Lietuvos saugios laivybos administracijos

Direktorius

ĮSAKYMAS

DĖL tradicinių (istorinių) LAIVŲ apžiūrų atlikimo ir Tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumento išdavimo tvarkos aprašo ir Techninių reikalavimų TRADICINIams (ISTORINIams) laivams PATVIRTINIMO

2017 m. spalio 30 d. Nr. V-181

Klaipėda

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 4 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 3-157(1.5 E) „Dėl įgaliojimų suteikimo“ ir siekdamas įgyvendinti Saugaus tradicinių laivų naudojimo Europos vandenyse pažymėjimų ir tradicinių laivų įgulų kompetencijos pažymėjimų abipusio pripažinimo susitarimo memorandumo reikalavimus Lietuvos Respublikoje:

1. T v i r t i n u pridedamus:

1.1. Tradicinių (istorinių) laivų apžiūrų ir Tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumento išdavimo tvarkos aprašą.

1.2. Techninius reikalavimus tradiciniams (istoriniams) laivams.

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2017 m. lapkričio 1 d.

L. e. direktoriaus pareigas Mindaugas Česnauskis

PATVIRTINTA

Lietuvos saugios laivybos administracijos

direktoriaus 2017 m. spalio 30 d.

įsakymu Nr. V-181

TRADICINIŲ (ISTORINIŲ) LAIVŲ apžiūrų ir Tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumento išdavimo tvarkos aprašas

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Tradicinių (istorinių) laivų apžiūrų ir Tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumento išdavimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato paraiškų dėl tradicinių (istorinių) laivų patikrinimų atlikimo (toliau – paraiškos) pateikimo, apžiūrų, atliekamų siekiant nustatyti tradicinio (istorinio) laivo atitiktį Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus nustatytiems techniniams reikalavimams, atlikimo ir tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumentų išdavimo ir galiojimo tvarką.

2. Tvarkos aprašas taikomas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotiems tradiciniams (istoriniams) laivams, taip pat tradiciniams (istoriniams) laivams, kuriuos siekiama įregistruoti Lietuvos Respublikoje. Tvarkos aprašo nuostatos taikomos laivams, kurie buvo pripažinti tradiciniais (istoriniais) laivais kultūros ministro ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka ir turi tai patvirtinančius dokumentus.

3. Tvarkos aprašo nuostatos netaikomos pramoginiams laivams.

4. Tradicinių (istorinių) laivų apžiūras atlieka ir atitinkamus dokumentus išduoda Administracija:

4.1. Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotiems laivams – Tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumentą (Tvarkos aprašo 1 priedas).

4.2. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotiems tradiciniams (istoriniams) laivams – Tradicinio (istorinio) vidaus vandenų laivo atitikties dokumentą (Tvarkos aprašo 2 priedas).

5. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse.

6. Tradicinius (istorinius) laivus leidžiama eksploatuoti, tik jei laivui yra išduotas Tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumentas ar Tradicinio (istorinio) vidaus vandenų laivo atitikties dokumentas.

7. Už tradicinio (istorinio) laivo apžiūros atlikimą ir atitinkamo dokumento ar jo dublikato išdavimą imama valstybės rinkliava, kurios dydį ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

II SKYRIUS

PARAIŠKŲ PATEIKIMAS

8. Laivo savininkas (jo įgaliotas asmuo) ar valdytojas (jo įgaliotas asmuo) siekiantis gauti tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumentą ar patvirtinti jo galiojimą, ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki pageidaujamos jo laivo apžiūros datos per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą arba tiesiogiai pateikia laisvos formos paraišką, kurioje nurodo numatomą laivo buvimo vietą ir datą, kokia apžiūra (pirminė, periodinė ar papildoma) turėtų būti atlikta. Prie paraiškos turi būti pridėtas dokumentas, patvirtinantis, kad laivas pripažintas tradiciniu (istoriniu) laivu kultūros ministro ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

9. Gavusi iš laivo savininko (jo įgalioto asmens) ar valdytojo (jo įgalioto asmens) paraišką, Administracija per 3 darbo dienas ją išnagrinėja ir praneša laivo savininkui (jo įgaliotam asmeniui) ar valdytojui (jo įgaliotam asmeniui) apie galimybę pageidaujamą datą atlikti laivo apžiūrą.

10. Jeigu laivas yra užsienio valstybės uoste, laivo savininkas (valdytojas) apmoka išlaidas, susijusias su laivo patikrinimu, vadovaujantis Tarnybinių komandiruočių apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

III SKYRIUS

APŽIŪROS IR TRADICINIO (ISTORINIO) LAIVO ATITIKTIES DOKUMENTO ARBA TRADICINIO (ISTORINIO) VIDAUS VANDENŲ LAIVO ATITIKTIES DOKUMENTO IŠDAVIMAS

11. Atliekamos šios tradicinio (istorinio) laivo apžiūros:

11.1. Pirminė apžiūra, kuri atliekama prieš pirmą kartą išduodant tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumentą.

Šios apžiūros metu tikrinama, ar laivo techninė būklė, įranga, sistemos ir aprūpinimas atitinka Administracijos direktoriaus nustatytus techninius reikalavimus.

11.2. Periodinės apžiūros, kurios atliekamos kasmet su leistinu trijų mėnesių nuokrypiu, išskyrus atvejus, kuomet atitikties dokumentas išduotas dvylikos mėnesių laikotarpiui, arba, jei atitikties dokumentas išduotas penkerių metų laikotarpiui, paskutiniais jo galiojimo metais periodinė apžiūra turi būti atliekama per tris paskutinius atitikties dokumento galiojimo mėnesius.

11.3. Papildomos apžiūros, atliekamos prireikus, pvz., kai buvo atliktas laivo remontas dėl patirtos laivo avarijos, atlikus laivo konstrukcijos ar turimos įrangos pakeitimus.

12. Apžiūrint Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotą tradicinį (istorinį) laivą, siekiant įsitikinti, ar jis atitinka Administracijos direktoriaus nustatytus techninius reikalavimus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų valstybinės vėliavos kontrolės Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių jūrų uostuose vykdymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu, ir Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų patikrinimo ir liudijimų išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Administracijos direktoriaus įsakymu.

13. Apžiūrint Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotą tradicinį (istorinį) laivą, siekiant įsitikinti, ar jis atitinka Administracijos direktoriaus nustatytus techninius reikalavimus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro, arba Pramoginių ir asmeninių laivų techninių apžiūrų atlikimo taisyklėmis, patvirtintomis Administracijos direktoriaus.

14. Atlikus Tvarkos aprašo 11 punkte numatytas apžiūras, surašomas Administracijos direktoriaus patvirtintos formos laivo apžiūros aktas (toliau – apžiūros aktas). Per 3 darbo dienas nuo apžiūros akto surašymo dienos Administracija priima teigiamą ar neigiamą sprendimą dėl tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumento išdavimo arba tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumento patvirtinimo ir per 1 darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos raštu informuoja laivo savininką (jo įgaliotą asmenį) ar valdytoją (jo įgaliotą asmenį). Priėmus teigiamą sprendimą, Administracija per 3 darbo dienas išduoda Tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumentą ir įrangos sąrašą arba Tradicinio (istorinio) vidaus vandenų laivo atitikties dokumentą ir įrangos sąrašą arba per 1 darbo dieną patvirtina tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumento galiojimą ir apie tai raštu informuoja laivo savininką ar valdytoją.

15. Jei, atlikus Tvarkos aprašo 11.1 papunktyje numatytą laivo apžiūrą, laive nustatomi trūkumai, dėl kurių tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumentas negali būti išduotas, nustatomas 3 mėnesių terminas trūkumams pašalinti. Apie tai per 3 darbo dienas nuo apžiūros akto surašymo dienos raštu informuojamas laivo savininkas ar valdytojas. Jei atlikus Tvarkos aprašo 11.2 papunktyje numatytą laivo apžiūrą, laive nustatomi trūkumai, dėl kurių tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumentas negali būti patvirtintas, laivo savininkas ar valdytojas trūkumus turi pašalinti per 3 mėnesių terminą, o tais atvejais, kai atitikties dokumentas išduotas dvylikos mėnesių laikotarpiui arba, jei atitikties dokumentas išduotas penkerių metų laikotarpiui, paskutiniais jo galiojimo metais, per 1 mėnesio terminą, bet ne vėliau kaip iki atitikties dokumento galiojimo pabaigos. Laivo savininkas ar valdytojas privalo raštu informuoti Administraciją apie nustatytų trūkumų pašalinimą ir pateikti informaciją pagrindžiančius dokumentus. Nustatytu laiku nepateikus informacijos apie nustatytų trūkumų ar pažeidimų pašalinimą, Administracija per 3 darbo dienas pasibaigus nustatytam terminui trūkumams ar pažeidimams pašalinti, priima sprendimą neišduoti tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumento arba nepatvirtinti tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumento galiojimo ir per 1 darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja laivo savininką ar valdytoją.

16. Laivo savininkas ar valdytojas, pašalinęs apžiūros akte nurodytus trūkumus, raštu pateikia Administracijai paraišką atlikti laivo apžiūrą. Administracija gautą paraišką ir trūkumų pašalinimą pagrindžiančią informaciją per 3 darbo dienas išnagrinėja ir raštu praneša laivo savininkui ar valdytojui apie galimybę pageidaujamą datą atlikti laivo apžiūrą.

17. Tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumentas keleiviniams tradiciniams (istoriniams) jūrų laivams išduodamas dvylikos mėnesių laikotarpiui. Tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumente įrašytą galiojimą, Administracija gali pratęsti vienam mėnesiui, jei atitikties dokumento galiojimo laikas baigiasi laivui esant užsienio uoste ir nėra galimybės atlikti laivo apžiūros, kad laivas galėtų parplaukti į Lietuvos Respublikos uostą, kuriame bus atliekama apžiūra. Pratęsus atitikties dokumento galiojimą, naujas atitikties dokumento galiojimo laikas skaičiuojamas nuo ankstesnės atitikties dokumento galiojimo datos, kol jo galiojimas nebuvo pratęstas, pabaigos. Naujas tradicinio (istorinio) jūrų laivo atitikties dokumentas išduodamas po Tvarkos aprašo 11.2 papunktyje numatytos periodinės apžiūros atlikimo. Kitos paskirties tradiciniams (istoriniams) jūrų laivams ar vidaus vandenų tradiciniams (istoriniams) laivams tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumentas išduodamas penkerių metų laikotarpiui tuo atveju, jei bus atliekamos laivo kasmetinės apžiūros tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumento galiojimo patvirtinimui.

IV SKYRIUS

TRADICINIO (ISTORINIO) LAIVO ATITIKTIES DOKUMENTO IR TRADICINIO (ISTORINIO) VIDAUS VANDENŲ LAIVO ATITIKTIES DOKUMENTO GALIOJIMAS

18. Tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumentas ar Tradicinio (istorinio) vidaus vandenų laivo atitikties dokumentas netenka galios anksčiau nei Tvarkos aprašo 17 punkte nustatytais terminais, jeigu:

18.1. nustatytu laiku neatlikta periodinė apžiūra;

18.2. laivas keičia vėliavą;

18.3. neteko galios sprendimas pripažinti laivą tradiciniu (istoriniu) laivu;

18.4. buvo atlikti esminiai laivo struktūros arba įrangos pakeitimai.

19. Tvarkos aprašo 18 punkte numatytais atvejais Administracija per 3 darbo dienas nuo informacijos apie Tvarkos aprašo 18 punkte nurodytų aplinkybių atsiradimą gavimo priima sprendimą dėl laivui išduoto tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumento galiojimo panaikinimo ir apie tai per 1 darbo dieną raštu informuoja laivo savininką ar valdytoją.

