenys neskelbtini) yra pagrįsta, bei nurodė, kad tokio pobūdžio išvykimas iš kilmės šalies savaime nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Didžioji dauguma politiškai neaktyvių (duomenys neskelbtini) (kokiais prisistatė prieglobsčio prašytojai) gali gyventi be diskriminacijos vakarų (duomenys neskelbtini) miestuose. (duomenys neskelbtini) taip pat yra teisinių ir administracinių priemonių skųstis dėl patiriamos diskriminacijos, kuri yra draudžiama pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus. Vertinant prieglobsčio prašytojų individualią padėtį, nenustatyta aplinkybių, padidinančių tikimybę (duomenys neskelbtini) jiems susidurti su diskriminacija. Migracijos departamento vertinimu, ginčijame sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjai atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyti pareigūnų. Aplinkybių visuma leidžia pareiškėjų veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjai neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jų prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjai taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui.
4. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad buvo kaltinamas, jog priklausė (duomenys neskelbtini). Kilmės šalyje jis buvo nuolat žeminamas, persekiojamas. Viskas tęsėsi ilgą laiką, jo vis prašoma pateikti informaciją apie (duomenys neskelbtini), tačiau jis su tuo nesusijęs. Kilmės šalyje bandė keisti gyvenamąją vietą, bet tai nepadeda, nes visur yra informacija apie jį, apie jo tapatybę. Jam sunku įsidarbinti, nes patikrinus duomenų bazes ir pamačius ten esančią informaciją, iš karto atsisako priimti į darbą. Pareiškėja nurodė, kad labai sunku gyventi, kai yra nuolat persekiojami dėl vyrui pareikštų kaltinimų.
5. Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjų baimė yra subjektyvi. Pagal pateiktus dokumentus, pareiškėjas buvo išteisintas. Pareiškėjo paaiškinimai, kad į informacines sistemas įvedus jo duomenis, visada yra matoma informacija apie jį, jam iškeltą bylą ir dėl to atsirandančias pasekmes, yra neįtikinami; pareiškėjas yra suvirintojas (šaltkalvis), tad abejotina, kad jam darbinantis pagal specialybę būtų tikrinami jo duomenys per informacines sistemas ir atsisakoma priimti dirbti pagal kvalifikaciją.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies: pakeitė Departamento 2022 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 22M66079 rezoliucinės dalies: 3 ir 4 punktus, sutrumpindamas uždraudimo asmenims atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 3 (trejų) metų, o perspėjimo įvedimo į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi iki 2 (dvejų) metų; likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
7.1. Pareiškėjai 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikė atsakovui prašymą suteikti jiems prieglobstį, t. y. pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.
7.2. 6. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 24 d. priėmė sprendimą: nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio; išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį; uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjams 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
7.3. Migracijos departamentas tyrimo metu nustatė, jog prieglobsčio prašytojai visiškai nepagrįstai bijo kilmės šalyje patirti valdžios institucijų sulaikymą, suėmimą, įkalinimą, prieglobsčio prašytojų baimė patirti šiuos veiksmus yra individualizuota, tačiau tyrimo metu nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojai buvo persekiojami ar kad jiems gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat bendro pobūdžio informacija apie saugumo padėtį kilmės valstybėje nesuponuoja prielaidos, jog Prieglobsčio prašytojams gresia ar grėsė, individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje Prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, prieglobsčio prašytojų kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas.
8. Teismas byloje vadovavosi 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies 2 punkto, Įstatymo 83 straipsnio, 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai prašymą suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje iš esmės grindė tuo, kad pareiškėjas, kuris kaltinamas bendradarbiavęs su (duomenys neskelbtini), savo šalyje patiria valdžios institucijų persekiojimą, patyčias, diskriminaciją, užgauliojimus ir pan. Grįžus į kilmės šalį pareiškėjas būtų suimtas (sulaikytas) bei įkalintas, nes jam iškelta byla.
10. Teismas, įvertinęs Migracijos departamento sprendimo turinį, pažymėjo, kad priešingai nei teigia pareiškėjai, atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir jos kontekste vertino pareiškėjų išsakytos baimės būti persekiojamiems pagrįstumą. Teismas nurodė neturintis pagrindo nesutikti su atsakovo atliktu išsamiu situacijos vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų pasakojimai ne visai atitinka teismui pateiktų dokumentų turinį: pareiškėjai nurodo, kad pareiškėjas buvo persekiojamas dėl jam pateiktų kaltinimų priklausymu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja I. S. apklausos metu paaiškino, kad kilmės šalyje jos vyras nuolat buvo persekiojamas, su juo buvo blogai elgiamasi, todėl jie nesijautė saugūs; jeigu jiems tektų grįžti į kilmės šalį, sutuoktinis būtų suimtas, o ji turėtų gyventi viena. Pareiškėjas M. S. taip pat nurodė, kad jis bet kuriuo metu gali būti suimtas, nes (duomenys neskelbtini) jam iškelta byla yra „atvira“.
12. Teismas iš byloje pateiktų baudžiamosios bylos duomenų nustatė, jog pareiškėjui tikrai buvo pateikti baudžiamieji kaltinimai dėl buvimo ginkluotos teroristinės organizacijos nariu, tačiau jis teismo sprendimais buvo išteisintas. Pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini)rajono Teisingumo teismo 4-ojo baudžiamojo skyriaus apeliacinės instancijos teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 2019/186, iš kurio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, t. y. (duomenys neskelbtini)sunkiųjų nusikaltimų teismas, pareiškėją dėl jam pateiktų kaltinimų išteisino, o apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą paliko galioti. Šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas iš esmės patvirtina, kad pareiškėjui buvo pateikti atitinkami kaltinimai, tačiau jis buvo išteisintas; procesas baigtas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, kad procesas dar tęstųsi toliau, todėl nėra pagrindo tikėti pareiškėjų paaiškinimais, kad jiems grįžus į kilmės valstybę, pareiškėjas iš karto būtų suimtas ar kitaip persekiojamas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų baimės patirti persekiojimą yra nepagrįstos.
13. Teismas, vertindamas pareiškėjų nurodytą aplinkybę, kad jie yra (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad nors pagal atsakovo surinktus pareiškėjų kilmės valstybės duomenis (duomenys neskelbtini) tam tikrais atvejais patiria diskriminaciją ir pan., tačiau tai savaime nelemia jiems tarptautinės apsaugos poreikio. Didžioji dauguma politiškai neaktyvių (duomenys neskelbtini) (kokiais prisistatė ir pareiškėjai) ir tų, kurie palaiko valdančiąją partiją, gali gyventi be diskriminacijos įvairiose (duomenys neskelbtini) miestuose, įskaitant (duomenys neskelbtini). Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) galėjo pasirinkti kitą gyvenamąją vietą ir saugiai gyventi, nepaisant to, kad jie priklauso (duomenys neskelbtini) etninei grupei.
14. Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad dėl jam iškeltos baudžiamosios bylos jis kilmės valstybėje negalėjo įsidarbinti; į informacines sistemas įvedus jo duomenis, visada yra matoma informacija apie jį, jam iškeltą baudžiamąją bylą ir dėl to darbdaviai atsisako jį priimti, konstatavo, kad tokie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti, jie nesudaro pagrindo pareiškėjams taikyti tarptautinę apsaugą. Teismas pažymėjo, kad baudžiamoji byla yra pasibaigusi, pareiškėjas yra išteisintas; pareiškėjas pagal kvalifikaciją yra suvirintojas (šaltkalvis), tad abejotina, kad jam darbinantis pagal specialybę ar į kitas žemos kvalifikacijos pareigas būtų tikrinami jo asmens duomenys per visas informacines sistemas ir atsisakoma priimti dirbti dėl to, jog jam buvo iškelta baudžiamoji byla. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nustatė, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) nėra įstatymų, draudžiančių (duomenys neskelbtini) tautybės asmenims įsidarbinti viešajame arba privačiame sektoriuje, nėra apribojimų dalyvauti viešajame gyvenime ar naudotis viešomis paslaugomis; apskritai (duomenys neskelbtini) turi pilnavertiškas teises kaip ir kiti (duomenys neskelbtini) piliečiai. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės pažeidžiamos, gali pasinaudoti teisinėmis ir administracinėmis priemonėmis kilmės valstybėje, bei pateikti skundą dėl įvairiais aspektais patiriamos diskriminacijos, kuri yra draudžiama pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus.
15. Teismas nurodė, kad byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad ir pareiškėja negalėjo įsidarbinti dėl jos sutuoktinio elgesio, jam anksčiau pareikštų kaltinimų ir pan.; ar kitu pagrindu būtų diskriminuojama. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos I. S. prieglobsčio prašymas iš esmės yra grindžiamas priežastimis, kurios yra susijusios tik su pareiškėju M. S., ir ji nenurodė jokių jai asmeniškai kylančių individualių grėsmių, visiškai nenurodė galimo jos persekiojimo, todėl pareiškėjos prašymas bet kokiu atveju negali būti tenkinamas.
16. Teismas sprendė, kad pareiškėjai neįrodė individualių, su jų asmeniu susijusių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad jie, būdami (duomenys neskelbtini), savo kilmės šalyje šiuo metu susiduria su realia persekiojimo rizika ar grėsme. Bendro pobūdžio teiginiai apie blogą (duomenys neskelbtini) padėtį (duomenys neskelbtini), apie diskriminaciją, persekiojimą dėl to, kad pareiškėjui buvo pateikti įtarimai bendradarbiavus su (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo suteikti jiems pabėgėlio statusą, todėl Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.
17. Teismas , aptardamas papildomos apsaugos suteikimo klausimą, pažymėjo, jog nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose; o nenustačius, kad pareiškėjų gyvenamosiose vietovėse ((duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), konstatuota, kad prieglobsčio prašytojai iš viso neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.
18. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas atliko išsamų pareiškėjų prieglobsčio prašymų bei padėties jų kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjai realiai nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jų baimę kilmės valstybėje būti persekiojamiems dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, be to, pareiškėjų pasakojimas iš dalies neatitinka teismui pateiktų dokumentų ir jų sukeliamų pasekmių. Teismas nustatė, kad pareiškėjų situacija buvo įvertinta individualiai, todėl pažymėjo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis.
19. Teismas, spręsdamas dėl Migracijos departamento sprendimo dalies išsiųsti pareiškėjus į kilmės valstybę, padarė išvadą, kad šiuo atveju pagrįstai buvo taikyta Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, o pareiškėjų buvimas šalyje pagrįstai buvo įvertintas kaip siekis ne legaliai gyventi Lietuvos Respublikoje, o tikslas sutrikdyti grąžinimo į kilmės valstybę procesą.
20. Teismas, vertindamas Sprendimo dalį uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, nesutiko su atsakovo pozicija, kad pritaikytas maksimalus 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcinga priemonė padarytam pažeidimui.
21. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjai praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekę nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padarę kokių nors teisės pažeidimų; taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjai iš Lietuvos Respublikos būtų išsiunčiami jau ne pirmą kartą, ar kad jie keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl Departamento sprendimo dalis, kuria uždrausta pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, keistina ir nustatytina, kad pareiškėjams uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
22. Teismas, vertindamas atsakovo Sprendimo dalį įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl M. S. ir I. S. draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, pažymėjo, kad pareiškėjams taikomas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, todėl šių asmenų duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Departamento sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki 3 metų, yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, t. y. įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
III.
23. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento 2022 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 22M66079 ir įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
24. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus:
24.1. Pareiškėjai nurodo teikiantys teismui nuotrauką, darytą 2014 m. per demokratinius procesus (duomenys neskelbtini), kuriais buvo siekiama užbaigti konfliktą tarp (duomenys neskelbtini) valdžios ir (duomenys neskelbtini) sukilėlių, kadangi dėl šios nuotraukos (duomenys neskelbtini) valdžia priskyrė pareiškėjui asmens, kuris dalyvauja teroristinėje veikloje, savybes; ir tą patvirtina baudžiamosios bylos iškėlimo pareiškėjui faktas. Pareiškėjai pažymi, kad, vadovaujantis Tvarkos aprašo 99 punkto nuostatomis, nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta asmenų, kuriems priskiriamos (duomenys neskelbtini) savybės, padėtis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu, kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) narių savybės gali būti skiriamos dėl eilės priežasčių, pvz., asmuo gali būti priskirtas (duomenys neskelbtini) vien dėl to, kad parašė politinį įrašą socialiniuose tinkluose ar tik dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini); tokiems asmenims pradedamos baudžiamosios bylos ir jie yra teisiami. Tai, kad pareiškėjas, pagal savo paaiškinimus, pasinaudojęs korupcine sistema nutraukė baudžiamąją bylą savo atžvilgiu, nepanaikina tikimybės, jog jam pakartotinai gali būti pradėta baudžiamoji byla, kadangi jis jau atsidūręs (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratyje.
