Administracinė byla Nr. eA-1471-556/2018
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00191-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.4; 12.12
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Anionas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Anionas“ skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Anionas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu (I t., b. l. 1–8), prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVMI) 2016 m. vasario 12 d. raštą Nr. (18.6)D2-635 „Dėl informacijos UAB „Anionas“ pateikimo“ (toliau – ir skundžiamas raštas); 2) įpareigoti Klaipėdos AVMI pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. sausio 27 d. prašymą Nr. 1 S „Dėl 2007 m. mokesčių grąžinimo“ (toliau – ir 2016 m. sausio 27 d. raštas) ir dėl jo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
2. Paaiškino, kad pareiškėjo pagrindinė veikla – laivų statyba ir remontas, kurią vykdo Lietuvoje ir Norvegijoje. Teigė, kad mokesčius privalo mokėti abejose valstybėse, o susigrąžinti permokėtus mokesčius galima Lietuvoje. Pareiškėjas nurodė, jog su 2016 m. sausio 27 d. raštu pateikė patikslintą metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją FR0573 už 2007 metus. Skundžiamu raštu buvo atsakyta į 2016 m. sausio 27 d. raštą, tačiau skundžiamas raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Paaiškino, kad pareiškėjo teisės pažeidimas pasireiškė tuo, jog Klaipėdos AVMI neatliko įstatyme nustatytų veiksmų ir jų neįformino įstatymo nustatyta tvarka – nepriėmė teisės aktų reikalavimus atitinkančio sprendimo dėl pareiškėjo 2016 m. sausio 27 d. rašto. Skundžiamas raštas nėra tinkamas dokumentas, kuriuo mokesčių administratorius gali būti laikomas išsprendusiu mokesčio grąžinimo bei patikslintos deklaracijos priėmimo prašymą, nes neatitinka Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 87 straipsnio 6 dalies, Mokesčio ir baudos už administracinį teisės pažeidimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 (toliau – ir Grąžinimo taisyklės), 17 punkto. Savo teisių pažeidimą siejo su mokesčių administratoriaus neveikimu nepriimant tinkamos formos sprendimo, kuriuo mokesčių permokos grąžinimo klausimas būtų išspręstas iš esmės.
3. Atsakovas Klaipėdos AVMI atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 48–50) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo šią administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
4. Atsakovas paaiškino, jog 2016 m. sausio 27 d. rašto antraštėje įvardyta, kad tai yra prašymas dėl mokesčių grąžinimo, tačiau pareiškėjas mokesčių permokos neturėjo, nenurodė, kokio mokesčio ir kokio dydžio permoką prašo grąžinti, mokesčių administratoriui nebuvo pateikęs ir prašymo grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) formos FR0781, todėl nepagrįstas teiginys, jog atsakovas pažeidė MAĮ 87 straipsnio 6 dalies ir Grąžinimo taisyklių 17 punkto nuostatas. Teigė, kad pareiškėjas prie 2016 m. sausio 27 d. rašto pridėjo patikslintą metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją (FR0573) už 2007 metus, tačiau prašymo dėl jos priėmimo nepateikė. Manė, kad skundžiamas raštas yra tik informacinio konsultacinio pobūdžio aktas, kuris pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, jame nėra valinio pobūdžio patvarkymų, todėl, nepriklausomai nuo to, kad atsakovas rašte klaidingai nurodė, jog atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka apygardos administraciniam teismui, skundžiamas raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 1–4) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Paaiškino, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-145 patvirtintas Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisykles (toliau – ir Deklaracijos pildymo taisyklės), pareiškėjas nuo 2008 metų nebeturėjo teisės tikslinti deklaracijų FR0572 ir FR0573 formų už 2007 metus ir naikinti savo darbuotojams 2007 metais išmokėto darbo užmokesčio dvigubą apmokestinimą. Nurodė, kad 2008 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais naikinti savo darbo užmokesčio, gauto 2007 metais, dvigubą apmokestinimą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 37 straipsnio nuostatomis, turėjo teisę tik patys darbuotojai – nuolatiniai Lietuvos gyventojai, Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui pateikę savo metines pajamų deklaracijas už 2007 metus ir dokumentus apie pajamų mokesčio sumokėjimą Norvegijoje. Teigė, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai dėl MAĮ 68 straipsnyje nustatyto senaties termino šiuo metu nebeturi teisės naikinti 2007 metais iš pareiškėjo už darbą Norvegijoje gauto darbo užmokesčio dvigubo apmokestinimo. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl gyventojų pajamų mokesčio permokos grąžinimo, tačiau jam nesusidarė mokesčio permoka, todėl Klaipėdos AVMI nepriėmė tokio sprendimo.