20. Jeigu Tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumentas ar Tradicinio (istorinio) vidaus vandenų laivo atitikties dokumentas netenka galios pagal Tvarkos aprašo 18 punktą, naujas Tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumentas išduodamas tik atlikus pirminę apžiūrą pagal Tvarkos aprašo 11 punktą ir nustačius, kad laivas atitinka Administracijos direktoriaus nustatytus techninius reikalavimus.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21. Administracijos sprendimas laivui neišduoti Tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumento ar Tradicinio (istorinio) vidaus vandenų laivo atitikties dokumento arba panaikinti jų galiojimą, gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

_________________

Tradicinių (istorinių) laivų apžiūrų ir Tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumento išdavimo tvarkos aprašo

1 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA

TRADICINIO (ISTORINIO) LAIVO ATITIKTIES DOKUMENTAS

DOCUMENT OF COMPLIANCE OF TRADITIONAL (HISTORIC) SHIP

Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu

Under the Authority of the Government of Republic of Lithuania

išduotas Lietuvos saugios laivybos administracijos

Issued by Lithuanian Maritime Safety Administration

Galioja tik kartu su Įrangos sąrašu/this Document of Compliance shall be supplemented by a Record of Equipment

LAIVO DUOMENYS

PARTICULARS OF SHIP

Laivo pavadinimas

Name of the ship

Šaukinys

Call sign

Registracijos uostas

Port of Registry

Bendroji talpa

Gross Tonnage

TJO Numeris

IMO Number

Didžiausias leistinas asmenų skaičius laive

Maximum number of

persons onboard

Pagaminimo metai:

Year of construction:

Ilgis:

Length:

Veiklos sritis:

Area of operation:

- Jūros rajonas (pagal iš dalies pakeistą Direktyvą 2009/45/EB), kuriame plaukiama į dienos reisus.

Sea area (according to Directive 2009/45/EC, as amended) when used for day trips.

Pastabos, nurodant kitus apribojimus arba papildomus reikalavimus:

Remarks with further restrictions or additional requirements:

ŠIUO DOKUMENTU PATVIRTINAMA, kad minėtas laivas atitinka Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatytus techninius reikalavimus tradiciniams laivams pagal Saugaus tradicinių laivų naudojimo Europos vandenyse pažymėjimų ir tradicinių laivų įgulų kompetencijos pažymėjimų abipusio pripažinimo susitarimo memorandumą.

THIS IS TO CONFIRM that the above mentioned vessel complies with the technical requirements for traditional ships approved by Lithuanian Maritime Safety Administration and is permitted to operate as a Traditional Ship under the “Memorandum of Understanding on the mutual recognition of certificates for the safe operation of traditional ships in European waters and of certificates of competency for crews on traditional ships”.

Šis dokumentas galioja iki

This document is valid until

Išduotas

Issued at (išdavimo vieta/place of issue of certificate)

Išdavimo data

Date of issue

____________________________________________

(įgalioto asmens parašas / signature of authorized official issuing the certificate)

LAIVO ĮRANGOS SĄRAŠAS

Record of Equipment

Be šio sąrašo Tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumentas negalioja.

This Record shall be permanently attached to the Document of Compliance of Traditional (Historic) Ship

1. Laivo duomenys.

Particulars of vessel.

Laivo pavadinimas

Name of the ship

Šaukinys/TJO Nr.

Call sign/IMO No.

Laivo ilgis

Length

Bendroji talpa

Gross tonnage

2. Gelbėjimosi priemonių duomenys.

Details of life-saving appliances.

1. Bendras žmonių, kuriems numatytos gelbėjimosi priemonės, skaičius.

Total number of persons for whom life-saving appliances are provided.

Kairysis bortas

Port Side

Dešinysis bortas

Starboard Side

2. Bendras gelbėjimo valčių skaičius:

Total number of lifeboats:

2.1. Žmonių, kuriems numatytos gelbėjimo priemonės, skaičius.

Total number of persons accomodated by them.

2.2. Iš dalies uždengtų gelbėjimo valčių skaičius.

Number of partly enclosed lifeboats.

2.3. Visai uždengtų gelbėjimo valčių skaičius.

Number of totally enclosed lifeboats.

3. Gelbėjimo katerių skaičius:

Number of rescue boats:

3.1. Gelbėjimo katerių, įtrauktų į bendrą valčių skaičių (2 p.), skaičius.

Number of boats which are included in the total lifeboats shown above.

4. Gelbėjimo plaustai:

Liferafts:

4.1. Plaustai, kuriems būtina aprobuota nuleidimo įranga.

Those for which approved launching appliances are required.

4.1.1. Plaustų skaičius.

Number of liferafts.

4.1.2. Žmonių, kuriems numatyti gelbėjimo plaustai, skaičius.

Number of persons accomodated by them.

4.2. Plaustai, kuriems nebūtina aprobuota nuleidimo įranga.

Those for which approved launching appliances are not required.

4.2.1. Plaustų skaičius.

Number of liferafts.

4.2.2. Žmonių, kuriems numatyti gelbėjimo plaustai, skaičius.

Number of persons accomodated by them.

5. Gelbėjimo ratų skaičius.

Number of lifebuoys.

6. Gelbėjimosi liemenės.

Number of lifejackets.

7. Hidrotermokostiumai:

Immersion suits:

7.1. Bendras jų skaičius.

Total number.

7.2. Gelbėjimosi liemenių reikalavimus atitinkančių kostiumų skaičius.

Number of suits complying with the requirements for lifejackets.

8. Termoizoliacinių priemonių skaičius.

Number of thermal protective aids.

9. Gelbėjimosi priemonių radijo įranga:

Radio installations used in life-saving appliances.

9.1. Lokatoriaus atsakiklių skaičius.

Number of radar transponders.

9.2. Dvipusio UTB telefoninio ryšio aparatūros skaičius.

Number of two-way VHF radiotelephone aparatus.

3. Radijo ryšio įrangos duomenys.

Details of radio facilities.

Įrangos pavadinimas

Radio facilities

Įranga laive

Actual provision

1. Pagrindinės sistemos:

Primary systems:

1.1. UTB radijo įranga.

VHF radio installation.

1.1.1. Skaitmeninį atrankinį iškvietimą (SAI) koduojantis įrenginys.

DSC encoder.

1.1.2. Nenutrūkstamo budėjimo SAI imtuvas.

DSC watch receiver.

1.1.3. Radiotelefono įrenginys.

Radiotelephony.

1.2. Vidutinio dažnio radijo stotis.

MF radio installation.

1.2.1. SAI koduojantis įrenginys.

DSC encoder.

1.2.2. Nenutrūkstamo budėjimo SAI imtuvas.

DSC watch receiver.

1.2.3. Radiotelefono įrenginys.

Radiotelephony.

1.3. Vidutinio/ trumpųjų bangų radijo stotis.

MF/HF radio installation.

1.3.1. SAI koduojantis įrenginys.

DSC encoder.

1.3.2. Nenutrūkstamo budėjimo SAI imtuvas.

DSC watch receiver.

1.3.3. Radiotelefono įrenginys.

Radiotelephony.

1.3.4. Siaurajuostis raidinio spausdinimo telegrafas (SRST).

Direct-printinig radiotelegraphy.

1.4. INMARSAT laivo žemės stotis.

INMARSAT ship earth station.

2. Papildomos nelaimės signalo perdavimo priemonės.

Secondary means of alerting.

3. Saugaus plaukiojimo jūroje informacijos priėmimo įtaisas:

Facilities for reception of maritime safety information:

3.1. NAVTEX imtuvas.

NAVTEX receiver.

3.2. Išplėstinio grupinio iškvietimo (IGI) imtuvas.

EGC receiver.

3.3. SRST TB imtuvas.

HF direct-printing radiotelegraph receiver.

4. Palydovinis automatinis radijo plūduras:

Satellite EPIRB:

4.1. COSPAS–SARSAT.

5. UTB ARB.

VHF EPIRB.

6. Laivo radijo lokacinis atsakovas.

Vessel’s radar transponder.

4. Metodai, kuriais garantuojamas radijo įrangos veikimas jūroje:

Methods used to ensure availability of radio facilities:

4.1. Įrangos dubliavimas.

Duplication of equipment.

4.2. Aptarnavimas krante.

Shore based maintenance.

4.3. Įrangos aptarnavimas jūroje.

At sea maintenance capability.

5. Navigacinė įranga.

Navigation equipment.

1. Signalinis prožektorius laivams, kurių BT > 150. Daylight sygnaling lamp for ships GT > 150.
2. Barometras. Barometer.
3. Termometras. Thermometer.
4. Chronometras. Chronometer.
5. Sekstantas. Sextant.
6. Pagrindinis magnetinis kompasas. Magnetic Standard Compass.
7. Pagalbinis magnetinis kompasas. Magnetic Steering Compass.
8. Atsarginis magnetinis kompasas. Spare Magnetic Compass.
9. Echolotas. Echo saunding gear.
10. Rankinis lotas. Hand line and lead.
11. Lokatorius. Radar.
12. Pelorusas. Pelorus.
13. Žiūronai. Binocular.
14. Laivo greičio ir nuplaukto atstumo matuoklis. Speed and distance measuring device.
15. Laivo vietos nustatymo palydovinė įranga. GPS.
16. Laivo automatinė identifikavimo įranga. AIS.
17. Laivo tolimojo sekimo ir identifikavimo sistema. LRIT.
18. Laivo posvyrio matuoklis. Inclinometer.
19. Tarptautinių signalų kodeksas. International Code of Signals.
20. Paieškos ir gelbėjimo vadovas (IAMSAR III ). Search and Rescue Manual.
21. Jūrlapiai, navigacinė literatūra. Charts, nautical publications as appropriate.

6. Priešgaisrinės sistemos.

Fire fighting systems and equipment.

	Sistemos pavadinimas Name of system
Techninė charakteristika Technical date	Gaisro gesinimo vandeniu Water	Gaisro gesinimo angliarūgšte Carbon dioxide	Gaisro gesinimo halonais Halon	Gaisro gesinimo putomis Foam	Pastabos Remarks
Nurodyti: stacionari ar vietinė. Indicate fixed or local.
Gaisro gesinimo medžiaga. Fire extinguishing medium.
Gesinimo medžiagos kiekis. Total extinguishing medium quantity.
Talpų su gesinimo medžiaga skaičius. Quantity of bottles (tanks) with ex. Medium.
Darbinis slėgis (sistemose, talpose). System working pressure.
Sistemos pavara (mechaninė, elektrinė, pneumatinė ir t. t.). Drive used in system (mechanical, electrical, pneumatical etc.).
Siurblio našumas. Pump capacity. Kiekis vnt./ Quantity.
Garsinė ir vizualinė signalizacija. Audible and visual alarms.
Kokiose patalpose gesina gaisrą. Accomodations fire protected.

Pirminės gaisro gesinimo priemonės ir kita įranga.

Fire extinguishers and other firefighting equipment.

Pirminės gaisro gesinimo priemonės pavadinimas

Name of fire-fighting equipment

Kiekis (vnt.) ir išdėstymas laive

Quantity and accomodation on board

Pernešami gesintuvai, ne mažesni nei 9 l.

Portable extinguishers no less than 9 1.

1.1

Putų.

Foam.

1.2.

Milteliniai.

Dry powder.

1.3.

Angliarūgštės.

Carbon dioxide.

1.4.

Haloniniai.

Halon.

Kilnojami gesintuvai (45 l ir daugiau).

Portable extinguishers 45 1 and more.