24.2. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog (duomenys neskelbtini) yra viena seniausių ir įtakingiausių opozicinių grupių (duomenys neskelbtini), kuri organizavo daugybę išpuolių prieš (duomenys neskelbtini) institucijas, o jos veikla yra vertinama nevienareikšmiškai. Migracijos departamentas šios rizikos nevertino. Pareiškėjų teigimu, pareiškėjo teismui pateikta nuotrauka patvirtina, kad pareiškėjas, dar kartą dalyvaudamas įvairiose (duomenys neskelbtini) politinėse šventėse, gali pakartotinai atsidurti (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratyje, o byla atsinaujinti, nes (duomenys neskelbtini) institucijos priskiria pareiškėją prie (duomenys neskelbtini), todėl turėjo būti įvertinta ir kilmės valstybės informacija dėl asmenų, kuriems priskiriamos (duomenys neskelbtini) nario savybės, padėtis.
24.3. Migracijos departamentas pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir netinkamai įvertino pareiškėjo patikimumą, Sprendime nurodydamas, kad pasakojimo metu prieglobsčio prašytojai nesugebėjo deramai apibūdinti valdžios atstovų ne tariamų, bet oficialių motyvų persekioti prieglobsčio prašytoją, o atsakovo reikalavimas apibūdinti oficialius valdžios institucijų motyvus yra nesuprantamas. Pareiškėjai taip pat nesutinka, kad prieglobsčio prašytojų pasakojimas yra improvizacinio pobūdžio, nes pasakojant nuolat kito liudytojų skaičius, kurį nurodė pareiškėjai, ir pažymi, jog atsakovas pareiškėjo apklausos metu papildomai neišsiaiškino kėlusių abejonių aplinkybių, nors Aprašo 89 punkto nuostatos numato atsakovui pareigą patikslinti pareiškėjų nurodomas neaiškiais aplinkybes.
24.4. Pareiškėjai pažymi, jog iš apklausos transkripcijos matyti, jog Migracijos departamento darbuotoja nei karto neklausė ir neprašė pareiškėjų apibūdinti ar patikslinti, kaip pareiškėjai suprato oficialius motyvus persekioti prieglobsčio prašytoją. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad 2017 m. jam paskambino ir paaiškino, jog jam pateikti kaltinimai, jog 2014-2016 m. jis dalyvavo (duomenys neskelbtini) veikloje ir kad šiuos kaltinimus jis absoliučiai atmeta. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad jis buvo kankinamas saugumo ar policijos pareigūnų, nes jis nebendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis suteikiant informaciją apie (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad jis buvo žeminamas pasienio punktuose dėl tautybės. Iš pareiškėjų pasakojimų akivaizdu, kad persekiojimo priežastis yra priklausymas (duomenys neskelbtini) tautybei bei tariamas dalyvavimas (duomenys neskelbtini) veikloje, t. y. pareiškėjai apibūdino esminius persekiojimo motyvus, pateikdami tiek duomenų, kiek jo prašė, ir pareiškėjas negalėjo paaiškinti aplinkybių, kurių Migracijos darbuotoja apklausos metu neprašė detalizuoti ar paaiškinti. Pareiškėjo teigimu, atsakovo nurodyti pareiškėjų pasakojimo netikslumai dėl pareiškėjų nurodytos skirtingos politinės bylos iškėlimo datos (2007 m. ir 2017 m.) yra tik vertimo klaida. Pareiškėjai akcentuoja, kad Migracijos departamentas apklausos metu pripažino, kad pareiškėjo pasakojimas išsamus, todėl jis negali būto vertinamas kaip improvizacinio pobūdžio.
24.5. Migracijos departamentas patikimumą vertino remdamasis savo subjektyviu įsitikinimu ir prielaidomis, o ne faktine apklausos metu surinkta informacija. Atsakovas pažeidė Aprašo 89 punkto nuostatas dėl dalijimosi įrodinėjimo našta, nesurinko visų duomenų, reikalingų tinkamai įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą, o duomenų trūkumą įvertino kaip pareiškėjo pasakojimo trūkumus, ir tai prieštarauja prieglobsčio teisės principams bei pažeidžia Aprašo nuostatas.
24.6. Teismo sprendime yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) turi pilnavertiškas teises, kaip ir kiti (duomenys neskelbtini) piliečiai, tačiau ši išvada neparemta jokia kilmės valstybės informacija, nes, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, (duomenys neskelbtini)susiduria su daugeliu įvairių – politinių, socialinių, ekonominių– problemų. Pareiškėjai nurodo, kad Austrian Centre for Country of Origin & Asylum Research and Documentation (ACCORD) 2020 m. rugpjūčio mėnesio gairių 82 puslapyje nurodyta, kad žmogaus teisių organizacijos pažymėjo, kad po 2016 m. perversmo valdžios institucijos ir toliau sulaikė, suėmė ir teisė šimtus tūkstančių asmenų dėl tariamų ryšių su (duomenys neskelbtini) judėjimu ar (duomenys neskelbtini), dažnai taikydamos abejotinus įrodinėjimo standartus ir neužtikrinant tinkamo proceso pagal įstatymus. 240-241 minėtų gairių puslapyje nurodoma, jog saugumo pajėgų konfliktas su (duomenys neskelbtini) neproporcingai paveikė (duomenys neskelbtini) bendruomenes. Taip pat nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) politinės ir visuomeninės organizacijos patyrė susirinkimų ir asociacijos laisvės ribojimus, neapykantos kalba ir nusikaltimai nėra baudžiami, nes kaltininkai žino, jog valstybė jų nenubaus. (Duomenys neskelbtini) mažumos diskriminaciją patvirtina ir Amnesty International 2021 m. raportas, kuriame pažymėta, jog gilūs teismų sistemos trūkumai nebuvo pašalinti. Opozicijos politikai, žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai ir kiti susidūrė su nepagrįstais tyrimais, baudžiamuoju persekiojimu ir nuosprendžiais.
24.7. Pareiškėjai pažymi, jog ir paaiškėjus, kad pareiškėjo baudžiamoji byla yra nutraukta, tai nepašalintų rizikos, jog pareiškėjui grįžus į (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją dėl (duomenys neskelbtini), nepagrįstai siejamų su (duomenys neskelbtini) organizacija, persekiojimo, jis vėl nebūtų persekiojamas teisėsaugos institucijų. Nei Migracijos departamentas, nei teismas neįvertino rizikos, kuri gali pareiškėjui kilti dėl iškeltos baudžiamosios bylos grįžus į (duomenys neskelbtini), teismas tik akcentavo, jog byla nutraukta ir grėsmė asmeniui nebegali kilti, taip pat nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo detalius paaiškinimus, jog jis buvo kankintas. Pareiškėjai pažymi, jog ir Home office 2020 m. vasario ataskaitoje, ir Europos Sąjungos Prieglobsčio Agentūros (toliau – ir ESPA) užklausoje pažymėta, kad asmenims, kurių prieglobsčio prašymai nepriimti ir jie yra grąžinami į (duomenys neskelbtini), turintiems ryšių su (duomenys neskelbtini) ar kitomis organizacijomis, kyla grėsmė pritraukti teisėsaugos institucijų dėmesį.
