Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-39-628/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02109-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 21.2.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė 2017 m. liepos 13 d. nutarimu J. K. paskyrė 57 Eur baudą už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 2 d. 10.25 val. Vilniuje, Gedimino pr. 7, vairuodamas automobilį „Mazda“ (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) draudžiamoje vietoje – kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, taip pažeidė KET 8 punkto 1 priedo 332 punktą, už kurį numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 4 dalį.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 13 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pažeidimą tirti iš naujo.
3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarties dalis, kuria, iš dalies tenkinus J. K. skundą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės 2017 m. liepos 13 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pažeidimui tirti iš naujo, panaikinta ir paliktas galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės 2017 m. liepos 13 d. nutarimas. Kita nutarties dalis palikta nepakeista.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 13 d. nutarimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. liepos 13 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį palikti galioti arba ją pakeisti: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. liepos 13 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. K. nutraukti. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Pareiškime nurodoma:
5.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas sutiko su pareiškėjo J. K. teiginiu, kad buvo pažeistos jo teisės, nes byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, nekviečiant į Instituciją, apribota galimybė pateikti įrodymus, duoti paaiškinimus. 2017 m. liepos 13 d. nutarimas priimtas pažeidus ATPK 248, 257, 272, 284 straipsnių reikalavimus visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėti bylą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla išnagrinėta J. K. nedalyvaujant, neištyrus visų bylos aplinkybių ir nesurinkus objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilį vairavo ir paliko stovėti draudžiamoje vietoje būtent J. K., o ne kitas asmuo, kai tokį faktą pareiškėjas buvo nurodęs iki nutarimo priėmimo, padarė išvadą, kad buvo padarytas esminis procesinis pažeidimas ir nenustatytas tikrasis pažeidimo subjektas (vairuotojas), dėl to nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir yra naikintinas, o byla grąžintina Institucijai tirti pažeidimą iš naujo.
5.2. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas po 2017 m. sausio 1 d., J. K. veika neperkvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, numatančią griežtesnę atsakomybę, aiškindamas tas pačias Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 ir 5 straipsnių normas, sprendė priešingai, kad teisena vyksta ne pagal ATPK, o pagal ANK. Apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad J. K. 2017 m. lapkričio 28 d. 8.15 val. galėjo dalyvauti paskirtame teismo posėdyje ir 9.00 val. apklausoje (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus šaukimas J. K. į 2017 m. lapkričio 28 d. apklausą 9.00 val. ikiteisminiame tyrime ir prašymas bylos nagrinėjimą atidėti buvo pateikti iki teismo posėdžio, todėl byla išnagrinėta J. K. nedalyvaujant). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 22 d. vykusiame teismo posėdyje buvo nutaręs kaip liudytoją šaukti A. U., kurį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. K. nurodė kaip jo automobiliu 2016 m. gruodžio 2 d., t. y. įvykio dieną, besinaudojusį asmenį, tačiau, per tokį trumpą laiką nepavykus A. U. įteikti teismo šaukimo, bylą išnagrinėjo šiam liudytojui nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad J. K. nesiėmė jokių priemonių tam, kad būtų užtikrintas liudytojo A. U. dalyvavimas teismo posėdyje, sprendė, kad tai laikytina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybine versija, kurios nepagrindžia jokie objektyvūs duomenys. Taip pat įvertinęs tai, kad teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, o pagal ANK 39 straipsnio nuostatas administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, padarė išvadą, kad Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės 2017 m. balandžio 20 d. sprendimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą yra perteklinis ir nesukeliantis jokių teisinių pasekmių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, jog iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos grąžintą bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracija išnagrinėjo per septyniolika darbo dienų nuo gavimo iš Kelmės dienos (gauta 2017 m. birželio 19 d.), o ginčijamas nutarimas priimtas 2017 m. liepos 13 d., padarė išvadą, kad ir ANK įtvirtintas dvidešimties darbo dienų terminas nuo atitinkamo veiksmo atlikimo administracinio nusižengimo bylai išnagrinėti nebuvo pažeistas. Apygardos teismas nustatė, kad kontrolierės V. P. padarytos nuotraukos, „Google Maps“ palydovo užfiksuotas gatvių Vilniuje atvaizdas, interaktyvus Vilniaus žemėlapis patvirtina, kad automobilis „Mazda“ 2016 m. gruodžio 2 d. 10.25 val. stovėjo kelyje, neturinčiame atskiro gatvės pavadinimo, tarp dviejų pastatų – Gedimino pr. 7 ir Gedimino pr. 9, Vilniuje, apeliacinio skundo argumentai dėl neva netiksliai įvardytos pažeidimo padarymo vietos vertintini kaip gynybinė pozicija ir siekis išvengti atsakomybės.
