LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL MUZIKOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2015 m. liepos 23 d. Nr. V-794
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Muzikos studijų krypties aprašu iki 2016 m. birželio 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-794
MUZIKOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Muzikos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami muzikos studijų krypties studijų programų specialieji reikalavimai.
2. Aprašas yra parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. V-2212 „Dėl Studijų pakopų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. V-826 „Dėl Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. V-2463 „Dėl Studijų krypties arba krypčių grupės aprašo rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. V-222 „Dėl Studijų kryptis sudarančių šakų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1749 „Dėl Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo ir kvalifikacinių laipsnių sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. ISAK-1026 „Dėl Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. V-2538 „Dėl Rekomendacijų aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo laiko sandarai patvirtinimo“, Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijas 2006/962/EB „Dėl Bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų“. Rengiant Aprašą, taip pat atsižvelgta į pagrindines šių tarptautinių dokumentų nuostatas, susijusias su krypties aprėptimi ir studijų rezultatais: „Kreditų taikymo ir naudojimo aukštajame muzikos moksle vadovas“ (Handbook for the Implementation and Use of Credit Points in Higher Music Education. Ever Bisschop Boele, AEC Publications, 2007), „Kompetencijomis pagrįstas mokymas: bendrųjų kompetencijų vertinimo rekomendacijos“ (Competence-based learning. A proposal for the assessment of generic competences. Aurelio Villa Sánchez, Manuel Pblete Ruiz (Eds.), University of Deusto, 2008), „Studentų priėmimas į aukštąsias muzikos studijas ir jų vertinimas“ (Admission and Assessment in Higher Music Education. Jeremy Cox, AEC, 2010), „Muzikos studijų programų sudarymo ir įgyvendinimo rekomendacijos“ (Reference Points for the Design and Delivery of Degree Programmes in Music. Tuning Project, 2009), „Europos kvalifikacijų sąrangos muzikos krypties kvalifikacijų lygmenų aprašas“ (EQF Level Descriptors Music, Deusto, 2009), „Studijų krypties aprašas. Muzika“ (Subject Benchmark Statement. Music, The Quality Assurance Agency for Higher Education, 2008).
3. Aprašo paskirtis – apibrėžti muziko profesiją, formuojant jo tapatybę, stiprinant įvaizdį visuomenėje ir vaidmenį kultūroje, skatinant muzikos kūrybą ir meno tyrimus:
3.1. Padėti aukštosioms mokykloms rengti, atnaujinti, tobulinti ir vertinti studijų programas, formuoti studijų programų tikslus, studijų metodus, numatyti studijų rezultatus ir jų vertinimo kriterijus;
3.2. Skatinti aukštąsias muzikos mokyklas prisiimti atsakomybę už studijų programų dermę su Europos aukštųjų muzikos mokyklų studijomis ir studijų kokybę;
3.4. Informuoti abiturientus, studentus, darbdavius ir visuomenę apie aukštosiose muzikos mokyklose įgyjamą išsilavinimą, kvalifikacinius laipsnius ir kompetencijas;
4. Aprašas taikomas pirmosios ir antrosios pakopų universitetinėms bei koleginėms studijų programoms, nepriklausomai nuo studijų formos.
5. Baigus muzikos krypties studijas, teikiami kvalifikaciniai laipsniai:
5.1. Baigus koleginių studijų programas – muzikos krypties profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis, liudijamas profesinio bakalauro diplomu;
5.2. Baigus universitetinių studijų pirmosios pakopos programas – muzikos bakalauro kvalifikacinis laipsnis, liudijamas bakalauro diplomu;
7. Pirmosios universitetinių ir koleginių studijų pakopos muzikos krypties studijų modulių (dalykų) apimtis kreditais nustatoma vadovaujantis Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašu.
7.1. Studijų programos, modulių (dalykų) apimtis nustatoma kreditais ir turi būti vienoda nepriklausomai nuo studijų formos (nuolatinės ar ištęstinės);
7.3. Modulių (dalykų) skaičius nustatomas atsižvelgiant į studijų programos tikslus ir numatytus studijų rezultatus;
7.4. Studijų programoje, atsižvelgiant į jos specifiką, privalo būti numatyta praktika. Praktikos formas, apimtį kreditais ir organizavimo būdus nustato aukštoji mokykla, atsižvelgdama į studijų programos ir specializacijos ypatumus;
8. Į pirmosios pakopos kolegines studijas priimami asmenys, įgiję ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę stojamuosius egzaminus, kurių metu patikrinama, ar asmuo turi muzikinių gabumų, mokyklos reikalavimuose nustatytus meninius gebėjimus, minimalias slenkstines žinias, gebėjimus ir kompetencijas:
8.3. Žinoti svarbiausius muzikos istorijos faktus, iškiliausius kūrėjus ir ryškiausius muzikos kūrinius;
8.4. Gebėti parodyti savo meninės veiklos rezultatus (pagroti ar padainuoti, pademonstruoti sukurtą muziką ar kitus kūrybinius darbus, susijusius su pasirenkama specializacija);
9. Į pirmosios pakopos universitetines studijas priimami asmenys, įgiję ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę stojamuosius egzaminus, kurių metu patikrinami muzikiniai gabumai ir meninių įgūdžių atitiktis aukštosios mokyklos reikalavimams.
10. Į antrosios pakopos studijas priimami asmenys, įgiję ne žemesnį kaip muzikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir išlaikę stojamuosius egzaminus pagal aukštosios mokyklos nustatytą tvarką.
11. Pagrindinis muzikos krypties studijų tikslas yra parengti muzikos meno specialistus, aktyviai dalyvaujančius muzikiniame gyvenime – atlikėjus, kompozitorius, tenkinančius šalies ir tarptautinio muzikinio gyvenimo poreikius, skatinančius atsinaujinimą ir kūrybiškumą bei puoselėjančius muzikinės kultūros tradicijų tęstinumą.
12. Suteikiami profesinio bakalauro ir bakalauro kvalifikaciniai laipsniai atitinka šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, taip pat Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją pakopą, magistro kvalifikacinis laipsnis – septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, taip pat Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos antrąją pakopą.
II SKYRIUS
KRYPTIES SAMPRATA
13. Muzikos meno studijų specifiškumą ir išskirtinumą sąlygoja studijų objektas – laiko ir erdvės menas, išreiškiamas garsais. Muzikos svarbą visuomenėje lemia jos paskirtis ir galimybės puoselėti kultūrinę ir dvasinę gyvenimo kokybę, estetiškai, doroviškai lavinti žmogų, ugdyti jo kūrybingumą, formuoti tautinio tapatumo savivoką.