24.8. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga, grąžinus pareiškėją į (duomenys neskelbtini), iš karto sužinos apie jo baudžiamąją bylą, kurioje jis kaltinamas priklausymu teroristinei organizacijai, net ir nutrauktą, Migracijos departamentas turėjo patikrinti, ar pareiškėjui nekils grėsmė patirti žalą, kai pareiškėjas (duomenys neskelbtini) jau priskiriamas prie (duomenys neskelbtini). Nei Migracijos departamentas, nei teismas nesiaiškino, kodėl pareiškėjas buvo išteisintas, dėl kokių priežasčių jam buvo pateikti kaltinimai ir kokiu pagrindu jam buvo iškelta baudžiamoji byla.
24.9. Surinkta kilmės šalies informacija, kad (duomenys neskelbtini) turi pilnavertiškas teises kaip ir kiti (duomenys neskelbtini) piliečiai; (duomenys neskelbtini), kurie nėra politiškai aktyvūs ir / arba palaiko (duomenys neskelbtini) valdančią partiją (duomenys neskelbtini), yra pilnai integruoti į visuomenę, tačiau gali būti nelinkę atskleisti savo (duomenys neskelbtini) tapatybės, patvirtina, kad tik visiškai lojalūs (duomenys neskelbtini) valdančiajai partijai (duomenys neskelbtini), vengiantys atskleisti savo (duomenys neskelbtini) tapatybę, gali pilnavertiškai naudotis teisėmis kaip ir kiti (duomenys neskelbtini) piliečiai bei išvengti diskriminacijos bei potencialaus persekiojimo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju yra pagrindo spręsti, jog pareiškėjui iškėlus baudžiamąją bylą, nors ir neįrodžius pareiškėjo kaltės – jo narystės (duomenys neskelbtini), jis nebėra ir nebus laikomas lojaliu (duomenys neskelbtini) valdančiajai partijai, jo persekiojimas bet kada gali pasikartoti vien dėl jo priklausymo (duomenys neskelbtini) etninei grupei. Pastebėtina ir tai, jog teiginys, kad asmuo gali slėpti savo etninę kilmę bei priimti tam tikras politines pažiūras ir tokiu būdu išvengti diskriminacijos, apskritai pats savaime vertintinas kaip diskriminacinio pobūdžio. Migracijos departamentas neįvertino pareiškėjo politinių įsitinkinimų, nei jo santykio su opozicija, t. y. netinkamai ištyrė pareiškėjų prieglobsčio prašymus, nes nebuvo įvertinti pareiškėjo politiniai įsitikinimai, dėl kurių jam priskirtos (duomenys neskelbtini) nario savybės. Nebuvo atskleistas pareiškėjo santykis ir požiūris į (duomenys neskelbtini), nebuvo ištirta, kas atsitiks, jeigu pareiškėjas išreikštų palaikymą ar opozicinius įsitikinimus.
24.10. Atsakovas neįvertino pareiškėjo kankinimų epizodo ir ateities persekiojimo rizikos, nors pareiškėjas apklausų metu nurodė kankinimų formą (fiziškai ir žeminamas), kankinimo trukmę (nuo antros nakties iki antros dienos pusės), nurodė, kad ant jo buvo pilamas vanduo. Migracijos departamentas į šiuos pareiškėjo teiginius visiškai nereagavo ir Sprendime jokio jų vertinimo nepateikė, jokio šio fakto vertinimo nepateikta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime. Nors prieglobsčio procedūros esmė yra įvertinti ateities rizikas, tačiau praeities patirtas persekiojimas (kankinimas, baudžiamosios bylos iškėlimas pareiškėjui) gali būti pagrindas išvadai, kad pareiškėjui gresia pakartotinis persekiojimas jį grąžinus į kilmės valstybę. Taigi kankinimų epizodas turėjo būti įvertintas sprendžiant ir pareiškėjui ateityje kylantį pavojų.
24.11. Migracijos departamento išvada, kad tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, yra visiškai be motyvų, ji padaryta ignoruojant ir nevertinant pareiškėjų nurodytų faktinių aplinkybių apie praeityje patirtus kankinimus, žiaurų nežmonišką elgesį, asmens orumą žeminantį elgesį, t. y. padaryta nemotyvuotai, todėl tokia išvada negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, be to, dėl pareiškėjų nurodytų faktinių aplinkybių (kankinimai, išrengimas nuogai, tyčiojimasis patikros punktuose, darbo praradimas) jokių motyvų nepateikta.
24.12. Kadangi pareiškėjo kankinimų epizodas nėra paneigtas, pareiškėjas turėjo būti priskirtas prie pažeidžiamų asmenų. Tai reiškia, jog dėl patirtų išgyvenimų, psichologinės būsenos, gali būti itin sunku ir apribotos galimybės tinkamai bei visapusiškai atskleisti bei paaiškinti savo faktines aplinkybes. Migracijos departamentas šiuo atveju turėjo atsižvelgti į prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumą, užtikrinti pareiškėjo specialiuosius poreikius, t. y. užtikrinti tinkamą apklausos aplinką, sudalyti alternatyvias galimybes prieglobsčio prašytojams pateikti įrodymus, paaiškinimus, užtikrinti, jog pokalbiai vyktų tokiomis sąlygomis, kuriomis prašytojai galėtų išsamiai išdėstyti savo prašymo priežastis ir kita.
24.13. Migracijos departamento pareiškėjų prieglobsčio prašymas buvo ištirtas paviršutiniškai ir neišsamiai, svarbus kankinimų epizodas liko neištirtas ir nebuvo atliktos medicininės ekspertizės. Teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo pilna apimtimi, netinkamai įvertino kilmės valstybės informaciją, individualiai neįvertino pareiškėjui kylančios grėsmės kilmės valstybėje, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Byloje turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. eA-1519-552/2022.
25. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, bei pateikia tokius atsiliepimo argumentus:
25.1. Pareiškėjai savo prieglobsčio prašymą grindė valdžios institucijų persekiojimu, patyčiomis, diskriminacija, užgauliojimais patikros punktuose.
25.2. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjų prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, nes jie teisme neturėjo tinkamo atstovavimo, pažymi, jog pareiškėjai pirmos instancijos teisme nenurodė esantys nepatenkinti advokatu, nenurodė teikiantys nušalinimus proceso šalims, nenurodė, kad jų teisė į gynybą yra užtikrinama netinkamai, todėl jų skundo argumentai dėl neva netinkamo atstovavimo teisme yra deklaratyvūs.
25.3. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjų pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų, kurie nebuvo pateikti priimant skundžiamą Sprendimą, pažymi, jog pareiškėjams buvo sudarytos visos galimybės pateikti turimus įrodymus atsakovui, tačiau jie prieš priimant Sprendimą atsakovui papildomų dokumentų, kitos informacijos neteikė.