II.
7. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 22 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl Klaipėdos AVMI 2016 m. vasario 12 d. rašto Nr. (18.6)D2-635 „Dėl informacijos UAB „Anionas“ pateikimo“ panaikinimo. Atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo dalį dėl įpareigojimo Klaipėdos AVMI pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. sausio 27 d. raštą Nr. 1 S „Dėl 2007 m. mokesčių grąžinimo“ ir dėl jo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
8. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos AVMI 2016 m. vasario 12 d. rašto Nr. (18.6)D2-635 „Dėl informacijos UAB „Anionas“ pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Klaipėdos AVMI pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. sausio 27 d. raštą.
9. Dėl skundžiamo rašto teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ne visų viešojo administravimo subjektų priimamų aktų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administracinių teismų. Teismas pažymėjo, kad skundžiamu raštu atsakyta į 2016 m. sausio 27 d. raštą. Informuojama, kad išaiškinimas 2016 m. sausio 27 d. rašte išdėstytu klausimu pareiškėjui buvo pateiktas Klaipėdos AVMI 2008 m. gegužės 7 d. rašte „Dėl pajamų, gautų už darbą Norvegijoje, apmokestinimo“ Nr. (15.4)-D2-6093 (kopija pridėta). Nurodoma, kad vadovaujantis šiuo išaiškinimu ir MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos, pareiškėjo išskaičiuota ir sumokėta pajamų mokesčio suma iš Lietuvos Respublikos biudžeto grąžinama darbuotojams MAĮ nustatytais terminais, kai mokesčių administratoriui jis pateikia savo metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir dokumentą apie pajamų mokesčio sumokėjimą užsienio valstybėje. Teigiama, kad pareiškėjo darbuotojai MAĮ nustatytais terminais šia teise nepasinaudojo, grąžinti pajamų mokesčio permokos sumą, susidariusią nuo 2007 metais iš Lietuvos bendrovės gauto darbo užmokesčio, galimybės nėra. Nurodoma, jog vadovaujantis Deklaracijos pildymo taisyklių 77 punkto nuostatomis, deklaracija ir jos priedai negali būti tikslinami, kai mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) per daug išskaičiuotas pajamų mokestis (pvz., išmokos buvo apmokestintos per dideliu mokesčio tarifu, pajamų mokestis buvo išskaičiuotas nuo neapmokestinamųjų išmokų ir pan.). Taip pat nurodoma grąžinti 2016 m. sausio 27 d. rašto priedą – patikslintą Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją (FR0573) už 2007 metus. Paaiškinama, jog skundžiamas raštas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.
