VALSTYBĖS ĮMONĖS

„LIETUVOS PRABAVIMO RŪMAI”

DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL ASMENIMS, KURIE VERČIASI ŪKINE KOMERCINE VEIKLA, SUSIJUSIA SU PREKYBA BRANGAKMENIAIS IR (AR) TAURIAISIAIS METALAIS, SKIRTŲ nurodymŲ, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui IR (AR) TERORISTŲ FINANSAVIMUI, PATVIRTINIMO

2020 m. rugsėjo 28 d. Nr. (1.6)1-43

Druskininkai

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 8 dalimi:

1. Tvirtinu Asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, susijusia su prekyba brangakmeniais ir (ar) tauriaisiais metalais, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u n e t e k u s i u galios 2018 m. spalio 16 d. VĮ „Lietuvos prabavimo  rūmai“ direktoriaus įsakymą Nr. (1.6)1-42 „Dėl nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“.

3. Šis įsakymas įsigalioja nuo jo paskelbimo Teisės aktų registre dienos.

Direktorius                                                                                                           Gintautas Bagotyrius

PATVIRTINTA

VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“

direktoriaus

2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. (1.6)1-43

aSMENIMS, kurie verČiasi ŪKINE KOMERCINE VEIKLA, SUSIJUSIA SU PREKYBA BRANGAKMENIAIS IR (AR) TAURIAISIAIS METALAIS, SkirtI nurodymAI, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui IR (AR) TERORISTŲ FINANSAVIMUI

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šie nurodymai yra taikomi Asmenims, kurie verčiasi su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusia veikla, apimančia prekybą ir (ar) kitas ūkines operacijas su brangakmeniais, tauriaisiais metalais, iš tauriųjų metalų ir (ar) brangakmenių pagamintais daiktais, įskaitant investicinį taurųjį metalą, ar kitu tauriųjų metalų ir brangakmenių turinčiu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais (toliau – Ūkio subjektas) ir nustato pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo Ūkio subjektų veikloje tvarką.

2. Šie nurodymai parengti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatų reikalavimus ir Lietuvos Respublikos nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatus.

3. Šiame dokumente vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, apibrėžtas Įstatyme.

4. Ūkio subjektas, vykdydamas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, vadovaujasi Įstatymu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) direktoriaus įsakymais ir šiais nurodymais.

vidaus kontrolės procedūros

5. Ūkio subjektas turi užtikrinti, kad vidaus kontrolės sistema apimtų nuolat ir veiksmingai veikiantį pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos identifikavimą, vertinimą ir valdymą.

6.    Į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vidaus kontrolės sistemą turi būti įtraukta:

6.1. pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politika ir ją įgyvendinančios vidaus taisyklės ir procedūros (toliau – procedūros), kurios apimtų bent jau kliento tapatybės nustatymo ir tikrinimo, kliento pažinimo informacijos rinkimo ir vertinimo, kliento dalykinių santykių ir operacijų (sandorių) stebėsenos, įskaitant vidinius tyrimus dėl galimai įtartinų piniginių operacijų ar sandorių ir pranešimų teikimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT), informacijos saugojimo, mokymų darbuotojams organizavimo procedūras;

6.2. valdymo organų informavimo sistema, leidžianti laiku priimti sprendimus dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo;

6.3. darbuotojų kompetencija, atitinkanti darbuotojų pareigines funkcijas, ir aiškiai nustatyta jų atsakomybė, funkcijų bei pareigų atskyrimas ir paskirstymas;

6.4. atsižvelgiant į Ūkio subjekto veiklos mastą ir pobūdį, tinkama informacinių technologijų sistema, užtikrinanti nenutrūkstamą duomenų kaupimą, apdorojimą ir panaudojimą, siekiant valdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas;

6.5. pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos identifikavimo, vertinimo ir valdymo priemonės ir procedūros.