25.4. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime įvertino pareiškėjų pateiktus įrodymus – teismų sprendimus – ir dėl jų pasisakė: nurodė, kad iš teismui pateiktų baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog pareiškėjui tikrai buvo pateikti baudžiamieji kaltinimai dėl buvimo ginkluotos teroristinės organizacijos nariu, tačiau jis teismo sprendimais (nuosprendžiais) buvo išteisintas, ir apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą paliko galioti. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, kad procesas dar tęstųsi toliau, todėl nėra pagrindo tikėti pareiškėjų paaiškinimais, kad jiems grįžus į kilmės valstybę, pareiškėjas iš karto būtų suimtas ar kitaip persekiojamas. Atsakovas pažymi, jog visuotinai žinomos informacijos apie (duomenys neskelbtini) teisingumo sistemą kontekste – dėl to paties dalyko byla antrą kartą negali būti keliama.
25.5. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjų apeliacinės instancijos teismui teikiamo naujo įrodymo – nuotraukos – pažymi, jog pareiškėjai nenurodo, kodėl šis įrodymas nebuvo teikiamas ar negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ir akcentuoja, kad tokios nuotraukos buvimo faktas savaime nepatvirtina, kad pareiškėjui ateityje kils persekiojimo grėsmė. Pats pareiškėjas nurodė, kad nuotrauka buvo daryta 2014 m., ji buvo vertinama kaip įrodymas baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini), kurioje jis buvo išteisintas tiek pirmos instancijos teisme, tiek ir apeliacinėje instancijoje, todėl nėra jokių objektyvių duomenų, kad tik šios nuotraukos pagrindu jam ateityje bus iškelta baudžiamoji byla ar atliekamas persekiojimas, be to, ši 2014 m. daryta nuotrauka savaime neįrodo, kad pareiškėjo nurodoma persekiojimo baimė yra objektyvi. Atsakovo nuomone, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstas pareiškėjo samprotavimas, kad bylos jam gali būti iškeltos ir dėl dalyvavimo ateityje vyksiančiose (duomenys neskelbtini) šventėse.
25.6. Atsakovas nesutinka, kad Migracijos departamentas pažeidė bendradarbiavimo pareigą, netinkamai įvertino pareiškėjų patikimumą, nesurinko visų duomenų, reikalingų tinkamai įvertinti pareiškėjų prieglobsčio prašymą, o duomenų trūkumą nepagrįstai įvertino kaip pareiškėjų pasakojimo trūkumus, bei pažymi, jog Įstatymo 71 straipsnyje numatyta prieglobsčio prašytojo pareiga prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Taigi, būtent pareiškėjams teko pareiga įrodyti jiems kylančias grėsmes ir jų realumą. Pareiškėjams buvo suteiktos visos galimybės papasakoti savo istoriją tiek laisva forma, po to jiems buvo užduodami patikslinamieji klausimai, išaiškintos jos teisės, taigi pareiškėjų pozicijai atskleisti buvo sudarytos visos teisės aktuose nustatytos galimybės ir sąlygos. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjų apklausa Migracijos departamente metu netruko ilgai ar nebuvo užduoti specifiniai patikslinamieji klausimai, nepaneigia to, kad apklausos metu buvo išsiaiškinta esminė informacija, kurios pagrindu buvo atliekamas tyrimas dėl to, ar prieglobsčio prašytojai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Teismo posėdžio metu pareiškėjai nenurodė, kad apklausos Migracijos departamento metu nebuvo išsiaiškinta esminė informacija, be to, teismo posėdžio metu pareiškėjai nevaržomai galėjo teikti papildomus paaiškinimus, detalizuoti specifinę ir jų vertinimu svarbią informaciją, tačiau jų paaiškinimai buvo lakoniški, bendro pobūdžio, netgi teismui uždavus konkretų klausimą dėl to, ar (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo baudžiamoji byla yra baigta, pareiškėjas tiesiogiai į šį klausimą net neatsakė, pateikdamas plačią ir apibendrintą su jo situacija susijusią informaciją.
25.7. Pareiškėjai savo prieglobsčio prašymą ir persekiojimą siejo su keliomis aplinkybėmis, t. y. pareiškėjo priklausymu (duomenys neskelbtini) etninei grupei ir baudžiamosios bylos dėl pareiškėjo sąsajų su (duomenys neskelbtini) iškėlimu, tačiau persekiojimo baimes pareiškėjas pirmiausiai sieja su baudžiamosios bylos prieš jį aplinkybėmis. Pareiškėjai Migracijos departamentui ne tik nepagrindė savo pasakojimo apie tariamai patirtą persekiojimą jokiais įrodymais, nepateikė baudžiamosios bylos dokumentų, tačiau jų pasakojimas buvo su trūkumais. Migracijos departamento sprendimas buvo priimtas neįvertinus pareiškėjų pateiktų dokumentų, kadangi jie nebuvo pateikti laiku, tačiau pirmos instancijos teismas, priimdamas savo sprendimą atliko šių įrodymų teisinį vertinimą bei pasisakė dėl šių dokumentų.
25.8. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų pateiktus įrodymus – baudžiamosios bylos prieš pareiškėją (duomenys neskelbtini) dokumentus, pažymėjo, kad pareiškėjų žodiniai paaiškinimai, jog byla yra „atvira“, prieštarauja jų pateiktiems rašytiniams įrodymams. Kilmės šalies apeliacinės instancijos teismo sprendimas iš esmės patvirtina, kad nors pareiškėjui buvo pateikti atitinkami kaltinimai, tačiau jis buvo išteisintas; procesas baigtas. Pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, kad procesas dar tęstųsi toliau, todėl nėra pagrindo tikėti pareiškėjų paaiškinimais, kad jiems grįžus į kilmės valstybę, pareiškėjas iš karto būtų suimtas ar kitaip persekiojamas dėl šios bylos. Viso proceso metu pareiškėjas nebuvo sulaikytas, buvo laisvėje, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjų baimės patirti persekiojimą dėl tariamo bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini) bei įkalinimo grėsmės yra nepagrįstos.