14. Muzika turi ypatingą poveikį emocijoms, protui ir kūnui. Todėl jos studijos yra vertinga patirtis bet kurios krypties studentams. Visuotinai pripažįstama, kad muzikinės raiškos patirtis dėl neverbalinės emocinės komunikacijos yra svarbi ir savivokos raidai. Turtinga muzikos klausymo, improvizavimo ir kolektyvinio muzikavimo patirtis, individualūs muzikavimo technikos įgūdžiai, teorijos ir praktikos sanglauda studijose lavina kritinį mąstymą, empatiją, komunikacinius gebėjimus, kurie turi ypatingą reikšmę asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime.
15. Muzikos menininko profesijos požiūriu labiausiai specifiškos ir grynos yra muzikos atlikėjo ir kompozitoriaus profesijos, kurioms būtini specialieji muzikiniai gabumai ir kurios išsiskiria kūrybine individualybės raiška grįstomis meninės praktikos formomis – muzikos atlikimu ir kūryba:
15.1. Muzikos atlikimas ar interpretacija – tai daugialypė meninė profesija, siejama su nuolatiniu muzikos atlikimo meistriškumo tobulinimu, su plačia istorine ir kultūrine erudicija, kuri reikalinga, ieškant meniškai paveikiausios muzikos kūrinio interpretacijos ar puoselėjant istorines muzikos meno tradicijas;
16. Pagrindinėmis muzikos krypties studijų formomis laikytinos kūryba, muzikos klausymas ir atlikimas, muzikinės medžiagos (garsine, grafine ar tekstine forma) analizė.
17. Muzikos meno studijos yra specifiškos unikaliomis galimybėmis jungtis su humanitariniais, socialiniais, fiziniais, medicinos ir kitais mokslais, pavyzdžiui, menotyra (istorinė ir teorinė muzikologija, folkloristika, etnomuzikologija, teatrologija, dailėtyra), filosofija (muzikos estetika), psichologija (muzikos psichologija), sociologija (muzikos sociologija), fizika (muzikos akustika, instrumentologija), medicina (muzikos terapija) ir moderniomis muzikos tyrinėjimų kryptimis, tokiomis kaip neuromuzikologija, biomuzikologija, kognityvinė muzikologija ir kitomis. Pastarųjų studijos nerengia menininkų, tačiau įgalina teikti kokybiškas tarpdalykines studijas, kurioms yra būtina muzikavimo praktikos patirtis, taip pat reikia turėti muzikinio išsilavinimo pagrindus. Per tokias studijas muzika tyrinėjama kaip ekspresyvi žmonijos komunikacijos terpė, psichofiziologinių pojūčių, estetinių išgyvenimų ir filosofinių samprotavimų objektas, siejamas su muzikos meno funkcionavimo prasmės paieškomis, jo poveikio žmogui reikšmės aiškinimu. Tokia mokslų jungtis studijose rodo muzikos meno studijų įvairovės perspektyvą, siejamą su galimybe derinti skirtingas studijų sritis ar kryptis, surandant naujas meno teorijos ir praktikos sąsajas, naudingas ir menui, ir mokslui.
18. Didelę istorinę patirtį, susiformavusias tradicijas ir metodikas turi muzikos bei pedagogikos mokslų sąsajos. Muzikos pedagogika yra reikšminga meninio vaikų ir jaunimo ugdymo ir auklėjimo priemonė. Muzikinis ugdymas teigiamai veikia emocijas, lavina kūrybiškumą, skatina puoselėti dvasines vertybes, supažindina su pasaulio muzikinėmis kultūromis, ugdo pagarbą tautinėms tradicijoms ir toleranciją kitoms kultūroms.
19. Šiuolaikiniame pasaulyje į muzikos studijų aprėptį integruojamos modernios technologijos, kurios naudojamos naujiems kūrybiniams eksperimentams ir sprendimams (elektroninė muzika) įgyvendinti, muzikai įgarsinti ir fiksuoti, pramoginės muzikos plėtrai, garso archyvams skaitmeninti, kino filmų ir renginių garsiniam apipavidalinimui ir panašiai.
20. Muzikos krypties kvalifikacinis laipsnis parodo, kad studentas geba naudotis muzikiniu raštu, yra įgijęs specializuotų įgūdžių groti muzikos instrumentu, dainuoti, diriguoti, kurti muziką, atlikti muzikinių tekstų tyrimus. Siekdamas platesnių karjeros galimybių, studentas gali papildyti savo išsilavinimą muzikos pedagogo, muzikos vadybininko, garso režisieriaus ar kitomis kompetencijomis.
21. Muzikos studijos, veikiamos modernios visuomenės poreikių, keičia savo formas ir metodus, tampa įvairesnės. Kiekviena aukštoji mokykla, suteikdama muzikos krypties kvalifikacinį laipsnį, privalo prisiimti moralinę atsakomybę už studijų turinį, jų koreliaciją su darbo rinkos poreikiais ir suteikiamo laipsnio atitiktį parengto specialisto kvalifikacijai.
22. Pagrindiniai muzikos krypties kvalifikacinio laipsnio skiriamieji bruožai:
22.3. Gebėjimas skaityti ir nagrinėti grafinius ir akustinius muzikinius tekstus iš natų ir iš klausos;
22.4. Gebėjimas nagrinėti muzikos struktūrą ir panaudoti muzikinę medžiagą kuriant, atliekant muziką, ją analizuojant ir vertinant;
22.5. Gebėjimas panaudoti muzikinės klausos ir muzikos rašto pažinimo įgūdžius kalbant apie muziką ir pristatant kūrybines idėjas;
22.7. Gebėjimas suprasti muzikos meno funkcionavimo visuomenėje ir muzikinės veiklos sąveiką istorijos raidoje;
23. Tipinės muzikos krypties studijų absolvento darbo vietos yra tokios: simfoniniai, kameriniai, styginių, pučiamųjų orkestrai, operos ir baleto, muzikiniai, dramos teatrai, kameriniai ansambliai, džiazo ir populiariosios muzikos kolektyvai, radijas ir televizija, individuali laisvai samdomų menininkų praktika, darbas kūrybinių industrijų sektoriuje. Gretutinės kitų krypčių ar sričių studijos praplečia profesinės karjeros galimybes mokslinės, vadybinės, pedagoginės ar kitos veiklos srityse.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
24. Studijų rezultatais apibūdinamos muzikos krypties studijas baigusio specialisto įgytos žinios, įgūdžiai ir kompetencijos, kurios yra svarbios visoms muzikos krypties studijų programoms. Bendrieji ir specialieji studijų rezultatai yra integruoti ir aprėpia visą muzikos specialisto profesijos lauką.
