Administracinė byla Nr. A-2572-415/2018
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02817-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija 12.18
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo D. K. (D. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui D. K. (D. K.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Klaipėdos RATC) padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo D. K. priteisti 84,50 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.
2. Klaipėdos RATC nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas Klaipėdos RATC, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu Klaipėdos RATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas 84,50 Eur vietine rinkliava apmokestintas už laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. valdytą (naudotą) nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas).
3. Atsakovas atsiliepimu prašė pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Atsakovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu jis butu nesinaudojo. Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenimis nuo 2014 m. vasario 25 d. butas yra UAB „Ekspress Disel Service“ nuosavybė. Pareiškėjas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1623-323/2015 buvo nuspręsta iškeldinti jį iš buto. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13636-618/2016 patenkino UAB „Palangos būstas“ ieškinį ir priteisė iš UAB „Ekspress Disel Service“ 265,78 Eur skolą už administravimo ir komunalinius mokesčius laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 2 d. iki 2016 m. balandžio 15 d. būtent tuo pagrindu, jog buto savininkas buvo minėta bendrovė.
II.
5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymą patenkino – priteisė iš atsakovo 84,50 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą.
6. Teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto objekto – buto – savininku atsakovas buvo laikotarpiu nuo 1998 m. lapkričio 17 d. iki 2014 m. vasario 25 d. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1623-323/2015 nustatė, kad 2014 m. vasario 25 d. priėmimo-perdavimo aktu atsakovo butas buvo perduotas UAB „Ekspress Disel Service“ ir nuo to laiko atsakovas jame gyveno savavališkai ir juo naudojosi neteisėtai, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas nusprendė atsakovą iškeldinti iš UAB „Ekspress Disel Service“ nuosavybės teise priklausančio buto. Vykdomasis raštas Nr. 2-1623-323/2015 dėl atsakovo iškeldinimo iš buto buvo išduotas 2016 m. kovo 4 d.
7. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju nepaneigta, jog laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. atsakovas buvo buto faktiniu naudotoju, todėl pagal Nuostatų 3 punktą nurodytu laikotarpiu jis buvo vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Buto paskirtis – gyvenamoji (butų), todėl, atsakovą apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas. Per laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. susidarė 84,50 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas. Duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, byloje nėra.
8. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir iš atsakovo priteisė 84,50 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą.
III.
10. Atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas išlaidas už advokato parengtą apeliacinį skundą.
11. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo atsiliepime nurodytų faktinių aplinkybių, todėl be pagrindo jį pripažino faktiniu buto naudotoju. Teismas taip pat nepagrįstai į bylą neįtraukė trečiuoju suinteresuotu asmeniu buto savininko UAB „Eskpress Disel Service“, nes šios bendrovės atstovo paaiškinimai galėjo turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, o pats teismo sprendimas – šios bendrovės teisėms ir pareigoms.
12. Atsakovas pažymi, kad teismas turėjo įvertinti visas civilinėje byloje Nr. 2-1623-323/2015 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimu ir civilinėje byloje Nr. e2-13636-618/2016 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu nustatytas faktines aplinkybes. Atsakovas pabrėžia, kad tai, jog jis priverstinai buvo iškeldintas iš buto, nereiškia, kad iki priverstinio iškeldinimo jis faktiškai gyveno bute.
13. Atsakovas nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1623-323/20154 buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir tuo pagrindu leisti jam laikinai naudotis butu. Atsakovo pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo taip pat buvo atmestas. Taip pat UAB „Eskpress Disel Service“ 2014 m. vasario 25 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu tapus buto savininku, bute buvo atjungtas elektros energijos tiekimas. Laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2016 m. vasario 26 d. vandens skaitiklių, rodančių bute sunaudotą vandens kiekį, parodymai irgi nebuvo pakitę. Atsakovo nuomone, minėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. jis nesinaudojo butu, dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo jo apmokestinti vietine rinkliava.
14. Pareiškėjas Klaipėdos RATC atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
15. Klaipėdos RATC pabrėžia, kad atsakovui nuosavybės teise butas priklausė nuo 1998 m. lapkričio 17 d. iki 2014 m. vsario 25 d. Laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. atsakovas pripažintas rinkliavos mokėtoju, vadovaujantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1623-323/2016, kuriuo konstatuota, kad po to, kai 2014 m. vasario 25 d. priėmimo-perdavimo aktu butas buvo perduotas UAB „Ekspress Disel Service“, atsakovas jame gyveno savavališkai. Pareiškėjo nuomone, atsakovo nurodyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5533-323/2014, kuria netenkintas atsakovo prašymas leisti su nepilnamečiais vaikai gyventi bute, iki bus priimtas procesinis teismo sprendimas, neįrodo, kad ginčo laikotarpiu atsakovas butu nesinaudojo. Vėliau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1623-323/2016 ir 2016 m. kovo 4 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1623-323/2015 tik patvirtina, kad atsakovas bute gyveno ir buvo priverstinai iškeldintas.
16. Pareiškėjas pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-13636-618/2016, kuriuo iš UAB „Ekspress Disel Service“ priteista skola už administravimo ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., neįrodo UAB „Ekspress Disel Service“ pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi minėtoje byloje teismas nusprendė, kad UAB „Ekspress Disel Service“ pareiga mokėti už administravimo ir komunalines paslaugas teko kaip teisėtam nekilnojamojo turto savininkui, tačiau teisės aktai pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sieja su faktiniu aplinkos teršėju, o nagrinėjamos bylos atveju tokiu teršėju ir dėl to rinkliavos mokėtoju pripažintinas atsakovas, kaip faktinis buto naudotojas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
17. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005, 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama.
18. Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.
19. Atsakovas įrodinėja, kad jis laikotarpiu nuo laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. nesinaudojo butu. Savo argumentus jis grindžia AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažyma, kurioje nurodoma, kad į butą (duomenys neskelbtini), elektros tiekimas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 7 d. iki 2016 m. kovo 24 d. buvo nutrauktas.
20. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
21. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.
22. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1623-323/2016, 2016 m. kovo 4 d. išduotu vykdomuoju raštu Nr. 2-1623-323/2015, taip pat teismų procesiniais sprendimais dėl atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo leisti atsakovui kartu su nepilnamečiais vaikais gyventi ginčo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bei prisijungti elektros energiją – atmetimo įrodyta, kad atsakovas, nepaisant to, kad elektros energija į butą nebuvo tiekiama, bute gyveno ir buvo priverstinai iškeldintas.
23. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2016 m. vasario 26 d. vandens skaitiklių, rodančių bute sunaudotą vandens kiekį, parodymai nebuvo pakitę, nėra įrodyta jokiais objektyviais įrodymais. Remtis tik paties atsakovo paaiškinimais nėra pagrindo įvertinus tai, kad Nutarties 22 punkte nurodyti įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus, kad jis bute negyveno (ABTĮ 56 str. 2, 4 ir 6 dalys).