2.1.

Putų.

Foam.

2.2.

Milteliniai.

Powder.

2.3.

Angliarūgštės.

Carbon dioxside.

2.4.

Haloniniai.

Halon.

Gaisrinės žarnos.

Fire hoses.

3.1.

Su dvigubo veikimo švirkštais.

Spray-jet type with shutoff.

Su vandens rūko švirkštais.

Water fog applicators.

3.2.

Oro putų švirkštai.

Foam nozzle.

Gaisrininko aprangos komplektas.

Fireman's outfit.

Dėžė su smėliu.

Box with sand.

Priešgaisrinių instrumentų komplektas.

Fire fighting tools.

Tarptautinio standarto kranto jungė.

International shore connection.

Atsarginiai užtaisai pernešamiems gesintuvams.

Spare charges for portable extinguishers.

Atsarginė gaisro gesinimo medžiaga.

Spare fire extinguishing medium.

7. Ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OAM) turinčios įrangos kontrolė.

Control of equipment containing ozone-depleting substances (ODS).

Įrangos tipas

Type of equipment

OAM turinčios įrangos pavadinimas,

kiekis (vnt.) ir išdėstymas laive

Name of equipment containing ODS, quantity and accomodation on board

Laivo įranga, sistemos, turinčios CFC.

Ship‘s equipment, systems containing CFC.

Laivo įranga, sistemos, turinčios hidro-chlorofluormetano (HCFC), pastatyta laive iki 2020 m. sausio 1 d.

Ship‘s equipment, systems containing hydro-chlorofluorocarbons (HCFCs) installed before 1 January 2020.

8. Jūros aplinkos ir oro taršos prevencijos įranga ir sistemos pagal Tarptautinės konvencijos dėl taršos iš laivų prevencijos nuostatas (toliau – MARPOL).

Sea and air pollution prevention equipment and systems according to MARPOL convention.

8.1. Jūros aplinkos taršos prevencija nuo užteršimo nafta arba naftos produktais (MARPOL I priedas).

Sea pollution prevention by oil.

1. Naftuotų vandenų valymo (15 ppm) įranga:

Oil filtering equipment (15 ppm):

Tipas.

Type.

Gamintojas.

Manufacturer.

Maksimalus išvalymo našumas, m³/ val.

Maximum throughput.

Tipo išbandymo patvirtinimas. Liudijimo Nr.

Type approval certificate No.

2. Naftuotų vandenų ir kuro arba tepalų nutekėjimų kaupimo laive cisternos:

Oily water and sludge holding tanks:

2.1. Naftuotų vandenų cisternų talpa, m³.

Oily water holding tank(s) capacity.

2.2. Kuro arba tepalų nutekėjimų cisternų talpa, m³.

Sludge holding tank(s) capacity.

2.3. Naftuotų vandenų pridavimo į kranto įrenginius vamzdynas su tarptautine standartine junge.

Pipeline with standard discharge connection

Yra

Nėra

2.4. Kitos pridavimo į kranto įrenginius priemonės.

Other means for discharge.

8.2. Jūros aplinkos taršos prevencija nutekamaisiais vandenimis (nuotekomis) (MARPOL IV priedas).

Prevention pollution by sewage.

1. Nuotekų valymo įranga:

Sewage treatment plant:

Tipas.

Type.

Gamintojas.

Manufacturer.

Maksimalus išvalymo našumas, m³/val.

Maximum capacity.

Tipo išbandymo patvirtinimas. Liudijimo Nr.

Type approval certificate No.

2. Nuotekų kaupimo laive cisterna, m³.

Sewage holding tank.

3. Nuotekų smulkinimo ir dezinfekavimo įranga.

Sewage comminuting and disinfecting equipment.

Yra Nėra

Yes No

4. Nuotekų išpumpavimo už borto intensyvumo paskaičiavimai.

Calculated sewage discharge rate.

8.3. Jūros aplinkos taršos prevencija šiukšlėmis (MARPOL V priedas).

Prevention of pollution by garbage.

1. Šiukšlių surinkimo ir jų apdorojimo laive planas:

Garbage management plan:

1.1. Perspėjamieji plakatai.

Placards.

2. Šiukšlių kaupimo konteineriai:

Garbage collection facilities:

2.1. Bendra konteinerių talpa.

Total capacity.

2.2. Konteinerių skaičius.

Total number of containers.

8.4. Atmosferos taršos prevencija (MARPOL VI priedas).

Air pollution prevention.

1. Šiukšlių deginimo įranga:

Incinerator:

Tipas.

Type.

Gamintojas.

Manufacturer.

Maksimalus deginimo našumas, m³/val.

Maximum capacity.

Tipo išbandymo patvirtinimas. Liudijimo Nr.

Type approval certificate No.

2. Ozono sluoksnį ardančios medžiagos:

Ozone-depleting substances:

Bendras kiekis Kur naudojamas

Total amount Installation or system

3. Laive naudojamo kuro sieringumas.

Fuel oil sulphur content limit.

4. Dyzeliniai varikliai, sumontuoti laive po 2000 m. sausio 1 d.

Disel engines installed on or after 1 January 2000.

	Variklis Nr. 1 Engine No. 1	Variklis Nr. 2 Engine No. 2	Variklis Nr. 3 Engine No. 3
Gamintojas, variklio modelis. Manufacturer and model.
Serijos numeris. Serial number.
Paskirtis. Use.
Galia (kW). Power output.
Nominalūs sūkiai aps./min. Rated speed.
Sumontavimo laive data. Date of installation.

Patvirtinama, kad duomenys apie įrangą šiame sąraše yra teisingi.

This is to certify that this Record is correct in all respects.

Išdavimo vieta Data/Date

Issued at

Įgalioto asmens parašas/signature

Antspaudas/Seal

Iš viso lapai/Total pages

Tradicinių (istorinių) laivų apžiūrų ir Tradicinio (istorinio) laivo atitikties dokumento išdavimo tvarkos aprašo

2 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA

TRADICINIO (ISTORINIO) VIDAUS VANDENŲ LAIVO ATITIKTIES DOKUMENTAS

DOCUMENT OF COMPLIANCE OF TRADITIONAL (HISTORIC) INLAND WATERWAY SHIP(*3)

LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJA

LITHUANIAN MARITIME SAFETY ADMINISTRATION (*1)

Nr./No. (*2b)

Vidaus vandenų transporto priemonės identifikavimo kodas

Identification code of the inland waterway craft

Šiuo atitikties dokumentu patvirtinama, kad ši vidaus vandenų transporto priemonė atitinka jai keliamus reikalavimus ir gali būti eksploatuojama, laikantis šiame atitikties dokumente nustatytų sąlygų.

This is to certify, that the inland waterway craft complies with established requirements and may be operated according to the provisions indicated in this document of compliance (*16a).

Šis atitikties dokumentas galioja penkerius metus nuo išdavimo dienos. Prie šio atitikties dokumento pridedami atliktų apžiūrų aktai.

The document of compliance is valid for five years from the date of issue of the document. Reports of the survey shall be attached to this document of compliance (*17a).

Šis atitikties dokumentas nustoja galioti šiais atvejais:

The certificate ceased to be valid in following cases:

– po avarijos ar avarinio incidento, laivo korpuso ir jo sudedamųjų dalių sugadinimo, kurių nepašalinus laivo eksploatavimas tampa nesaugus;

after an accident or incident, damage of hull and its constructions, which, if not rectified may endanger the safety of the craft;

– nustatytu laiku nepateikus laivo techninei apžiūrai;

the craft is not submitted for survey within required time limit;

– po laivo konstrukcijos pakeitimų, iš anksto nesuderintų su Lietuvos saugios laivybos administracija.

after conversion of the craft construction, if it was not approved by the Lithuanian Maritime Safety Administration.

LAIVO ĮRANGOS SĄRAŠAS

Record of equipment

Be šio sąrašo Tradicinio (istorinio) vidaus vandenų laivo atitikties dokumentas negalioja

This Record shall be permanently attached to the Document of Compliance of Traditional (Historic) Inland Waterway Ship

(*5, 6) Vidaus vandenų transporto priemonės pavadinimas

ir/arba registracijos numeris

Vidaus vandenų transporto priemonės kategorija ir tipas

Paskirtis

(*4) Vidaus vandenų transporto priemonės savininkas (valdytojas):

(Fizinio asmens vardas, pavardė, adresas arba juridinio asmens pavadinimas, įmonės kodas, adresas)

(*7) Registracijos uostas

Radijo šaukinys

Statybos metai ir vieta

Korpuso Nr., medžiaga

(*10a) Bendras ilgis, m (LOA)

(*10b) Bendras plotis (BOA)

(*10c) Maksimali grimzlė (T)

(*15) Minimalus viršvandeninio borto aukštis (f)

(*11) Keliamoji galia (dedveitas)

Vandeniui nelaidžių skyrių skaičius

Laivo stovumo informacija

Leidžiamas bendras žmonių skaičius

Įgula

(*13) Keleiviai

(*14) Variklio tipas ir galingumas, kW

Variklio modelis ir numeris

Pagaminimo metai

Vairo įrenginio tipas

(*16 b, c) Plaukiojimo rajonas ir sąlygos

Gelbėjimosi priemonės

Priešgaisrinės priemonės

Radijo ryšio priemonės

Navigacinės priemonės

Signalinės priemonės

Kita

Patvirtinama, kad duomenys apie įrangą šiame sąraše yra teisingi.

This is to certify that this Record is correct in all respects

Išduotas Data/Date

Issued at

___________________________________________

(įgalioto asmens parašas / signature of the duly authorized official issuing the certificate)

Nr.

No.

Organizacijos, išdavusios liudijimą, antspaudas

Seal or stamp of the issuing authority, as appropriate

(*) Numeravimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2009/100/EB

Numbering according to the European Parliament and the Council directive 2009/100/EC

PATVIRTINTA

Lietuvos saugios laivybos administracijos

direktoriaus 2017 m. spalio 30 d.

įsakymu Nr. V-181

TechniniAi reikalavimAI tradiciniams (istoriniams) laivams

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Techniniai reikalavimai tradiciniams (istoriniams) laivams (toliau – Reikalavimai) nustato bendruosius laivų saugos reikalavimus ir priežiūros standartus laivuose, taip pat reikalavimus laivo konstrukcijai, nelaidumui vandeniui ir įrangai, laivo stovumui ir su juo susijusioms jūrinėms savybėms, mechanizmams ir elektros įrangai, priešgaisrinei apsaugai, įgulos apsaugai, gelbėjimo priemonėms ir įrengimams, laivo navigacinei įrangai, įrenginiams ir radijo ryšiui, išimčių ir ekvivalentų suteikimo sąlygas laivams, kai jie atlieka tarptautinius ar vidinius jūrinius reisus, plaukioja Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse ar Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje.

2. Reikalavimai taikomi Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotiems laivams (toliau – jūrų laivai) ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotiems laivams (toliau – vidaus vandenų laivai), taip pat laivams, kuriuos siekiama įregistruoti Lietuvos Respublikoje. Reikalavimų nuostatos taikomos laivams, kurie pripažinti tradiciniais (istoriniais) laivais kultūros ministro ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka ir turi tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laivai, pervežantys daugiau kaip 12 keleivių ir vykdantys tarptautinius reisus, turi atitikti 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (toliau – SOLAS) konvencijos reikalavimus, o laivai, kurie yra ilgesni kaip 24 m, turi atitikti ir 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo (toliau – LL) reikalavimus pagal šių konvencijų nuostatas.