25. Pagrindinis muzikos krypties studijų tikslas ir rezultatas yra kūryba ir kūrybingumas, ugdomi įgyjant žinių, lavinant meninius ir kūrybinius įgūdžius bei komunikuojant.
27. Universitetinių pirmosios pakopos muzikos krypties studijų rezultatai pateikiami Aprašo 2 priede.
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
29. Dėstymas – tai kryptingas žinių perdavimas ir gebėjimų ugdymas įgalinant studentą būti atsakingą už profesionalumo siekį studijų metu ir savarankiškoje profesinėje veikloje, pasibaigus studijoms. Dėstymas ir studijavimas (mokymasis) turi būti pagrįsti aiškiais dėstytojo suformuluotais ir studento užsibrėžtais tikslais, studijų metodų (dėstymo ir studijavimo) pasirinkimas turi užtikrinti studijų rezultatų pasiekimo galimybę.
30. Dėstymo metodai turi derėti su mokymosi visą gyvenimą koncepcija, kuri reikalauja studijų procese ugdyti studentų nuolatinio tobulėjimo poreikį. Tad studentai turi įgyti mokėjimo mokytis įgūdžių, rasti ir atrinkti reikiamą informaciją, ją analizuoti, nuolat plėsti akiratį, kritiškai vertinti savo meninio tobulėjimo raidą, būti atsakingi už savo studijų eigą ir jų rezultatus.
31. Muzikos krypties studijose dėstymas ir studijavimas turi būti paremti plačiomis muzikos kultūros istorijos žiniomis, muzikinio gyvenimo aktualijomis ir siejami su kultūros apskritai bei kitų meno šakų kontekstu. Dėstymas turi būti orientuotas į žinių sisteminimą ir analizę, individualaus meninio požiūrio formavimą, kūrybinių gebėjimų puoselėjimą. Jis turi užtikrinti studentams galimybę tobulinti techninius muzikos atlikimo įgūdžius (jei tokie numatomi), ugdyti meninį artistinį individualumą.
32. Privaloma, kad muzikos krypties studijos garantuotų studentams sąlygas studijų metu įgyti sceninės patirties, kad studentai būtų įtraukti į viešą koncertinę veiklą, ugdančią menines ir artistines muziko savybes ir gebėjimą bendrauti su įvairia klausytojų auditorija. Skatintinas studentų dalyvavimas įvairiuose ir skirtingo lygmens atlikimo ir (ar) kūrybos konkursuose.
33. Individualizuotas muzikos krypties studijų pobūdis ir siekiamybė ugdyti studento meninę individualybę reikalauja, kad, derinantis prie konkrečios studijų specializacijos, studento asmeninių ypatybių ir siekiamo meninio rezultato, studijų procese būtų taikomi įvairūs integruoti, individualiai parenkami ugdymo metodai.
34. Siekiant profesinių studijų rezultatų, turi būti taikomi ugdymo metodai, kurie:
34.1. Apima įvairias darbo formas: muzikos atlikimą, kūrybinius eksperimentus, muzikos klausymą ir kritinį vertinimą, kūrinių analizę ir aptarimą;
34.2. Žadina studentų motyvaciją, aktyvumą, smalsumą, savarankiškumą, iniciatyvą, atsakomybę už savo veiklos rezultatus;
35. Privaloma, kad siekiant pagrindinių profesinių studijų rezultatų dėstomieji dalykai būtų dėstomi individualių ir (ar) grupinių užsiėmimų, kūrybinių praktikumų, meistriškumo kursų ir kitomis meninę saviraišką skatinančiomis formomis.
36. Siekiant profesinių studijų rezultatų, taip pat gali būti taikomi šie specifiniai muzikos krypties studijų metodai: kūrybinis seminaras, repeticija, perklausa, kūrybinių darbų pristatymas, koncertas, rečitalis.
37. Siekiant bendrųjų studijų rezultatų, gali būti taikomi įvairūs studijų metodai:
37.1. Aktyvieji metodai, pavyzdžiui, problemų analizės ir sprendimų užsiėmimai, ataskaitos ar pranešimo rengimas, diskusija, projektinė veikla, tiriamasis darbas ir kiti metodai, orientuoti į aktyvų, savarankišką studijavimą;
37.2. Interaktyvieji metodai, pavyzdžiui, modulio (dalyko) elektroniniai mokymo kursai, konferencijos, naudojant virtualiąsias aplinkas, internetinius mokymo medžiagos puslapius, vaizdo paskaitų produktus ir kita;
38. Skirtingų pakopų studijose gali būti taikomi tie patys metodai, tačiau pateikiamų užduočių turinys, sudėtingumo laipsnis, studento savarankiškumo raiškos lygmuo ir kita turi sietis su atitinkamos pakopos studijų rezultatų (žinių ir gebėjimų) reikalavimais.
39. Studijų pasiekimų vertinimo sistema turi suteikti galimybę stebėti, kaip siekiama rezultato, laiku nustatyti nukrypimus, palaikyti grįžtamąjį ryšį, kurti patikslinimo galimybę.
40. Aukštoji mokykla, nustatydama vertinimo tvarką, suteikia teisę dėstytojui rinktis dėstymo ir vertinimo metodus.
41. Semestro pradžioje modulio (dalyko) dėstytojas privalo supažindinti studentus su studijų tikslais ir laukiamais rezultatais, modulio (dalyko) studijų turiniu (programa), studijų rezultatų vertinimo struktūra (tarpinių atsiskaitymų reikalavimais, įtaka galutiniam vertinimui, nuostatomis, kokiems rezultatams esant, teks kartoti modulio (dalyko) kursą arba bus galima pakartoti atsiskaitymą ir panašiai).
42. Studijų pasiekimams vertinti gali būti naudojamas kaupiamasis (studijų rezultatai vertinami tarpiniais atsiskaitymais), kolegialusis (studijų rezultatus vertina atitinkamos srities vertinimo komisija), diagnostinis (atliekamas, norint išsiaiškinti studento pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį) vertinimas.