5.3. Teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, kurie turėjo įtakos neteisėtiems nutarimui ir nutartims priimti, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, skirtingai taikė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas, nevienodai vadovavosi ta pačia suformuota teismų praktika ir bylą išnagrinėjo taikydami skirtingas bylos teisenas. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad J. K. nesiėmė jokių priemonių, kad būtų užtikrintas liudytojo A. U. dalyvavimas teismo posėdyje, taip pat argumentai dėl jo gynybinės pozicijos netinkami, nes, pagal ANK 567 straipsnio 3 dalį, būtent Institucija turi įrodyti, kas ir kokį pažeidimą padarė. Pareiškėjas, remdamasis ANK 652 ir 641 straipsniais, teigia, kad apygardos teismas, siekdamas pašalinti abejones dėl įvykio, neturėjo teisės administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į posėdį kviesti J. K. ir liudytoją A. U., nes tai turėjo padaryti Institucija iki nutarimo priėmimo (ANK 567, 569, 593 ir 594 straipsniai). Vilniaus apygardos teismas bylą išnagrinėjo A. U. neiškvietęs ir neapklausęs, o J. K. prašymo bylos nagrinėjimą atidėti netenkino, bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant, taigi apeliacinės instancijos teismas tikrojo pažeidimo subjekto (vairuotojo) nenustatė, o kartu ir apeliacinio skundo nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma. Visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taikant teiseną pagal ANK, ANK 611 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai, kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį, kuris tuo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją, kurios pareigūnas nustatė pažeidimą.
5.4. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, policijos pareigūnui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Ši SEAKĮ norma yra specialioji, taigi taikytina ji.
5.5. Specialioji teisės norma nustato imperatyvą ir įpareigojimą Institucijai tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pareikalauti, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) nurodytų duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui priklausančia transporto priemone, tačiau Institucijai to nepadarius įrodinėjimo pareiga buvo perkelta traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis, 256 straipsnio 3 dalis). Taip pat šioje administracinio nusižengimo byloje administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2017 m. kovo 1 d., o Institucijos nutarimas priimtas tik 2017 m. liepos 13 d., tai patvirtina, kad vyriausioji specialistė, priimdama nutarimą ANK 616 straipsnio 4 dalyje, numatytus terminus praleido, taip pat pagal ATPK 282 straipsnio 1 dalį terminai irgi praleisti. Taip pat apylinkės teismas gavo administracinio nusižengimo bylą 2017 m. rugpjūčio 7 d., nutartį priėmė 2017 m. spalio 17 d., o ANK 631 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino nepratęsė, tad ir dėl šio esminio pažeidimo nurodytu pagrindu ginčijamos teismų nutartys naikintinos, nes priimtos praleidus įstatymo nustatytą terminą (ANK 631, 639 straipsniai).
5.6. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2017 m. balandžio 20 d. sprendimas „Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo administracinėje byloje“ priimtas ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nenumatytu pagrindu, nes Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus neturėjimas įgaliojimo priimti nutarimą įstatymo nenumatytas, o kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuolatinę gyvenamąją vietą turi, niekur nėra išvykęs, neserga, jo paieška nėra paskelbta, pažeidimo tirti niekas netrukdė, tai reiškia, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių terminas nebuvo pratęstas.
6. Atsiliepimu į J. K. prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus įgaliotas asmuo Aivaras Rūkštelis prašo palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma:
6.1. J. K. administracinio nusižengimo protokolas surašytas po 2017 m. sausio 1 d., taigi byla dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 13 d. nutarimo panaikinimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, vyksta pagal ANK. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti pirmosios instancijos teismo padarytus procesinius pažeidimus, šią administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka. 2017 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje nutarta kaip liudytoją šaukti A. U., kurį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pirmosios instancijos teisme 2017 m. rugpjūčio 31 d. vykusiame posėdyje nurodė kaip jo automobiliu 2016 m. gruodžio 2 d., t. y. įvykio dieną, besinaudojusį asmenį. Negavus jokių duomenų apie šio asmens neatvykimo į teismo posėdį priežastis, taip pat jam nepateikus jokių dalyvavimo įvykyje įrodymų, byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta jam nedalyvaujant. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjui, automobilio „Mazda“ (duomenys neskelbtini) valdytojui, 2017 m. kovo 1 d. surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu, jo gyvenamosios vietos adresu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė išsiuntė raštą, kuriame išdėstė ANK 610, 611 ir 616 straipsnių reglamentavimą ir teisę iki 2017 m. balandžio 16 d. pateikti prašymą Administracinės veiklos skyriui reikalaujant bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka arba iki 2017 m. balandžio 26 d. pateikti rašytinius paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo ir jo aplinkybių. Vadinasi, J. K. buvo tinkamai informuotas apie galimybę pranešti, kas pažeidimo padarymo metu vairavo jam priklausančią transporto priemonę, tačiau to nepadarė. Tik 2017 m. rugpjūčio 31 d. duodamas paaiškinimus apylinkės teisme nurodė, kad jam priklausančiu automobiliu 2016 m. gruodžio 2 d. naudojosi A. U. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šią aplinkybę, taip pat tai, kad pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių tam, kad būtų užtikrintas šio asmens dalyvavimas teismo posėdyje, sprendė, kad tai laikytina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybine versija, kurios nepagrindžia jokie objektyvūs duomenys. Pareiškėjas, kaip transporto priemonės valdytojas, neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos institucijai pranešti apie tai, kad pažeidimą padarė kitas asmuo.
6.2. Prašyme nepagrįstai teigiama, kad šiuo atveju buvo pažeisti ATPK 256, 257, 259 ir 2061 straipsnių reikalavimai, nes šioje administracinio nusižengimo byloje turėjo būti ir buvo taikomos ANK nuostatos, tai patvirtina 2017 m. kovo 1 d. institucijos raštas. Pagal ANK 611 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo protokolas, kai nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, gali būti surašytas asmeniui nedalyvaujant, tačiau turi būti išsiųstas transporto priemonės savininkui (valdytojui); šie reikalavimai nepažeisti.
6.3. Prašyme taip pat nepagrįstai teigiama, kad bylą išnagrinėjo nekompetentinga institucija, nes pagal ANK 616 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinio nusižengimo byla, kai administracinis nusižengimas užfiksuotas stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, gali, tačiau neprivalo būti nagrinėjama pagal administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens gyvenamąją vietą. Pagal nusižengimo padarymo vietą bylą išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip kompetentinga institucija. 2017 m. liepos 13 d. nutarimą surašiusi vyriausioji specialistė vykdo administracinių bylų teiseną, pagal įgaliojimą nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad teisena vyksta pagal ANK, o pagal šio kodekso 39 straipsnio nuostatas administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, padarė išvadą, kad Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės 2017 m. balandžio 20 d. sprendimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą yra perteklinis ir nesukeliantis jokių teisinių pasekmių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Atsižvelgus į šias aplinkybes, argumentai, susiję su minėto sprendimo neteisėtumu ir atitinkamai ginčijamo 2017 m. liepos 13 d. nutarimo priėmimu pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui, nepagrįsti. Taip pat, bylos datą paskyrus 2017 m. balandžio 27 d., nebuvo praleisti ANK nustatyti terminai. Kelmės rajono savivaldybės administracijai grąžinus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, šioje institucijoje byla buvo išnagrinėta per septyniolika darbo dienų nuo bylos gavimo dienos (Vilniaus savivaldybės administracijoje byla gauta 2017 m. birželio 19 d., o ginčijamas nutarimas priimtas 2017 m. liepos 13 d.), taigi ANK įtvirtintas 20 darbo dienų terminas nuo atitinkamo veiksmo atlikimo administracinio nusižengimo bylai išnagrinėti nebuvo praleistas.
6.4. Taip pat nepagrįstai teigiama, kad nėra ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pareiškėjo teiginiai dėl mobiliosios teisės pažeidimų fiksavimo sistemos realaus neegzistavimo laikytini deklaratyvaus pobūdžio ir atmestini kaip nepagrįsti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė 2017 m. liepos 13 d. nutarime, be kitų aplinkybių, nurodė ir tai, kad administracinis teisės pažeidimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo pažeidimo padarymu, akivaizdoje, naudojantis mobiliąja teisės pažeidimų fiksavimo sistema, kuri, fiksuodama pažeidimą, automobilio stovėjimo vietą automatiškai susieja su artimiausiai jo esančio pastato adresu (šioje byloje – Gedimino pr. 7, Vilniuje). Netikėti specialistės procesiniame sprendime nurodyta aplinkybe, kad pažeidimas buvo užfiksuotas naudojantis mobiliąja teisės pažeidimų fiksavimo sistema, nėra pagrindo, juolab kad šią aplinkybę teisme patvirtino apklausta pažeidimą užfiksavusi V. P. Nagrinėjamu atveju tikslaus adreso nenustatymas nepaneigia fakto, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aiškiai suprato, kokia vieta yra pažeidimo padarymo vieta.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. prašymas atmestinas.
Dėl terminų ir senaties taikymo
8. Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitęs teisinis reguliavimas, būtent, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuris pakeitė iki tol galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Šio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Įstatymo 5 straipsnio 4 dalis numato, kad kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
9. Administracinio nusižengimo protokolas J. K. buvo surašytas 2017 m. kovo 1 d. (už pažeidimą, padarytą 2016 m. gruodžio 2 d.), t. y. protokolas surašytas po 2017 sausio 1 d., tokiu būdu veika protokole teisingai kvalifikuota pagal ATPK 1241 straipsnio 4 dalį, o ne pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, nes ANK norma numato griežtesnę atsakomybę. Tokiu atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, teisena vyksta pagal ANK, tai teisingai 2017 m. lapkričio 29 d. nutartyje konstatavo Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka. Šis teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas J. K. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 13 d. nutarimo panaikinimo turėjo išnagrinėti, vadovaudamasis ANK normomis.
10. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama apygardos teismo išvadai, jog teisena nagrinėjamoje byloje turėjo vykti pagal ANK, kartu pažymi, kad byloje turėjo būti taikomi ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, nes šis įstatymas yra švelninantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį. Asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu (ANK 3 straipsnio 1 dalis). Veikos padarymo metu, t. y. iki naujojo ANK įsigaliojimo, galiojo ATPK, kurio 35 straipsnis numatė trumpesnius, t. y. palankesnius administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, senaties terminus. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Tuo tarpu ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.
11. Tokiu būdu 2017 m. balandžio 20 d. sprendimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą byloje nėra perteklinis; pagrįstai, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, buvo nutarta pratęsti nuobaudos skyrimo terminą vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 2 d.
12. Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjo argumentai, susiję su minėto sprendimo neteisėtumu ir atitinkamai ginčijamo 2017 m. liepos 13 d. nutarimo priėmimu pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui, nepagrįsti.
13. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė 2017 m. kovo 1 d. pareiškėjui surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole bylos nagrinėjimo datą paskyrė 2017 m. balandžio 27 d., t. y. nepraleidus ANK nustatytų terminų. Atitinkamai, Kelmės rajono savivaldybės administracijai grąžinus šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėti pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, šioje institucijoje byla buvo išnagrinėta per 17 darbo dienų nuo šios bylos gavimo dienos (Vilniaus savivaldybės administracijoje byla gauta 2017 m. birželio 19 d., o ginčijamas nutarimas priimtas 2017 m. liepos 13 d.). Taigi, ANK įtvirtintas 20 darbo dienų terminas nuo atitinkamo veiksmo atlikimo administracinio nusižengimo bylai išnagrinėti nebuvo pažeistas, tai pagrįstai konstatavo bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas.
Dėl pareiškėjo procesinių teisių
14. Kaip jau minėta pirmiau, J. K. byla pagal ANK teiseną išnagrinėta pagrįstai. Pareiškėjo teiginiai, kad jo byla turėjo būti nagrinėjama pagal ATPK, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neiškvietus į bylos nagrinėjimą buvo apribotos jo teisės duoti paaiškinimus ir pateikti įrodymus, kartu buvo pažeisti ATPK 248, 257, 272, 284 straipsnių reikalavimai, nepagrįsti.
15. Pareiškėjui, kaip automobilio „Mazda“ (duomenys neskelbtini) valdytojui, 2017 m. kovo 1 d. surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu, jo gyvenamosios vietos adresu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė išsiuntė raštą, kuriame aiškiai ir detaliai išdėstė ANK 610, 611, 616 straipsnių reglamentavimą ir taip pat teisę iki 2017 m. balandžio 16 d. pateikti prašymą Administracinės veiklos skyriui reikalaujant bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka arba iki 2017 m. balandžio 26 d. pateikti rašytinius paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo ir jo aplinkybių. Taigi, pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie galimybę pranešti, kas pažeidimo padarymo metu vairavo jam priklausančią transporto priemonę, tačiau to laiku nepadarė. Tik 2017 m. rugpjūčio 31 d., duodamas paaiškinimus apylinkės teisme, pareiškėjas nurodė, kad jam priklausančiu automobiliu 2016 m. gruodžio 2 d. naudojosi A. U.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjo paaiškinimai, jog automobiliu naudojosi kitas asmuo, laikytini administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybine versija, kurios nepagrindžia jokie objektyvūs bylos duomenys. Tokiam vertinimui pritartina.
17. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka. Pirmas byloje paskirtas posėdis atidėtas pareiškėjo prašymu. Iš bylos medžiagos matyti, ir antrą byloje paskirtą posėdį pareiškėjas taip pat prašė atidėti. Apeliacinės instancijos teismas nutarė nagrinėti pareiškėjo skundą ir sprendė, jog pareiškėjas, turėdamas galimybę atvykti į teismo posėdį, į jį neatvyko, nes vilkina procesą byloje. Iš apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo matyti, kad teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai yra pakankami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimui išspręsti. Tokiai išvadai pritartina. Byla išsamiai, apklausiant patį pareiškėją, jo prašymu iškviestus liudytojus, ištyrus byloje esančius dokumentus, pareiškėjo teismui pateiktus dokumentus, buvo išnagrinėta Vilniaus apylinkės teisme.
18. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad, pareiškėjui apskundus 2017 m. liepos 13 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nagrinėjant jo skundą apylinkės teisme žodinio proceso tvarka, pareiškėjui buvo išaiškintos jo procesinės teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje, jomis pareiškėjas proceso metu visa apimtimi naudojosi. Jis davė byloje paaiškinimus, reiškė prašymus kviesti byloje liudytojus, išreikalauti dokumentus. Pareiškėjo prašymai išreikalauti dokumentus, apklausti liudytojus buvo tenkinti. Byloje apklausti liudytojai V. P., A. Ra., A. R., ištirta bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, padarė išvadas ir atmetė pareiškėjo gynybinę versiją, kad administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, o ne jis. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje buvo laikomasi ANK 567 straipsnyje numatytų nuostatų.
Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje
19. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas išdėstė išsamius motyvus, kodėl daro išvadą, jog pareiškėjo veikoje yra ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas rėmėsi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės Nomedos Jakuškaitės 2017 m. liepos 13 d. nutarimu, liudytojos V. P., kuri fiksavo šį pažeidimą, parodymais, jos padarytomis nuotraukomis, „Google Maps“ palydovo užfiksuotu gatvių Vilniuje atvaizdu, interaktyviu Vilniaus žemėlapiu ir šių įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad automobilis „Mazda“ (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 2 d. 10.25 val. stovėjo kelyje (kuris neturi atskiro gatvės pavadinimo) tarp dviejų pastatų – Gedimino pr. 7 ir Gedimino pr. 9, Vilniuje, pažeidimo vieta nurodyta Gedimino pr. 7, nes tai arčiausiai pastatyto automobilio „Mazda“ (duomenys neskelbtini) esantis objektas, kuriam yra suteiktas konkretus adresas. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju tikslaus adreso nenustatymas nepaneigia fakto, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aiškiai suprato, kokia vieta yra pažeidimo padarymo vieta, ir skundo argumentus dėl neva netiksliai įvardintos pažeidimo vietos vertino kaip J. K. gynybinę poziciją bei siekį išvengti atsakomybės.
20. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus (V. P. parodymus, pateiktas nuotraukas, planus), atmetė J. K. apeliacinio skundo argumentus, kad toje pusėje, kurioje stovėjo automobilis „Mazda“ (duomenys neskelbtini), nėra kelio ženklo „Sustoti draudžiama“, ir padarė išvadą, kad automobilio „Mazda“ vairuotojas, įvažiuodamas į gatvę, kurioje paliko stovėti automobilį, negalėjo nepastebėti draudžiančio sustoti ženklo, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, paliko automobilį stovėti draudžiamojo ženklo galiojimo zonoje. Kartu buvo įvertinti ir pareiškėjo pateikti įrodymai, būtent administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuota gatvė ir joje paliktas stovėti automobilis „Mazda“. Šias nuotraukas teismas įvertino kaip neinformatyvias, padarytas siaurame gatvės ruože, neapimant teritorijos platesnės visumos.
21. Tokiu būdu kasacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėdamas bylą ir priimdamas procesinį sprendimą byloje, apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino vadovaudamasis įstatymu, t. y. byloje surinktus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva – teisė ir pareiga, kurią atlikdamas jis nėra saistomas proceso dalyvių nuomonės, o vadovaujasi tik savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu, nereiškia, kad teismas pažeidė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.
22. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad keisti ar naikinti 2017 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo paliktas galioti 2017 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės nutarimas, pagrindo nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,