25.9. Atsakovas nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad nebuvo neatsižvelgta į tai, kad jis buvo kankintas, nebuvo įvertinta rizika, kuri pareiškėjui gali kilti dėl iškeltos baudžiamosios bylos grįžus į (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjas, nors ir išteisintas, priskiriamas prie (duomenys neskelbtini), laikomas nelojaliu (duomenys neskelbtini) valdančiajai partijai, ir jo persekiojimas gali pasikartoti vien dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) etninei grupei. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad jis (duomenys neskelbtini) yra išteisintas dėl sąsajų su (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis ir toliau priskiriamas prie (duomenys neskelbtini) yra visiškai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Taip pat jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstas ir pareiškėjo skunde nurodytas paaiškinimas, kad jis valdžios institucijų yra laikomas nelojaliu (duomenys neskelbtini) valdančiajai partijai, kadangi, kaip minėta, baudžiamojoje byloje jis buvo išteisintas, o kitų priežasčių, kodėl jam tokias savybes turėtų priskirti valdžios institucijos, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas Migracijos departamentui nenurodė priklausęs opozicinei partijai, nenurodė viešai reiškęs politinius įsitikimus, nenurodė dirbęs darbą, dėl kurio galėtų kilti prielaidos jį vertinti kaip reiškiantį politinius įsitikimus, nenurodė, kad jo baudžiamoji byla būtų siejama su politiniais įsitikinimais ar jam joje būtų pareikšti tokio pobūdžio kaltinimai, nenurodė dalyvavęs jokioje nevyriausybinių organizacijų veikloje, tokių aplinkybių nenurodė ir pirmos instancijos teismui, todėl byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas galėtų būti laikomas nelojaliu (duomenys neskelbtini) valdžiai ir tokiu būdu dėl to būtų persekiojamas. Pareiškėjo skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėta byla savo aplinkybėmis yra visiškai skirtinga, nes joje pareiškėjas teigė priklausęs opozicinei partijai, viešai per socialinius tinklus reiškęs politinę nuomonę ir dėl to buvo teisiamas, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis minima administracine byla.
25.10. Tiek Migracijos departamentas, tiek ir teismas sprendime detaliai įvertino pareiškėjų situaciją dėl jų etninės priklausomybės ir sprendė, kad nenustatyta aplinkybių, padidinančių tikimybę (duomenys neskelbtini) jiems susidurti su diskriminacija dėl buvimo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų atveju dėl galimo persekiojimo dėl buvimo (duomenys neskelbtini) buvo surinkta kilmės valstybės informacija, kurią įvertinus konstatuotina, kad surinkta informacija nepagrindžia prielaidos, jog (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys (duomenys neskelbtini) susiduria su diskriminacija, kuri savo išraiška, forma ir / ar pobūdžiu pažeidžia jų žmogaus teises bei prilygta persekiojimui, kaip tai apibrėžta Tvarkos aprašo 91.1.1 papunktyje. Tyrimo metu nustatyta, kad vakarų (duomenys neskelbtini) gali susidurti su visuomenės diskriminacija, nors pabrėžtina, kad (duomenys neskelbtini) užtikrina teisinius ir administracinius instrumentus nuo diskriminacijos. Vertinant prieglobsčio prašytojų individualią padėtį, nenustatyta aplinkybių, padidinančių tikimybę (duomenys neskelbtini) jiems susidurti su diskriminacija; jų gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys.
25.11. Atsakovas pabrėžia, kad individualiai labai svarbu pareiškėjų aplinkinių patirtis – pareiškėja nurodė esanti (duomenys neskelbtini), tačiau teigė jokio persekiojimo dėl priklausymo šiai etninei grupei nepatyrusi, nenurodė patyrusi diskriminaciją – teigė, kad mokėsi mokykloje, dirbo, gali naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Pareiškėjai taip pat nenurodė, kad jų giminaičiai (duomenys neskelbtini) yra diskriminuojami ar persekiojami, be to, jie ir toliau gyvena (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu buvo pastebėta, kad pareiškėjas nenurodė dirbęs valstybės tarnyboje ar darbą valstybiniame sektoriuje, kurį dirbti būtų reikalingi specifiniai saugumo ar valstybės institucijų leidimai. Atsakovas sutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjas taip pat nepateikė objektyvių įrodymų ir dėl to, kad tariamai dėl jam iškeltos baudžiamosios bylos jis kilmės valstybėje negalėjo įsidarbinti, nes į informacines sistemas įvedus jo duomenis, visada yra matoma informacija apie jį, jam iškeltą baudžiamąją bylą ir dėl to darbdaviai atsisako jį priimti į darbą. Toks pareiškėjo samprotavimas būtų aktualus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tačiau šiuo atveju jokios iškeltos baudžiamosios bylos prieš pareiškėją nėra, todėl potencialus darbdavys tokios informacijos apie jį negali turėti. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kad jis, patikros punktuose parodydamas savo ID kortelę, yra diskriminuojamas dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini), tuose pačiuose patikros punktuose nėra diskriminuojama, o be to, pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktuose asmens dokumentuose (ID kortelėje, pase) niekur net nenurodyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini), o nurodyta, kad jo tautybė yra (duomenys neskelbtini), todėl jų skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.
25.12. Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, jog nebuvo įvertinti pareiškėjo politiniai įsitikinimai, nebuvo atskleistas pareiškėjo santykis su (duomenys neskelbtini), nebuvo ištirta, kas atsitiks, jei pareiškėjas išreikštų palaikymą (duomenys neskelbtini) ar opozicinius įsitikinimus, pažymi, jog pareiškėjas nurodė jokiai opozicinei partijai nepriklausęs, pasakojimo metu nenurodė buvęs politinių idėjų skleidėjas ar dalyvaujantis kokioje nors politinėje veikloje, teismo posėdžio metu paprašius nurodyti papildomai aktualią informaciją nenurodė, kad jo prieglobsčio prašymo motyvai susiję su kokiomis nors politinėmis pažiūromis. Pareiškėjai neginčija atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad pareiškėjai priskirtini prie politiškai neaktyvių (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, jog jų skundo argumentai yra deklaratyvūs ir vertintini kaip išimtinai gynybinė pozicija. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius (ar pareiškėjai ateityje susidurs su persekiojimu jei jie išreikštų palaikymą (duomenys neskelbtini) ar opozicinius įsitikinimus), nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad politiškai neaktyvūs (duomenys neskelbtini) nėra persekiojami ar diskriminuojami, o politiškai aktyvūs (duomenys neskelbtini) užima pareigas tiek valdančiojoje, tiek ir opozicinėse partijose, tačiau taip pat nėra dėl to persekiojami.
25.13. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad nebuvo tinkamai įvertintas kankinimo epizodas ir ateities persekiojimo rizika jam grįžus į (duomenys neskelbtini), bei su teiginiais, kad pareiškėjas, kaip kankinimus patyręs asmuo, turėjo būti priskirtas prie pažeidžiamų asmenų, jam dėl patirtų išgyvenimų galėjo būti sunku perteikti savo faktines aplinkybes, bei pažymi, jog pareiškėjas nei jo apklausoje Migracijos departamente, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kad jis turi sunkumų perteikiant savo faktines aplinkybes, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėja. Teismo posėdžio metu pareiškėjai neužsiminė, kad pareiškėjas, duodamas parodymus (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnams, buvo kankinamas, patvirtino, kad Migracijos departamente duoti parodymai yra teisingi, teismui papildomai paaiškino savo aplinkybes, nenurodė, kad turi sunkumų kalbėti teismo posėdžio metu, todėl pareiškėjų argumentai dėl to, kad jiems buvo sunku perpasakoti savo aplinkybes, yra niekuo nepagrįsti.