43. Studijų rezultatams vertinti gali būti taikomi tokie vertinimo metodai:
43.1. Kūrybinių ar meninių studijų rezultatams vertinti – praktinių įgūdžių pristatymas, atlikimo technikos įskaita, perklausa, koncertas, rečitalis, kūrybinio projekto pristatymas ir (ar) atlikimas;
44. Baigiamasis studijų rezultatų vertinimas turi sudaryti sąlygas pasiektų studijų rezultatų lygmeniui įvertinti ir įgyjamam kvalifikaciniam laipsniui patvirtinti. Jis turi susidaryti iš dviejų dalių:
44.1. Iš parengtos meninės arba kūrybinės programos ar projekto (diferencijuoto pagal bakalauro ar magistro studijų pakopą) viešo atlikimo ir (ar) pristatymo;
44.2. Iš rašto darbo:
44.2.1. Siekiant įgyti profesinio bakalauro laipsnį, bakalauro laipsnį – darbų aplankas - tikslingai sudarytas darbų rinkinys, iliustruojantis pasiektus studijų rezultatus ir meninius atitinkamos studijų krypties pasiekimus, pagrįstas savianalize;
46. Privaloma, kad visi meninio pobūdžio (atlikimo, kūrybos) studijų rezultatai būtų vertinami kolegialiai, dalyvaujant ne mažiau kaip 3 dėstytojams menininkams.
47. Studijų metu yra privaloma garantuoti abipusės grįžtamosios informacijos teikimą:
48. Studentai grįžtamąją informaciją apie savo pasiekimus turi gauti laiku, atliktų darbų ir studijavimo pasiekimų įvertinimas turi būti lydimas konstruktyvių komentarų, grįstų aiškiais vertinimo kriterijais.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
50. Studijų programos turinys privalo:
50.1. Atitikti specializaciją ir būti aktualus studento, būsimųjų darbdavių ir visuomenės poreikių požiūriu;
50.2. Suteikti pakankamai galimybių lavinti specialiuosius gebėjimus, susijusius su muzikos kūryba, kūrybiniais projektais, muzikos atlikimu ir interpretacija;
50.3. Kompleksiškai derinti praktinių gebėjimų lavinimą su teorijos apie muzikinę medžiagą, instrumentus ir muzikos procesus studijomis, muzikos teorijos, istorijos ir kultūros kontekstų pažinimu;
50.5. Užtikrinti bendrųjų kompetencijų lavinimo galimybes: gebėjimą komunikuoti ir bendradarbiauti, rodyti iniciatyvą ir veržliai įsijungti į kultūrinį visuomenės gyvenimą;
51. Studijų programą sudarantys moduliai (dalykai) turi būti aktualūs, dėstomi taikant šiuolaikinę metodiką, parenkant optimaliausius ir efektyviausius mokymo būdus, panaudojant moderniausias technologines galimybes ir priemones.
52. Studijų programos turi suteikti studentams pakankamai galimybių pasirinkti modulius (dalykus), įgyti papildomų žinių ir įgūdžių ar pagilinti turimas kompetencijas.
53. Studijų programos turi būti periodiškai atnaujinamos tobulinant studijų kokybę ir atsižvelgiant į studentų, darbdavių poreikius, muzikos meno, mokslo bei technologijų naujoves.
54. Dėstytojai turėtų būti aktyvūs menininkai, dalyvaujantys koncertiniame gyvenime, ar mokslininkai, skelbiantys straipsnius pripažintuose mokslo leidiniuose. Jie dalijasi turima patirtimi, kolegiškai ir dalykiškai bendrauja, teikia paramą studijuojant, bendradarbiauja kūrybiniuose ir mokslo projektuose, geba motyvuoti studentus siekti geresnių rezultatų.
55. Vykdant muzikos krypties studijų programas, būtina tokia materialioji bazė:
55.1. Muzikos instrumentai, atitinkantys vykdomas studijų programas ir specializacijas. Aukštoji mokykla turėtų suteikti galimybę studentams, kurie yra nepajėgūs įsigyti muzikos instrumentų, juos nuomotis;
55.2. Akustikos, higienos ir darbo saugos reikalavimus atitinkančios auditorijos teorinėms paskaitoms, individualiems ir grupiniams praktiniams užsiėmimams, koncertų salė (salės);
55.3. Specializuotos mokymo auditorijos ir laboratorijos, įrengtos pagal konkrečios studijų programos ar jos šakos poreikius, aprūpintos reikalinga kompiuterine, programine įranga, aparatūra, muzikos instrumentais ir kita. Specializuotų auditorijų pobūdis ir skaičius priklauso nuo aukštosios mokyklos vykdomų programų ir studentų skaičiaus;
55.4. Garso įrašų studija (studijos) su modernia įranga. Studijų skaičius priklauso nuo vykdomų studijų programų specifikos ir aukštosios mokyklos poreikių daryti meistriškumo kursų, paskaitų, repeticijų, koncertų, operos spektaklių ir panašius įrašus;
55.5. Biblioteka, skaitykla (skaityklos) su kryptingai sukomplektuotais natų, muzikos teorijos ir istorijos, mokslinės bei kitos specialiosios literatūros fondais, skaitmeniniu katalogu. Siektina, kad studijų literatūra būtų skaitmeninama ir kad studentai, turėdami interneto prieigą, fondais galėtų naudotis namuose;
55.6. Interneto prieiga prie visateksčių specializuotų duomenų bazių, atitinkančių vykdomų studijų programų poreikius;
56. Tinkamai įrengtų auditorijų skaičius turi suteikti galimybę formuoti racionalų tvarkaraštį, užtikrinti pakankamai laiko studentų savarankiškam darbui.
57. Muzikos instrumentai, bibliotekos ir garso bei vaizdo įrašų fondai turi būti nuolat atnaujinami.
58. Profesinės praktikos reikalavimai:
58.1. Praktikos vieta turi atitikti konkrečios studijų programos keliamus reikalavimus: kokybiškos praktikai atlikti būtinos priemonės (muzikos instrumentai, techninė įranga, akustinės sąlygos ir panašiai), higienos ir darbo saugos reikalavimus atitinkančios sąlygos, reikiamas materialinis aprūpinimas, suplanuotas praktikos atlikimo grafikas;
58.2. Jeigu profesinė praktika yra savarankiškas dalykas, susijęs su baigiamuoju darbu, jos atlikimo vieta turi atitikti kūrybinio projekto sąlygas, siejamas su baigiamojo darbo tema ir būti panaši į tas darbo vietas, kuriose dirbti rengiamas absolventas. Institucija turi pasiūlyti studentams galimų praktikos vietų sąrašą. Tai gali būti toje pačioje institucijoje suformuota praktikos vieta (panaudojamos esamos, studijoms skirtos, patalpos) ar socialinių partnerių, su kuriais sudarytos bendradarbiavimo sutartys, pasiūlytos praktikos vietos;
59. Aukštoji mokykla turi teikti visą būtiną su studijomis susijusią informaciją apie studijų programas, jų tikslus ir studijų rezultatus, teikiamas kvalifikacijas ir studijų kokybę, studijų planus, paskaitų ir egzaminų tvarkaraščius, modulių (dalykų) aprašus ir panašiai. Informacija pateikiama viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje ar intranete.
VI SKYRIUS
PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS
60. Puikus pasiekimų lygmuo:
60.1. Muzikos studijų krypties aprėpties supratimas yra išsamus, didesnis už tą informaciją, kuri suteikiama programos studijų metu. Įgytos muzikos žinios, įgūdžiai, meninis suvokimas ir kompetencijos visapusiškai pritaikomi tolesnėse ar tarpdalykinėse studijose ir naujose profesinės veiklos aplinkose. Kompleksiškai ir savarankiškai sprendžiamos su studijų kryptimi susijusios problemos. Naujų žinių ir įgūdžių įgyjama greitai ir užtikrintai;
60.2. Muzikos istorijos, teorijos, technologijų ir procesų konteksto supratimas yra puikus. Tinkamai parenkami, sklandžiai pritaikomi ir išsamiai pagrindžiami muzikinės veiklos metodai atliekant kūrybinę, inovatyvią artistinę ar tiriamosios veiklos praktiką;
60.3. Naujos informacijos ir jos šaltinių kaupimas, sprendimų paieška ir interpretacija siejasi su originalia ir plačia individualios veiklos erdve, apimančia humanistinėmis nuostatomis grįstus meninius, etinius, socialinius veiklos aspektus;
60.4. Muzikinė veikla bei kūrybiniai projektai planuojami, įgyvendinami ar aprašomi pritaikant inovatyvias ir tinkamiausias kūrybinio sumanymo įgyvendinimo priemones bei koncepcijas. Atsiskleidžia originalus mąstymas, savitas menininko profilis, puikus profesinės veiklos srities išmanymas;
60.5. Parodomas profesinis meistriškumas, puikus meno technologijų įvaldymas, reaguojant į nuolatinius veiklos konteksto pokyčius bei iššūkius, suvokiant atsakomybę už savo veiklos kokybę;
60.6. Puikūs bendrieji mokėjimai, aukšto lygmens profesiniai įgūdžiai ir gebėjimas muzikinės lyderystės žinias efektyviai taikyti profesinėje veikloje rodo perspektyvą ženkliai įsilieti į artistinį meno pasaulį;
61. Tipinis pasiekimų lygmuo:
61.1. Muzikos studijų krypties aprėpties supratimas yra geras, tačiau apsiribojama tuo, kas pateikiama studijų programoje. Absolventas geba įgytas muzikos žinias, įgūdžius, kompetencijas ir meninį suvokimą taikyti tolesnėse ar tarpdalykinėse studijose ir naujuose profesinės veiklos kontekstuose, yra pasirengęs spręsti su studijų kryptimi susijusias problemas. Lengvai įgyja naujų žinių;
61.2. Muzikos istorijos, teorijos, technologijų ir procesų konteksto supratimas yra geras. Geba pasirinkti muzikinės veiklos metodus, atlikdamas kūrybinę, inovatyvią artistinę ar tiriamosios veiklos praktiką;
61.3. Naujos informacijos ir jos šaltinių kaupimas, sprendimų paieška ir interpretacija siejasi su pakankamai plačia individualios veiklos erdve, apimančia humanistinėmis nuostatomis grįstus meninius, etinius, socialinius veiklos aspektus;
61.4. Muzikinė veikla bei kūrybiniai projektai planuojami, įgyvendinami ar aprašomi gebant pritaikyti kūrybinio sumanymo įgyvendinimo priemones ir koncepcijas. Atsiskleidžia geras profesinės veiklos srities išmanymas;
61.5. Parodomas profesinis pasirengimas, geras meno technologijų įvaldymas, reaguojant į nuolatinius veiklos konteksto pokyčius bei iššūkius, suvokiant atsakomybę už savo veiklos kokybę;
61.6. Geri bendrieji mokėjimai, profesiniai įgūdžiai ir gebėjimas meninę patirtį bei lyderystės savybes taikyti profesinėje veikloje rodo perspektyvą įsilieti į artistinį meno pasaulį;
62. Slenkstinis pasiekimų lygmuo:
62.1. Muzikos studijų krypties aprėpties supratimas yra bazinis. Suvokiama, kokias bendrąsias muzikos žinias, įgūdžius ir meninius principus galima taikyti tolesnėse ar tarpdalykinėse studijose ir naujose profesinės veiklos situacijose, tačiau gali trūkti žinių ir pasitikėjimo, kaip tas žinias pritaikyti, spręsti su studijų kryptimi susijusias problemas;
62.2. Muzikos istorijos, teorijos, technologijų ir procesų konteksto supratimas yra bazinis. Gali būti reikalinga pagalba pasirenkant muzikinės veiklos metodus, atliekant kūrybinę, inovatyvią artistinės veiklos praktiką;
62.3. Naujos informacijos ir jos šaltinių kaupimas, sprendimų paieška ir interpretacija siejasi su ribota individualios veiklos erdve;
62.4. Vykdant muzikinę veiklą bei kūrybinius projektus, gali būti susiduriama su sunkumais, kuriems įveikti gali prireikti išorės pagalbos;
62.5. Profesinis išmanymas reaguojant į nuolatinius veiklos konteksto pokyčius bei iššūkius, atsakomybės už savo veiklos kokybę suvokimas yra paviršutiniškas, tačiau gali būti tinkamai demonstruojamas konkrečiose praktinės veiklos srityse;
62.6. Bendrieji mokėjimai, profesiniai įgūdžiai ir gebėjimas meninę patirtį taikyti profesinėje veikloje atsiskleidžia tik tam tikrose situacijose;
Muzikos studijų krypties aprašo
1 priedas
KOLEGINIŲ MUZIKOS KRYPTIES STUDIJŲ REZULTATAI
| Kategorijos pagal veiklos funkcijas |
Žinios |
Įgūdžiai / gebėjimai |
Kompetencijos |
| Studentas, baigęs studijas, turėtų |
|||
| 1. Muzikos kūryba, kūrybiniai projektai, atlikimas ir interpretacija |
1.1. Gerai žinoti pasirinktos muzikos srities (muzikos kūrybos ar atlikimo meno ar garso technologijų) specifikos pagrindus. |
1.2. Gebėti įgudusiai atskleisti sumanytą idėją pagal pasirinktą veiklos sritį – kurdamas muziką, ją atlikdamas arba įgyvendindamas kūrybinius projektus. |
1.3. Gebėti panaudoti studijų metu įgytas žinias ir įgūdžius, plėtodamas kūrybinę veiklą kintančiomis aplinkybėmis. |
| 2. Muzikinės medžiagos, instrumentų ir procesų supratimas ir valdymas:
|
2.1. Gerai pažinti pasirinktos muzikinės srities medžiagą (muzikos kūrinius, jų įrašus, informacijos šaltinius, akustikos pagrindus, garso, muzikos instrumentų savybes, jų specifiką ir kita.) ir jos panaudojimo galimybes kūrybiniuose procesuose. |
2.2. Gebėti: 2.2.1. kūrybiškai panaudoti turimas žinias, siekdamas profesinio meistriškumo – gebėti savarankiškai analizuoti muziką ar technologiniam kūrybiniam projektui reikalingą medžiagą, mokytis, įsiminti, repetuoti ir įgyvendinti idėją. 2.2.2. naudoti muzikinį raštą, ypač pasirinktos muzikos srities formas. |
2.3. Gebėti studijose įgytas žinias ir patirtį kūrybiškai panaudoti praktinėje veikloje.
|
| 3. Muzikos teorijos, istorijos ir kultūros kontekstų pažinimas:
|
3.1. Žinoti visuotinę muzikos istoriją ir ryškiausius muzikos kūrinius, muzikos teorijos pagrindus, kūrinių analizės principus, pagrindinį savo specializacijos repertuarą.
|
3.2: Gebėti: 3.2.1. kūrybinėje praktikoje laisvai naudotis pasirinktos muzikinės srities ar stiliaus muzikine medžiaga, formuoti asmeninį repertuarą ar įgyvendinti kūrybinius projektus, kritiškai vertinti savo galimybes. 3.2.2. susirasti reikalingos informacijos, pasitelkti tradicinius ir modernius informacijos šaltinius ir panaudoti juos kūrybinėje praktikoje. |
3.3. Gebėti plėsti studijų metu įgytą patirtį ir įgūdžius, lavinti kritinį mąstymą, toliau kaupti pasirinktos muzikos srities žinias. |
| 4. Kūrybingumas: |
4.1. Žinoti kūrybinių sumanymų pagal pasirinktą specializaciją įgyvendinimo metodologiją ir galimybes, gebėti pasirinkti ir pritaikyti tinkamiausias kūrybinio sumanymo įgyvendinimo priemones. |
4.2. Gebėti kurti idėjas, kūrybiškai eksperimentuoti savo profesinės veiklos erdvėje, taikyti naujas veiklos formas pasirinktam meniniam kontekstui. |
4.3. Gebėti plėsti per studijas įgytą patirtį, orientuotis į muzikos meno tendencijas, veiklos galimybių profesiniame pasaulyje ateitį. |
| 5. Komunikatyvumas, bendradarbiavimas ir tarpdalykinė veikla: |
5.1.. Žinoti: 5.1.1. bendruosius komunikacijos principus ir kūrybinio bendradarbiavimo galimybes, vykdydamas kolektyvines muzikines ir organizacines veiklas. 5.1.2. psichologijos pagrindus, įgalinančius užmegzti kontaktą su kūrybos partneriais ir įvairia klausytojų auditorija. |
5.2.. Gebėti: 5.2.1. greitai prisitaikyti, saugiai dirbti ir vykdyti kūrybinius sumanymus įvairios sudėties ir apimties muzikiniuose kolektyvuose. 5.2.2. sklandžiai ir logiškai pristatyti savo muzikinę veiklą. 5.2.3. bendrauti su įvairaus amžiaus ir poreikių auditorija. |
5.3. Gebėti produktyviai bendradarbiauti įgyvendindamas muzikinius ar tarpdalykinius projektus. |
| 6. Iniciatyvumas ir verslumas:
|
6.1. Žinoti 6.1.1. finansų tvarkymo pagrindus, verslo ir teisės normas, susijusias su muziko profesija. 6.1.2. apie muziko profesijos pasirinktoje veiklos srityje funkcionavimą visuomenėje, kultūros ir kūrybinėse industrijose. |
6.2. Gebėti inicijuoti ir vykdyti muzikinę veiklą ir panaudoti savo profesinį pasirengimą. |
6.3. Gebėti pasinaudoti visais galimais ištekliais, inicijuodamas kūrybinės veiklos projektus. |
| 7. Muzikos specialisto vaidmens žmogaus ir visuomenės gyvenime bei kultūroje supratimas:
|
7.1. Suprasti pasirinktos muzikos meno srities vaidmenį, poveikį ir reikšmę individo ir visuomenės gyvenime bei šios veiklos sąsajas su kitomis meno ir žmogaus veiklos formomis. |
7.2. Gebėti praktiškai taikyti pasirinktos muzikos srities meninius ir kūrybinius įgūdžius, puoselėdamas humanistines vertybes. |
7.3. Gebėti per studijas įgytą patirtį taikyti kūrybinėje veikloje, laikydamasis etikos principų, siekdamas žmonių gerovės, puoselėdamas visuomenės kultūrinį ar meninį išprusimą, tausodamas savo ir kūrybos partnerių sveikatą. |
__________________________
Muzikos studijų krypties aprašo
2 priedas
UNIVERSITETINIŲ PIRMOSIOS PAKOPOS MUZIKOS KRYPTIES STUDIJŲ REZULTATAI
| Kategorijos pagal veiklos funkcijas |
Žinios |
Įgūdžiai / gebėjimai |
Kompetencijos |
| Studentas, baigęs studijas, turėtų |
|||
| 1. Muzikos kūryba, kūrybiniai projektai, atlikimas ir interpretacija: |
1.1. Gerai žinoti muzikos kūrybos ar atlikimo meno ar garso technologijų specifikos pagrindus. |
1.2. Gebėti įgudusiai atskleisti sumanytą idėją pagal pasirinktą veiklos sritį – kurdamas muziką, ją atlikdamas arba įgyvendindamas kūrybinius projektus. |
1.3. Gebėti panaudoti studijų metu įgytas žinias ir įgūdžius, plėtodamas kūrybinę veiklą kintančiomis aplinkybėmis. |
| 2. Muzikinės medžiagos, instrumentų ir procesų supratimas ir valdymas:
|
2.1. Gerai pažinti: 2.1.1. muzikinę medžiagą (muzikos kūrinius, jų įrašus, informacijos šaltinius, akustikos pagrindus, garso, muzikos instrumentų savybes, jų specifiką ir kita) ir jos panaudojimo galimybes kūrybiniuose procesuose. 2.1.2. supančią aplinką ir aplinkybes, kurios turi įtakos meninei veiklai ir kūrybai. |
2.2. Gebėti: 2.2.1. kūrybiškai panaudoti turimas žinias, siekdamas profesinio meistriškumo – gebėti savarankiškai analizuoti muziką ar technologiniam kūrybiniam projektui reikalingą medžiagą, mokytis, įsiminti, repetuoti ir įgyvendinti idėją. 2.2.2. naudoti muzikinį raštą. 2.2.3. naudoti netradicinius muzikinių idėjų įgyvendinimo būdus ir formas, peržengiančias tradicinio natų rašto galimybes. |