7.    Nurodymų 5 punkte nurodytų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vidaus kontrolės sistemos elementų tinkamumas ir jų taikymo veiksmingumas turi būti vertinamas tiek nuolat (darbuotojams atliekant savo kasdienes darbo pareigas), tiek periodiškai, atliekant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vidaus kontrolės sistemos elementų vertinimą. Periodinis vertinimas gali būti atliekamas vykdant vidaus ar išorės auditą arba kitais Ūkio subjekto pasirinktais būdais. Su tokio atlikto vertinimo rezultatais turi būti supažindinamas Ūkio subjekto valdymo organas, atsakingas už priemonių nustatytiems trūkumams šalinti ir rizikoms valdyti (mažinti) nustatymą ir įgyvendinimo kontrolę.

8.    Ūkio subjekto taikomos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikų valdymo (mažinimo) priemonės turi būti objektyviai pagrįstos ir proporcingos siekiamiems pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslams.

9. Ūkio subjektas privalo peržiūrėti ir prireikus atnaujinti vidaus kontrolės procedūras, taip pat gavęs VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nurodymą griežtinti taikomas vidaus kontrolės procedūras.

KLIENTO IR NAUDOS GAVĖJO TAPATYBĖS NUSTATYMAS

10. Ūkio subjektas privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę:

10.1. prieš atlikdamas vienkartines pinigines operacijas arba sudarydamas sandorius, kurių suma lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu;

10.2. kai kyla abejonių dėl anksčiau gautų kliento ir naudos gavėjo tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo;

10.3. bet kuriuo kitu atveju, kai kyla įtarimų, kad yra, buvo ar bus vykdoma pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veika.

11. Ūkio subjektas kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą vykdo vadovaudamasis Įstatymo 9–15 straipsnių nuostatomis, taikydamas rizikos vertinimu pagrįstą metodą, naudojant:

11.1. įprastas kliento tapatybės nustatymo priemones ir procedūras;

11.2. papildomas kliento tapatybės nustatymo priemones ir procedūras sustiprintam kliento tapatybės nustatymui atlikti;

11.3. supaprastintas kliento tapatybės nustatymo priemones ir procedūras supaprastintam kliento tapatybės nustatymui atlikti.

12. Nustatęs pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, Ūkio subjektas praneša apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai Įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

ĮTARTINOS PINIGINĖS OPERACIJOS AR SANDORIO STABDYMAS IR INFORMACIJOS TEIKIMAS FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBAI

13. Ūkio subjektas, vadovaudamasis Įstatymo 16 straipsniu, privalo sustabdyti įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, išskyrus atvejus, kai to padaryti objektyviai neįmanoma.

14. Įtartinos piniginės operacijos arba sandoriai nustatomi:

14.1. atsižvelgiant į Įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijus, patvirtintus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-240 „Dėl Pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąrašo patvirtinimo“;

14.2. atkreipiant dėmesį į tokią klientų veiklą, kuri dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (arba) teroristų finansavimu;

14.3. vykdant kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą;

14.4. vykdant nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti šių santykių metu, tyrimą.

15. Ūkio subjektas, vadovaudamasis Įstatymo 16 straipsniu, ne vėliau kaip per 3 darbo valandas praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai informaciją apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius.

16. Ūkio subjektas, vadovaudamasis Įstatymo 20 straipsniu, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą piniginę operaciją, jeigu kliento vienkartinės operacijos su grynaisiais pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų su grynaisiais pinigais suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

17. Pranešimas apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius teikiamas neatsižvelgiant į piniginės operacijos ar sandorio dydį.

18. Tuo atveju, jei kliento piniginė operacija ar sandoris atitinka įtartinos piniginės operacijos ar sandorio požymius, o taip pat šių nurodymų 16 punkto požymius, Ūkio subjektas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikia abu pranešimus – pranešimą apie įtartiną piniginę operaciją arba sandorį ir pranešimą apie vienkartinį atsiskaitymą su klientu grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą kita valiuta.

19. Pranešimai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai teikiami vadovaujantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus 2015 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-129 „Dėl Informacijos, teikiamos pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus, teikimo formų, teikimo schemos ir teikimo formų pildymo rekomendacijų patvirtinimo“.