4. Jeigu nenurodyta kitaip, daugiau kaip 12 keleivių jūroje vežantys laivai turi atitikti SOLAS konvencijos IV skyriaus, įskaitant 1988 m. pakeitimus (globalinė jūrų avarinio radijo ryšio ir saugos sistema (angl. Global Maritime Distress and Safety System)) (toliau – GMDSS), nuostatas.

5. Jeigu nenurodyta kitaip, navigacinių įrenginių ir laivybos saugos požiūriu laivai, kai tai praktiška ir pagrįsta, turi atitikti SOLAS konvencijos V skyriaus arba Minimalius techninius reikalavimus vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis, patvirtintus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu (toliau – Minimalūs techniniai reikalavimai vidaus vandenų transporto priemonėms), priklausomai nuo laivui leidžiamo plaukiojimo rajono.

6. Jūrų laivuose instaliuotiems navigaciniams įrenginiams taikomos SOLAS konvencijos V skyriaus 17, 18, 19, 20 ir 21 taisyklių nuostatos. Laivo navigaciniai įrenginiai, atitinkantys reikalavimus, nustatytus Laivų įrenginių sertifikavimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro, pripažįstami atitinkančiais SOLAS konvencijos V skyriaus 18.1 taisyklės tipo patvirtinimo reikalavimus.

7. Jūroje plaukiojančiuose laivuose ir vidaus vandenų laivuose, kurie plaukioja tuose rajonuose, kuriuose plaukioja jūrų laivai, turi būti įrengti pagrindiniai ir avariniai navigaciniai žibintai pagal 1972 m. Tarptautinių taisyklių, siekiant išvengti laivų susidūrimų jūroje (toliau – COLREG), reikalavimus. Laive turi būti navigaciniai ženklai, prietaisai, reikalingi duoti garsinius signalus pagal COLREG reikalavimus. Jeigu nenurodyta kitaip nacionaliniuose teisės aktuose, jūrų laive turi būti tarptautinių signalinių vėliavų komplektas.

8. Laivai, kiek tai praktiškai įmanoma ir pagrįsta, turi atitikti 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo nuostatas jūrų laivams ir Minimalių techninių reikalavimų vidaus vandenų transporto priemonėms nuostatas vidaus vandenų laivams.

9. Laivuose turi būti vaistinėlės ar tinkamas pirmosios pagalbos rinkinys, kurių turinys atitiktų atitinkamą Lietuvos Respublikos standartą. Pirmosios pagalbos rinkinys turi būti laikomas gyvenamojoje patalpoje arba vairinėje taip, kad prireikus būtų lengvai ir saugiai prieinamas.

10. Dengiant laivo korpusą dažais, privaloma vadovautis 2003 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 782/2003 Dėl draudimo naudoti laivuose organoalavo junginius (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 7 tomas, p. 266) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 219/2009 (OL 2009 L 87, p. 109).

11. Laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, turi atitikti 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2009 Dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OL 2009 L 286, p. 1) nuostatas.

II SKYRIUS

REIKALAVIMAI LAIVO KONSTRUKCIJAI

12. Laivo korpuso ir antstato konstrukcijos turi būti pakankamo tvirtumo, kad laivas galėtų saugiai plaukioti numatytame plaukiojimo rajone. Atitiktis šiam reikalavimui įrodoma įgaliotos laivų klasifikavimo bendrovės suteikta laivo klase arba Administracijai atlikus laivo patikrinimą, kurio metu įvertinama laivo būklė, laivo statytojo ar projektuotojo pateikta dokumentacija ar laivų klasifikavimo bendrovės skaičiavimai.

13. Medinės laivų korpuso ir antstato konstrukcijos turi būti efektyviai apsaugotos nuo kirvarpų poveikio.

14. Visuose laivuose draudžiama naujai naudoti medžiagas, kuriose yra asbesto. Ši nuostata taikoma medžiagoms, kurios naudojamos laivo konstrukcijai, mechanizmams, elektros ir kitai įrangai, kurioms taikomos šių techninių reikalavimų nuostatos.

15. Laive ar krante turi būti laikomas tradicinio (istorinio) laivo faktinės (kaip pastatyta) konstrukcijos brėžinių rinkinys ir kiti brėžiniai, kuriuose parodyti visi vėlesni struktūriniai pakeitimai.

16. Laivuose turi būti pakankamas saugios darbinės apkrovos priemonių, įrangos ir įtaisų kiekis, kad būtų galima saugiai vykdyti visas vilkimo ir švartavimo operacijas, susijusias su įprastu laivo eksploatavimu.

17. Laivuose, kurių ilgis mažiau nei 20 metrų, turi būti bent du švartavimosi lynai.

18. Laivuose, kurių ilgis daugiau nei 20 metrų, turi būti įrengta ne mažiau kaip keturi švartavimosi lynai.

19. Laivai, kurių ilgis daugiau kaip 15 metrų, privalo turėti vieną vilkimo lyną.

20. Laivuose, skirtuose kroviniams vežti, turi būti sumontuoti laivapriekio inkarai, kurių bendra masė P apskaičiuojama pagal šią formulę:

P = k . B . T [kg],

kurioje:

T – laivo grimzlė, m.

k – koeficientas, kuriuo atsižvelgiama į ilgio L ir bimso pločio B santykį bei laivo tipą:

c – empirinis koeficientas, pateiktas 1 lentelėje:

1 lentelė. Empirinis koeficientas, atsižvelgiant į laivo dedveito tonažą

Dedveito tonažas, t	Koeficientas, c
iki 400 imtinai	45
nuo 400 iki 650 imtinai	55
nuo 650 iki 1 000 imtinai	65
daugiau negu 1 000	70

Jei laivų dedveito tonažas yra ne didesnis negu 400 t ir dėl jų konstrukcijos bei naudojimo paskirties jie plaukioja tik iš anksto nustatytuose trumpojo nuotolio ruožuose, bendra masė P gali sudaryti ne mažiau kaip du trečdalius apskaičiuotos bendros laivapriekio inkarų masės P.

21. Keleiviniuose laivuose ir laivuose, kurie nėra skirti kroviniams vežti, išskyrus stūmikus, turi būti sumontuoti laivapriekio inkarai, kurių bendra masė P apskaičiuojama pagal šią formulę:

P = k . B . T [kg],

kurioje:

k – koeficientas, atitinkantis 1 dalyje nurodytą koeficientą, tačiau vietoj dedveito tonažo empirinio koeficiento (c) dydžiui apskaičiuoti imama laivo dokumentuose įrašyta vandentalpa (m³).

22. Nurodyta bendra laivapriekio inkarų masė P gali būti paskirstyta vienam arba dviem inkarams.

III SKYRIUS

REIKALAVIMAI LAIVO STOVUMUI, DALIJIMUI SKYRIAIS IR VIRŠVANDENINIAM LAIVO BORTO AUKŠČIUI

23. Laivo valdytojas, remdamasis skaičiavimais, pagal rezultatus, gautus pritaikius neapgadinto laivo stovumo standartą, turi įrodyti, kad neapgadinto laivo stovumas yra tinkamas. Tuščio laivo parametrai, į kuriuos atsižvelgiama atliekant stovumo skaičiavimus, nustatomi laivo šoninio svirimo (krenavimo) bandymu. Periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, atliekamas tyrimas, kurio metu tikrinama, ar nepasikeitė tuščio laivo vandentalpa ir laivo išilginis svorio centras. Laivo stovumo bandymas turi būti atliktas iš naujo kiekvienu atveju, kai tuščio laivo vandentalpos nukrypimas palyginti su patvirtinta laivo stovumo informacija yra didesnis kaip 2 % arba kai nustatoma, kad laivo išilginio svorio centro nukrypimas viršija 1 % laivo tarp statmenų ilgio, arba numatomas toks šio centro nukrypimas.

24. Administracija gali leisti atskiro laivo stovumo nustatymo bandymo neatlikti, jeigu pagrindinius stovumo duomenis galima gauti iš stovumo nustatymo bandymo, atlikto su vienodo tipo laivu, ir Administracija sutinka, kad laivo, kuriam padaryta išimtis, patikimą stovumo informaciją galima gauti iš tokių pagrindinių duomenų. Tokiu atveju turi būti atsižvelgiama į Tarptautinės jūrų organizacijos (toliau – TJO) aplinkraštyje MSC/Circ.1158 išdėstytus reikalavimus.

25. Tiek, kiek tai praktiškai įmanoma ir pagrįsta, laivai turi atitikti atitinkamas Nepažeisto laivo stovumo kodekso dėl visų tipų laivų, kuriems taikomi TJO dokumentai, patvirtinto Asamblėjos rezoliucija A.749(18), iš dalies pakeisto rezoliucija MSC.75(69) (toliau – Nepažeisto laivo stovumo kodeksas), nuostatas.

26. Visi laivai visomis krovinio išdėstymo laive sąlygomis po tinkamo pataisų dėl skysčių tankuose laisvųjų paviršių poveikio įvertinimo pagal Nepažeisto laivo stovumo kodekso arba lygiavertes prielaidas turi atitikti šiuos laivo stovumo kriterijus:

26.1. Plotas po atstatomojo peties kreive (statinio stovumo diagrama) turi būti ne mažesnis kaip:

26.1.1. 0,055 m×rad, esant posvyrio kampui iki 30º;

26.1.2. 0,09 m×rad, esant posvyrio kampui iki 40º arba iki užliejimo kampo, t. y. iki tokio laivo posvyrio į šoną kampo, kai korpuso, antstatų arba denio kabinų angų, kurių negalima sandariai uždaryti, apatiniai kraštai panyra į vandenį, jeigu tas kampas yra mažesnis kaip 40º;

26.1.3. 0,03 m×rad, esant posvyrio kampams tarp 30º ir 40º arba tarp 30º ir užliejimo kampo, jeigu šis kampas mažesnis kaip 40º.

26.2. Atstatomasis petys turi būti mažiausiai 0,20 metro esant 30º arba didesniam posvyrio kampui.

26.3. Atstatomojo peties maksimumas turi būti esant posvyrio kampui didesniam kaip 30º, bet ne mažesniam kaip 25º.

26.4. Pradinis skersinis metacentrinis aukštis turi būti ne mažesnis kaip 0,15 metro.

27. Visi 24 metrų ir ilgesni laivai taip pat turi atitikti Nepažeisto laivo stovumo kodekso papildomus keleiviniams laivams taikomus kriterijus ir oro sąlygų kriterijų.

28. Burinių laivų atveju stovumo skaičiavimuose turi būti įvertintas ir burių, veikiamų vėjo, apkrovos laivui poveikis. Maksimalus laivo posvyris neturi būti didesnis kaip 15º dėl vėjo, kurio slėgis į bures yra 110 N/m² poveikio. Toks vėjo slėgis atitinka 12 m/s vėjo greitį. Plaukiojant vidaus vandenyse maksimalus laivo posvyris neturi būti didesnis kaip 20º dėl vėjo, kurio slėgis į bures yra 70 N/m².

29. Laivų, kurių ilgis yra mažiau kaip 12 m, ir kurie neturi ištisinio denio, neapgadinto laivo stovumas gali būti įvertintas supaprastintu svyravimo periodų bandymu, kaip tai nurodyta 2005 m. TJO Žvejų ir žvejybos laivų saugos kodekse.

30. Laive kapitonas turi turėti informaciją apie laivo stovumą, kad jis greitai ir patikimai galėtų įvertinti situaciją apie laivo stovumą esant įvairiems laivo apkrovimo variantams. Kai laive padaryti kokie nors pakeitimai, galintys žymiai paveikti tą laivo stovumo informaciją, kuria yra aprūpintas kapitonas, jam turi būti suteikta pakeista stovumo informacija. Jeigu reikia, laivo stovumo bandymas turi būti atliekamas dar kartą.

31. Administracija, atsižvelgdama į laivo plaukiojimo rajoną, gali pareikalauti, kad laivų stovumo skaičiavimai būtų aprobuoti Administracijos arba įgaliotos laivų klasifikavimo bendrovės.

32. Laivai iki pat pagrindinio denio turi būti skirstomi vandeniui nelaidžiomis pertvaromis į sandarius skyrius.

33. Bet kuri kita vidinės konstrukcijos dalis, turinti poveikį laivo dalijimo į sandarius skyrius veiksmingumui, turi būti nelaidi vandeniui. Vandeniui nelaidžiose pertvarose angų skaičius turi būti sumažintas tiek, kad būtų suderinamas su laivo konstrukcija ir normalia laivo eksploatacija; turi būti numatytos patikimos šių angų uždarymo priemonės.

34. Laivų pakankamas nepažeisto laivo stovumas bet kokiomis laivo eksploatavimo sąlygomis užtikrinamas taip, kad laivas išsilaikytų vandens paviršiuje ir nenugrimztų giliau nei ribinės grimzlės linija tuo atveju, jeigu visiškai užtvindomas bet kuris vienas skyrius.

35. Laivo mašinų skyriaus ir kitų panašios paskirties patalpų, kurių gesinimui yra įrengtos tūrinės gaisro gesinimo sistemos, pertvaros turi būti nelaidžios gesinimo dujoms.

36. Brėžiniai ir schemos, aiškiai rodantys kiekvieno denio ir triumo vandeniui nelaidžių patalpų ribas, jose įrengtas angas, jų uždarymo priemones ir visas šių priemonių valdymo įtaisų įrengimo vietas bei tuos įrenginius, kuriais koreguojamas bet koks užtvindyto laivo posvyris, turi būti visą laiką iškabinti matomose vietose, kad jais galėtų vadovautis budintis laivo pareigūnas. Be to, laivo vadovaujančios sudėties įgulos nariai gali turėti lankstinukus su pirmiau minėta informacija.

37. Laivo viršvandeninis borto aukštis nustatomas remiantis LL konvencijos nuostatomis jūros laivams ir Minimalių techninių reikalavimų vidaus vandenų transporto priemonėms nuostatomis vidaus vandenų laivams. Laivo viršvandeninis bortas nurodomas atsižvelgiant į dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos ir laivo stovumo skaičiavimus.

38. Laivams, kurių ilgis yra mažiau kaip 24 m, viršvandeninis borto aukštis turi būti ne mažesnis kaip 600 mm. Tais atvejais, kai projektinis originalus laivo viršvandeninis borto aukštis yra mažesnis nei 600 mm, Administracija, atsižvelgdama į laivo eksploatavimo sąlygas, gali leisti mažesnį viršvandeninį borto aukštį.

39. Laivai jokiu būdu negali būti apkrauti taip, kad panirtų atitinkamam reisui ir eksploatavimo sąlygoms nustatyta dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos žymė, kuri aiškiai turi būti pažymėta laivo midelyje abiejuose laivo bortuose.

40. Kiekvienas laivas laivapriekyje ir laivagalyje turi turėti aiškiai pažymėtas grimzlės skales. Tuo atveju, kai grimzlės žymės yra tokiose vietose, kur jos sunkiai įžiūrimos, arba kai jas perskaityti trukdo su konkrečiu darbo pobūdžiu susiję eksploataciniai apribojimai, tai tokiame laive taip pat įrengiama Administraciją tenkinanti patikima grimzlių parodymo sistema, leidžianti nustatyti laivapriekio ir laivagalio grimzles.

41. Išoriniuose deniuose, į kuriuos leidžiama patekti keleiviams ir kuriuose nėra sumontuoti atitinkamo aukščio apsauginiai bortai, turi būti įrengti ne žemesni kaip 1100 milimetrų aukščio nuo denio apačios turėklai, suprojektuoti ir pastatyti taip, kad keleiviai negalėtų ant jų užlipti ir netyčia nukristi nuo minėtų denių. Išoriniuose deniuose esantys laiptai ir laiptų aikštelės turi būti įrengtos su lygiavertės konstrukcijos turėklais. Tais atvejais, kai projektinis originalus apsauginių turėklų aukštis yra mažiau kaip 1100 mm, Administracija, atsižvelgdama į laivo eksploatavimo sąlygas, gali leisti mažesnį apsauginių turėklų aukštį.

IV SKYRIUS

REIKALAVIMAI LAIVO MECHANIZMAMS IR ELEKTROS ĮRANGAI

42. Mechanizmai, katilai ir kiti slėginiai indai, su jais sujungtos vamzdynų sistemos ir įranga turi būti montuojami ir apsaugomi taip, kad, reikiamą dėmesį kreipiant į judančias dalis, karštus paviršius ir kitas pavojingas vietas, kuo labiau būtų sumažintas pavojus laive esantiems žmonėms.

43. Turi būti numatytos priemonės, kuriomis galima užtikrinti arba atkurti normalų pagrindinio variklio, jeigu toks yra, veikimą net tada, jeigu sugenda vienas iš pagrindinių pagalbinių įrenginių.

44. Turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios, kad, laive dingus elektros energijai, mechanizmus būtų galima įjungti be pašalinės pagalbos.

45. Laivuose turi būti numatytos priemonės, kad iškilus pavojui pagrindinį variklį ir laivo sraigtą būtų galima sustabdyti iš atitinkamų kitų vietų, o ne iš variklių skyriaus ar variklių valdymo posto, jeigu tokie yra, pavyzdžiui, iš viršutinio denio arba vairinės.

46. Laivuose turi būti įrengta veiksminga nusausinimo sistema, galinti išpumpuoti vandenį iš bet kurio vandeniui nelaidaus skyriaus arba jį nusausinti, jeigu tai ne gėlam vandeniui, vandens balastui, skystajam kurui arba skystam kroviniui gabenti skirtas skyrius, kuriam bet kokiomis potencialiomis eksploatavimo sąlygomis išpumpuoti turi būti numatytos kitos veiksmingos priemonės. Be to, turi būti sumontuoti veiksmingi triumų nusausinimo įrenginiai.

47. Sanitariniai, balasto sistemų ir bendrosios paskirties siurbliai gali būti laikomi nepriklausomais nusausinimo siurbliais, turinčiais savo energijos šaltinį, jeigu būtinomis detalėmis jie sujungti su nusausinimo sistema.

48. Visi nusausinimo sistemos vamzdžiai, naudojami degalų tankų skyriuose arba po jais ar katilų arba mašinų skyriuose, įskaitant alyvos nusodinimo tankų arba skystojo kuro pumpavimo įrenginių skyrius, turi būti plieniniai arba iš kitos atitinkamos medžiagos.

49. Nusausinimo ir balasto sistemos turi būti įrengtos taip, kad jūros vanduo ir balasto skyrių vanduo nepatektų į krovinių ir mašinų skyrių arba iš vienos patalpos į kitą.

50. Visos skirstomosios dėžės ir rankomis valdomi vožtuvai, sujungti su nusausinimo sistema, turi būti išdėstyti tose vietose, kurios prieinamos įprastomis aplinkybėmis.

51. Labai mažas patalpas galima sausinti nešiojamaisiais rankiniais siurbliais.

52. Bandymų metu užregistruotos laivo stabdymo trukmės, laivo kursai ir nuplauktų atstumų rezultatai turi būti prieinami laivo kapitonui arba paskirtiems laivo įgulos nariams.

53. Laivai turi turėti mažiausiai du, vienas nuo kito nepriklausančius, elektros energijos tiekimo šaltinius, vienas iš kurių yra pagrindinis elektros energijos tiekimo šaltinis ir kitas yra avarinis elektros energijos tiekimo šaltinis.

54. Laivuose sumontuota elektros įranga turi užtikrinti, kad:

54.1. visiems pagalbiniams elektros įrenginiams, būtiniems įprastoms laivo eksploatavimo ir gyvenimo jame sąlygoms užtikrinti, elektros energijos tiekimas būtų užtikrintas be avarinio elektros energijos šaltinio;

54.2. tų elektros įrenginių, kurie svarbūs saugai, veikimas būtų užtikrinamas bet kokiomis avarinėmis sąlygomis;

54.3. keleiviams, įgulos nariams ir laivui būtų užtikrinama sauga nuo elektros srovės keliamų pavojų.

55. Šių techninių reikalavimų nuostatos, skirtos elektros įrangai, turi būti įgyvendinamos ir taikomos vadovaujantis Tarptautinės elektrotechnikos komisijos paskelbtomis rekomendacijomis, ypač 60092 serija – Elektros įranga laivuose.

V SKYRIUS

Reikalavimai TRADICINIO (ISTORINIO) laivo APSAUGAi NUO GAISRO IR PRIEŠGAISRINĖMS PRIEMONĖMS

56. Jūrų laivai, kiek tai praktiškai įmanoma ir pagrįsta, priklausomai nuo plaukiojimo rajono, turi atitikti Priešgaisrinės saugos taisyklių Lietuvos jūrų laivyno laivuose, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro.

57. Vidaus vandenyse plaukiojantys laivai, kiek tai praktiškai įmanoma ir pagrįsta, turi atitikti Minimalių techninių reikalavimų vidaus vandenų transporto priemonėms nuostatas.

58. Nepaisant Reikalavimų 56 ir 57 punktų nuostatų, visuose tradiciniuose (istoriniuose) laivuose nepriklausomai nuo leistino vežti žmonių skaičiaus turi būti bent šios priešgaisrinės priemonės:

58.1. Nešiojamieji gesintuvai:

58.1.1. Pagal patvirtintus šioms priemonėms kokybinius ir kiekybinius standartus kiekvienoje iš šių vietų turi būti bent vienas nešiojamasis gesintuvas:

58.1.1.1. vairinėje;

58.1.1.2. netoli kiekvieno įėjimo iš denio į gyvenamąsias patalpas;

58.1.1.3. netoli kiekvieno įėjimo į tarnybines patalpas, į kurias negalima patekti iš gyvenamųjų patalpų ir kuriose yra šildymo, maisto ruošimo arba šaldymo įranga, kurioje naudojamas kietasis arba skystasis kuras, arba suskystintosios dujos;

58.1.1.4. prie kiekvieno įėjimo į mašinų skyrius ir katilines;

58.1.1.5. tinkamose mašinų skyrių ir katilinių vietose po deniu taip, kad nė vienas patalpos taškas einant pėsčiomis nebūtų toliau negu už 10 metrų nuo gesintuvo.

58.2. Priešgaisrinis audeklas.

58.3. Gaisrininko kirvis.

58.4. Visuose laivuose jų įguloms nuolatiniam naudojimui turi būti pateikti tokie patalpų išdėstymo planai, kuriuose aiškiai nurodyti kiekvieno denio valdymo postai ir tie „A“ kategorijos skyrių apsupti skyriai, kuriuose gali kilti gaisras, „B“ klasės skyriais apsupti skyriai bei gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemų detalės, purškimo įrenginiai, gaisro gesinimo įranga, patekimo į įvairias patalpas priemonės, deniai ir kt., taip pat ventiliacijos sistema, įskaitant ventiliatorių valdymo postų išdėstymo detales, kiekvieno skyriaus poreikiams naudojamų ventiliatorių slopintuvų vietos bei šių ventiliatorių identifikavimo numeriai. Minėtą informaciją galima išdėstyti lankstinuke, kurio kopija įteikiama kiekvienam laivo vadovaujančios sudėties įgulos nariui, o viena kopija laive nuolatos laikoma prieinamoje vietoje. Planai ir lankstinukai turi būti nuolat atnaujinami, o bet koks pakeitimas į juos įrašomas kiek galima greičiau. Informacija tokiuose planuose ir lankstinukuose pateikiama valstybine kalba. Be to, turi būti parengtas planų ir lankstinukų vertimas į anglų kalbą. Kai laivas vidiniais jūriniais reisais plaukioja kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, turi būti parengtas vertimas į jos valstybinę kalbą, jeigu ši kalba yra ne anglų.

58.5. Minėtuose priešgaisrinių priemonių planuose ir lankstinukuose pateikiama informacija bei priešgaisrinių priemonių planuose naudojami TJO priimti grafiniai ženklai.

58.6. Aiškiai pažymėtoje uždaroje sandarioje dėžėje, įrengtoje ne laivo vidaus patalpose, visuose 24 metrų ir ilgesniuose laivuose nuolatos turi būti laikomas kitas priešgaisrinių priemonių plano komplektas arba lankstinukas su šiuo planu, kad juo galėtų vadovautis krante dirbantys ugniagesiai.

59. Laivuose taikomi šie bendrieji reikalavimai:

59.1. Eksploatuojamo laivo priešgaisrinė ir gaisro gesinimo sistemos bei prietaisai turi būti visuomet parengti naudoti.

59.2. Laivas nelaikomas eksploatuojamu, jeigu:

59.2.1. jis remontuojamas, yra neeksploatuojamas arba yra sausajame doke;

59.2.2. laivo savininkas arba įgaliotas laivo savininko atstovas informuoja Administraciją, kad laivas neeksploatuojamas.

59.3. Priešgaisrinės saugos sistemos privalo nuolat būti tvarkingos, siekiant užtikrinti jų tinkamą veikimą kilus gaisrui:

59.3.1. Eksploatacinė parengtis apima:

59.3.1.1. skyrių priešgaisrinę apsaugą, įskaitant ugniai atsparius skyrius ir šių skyrių angų bei pertvarų apsaugą;

59.3.1.2. gaisro aptikimo ir priešgaisrinės apsaugos sistemas;

59.3.1.3. evakavimo sistemas ir prietaisus.

60. Gaisro gesinimo sistemos ir prietaisai turi būti tvarkingi ir bet kada prieinami naudoti. Panaudoti nešiojamieji gesintuvai nedelsiant turi būti užpildomi arba pakeičiami lygiaverčiais.

61. Priežiūra, bandymai ir tikrinimai turi būti vykdomi laikantis galiojančių nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Priežiūros planas turi būti saugomas laive ir turi būti pateikiamas tikrinimui tada, kai to pareikalauja Administracija.

62. Priežiūros planas, kuris gali būti kompiuterizuotas, turi apimti mažiausiai šias priešgaisrinės apsaugos ir gaisro gesinimo sistemas bei prietaisus, jeigu tokie įrengti:

62.1. gaisrinius vamzdynus, gaisrinius siurblius ir hidrantus, įskaitant žarnas ir antgalius;

62.2. stacionariąsias gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemas;

62.3. stacionariąsias gaisro gesinimo sistemas ir kitus gaisro gesinimo prietaisus;

62.4. automatinius purkštuvus, gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijų sistemas;

62.5. ventiliacijos sistemas, įskaitant ugnies ir dūmų indikatorius, ventiliatorius ir jų valdymo priemones;

62.6. avarinį kuro tiekimo nutraukimą;

62.7. ugniai atsparias duris ir jų valdymo priemones;

62.8. bendrąsias avarinės signalizacijos sistemas;

62.9. avarinio evakavimo metu naudojamus kvėpavimo įtaisus;

62.10. nešiojamuosius gesintuvus, įskaitant atsarginius;

62.11. gaisrininkų įrangą.

63. Reikalavimai instrukcijoms, mokymams ir pratyboms laivuose:

63.1. Įgulos nariams turi būti pateikti nurodymai, susiję su priešgaisrine sauga laive.

63.2. Įgulos nariams turi būti pateikti nurodymai, susiję su jiems pavestų funkcijų vykdymu.

63.3. Turi būti paskirti atsakingi už gaisro gesinimą asmenys. Šie asmenys turi būti pajėgūs vykdyti savo pareigas visuomet, kai laivas yra eksploatuojamas.

63.4. Įgulos nariai turi būti supažindinti su laivo įranga ir visų gaisro gesinimo sistemų bei prietaisų, kuriuos jiems gali tekti naudoti, išdėstymu ir veikimu.

63.5. Mokymas naudotis avarinio evakavimo kvėpavimo aparatais, jei tokie yra, yra laive vykstančių mokymų dalis.

63.6. Tų įgulos narių, kuriems pavesta atlikti gaisro gesinimo funkcijas, darbas turi būti periodiškai įvertinamas, laive vykdant mokymus, kuriais siekiama nustatyti tas sritis, kuriose reikia tobulėti, siekiant palaikyti gerus gaisro gesinimo įgūdžius ir operatyvinį gaisro gesinimo komandos pasirengimą.

63.7. Jūrų laive vykdomi mokymai naudotis laive esančiomis gaisro gesinimo sistemomis ir prietaisais turi būti organizuojami ir vykdomi vadovaujantis SOLAS konvencijos su pakeitimais III skyriaus 19.4.1 taisyklės nuostatomis.

63.8. Gaisrininkų pratybos turi būti vykdomos ir registruojamos pagal SOLAS konvencijos su pakeitimais III skyriaus 19.3.4, 19.5 ir 30 taisyklių nuostatas.

63.9. Kiekvienoje įgulos kajutkompanijoje ir poilsio kambaryje arba kiekvienoje įgulos kajutėje turi būti laikoma po vieną mokymo vadovą. Mokymo vadovas turi būti parašytas laivo įgulos darbo kalba. Jeigu mokymo vadovas susideda iš kelių tomų, šiame punkte nurodytos instrukcijos ir būtina informacija jame turi būti išdėstoma aiškiai suprantamais terminais ir pagal galimybes iliustruojama. Bet kuri šios informacijos dalis gali būti pateikiama garsinėmis ir vaizdinėmis priemonėmis, naudojamomis vietoj vadovo. Mokymo vadove turi būti smulkiai paaiškinami šie dalykai:

63.9.1. bendroji priešgaisrinės saugos praktika ir atsargumo priemonės, susijusios su rūkymu, elektros keliamais pavojais, degiaisiais skysčiais ir panašiais bendraisiais pavojais, esančiais laive;

63.9.2. bendrieji nurodymai dėl gaisro gesinimo veiksmų ir gaisro gesinimo tvarkos, įskaitant pranešimo apie gaisrą tvarką ir rankiniu būdu valdomų pranešimo punktų naudojimą;

63.9.3. laivo signalizacijų reikšmės;

63.9.4. gaisro gesinimo sistemų bei prietaisų veikimas ir naudojimas;

63.9.5. ugniai atsparių durų veikimas ir naudojimas;

63.9.6. ugnies ir dūmų užtvarų veikimas ir naudojimas;

63.9.7. evakavimo sistemos ir priemonės.

63.10. Priešgaisrinių priemonių planai turi atitikti šių Reikalavimų nuostatas.

64. Laive turi būti numatyti operatyvinės informacijos lankstinukai, kuriais siekiama teikti informaciją ir nurodymus dėl tinkamo laivo valdymo operacijų, susijusių su priešgaisrine sauga, vykdymo.

65. Apsaugos nuo gaisro operatyviniame lankstinuke turi būti nurodyta informacija ir instrukcijos, būtinos saugiam laivo ir krovinių valdymo operacijų, susijusių su priešgaisrine sauga, vykdymui. Lankstinuke turi būti išdėstyta informacija apie įgulos narių įpareigojimus užtikrinant priešgaisrinę apsaugą laive pakraunant, iškraunant krovinius ir juos gabenant.

66. Informacija operatyvinės apsaugos nuo gaisro lankstinuke turi būti pateikta laivo įgulos darbo kalba.

67. Operatyvinės apsaugos nuo gaisro lankstinukas gali būti sujungiamas su nurodytais mokymo vadovais.

VI SKYRIUS

Reikalavimai TRADICINIO (ISTORINIO) laivo GELBĖJIMOSI PRIEMONĖMS

68. Kiekviename laive turi būti bent avariniams atvejams skirtos radijo ryšio priemonės, avariniai radaro atsakikliai, asmeninės gelbėjimosi priemonės, kolektyvinės gelbėjimosi priemonės ir gelbėjimo kateriai, signalinės raketos, lyno metimo įtaisai, nurodyti 2 lentelėje, atsižvelgiant į atitinkamas su laivo plaukiojimo rajonu susijusias pastabas.

69. Visi šių Reikalavimų 68 punkte nurodyti įrenginiai, įskaitant jų nuleidimo priemones, atsižvelgiant į plaukiojimo rajoną, jeigu reikia, turi atitikti SOLAS konvencijos III skyriaus taisykles, Tarptautinio gelbėjimosi kodekso, patvirtinto TJO Jūrų saugumo komiteto rezoliucija MSC.88(66) (toliau – LSA kodeksas), su pakeitimais, Minimalių techninių reikalavimų vidaus vandenų transporto priemonėms nuostatas, jeigu šiame Reikalavimų skyriuje aiškiai nenurodyta kitaip. Jei aiškiai nenurodyta kitaip, esama įranga turi atitikti bent jos įrengimo metu galiojusias nuostatas.

70. Keleiviniuose laivuose, kurie plaukioja jūra ir kuriuose yra gelbėjimosi valtys, kiekvienai gelbėjimosi valčiai turi būti numatyti bent trys tinkamo dydžio LSA kodekso 2.3 skyriaus reikalavimus atitinkantys hidrokostiumai. Visiems kitiems asmenims laive turi būti LSA kodekso 2.5 skyriaus reikalavimus atitinkančios šilumos apsaugos priemonės kiekvienam asmeniui, kuris būtų laipinamas į gelbėjimosi valtį ir kuriam nenumatytas hidrokostiumas. Kiekvienam į gelbėjimo katerio įgulą arba evakavimo jūroje komandą paskirtam asmeniui numatomas tinkamo dydžio LSA kodekso 2.3 skyriaus reikalavimus atitinkantis hidrokostiumas arba LSA kodekso 2.4 skyriaus reikalavimus atitinkantis apsauginis kostiumas. Kituose laivuose, išskyrus Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre registruotus laivus, kurie plaukioja jūra turi būti numatyti kiekvienam asmeniui, esančiam laive, tinkamo dydžio LSA kodekso 2.3 skyriaus reikalavimus atitinkantys hidrokostiumai.

71. Tuose laivuose, kurie plaukioja jūra ir kuriuose nelaikomos gelbėjimosi valtys arba gelbėjimo kateriai, gelbėjimosi tikslais turi būti bent vienas hidrokostiumas.

2 lentelė. Gelbėjimosi priemonės laivuose

Laivo plaukiojimo rajonas	Atvira jūra už teritorinės jūros ribų		Teritorinė jūra (Pakrančių plaukiojimas)		Vidaus vandenys
Laivo ilgis	>24 m	≤24 m	>10 m	≤ 10 m	>10 m	≤ 10 m
Kolektyvinių gelbėjimosi priemonių talpa (¹) (²) (³) (⁴) Žmonių skaičius (N)	1,10 N	1,10 N	1,00 N	1,00 N	1,00 N	1,00 N
Gelbėjimo kateriai (⁵)	1	1	1	-	1	-
Gelbėjimosi ratai (⁶)	6	4	4	2	2	1
Gelbėjimosi liemenės (⁸) (⁹) (¹⁰) (¹¹) Žmonių skaičius (N)	1,05 N	1,05 N	1,05 N	1,00 N	1,00 N	1,00 N
Signalinės raketos (⁷)	12	12	6 (3)	6 (3)	-	-
Lyno metimo įtaisas su 4 šoviniais	1	1	-	-	-	-
Avariniai radaro atsakikliai	1	1	-	-	-	-
Dvipusio ryšio labai aukšto dažnio (VHF) radijo telefonas	2	2	1	1	-	-

Pastabos:

(¹) Kolektyvinės gelbėjimosi priemonės gali būti gelbėjimosi valtys arba gelbėjimosi plaustai, arba jų derinys, laikantis 2 punkto nuostatų.

(²) Abiejuose laivo šonuose pagal galimybes išdėstomas vienodas kolektyvinių gelbėjimosi priemonių skaičius.

(³) Bendra kolektyvinių gelbėjimosi priemonių, įskaitant papildomus gelbėjimosi plaustus, talpa turi atitikti aukščiau pateiktos lentelės reikalavimus, t. y. 1,10 N = 110 % bendro žmonių (N) skaičiaus, kurį vežti laivui išduotas leidimas.

(⁴) Vidaus vandenyse plaukiojantiems laivams taikoma tik tais atvejais, kai vežama daugiau kaip 12 keleivių.

(⁵) Vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, atviroje jūroje už teritorinės jūros ribų (kai laivo ilgis iki 24 m) plaukiojantiems laivams tik tais atvejais, kai vežama daugiau kaip 12 keleivių.

Gelbėjimosi valtį galima laikyti gelbėjimo kateriu, jei ji pati ir jos nuleidimo į vandenį ir iškėlimo iš vandens įrenginiai taip pat atitinka gelbėjimo kateriui keliamus reikalavimus.

Kai Administracija mano, kad laive neįmanoma laikyti gelbėjimo katerio, tokiam laivui galima netaikyti reikalavimo turėti gelbėjimo katerį tuo atveju, jeigu pirmiau minėtas laivas atitinka visus šiuos reikalavimus:

– laivas pritaikytas tam, kad bejėgį žmogų būtų galima ištraukti iš vandens ir įkelti į laivą;

– įmanoma stebėti iš navigacinio tiltelio, kaip bejėgis žmogus traukiamas iš vandens ir keliamas į laivą;

– laivas pakankamai manevringas, kad blogiausiomis oro sąlygomis, kuriomis jis numatytas eksploatuoti, laivas galėtų priplaukti prie žmonių, esančių vandenyje tam, kad juos būtų galima ištraukti iš vandens ir įkelti į laivą.

(⁶) Kai laive yra ne mažiau kaip 6 vnt. gelbėjimosi ratų, bent prie vieno gelbėjimosi rato abiejuose laivo šonuose turi būti tvirtinamas plūdrusis gelbėjimo lynas, ne mažiau kaip du kartus ilgesnis už atstumą nuo gelbėjimosi rato laikymo vietos ir vaterlinijos tada, kai laivo parengtis plaukti į jūrą pradinė, arba 30 metrų (naudojamas didesnis ilgis); dviejuose gelbėjimosi ratuose turi būti įrengtas automatiškai įsijungiantis signalinis dūmų įtaisas ir automatiškai įsijungiantis įtaisas, duodantis šviesos signalą; juos galima greitai numesti iš navigacinio tiltelio. Kituose gelbėjimosi ratuose, laikantis LSA kodekso 2.1.2 papunkčio nuostatų, turi būti įrengtos savaime įsižiebiančios lemputės.

Kai laive yra ne mažiau kaip 4 vnt. gelbėjimosi ratų, 2 iš jų turi būti su savaime užsidegančia šviesele ir 2 ratai – su 30 m neskęstančiu lynu.

(⁷) Teritorinėje jūroje plaukiojantiems laivams tais atvejais, kai vežama daugiau kaip 12 keleivių. Kai teritorinėje jūroje vežama mažiau kaip 12 žmonių, turi būti bent 3 signalinės raketos. Signalinės raketos, atitinkančios LSA kodekso 3.1 dalies reikalavimus, turi būti laikomos navigaciniame tiltelyje arba laivo valdymo poste.

(⁸) Pripučiama gelbėjimosi liemenė turi būti numatyta kiekvienam asmeniui, kuris turi atlikti darbus atvirose laivo vietose. Šių pripučiamų gelbėjimosi liemenių skaičių galima įtraukti į bendrąjį gelbėjimosi liemenių skaičių, būtiną pagal šių Reikalavimų nuostatas.

(⁹) Kiekviename laive turi būti pakankamai gelbėjimosi liemenių budintiems asmenims ir liemenių, skirtų naudoti toliau esančiose kolektyvinių gelbėjimosi priemonių laikymo vietose. Jei būtina, gelbėjimosi liemenės budintiems asmenims turėtų būti laikomos tiltelyje, variklio valdymo poste ir bet kokiame kitame budėjimo poste, kuriame dirba žmonės.

(¹⁰) Jei suaugusiems skirtos gelbėjimosi liemenės nėra pritaikytos asmenims, sveriantiems iki 140 kg ir kurių krūtinės apimtis iki 1750 mm, laive turi būti pakankamai tokiems žmonėms tinkamų naudoti gelbėjimosi priemonių.

(¹¹) Visuose daugiau kaip 12 keleivių vežančiuose laivuose esančios liemenės turi turėti lemputę, atitinkančią LSA kodekso 2.2.3 papunkčio reikalavimus.

72. Laivuose turi būti numatytas avarinis tvarkaraštis ir nurodymai laive susiklosčius avarinei padėčiai:

72.1. Kiekvienam laivu plaukiančiam žmogui turi būti įteikiami aiškūs nurodymai, kurių reikia laikytis, kai laivas patenka į avarinę situaciją. Atsižvelgiama į SOLAS konvencijos III skyriaus 8 taisyklės nuostatas.

72.2. Avarinis tvarkaraštis ir nurodymai laivui patekus į avarinę situaciją, kiek tai praktiškai įmanoma, turi būti iškabinami gerai matomose vietose visame laive, įskaitant navigacinį tiltelį, mašinų skyrių ir įgulos gyvenamąsias patalpas. Atsižvelgiama į SOLAS konvencijos III skyriaus 37 taisyklės nuostatas.

73. Atviroje jūroje plaukiojančiuose laivuose bei teritorinėje jūroje plaukiojančiuose ir daugiau kaip 12 keleivių vežančiuose laivuose turi būti numatytas radijo ryšio personalas.

74. Laivuose turi būti numatytos eksploatavimo taisyklės:

74.1. Ant kolektyvinių gelbėjimosi priemonių arba prie jų bei ant šių priemonių nuleidimo įrenginių valdymo įtaisų arba prie šių įtaisų turi būti numatomi plakatai ar ženklai:

74.1.1. kuriuose nurodoma valdymo įtaisų paskirtis ir nuleidimo įrenginio valdymo tvarka ir pateikiami atitinkami nurodymai arba įspėjimai;

74.1.2. kurie yra nesunkiai įžiūrimi, kai įjungtas avarinis apšvietimas;

74.1.3. kurių simboliai atitinka TJO rezoliuciją A.760(18) su pakeitimais, padarytais TJO rezoliucija MSC.82(70).

75. Daugiau kaip 12 keleivių vežančiuose laivuose, išskyrus vidaus vandenyse plaukiojančius laivus, turi būti numatytas mokymo žinynas, atitinkantis SOLAS konvencijos III skyriaus 35 taisyklės reikalavimus, kuris turi būti įgulos valgykloje, poilsio kambaryje ar kiekvienoje įgulos narių kajutėje.

76. Daugiau kaip 12 keleivių vežančiuose laivuose, išskyrus vidaus vandenyse plaukiojančius laivus, turi būti numatytos gelbėjimosi priemonių priežiūros laive taisyklės arba laive suplanuotos priežiūros programos, į kurias įtraukta gelbėjimosi priemonių priežiūra, pagal jas laive turi būti atliekama priežiūra. Taisyklės turi atitikti SOLAS konvencijos III skyriaus 36 taisyklės reikalavimus.

77. Daugiau kaip 12 keleivių vežančiuose laivuose, išskyrus vidaus vandenyse plaukiojančius laivus, turi būti sistema, padedanti kapitonui priimti sprendimą, ir atitikti šiuos reikalavimus:

77.1. Visų laivų navigaciniame tiltelyje turi būti numatyta sistema, padedanti priimti sprendimą tada, kai laivas patenka į avarinę situaciją.

77.2. Šią sistemą mažiausiai sudaro spausdintas avarinės padėties planas arba planai. Visos avarinės situacijos, kurias galima numatyti, identifikuojamos avarinės padėties plane arba planuose, įskaitant šias pagrindines avarinių situacijų grupes:

77.2.1. gaisras;

77.2.2. laivo apgadinimas;

77.2.3. teršimas;

77.2.4. įstatymų ribojami veiksmai, keliantys pavojų laivo saugai ir juo plaukiančių keleivių bei įgulos saugumui;

77.2.5. nelaimingi atsitikimai, ištinkantys personalą;

77.2.6. nelaimingi atsitikimai, susiję su kroviniu;

77.2.7. skubi pagalba kitiems laivams.

77.3. Numatyta veiksmų, kurių imamasi patekus į avarinę situaciją ir kurie įtraukti į avarinės situacijos planą arba planus, tvarka turi padėti kapitonams priimti sprendimus tada, kai patenkama į avarinę situaciją.

77.4. Avarinės situacijos plano arba planų struktūra turi būti vienoda ir turi būti nesunku jais naudotis. Jeigu reikia, faktišku krovinių išdėstymo laive planu, parengtu tam, kad būtų užtikrintas laivo stovumas plaukiojimo metu, turi būti naudojamasi įgulai kovojant su laivo apgadinimais.

77.5. Be spausdinto avarinės situacijos plano arba planų, Administracija taip pat gali leisti navigaciniame tiltelyje naudoti kompiuterinę sistemą, padedančią priimti sprendimus ir teikiančią visą informaciją, įtrauktą į avarinės situacijos planą arba planus, nurodančią veiksmų atlikimo tvarką, tikrinimų sąrašus ir t. t., t. y. tokią, kuri gali teikti rekomenduojamų veiksmų sąrašą, įgyvendintiną, kai patenkama į numatytą avarinę situaciją.

78. Reikalavimai kolektyvinių gelbėjimosi priemonių išdėstymui tiek, kiek tai praktiškai įmanoma ir pagrįsta:

78.1. Visos kolektyvinės gelbėjimosi priemonės turi būti laikomos:

78.1.1. taip, kad kuri nors viena kolektyvinė gelbėjimosi priemonė arba jų laikymo įrenginiai netrukdytų nuleisti kitas kolektyvines gelbėjimosi priemones;

78.1.2. nuolat parengtos taip, kad du įgulos nariai per 5 minutes galėtų parengti kolektyvinę gelbėjimosi priemonę keleiviams įlaipinti ir gelbėjimosi priemonę nuleisti;

78.1.3. pagal galimybes kuo toliau nuo laivo sraigto, priekinėje laivo dalyje;

78.1.4. visiškai sukomplektuotos pagal atitinkamų SOLAS konvencijos taisyklių reikalavimus.

78.2. Visi gelbėjimosi plaustai turi būti laikomi:

78.2.1. jo pririšamąją virvę pririšus prie laivo;

78.2.2. su automatiškai plaustą iš skęstančio laivo nuleidžiančiu įrenginiu, atitinkančiu LSA kodekso 4.1.6 papunkčio reikalavimus, kuris gelbėjimosi plaustą gali automatiškai nuleisti į vandenį, o jeigu gelbėjimosi plaustas pripučiamasis – jį pripūsti laivui ėmus skęsti;

78.2.3. taip, kad plaustą iš to įrenginio, kuriame jis laikomas, būtų galima nuleisti rankomis.

78.3 Gelbėjimo kateriai turi būti laikomi:

78.3.1. visą laiką parengti taip, kad juos būtų galima nuleisti greičiau kaip per 5 minutes, o jeigu jie pripučiami – visą laiką pripūsti;

78.3.2. tokioje vietoje, iš kurios juos patogu nuleisti ir pakelti į laivą;

78.3.3. taip, kad nei gelbėjimo kateris, nei jo laikymo įrenginiai netrukdytų kitame nuleidimo poste nuleisti kokią nors kitą kolektyvinę gelbėjimosi priemonę.

79. Įlaipinus naujus keleivius, jie turi būti instruktuojami saugos klausimais prieš pat išplaukiant laivui arba iš karto po išplaukimo. Nurodymai keleiviams išdėstomi pranešimu viena ar daugiau kalbų, kurias keleiviai turėtų suprasti. Pranešimas skelbiamas viešojo informavimo sistema arba kitomis tinkamomis priemonėmis, o jį turėtų išgirsti net ir tie keleiviai, kurie jo dar negirdėjo kelionės metu.

80. Prieš išplaukiant ir visą laivo plaukiojimo laiką visos gelbėjimosi priemonės turi būti tinkamos eksploatuoti ir parengtos nedelsiant naudoti. Gelbėjimosi priemonės turi būti prižiūrimos ir tikrinamos.

81. Mokymai laivuose:

81.1. Kiekvienas įgulos narys, kuriam pavesta vykdyti tam tikras funkcijas laive patekus į avarinę situaciją, turi būti supažindintas su šiomis funkcijomis prieš išplaukiant laivui.

81.2. Keleiviniuose laivuose, vykdančius jūrinius reisus, mokymas palikti laivą ir priešgaisrinis mokymas turi būti organizuojamas kiekvieną savaitę. Kiekvienas įgulos narys per mėnesį bent vieną kartą mokosi palikti laivą ir dalyvauja bent viename priešgaisriniame mokyme. Įgulos narių mokymas organizuojamas prieš išplaukiant laivui, jeigu daugiau kaip 25 % įgulos narių nėra mokęsi palikti laivą arba dalyvavę priešgaisriniuose mokymuose, praėjusį mėnesį organizuotuose tame laive. Kai laivas išplaukia pirmą kartą arba atlikus esminius pakeitimus, arba kai laive pradeda dirbti nauja įgula, pirmiau nurodytas mokymas turi būti organizuojamas prieš laivui išplaukiant. Keleiviniuose laivuose, vykdančiuose jūrinius reisus, keleivių apmokymas ir instruktavimas turi būti atliekamas pagal SOLAS konvencijos III skyriaus 19.2 taisyklės reikalavimus.

81.3. Kiekvieną kartą organizuojant mokymą, kaip palikti laivą, turi būti mokomasi veiksmų, būtinų pagal SOLAS konvencijos III skyriaus 19.3.3.1 taisyklės reikalavimus, atsižvelgiant į TJO aplinkraščio MSC.1/Circ.1206 „Nelaimių naudojant gelbėjimosi valtis prevencijos priemonės“ rekomendacijas.

81.4. Gelbėjimosi valtys ir gelbėjimo kateriai turi būti nuleidžiami per mokymus, kurie organizuojami vienas po kito, laikantis SOLAS konvencijos III skyriaus 19 taisyklės 3.3.2, 3.3.3 ir 3.3.6 dalių nuostatų.

81.5. Jei gelbėjimosi valčių ir gelbėjimo katerių nuleidimo pratybos vykdomos laivui plaukiant pirmyn, dėl galimų pavojų jos vykdomos tik saugiuose vandenyse ir prižiūrint patirties vykdant tokias pratybas turinčiam pareigūnui, atsižvelgiant į TJO rezoliucijos A.624(15) „Mokymo nuleisti gelbėjimosi valtis ir gelbėjimo katerius iš pirmyn plaukiančio laivo gairės“ rekomendacijas ir TJO rezoliuciją A.771(18) „Greitaeigių gelbėjimo katerių įgulos mokymo reikalavimų rekomendacijos“.

81.6. Administracija gali leisti laivams nenuleisti gelbėjimosi valčių vienoje kurioje nors laivo pusėje, jeigu jų švartavimosi uoste priemonės ir jų reisų pobūdis kliudo nuleisti gelbėjimosi valtis toje laivo pusėje. Tačiau visos tokios gelbėjimosi valtys turi būti nuleistos bent vieną kartą per 3 mėnesius ir išbandomos bent kartą per metus.

81.7. Avarinis apšvietimas susirenkant žmonėms ir jiems paliekant laivą turi būti išbandomas kiekvieno mokymo, kaip palikti laivą, metu.

81.8. Kovos su gaisru mokymai turi būti organizuojami laikantis SOLAS konvencijos III skyriaus 19.3.4 taisyklės nuostatų.

81.9. Įgulos narių mokymas laive ir jų instruktavimas turi būti organizuojamas laikantis SOLAS konvencijos III skyriaus 19.4 taisyklės nuostatų.

VII SKYRIUS

REIKALAVIMAI TRADICINIO (ISTORINIO) LAIVO RADIJO RYŠIUI

82. Laivuose, kurie perveža daugiau kaip 12 keleivių ir kurie nuo prieglobsčio vietos nutolsta ne toliau kaip 6 jūrmyles, o nuo kranto linijos, kuri nustatoma atsižvelgiant į vidutinį jūros potvynio aukštį, nenutolsta toliau kaip 3 jūrmyles, kad, įvykus laivo avarijai, keleiviai galėtų saugiai išsilaipinti, turi būti bent tokia radijo ryšio įranga:

82.1. UTB (VHF) radijo įranga, kuria galima perduoti ir priimti:

82.1.1. skaitmeninį atrankinį iškvietimą (SAI) 156,525 MHz dažniu (70 kanalas). Turi būti galimybė inicijuoti pavojaus signalų perdavimą 70 kanalu iš įprastos laivo navigacijos vietos;

82.1.2. radijo telefoninio ryšio signalus 156,300 MHz (6 kanalas), 156,650 MHz (13 kanalas) ir 156,800 MHz (16 kanalas) dažniais.

82.2. UTB (VHF) radijo įranga taip pat turi būti galima perduoti ir priimti radijo pranešimus, naudojant radijo telefoninį ryšį.

82.3. Daromos nuorodos į SOLAS konvencijos IV skyriaus 7.1.1 ir 8.2 taisykles.

83. Laivuose, kurie perveža ne daugiau kaip 12 keleivių ir kurie plaukioja GMDSS jūros rajone A1:

83.1 UTB (VHF) radijo įranga, kuria galima perduoti ir priimti:

83.1.1. skaitmeninį atrankinį iškvietimą (SAI) 156,525 MHz dažniu (70 kanalas). Turi būti galimybė inicijuoti pavojaus signalų perdavimą 70 kanalu iš įprastos laivo navigacijos vietos;

83.1.2. radijo telefoninio ryšio signalus 156,300 MHz (6 kanalas), 156,650 MHz (13 kanalas) ir 156,800 MHz (16 kanalas) dažniais.

83.2. UTB (VHF) radijo įranga taip pat turi būti galima perduoti ir priimti radijo pranešimus, naudojant radijo telefoninį ryšį.

83.3 Laivuose, kurių ilgis yra ne didesnis kaip 12 m, gali būti nešiojama UTB (VHF) radijo stotis be skaitmeninio atrankinio iškvietimo funkcijos, kuria galima perduoti ir priimti radijo telefoninio ryšio signalus 156,300 MHz (6 kanalas), 156,650 MHz (13 kanalas) ir 156,800 MHz (16 kanalas) dažniais.

84. Laivuose, kurie perveža ne daugiau kaip 12 keleivių ir kurie plaukioja GMDSS jūros rajone A2:

84.1 UTB (VHF) radijo įranga, kuria galima perduoti ir priimti:

84.1.1. skaitmeninį atrankinį iškvietimą (SAI) 156,525 MHz dažniu (70 kanalas). Turi būti galimybė inicijuoti pavojaus signalų perdavimą 70 kanalu iš įprastos laivo navigacijos vietos;

84.1.2. radijo telefoninio ryšio signalus 156,300 MHz (6 kanalas), 156,650 MHz (13 kanalas) ir 156,800 MHz (16 kanalas) dažniais.

84.2. UTB (VHF) radijo įranga taip pat turi būti galima perduoti ir priimti radijo pranešimus, naudojant radijo telefoninį ryšį.

84.3 VB (MF) radijo įranga, kuria galima perduoti ir priimti radijo telefoninio ryšio signalus bei perduoti ar priimti radijo pranešimus 2182 kHz dažniu naudojant radijo telefoninį ryšį.

84.4 Avarinis radijo plūduras (EPIRB), nurodantis nelaimės vietą, plūduriuojantis, veikiantis per palydovinę radijo ryšio sistemą 406 MHz dažniu.

VIII SKYRIUS

IŠIMTYS, EKVIVALENTAI

85. Administracija gali taikyti tam tikras Reikalavimų taikymo išimtis laivams, esant tam tikroms specifinėms laivybos sąlygoms, pavyzdžiui, laivybai jūros rajonuose su mažesniu bangų aukščiu, apibrėžtu metų laiku, tik šviesiuoju paros metu ar esant kitoms palankioms oro ar klimato sąlygoms, ar ribojant reiso trukmę, ar ribojant atstumą nuo prieglobsčio vietos ar gelbėjimo tarnybų ir jeigu tai nesumažins laivo saugos.

86. Administracija gali taikyti tam tikras Reikalavimų taikymo išimtis, kad konstrukcinius ypatumus turintis laivas gali būti atleistas nuo atskirų reikalavimų laivo konstrukcijai, nelaidumui vandeniui ir įrangai, laivo stovumui ir su juo susijusioms jūrinėms savybėms, mechanizmų ir elektros įrangai, priešgaisrinei apsaugai, įgulos apsaugai, gelbėjimo priemonėms ir įrengimams, laivo navigacinei įrangai ir įrenginiams bei radijo ryšiui, jeigu tuos reikalavimus taikyti yra netikslinga ir nepraktiška, o laivas atitinka saugumo reikalavimus šiam plaukiojimo rajonui. Tokiu atveju Administracija turi įsitikinti, kad tokio laivo konstrukciniai ypatumai užtikrina tam laivui taikomus saugos reikalavimus.

87. Kai pagal Reikalavimus laive reikia sumontuoti ar turėti tam tikros įrangos, medžiagų, priemonių ar prietaisų ar jų analogus arba įgyvendinti tam tikras konkrečias priemones, Administracija gali leisti tame laive sumontuoti ar turėti bet kokios kitos įrangos, medžiagų, priemonių ar prietaisų ar jų analogus arba įgyvendinti bet kokias kitas priemones, jeigu laivo savininkas (valdytojas) ar jo įgaliotas asmuo pateikė Administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad atitinkamų bandymų ar patikrinimų metu nustatyta, kad tokia įranga, medžiaga, priemonė ar prietaisas ar jų analogai arba bet kokių priemonių įgyvendinimas yra ne mažiau efektyvūs, nei nustatyta Reikalavimuose.

_________________