2.3. Gebėti studijose įgytas žinias ir patirtį kūrybiškai panaudoti praktinėje veikloje.
|
| 3. Muzikos teorijos, istorijos ir kultūros kontekstų pažinimas:
|
3.1. Gerai žinoti visuotinę muzikos istoriją ir ryškiausius muzikos kūrinius, muzikos teorijos pagrindus, kūrinių analizės principus, pagrindinį savo specializacijos repertuarą.
|
3.2. Gebėti: 3.2.1. kūrybinėje praktikoje laisvai naudotis skirtingų stilių muzikine medžiaga, formuoti asmeninį repertuarą ar įgyvendinti kūrybinius projektus, kritiškai vertinti savo galimybes. 3.2.2. susirasti reikalingos informacijos, pasitelkdamas tradicinius bei modernius informacijos šaltinius ir panaudoti juos kūrybinėje praktikoje. |
3.3. Gebėti plėsti studijuojant įgytą patirtį ir įgūdžius, lavinti kritinį mąstymą, toliau kaupti muzikos žinias ir gilintis į sritis, tiesiogiai nesusijusias su muzika. |
| 4. Kūrybingumas: |
4.1. Žinoti kūrybinių sumanymų pagal pasirinktą specializaciją įgyvendinimo metodologiją ir galimybes, gebėti pasirinkti ir originaliai taikyti tinkamiausias kūrybinio sumanymo įgyvendinimo priemones. |
4.2. Gebėti kurti idėjas, kūrybiškai eksperimentuoti savo veiklos erdvėje, lavinti fantaziją, rasti būdų ir formų, kaip būtų galima veikti neįprastomis meninės veiklos aplinkybėmis. |
4.3. Gebėti plėsti per studijas įgytą patirtį, orientuojantis į muzikos meno perspektyvas, veiklos galimybių profesiniame pasaulyje ateitį. |
| 5. Komunikatyvumas, bendradarbiavimas ir tarpdalykinė veikla: |
5.1. Žinoti: 5.1.1. bendruosius komunikacijos principus ir kūrybinio bendradarbiavimo galimybes, vykdydamas kolektyvines muzikines ar su muzika nesusijusias veiklas. 5.1.2. psichologijos pagrindus, įgalinančius užmegzti kontaktą su kūrybos partneriais bei įvairių klausytojų auditorija. |
5.2. Gebėti: 5.2.1. greitai prisitaikyti, dirbti ir vykdyti kūrybinius sumanymus įvairios sudėties ir apimties kolektyvuose, muzikos ir tarpdalykinėse veiklose. 5.2.2. sklandžiai ir logiškai kalbėti bei rašyti apie muziką ir muzikinio gyvenimo aktualijas. 5.2.3. bendrauti su įvairaus amžiaus ir poreikių auditorija, panaudodamas atitinkamas strategijas. |
5.3. Gebėti produktyviai bendradarbiauti ar vadovauti veiklai, kai įgyvendinami muzikiniai ar tarpdalykiniai projektai. |
| 6. Iniciatyvumas ir verslumas:
|
6.1. Žinoti: 6.1.1. finansų tvarkymo pagrindus, verslo ir teisės normas, susijusias su muziko profesija. 6.1.2. apie muziko profesijos funkcionavimą visuomenėje, kultūros ir kūrybinėse industrijose. |
6.2. Gebėti inicijuoti ir vykdyti muzikinę veiklą ir panaudoti savo profesinį pasirengimą, sukurdamas veiklos ir darbo galimybes sau ir partneriams. |
6.3. Gebėti pasinaudoti visais galimais ištekliais, inicijuoti kūrybinės veiklos projektus ir sukurti verslo struktūras. |
| 7. Muzikos specialisto vaidmens žmogaus ir visuomenės gyvenime bei kultūroje supratimas:
|
7.1. Suprasti muzikos meno vaidmenį, poveikį ir reikšmę individo ir visuomenės gyvenime bei muzikinės veiklos sąsajas su kitomis meno šakomis ir žmogaus veiklos formomis. |
7.2. Gebėti praktiškai taikyti meninius ir kūrybinius įgūdžius, puoselėdamas humanistines vertybes. |
7.3. Gebėti studijų metu įgytą patirtį taikyti kūrybinėje veikloje, laikydamasis etikos principų, siekdamas žmonių gerovės, puoselėdamas visuomenės kultūrinį ar meninį išprusimą, tausodamas savo ir kūrybos partnerių sveikatą. |
________________________
Muzikos studijų krypties aprašo
3 priedas
UNIVERSITETINIŲ ANTROSIOS PAKOPOS MUZIKOS KRYPTIES STUDIJŲ REZULTATAI
| Kategorijos pagal veiklos funkcijas |
Žinios |
Įgūdžiai / gebėjimai |
Kompetencijos |
| Studentas, baigęs studijas, turėtų |
|||
| 1. Muzikos kūryba, kūrybiniai projektai, atlikimas ir interpretacija: |
1.1. Įgyti specializuotų ar individualiai išskirtinių žinių apie muzikos kūrybos, kūrybinės veiklos ir atlikimo meno procesus ir koncepcijas. |
1.2. Gebėti meistriškai ir profesionaliai kurti arba atlikti muziką ar kūrybinius darbus, atskleisdamas individualią meninę koncepciją. |
1.3. Parodyti išsilavinusios asmenybės savybes – gebėjimą profesionaliai naudotis studijų metu įgytomis žiniomis ir įgūdžiais, plėtoti veiklą situacijose, kurios reikalauja kompleksinio požiūrio, kūrybiškumo ir gebėjimo mąstyti strategiškai. |
| 2. Muzikinės medžiagos, instrumentų ir procesų supratimas ir valdymas: |
2.1. Įgyti specializuotų žinių apie muzikinę medžiagą, muzikos kūrybos ir atlikimo techniką, muzikos technologijas, aplinką ir kontekstus, kuriuose plėtojama muzikinė veikla. |
2.2. Gebėti realizuoti individualų kūrybinį sumanymą, parodydamas specializuotą meninį meistriškumą, susijusį su muzikinės medžiagos ir jos procesų supratimu bei valdymu. |
2.3. Gebėti naudotis studijų metu įgytomis žiniomis ir įgūdžiais, meninės veiklos patirtimi ir gebėti ją pritaikyti tada, kai aplinkybės yra naujos. |
| 3. Muzikos teorijos, istorijos ir kultūros kontekstų pažinimas:
|
3.1. Turėti specializuotų žinių ir kritinio mąstymo įžvalgų vienoje ar daugiau mokslo ir meno pažinimo sričių, tiesiogiai susijusių su vykdomais kūrybiniais ar tiriamaisiais projektais. |
3.2.. Gebėti: 3.2.1. visapusiškai plėsti ir gilinti reprezentacinį savo specializacijos repertuarą ar kūrybinių projektų aplanką arba specializuotis vienoje srityje. 3.2.2. meistriškai ir laisvai naudotis turimu kūrybiniu arba meniniu repertuaru ar kūrybinių projektų aplanku arba turėti specializuotų, unikalių vienos srities muzikinės veiklos įgūdžių. 3.2.3. naudotis specializuotais įgūdžiais, ieškodamas reikiamos informacijos savo profesiniam akiračiui plėsti, pasirinkdamas tinkamiausius informacijos šaltinius ir pritaikydamas įgytas individualios muzikinės veiklos žinias. |
3.3. Gebėti plėtoti meninę patirtį, įgytą muzikos studijų metu, panaudojant turimas žinias kritiniam vertinimui įvairių kultūrinių kontekstų veiklose, taip pat veiklose, tiesiogiai nesusijusiose su muzika. |
| 4. Kūrybingumas:
|
4.1. Gebėti parodyti specializuotų žinių suformuotas koncepcijas ir darbo metodus, taikomus originaliems kūrybinės praktikos sprendimams. |
4.2. atskleisti specializuotus inovatyvios kūrybinės ar tiriamosios veiklos įgūdžius, padedančius formuoti naują požiūrį ir įžvalgas, susijusias su muziko profesija ir muzikinės veiklos praktika. |
4.3. Gebėti plėtoti kūrybinę patirtį, įgytą muzikos studijų metu, formuoti naują supratimą ir įžvalgas, atsižvelgdamas į visuomenės poreikius. |
| 5. Komunikatyvumas, bendradarbiavimas ir tarpdalykinė veikla: |
5.1. Žinoti ir gebėti kritiškai vertinti muzikos ir kitų žmogaus veiklos sričių sąveikos galimybes, gebėti surasti lankstaus bendradarbiavimo ir dalyvavimo bendruose projektuose būdus, plėtodamas kūrybinę ar tiriamąją veiklą. |
5.2.. Gebėti: 5.2.1. vadovauti muzikų kolektyvui (ansambliui, chorui ar orkestrui), jeigu tai susiję su pasirinkta specializacija, arba kūrybinių projektų partneriams. 5.2.2. brandžiai ir sumaniai kalbėti ir rašyti apie muziką, muzikinę ar kūrybinę veiklą ir savo profesiją. 5.2.3. meistriškai įgyvendinti ar atlikti savo kūrybinį darbą ir artistiškai (jeigu tai susiję su muzikos atlikimu scenoje) pateikti jį publikai; 5.2.4. Gebėti kūrybiškai panaudoti bendradarbiavimo su kitų sričių specialistais patirtį ir perteikti ją kitiems. |
5.3. Gebėti plėsti studijų metu įgytą patirtį, aktyviai ir savarankiškai vykdydamas meninę veiklą ir projektus bei prisiimdamas atsakomybę už darbo profesionalumą ir kokybę. |
| 6. Iniciatyvumas ir verslumas:
|
6.1. Turėti aiškų išsilavinimu pagrįstą supratimą apie muziką kaip profesiją, jos funkcionavimo erdves, galimybes bei funkcijas, atsižvelgdamas į kūrybines industrijas. |
6.2. Gebėti parengti savo muzikinės veiklos patirties įrodymus (garso, vaizdo įrašus, tekstus ir kita), padedančius plėtoti veiklą ir užmegzti kūrybinį bendradarbiavimą. |
6.3. Savarankiškai ir kryptingai plėtoti meninę ar tiriamąją veiklą, inicijuoti projektus, palaikyti ir skatinti bendraminčius ir partnerius siekti profesinės veiklos sėkmės. |
| 7. Muzikos specialisto vaidmens žmogaus ir visuomenės gyvenime bei kultūroje supratimas: |
7.1. Turėti specializuotų žinių suformuotą gilų supratimą apie muzikinės veiklos vaidmenį ir galimybes, formuoti asmenybę ir visuomenę. |
7.2. Parodyti aukščiausio lygio kūrybinius ar interpretacinius įgūdžius ir gebėjimus, atspindinčius savitą menininko profilį. |
7.3. Gebėti plėtoti meninę patirtį, įgytą muzikos studijų metu, puoselėdamas etines ir estetines normas, tautinę tapatybę, ugdydamas asmens ir visuomenės kultūrą bei gerovę. |
__________________________