Byla Nr. 14/2018
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
NUTARIMAS
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams
2019 m. lapkričio 25 d. Nr. KT52-N14/2019
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 531 straipsniais, Konstitucinio Teismo posėdyje 2019 m. spalio 24 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 14/2018 pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-14/2018 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam valdžių padalijimo principui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsniui, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnio 2 daliai neprieštaravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktai.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
Pareiškėjos argumentai
1. Pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas grindžiamas šiais argumentais.
1.1. Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimas) patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (toliau – ir KNNP tvarkymo planas) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose yra konstatuotas statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, faktas ir įtvirtinti tokių statybų padarinių šalinimo būdai, konkrečiai nurodant, kas turi būti atlikta minėtuose punktuose nurodytuose sklypuose ir su juose esančiais statiniais.
Pagal Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnio 2 dalį dėl to sprendžia tik teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo principais, jis parenka proporcingą priemonę statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotą statybas leidžiantį dokumentą, padariniams šalinti. Jokia kita institucija negali nei nustatyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo neteisėtumo fakto, nei spręsti dėl statybos padarinių šalinimo. Priimant ginčijamą nutarimą nebuvo įsiteisėjęs joks teismo sprendimas, kuriuo būtų konstatuota, kad statybos buvo vykdomos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus. Taigi toks teisinis reguliavimas negalėjo būti įtvirtintas Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarime, nes Vyriausybė negali spręsti klausimų, priskirtų teismo kompetencijai, kaip antai konstatuoti fakto, kad KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose nurodytuose sklypuose buvo vykdomos statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, ar numatyti, kaip konkrečiu atveju turi būti šalinami tokių statybų padariniai.
Taigi, pasak pareiškėjos, Vyriausybė, nustatydama ginčijamą teisinį reguliavimą, prisiėmė teismo vaidmenį ir Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarime nustatė, kaip konkrečiai turi būti šalinami statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, padariniai: vienu atveju nurodyta nugriauti stiklinį priestatą (verandą) ir restorano medinės verandos antrą aukštą, atstatyti dvišlaitį stogelį, o kitu atveju – išardyti pavėsinę. Tokiu savo nutarimu Vyriausybė užkirto kelią teismui, nagrinėjančiam bylą, taikyti kitus neteisėtų statybų padarinių šalinimo būdus, nustatytus Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnio 2 dalyje, nes pasirinkus bet kurį kitą būdą teismo sprendimas prieštarautų Vyriausybės nutarimui. Teismas gali tik pritaikyti ginčijamą Vyriausybės nutarimą, savarankiškai nevertindamas ir neanalizuodamas statinių savininkų kaltės, taip pat to, ar statybos padarinių šalinimas yra siekiamam tikslui proporcinga priemonė. Todėl Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu patvirtinto KNNP tvarkymo plano ginčijamos nuostatos prieštarauja Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnio 2 daliai. Šiame nutarime įtvirtintas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas atsirasti teisinėms situacijoms, kai teismo galimybės vykdyti teisingumą sumažėja, o kai kada apskritai neįmanoma vykdyti teisingumo, todėl nurodytas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam valdžių padalijimo principui.
1.2. Pareiškėja, remdamasi inter alia Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, taip pat teigia, kad tik teismas, pagal Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnį išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo principais, gali parinkti proporcingą priemonę statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotą statybas leidžiantį dokumentą, padariniams šalinti. Priešingu atveju statinį nugriovus ar pertvarkius būtų pažeistos statinio savininko nuosavybės teisės. Todėl ginčijamos KNNP tvarkymo plano nuostatos, kuriomis numatyta tam tikrus nurodytuose sklypuose esančius statinius išardyti ar pertvarkyti, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, Civilinio kodekso (CK) 4.93 straipsniui, reglamentuojantiems nuosavybės teisių apsaugą.
II
Suinteresuoto asmens atstovų argumentai
2. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Administravimo departamento Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausiojo patarėjo Algirdo Klimavičiaus rašytiniai paaiškinimai (pateikti kartu su buvusia suinteresuoto asmens atstove šios ministerijos Teisės taikymo skyriaus vyriausiąja specialiste Kristina Krikštaponiene), šios ministerijos Administravimo departamento Teisės taikymo skyriaus vyriausiosios specialistės Gintarės Izokaitytės, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojos Rūtos Baškytės, šios tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjos Žydrės Stirbienės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai.
2.1. Suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovų A. Klimavičiaus, G. Izokaitytės rašytiniuose paaiškinimuose pateikiami šie argumentai.
2.1.1. Pagal Konstituciją valstybė turi pareigą rūpintis ypač vertingų vietovių apsauga, t. y. visomis tos ypatingos vietovės vertingosiomis savybėmis, kurios padaro ją išskirtinę, tarp jų ir statiniais, kurie nuosavybės teise priklauso ne valstybei, bet kitiems asmenims, ir užtikrinti tokios vietovės apsaugą. Ši valstybės pareiga negali būti interpretuojama taip, kad ypač vertingų vietovių teritorijoje esančių statinių (kurie sudaro tos vietovės vertingąsias savybes) savininkai yra atleidžiami nuo pareigos patiems prisidėti prie minėtų ypač vertingos vietovės vertingųjų savybių išsaugojimo, laikytis tai vietovei nustatyto teisinio režimo.
Vietovė, į kurią patenka statiniai, minimi ginčijamose KNNP tvarkymo plano nuostatose nurodytuose sklypuose (Lotmiškio g. 1, Nida, ir Naglių g. 20, Nida), yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir Nidos gyvenvietės, kaip nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės, teritorijoje, turinčioje kultūros draustinio statusą. UNESCO yra paskelbusi Kuršių neriją pasaulio paveldo objektu, taigi šios teritorijos apsauga užtikrinama ne tik nacionalinės, bet ir tarptautinės teisės aktais.
2.1.2. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą valstybiniuose parkuose, įsteigtuose ypač vertingose teritorijose, ūkinė veikla ribojama atsižvelgiant į konkrečios valstybinio parko zonos teisinį režimą. Valstybinių parkų ir valstybinių draustinių svarbą yra pabrėžęs ir Konstitucinis Teismas – jo jurisprudencijoje pažymėta, kad valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypač vertingomis teritorijomis, kurioms taikomas specialus teisinis režimas suponuoja inter alia ūkinės ir kitokios veiklos tose vietovėse, dėl kurios gali būti pakeistas kraštovaizdis, atskiri atitinkamose vietovėse esantys objektai, specialias sąlygas, apribojimus ir draudimus.
Pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti: savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu; įstatymų leidėjas, reguliuodamas nuosavybės teisių apsaugą, turi užtikrinti Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyrą. Taigi, suinteresuoto asmens atstovų manymu, Vyriausybė, nustačiusi teisinį reguliavimą, skirtą ypač vertingoje vietovėje esantiems statiniams apsaugoti, nepažeidė nuosavybės teisių apsaugą reglamentuojančių Konstitucijos 23 straipsnio, CK 4.93 straipsnio nuostatų.
2.1.3. Kuršių nerijos teritorijos statusą ir šioje teritorijoje vykdomą ūkinę veiklą, inter alia statinių statymą, perstatymą ir rekonstravimą, reglamentuoja įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai, kuriuose nustatyti tam tikri reikalavimai, privalomi šioje teritorijoje esančių statinių savininkams. Nustatant ginčijamą teisinį reguliavimą buvo vadovaujamasi Saugomų teritorijų, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymų nuostatomis.
Pažymėtina, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas nedraudžiama detaliai reglamentuoti tam tikrų su saugomos teritorijos vertingosiomis savybėmis susijusių elementų, pavyzdžiui, nustatyti statinio matmenų, formų ir pan. Detalumo laipsnis priklauso nuo rengiamo teritorijų planavimo dokumento lygmens, mastelio, kuriuo jis rengiamas. Kadangi KNNP tvarkymo planas, kurio nuostatos ginčijamos, yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas, jame gali ir turi būti numatyta galimybė nustatyti konkrečias saugomų vertybių tvarkymo ir kraštovaizdžio formavimo kryptis ir priemones.
Būtent teritorijų planavimo dokumentų (šiuo atveju KNNP tvarkymo plano) sprendiniais, o ne teismo sprendimais nustatomos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, gamtos ir kultūros paveldo apsaugos kryptys, konkrečių teritorijų ir objektų apsaugos ir tvarkymo priemonės. Teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtinti sprendiniai nustatomi atsižvelgiant į esamą situaciją, kraštovaizdžio struktūrą, gamtos ir kultūros paveldo vertybių svarbą, vertybių išsidėstymą, galimybes tinkamai naudoti konkrečias teritorijas ir objektus derinant gamtos ir kultūros vertybių, kraštovaizdžio apsaugos, visuomenės ir privačius interesus. Tik taip galima rasti optimalius sprendinius dėl vertybių išsaugojimo ir tinkamo naudojimo. Planuojant Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos tvarkymą nebuvo nagrinėjamas esamos situacijos teisėtumas, nes tai turi vertinti teismas, tačiau įvertinus esamą realią situaciją, teritorijos unikalumą ir integralumą buvo nurodytos teritorijos ir kraštovaizdžio apsaugos ir plėtros kryptys ir šios teritorijos tvarkymo priemonės.
Pasak suinteresuoto asmens atstovų, Vyriausybė, tvirtindama KNNP tvarkymo planą, siekė įgyvendinti įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintą bei politiniuose ir strateginiuose dokumentuose nurodytą ypač vertingos saugomos teritorijos – Kuršių nerijos nacionalinio parko ir joje esančios valstybės saugomos Nidos gyvenvietės, turinčios kultūros draustinio statusą, apsaugą.
2.1.4. Ginčijamose KNNP tvarkymo plano nuostatose nurodytuose sklypuose (Lotmiškio g. 1, Nida, ir Naglių g. 20, Nida) esantys statiniai pagal KNNP tvarkymo plano nuostatas patenka į dvi gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonas. Tai reiškia, kad šių sklypų suplanavimas, užstatymas, pastatų architektūra turėjo (turi) urbanistinę, architektūrinę ir etnografinę reikšmę kaip Nidos gyvenvietės kultūros draustinio teritorijoje esantys saugotini vertingųjų savybių požymių turintys statiniai, patenkantys į UNESCO saugomą Kuršių nerijos nacionalinį parką.
Draudimas plėsti esamus statinius ir statyti naujus, tankinti esamą užstatymą buvo įtvirtintas ir iki KNNP tvarkymo plano įsigaliojimo galiojusioje Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje (generaliniame plane) (toliau – ir KNNP planavimo schema), ir Nidos apylinkių principiniame plane. Taigi KNNP tvarkymo plano nuostatomis užtikrintas KNNP planavimo schemos nuostatų tęstinumas. Ginčijamu teisiniu reguliavimu reglamentavus statinių, esančių sklypuose Lotmiškio g. 1, Nida, ir Naglių g. 20, Nida, išvaizdą ir linijinę struktūrą (Nidos gyvenvietės vertingąsias savybes), atsižvelgta į nustatytą Kuršių nerijos nacionalinio parko specialųjį teisinį režimą ir jį reglamentuojančius teisės aktus ir įvertintos Nidos gyvenvietės vertingosios savybės siekiant išlaikyti autentišką užstatymo struktūrą ir pastatų išvaizdą.
2.1.5. Be to, kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarime, teisinėje valstybėje turi būti paisoma bendrojo teisės principo, kad niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo, todėl teisės pažeidimų padariniai (statiniai) jokiais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti įteisinti (legalizuoti) vėliau priimtais sprendimais. Priešingu atveju ne tik būtų pažeistas Kuršių nerijos, kaip unikalaus ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso – saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas, bet ir būtų nusižengta Konstitucijos 53, 54 straipsnių imperatyvams.
2.1.6. Pagal Konstituciją Vyriausybė turi plačią diskreciją formuoti ir vykdyti valstybės ekonominę politiką ir atitinkamai reguliuoti ūkinę veiklą. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje nustatant aplinkos apsaugos politikos strategines kryptis įtvirtintas siekis saugoti kultūros paveldo objektus ir puoselėti juos kartu su gamtine aplinka. Klausimams, susijusiems su teritorijų planavimo ir statybos procedūromis Kuršių nerijoje, nagrinėti ir atitinkamiems pasiūlymams parengti buvo sudaryta darbo grupė, kurios pasiūlytiems problemų sprendimams, inter alia būtinybei šalinti statybų, vykdytų pagal teisės aktų neatitinkančius statybų dokumentus, padarinius, buvo pritarta Vyriausybės pasitarimo protokolu, o vėliau buvo priimtas KNNP tvarkymo planas.
Ginčijamose KNNP tvarkymo plano nuostatose įtvirtintos formuluotės neturėtų būti skaitomos pažodžiui. Ginčijamos nuostatos teisinė reikšmė ir teisinės pasekmės nesikeistų, jeigu joje nebūtų pareiškėjai abejonių sukėlusios bendro pobūdžio formuluotės „statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai <...> turi būti pašalinti“. Ši formuluotė perkelta iš Vyriausybės pasitarimo protokolo ir yra aiškinamojo pobūdžio. Ginčijamose nuostatose įtvirtintais sprendiniais, kuriais nustatyta, kas turi būti atlikta minėtuose žemės sklypuose ir daroma su juose esančiais statiniais, siekta nurodyti, kas ir kaip turėtų būti pertvarkyta, kad atitiktų saugomą Kuršių nerijos kraštovaizdį, nes būtent teritorijų planavimo dokumentuose sprendžiama, kas ir kaip gali būti tvarkoma, pertvarkoma atsižvelgiant į teritorijos, objekto vertę ir kt.
2.1.7. Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra numatyta teismo teisė dėl galimybės įteisinti neteisėtos statybos padarinius spręsti tik remiantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, tačiau teismas nenustato pačių dokumentų turinio (konkrečių kraštovaizdžio tvarkymo krypčių ir priemonių). Todėl kraštovaizdžio tvarkymo kryptis nustato, sprendimus dėl teritorijų planavimo, atskirų teritorijų ar sklypų saugojimo ir tvarkymo priima Vyriausybė kaip valstybės politikos formuotoja kraštovaizdžio, gamtos apsaugos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityse. Bylas sprendžiantys teismai turi patikrinti statybų ir jas leidžiančių dokumentų teisėtumą, atsižvelgdami į teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir galiojančias teisės aktų nuostatas, ir priimti sprendimą.
2.2. Suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovių R. Baškytės ir Ž. Stirbienės rašytiniuose paaiškinimuose pateikti argumentai, iš esmės analogiški išdėstytiesiems, taip pat papildomai nurodyti tokie argumentai.