25.14. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, tarptautinė apsauga (prieglobstis ar papildoma apsauga) asmeniui suteikiama nuo jam gresiančių veiksmų, o ne nuo tų, kuriuos jis jau yra patyręs, kadangi neįmanoma apsaugoti žmogaus nuo to, kas jau įvyko, t. y. prieglobsčio paskirtis yra būtent apsaugoti nuo ateityje gresiančių veiksmų, o ne „kompensuoti“ už tai, ko jau negalima pakeisti. Siekiant įvertinti galimo persekiojimo grėsmę, nagrinėjant prieglobsčio prašymus atliekamas perspektyvinis gresiančio persekiojimo įvertinimas, t. y. pagrindinis vertinimo objektas yra grėsmė asmeniui nukentėti ateityje, o ne praeityje patirtas persekiojimas, todėl pareiškėjo atveju buvo vertinama, ar persekiojimo grėsmė ateityje yra reali. Pareiškėjas neįrodė, kad jis priskiriamas (duomenys neskelbtini), kad šiuo metu jam yra iškelta baudžiamoji byla, nėra objektyvių duomenų, kad yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas ar pareiškėjas persekiojamas dėl jo etninės priklausomybės. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjui ateityje bus iškelta baudžiamoji byla senosios baudžiamosios bylos pagrindu ar buvimo Lietuvoje faktu. Pagal bendrą taisyklę, prieglobsčio prašytojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jei pasirinkta priemonė (nagrinėtu atveju – grąžinimas į kilmės valstybę) būtų įvykdyta, jam kiltų reali grėsmė patirti elgesį, prieštaraujantį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniui, tačiau šiuo atveju jokių objektyvių įrodymų nėra. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė.
25.15. Atsakovas nurodo, kad sprendimas išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos ir uždrausti jiems atvykti yra teisėtas ir pagrįstas, jame detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą, o pareiškėjai tai paneigiančių argumentų nenurodė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
26. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 22M66079, kuriuo atmestas pareiškėjų prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti juos į kilmės valstybę, teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjams atvykti, todėl šį terminą sutrumpino iki trejų metų, o terminą įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi, skaičiuojamą nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpino iki dvejų metų.
28. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad atsakovas pareiškėjų prieglobsčio prašymą ištyrė paviršutiniškai ir neišsamiai, neišsiaiškino individualios pareiškėjų situacijos, svarbus kankinimų epizodas liko neištirtas; o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino kilmės valstybės informaciją, individualiai neįvertino pareiškėjams kylančios grėsmės kilmės valstybėje, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
30. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pareiškėjams nebuvo užtikrinta efektyvi teisė į gynybą, pareiškėjų skundas buvo pateiktas nesuderinus su jais argumentų ir neaptarus turimų įrodymų, jų pateikimo, todėl pirmosios instancijos teisme pareiškėjai negalėjo tinkamai išdėstyti savo argumentų, neturėjo tinkamos atstovavimo. Siekiant užtikrinti tinkamą teisinį atstovavimą ir kokybišką bylos nagrinėjimą, pareiškėjai prašo paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, kurio metu jie galės pateikti išsamius paaiškinimus apie jiems (duomenys neskelbtini) gresiantį pavojų.
31. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
32. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, ir pareiškėjai šia galimybe pasinaudojo, bei nereiškė prieštaravimų dėl netinkamo jų atstovavimo. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, detaliai aptarta apeliaciniame skunde. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jiems nebuvo užtikrintas tinkamas atstovavimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei siekis užtikrinti tinkamą teisinį atstovavimą ir kokybišką bylos nagrinėjimą savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjų prašymas netenkinamas.
33. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.
34. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.
35. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
36. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
37. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.
38. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1-97.5 punktuose nurodytus kriterijus.
39. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.
40. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.
41. Pareiškėjai prieglobsčio prašymą grindė pareiškėjo M. S. persekiojimu, kurį (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos kaltino bendradarbiavimu su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui buvo iškelta byla, pateikti kaltinimai, neleidžiama išvykti iš šalies ir reikalaujama bendradarbiauti ir suteikti informaciją apie (duomenys neskelbtini), o pareiškėjui atsisakius bendradarbiauti, jis buvo nuolat persekiojamas, sulaikomas, daromos kratos, asmens apžiūra, žeminant ir išrengiant nuogai žmonos akivaizdoje. Pareiškėjai taip pat nurodė kad jie, kaip (duomenys neskelbtini) tautinės mažumos atstovai, yra diskriminuojami.
42. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas po skundžiamo Sprendimo priėmimo atsakovui pateikė naujus įrodymus ((duomenys neskelbtini)rajono Teisingumo teismo 4-ojo baudžiamojo skyriaus apeliacinės instancijos teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 2019/186, dokumentus apie pareiškėjui taikytą draudimą išvykti iš šalies ir kt.), patvirtinančius, jog pareiškėjas buvo apkaltintas dalyvavęs ginkluotos teroristinės organizacijos veikloje, ir jam buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau pareiškėjas buvo išteisintas, kurie nebuvo vertinami priimant skundžiamą atsakovo Sprendimą.
43. Įvertinus skundžiamo Departamento sprendimo turinį, nustatyta, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nustatė, jog (duomenys neskelbtini) – nacionalistinė ir separatistinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas yra sukurti komunistinę, ideologija besiremiančia, valstybę (duomenys neskelbtini) gyvenamose teritorijose ((duomenys neskelbtini)). Siekdama savo politinių tikslų, (duomenys neskelbtini) naudoja jėgą ir grasina panaudoti ją prieš karinius ir civilinius taikinius. (duomenys neskelbtini) veiksmai daugiausia vykdomi (duomenys neskelbtini) ir prieš (duomenys neskelbtini) objektus kitose šalyse. Austrijos vyriausybės ataskaitoje rašoma, kad (duomenys neskelbtini) pagrindiniai taikiniai yra (duomenys neskelbtini) kariuomenė ir policija bei kiti (duomenys neskelbtini) vyriausybės interesai, įskaitant infrastruktūrą, mokyklas ir civilius gyventojus, susijusius su vyriausybe, todėl (duomenys neskelbtini) vykdė teroristinius išpuolius (duomenys neskelbtini). Dėl taikomų kovos metodų (duomenys neskelbtini) yra įtraukta į JAV, Europos Sąjungos, NATO teroristinių organizacijų sąrašus. 2015 m. gruodžio mėn. – 2016 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) armija paskelbė ir vykdė plataus masto operaciją prieš (duomenys neskelbtini) kovotojus (duomenys neskelbtini)miestuose.