10. Įvertinęs skundžiamo rašto turinį, teismas darė išvadą, kad atsakovas jame išdėstė savo nuostatas tam tikru klausimu, tačiau jokių privalomo pobūdžio nurodymų, įpareigojimų ar patvarkymų, tiesiogiai susijusių su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis, jam nenustatė. Kitaip tariant, skundžiamas raštas neturi tiesioginės įtakos pareiškėjo teisinei padėčiai (šio padėties nei pablogina, nei pagerina) ir laikytinas informacinio aiškinamojo pobūdžio raštu. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas konstatavo, kad administracinės bylos dalis dėl skundžiamo rašto panaikinimo, vadovaujantis ABTĮ (bylai aktuali redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 101 straipsnio 1 punktu, nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
11. Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), minėtų Taisyklių 1 ir 47.2 punktais ir pažymėjo, kad pareiškėjo 2016 m. sausio 27 d. rašte nurodoma, jog pareiškėjas, atsakydamas į atsakovo 2015 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. (18.6)D2-4856, kurį pareiškėjas gavo 2015 m. gruodžio 16 d., teigia, kad senaties termino taikymas 2007 metų mokestinio laikotarpio mokesčių deklaracijoms tikslinti pagal MAĮ yra prieštaraujantis deklaruojamiems lankstumo ir turinio viršenybės prieš formą principams. Paaiškinama, kad apie atsiradusias faktines aplinkybes dėl 2007 metų mokestinio laikotarpio, kai įmonė nuo 2010 m. iki 2015 m. vykdė susirašinėjimą su Norvegijos mokesčių administratoriumi mokestiniais klausimais, informuodavo ir Klaipėdos AVMI. Teigiama, kad tai liudija šie dokumentai, siųsti atsakovui: 1) 2010 m. spalio 25 d. Nr. 15 S; 2) 2010 m. lapkričio 8 d. Nr. 17 S; 3) 2012 m. spalio 4 d. Nr. 18; 4) 2013 m. gegužės 20 d. Nr. 3 S; 5) 2014 m. rugpjūčio 28 d.; 6) 2015 m. rugsėjo 10 d. Nr. 6 S. Nurodoma, jog šie pateikti įrodymai turėtų būti pripažinti mokestiniais ginčais tarp UAB „Anionas“ ir Norvegijos Karalystės mokesčių administratorių, todėl į minėtą terminą – 2007–2012 m. mokestinį laikotarpį, neįskaitomi tie kalendoriniai metai, kuriais vyko susirašinėjimai su Norvegijos mokesčių administratoriumi. Prie šio prašymo pridedama patikslinta Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracija (FR0573) už 2007 m.
12. Išanalizavęs ir įvertinęs 2016 m. sausio 27 d. rašto turinį, teismas darė išvadą, kad šiuo raštu iš esmės pareiškėjas jokio reikalavimo ar prašymo nesuformulavo ir kreipėsi į atsakovą tik išdėstydamas savo nuostatą tam tikru klausimu.
13. Teismas rėmėsi MAĮ 87 straipsnio 5, 6 ir 11 dalimis, Grąžinimo taisyklėmis ir pažymėjo, kad pareiškėjas jokio prašymo ar reikalavimo, įskaitant ir prašymo grąžinti permokėtą mokesčių sumą, 2016 m. sausio 27 d. rašte nesuformulavo, nepateikė jokių Grąžinimo taisyklėse nurodytų dokumentų, todėl nėra pagrindo manyti, kad 2016 m. sausio 27 d. raštu yra būtent prašoma grąžinti permokėtą mokesčių sumą. Remiantis tuo, pareiškėjo argumentas, jog atsakovas, nagrinėdamas šį raštą, turėjo spręsti klausimą dėl mokesčių permokos grąžinimo, atmestas kaip nepagrįstas. Jei pareiškėjas tokį prašymą buvo išreiškęs kitame rašte, tai dėl jo išnagrinėjimo teisės aktų nustatyta tvarka galėjo būti paduodamas skundas.
14. Kaip minėta, pareiškėjas prie 2016 m. sausio 27 d. rašto pridėjo patikslintą Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją (FR0573) už 2007 m., tačiau kaip matyti, pačiame rašte pareiškėjas visiškai nieko neužsiminė apie minėtą deklaraciją, nenurodė kokiu tikslu ją pridėjo, t. y. ar ji patvirtina kokias nors aplinkybes, ar prašoma ją priimti arba kt., todėl pareiškėjo argumentas, jog atsakovas pagal šį raštą turėjo spręsti klausimą dėl deklaracijos priėmimo, taip pat atmestas kaip nepagrįstas.
15. Pagal Taisyklių 47.4 punktą į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, pranešama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisva forma, todėl teismas laikė, jog į 2016 m. sausio 27 d. raštą skundžiamu raštu atsakyta tinkamai. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2016 m. sausio 27 d. raštą, todėl vadovaudamasis ABTĮ (bylai aktuali redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 88 straipsnio 1 punktu, šią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
III.