2.2.1. KNNP tvarkymo planas yra pagrindinis saugomos teritorijos planavimo dokumentas (specialusis planas), kuriame inter alia nustatytos gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų apsaugos ir tvarkymo kryptys ir priemonės. Jame įtvirtintu teisiniu reguliavimu reglamentuojamas ne statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padarinių šalinimas, o saugomos teritorijos tvarkymo planų sprendiniai. KNNP tvarkymo planas yra vientisas, pagrindinis Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo dokumentas, tad ir jo sprendiniai, inter alia įtvirtintieji ginčijamose nuostatose, negali būti vertinami atsietai nuo visumos, inter alia nuo kitų šio plano nuostatų, taip pat kitų teisės aktų nuostatų. Ginčijamose nuostatose įtvirtinti KNNP tvarkymo plano sprendiniai atitinka kitas šio plano nuostatas, kaip antai 4.1 punktą, pagal kurį Kuršių nerijoje saugomas išskirtinę vertę turintis esminis senųjų Kuršių nerijos žvejų gyvenviečių bruožas – taisyklingai išdėstyti gyvenamieji namai pamaryje su atitinkama apdaila, planuojant veiklą Kuršių nerijoje privalomai atsižvelgiama į išskirtinę šios vietovės vertę, susiformavusią aplinką, teritorijos unikalumą ir autentiškumą.
Teritorijų planavimo įstatyme apibrėžta teritorijų planavimo dokumento sprendinio sąvoka (kaip ir patys sprendiniai) yra plati. Skirtingų saugomų teritorijų tvarkymo planų sprendiniai (tekstiniai ir grafiniai), atsižvelgiant į spręstinų problemų spektrą, gali skirtis detalumo laipsniu; jie gali būti skirtingi dėl saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo, iškeltų tikslų. Visais atvejais vadovaujamasi tikslingumo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad kiekvienas sprendinys saugomų teritorijų planavimo dokumentuose turi būti pagrįstas kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos ar visuomenės ir valstybės interesais. Kuo detalesni ir konkretesni yra teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, tuo visiems subjektams aiškiau, kaip reikėtų elgtis konkrečiu atveju, tuo mažiau vietos lieka galimoms interpretacijoms. Įstatymai nedraudžia detalizuoti planavimo dokumentų sprendinių (nustatyti statinio matmenų, formų). Svarbu, kad nacionaliniame parke statybos būtų ribojamos atsižvelgiant į tikslą ir poreikį išsaugoti konkrečias vertybes.
2.2.2. 2004 m. rengiant KNNP tvarkymo plano projektą buvo žinoma apie teisės aktų, inter alia tuo metu galiojusios Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos, nuostatų neatitinkančias statybas Kuršių nerijoje ir dėl jų prasidėjusius teismo procesus. Pasak suinteresuoto asmens atstovių, rengtu naujuoju teisės aktu siekta sustabdyti tokias statybas. Viena iš priemonių – naujas teisinis reguliavimas, kuriuo, spręsdami atitinkamas bylas, turėtų remtis teismai.
Pagal Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, tačiau nei Statybos įstatymas, nei kiti įstatymai nesuteikia įgaliojimų teismams formuluoti konkrečius sprendinius ar nustatyti, kaip turi būti saugomos, tvarkomos atskiros teritorijos ar objektai. Būtent teritorijų planavimo dokumentuose yra nustatoma tinkamiausias konkrečių teritorijų, objektų apsaugos ir naudojimo būdas, konkrečios teritorijų ir jose esančių objektų tvarkymo priemonės. Teritorijų planavimo dokumentų (šiuo atveju KNNP tvarkymo plano) sprendiniais, suformuluotais remiantis teisės aktų nuostatomis, o ne teismo sprendimais yra nustatoma kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir jų reglamentai, gamtos ir kultūros paveldo apsaugos kryptys, konkrečių teritorijų ar objektų apsaugos ir tvarkymo priemonės. Teismai, priimdami sprendimus, kiekvienu konkrečiu atveju tikrina statybų ir jas leidžiančių dokumentų teisėtumą atsižvelgdami į teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir galiojančias teisės aktų nuostatas, tačiau pačių dokumentų turinio teismas nenustato.
3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui taip pat gauti suinteresuoto asmens Vyriausybės buvusios atstovės Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento Teisės taikymo skyriaus vedėjos Redos Skirkevičiūtės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose išdėstyta pozicija grindžiama iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir išdėstytieji kitų suinteresuoto asmens atstovų rašytiniuose paaiškinimuose.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
Ginčijamas ir su juo susijęs teisinis reguliavimas
4. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatų atitiktis Konstitucijai ir įstatymams.
4.1. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“ siekiant „išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimosioms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus bei etnokultūrinį paveldą“.
4.2. Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą, pagal kurią turėjo būti tvarkoma Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija.
Konstitucinis Teismas, vertindamas KNNP planavimo schemos konstitucingumą, 2007 m. birželio 27 d. nutarime yra pažymėjęs, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu susiję sprendimai negalėjo būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą schemą ir negalėjo prieštarauti minėtos schemos sprendiniams.
5. Vyriausybė 2012 m. birželio 6 d. priėmė nutarimą Nr. 702, kuriuo patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą ir pripažino netekusiais galios minėtą Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ ir jį keitusius nutarimus.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad KNNP tvarkymo plano ir anksčiau galiojusios KNNP planavimo schemos reguliavimo dalykas yra analogiškas: šiuose teritorijų planavimo dokumentuose pateikti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos naudojimo, tvarkymo, apsaugos ir pan. sprendiniai (2014 m. rugsėjo 2 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimai).
5.1. Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo, kuriuo patvirtintas KNNP tvarkymo planas, preambulėje nurodyta, kad šis nutarimas priimtas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsniu (su 2010 m. gegužės 20 d. pakeitimu) ir Saugomų teritorijų įstatymo (2001 m. gruodžio 4 d. redakcija) 28 straipsnio 6 dalimi.
5.1.1. Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnyje (su 2010 m. gegužės 20 d. pakeitimu) buvo reglamentuojamas specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimas, keitimas, derinimas, tvirtinimas ir galiojimas. Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio (su 2010 m. gegužės 20 d. pakeitimu) 7 dalyje, be kita ko, buvo nustatyta, kad į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų teritorijų specialiuosius saugomų teritorijų tvarkymo planus tvirtina Vyriausybė.
5.1.2. Saugomų teritorijų įstatymo (2001 m. gruodžio 4 d. redakcija) 28 straipsnio, kuriame reglamentuojamas saugomų teritorijų planavimas, 6 dalyje, be kita ko, buvo nustatyta, kad nacionalinių parkų ir jų zonų ribų planus tvirtina Seimas, o saugomų teritorijų tvarkymo planus (planavimo schemas) ir projektus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.
5.2. Pažymėtina, kad Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimas priimtas atsižvelgus ir į Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. XI-1248 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ (toliau – ir Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas), kuriuo, vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo (2001 m. gruodžio 4 d. redakcija) 28 straipsnio 6 dalimi, patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planas. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina, jog Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo 2 straipsnyje nustatyta, kad Kuršių nerijos nacionaliniame parke konservacinio prioriteto zoną sudaro inter alia Nidos urbanistinis draustinis, o pagal šio straipsnio 13 punktą Nidos urbanistinio draustinio tikslas yra išsaugoti Nidos erdvinę struktūrą su išlikusiomis architektūrinėmis ir memorialinėmis vertybėmis, išlaikant būdingų erdvių ir architektūros pobūdį; šio Seimo nutarimo 4 straipsnyje pasiūlyta Vyriausybei patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą.
5.3. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 1 punkte nustatyta, jog Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas.
5.4. Paminėtinos ir kitos šiai konstitucinės justicijos bylai aktualios Teritorijų planavimo ir Saugomų teritorijų įstatymų nuostatos.
5.4.1. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija) buvo nustatyta, kad specialusis planas – tai teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir (ar) apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai. Šiame įstatyme taip pat buvo nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumento sprendinys – tai raštu arba grafiškai išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas, nusakantis vystymo kryptis, erdvinio organizavimo nuostatas, žemės sklypų arba jų grupių, infrastruktūros objektų išdėstymo, naudojimo ir apsaugos sąlygas bei tvarką (2 straipsnio 42 dalis (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija)).
5.4.2. Saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio (2010 m. birželio 22 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad saugomoms teritorijoms, turinčioms tarptautinės svarbos saugomos teritorijos statusą ir (ar) įrašytoms į tarptautinės svarbos saugomų teritorijų sąrašus, taikomi tarptautinėse konvencijose, sutartyse nustatyti reikalavimai; į tarptautinės svarbos saugomų teritorijų sąrašus patenkančių teritorijų apsaugos ypatumus taip pat reglamentuoja Vyriausybė.
5.5. Taigi Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimas priimtas įgyvendinant įstatymų leidėjo suteiktus įgaliojimus, inter alia įtvirtintus Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnyje (su 2010 m. gegužės 20 d. pakeitimu), Saugomų teritorijų įstatymo (2001 m. gruodžio 4 d. redakcija) 28 straipsnio 6 dalyje, patvirtinti saugomos teritorijos – Kuršių nerijos, kuri įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, nacionalinio parko tvarkymo planą, kuris pakeitė iki tol galiojusią 1994 m. patvirtintą KNNP planavimo schemą. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina, kad atsižvelgiant į Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu patvirtintu KNNP tvarkymo planu buvo siekiama inter alia išsaugoti Nidos erdvinę struktūrą su išlikusiomis architektūrinėmis ir memorialinėmis vertybėmis, išlaikant būdingų erdvių ir architektūros pobūdį.
Pažymėtina, kad pagal Pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 1 punkte, Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 31, 42 dalyse (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą KNNP tvarkymo planas yra specialusis saugomos teritorijos – Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo dokumentas, kuriame nustatytos šios saugomos teritorijos naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės bei pateikti teritorijos naudojimo, tvarkymo ir apsaugos sprendiniai, laikytini teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatu.
6. KNNP tvarkymo plane buvo nurodytos inter alia principinės Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo koncepcijos nuostatos, atitinkančios darnaus vystymosi ideologiją (1 punktas), įtvirtintas siekis nepažeisti Kultūros vertybių registre nurodytų saugomų kultūros paveldo objektų ir vietovių vertingųjų savybių (2 punktas), nurodyti taikomi bendri kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo principai (4 punktas).
Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtinos tokios KNNP tvarkymo plano nuostatos:
– Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas siekiant užtikrinti pasaulio kultūros ir gamtos paveldo vietovės apsaugos reikalavimus (1.1 punktas);
– viena principinių Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo koncepcijos nuostatų yra šio nacionalinio parko planavimo patirties tęstinumo užtikrinimas (1.2 punktas);
– specialiosiomis nacionalinio parko kraštovaizdžio tvarkymo nuostatomis remiamasi derinant kultūrinio kraštovaizdžio vertybių apsaugos, Kuršių nerijos gyventojų ir lankytojų interesus, visais atvejais siekiant nepažeisti vietovių vertingųjų savybių (2 punktas);
– Kuršių nerijoje gerbiamas ir saugomas kuršių sukurtas paveldas ir gamta, saugomas išskirtinę visuotinę vertę turintis esminis senųjų Kuršių nerijos žvejų gyvenviečių bruožas – taisyklingai išdėstyti gyvenamieji namai pamaryje su dekoratyviniais stogų ir langų elementais, verandomis, originaliomis sienų ir stogo konstrukcijomis; siekiama išlaikyti architektūros tradicijų tęstinumą – privalomai atsižvelgiama į tradicinių pastatų (žvejų sodybų ir senųjų vilų) architektūrą, medžiagas, spalvinę gamą, puošybos elementus, taikomos tik Kuršių nerijai tinkamos architektūrinės išraiškos priemonės (4.1 punktas);
– Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalyse – kultūros paveldo vietovėse saugomi išskirtinę visuotinę vertę turintys ir vertingosiomis savybėmis pripažinti senųjų Kuršių nerijos žvejų gyvenviečių bruožai ir kitos šių vietovių vertingosios savybės (4.2 punktas);
– saugomose vietovėse – kultūriniuose draustiniuose galima kultūros paveldo objektų tvarkyba, pastatų remontas, išlaikant medžiagiškumą ir būdingus puošybos elementus, sovietinio laikotarpio pastatų rekonstrukcija, nedidinant užstatymo tankumo ir pastatų aukščio (4.3 punktas).
Apibendrinant išdėstytas KNNP tvarkymo plano 1, 2, 4.1–4.3 punktų nuostatas konstatuotina, kad, įgyvendinant Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarime nustatytą tikslą inter alia išsaugoti Nidos erdvinę struktūrą su išlikusiomis architektūrinėmis ir memorialinėmis vertybėmis, išlaikant būdingų erdvių ir architektūros pobūdį, KNNP tvarkymo plane, siekiant užtikrinti pasaulio kultūros ir gamtos paveldo vietovės apsaugos reikalavimus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo patirties tęstinumą bei nepažeisti vietovės vertingųjų savybių, buvo nustatyti tam tikri bendri teritorijos apsaugos ir tvarkymo principai (kaip antai: nedidinti sklypų užstatymo tankumo ir pastatų aukščio, išlaikyti architektūros tradicijų tęstinumą, inter alia originalias sienų ir stogo konstrukcijas, naudoti būdingas medžiagas, spalvinę gamą, puošybos elementus, taikyti tik Kuršių nerijai tinkamas architektūrinės išraiškos priemones), skirti išsaugoti senosioms Kuršių nerijos žvejų gyvenvietėms būdingus bruožus ir kitas šios vietovės vertingąsias savybes.
7. Pareiškėjos ginčijamuose KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose nurodyti sklypai dėl savo urbanistinės ir architektūrinės specifikos priskirti skirtingoms gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoms (9.2 punktas), kurių tvarkymui taikomi atitinkami KNNP plane nurodyti tos zonos tvarkymo reglamentai, nustatantys tam tikrus teritorijos tvarkymo reikalavimus (83, 85 punktai).
8. Pareiškėjos ginčijamame KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7 punkte nurodytas sklypas, esantis adresu Lotmiškio g. 1, Nida, pagal KNNP tvarkymo plano 9.2.1 punktą priskirtas kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zonai GEk, kuri išskiriama urbanistinių draustinių dalyse, tvarkomose konservavimo, restauravimo, atkūrimo ir pritaikymo priemonėmis, siekiant išlaikyti autentišką užstatymo struktūrą ir pastatų išvaizdą. Šiai zonai taikomas griežčiausias – išsaugojančiojo tvarkymo reglamentas, kuris taikomas tradiciškiausią kuršiškos etnoarchitektūros ir istorinės rekreacinės (senųjų vilų) architektūros pobūdį išsaugojusiose Nidos, Preilos, Juodkrantės ir Smiltynės dalyse, tvarkomose pagal KNNP tvarkymo plano 9.2.1 punkte nustatytus reikalavimus (83 punktas).
8.1. Pareiškėjos ginčijamame KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7 punkte buvo nustatyta:
„9.2.1.7. sklype Lotmiškio g. 1 (Nida) gyvenamojo namo ir priklausinio tūriai atkuriam[i] iki 2003 m. sausio 31 d. buvusių dydžių. Statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai, kurie menkina vietovės vertingąsias savybes ir daro neigiamą poveikį vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai, turi būti pašalinti, tarp jų: stiklinis priestatas (veranda) ir antras restorano medinės verandos aukštas, atstatomas dvišlaitis stogelis, o pirmas medinės verandos aukštas perstatomas perpus sumažinant verandos tūrį, taip pat išardoma jungtis tarp pastatų;“.