INFORMACIJOS IR DOKUMENTŲ SAUGOJIMAS

20. Ūkio subjektas, vykdantis atsiskaitymus grynaisiais pinigais, privalo tvarkyti šiuos registracijos žurnalus:

20.1. Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje bei 20 straipsnio 3 dalyje nurodytų pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą;

20.2. vienkartinių piniginių operacijų arba sandorių, kurių suma lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, registracijos žurnalą.

21. Duomenys į registracijos žurnalus įrašomi chronologine tvarka, nedelsiant, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo.

22. Registracijos žurnalų duomenys gali būti saugomi elektroninėse laikmenose.

23. Registracijos žurnalai tvarkomi vadovaujantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-129 „Dėl Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.

DARBUOTOJAI

24. Ūkio subjektas, vykdantis atsiskaitymus grynaisiais pinigais, Įstatymo nustatyta tvarka prireikus privalo paskirti darbuotojus, kurie organizuotų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Apie šių darbuotojų paskyrimą Ūkio subjektas privalo raštu pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

25. Ūkio subjektas privalo organizuoti specializuotus pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių mokymus savo darbuotojams, ypač tiems, kurie tiesiogiai dirba su klientais ir jų sandoriais.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26. Pasikeitusių Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų nuostatomis būtina vadovautis iš karto, nelaukiant šių nurodymų pakeitimo ar papildymo.

27. Ūkio subjektas, pažeidęs šių nurodymų reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

28. Ūkio subjektų su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusios veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priežiūrą vykdo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir, Įstatyme nustatyta tvarka – valstybės įmonė „Lietuvos prabavimo rūmai“.

29. Nustačius Įstatymo reikalavimų pažeidimus, poveikio priemonės parenkamos ir skiriamos Įstatyme nustatyta tvarka ir terminais.

30. Pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos klausimus, kurių neaptaria šis dokumentas, reglamentuoja Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas.

31. Ūkio subjektui, įgyvendinančiam pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, rekomenduojama pasitikrinti priemonių efektyvumą savikontrolės klausimynu, kuris yra pagalbinė, bet neišsami, priemonė reikalavimų įgyvendinimui (priedas).

_____________________________________

Asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine

veikla, susijusia su prekyba brangakmeniais ir

(ar) tauriaisiais metalais, skirtų nurodymų,

kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovmui

ir (ar) teroristų finansavimui priedas

SAVIKONTROLĖS KLAUSIMYNAS

PINIGŲ PLOVIMO IR/AR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS PRIEMONIŲ EFEKTYVUMUI ĮVERTINTI

	Klausimai	TAIP	NE
1.	Ar buvo nustatyti atvejai dėl kilusios pinigų plovimo ar teroristų finansavimo grėsmės ?
1.1.	Jeigu į 1-ą klausimą atsakėte “taip”, ar pranešėte FNTT ?
2.	Ar turėjote įtartinų operacijų ar sandorių su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais ?
2.1.	jeigu į 2-ą klausimą atsakėte “taip”, ar įtartinas operacijas ar sandorius sustabdėte?
2.2.	ar apie įtartinas operacijas pranešėte FNTT ?
3.	Kokią dalį atsiskaitymų už tauriuosius metalus ir brangakmenius, jų gaminius sudaro atsiskaitymai grynaisiais pinigais: ___________proc.	–	–
4.	Ar turėjote klientų, kurie už tauriuosius metalus ir brangakmenius, jų gaminius atsiskaitė grynaisiais 15 000 Eur ir didesne suma (suma, atitinkančią bet kokia užsienio valiuta) ?
4.1.	jeigu į 4.1. klausimą atsakėte „taip“, ar patikrinote kliento tapatybę ?
4.2.	jeigu į 4.1. klausimą atsakėte „taip“, ar pranešėte FNTT ?
5.	Ar patvirtintos įmonės vidinės procedūros, kuriomis siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui (kaip numatyta Lietuvos prabavimo rūmų patvirtintų Nurodymų* 14 punkte)
6.	Ar darbuotojai yra supažindinti su patvirtintomis vidinėmis procedūromis, kuriomis siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui?

_____________________________________