16. Pareiškėjas UAB „Anionas“ pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 155–162), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismas neteisingai nutraukė bylos dalį konstatavęs, kad Klaipėdos AVMI 2016 m. vasario 12 d. raštas neskundžiamas. Iš skundžiamo rašto matyti, kad jame pasisakoma dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, nes jame konstatuota, jog grąžinti pajamų mokesčio permokos sumą, susidariusią nuo 2007 metais iš Lietuvos bendrovės gauto darbo užmokesčio, galimybės nėra. Dėl deklaracijos patikslinimo atsakovas taip pat nurodė, kad deklaracija ir jos priedai negali būti tikslinami, tačiau klausimo iš esmės nesprendė. Savo sprendimus įforminęs kaip informacinio pobūdžio dokumentus, atsakovas užkirto kelią pareiškėjui juos ginčyti.
16.2. Skundžiamame Klaipėdos AVMI 2016 m. vasario 12 d. rašte aiškiai nurodyta, kad jis skundžiamas teismui. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, jog suklydo, toks jo suklydimas yra sistemingas ir apskundimo tvarka taip nurodoma nebe pirmą kartą.
16.3. Pareiškėjas jau nuo 2007 metų nuolat kreipiasi į mokesčių administratorių dėl permokos grąžinimo. 2016 m. sausio 27 d. prašymas pateiktas atsakant į Klaipėdos AVMI 2015 m. lapkričio 6 d. raštą, kuriame atsakovas atsakė į pareiškėjo ankstesnį prašymą dėl permokos grąžinimo. Dėl Klaipėdos AVMI 2015 m. lapkričio 6 d. rašto pareiškėjas yra kreipęsis į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo prašymą dėl mokesčio permokos grąžinimo. Taigi atsakovas vien iš ilgalaikio susirašinėjimo su pareiškėju puikiai žinojo, ko siekia pareiškėjas.
16.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neprivalėjo spręsti klausimo dėl deklaracijos priėmimo, nes šiuo atveju buvo visiškai aišku, kokiu tikslu deklaracija buvo pridėta prie prašymo. Be to, deklaracijos priėmimo klausimą atsakovas iš esmės išsprendė, nurodydamas, kad deklaracija ir jos priedai šiuo atveju negali būti tikslinami. Nagrinėjamu atveju nebuvo įvertinta aplinkybė, kad galutinė Norvegijos Karalystei mokėtina mokesčių suma buvo nustatyta tik VMI 2015 m. birželio 29 d. sprendime pakeisti sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo VMI pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 175–178), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
18. Atsiliepime nurodo, kad būtinybės kreiptis į Norvegijos Karalystės mokesčių administratorių pareiškėjui nebuvo, kadangi pareiškėjas 2007 metais į Norvegijos Karalystės biudžetą mokėdamas gyventojų pajamų mokestį nuo savo darbuotojams už darbą Norvegijoje 2007 metais išmokėto darbo užmokesčio, privalėjo žinoti pajamų mokesčio sumas, tenkančias kiekvieno Norvegijoje dirbusio savo darbuotojo darbo užmokesčiui. Tokią informaciją pareiškėjas turėjo pateikti ir savo darbuotojams, kurie, pasibaigus 2007 metams, turėjo teisę Lietuvos mokesčių administratoriui pateikti nuolatinio Lietuvos gyventojo metines pajamų deklaracijas ir naikinti Lietuvoje ir Norvegijoje apmokestinto savo darbo užmokesčio dvigubą apmokestinimą. Lietuvos vienetui, kuris pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas yra gyventojų pajamų mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu naikinant savo darbuotojų tuo mokestiniu laikotarpiu gauto darbo užmokesčio dvigubą apmokestinimą, nėra grąžinama jokia gyventojų pajamų mokesčio permoka: Lietuvos vienetui suteikiama teisė užsienio valstybėje apmokestintą darbuotojų darbo užmokestį deklaracijų FR0572 ir FR0573 formose deklaruoti kaip neapmokestinamas pajamas. Pareiškėjas nuo 2008 metų nebeturėjo teisės tikslinti deklaracijų FR0572 ir FR0573 formų už 2007 metus ir naikinti savo darbuotojams 2007 metais išmokėto darbo užmokesčio dvigubą apmokestinimą. Naikinti savo darbo užmokesčio, gauto 2007 metais, dvigubą apmokestinimą, vadovaudamiesi GPMĮ 37 straipsnio nuostatomis, turėjo teisę tik patys darbuotojai.