Taigi pareiškėjos ginčijamame KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7 punkte buvo įtvirtinti teritorijos tvarkymo reikalavimai konkrečiam kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zonos sklypui, esančiam adresu Lotmiškio g. 1, Nida: šiame punkte buvo nustatyta, kaip konkrečiai turėtų atrodyti sklype esantis gyvenamasis namas ir jo priklausinys, kad statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai nemenkintų vietovės vertingųjų savybių ir nedarytų neigiamo poveikio vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai. Siekiant šio rezultato, buvo nustatyta, jog tam, kad minėtame sklype esantys gyvenamasis namas ir jo priklausinys atitiktų nustatytai kraštovaizdžio tvarkymo zonai keliamus tvarkymo reikalavimus, turi būti pašalintas tame sklype esantis stiklinis priestatas (veranda) ir namo medinės verandos antras aukštas, o šios verandos pirmas aukštas turi būti perstatytas sumažinant verandos tūrį perpus, taip pat turi būti išardyta jungtis tarp pastatų ir atstatytas dvišlaitis medinės verandos stogelis. Taigi šioje nuostatoje buvo įtvirtintas konkretus teritorijos, esančios adresu Lotmiškio g. 1, Nida, planavimo uždavinių sprendimo rezultatas (sprendinys).
8.2. Pareiškėjos ginčijamo KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7 punkto nuostatos aiškintinos kitų KNNP tvarkymo plano 9.2.1 punkto nuostatų, kuriose, kaip minėta, nustatytos kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zonos tvarkymui taikomos konservavimo, restauravimo, atkūrimo ir pritaikymo priemonės, skirtos autentiškai užstatymo struktūrai ir pastatų išvaizdai išlaikyti, kontekste.
8.2.1. Paminėtinos tokios nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylai aktualios KNNP tvarkymo plano 9.2.1 punkto nuostatos:
– kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zonoje saugoma urbanistinė struktūra ir užstatymo pobūdis, vertingų statinių architektūrinė išraiška ir kitos kultūros paveldo objektų ir saugomų vietovių vertingosios savybės (9.2.1.1 punktas);
– kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zonoje draudžiama keisti sklypų užstatymo tankumą, esamą pastatų aukštį – jeigu kultūros paveldo apsaugos specialusis planas nenustato kitaip, statyti saugomai vietovei nebūdingus statinius, keisti erdvinę kompoziciją, panoramas ir siluetus, taip pat siekiama išlaikyti nepakeistą mišku apaugusių kopų foną, išskyrus atvejus, kai pastatų aukštis mažinamas siekiant panaikinti statybomis padarytą žalą kultūriniam kraštovaizdžiui, gamtai ir kultūros paveldui (9.2.1.2 punktas);
– kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zonoje draudžiama keisti sodybų (pastatų išdėstymo) struktūrą, statyti vietovei nebūdingus pastatus, mažuosius kraštovaizdžio architektūros statinius (įstiklintas pavėsines, uždaras malkines ir kita), mažinti želdynų (įskaitant darželius ir gėlynus) plotus prie namų (9.2.1.4 punktas).
Taigi KNNP tvarkymo plano 9.2.1.1, 9.2.1.2, 9.2.1.4 punktuose, įgyvendinant minėtus KNNP tvarkymo plano 1, 2, 4.1–4.3 punktuose įtvirtintus bendruosius teritorijos apsaugos ir tvarkymo principus, skirtus išsaugoti senosioms Kuršių nerijos žvejų gyvenvietėms būdingus bruožus ir kitas šios vietovės vertingąsias savybes, buvo nustatyti visos kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zonos bendrieji reikalavimai.
8.2.2. Pareiškėjos ginčijamo KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7 punkto nuostatas aiškinant kartu su šio plano 9.2.1.1, 9.2.1.2, 9.2.1.4 punktų nuostatomis pažymėtina, kad, siekiant užtikrinti teritorijos autentišką užstatymo struktūrą ir išlaikyti pastatų išvaizdą, ginčijamame KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7 punkte įtvirtintas konkretus teritorijos, esančios adresu Lotmiškio g. 1, Nida, planavimo uždavinių sprendimo rezultatas (sprendinys) buvo nustatytas įgyvendinant visos kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zonos bendruosius reikalavimus, nustatytus KNNP tvarkymo plano 9.2.1.1, 9.2.1.2, 9.2.1.4 punktuose. Tai inter alia reiškia, kad sklype, esančiame adresu Lotmiškio g. 1, Nida, inter alia negalėjo būti pakeisti sklypo užstatymo tankumas ir pastatų aukštis, pastatų išdėstymo struktūra, statomi šiai vietovei nebūdingi pastatai ir statiniai, kaip antai įstiklintos pavėsinės, keičiama erdvinė kompozicija.
Taigi KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7 punkte buvę nustatyti konkretūs reikalavimai tam tikram sklypui detalizavo ir sukonkretino bendruosius visai kraštovaizdžio išsaugomojo tvarkymo zonai taikomus tvarkymo reikalavimus (kaip antai: reikalavimu pašalinti stiklinį priestatą sukonkretintas draudimas statyti vietovei nebūdingus stiklinius statinius; reikalavimu atitinkamai pertvarkyti medinę verandą sukonkretintas reikalavimas nekeisti pastatų aukščio ir erdvinės struktūros ir pan.).
8.3. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste taip pat paminėtina, kad prieš Vyriausybei 2012 m. birželio 6 d. nutarimu nustatant ginčijamą teisinį reguliavimą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendime (priimtame administracinėje byloje Nr. I-388-57/2011), be kita ko, buvo konstatuota, kad Neringos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas teritorijos, esančios adresu Lotmiškio g. 1, Nida, detalusis planas neatitinka teisės aktų, inter alia KNNP planavimo schemos, reikalavimų ir kad pagal šį detalųjį planą statybos leidimas šiai teritorijai yra išduotas neteisėtai; taip pat šiuo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu sklypo, esančio adresu Lotmiškio g. 1, Nida, savininkas įpareigotas nugriauti jam nuosavybės teise priklausančius statinius, pastatytus neteisėtai išduoto statybos leidimo pagrindu, ir pertvarkyti kai kurias statinio dalis taip, kad statinys ir jo priklausiniai atitiktų teisės aktuose, inter alia KNNP planavimo schemoje, nustatytus reikalavimus.
Taigi dar iki priimant Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimą, kuriuo nustatytas teisinis reguliavimas šioje byloje ginčijamas tuo aspektu, kad, pasak pareiškėjos, buvo konstatuotas neteisėtų statybų faktas ir sureguliuoti tokių statybų padarinių šalinimo būdai, buvo priimtas teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad sklype, esančiame adresu Lotmiškio g. 1, Nida, statybos vykdytos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus; minėtame sprendime taip pat nustatyta, kaip konkrečiai turi būti šalinami statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai.
Kaip minėta, suinteresuoto asmens atstovų teigimu, Vyriausybė, nustatydama ginčijamą KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, rėmėsi būtent šio teismo sprendimo rezoliucine dalimi, kurioje inter alia buvo nurodyta, kaip turi būti pertvarkyti sklype adresu Lotmiškio g. 1, Nida, esantys statiniai, kad atitiktų tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus.
9. Pareiškėjos ginčijamame KNNP tvarkymo plano 9.2.3.2 punkte nurodytas sklypas, esantis adresu Naglių g. 20, Nida, pagal KNNP tvarkymo plano 9.2.3 punktą priskirtas kraštovaizdžio pertvarkomojo tvarkymo zonai GEp, kuri išskiriama vertingų planinės struktūros elementų turinčiose, tačiau praradusiose architektūrinę ir užstatymo vertę Kuršių nerijos urbanistinių draustinių dalyse, tvarkomose transformavimo ir atnaujinimo priemonėmis pagrįstu būdu. Šiai zonai taikomas pertvarkomasis saugančiojo tvarkymo reglamentas, kuris taikomas smarkiai pakeistose Nidos, Preilos, Juodkrantės ir Smiltynės gyvenamųjų vietovių dalyse, iš esmės praradusiose architektūrinę užstatymo vertę, tačiau svarbiose bendros istorinės urbanistinės raidos požiūriu ir turinčiose vertingų urbanistinės planinės struktūros elementų. Šios gyvenamųjų vietovių dalys tvarkomos pagal minėtame KNNP tvarkymo plano 9.2.3 punkte nustatytus reikalavimus (85 punktas).
9.1. Pareiškėjos ginčijamame KNNP tvarkymo plano 9.2.3.2 punkte buvo nustatyta:
„9.2.3.2. sklype Naglių g. 20 (Nida) rekonstruojant esamus poilsio namus ar jų vietoje statant naujus, pastatų išvaizda keičiama į artimesnę saugomai aplinkai, nedidinamas esamas užstatymo tankumas ir didžiausias pastatų aukštis, pastatų tūriai skaidomi dalimis, atitinkančiomis Kuršių nerijai būdingą architektūrą ir medžiagas. Statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai, kurie menkina vietovės vertingąsias savybes ir daro neigiamą poveikį vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai, turi būti pašalinti, tarp jų: prie pastato po detaliojo plano patvirtinimo (2004 m. rugsėjo 22 d.) pristatytas stiklinis priestatas teisės aktų nustatyta tvarka išardomas, taip pat išardoma pavėsinė šiaudiniu stogu prie Naglių g.;“.
Taigi pareiškėjos ginčijamame KNNP tvarkymo plano 9.2.3.2 punkte buvo įtvirtinti teritorijos tvarkymo reikalavimai konkrečiam kraštovaizdžio pertvarkomojo tvarkymo zonos sklypui, esančiam adresu Naglių g. 20, Nida: šiame punkte buvo nustatyta, kaip konkrečiai turėtų būti rekonstruojami sklype esantys poilsio namai ar jų vietoje statomi nauji statiniai, kad statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai nemenkintų vietovės vertingųjų savybių ir nedarytų neigiamo poveikio vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai. Siekiant šio rezultato, buvo nustatyta, jog tam, kad minėtame sklype esantys statiniai atitiktų nustatytai kraštovaizdžio tvarkymo zonai keliamus tvarkymo reikalavimus, turi būti išardytas stiklinis priestatas ir pavėsinė šiaudiniu stogu. Taigi šioje nuostatoje buvo įtvirtintas konkretus teritorijos, esančios adresu Naglių g. 20, Nida, planavimo uždavinių sprendimo rezultatas (sprendinys).
9.2. Pareiškėjos ginčijamo KNNP tvarkymo plano 9.2.3.2 punkto nuostatos aiškintinos kitų KNNP tvarkymo plano 9.2.3 punkto nuostatų, kuriose, kaip minėta, nustatytos kraštovaizdžio pertvarkomojo tvarkymo zonos tvarkymui taikomos transformavimo ir atnaujinimo priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti pastatų planinę struktūrą ir jos elementų apsaugą, kontekste.
9.2.1. Paminėtinos tokios nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylai aktualios KNNP tvarkymo plano 9.2.3.1 punkto nuostatos:
– leidžiama formuoti vietos sąlygas atitinkančią architektūrinę išraišką: turi būti parengta Nidos centrinės dalies, priskirtos GEp zonai, detaliojo plano koncepcija, kuria siekiama inter alia pašalinti Nidos aplinkai nebūdingus architektūros naujadarus, atkurti istorinei Nidos struktūrai būdingas erdves;
– į šią tvarkymo zoną patenkantys sovietinių metų pastatai teisės aktų nustatyta tvarka rekonstruojami arba griaunami, rekonstruojami plokščiastogiai pastatai skaidomi dalimis, uždengiami šlaitiniais čerpių stogais, pastatų išvaizda keičiama į artimesnę saugomai aplinkai.
Taigi KNNP tvarkymo plano 9.2.3.1 punkte, įgyvendinant minėtus KNNP tvarkymo plano 1, 2, 4.1–4.3 punktuose įtvirtintus teritorijos apsaugos ir tvarkymo principus, skirtus išsaugoti senosioms Kuršių nerijos žvejų gyvenvietėms būdingus bruožus ir kitas šios vietovės vertingąsias savybes, buvo nustatyti Nidos centrinės dalies kraštovaizdžio pertvarkomojo tvarkymo zonos bendrieji reikalavimai.
9.2.2. Pareiškėjos ginčijamo KNNP tvarkymo plano 9.2.3.2 punkto nuostatas aiškinant kartu su šio plano 9.2.3.1 punkto nuostatomis pažymėtina, kad, siekiant užtikrinti statinių planinės struktūros, jos elementų apsaugą, ginčijamame KNNP tvarkymo plano 9.2.3.2 punkte įtvirtintas konkretus teritorijos, esančios adresu Naglių g. 20, Nida, planavimo uždavinių sprendimo rezultatas (sprendinys) buvo nustatytas įgyvendinant Nidos centrinės dalies kraštovaizdžio pertvarkomojo tvarkymo zonos bendruosius reikalavimus pagal KNNP tvarkymo plano 9.2.3.1 punktą. Tai inter alia reiškia, kad sklype, esančiame adresu Naglių g. 20, Nida, turėjo būti siekiama pašalinti Nidos aplinkai nebūdingus architektūros naujadarus, atkurti istorinei Nidos struktūrai būdingas erdves.
Taigi KNNP tvarkymo plano 9.2.3.2 punkte buvę nustatyti konkretūs reikalavimai tam tikram sklypui detalizavo ir sukonkretino šiai zonai taikomus tvarkymo bendruosius reikalavimus (kaip antai reikalavimu pašalinti stiklinį priestatą buvo detalizuotas reikalavimas pašalinti Nidos aplinkai nebūdingus architektūros naujadarus).
9.3. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste taip pat paminėtina, kad prieš Vyriausybei 2012 m. birželio 6 d. nutarime nustatant ginčijamą teisinį reguliavimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartyje (priimtoje administracinėje byloje Nr. A146-88/2009) buvo konstatuota, kad Neringos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas teritorijos, esančios adresu Naglių g. 20, Nida, detalusis planas neatitinka teisės aktų, inter alia KNNP planavimo schemos, reikalavimų, taip pat kad pagal šį detalųjį planą statybos leidimas šiai teritorijai yra išduotas neteisėtai.
Taigi dar iki priimant Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimą, kuriame nustatytas teisinis reguliavimas, šioje byloje ginčijamas inter alia tuo aspektu, kad, pasak pareiškėjos, buvo konstatuotas neteisėtų statybų faktas, buvo priimtas teismo sprendimas, kuriame nuspręsta, kad sklype, esančiame adresu Naglių g. 20, Nida, statybos vykdytos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus.
10. Šioje konstitucinės justicijos byloje aktualu pažymėti, kad KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose buvęs nustatytas teisinis reguliavimas pareiškėjos ginčijamu aspektu, t. y. tai, kad juose, pasak pareiškėjos, konstatuota, kad nurodytuose sklypuose statybos vykdytos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, ir nustatyta, kaip turėtų būti šalinami statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybos dokumentus, padariniai, iš esmės yra tapatus.
Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad ginčijamuose KNNP tvarkymo plano, kuris yra specialusis saugomos teritorijos planavimo dokumentas, 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose, aiškinamuose kartu su kitomis KNNP tvarkymo plano nuostatomis, inter alia su 1, 2, 4.1–4.3 punktais, taip pat atitinkamai su 9.2.1.1, 9 2.1.2, 9.2.1.4, 9.2.3.1 punktais, siekiant užtikrinti pasaulio kultūros ir gamtos paveldo vietovės apsaugos reikalavimų įgyvendinimą, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo patirties tęstinumą ir nepažeisti vietovės vertingųjų savybių ir tuo tikslu įgyvendinant bendruosius KNNP apsaugos ir tvarkymo principus, skirtus išsaugoti senosioms Kuršių nerijos žvejų gyvenvietėms būdingus bruožus ir kitas šios vietovės vertingąsias savybes, buvo nustatyti detalūs atitinkamai kraštovaizdžio tvarkymo zonai (išsaugančiojo tvarkymo arba pertvarkomojo tvarkymo) priskirtų konkrečių teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatai (sprendiniai). Šiais konkrečiai teritorijai skirtais sprendiniais, kuriais vadovaujantis nurodyti sklypai turėjo būti tvarkomi taip, kad statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai nemenkintų vietovės vertingųjų savybių ir nedarytų neigiamo poveikio vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai, sukonkretinti atitinkamai kraštovaizdžio zonai taikomi bendrieji tvarkymo reikalavimai (kaip antai: nedidinti sklypų užstatymo tankumo ir pastatų aukščio; pašalinti Nidos aplinkai nebūdingus architektūros naujadarus; naudoti atitinkamas medžiagas; išlaikyti puošybos elementus ir pan.).
Paminėtina ir tai, kad dar iki priimant Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimą, kuriame nustatytas teisinis reguliavimas šioje byloje ginčijamas tuo aspektu, kad, pasak pareiškėjos, buvo konstatuotas neteisėtų statybų faktas ir sureguliuoti tokių statybų padarinių šalinimo būdai, buvo priimti teismų sprendimai, kuriuose konstatuota, kad KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose nurodytuose sklypuose statybos vykdytos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus; teismo sprendimu, kuriuo, pasak suinteresuoto asmens atstovų, vadovavosi Vyriausybė, KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7 punkte nustatydama ginčijamą teisinį reguliavimą, buvo nustatyta, kaip konkrečiai turi būti šalinami statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai sklype adresu Lotmiškio g. 1, Nida.
11. Vyriausybė 2019 m. spalio 30 d. priėmė nutarimą Nr. 1080 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimas), kuris įsigaliojo 2019 m. lapkričio 6 d.
Šiuo Vyriausybės nutarimu KNNP tvarkymo planas (2012 m. birželio 6 d. redakcija) pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija.
11.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimu pakeistas KNNP tvarkymo planas buvo parengtas įgyvendinant Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ (toliau – Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimas), kurio 1 punktu pritarta KNNP tvarkymo plano, kuriuo būtų tikslinamas tuo metu galiojęs KNNP tvarkymo planas, patvirtintas Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu, rengimo pradžiai.
Pagal Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo 2.3 punktą vienas iš rengiamo KNNP tvarkymo plano planavimo tikslų – derinti valstybės ir savivaldybių, fizinių ir juridinių asmenų interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo Kuršių nerijos nacionaliniame parke sąlygų.
Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo 3 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pavesta parengtą KNNP tvarkymo planą pateikti tvirtinti Vyriausybei.
Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimas buvo papildytas ir keletą kartų keičiamas, inter alia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1069 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ pakeitimo“, kuriame nustatyta, kad, teritorijų planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms iki 2019 m. spalio 31 d. nesuderinus KNNP tvarkymo plano sprendinių, šio plano teritorijų planavimo procesas nutraukiamas.
11.2. Pažymėtina ir tai, kad iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. spalio 28 d. rašto Nr. (12)-D8-3377 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto“, kuriuo Vyriausybei pateiktas svarstyti minėtas Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimo projektas, matyti, kad koreguojant KNNP tvarkymo planą buvo įvertinti inter alia valstybės interesai, taip pat kad KNNP tvarkymo planą siūlyta koreguoti, kad būtų sudarytos prielaidos sudaryti taikos sutartis ir taip užbaigti teisminius ginčus ir sumažinti valstybės biudžeto išlaidas.
11.3. Taigi, kaip matyti iš Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo, kuriuo inter alia pritarta patikslinto KNNP tvarkymo plano rengimui, nuostatų, taip pat iš Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimo projekto teikimo dokumentų, Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu patvirtinto KNNP tvarkymo plano nuostatos Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimu buvo koreguojamos siekiant derinti valstybės ir privačių asmenų interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo Kuršių nerijos nacionaliniame parke, taip pat sudaryti prielaidas baigti teisinius ginčus taikos sutartimis ir sumažinti valstybės biudžeto išlaidas.
12. Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimu KNNP tvarkymo planą išdėsčius nauja redakcija, buvo pakeistos inter alia šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamos KNNP tvarkymo plano (2012 m. birželio 6 d. redakcija) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktų nuostatos.
12.1. KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.1.7 punkte nustatyta: „sklype Lotmiškio g. 1 (Nida) sukuriamas tradicinis žvejo sodybos (sodybinio) užstatymo tipas ir architektūrinė išraiška – pagrindinis pastatas ir priklausinys. Išardomos jungtys tarp statinių ir stiklinis priestatas (veranda);“.
12.1.1. Palyginus KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.1.7 punkte nustatytą teisinį reguliavimą su nustatytuoju KNNP tvarkymo plano (2012 m. birželio 6 d. redakcija) 9.2.1.7 punkte matyti, jog jis pakito taip, kad:
– KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.1.7 punkte nebėra reikalavimų sklype Lotmiškio g. 1, Nida, pašalinti restorano medinės verandos antrą aukštą, atstatyti dvišlaitį stogelį, o medinės verandos pirmą aukštą perstatyti perpus sumažinant verandos tūrį, kuris buvo įtvirtintas KNNP tvarkymo plano (2012 m. birželio 6 d. redakcija) 9.2.1.7 punkte, kad statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai nemenkintų vietovės vertingųjų savybių ir nedarytų neigiamo poveikio vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai; KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.1.7 punkte nustatyti tik reikalavimai išardyti jungtį tarp statinių ir stiklinį priestatą;
– KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.1.7 punkte nebėra nuostatos, kad „statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai, kurie menkina vietovės vertingąsias savybes ir daro neigiamą poveikį vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai, turi būti pašalinti“.
12.1.2. Konstatuotina, kad KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.1.7 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas pareiškėjos ginčijamu aspektu pakito iš esmės: jame nebėra nuostatos, kuria remdamasi pareiškėja teigė, kad Vyriausybė perėmė teismo įgaliojimus konstatuoti neteisėtų statybų faktą ir sureguliuoti neteisėtų statybų padarinių šalinimą.
Konstatuotina ir tai, kad KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.1.7 punkte įtvirtintas konkretus teritorijos, esančios adresu Lotmiškio g. 1, Nida, planavimo uždavinių sprendimo rezultatas (sprendinys) skiriasi nuo įtvirtintojo KNNP tvarkymo plano (2012 m. birželio 6 d. redakcija) 9.2.1.7 punkte tuo, kad reikalaujama tik išardyti jungtį tarp statinių ir stiklinį priestatą kaip neatitinkančius tradicinio žvejo sodybos (sodybinio) užstatymo tipo ir architektūrinės išraiškos, tačiau nebėra reikalavimų pašalinti restorano medinės verandos antrą aukštą, atstatyti dvišlaitį stogelį, o medinės verandos pirmą aukštą perstatyti perpus sumažinant verandos tūrį.
12.1.3. Šiame kontekste pažymėtina, kad galutine ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi (priimta administracinėje byloje Nr. A2-492/2016) paliktas nepakeistas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimas, kuriuo, be kita ko, vadovaujantis KNNP tvarkymo plano (2012 m. birželio 6 d. redakcija) 9.2.1.7 punktu, sklype Lotmiškio g. 1, Nida, esančių statinių savininkas įpareigotas per vienus metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sklype esančius statinius išardyti ir pertvarkyti taip, kaip nurodyta tame teismo sprendime. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-3104-618/2019) sklype Lotmiškio g. 1, Nida, esančių statinių savininkui skirta bauda už Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendime nustatytų reikalavimų pertvarkyti ir atkurti sklype esančius statinius taip, kaip nurodyta šiame teismo sprendime, nevykdymą.
12.2. KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.3.2 punkte nustatyta: „sklype Naglių g. 20 (Nida) rekonstruojant esamus poilsio namus ar jų vietoje statant naujus, pastatų architektūrinė išraiška keičiama taikant senųjų vilų ar žvejų sodybų pastatams būdingą mastelį, proporcijas, aukštį, medžiagas, puošybos elementus;“.
12.2.1. Palyginus KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.3.2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą su nustatytuoju KNNP tvarkymo plano (2012 m. birželio 6 d. redakcija) 9.2.3.2 punkte matyti, jog jis pakito taip, kad:
– KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.3.2 punkte nebėra konkrečių reikalavimų sklype Naglių g. 20, Nida, išardyti stiklinį priestatą, taip pat išardyti pavėsinę šiaudiniu stogu prie Naglių g., kurie buvo įtvirtinti KNNP tvarkymo plano (2012 m. birželio 6 d. redakcija) 9.2.3.2 punkte, kad statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai nemenkintų vietovės vertingųjų savybių ir nedarytų neigiamo poveikio vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai; KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.3.2 punkte nustatyti abstraktūs reikalavimai rekonstruojant esamus ir statant naujus pastatus laikytis senųjų vilų ar žvejų sodybų pastatams būdingo mastelio, proporcijų, aukščio, medžiagų, puošybos elementų;
– KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.3.2 punkte nebėra nuostatos, kad „statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai, kurie menkina vietovės vertingąsias savybes ir daro neigiamą poveikį vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai, turi būti pašalinti“.
12.2.2. Konstatuotina, kad KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.3.2 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas pareiškėjos ginčijamu aspektu pakito iš esmės: jame nebėra nuostatos, kuria remdamasi pareiškėja teigė, kad Vyriausybė perėmė teismo įgaliojimus konstatuoti neteisėtų statybų faktą ir sureguliuoti neteisėtų statybų padarinių šalinimą.
Konstatuotina ir tai, kad KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.3.2 punkte įtvirtintas teritorijos, esančios adresu Naglių g. 20, Nida, planavimo uždavinių sprendimo rezultatas (sprendinys) skiriasi nuo įtvirtintojo KNNP tvarkymo plano (2012 m. birželio 6 d. redakcija) 9.2.3.2 punkte tuo, kad šioje teritorijoje esančių statinių tvarkymui nebėra nustatyta konkrečių reikalavimų, kaip antai išardyti stiklinį priestatą ir pavėsinę šiaudiniu stogu, o yra nustatyti abstraktūs reikalavimai esamų statinių rekonstrukcijai ir naujų statymui.
12.2.3. Šiame kontekste pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. 2-388-563/2014) buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria sklype Naglių g. 20, Nida, esančių statinių savininkas buvo inter alia įpareigotas išardyti stiklinį priestatą ir pavėsinę šiaudiniu stogu. Pažymėtina ir tai, kad iš Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarties (priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-6391-824/2019), kuria atidėtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties vykdymas, be kita ko, dėl to, kad buvo rengiamas patikslintas KNNP tvarkymo planas, matyti, jog sklype Naglių g. 20, Nida, stiklinis priestatas buvo išardytas, tačiau pavėsinė šiaudiniu stogu neišardyta, t. y. teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įvykdyta iš dalies.
12.3. Apibendrinant KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad jis, palyginti su įtvirtintuoju KNNP tvarkymo plano (2012 m. birželio 6 d. redakcija) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose, pakito iš esmės inter alia tuo, kad jame nebėra nuostatos „statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai, kurie menkina vietovės vertingąsias savybes ir daro neigiamą poveikį vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai, turi būti pašalinti“, kuria remdamasi pareiškėja teigė, kad Vyriausybė perėmė teismo įgaliojimus konstatuoti neteisėtų statybų faktą ir sureguliuoti neteisėtų statybų padarinių šalinimą.
Konstatuotina ir tai, kad, be kita ko, siekiant derinti valstybės ir privačių asmenų interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo Kuršių nerijos nacionaliniame parke, taip pat sudaryti prielaidas baigti teisinius ginčus taikos sutartimis ir sumažinti valstybės biudžeto išlaidas, KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose nustatyti kitokie nurodytų teritorijų (atitinkamai sklypų Lotmiškio g. 1, Nida, ir Naglių g. 20, Nida) planavimo uždavinių sprendimo rezultatai (sprendiniai): nebėra numatyta, kad kai kurie nurodytuose sklypuose esantys statiniai turi būti pašalinti ar pertvarkyti, kad statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai nemenkintų vietovės vertingųjų savybių ir nedarytų neigiamo poveikio vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai, t. y. nebėra reikalavimų sklype Lotmiškio g. 1, Nida, pašalinti restorano medinės verandos antrą aukštą, atstatyti dvišlaitį stogelį, o medinės verandos pirmą aukštą perstatyti perpus sumažinant verandos tūrį, taip pat reikalavimo sklype Naglių g. 20, Nida, pašalinti pavėsinę šiaudiniu stogu.
13. Kaip minėta, Kuršių nerija įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tai padaryta 2000 m. lapkričio 29 d. UNESCO Pasaulio paveldo komiteto dvidešimt ketvirtajame posėdyje pagal šį kriterijų: „Kuršių nerija yra išskirtinis smėlio kopų, kurioms kyla nuolatinė gamtos jėgų (vėjo ir jūros) grėsmė, kraštovaizdžio pavyzdys. Po pražūtingos žmogaus veiklos intervencijos, dėl kurios iškilo pavojus nerijos išlikimui, padaryta žala buvo panaikinta, nes XIX a. buvo vykdomi Kuršių nerijos apsaugos ir procesų stabilizavimo darbai, kurie tęsiami ir dabar.“
13.1. Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos 5 straipsnyje, siekiant inter alia užtikrinti efektyvias ir veiklias priemones valstybių šios konvencijos dalyvių teritorijoje esančiam kultūros ir gamtos paveldui išsaugoti (konservuoti), nustatyta, kad kiekviena valstybė privalo stengtis, be kita ko, imtis tinkamų įstatymo nustatytų priemonių, būtinų šio paveldo identifikavimui, globai, išsaugojimui (konservavimui), prezentavimui ir reabilitavimui (d punktas).
13.2. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog būtina atkreipti dėmesį į tai, kad, įrašius kultūros ar gamtos vertybę į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, valstybė toliau vykdo savo įsipareigojimus ją saugoti ir perduoti ateities kartoms su tomis vertybėmis, dėl kurių ji buvo įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą; valstybė privalo laikytis Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos ir šios konvencijos įgyvendinimo gairių (2007 m. birželio 27 d. nutarimas).
13.3. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, spręsdamas dėl nuosavybės teisių į pastatus, esančius Kuršių nerijos nacionaliniame parke, apribojimo, yra pažymėjęs, jog tai, kad Kuršių nerija 2000 m. įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, reiškia, jog valstybės veiksmų laisvė priklauso nuo jos tarptautinių įsipareigojimų UNESCO, ir nekyla abejonių, kad priemonės, skirtos į UNESCO sąrašą įrašytai teritorijai apsaugoti, galėjo būti griežtos (2018 m. vasario 6 d. sprendimo byloje UAB Kristiana prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36184/13, 109 punktas).