44. Atsakovas, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įvertinęs pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus (įrodymus), nurodytus šio sprendimo 44 punkte, pažymėjo, jog pateikti dokumentai paneigia pareiškėjų parodymus, kad byla prieš pareiškėją šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra neužbaigta ir jis dėl to bijo būti suimtas ir įkalintas, todėl konstatavo, kad jų baimė patirti persekiojimą dėl tariamo bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini) bei įkalinimo grėsmės dėl to yra nepagrįsta.
45. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo duomenis, surinktus ir įvertintus priimant atsakovo Sprendimą, taip pat pareiškėjų po skundžiamo Sprendimo priėmimo atsakovui pateiktus papildomus dokumentus (šio sprendimo 44 p.), padarė išvadą, kad pareiškėjui iškelta baudžiamoji byla dėl jam pateiktų kaltinimų buvimu ginkluotos teroristinės organizacijos (duomenys neskelbtini) nariu jau yra užbaigta, pareiškėjas buvo išteisintas, todėl nėra pagrindo tikėti pareiškėjų paaiškinimais, kad jiems grįžus į kilmės valstybę, pareiškėjas iš karto būtų suimtas ar kitaip persekiojamas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjų baimės patirti persekiojimą dėl tariamo bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini) bei įkalinimo grėsmės yra nepagrįstos.
46. Teisėjų kolegija pažymi, jog Tvarkos aprašo 99.1.8 punkte nustatyta, kad politiniai įsitikinimai pirmiausia apima įsitikinimų, pažiūrų ar tikėjimo turėjimą dėl reikalų, susijusių su galimais persekiojimo vykdytojais ir jų politika ar metodais, neatsižvelgiant į tai, ar prašytojas pagal tuos įsitikinimus, pažiūras ar tikėjimą ėmėsi veiksmų, ar ne; o Tvarkos aprašo 99.1.9 punkte – jog vertinant, ar prieglobsčio prašytojas visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas, nesvarbu, ar jis iš tikrųjų turi rasinių, religinių, tautinių, socialinių ar politinių savybių, dėl kurių jis gali būti persekiojamas, jei tokią savybę prieglobsčio prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas.
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų papildomai pateiktus dokumentus (šio sprendimo 44 p.), atsakovo surinktos informacijos apie (duomenys neskelbtini) veikiančios organizacijos (duomenys neskelbtini) priskyrimą teroristinėms organizacijoms, ir (duomenys neskelbtini) vykdytą antiteroristinę operaciją šios organizacijos narių atžvilgiu (šio sprendimo 45 p.), kontekste, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog Departamentas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjams klausimą, turėjo atsakyti, ar pareiškėjui, kaip asmeniui, kurį (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos priskyrė prie (duomenys neskelbtini) narių, negresia persekiojimas kilmės valstybėje, ar šios savybės (priskyrimas (duomenys neskelbtini) nariams) pareiškėjui nebuvo priskirtos dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo teigimu, kaip vienas iš įrodymų, vertinant jo dalyvavimą (duomenys neskelbtini), buvo nuotrauka, kurioje jis apsirengęs nacionaliniu (duomenys neskelbtini) kostiumu), ar jo persekiojimas nebuvo neproporcingas ir diskriminuojantis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjas dėl jam valdžios institucijų priskirtų politinių pažiūrų (priklausymo (duomenys neskelbtini) grupuotei), net ir priėmus išteisinamąjį nuosprendį negali būti persekiojamas savo kilmės valstybėje, ir jo atžvilgiu vykdytas baudžiamasis procesas nebuvo diskriminuojantis, o pirmosios instancijos teismas apsiribojo konstatavimu, jog, priėmus išteisinamąjį nuosprendį, pareiškėjo persekiojimo grėsmė yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovas turėtų pakartotinai įvertinti pareiškėjų pateiktus papildomus dokumentus, kurie nebuvo vertinami priimant skundžiamą Sprendimą (šio sprendimo 44 p.), surinkti papildomą informaciją apie asmenų, kurie priskiriami (duomenys neskelbtini) organizacijai, padėtį kilmės valstybėje.
48. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pareiškėjų apeliacinio skundo teiginiais, kad nagrinėjant jų prieglobsčio prašymą, nebuvo įvertintas pareiškėjo nurodytas epizodas, kad jis, duodamas parodymus (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnams, buvo kankinamas, pirmosios instancijos teismas jo taip pat nevertino, todėl atsakovas turėtų įvertinti šią aplinkybę, spręsdamas dėl papildomos apsaugos skyrimo pareiškėjams.
49. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjai nurodė priklausantys (duomenys neskelbtini) tautinei mažumai. Atsakovas, skundžiamame Sprendime analizuodamas pareiškėjų kilmės valstybės informaciją apie (duomenys neskelbtini) diskriminavimą, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) visuomenės požiūris į (duomenys neskelbtini) tautybes asmenis, kurio Prieglobsčio prašytojai kaip (duomenys neskelbtini) negali išvengti (duomenys neskelbtini), savo forma, pobūdžiu bei pasekmėmis asmeniui nepadaro įprastinio gyvenimo netoleruotinu ir neprilygsta persekiojimui ir (arba) sukelia didelės žalos pavojų, tačiau neįvertino, ar pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini), kuris valdžios institucijų buvo priskirtas ginkluotos organizacijos (duomenys neskelbtini) dalyviu, nėra neproporcingai ir diskriminuojančiai persekiojamas dėl priklausymo tautinei mažumai.
50. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti teisiškai svarbių aplinkybių, neįvertino šiame sprendime nurodytų aspektų. Atsižvelgiant į tai, Departamento Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu, todėl naikinamas.
51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjų apklausos Migracijos departamente nebuvo išsamios, nebuvo išsiaiškintos kėlusios abejonių aplinkybės, pažymi, jog šie pareiškėjų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo trūkumai galės būti ištaisyti pakartotinai nagrinėjant pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija taip pat nevertina pareiškėjų su apeliaciniu skundu pateikto naujo įrodymo (nuotraukos), nes, kaip minėta, pareiškėjų pateikti papildomi dokumentai (ir nuotrauka), bus vertinami Migracijos departamente.
52. Dėl pirmiau nurodytų šioje byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Sprendimas panaikinamas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. rugpjūčio 31 d. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjų M. S. (M. S.) ir I. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjų M. S. (M. S.) ir I. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 22M66079 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo nagrinėti pareiškėjų M. S. (M. S.) ir I. S. 2021 m. rugpjūčio 31 d. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius
Neringa Švedienė