19. Atsakovas Klaipėdos AVMI pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 180–182), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
20. Atsiliepime pažymi, kad 2016 m. vasario 12 d. rašte nesprendė klausimo dėl mokesčių grąžinimo ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos už 2007 metus priėmimo ar nepriėmimo dėl to, kad pareiškėjas mokesčio permokos neturėjo, prašyme nenurodė, kokios rūšies ir kokio dydžio mokestį siekia susigrąžinti, nepateikė mokesčio susigrąžinimui patvirtintos prašymo formos, nepateikė prašymo dėl metinės pajamų mokesčio deklaracijos priėmimo. Todėl teismo išvada, kad jokių privalomojo pobūdžio nurodymų, įpareigojimų ar patvarkymų skundžiamame rašte nėra, yra pagrįsta. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad negali apskųsti atsakovo sprendimų, nes pareiškėjas ir dabar gali kreiptis į atsakovą su prašymais priimti patikslintas deklaracijas ar grąžinti mokesčio permoką ir jie būtų išnagrinėti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
21. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.
22. 2016 m. sausio 27 d. rašto pagrindu priimtas/surašytas Skundžiamas raštas, kuriame be kita ko, minima apie nebeegzistuojančią teisinę galimybę grąžinti pajamų mokesčio permokos sumą už 2007 m. Skundžiamame rašte, nepaisant įrašo apie atsakymo apskundimo galimybę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, mokesčių administratoriaus valinės išraiškos, sukeliančios teisines pasekmes pareiškėjui, iš esmės nėra.
23. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Tikrinamoje administracinėje byloje, kurios nagrinėjimo apimtis buvo apibrėžta paties pareiškėjo pateiktų reikalavimų, ginčas kyla ne dėl teisės (nėra valinio pobūdžio patvarkymų), o dėl mokesčių administratoriaus negatyvios įžvalgos pareiškėjui aktualiu klausimu. Tačiau tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia. Jie nepatenka į bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą, apibrėžtą Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. A14-261/2007; AS146-669/2009). Neturi teisinės reikšmės net ir ta aplinkybė, kad turinti juridinę reikšmę aplinkybė ar atitinkamas faktas yra įtvirtinti dokumente, kurio išraiškos forma yra net ir aktas ar dokumente esanti formuluotė dėl galimybės pastarąjį apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Reikšminga tai, ar toks sprendimas (bendrine prasme) nepažeidžia besikreipusio teisminės gynybos teises (interesus). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju sprendimo, tiesiogiai aiškiai paneigiančio konkrečios gyventojų pajamų mokesčio sumos grąžinimą pareiškėjui, skundžiamame rašte nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl administracinės bylos dalies nutraukimo pripažintina teisėta bei pagrįsta.
24. Antruoju skundo reikalavimu prašyta įpareigoti Klaipėdos AVMI pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. sausio 27 d. prašymą Nr. 1 S „Dėl 2007 m. mokesčių grąžinimo“ ir dėl jo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, tačiau šiame dokumente, išskyrus pavadinimą „Dėl 2007 m. mokesčių grąžinimo“, mokesčių administratoriui nesuformuluotas joks konkretus reikalavimas. Pastarojo dokumento vienoje pastraipoje pasisakoma dėl senaties termino, o kitoje išreiškiama nuomonė dėl mokesčių administratoriui pateiktų įrodymų aktualumo, taip ir neišreiškiant, ko konkrečiai yra prašoma, už kokį laiko tarpą bei kokiu pagrindu. Tai – pareiškėjo mokesčių administratoriui adresuotas vienas iš tarpusavio susirašinėjimo dokumentų, todėl įpareigojimas viešojo administravimo sistemos subjektą iš naujo išnagrinėti 2016 m. sausio 27 d. raštą niekaip nepasitarnautų pareiškėjo galbūt pažeistų ar ginčijamų teisių arba įstatymų saugomų interesų gynimui.
25. „<...> Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą, ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą <...>“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo motyvų pagrindu tvirtina ir antrojo pareiškėjo reikalavimo atmetimą, o tai lemia visišką atsisakymą tenkinti apeliacinį skundą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija