I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo už socialines paslaugas Pagėgių savivaldybėje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, pagalbos pinigų mokėjimą, asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais.
3. Šis Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Pagėgių savivaldybė ir kurių teikimas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto ar savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms finansuoti.
4. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas tik pinigine išraiška.
5. Asmens (šeimos) ir savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens ar jo globėjo (rūpintojo), kito teisėto asmens atstovo ir Savivaldybės administracijos sutartimi, kurią pasirašo Savivaldybės administracijos direktorius.
5.1. Sutartyje nurodoma asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas tvarka, asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo iš naujo dėl asmens (šeimos) pajamų ir turto pokyčių, įvykusių per socialinių paslaugų gavimo laiką, apskaičiuoto asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio pateikimo socialines paslaugas gaunančiam asmeniui ar jo globėjui (rūpintojui), kitam teisėtam asmens atstovui tvarka.
6. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
7. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos nutarimuose, įstatymuose ir kituose teisės aktuose reglamentuojančiuose socialines paslaugas, apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
LĖŠŲ SOCIALINĖMS PASLAUGOMS (KAINOS) APSKAIČIAVIMAS
8. Socialines paslaugas teikiančių įstaigų, kurių steigėja yra Pagėgių savivaldybė, socialinių paslaugų kainas nustato Savivaldybės taryba Savivaldybės administracijos teikimu.
9. Socialinių paslaugų įstaigos, kurių steigėja nėra savivaldybė, socialinių paslaugų kainas nustato vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos reikalavimais.
10. Perkamų (parduodamų) ar finansuojamų prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kainą savivaldybės ir socialinių paslaugų įstaigos nustato derindamos ją su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, atsižvelgdamos į socialinių paslaugų teikimo savivaldybės teritorijoje ypatumus ir išlaidų efektyvų panaudojimą.
III SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
11. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį.
12. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
13. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugos teikiamos nemokamai.
14. Už bendrąsias socialines paslaugas (asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų organizavimą, transporto organizavimą ir kt.) asmenys (šeimos) moka pagal nustatytą paslaugos kainą.
15. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dvigubą dydį.
16. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunantiems socialinę pašalpą, kurių pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui) yra mažesnės už VRP dvigubą dydį, bendrosios ir socialinė priežiūra teikiama nemokamai, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo patiria socialinę riziką ir ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir gauna socialinę priežiūrą.
IV SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
17. Mokėjimas už socialinę priežiūrą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.
18. Mokėjimo dydis už vieną kalendorinį mėnesį teikiamas socialinės priežiūros paslaugas vienam gyvenančiam asmeniui sudaro:
18.1. 5 procentai asmens pajamų, kai asmens gaunamos pajamos yra didesnės už dvigubą VRP dydį, bet mažesnės už trigubą VRP dydį;
18.2. 10 procentų asmens pajamų, kai asmens gaunamos pajamos yra didesnės už trigubą VRP dydį, bet mažesnės už keturgubą VRP dydį;
18.3. 15 procentų asmens pajamų, kai asmens gaunamos pajamos yra didesnės už keturgubą VRP dydį, bet mažesnės už penkiagubą VRP dydį.
19. Mokėjimo dydis už vieną kalendorinį mėnesį teikiamas socialinės priežiūros paslaugas šeimos, kurios pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už dvigubą VRP dydį, bet mažesnės už trigubą VRP dydį, mokėjimo dydis neturi viršyti 5 procentų šeimos pajamų:
19.1. Mokėjimo dydis už vieną kalendorinį mėnesį teikiamas socialinės priežiūros paslaugas šeimos, kurios pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už trigubą VRP dydį, bet mažesnės už keturgubą VRP dydį, mokėjimo dydis neturi viršyti 10 procentų šeimos pajamų;
19.2. Mokėjimo dydis už vieną kalendorinį mėnesį teikiamas socialinės priežiūros paslaugas šeimos, kurios pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už keturgubą VRP dydį, bet mažesnės už penkiagubą VRP dydį, mokėjimo dydis neturi viršyti 15 procentų šeimos pajamų.
20. Mokėjimas už socialinę priežiūrą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
21. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo dydis neturi viršyti 20 procentų šeimos pajamų.
22. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą ar kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra 7 pirmąsias kalendorines dienas teikiama nemokamai.
23. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunantiems socialinę pašalpą arba asmeniui (šeimai), kurių pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už dvigubą VRP dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai. Išskiriami atvejai, kai asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir gauna socialinės priežiūros paslaugas.
24. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už dvigubą VRP dydį, o socialinę riziką patiriančio suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 VRP dydį.
25. Savivaldybė turi teisę sumažinti ar atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už socialinę priežiūrą.
26. Socialinė priežiūra šeimoms ir vaikų dienos socialinė priežiūra finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams. Kompleksinės paslaugos šeimai, jų organizavimas ir teikimas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir (ar) valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams, ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų.
V SKYRIUS
PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS
27. Tam tikrais savivaldybės numatytais atvejais, kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) veiksmingiau organizuoti pinigais, šios paslaugos gali būti keičiamos į piniginę išmoką – pagalbos pinigus.
28. Socialinės paslaugos gali būti keičiamos į pagalbos pinigus tik asmens (šeimos) sutikimu.
29. Pagalbos pinigų, skirtų asmeniui (šeimai) susimokėti už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, naudojimą pagal paskirtį prižiūri Pagėgių savivaldybės šeimos gerovės centro Globos centras.
30. Nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, savivaldybė turi nutraukti pagalbos pinigų mokėjimą asmeniui (šeimai) ir pagalbos pinigus pakeisti į bendrąsias socialines paslaugas ar socialinę priežiūrą, kurioms nustatytas asmens (šeimos) poreikis.
31. Vaikus globojančiai šeimai ir budinčiam globotojui už vaikų priežiūrą ar globą (rūpybą) skiriamų pagalbos pinigų suma 150 eurų iki vaikui sueina 18 metų.
32. Pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įvaikintojams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atestuotų asmenų ir kitų specialistų pagalba, užtikrinanti jų prižiūrimų (rūpinamų) ar įvaikintų vaikų visapusį vystymąsį ir ugdymą, teikiama nemokamai.
33. Pagalbos pinigų suma negali būti didesnė už socialinių paslaugų, kurioms nustatytas asmens (šeimos) poreikis, kainą.
VI SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
34. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens gaunamas pajamas.
35. Vieno gyvenančio asmens, kurio pajamos:
35.1. mažesnės už dvigubą VRP dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų;
35.2. didesnės už dvigubą VRP dydį, bet mažesnės už trigubą VRP dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 15 procentų asmens pajamų;
35.3. didesnės už trigubą VRP dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
36. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurio pajamos vienam šeimos nariui:
36.1. mažesnės už dvigubą VRP dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų;
36.2. didesnės už dvigubą VRP dydį, bet mažesnės už trigubą VRP dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų;
36.3. didesnės už trigubą VRP dydį, bet mažesnės už keturgubą VRP dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 30 procentų asmens pajamų;
36.4. didesnės už keturgubą VRP dydį, bet mažesnės už penkiagubą VRP dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 40 procentų asmens pajamų;
36.5. didesnės už penkiagubą VRP dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų.
37. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei.
VII SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
38. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens gaunamas pajamas.
39. Asmens mokėjimas už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų.
40. Kai asmeniui teikiama trumpalaikė socialinė globa ir jį prižiūrintiems asmenims (šeimos nariams ir kt. asmenims) suteikiamas laikinas atokvėpis, mokėjimo už teikiamas paslaugas dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų.
41. Kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.
42. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą (laikino gyvenimo namuose, krizių centre, nakvynės namuose ir kitur), maitinasi savo lėšomis, mokėjimo trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
43. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
44. Krizių atvejais, kai socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa iki 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai.
45. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.
46. Mokėjimas už trumpalaikę socialinę globą socialinių paslaugų įstaigose taikomas vadovaujantis Pagėgių savivaldybės tarybos patvirtintais įkainiais.
47. Savivaldybė turi teisę sumažinti ar atleisti asmenį nuo mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą.
VIII SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
48. Mokėjimas už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas ir tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d. ir į turtą.
49. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d. turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.
50. Kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
51. Jei suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
52. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko su negalia pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
53. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.
54. Asmenys, laikinai išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo dienos moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio.
55. Išvykus ne ilgiau kaip trims paroms, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą nemažinamas.
56. Mokėjimas už ilgalaikę socialinę globą socialinių paslaugų įstaigose taikomas vadovaujantis Pagėgių savivaldybės tarybos patvirtinta paslaugos kaina.
57. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos ilgalaikės socialinės globos trukmei.
IX SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
58. Asmens (šeimos) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis nustatytas.
59. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) norintis gauti socialines paslaugas turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas.
60. Asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) norintis gauti ilgalaikę socialinę globą turi pateikti informaciją apie asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., ir apie turimą turtą.
61. Informacija apie asmens (šeimos) pajamas ir turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia kartu su prašymu – paraiška skirti socialines paslaugas.
62. Prašymo – paraiškos formą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
63. Asmens (šeimos), kuriam skiriamos socialinės paslaugos, finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina seniūnijų socialinio darbo organizatoriai tuo pačiu metu, kuriuo nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis.
64. Socialinių paslaugų gavimo metu pasikeitus asmens (šeimos) pajamoms ir (ar) turtui, asmens (šeimos) finansinės galimybės vertinamos iš naujo.
65. Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.
66. Kai, finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą, šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
67. Kai, socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, finansinės galimybės vertinamos po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
68. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų paslaugų rūšį.
69. Asmens (šeimos), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančių socialinę pašalpą, finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus atvejus, kai asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir gauna socialinę priežiūrą.
70. Asmens (šeimos) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.
71. Asmens (šeimos) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) gauna prevencines ir bendrąsias socialines paslaugas.
72. Savivaldybė užtikrina asmens (šeimos) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
73. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pagal sutartyje numatytas sąlygas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir turto pokyčių dienos privalo pranešti socialinės globos įstaigai, kuri teikia paslaugas. Įstaiga turimą informaciją pateikia Socialinės politikos ir sveikatos skyriui.
74. Socialinės politikos ir sveikatos skyrius, gavęs informaciją apie asmens (šeimos) pajamų pokyčius per socialinių paslaugų gavimo laiką, finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo informacijos gavimo dienos.
75. Savivaldybė turi teisę asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, finansines galimybes iš naujo vertinti savo ar socialines paslaugas asmeniui (šeimai) teikiančios socialinių paslaugų įstaigos iniciatyva.
X SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS
76. Nustatant asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, į asmens pajamas įskaitoma su darbo santykiais, individualia veikla, žemės ūkio veikla susijusios pajamos, pensijos, kitos išmokos numatytos Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje. Šios pajamos imamos po to, kai apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir išskaitomos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
77. Pajamas nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme – paraiškoje skirti paslaugas, išskyrus atvejus, kai Savivaldybės administracija turi duomenis arba juos gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės, savivaldybių informacinių sistemų.
78. Kilus įtarimui, kad asmuo (šeima) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, Savivaldybės administracijos Socialinės politikos ir sveikatos skyrius gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų dokumentų teisingumą.
79. Duomenis apie pensijas, pensijų išmokas, tikslines kompensacijas ir kitas išmokas Socialinės politikos ir sveikatos skyrius gauna iš atitinkamas išmokas mokančių įstaigų pagal asmens duomenų teikimo sutartis.
80. Skaičiuojant asmens (šeimos) pajamas, imamos vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos.
81. Skaičiuojant vienam šeimos nariui tenkančias pajamas, kai socialinės paslaugos teikiamos šeimoje gyvenančiam asmeniui, vidutinės asmens 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos ir visų šeimos narių 3 paskutinių mėnesių pajamos dalijamos iš visų šeimos narių skaičiaus.
82. Jeigu asmens (šeimos) pajamos tą mėnesį, nuo kurio pradėtos gauti socialinės paslaugos, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, asmens (šeimos) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.
83. Apskaičiuotas darbo užmokestis, pensijos, pensijų išmokos, šalpos išmokos (išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas, kai teikiamos bendrosios socialinės paslaugos, socialinė priežiūra), taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.
84. Vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, įskaitomos į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jos išmokėtos.
85. Pajamos iš žemės ūkio veiklos nustatomos tik tada, kai yra šios veiklos apskaitos dokumentai.
XI SKYRIUS
ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS
86. Asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turtas vertinamas tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakanka sumokėti už ilgalaikę socialinę globą.
87. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo turėtas turtas numatytas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme.
88. Tais atvejais, kai vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo, bet kreipimosi metu pakeistas į kitą kurį nors turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą.
89. Asmens turimo ar turėto turto vertė nustatoma susumuojant visą nurodytą turtą.
90. Asmens turto vertė nustatoma pagal duomenis apie vidutines rinkos vertes, savivaldybės gaunamus iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Jei asmuo nesutinka su turto verte, nurodyta valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose, jis turi teisę kreiptis į asmenį, turintį teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, iš kurio gautą turto vertinimo ataskaitą pateikia savivaldybei, vertinusiai finansines asmens galimybes. Rinkos nustatymo data turi būti ne vėlesnė kaip 12 mėnesių iki finansinių galimybių vertinimo.
91. Tais atvejais, kai asmeniui nurodytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti turto dalis.
92. Kai asmuo gyvena su šeima ir (ar) artimais giminaičiais ir šeimos ar artimųjų giminaičių gyvenamoji patalpa, kurioje jie ne trumpiau kai vienus metus yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.
93. Turto normatyvas asmeniui – 12 kv. metrų būsto naudingo ploto.
94. Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti.
95. Akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertė įskaitoma į viso turto vertės sumą, jei jų bendra vertė viršija 580 eurų. Piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, gautos (negrąžintos) piniginės lėšos į viso turimo turto vertę įskaitomos, jeigu kiekvienos suma viršija 580 eurų.
96. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) pateikė neteisingus duomenis, savivaldybė gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų dokumentų teisingumą.
XII SKYRIUS
ATLEIDIMAS NUO MOKESČIO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS
97. Asmuo (šeima), pageidaujantis (-i), kad būtų sumažintas mokestis už gaunamas socialines paslaugas ar jos teikiamos nemokamai, socialinės globos įstaigai pateikia laisvos formos prašymą, kurį su turima informacija pateikia Socialinės politikos ir sveikatos skyriui (toliau –Skyrius). Skyrius gautą informaciją pateikia Pagėgių savivaldybės gyventojams socialinių paslaugų ir socialinės paramos teikimo komisijai (toliau – Komisija).
98. Asmuo (šeima) gali būti iš dalies ar visiškai atleidžiamas (-a) nuo mokėjimo už socialines paslaugas (socialinę priežiūrą ar dienos socialinę globą) esant sunkiai materialinei padėčiai, kai asmuo (šeima) patiria gaisro, stichinių nelaimių ar kitokių nuostolių.
99. Galimi atleidimo iš dalies ar visiškai nuo mokėjimo už socialines paslaugas (socialinę priežiūrą ar dienos socialinę globą) terminai: 3 mėnesiai, 6 mėnesiai, 12 mėnesių arba neterminuotai.
100. Tais atvejais, kai asmeniui būtinos ilgalaikės socialinės globos paslaugos, o jo turtas viršija turto vertės normatyvą, asmuo gali būti iš dalies ar visiškai atleidžiamas nuo mokesčio, skaičiuojamo nuo turto vertės viršijančios nustatytą turto vertės normatyvą, šiais atvejais:
100.1. kai asmuo pats nesugeba pasirūpinti turimo turto pardavimu, nėra giminaičių ar kitų suinteresuotų asmenų, kurie galėtų rūpintis asmens turimu turtu (statiniais, privalomomis registruoti transporto priemonėmis, privaloma registruoti žemės ūkio technika, žeme, obligacijomis ir kitais vertybiniais popieriais bei piniginėmis lėšomis);
100.2. kai turtas yra nelikvidus (statiniai apgriuvę, labai blogos būklės, žemė pelkėta, nedirbama ir iš jos negaunamos pajamos, transporto priemonė sena ir nenaudojama ir kt. atvejais);
100.3. kitais nenumatytais atvejais, pateikus informaciją ar aplinkybes pateisinančius dokumentus (seniūno išvadą, buities tyrimą aktą ir kt.).
101. Komisija įvertinusi asmens (šeimos) gyvenimo ir buities sąlygas, ir atsižvelgdama į gyvenamosios vietos seniūno siūlymą, socialines paslaugas teikiančios įstaigos siūlymą, gali siūlyti asmenį (šeimą) sumažinti ar atleisti nuo mokesčio už socialines paslaugas.
102. Sprendimą dėl sumažinimo ar atleidimo nuo mokesčio už socialines paslaugas priima Savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Komisijos siūlymą.
103. Priėmus sprendimą asmenį gaunantį socialines paslaugas iš dalies ar visiškai atleisti nuo mokesčio, šis mokestis dengiamas iš savivaldybės biudžeto lėšų.