II
Konstitucinio Teismo įgaliojimai tirti nebegaliojančių teisės aktų konstitucingumą
14. Kaip minėta, KNNP tvarkymo planą išdėsčius nauja 2019 m. spalio 30 d. redakcija, pareiškėjos ginčijamas teisinis reguliavimas, įtvirtintas KNNP tvarkymo plano (2012 m. birželio 6 d. redakcija) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose, pakito iš esmės tuo, kad jame nebėra nuostatos „statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai, kurie menkina vietovės vertingąsias savybes ir daro neigiamą poveikį vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai, turi būti pašalinti“, taip pat nustatyti kitokie nurodytų teritorijų (atitinkamai sklypų Lotmiškio g. 1, Nida, ir Naglių g. 20, Nida) planavimo uždavinių sprendimo rezultatai (sprendiniai).
15. Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalyje (1996 m. liepos 11 d. redakcija) nustatyta, kad ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtą teiseną nutraukti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tai pasakytina ir apie tuos atvejus, kai ginčijamas teisės aktas (jo dalis) nebuvo panaikintas, tačiau buvo pakeistas jame nustatytas teisinis reguliavimas (inter alia 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai).
15.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalies (1996 m. liepos 11 d. redakcija) formuluotė „yra pagrindas <...> pradėtai teisenai nutraukti“ aiškintina kaip nustatanti Konstitucinio Teismo teisę tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipėsi ne teismai, bet kiti Konstitucijos 106 straipsnyje nurodyti subjektai, o ginčijamas teisės aktas (jo dalis) nebegalioja – jis yra pripažintas netekusiu galios (panaikintas arba pakeistas) arba jo galiojimas yra pasibaigęs, atsižvelgus į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nutraukti pradėtą teiseną (inter alia 2006 m. kovo 28 d., 2012 m. gegužės 2 d. nutarimai, 2014 m. spalio 7 d. sprendimas), o ne kaip nustatanti, kad kiekvienu atveju, kai ginčijamas teisės aktas (jo dalis) yra panaikintas, pradėta teisena turi būti nutraukta (inter alia 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).
15.1.1. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad oficialioji konstitucinė prašymų priimtinumo Konstituciniame Teisme doktrina, įtvirtinanti Konstitucinio Teismo įgaliojimus tirti ir negaliojančių įstatymų, kitų teisės aktų (jų dalių) atitiktį Konstitucijai (kitiems aukštesnės galios teisės aktams), suformuota „diferencijavus Konstitucijos 106 straipsnyje nurodytus subjektus, turinčius įgaliojimus kreiptis į Konstitucinį Teismą: oficialioje konstitucinėje doktrinoje ilgainiui buvo įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipiasi teismai, kuriems abejonių dėl žemesnės galios teisės akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, kyla vykdant teisingumą, Konstitucinis Teismas pagal Konstitucinio Teismo įstatymą (inter alia 69 straipsnio 4 dalį (1996 m. liepos 11 d. redakcija)) neturi įgaliojimų nutraukti pradėtos teisenos (bylos) ir privalo nagrinėti bylą, o kai į Konstitucinį Teismą kreipiasi kiti Konstitucijos 106 straipsnyje nurodyti subjektai, Konstitucinis Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos aplinkybes, gali nutraukti pradėtą teiseną (bylą) arba jos nenutraukti“ (2006 m. kovo 28 d. nutarimas).
15.1.2. Šiame kontekste pabrėžtina, kad oficialiosios konstitucinės doktrinos, įtvirtinančios Konstitucinio Teismo įgaliojimus tirti ir negaliojančių įstatymų, kitų teisės aktų (jų dalių) atitiktį Konstitucijai (kitiems aukštesnės galios teisės aktams), nuostatos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje buvo suformuluotos Konstitucinio Teismo nutarimuose arba sprendimuose, priimtuose iki 2019 m. rugsėjo 1 d., kai įsigaliojo Seimo 2019 m. kovo 21 d. priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymas. Šio įstatymo 1 straipsniu Konstitucijos 106 straipsnis papildytas nauja 4 dalimi, nustatančia, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas. Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsniu Konstitucijos 107 straipsnis papildytas nauja 3 dalimi, kurioje nustatyta, jog byloje pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo.
Taigi Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymu 2019 m. rugsėjo 1 d. Konstitucijoje buvo įtvirtintas individualaus konstitucinio skundo institutas: kiekvienas asmuo, gindamas savo konstitucines teises ar laisves, turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucinio Teismo kompetencijai priskirtų tirti teisės aktų, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti jo konstitucines teises ar laisves, atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės teisinės galios aktui) (Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalis (2019 m. kovo 21 d. redakcija)); teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą įgyvendinama šiam asmeniui išnaudojus visas teisinės gynybos priemones ir kitomis Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis (Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalis (2019 m. kovo 21 d. redakcija)), inter alia per šiame įstatyme nustatytą terminą; konstitucinės justicijos byloje pagal šio asmens prašymą priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą siekiant apginti to asmens konstitucines teises ar laisves (Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalis (2019 m. kovo 21 d. redakcija)).
15.1.3. Pabrėžtina, kad individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimas Konstitucijoje nėra savitikslis. Juo siekiama sudaryti galimybes veiksmingai apginti asmens konstitucines teises ar laisves, kurios galėjo būti pažeistos sprendimais, priimtais Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų (jų dalių) pagrindu. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 6 straipsnio 2 dalį kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 12 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją galimybė ginti pažeistas teises turi būti reali. Atsižvelgiant į tai, Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) įtvirtintas pagrindas atnaujinti procesą siekiant apginti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens konstitucines teises ar laisves – Konstitucinio Teismo sprendimas, kad įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, – yra būtinas tam, kad, įgyvendinant Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą, Konstitucijai prieštaraujančio teisės akto (jo dalies) pagrindu priimtas sprendimas būtų peržiūrėtas, siekiant pašalinti asmens konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimą ir (arba) atlyginti juo padarytą žalą.
15.1.4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalies (2019 m. kovo 21 d. redakcija), 107 straipsnio 3 dalies (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nuostatomis įtvirtinus individualaus konstitucinio skundo institutą, iki tol suformuota oficialioji konstitucinė doktrina, įtvirtinanti Konstitucinio Teismo įgaliojimus tirti ir negaliojančių įstatymų, kitų teisės aktų (jų dalių) atitiktį Konstitucijai (kitiems aukštesnės galios teisės aktams), Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra plėtojama atsižvelgiant ir į tai, kad į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytų aktų gali kreiptis ir Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyti asmenys.
15.1.5. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad, Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytam asmeniui kreipusis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto (jo dalies), kurio (kurios) pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves, atitiktį Konstitucijai, o Konstituciniam Teismui neišsprendus to klausimo iš esmės tuo atveju, kai ginčijamas įstatymas ar kitas teisės aktas nebegalioja – jis yra pripažintas netekusiu galios (panaikintas arba pakeistas) arba jo galiojimas yra pasibaigęs, būtų užkirstas kelias tokiam asmeniui apginti savo pažeistas konstitucines teises ar laisves; kartu galėtų būti pažeistos ir kitos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės. Konstitucijos aiškinimas, esą Konstitucinis Teismas turi teisę, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nutraukti pradėtą teiseną (bylą) tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipėsi Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo, o ginčijamas teisės aktas (jo dalis) nebegalioja – jis yra pripažintas netekusiu galios (panaikintas arba pakeistas) arba jo galiojimas yra pasibaigęs, būtų nesuderinamas su individualaus konstitucinio skundo instituto paskirtimi sudaryti galimybes veiksmingai apginti asmens konstitucines teises ar laisves, kurios galėjo būti pažeistos sprendimais, priimtais Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų (jų dalių) pagrindu.
Vadinasi, tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą, išnaudojęs visas teisinės gynybos priemones ir kitomis Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo kreipiasi dėl įstatymo (jo dalies) ar kito teisės akto (jo dalies), kurio (kurios) pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves, atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), Konstitucinis Teismas turi pareigą išnagrinėti šio asmens prašymą nepriklausomai nuo to, ar ginčijamas įstatymas arba kitas teisės aktas atitinkamos konstitucinės justicijos bylos nagrinėjimo metu galioja, ar negalioja.
15.1.6. Taigi Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalies (1996 m. liepos 11 d. redakcija) formuluotė „yra pagrindas <...> pradėtai teisenai nutraukti“ aiškintina kaip nustatanti Konstitucinio Teismo teisę tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipėsi ne teismai ir ne Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyti asmenys, bet kiti Konstitucijos 106 straipsnyje nurodyti subjektai, o ginčijamas teisės aktas (jo dalis) nebegalioja – jis yra pripažintas netekusiu galios (panaikintas arba pakeistas) arba jo galiojimas yra pasibaigęs, atsižvelgus į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nutraukti pradėtą teiseną, o ne kaip nustatanti, kad kiekvienu atveju, kai ginčijamas teisės aktas (jo dalis) yra panaikintas (pakeistas), pradėta teisena turi būti nutraukta.
15.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, kaip jis pats ne kartą yra konstatavęs, vykdo konstitucinę teisminę kontrolę; pagal savo kompetenciją spręsdamas dėl žemesnės galios teisės aktų (jų dalių) atitikties aukštesnės galios teisės aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, ir vykdydamas kitus savo konstitucinius įgaliojimus, Konstitucinis Teismas – savarankiškas ir nepriklausomas teismas – vykdo konstitucinį teisingumą, garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą.
Atsižvelgiant į tai, šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, vykdydamas konstitucinius įgaliojimus, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalį (1996 m. liepos 11 d. redakcija) tuo atveju, kai į Konstitucinį Teismą kreipėsi kiti Konstitucijos 106 straipsnyje nurodyti subjektai nei teismai ir Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyti asmenys, o ginčijamas teisės aktas (jo dalis) nebegalioja – jis yra pripažintas netekusiu galios, panaikintas arba pakeistas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybes konstatavęs, kad nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos neišsprendus iš esmės galėtų būti sudarytos prielaidos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes, inter alia Konstitucijos ginamą viešąjį interesą, negali nutraukti pradėtos teisenos (bylos).
16. Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime yra konstatavęs, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas; tame nutarime Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs ypatingą tuo metu galiojusios Vyriausybės nutarimu patvirtintos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) reikšmę, taip pat tai, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą) ir kad nepaisant joje įtvirtintų sprendinių būtų pažeistas Kuršių nerijos, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso – saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas, dėl to būtų nusižengta Konstitucijos 53, 54 straipsnių imperatyvams.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; užtikrinti jų apsaugą ir gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai).
17. Atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybes, inter alia į tai, kad ginčijamas KNNP tvarkymo plane (2012 m. birželio 6 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas yra susijęs su viešojo intereso – Kuršių nerijos ypatingos apsaugos – užtikrinimu, kurio neapgynus galėtų būti sudarytos prielaidos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes, Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą tirs KNNP tvarkymo plano (2012 m. birželio 6 d. redakcija) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktų atitiktį Konstitucijai ir įstatymams.
III
Įstatymuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriam ginčijama
Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatų atitiktis
18. Pareiškėja abejoja ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi CK 4.93 straipsniui ir Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnio 2 daliai.
19. CK 4.93 straipsnyje „Savininko teisių apsauga“ nustatyta:
2. Niekas neturi teisės:
3. Nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu.
Taigi CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko nuosavybės teisių apsaugos garantijos, taip pat nuosavybės teisės ribojimo pagrindai, inter alia tai, kad nuosavybė gali būti paimta ar kitaip apribota tik teismo sprendimu arba tik įstatymo numatytais atvejais.
19.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis bendrosios kompetencijos teismų praktiką, aiškindamas nuosavybės teisių apsaugos institutą reglamentuojančias CK 4.93 straipsnio nuostatas, be kita ko, yra pažymėjęs: „Nuosavybės teisė savo turiniu yra plačiausia daiktinė teisė, suteikianti savininkui ir tik jam galimybę <...> nustatyti jam priklausančio turto naudojimo būdą ir kryptį bei drausti arba leisti kitiems asmenims naudoti turtą. <...> savininkui yra pripažįstamos ne tik galimybės apsaugoti savo teises bei interesus, bet ir juos įgyvendinant tenka pareiga <...> susilaikyti nuo veiksmų, kuriais būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar visuomenės interesai“ (2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).
Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, jog pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę į statinį egzistuoja, be kita ko, tais atvejais, jeigu statinys yra pastatytas savavališkai arba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą; be to, savininkas savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą atvejais gali būti įpareigotas prieš savo valią imtis disponavimo turtu veiksmų, pvz., nugriauti statinį, išardyti ar perstatyti statinio dalis (2018 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-916/2018 29 punktas).
19.2. Vadinasi, pagal CK 4.93 straipsnį savininkas turi ne tik teisę disponuoti savo nuosavybe, bet ir pareigą susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių kitų asmenų teises ar viešuosius interesus; nuosavybės teisė gali būti apribota teismo sprendimu ar įstatymo numatytais atvejais, inter alia statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą atveju.
20. Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnio „Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 2 dalyje nustatyta:
„2. Jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu:
1) įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;
2) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas;
3) leidžia šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus;
4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų.“
Taigi Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo, nagrinėjančio bylą dėl statybos, vykdytos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, padarinių, teisė priimti atitinkamą sprendimą dėl tokios statybos padarinių šalinimo.
20.1. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą, aiškinamą kartu su šios dalies 1, 2 punktais, teismas, priimdamas sprendimą dėl statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybos dokumentus, padarinių šalinimo, vadovaujasi inter alia specialiaisiais teritorijų planavimo dokumentais, taip pat teisės aktais, įtvirtinančiais imperatyvius aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimus, o tais atvejais, kai statinio (jo dalies) perstatymas ar pertvarkymas nėra galimas inter alia pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus arba tokia statyba prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, teismas privalo priimti sprendimą įpareigoti tokį statinį nugriauti arba išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, arba atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas.
Vadinasi, pagal Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnio 2 dalies 1–3 punktus tam tikrais atvejais teismas, vadovaudamasis inter alia specialiojo planavimo dokumentų sprendiniais, negali priimti kitokio sprendimo, kaip tik įpareigoti statinį nugriauti ar išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) statinį (jo dalį).
20.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis bendrosios kompetencijos teismų praktiką, aiškindamas Statybos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą, be kita ko, yra pažymėjęs, kad savininko nuosavybės teises ribojančios priemonės taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius; statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonių taikymas įstatymo nustatytomis sąlygomis laikomas teisėtu nuosavybės teisės ribojimo pagrindu (2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 58–59 punktai; 2018 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-916/2018 31 punktas; 2019 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2019 46–47 punktai).
21. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualios ir Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnio 1 dalies nuostatos.
21.1. Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„1. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į:
1) bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta;
21.2. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, aiškinamas kartu su šio straipsnio 2 dalimi, statinių savininkai gali būti įpareigojami tam tikrą statinį nugriauti arba išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, atstatyti (atkurti) statinį (jo dalį), taip, be kita ko, apribojant jų nuosavybės teises, tik teismo sprendimu, priimtu pagal atitinkamų viešojo administravimo subjektų ar kitų asmenų kreipimąsi dėl statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybų dokumentus, padarinių šalinimo, o ne tuomet, kai inter alia specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose nustatomas atitinkamas teisinis reguliavimas.
IV
Konstitucijos nuostatos ir oficialioji konstitucinė doktrina
22. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama Vyriausybės nutarimo, kuriuo reglamentuojamas saugomos teritorijos Kuršių nerijos ir joje įsteigto nacionalinio parko tvarkymas, nuostatų atitiktis Konstitucijos 23 straipsniui, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam valdžių padalijimo principui.
23. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama (1 dalis) ir kad nuosavybės teises saugo įstatymai (2 dalis).
23.1. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė – viena pamatinių žmogaus teisių. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga inter alia reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (inter alia 2013 m. gruodžio 20 d., 2016 m. birželio 7 d., 2018 m. gegužės 4 d. nutarimai).
23.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad nuosavybė įpareigoja (inter alia 2002 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai). Teisės normomis reguliuojamų nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir atitinkamas pareigas; toks teisių ir pareigų derinimas pasireiškia įstatymais ne tik įtvirtinant savininko teises, bet ir nustatant atitinkamus draudimus tiek kitiems asmenims, tiek jam pačiam; nuosavybės teises reguliuojantys įstatymai dažnai yra pažeidžiami ne tik kėsinantis į savininko teises, bet ir pačiam savininkui nesilaikant įstatymų apibrėžtų turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo ribų (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad savininko pareigas lemia inter alia nuosavybės objektų specifika – įstatymų leidėjas gali, atsižvelgdamas į nuosavybės objektų ypatumus, nustatyti tam tikras šių objektų savininkų pareigas ir atsakomybę už jų nevykdymą (2013 m. balandžio 12 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai, 2016 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. KT25-N12/2016). Savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių (2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimai).
23.3. Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti; ji gali būti įstatymu ribojama inter alia dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui; nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (inter alia 2011 m. sausio 31 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai).
24. Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią konstitucinę nuostatą, yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę teismų įgaliojimų vykdyti teisingumą doktriną.
24.1. Teisingumo vykdymas – teismų funkcija, lemianti šios valdžios vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje; jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimai). Vykdyti teisingumą – teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija (inter alia 2006 m. kovo 28 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai, 2016 m. gegužės 16 d. sprendimas).
24.2. Teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves; iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (inter alia 2011 m. sausio 31 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai).
24.3. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimai). Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (2008 m. kovo 15 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai).
24.4. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies kyla tai, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiami teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą (2013 m. liepos 5 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai); negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą (inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. gruodžio 6 d., 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimai); antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (inter alia 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. gruodžio 6 d., 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimai). Kita vertus, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, teisės normos imperatyvumas savaime negali būti traktuojamas kaip ją taikyti turinčio teismo galimybės vykdyti teisingumą suvaržymas (2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimas).
24.5. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas (inter alia 2008 m. gruodžio 24 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai); Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai yra universalūs, šiais konstituciniais principais yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema; jais turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad visos valstybės institucijos turi veikti remdamosi ir vadovaudamosi teise, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).
24.6. Pažymėtina ir tai, kad įsiteisėję teismo sprendimai privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims (1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas, 1998 m. rugsėjo 24 d. nutarimas). Priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas, stiprinamas teisės subjektų pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais (1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra res judicata, turi prejudicinę reikšmę, jie iš naujo neįrodinėjami (2010 m. gegužės 13 d. nutarimas). Vadinasi, pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnį, pagal kurį teisingumą vykdo tik teismai, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, įsiteisėjusių teismo sprendimų nevykdymas, nesant konstituciškai pateisinamo pagrindo, negali būti toleruojamas.
25. Teisminė valdžia – viena iš valstybės valdžių, kuriai vienintelei patikėta vykdyti teisingumą (2001 m. liepos 12 d. nutarimas). Kaip minėta, jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos; tai kyla iš konstitucinio valdžių padalijimo principo, kuris, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu tarp jų turi būti pusiausvyra, ir kad kiekvienai valdžios institucijai yra nustatyta jos paskirtį atitinkanti kompetencija (inter alia 2015 m. gegužės 26 d., 2015 m. spalio 29 d. nutarimai); valstybės valdžių (jų institucijų) tarpusavio kontrolė ir atsvara, neleidžianti vienai valstybės valdžiai dominuoti kitos (kitų) atžvilgiu, ir jų bendradarbiavimas, žinoma, neperžengiant Konstitucijos nustatytų ribų – neįsiterpiant į kitos valstybės valdžios įgaliojimų vykdymą, apibūdina Konstitucijoje įtvirtintą valstybės valdžių sąveikos modelį (2006 m. gegužės 9 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimai); jeigu Konstitucijoje yra nustatyti konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimai, ši institucija negali šių įgaliojimų atsisakyti, jų perduoti kuriai nors kitai institucijai, jie negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu (2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas). Pagal konstitucinį valdžių padalijimo principą valstybės valdžios institucija negali perimti kitoms institucijoms Konstitucijoje nustatytų įgaliojimų (2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).
26. Kaip minėta, šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama Vyriausybės nutarimo nuostatų atitiktis Konstitucijai.
Vyriausybė yra kolegiali vykdomosios valdžios institucija, įgyvendinanti valstybinį valdymą (inter alia 2010 m. gegužės 13 d., 2018 m. kovo 2 d., 2018 m. birželio 29 d. nutarimai). Konstituciniai Vyriausybės įgaliojimai yra nustatyti Konstitucijos 94 straipsnyje, taip pat įvairiuose kituose Konstitucijos straipsniuose. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 94 straipsnį Vyriausybė inter alia tvarko krašto reikalus (1 punktas), vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo (2 punktas), vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai (7 punktas). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijoje yra įtvirtinti tik svarbiausi Vyriausybės įgaliojimai ir nustatyta, kad Vyriausybė vykdo ne tik Konstitucijoje, bet ir kituose įstatymuose nurodytas pareigas; Vyriausybės veikla yra ne tik vykdomojo, bet ir tvarkomojo pobūdžio; vykdydama įstatymus ir Seimo nutarimus, Vyriausybė leidžia norminius ir individualius teisės aktus, užtikrina jų vykdymą (1999 m. lapkričio 23 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai); pagal Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą Vyriausybė gali priimti poįstatyminius aktus nepriklausomai nuo to, ar jai įstatymu buvo nustatytas pavedimas, ar nebuvo, o pagal šio straipsnio 7 punktą ji privalo priimti poįstatyminį aktą, kad įgyvendintų pareigą, kurią jai paveda Konstitucija ir kiti įstatymai (2000 m. kovo 15 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimai); Vyriausybė pagal Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytą kompetenciją gali savo nutarimais nustatyti tvarką, kurios laikantis turi būti įgyvendinami įstatymų reikalavimai (2004 m. vasario 11 d. sprendimas).
27. Kaip minėta, Vyriausybės nutarimu, kurio nuostatų atitiktis Konstitucijai tiriama šioje konstitucinės justicijos byloje, reglamentuojamas saugomos teritorijos Kuršių nerijos ir joje įsteigto nacionalinio parko tvarkymas.
Kaip minėta, Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime yra pažymėjęs, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas; tokį traktavimą lėmė tai, kad Kuršių nerijos kraštovaizdį formavo ne tik gamtos procesai, bet ir žmogaus veikla, todėl joje atsispindi gamtinės aplinkos ir žmogaus sąveika; čia yra išlikęs ilgą laiką Kuršių nerijoje gyvenusios (dabar jau išnykusios) kuršių genties etnografinis paveldas, taip pat kultūros paveldo pavyzdžių, kaip antai: žvejų gyvenvietės, kuriose žmogaus ir gamtos sąveika etnokultūriniu, istoriniu ir estetiniu požiūriais yra išskirtinės visuotinės vertės; savo masteliu unikalūs architektūros darbai, kurie istoriniu, meniniu ir moksliniu požiūriais yra išskirtinės vertės; archeologinės vietovės, itin reikšmingos dėl smėlio užpustytų kaimų; ypatingą Kuršių nerijos reikšmę atspindi vaizdingai susipynęs gamtos ir kultūros paveldas.
Atsižvelgiant į tai, šios konstitucinės justicijos bylos kontekste yra aktuali Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalis, pagal kurią valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, taip pat Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad valstybė rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga.
27.1. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 54 straipsnį, natūrali gamtinė aplinka, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; užtikrinti jų apsaugą ir gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas).
27.1.1. Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies sąvoka „ypač vertingos vietovės“ suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietovės), kurios dėl savo ekologinės, kultūrinės, istorinės, mokslinės ir kitokios reikšmės skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijos dalių (vietovių), jeigu tai konstituciškai pagrįsta, ne tik gali, bet ir turi būti priskirtos ypač vertingų vietovių kategorijai; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi įgaliojimus ir diskreciją spręsti, kokias vietoves priskirti ypač vertingoms vietovėms, tačiau šis priskyrimas turi būti pagrįstas; atskiros vietovės gali būti priskiriamos ypač vertingoms vietovėms pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus (atsižvelgiant į jų ekologinę, kultūrinę, istorinę, mokslinę ir kitokią vertę ir pan.) (2007 m. liepos 5 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai).
27.1.2. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje minimos ypač vertingos vietovės gali būti labai įvairios; tai gali lemti jų teisinio režimo ypatumus, jose esančių objektų apsaugos būdus, veiklos tose vietovėse sąlygas, apribojimus, draudimus; tokie apribojimai, draudimai gali būti taikomi inter alia ūkinei veiklai, statyboms tose vietovėse, taip pat bet kokiai kitai veiklai, dėl kurios gali būti pakeistas kraštovaizdis, atskiri tam tikrose vietovėse esantys objektai ir pan. (2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Taigi įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į gamtos objektų, esančių ypač vertingose teritorijose, ypatingą išliekamąją vertę, svarbą, būtinybę juos išsaugoti ateities kartoms, valstybei tenkančią konstitucinę pareigą rūpintis ypač vertingų vietovių išsaugojimu ir racionaliu naudojimu, turi įgaliojimus nustatyti specialų tų vietovių apsaugos ir naudojimo režimą, kuris suponuoja inter alia ūkinės ir kitokios veiklos tose vietovėse, dėl kurios gali būti pakeistas kraštovaizdis, atskiri tam tikrose vietovėse esantys objektai ir pan., specialias sąlygas, įvairius apribojimus ir draudimus (2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti Konstitucijos ginamą viešąjį interesą, inter alia natūralios gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių apsaugą, gali numatyti įvairias poveikio priemones, kuriomis siekiama pašalinti teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos pasekmes; tokios priemonės gali būti inter alia įpareigojimas statomą (pastatytą) statinį nugriauti arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.) (2011 m. sausio 31 d. nutarimas).
27.1.3. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog dėl to, kad ypač vertingose vietovėse gamtos ir kiti objektai gali nuosavybės teise priklausyti labai įvairiems subjektams – valstybei, savivaldybėms, juridiniams ir fiziniams asmenims, aptariamieji apribojimai ir draudimai gali būti nustatomi ne tik valstybei ir savivaldybėms, bet ir fiziniams bei juridiniams asmenims; gali būti nustatyti ir tokie apribojimai, draudimai, kuriais tam tikra apimtimi yra įsiterpiama į visų, taip pat ir privačių žemės sklypų, miškų, parkų, vandens telkinių, savininkų nuosavybės teises; minėti apribojimai, draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti, nevaržyti savininkų, kitų asmenų teisių labiau, negu būtina visuotinai svarbiems tikslams pasiekti (2006 m. kovo 14 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai).
27.1.4. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų, ypač vertingų vietovių apsauga, aiškinama Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių nuosavybės teisių apsaugą, visuomenės ir asmens interesų derinimą, teisėtumą ir teisingumą, kontekste, įpareigoja įstatymų leidėją numatyti teisinę atsakomybę už nustatytų apribojimų, draudimų nepaisymą, natūralios gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų, ypač vertingų vietovių teisinio režimo pažeidimus; teisinėje valstybėje negali būti nepaisoma bendrojo teisės principo, kad niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo, tad Konstitucija netoleruoja tokios situacijos, kai teisės pažeidėjui už nustatytų apribojimų, draudimų nepaisymą, natūralios gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų, ypač vertingų vietovių teisinio režimo pažeidimus teisės aktuose nėra nustatyta pareiga atkurti tai, kas buvo sunaikinta, suniokota, nuskurdinta, nualinta, užteršta ar kitaip pažeista; tokių teisės pažeidimų padariniai jokiais pagrindais ir jokiomis aplinkybėmis negali būti įteisinti (legalizuoti) vėliau priimtais kokių nors institucijų ar pareigūnų sprendimais (2006 m. kovo 14 d. nutarimas).
27.2. Kaip minėta, pagal Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalį valstybė rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga.
27.2.1. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad kultūra yra nacionalinė vertybė, turinti visuotinę reikšmę; kultūros vertybės perduodamos ateities kartoms, jos yra Tautos ir valstybės išlikimo bei tęstinumo pamatas, taigi jos yra ginamos ir saugomos Konstitucijos; kultūros paminklų bei vertybių apsauga yra viešasis interesas (2005 m. liepos 8 d., 2019 m. birželio 25 d. nutarimai).
27.2.2. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota ir tai, kad, atsižvelgiant į valstybinės reikšmės kultūros objektų ypatingą išliekamąją vertę, svarbą, būtinybę juos išsaugoti ateities kartoms, valstybė yra konstituciškai įpareigota rūpintis šiais objektais ir juos apsaugoti; tai, kad tam tikri valstybinės reikšmės kultūros objektai nuosavybės teise priklauso ne valstybei, bet kitiems asmenims, neatleidžia valstybės nuo pareigos užtikrinti jų apsaugą ir rūpintis jais (2005 m. liepos 8 d. nutarimas).
28. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Kuršių nerijos, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso, esančio nacionalinio ir pasaulinio gamtos, istorijos ir kultūros paveldo dalimi, išliekamąją vertę dabarties ir ateities kartoms, pagal Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 1 dalį Kuršių nerija yra saugotina ypač vertinga vietovė ir visuotinę reikšmę turintis gamtos ir kultūros paveldo objektas; valstybės konstitucinė priedermė yra užtikrinti Lietuvos Respublikai priklausančios Kuršių nerijos dalies ypatingą apsaugą kaip Konstitucijos ginamą viešąjį interesą.
Tai inter alia reiškia, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 42 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 1 dalį, valstybė privalo išsaugoti Kuršių nerijos, kaip ypač vertingos vietovės ir visuotinę reikšmę turinčio gamtos ir kultūros paveldo objekto, tapatumą ir integralumą, inter alia jos vertingąsias savybes, be kita ko, išskirtinį kraštovaizdį, kultūros, gamtos, istorijos paveldą, unikalius architektūros objektus ir archeologines vietoves. Vykdant šią konstitucinę pareigą teisės aktuose turi būti nustatytas specialus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimas, kuris inter alia suponuoja šioje vietovėje esančių gamtos ir kultūros objektų apsaugos būdus, ūkinės, statybų, taip pat bet kokios kitos veiklos, dėl kurios gali būti pakeistas kraštovaizdis ar atskiri toje vietovėje esantys objektai, specialias sąlygas, apribojimus ir draudimus.
28.1. Pažymėtina, kad, įgyvendindama Konstitucijos 94 straipsnyje nustatytus įgaliojimus, inter alia tvarkyti krašto reikalus, vykdyti įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, vykdyti kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai, Vyriausybė privalo nustatyti specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo įgyvendinimo priemones. Kitaip nebūtų sudaryta prielaidų veiksmingai vykdyti iš Konstitucijos, inter alia jos 42 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1 dalies, kylančią valstybės pareigą išsaugoti Kuršių nerijos, kaip ypač vertingos vietovės ir visuotinę reikšmę turinčio gamtos ir kultūros paveldo objekto, tapatumą ir integralumą, taigi užtikrinti ir Kuršių nerijos ypatingą apsaugą kaip Konstitucijos ginamą viešąjį interesą.
28.2. Vykdant iš Konstitucijos, inter alia jos 42 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1 dalies, kylančią valstybės pareigą užtikrinti Kuršių nerijos ypatingą apsaugą nustatytas specialus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimas, suponuojantis inter alia ūkinės, statybų, taip pat bet kokios kitos veiklos apribojimus ir draudimus, turi būti taikomas valstybei, savivaldybėms, kitiems atitinkamų objektų, esančių Kuršių nerijoje, savininkams ir naudotojams. Atsižvelgiant į tai, kad specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo, kuris būtinas siekiant užtikrinti Kuršių nerijos ypatingą apsaugą kaip Konstitucijos ginamą viešąjį interesą, įgyvendinimas, inter alia reikalavimas atkurti tai, kas, nesilaikant specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo, buvo pakeista, sunaikinta ar kitaip pažeista, laikytinas konstituciškai pateisinamu tikslu, dėl kurio apribojamos Kuršių nerijoje esančių objektų savininkų ir naudotojų nuosavybės teisės, specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo įgyvendinimo priemonės savaime negali būti vertinamos kaip nuosavybės teisių, ginamų pagal Konstitucijos 23 straipsnį, pažeidimas.
28.3. Atsižvelgiant į iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį reikalavimą paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda), pagal kurį niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo, taip pat į konstitucinį teisingumo principą, pažymėtina, kad Konstitucijoje įtvirtinta valstybės pareiga išsaugoti Kuršių nerijos tapatumą ir integralumą ir užtikrinti Kuršių nerijos ypatingą apsaugą kaip Konstitucijos ginamą viešąjį interesą reiškia, kad pagal Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 1 dalį nustatyto specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo ir jo suponuojamų apribojimų bei draudimų nepaisymo padariniai negali būti įteisinti jokiais valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigūnų sprendimais arba susitarimais; tokiais sprendimais ar susitarimais, be kita ko, negali būti sudaryta prielaidų nesilaikyti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų, kylančio imperatyvo vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kurie, kaip minėta, yra privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims ir kuriais inter alia atitinkamų Kuršių nerijoje esančių objektų savininkai ir naudotojai gali būti įpareigojami atkurti tai, kas, nesilaikant specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo, buvo pakeista, sunaikinta ar kitaip pažeista.
V
Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (2012 m. birželio 6 d. redakcija) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktų atitikties Konstitucijai ir įstatymams vertinimas
29. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu patvirtinto KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktų atitiktis Konstitucijos 23 straipsniui, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam valdžių padalijimo principui, CK 4.93 straipsniui, Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnio 2 daliai.
30. Pareiškėjos teigimu, šiuose KNNP tvarkymo plano punktuose nustatytas teisinis reguliavimas prieštaravo Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnio 2 daliai, Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam valdžių padalijimo principui dėl to, kad tik teismas, o ne Vyriausybė gali konstatuoti neteisėtų statybų faktą ir nustatyti, kaip turi būti pašalinti statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybų dokumentus, padariniai, todėl Vyriausybė, nustačiusi ginčijamą teisinį reguliavimą, įsiterpė į teismo kompetenciją ir perėmė teismo įgaliojimus konstatuoti statybų neteisėtumo faktą ir spręsti dėl statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybos dokumentus, padarinių šalinimo būdo. Pareiškėjos manymu, ginčijamas Vyriausybės nutarimu nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo buvo nurodyta, kaip turi būti pertvarkyti ir (arba) išardyti tam tikri statiniai, taip pat apribojo tų statinių savininkų nuosavybės teises, nors jos gali būti apribotos tik teismo sprendimu; todėl, pasak pareiškėjos, ginčijamas teisinis reguliavimas taip pat prieštaravo Konstitucijos 23 straipsniui, CK 4.93 straipsniui.
Iš pareiškėjos prašymo matyti, kad ji savo abejones dėl abiejų ginčijamų KNNP tvarkymo plano punktų atitikties Konstitucijai ir įstatymams grindžia tais pačiais argumentais, be to, ji ginčija šių punktų atitiktį toms pačioms Konstitucijos ir įstatymų nuostatoms.
31. Kaip minėta, KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose buvęs nustatytas teisinis reguliavimas pareiškėjos ginčijamu aspektu, t. y. tuo, kad juose, pasak pareiškėjos, konstatuota, jog nurodytuose sklypuose statybos vykdytos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, ir nustatyta, kaip turėtų būti šalinami statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybos dokumentus, padariniai, iš esmės yra tapatus.
32. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos ginčijamu aspektu KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas tapatus, taip pat į tai, kad šių nuostatų atitiktį Konstitucijai ir įstatymams pareiškėja ginčija remdamasi tais pačiais argumentais, šių punktų atitiktis tiek Konstitucijai, tiek įstatymams tirtina kartu.
33. Minėta, kad ginčijamuose KNNP tvarkymo plano, kuris yra specialusis saugomos teritorijos planavimo dokumentas, 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose, aiškinamuose su kitomis KNNP tvarkymo plano nuostatomis, inter alia su 1, 2, 4.1–4.3 punktais, taip pat atitinkamai su 9.2.1.1, 9.2.1.2, 9.2.1.4, 9.2.3.1 punktais, siekiant užtikrinti pasaulio kultūros ir gamtos paveldo vietovės apsaugos reikalavimus, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo patirties tęstinumą ir nepažeisti vietovės vertingųjų savybių ir tuo tikslu įgyvendinant bendruosius KNNP apsaugos ir tvarkymo principus, skirtus išsaugoti senosioms Kuršių nerijos žvejų gyvenvietėms būdingus bruožus ir kitas šios vietovės vertingąsias savybes, buvo nustatyti detalūs atitinkamai kraštovaizdžio tvarkymo zonai (išsaugančiojo tvarkymo arba pertvarkomojo tvarkymo) priskirtų konkrečių teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatai (sprendiniai), kuriais vadovaujantis nurodytos teritorijos turėjo būti tvarkomos taip, kad statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai nemenkintų vietovės vertingųjų savybių ir nedarytų neigiamo poveikio vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai; šiais konkrečiai teritorijai skirtais sprendiniais sukonkretinti atitinkamai kraštovaizdžio zonai taikomi tvarkymo bendrieji reikalavimai (kaip antai reikalavimai nedidinti sklypų užstatymo tankumo ir pastatų aukščio, pašalinti Nidos aplinkai nebūdingus architektūros naujadarus, naudoti atitinkamas medžiagas, išlaikyti puošybos elementus ir pan.).
Minėta ir tai, kad Vyriausybė šį planą patvirtino įgyvendindama jai įstatymų leidėjo suteiktus įgaliojimus, inter alia įtvirtintus Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnyje (su 2010 m. gegužės 20 d. pakeitimu), Saugomų teritorijų įstatymo (2001 m. gruodžio 4 d. redakcija) 28 straipsnio 6 dalyje,
ir atsižvelgdama į Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą.
Taip pat minėta, kad dar iki priimant Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimą buvo priimti atitinkami teismų sprendimai, kuriuose konstatuota, kad KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose nurodytuose sklypuose statybos buvo vykdytos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, neatitinkančius inter alia tuo metu galiojusios KNNP planavimo schemos sprendinių; teismo sprendimu taip pat nustatyta, kaip turi būti šalinami tokios statybos padariniai sklype, esančiame adresu Lotmiškio g. 1, Nida.
34. Sprendžiant dėl ginčijamų KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktų atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam valdžių padalijimo principui, pažymėtina, kad, kaip minėta, pagal Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinį valdžių padalijimo principą jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti teisingumo, tai teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija; įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo konstitucinės sampratos.
Be to, šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėta, kad:
– pagal Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 1 dalį Kuršių nerija yra saugotina ypač vertinga vietovė ir visuotinę reikšmę turintis gamtos ir kultūros paveldo objektas; valstybės konstitucinė priedermė yra užtikrinti Lietuvos Respublikai priklausančios Kuršių nerijos dalies ypatingą apsaugą kaip viešąjį interesą;
– vykdant šią konstitucinę valstybės pareigą teisės aktuose turi būti nustatytas specialus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimas, kuris inter alia suponuoja šioje vietovėje esančių gamtos ir kultūros objektų apsaugos būdus, ūkinės, statybų, taip pat bet kokios kitos veiklos, dėl kurios gali būti pakeistas kraštovaizdis ar atskiri toje vietovėje esantys objektai, specialias sąlygas, apribojimus ir draudimus;
– įgyvendindama Konstitucijos 94 straipsnyje nustatytus įgaliojimus, Vyriausybė privalo nustatyti specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo įgyvendinimo priemones; kitaip nebūtų sudaryta prielaidų veiksmingai vykdyti iš Konstitucijos, inter alia jos 42 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1 dalies, kylančią valstybės pareigą išsaugoti Kuršių nerijos, kaip ypač vertingos vietovės ir visuotinę reikšmę turinčio gamtos ir kultūros paveldo objekto, tapatumą ir integralumą, taigi užtikrinti ir Kuršių nerijos ypatingą apsaugą kaip Konstitucijos ginamą viešąjį interesą;
– atsižvelgiant į tai, kad specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo, kuris būtinas siekiant užtikrinti Kuršių nerijos ypatingą apsaugą kaip Konstitucijos ginamą viešąjį interesą, įgyvendinimas, inter alia reikalavimas atkurti tai, kas, nesilaikant specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo, buvo pakeista, sunaikinta ar kitaip pažeista, laikytinas konstituciškai pateisinamu tikslu, dėl kurio apribojamos Kuršių nerijoje esančių objektų savininkų ir naudotojų nuosavybės teisės, specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo įgyvendinimo priemonės savaime negali būti vertinamos kaip nuosavybės teisių, ginamų pagal Konstitucijos 23 straipsnį, pažeidimas.
34.1. Taigi Vyriausybė, 2012 m. birželio 6 d. nutarimu patvirtinusi saugomos teritorijos Kuršių nerijos nacionalinio parko specialųjį planavimo dokumentą KNNP tvarkymo planą, inter alia ginčijamuose 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose nustačiusi detalius atitinkamai kraštovaizdžio tvarkymo zonai priskirtų konkrečių teritorijų (sklypų Lotmiškio g. 1, Nida, ir Naglių g. 20, Nida) planavimo uždavinių sprendimo rezultatus (sprendinius), kuriais vadovaujantis nurodytos teritorijos turėjo būti tvarkomos taip, kad statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai nemenkintų vietovės vertingųjų savybių ir nedarytų neigiamo poveikio vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai, numatė konkrečias pagal Konstituciją, inter alia jos 42 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 1 dalį, nustatyto specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo įgyvendinimo priemones, skirtas, be kita ko, tam tikriems Kuršių nerijos nacionalinio parko objektams apsaugoti, t. y. nurodė, kurie ginčijamuose punktuose reglamentuojamose teritorijose esantys statiniai (jų dalys) turi būti išardyti ir (arba) pertvarkyti dėl to, kad, kaip konstatuota atitinkamuose teismų sprendimuose, buvo pastatyti ar pakeisti nesilaikant specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo ir jį įgyvendinančių priemonių, inter alia iki KNNP tvarkymo plano įsigaliojimo galiojusios KNNP planavimo schemos sprendinių.
34.2. Kaip minėta, pagal Konstituciją teisės normos imperatyvumas savaime negali būti traktuojamas kaip ją taikyti turinčio teismo galimybės vykdyti teisingumą suvaržymas. Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas privalo priimti sprendimą įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui, atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas (2011 m. sausio 31 d. nutarimas).
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstituciją Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijai turi būti taikomas specialus apsaugos ir naudojimo režimas, kuris suponuoja inter alia statybų apribojimus ir draudimus, o Vyriausybė privalo nustatyti šio režimo įgyvendinimo priemones, kurios, kaip minėta, ir buvo nustatytos KNNP tvarkymo plane, konstatuotina, kad ginčijamuose KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose nustatytu teisiniu reguliavimu, kuriuo, siekiant išsaugoti senosioms Kuršių nerijos žvejų gyvenvietėms būdingus bruožus ir kitas šios vietovės vertingąsias savybes, įtvirtinti detalūs ir konkretūs nurodytų teritorijų tvarkymo sprendiniai, nelaikytinas savaime varžančiu teismo įgaliojimus vykdyti teisingumą.
34.3. Be to, kaip minėta, dar iki priimant Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimą, kuriuo nustatytas teisinis reguliavimas šioje byloje ginčijamas tuo aspektu, kad, pasak pareiškėjos, juo buvo konstatuotas neteisėtų statybų faktas ir sureguliuoti tokių statybų šalinimo padariniai, buvo priimti atitinkami teismų sprendimai, kuriuose nurodyta, kad KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose minimuose sklypuose statybos vykdytos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus.
Vadinasi, priešingai nei teigia pareiškėja, dar iki priimant Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimą būtent teismai, o ne Vyriausybė konstatavo, kad statybos pareiškėjos ginčijamuose KNNP tvarkymo plano punktuose nurodytuose sklypuose buvo vykdomos pagal tuo metu galiojusiems KNNP tvarkymą reguliavusiems teisės aktams prieštaravusius dokumentus. Minėta ir tai, kad šie teismų sprendimai aukštesnės instancijos teismų sprendimais liko nepakeisti; įsiteisėjusiais teismų sprendimais nurodytų sklypų savininkai įpareigoti atitinkamai pertvarkyti jiems nuosavybės teise priklausančius statinius.
Taigi Vyriausybės KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose vartojama formuluotė „statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai, kurie menkina vietovės vertingąsias savybes ir daro neigiamą poveikį vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai, turi būti pašalinti“ vertintina kaip reiškianti ne Vyriausybės sprendimą, kad ginčijamuose punktuose nurodytuose sklypuose statybos vykdytos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, o tai, kad Vyriausybė, nustatydama ginčijamą teisinį reguliavimą, rėmėsi iki Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo priėmimo priimtuose teismų sprendimuose nustatytais faktais. Tokio vertinimo nekeičia tai, kad dėl sklypo Lotmiškio g. 1, Nida, priimtas teismo sprendimas buvo dar neįsiteisėjęs, nes, kaip minėta, aukštesnės instancijos teismų sprendimais statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, faktų konstatavimas liko nepakeistas.
Pažymėtina, kad Vyriausybės KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose nustatytu teisiniu reguliavimu siekta sureguliuoti, kaip turi būti tvarkomos konkrečios teritorijos, kad jose esantys objektai atitiktų tai teritorijai keliamus reikalavimus ir kad statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai nemenkintų vietovės vertingųjų savybių ir nedarytų neigiamo poveikio vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai.
34.4. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo teigti, jog nustatydama ginčijamą KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą Vyriausybė perėmė teismo įgaliojimus konstatuoti, kad statybos buvo vykdytos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, ir spręsti dėl statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybos dokumentus, padarinių šalinimo ir taip pažeidė Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinio valdžių padalijimo principo reikalavimus.
Konstatuotina ir tai, kad Vyriausybės nustatytas ginčijamas teisinis reguliavimas, kuriuo, kaip minėta, siekiant konstituciškai pateisinamo tikslo atkurti tai, kas nesilaikant specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo, kuris būtinas siekiant užtikrinti Kuršių nerijos ypatingą apsaugą kaip Konstitucijos ginamą viešąjį interesą, buvo pakeista, sunaikinta ar kitaip pažeista, nustatytos minėto režimo įgyvendinimo priemonės, kuriomis inter alia buvo numatyta ginčijamuose punktuose nurodytose teritorijose esančius statinius (jų dalis) išardyti ir (arba) pertvarkyti, savaime negali būti vertinamos kaip nuosavybės teisių, ginamų pagal Konstitucijos 23 straipsnį, pažeidimas. Taigi nėra pagrindo teigti, kad KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kuriuo nustatyta, kaip turi būti tvarkomi nurodytuose sklypuose esantys statiniai, kad atitiktų konkrečios teritorijos tvarkymui keliamus reikalavimus, pažeistas Konstitucijos 23 straipsnis.
35. Pareiškėja taip pat ginčija KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktų atitiktį inter alia Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnio 2 daliai.
35.1. Minėta, kad Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo, nagrinėjančio bylą dėl statybos, vykdytos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, padarinių, teisė priimti atitinkamą sprendimą dėl tokios statybos padarinių šalinimo; pagal šios dalies 3 punktą, aiškinamą kartu su šios dalies 1, 2 punktais, teismas, priimdamas sprendimą dėl statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybos dokumentus, padarinių šalinimo, vadovaujasi inter alia specialiaisiais teritorijų planavimo dokumentais, taip pat teisės aktais, įtvirtinančiais imperatyvius aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimus, o tais atvejais, kai statinio (jo dalies) perstatymas ar pertvarkymas nėra galimas inter alia pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar tokia statyba prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, teismas privalo priimti sprendimą įpareigoti tokį statinį nugriauti arba išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį.
35.2. Vadinasi, teismas, spręsdamas dėl statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padarinių šalinimo Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, pagal Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą privalo vadovautis Kuršių nerijos specialiuoju planavimo dokumentu, t. y. KNNP tvarkymo planu, ir remtis šiame plane įtvirtintais teritorijų tvarkymo sprendiniais, kuriais nustatyta, kaip turi būti tvarkoma konkreti teritorija, kad nebūtų menkinamos vietovės vertingosios savybės ir daromas neigiamas poveikis vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai. Tais atvejais, kai statinio (jo dalies) perstatymas ar pertvarkymas nėra galimas pagal KNNP tvarkymo plane įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas būtent pagal Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnio 2 dalies nuostatas privalo priimti sprendimą įpareigoti tokį statinį nugriauti, arba išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) statinį.
35.3. Kaip minėta, pagal Konstituciją teisės normos imperatyvumas savaime negali būti traktuojamas kaip ją taikyti turinčio teismo galimybės vykdyti teisingumą suvaržymas; Konstitucinis Teismas, aiškindamas teisinį reguliavimą, susijusį su statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimu, yra konstatavęs, jog teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas privalo priimti sprendimą įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui, atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas.
35.4. Vadinasi, tai, kad ginčijamomis KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktų nuostatomis juose nurodytų teritorijų tvarkymo sprendiniai, siekiant užtikrinti kultūros ir gamtos paveldo vietovės apsaugos reikalavimus, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo patirties tęstinumą ir nepažeisti vietovės vertingųjų savybių, taip pat siekiant išsaugoti senosioms Kuršių nerijos žvejų gyvenvietėms būdingus bruožus ir kitas šios vietovės vertingąsias savybes, buvo suformuluoti detaliai ir konkrečiai, inter alia nurodant, kaip turi atrodyti konkretūs pastatai, kad nebūtų menkinamos vietovės vertingosios savybės ir daromas neigiamas poveikis vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai, savaime nėra pagrindas jas traktuoti kaip užkertančias kelią teismui priimti teisingą sprendimą pagal Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnio 2 dalį, kurios 3 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu teismas įpareigotas vadovautis inter alia specialiojo planavimo dokumentuose įtvirtintais sprendiniais.
36. Pareiškėja taip pat ginčija KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktų atitiktį CK 4.93 straipsniui.
36.1. Kaip minėta, CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko nuosavybės teisių apsaugos garantijos, taip pat nuosavybės teisės ribojimo pagrindai, inter alia tai, kad nuosavybė gali būti paimta ar kitaip apribota tik teismo sprendimu arba tik įstatymo numatytais atvejais. Minėta ir tai, kad pagal CK 4.93 straipsnį savininkas turi ne tik teisę disponuoti savo nuosavybe, bet ir pareigą susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių inter alia viešuosius interesus.
36.2. Minėta ir tai, kad vykdant iš Konstitucijos, inter alia jos 42 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1 dalies, kylančią valstybės pareigą užtikrinti Kuršių nerijos ypatingą apsaugą kaip Konstitucijos ginamą viešąjį interesą, turi būti nustatytas specialus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimas, kuris inter alia suponuoja šioje vietovėje esančių gamtos ir kultūros objektų apsaugos būdus, ūkinės, statybų, taip pat bet kokios kitos veiklos apribojimus ir draudimus ir kuris turi būti taikomas valstybei, savivaldybėms, kitiems atitinkamų objektų, esančių Kuršių nerijoje, savininkams ir naudotojams; įgyvendindama Konstitucijos 94 straipsnyje nustatytus įgaliojimus, Vyriausybė privalo nustatyti specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo įgyvendinimo priemones; pagal Konstituciją, inter alia jos 42 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 1 dalį, nustatyto specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo, kuris būtinas siekiant užtikrinti Kuršių nerijos ypatingą apsaugą kaip Konstitucijos ginamą viešąjį interesą, įgyvendinimas, inter alia reikalavimas atkurti tai, kas, nesilaikant specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo, buvo pakeista, sunaikinta ar kitaip pažeista, laikytinas konstituciškai pateisinamu tikslu, dėl kurio apribojamos Kuršių nerijoje esančių objektų savininkų ir naudotojų nuosavybės teisės.
36.3. Taip pat minėta, kad pagal Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, aiškinamas kartu su šio straipsnio 2 dalimi, statinių savininkai gali būti įpareigojami atitinkamą statinį nugriauti arba išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, atstatyti (atkurti) statinį (jo dalį), taip, be kita ko, apribojant jų nuosavybės teises, tik teismo sprendimu, priimtu pagal atitinkamų viešojo administravimo subjektų ar kitų asmenų kreipimąsi dėl statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybų dokumentus, padarinių šalinimo, o ne tuomet, kai inter alia specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose nustatomas atitinkamas teisinis reguliavimas.
36.4. Vadinasi, vien tuo, kad Vyriausybė, siekdama išsaugoti senosioms Kuršių nerijos žvejų gyvenvietėms būdingus bruožus ir kitas šios vietovės vertingąsias savybes, KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose nustatė detalius konkrečių teritorijų tvarkymo sprendinius, pagal kuriuos atitinkami statiniai (jų dalys) privalo būti išardyti ir (arba) pertvarkyti, nebuvo pažeistos tuose sklypuose esančių statinių savininkų nuosavybės teisės.
37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktai neprieštaravo Konstitucijos 23 straipsniui, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam valdžių padalijimo principui, CK 4.93 straipsniui, Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnio 2 daliai.
VI
Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktų atitikties Konstitucijai vertinimas
38. Kaip minėta, Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimu KNNP tvarkymo planas pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija.
Minėta ir tai, kad KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, palyginti su įtvirtintuoju KNNP tvarkymo plano (2012 m. birželio 6 d. redakcija) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose, pakito iš esmės inter alia tuo, kad siekiant derinti valstybės ir privačių asmenų interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo Kuršių nerijos nacionaliniame parke, taip pat sudaryti prielaidas baigti teisinius ginčus taikos sutartimis ir sumažinti valstybės biudžeto išlaidas, KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose nustatyti kitokie nurodytų teritorijų (atitinkamai sklypų Lotmiškio g. 1, Nida, ir Naglių g. 20, Nida) planavimo uždavinių sprendimo rezultatai (sprendiniai): nebėra numatyta, kad kai kurie nurodytuose sklypuose esantys statiniai turi būti pašalinti ar pertvarkyti, kad statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai nemenkintų vietovės vertingųjų savybių ir nedarytų neigiamo poveikio vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai, t. y. nebėra reikalavimų sklype Lotmiškio g. 1, Nida, pašalinti restorano medinės verandos antrą aukštą, atstatyti dvišlaitį stogelį, o medinės verandos pirmą aukštą perstatyti perpus sumažinant verandos tūrį, taip pat reikalavimo sklype Naglių g. 20, Nida, pašalinti pavėsinę šiaudiniu stogu.
39. Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas, nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamos tuos pačius santykius reguliuojančios nuostatos, kuriomis pakeistas pareiškėjo ginčijamas teisinis reguliavimas, privalo tai konstatuoti. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinio teisingumo įgyvendinimas suponuoja tai, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis) turi būti pašalintas iš teisės sistemos (inter alia 2001 m. lapkričio 29 d., 2015 m. rugsėjo 22 d., 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimai).
40. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime minėta, kad, atsižvelgiant į iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį reikalavimą paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda), pagal kurį niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo, taip pat į konstitucinį teisingumo principą, Konstitucijoje įtvirtinta valstybės pareiga išsaugoti Kuršių nerijos tapatumą ir integralumą ir užtikrinti Kuršių nerijos ypatingą apsaugą kaip Konstitucijos ginamą viešąjį interesą reiškia, kad pagal Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 1 dalį nustatyto specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo ir jo suponuojamų apribojimų bei draudimų nepaisymo padariniai negali būti įteisinti jokiais valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigūnų sprendimais arba susitarimais; tokiais sprendimais ar susitarimais negali būti sudaryta prielaidų nesilaikyti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų, kylančio imperatyvo vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kurie yra privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims ir kuriais atitinkamų objektų, esančių Kuršių nerijoje, savininkai ir naudotojai gali būti įpareigojami atkurti tai, kas, nesilaikant specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo, buvo pakeista, sunaikinta ar kitaip pažeista, ir atlyginti tokiais veiksmais gamtinei ir kultūrinei aplinkai padarytą žalą.
Minėta ir tai, kad priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas, stiprinamas teisės subjektų pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais; pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnį, pagal kurį teisingumą vykdo tik teismai, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, įsiteisėjusių teismo sprendimų nevykdymas, nesant konstituciškai pateisinamo pagrindo, negali būti toleruojamas.
41. Taip pat minėta, kad dar iki Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimo įsigaliojimo dėl KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose nurodytuose sklypuose esančių statinių buvo priimti ir yra įsiteisėję teismų sprendimai (atitinkamai minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartis ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartis), kuriuose, be kita ko, konstatuota, kad nurodytose teritorijose, nesilaikant anksčiau galiojusioje KNNP planavimo schemoje įtvirtintų reikalavimų, statybos vykdytos pagal neteisėtai išduotus statybos dokumentus, nustatyta, kokius padarinius sukėlė tokios statybos, ir, vadovaujantis KNNP planavimo schemoje, o vėliau – KNNP tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose buvusiu nustatytu teisiniu reguliavimu, tuose sklypuose esančių statinių savininkai įpareigoti tam tikrus statinius ir (arba) jų priklausinius išardyti, pertvarkyti ir atkurti taip, kad jie atitiktų KNNP tvarkymo plane (2012 m. birželio 6 d. redakcija), inter alia 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose, buvusius įtvirtintus reikalavimus, taip pat yra priimtos su šių nutarčių vykdymu susijusios nutartys (atitinkamai minėtos Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartis ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartis).
42. Konstatuotina, kad Vyriausybė, siekdama, kaip minėta, derinti valstybės ir privačių asmenų interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo Kuršių nerijos nacionaliniame parke, taip pat sudaryti prielaidas baigti teisinius ginčus taikos sutartimis ir sumažinti valstybės biudžeto išlaidas, KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose nustačiusi kitokius nurodytų teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatus (sprendinius), nei iki tol galiojusiu teisiniu reguliavimu, t. y. nebenustačiusi, kad tam tikri nurodytuose sklypuose esantys statiniai turi būti pašalinti ar pertvarkyti taip, kad statybų, vykdytų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai nemenkintų vietovės vertingųjų savybių ir nedarytų neigiamo poveikio vietovės tūrinei erdvinei kompozicijai (būtent: sklype Lotmiškio g. 1, Nida, pašalinti restorano medinės verandos antrą aukštą, atstatyti dvišlaitį stogelį, o medinės verandos pirmą aukštą perstatyti perpus sumažinant verandos tūrį; sklype Naglių g. 20, Nida, pašalinti pavėsinę šiaudiniu stogu), nesilaikė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur, sudarė prielaidas įteisinti iki tol galiojusių KNNP planavimo schemos ir KNNP tvarkymo plano (2012 m. birželio 6 d. redakcija) pažeidimų padarinius ir nevykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų, kuriais KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose nurodytuose sklypuose esančių statinių savininkai inter alia įpareigoti išardyti, perstatyti ar atkurti tai, kas, nesilaikant specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo, buvo pakeista, sunaikinta ar kitaip pažeista. Pažymėtina, kad įsiteisėjusių teismų sprendimų nevykdymas negali būti konstituciškai pateisinamas inter alia Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimo rengimo ir šio nutarimo projekto teikimo dokumentuose minimu siekiu baigti teisinius ginčus taikos sutartimis ir sumažinti valstybės biudžeto išlaidas.
Kartu paminėtina ir tai, kad pagal KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuriuo, kaip minėta, be kita ko, nebėra nustatyta reikalavimų sklype Lotmiškio g. 1, Nida, pašalinti restorano medinės verandos antrą aukštą, atstatyti dvišlaitį stogelį, o medinės verandos pirmą aukštą perstatyti perpus sumažinant verandos tūrį, taip pat reikalavimo sklype Naglių g. 20, Nida, pašalinti pavėsinę šiaudiniu stogu, numatytos Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos ir naudojimo režimo įgyvendinimo priemonės traktuotinos kaip nustatančios mažesnį Kuršių nerijos, kaip ypač vertingos teritorijos, apsaugos lygį, nei nustatyta įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, kuriais minėtų statinių savininkai įpareigoti atitinkamus statinius išardyti ir (arba) pertvarkyti.
43. Taigi KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 109 straipsnio, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų kylančio imperatyvo vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kurie yra privalomi inter alia visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms.
44. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktai prieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.
45. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tas teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.
Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą, oficialiai paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą, nuo jo oficialaus paskelbimo dienos KNNP tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktai, kuriuose nustatyta, kaip turi būti tvarkomi šiuose punktuose nurodyti sklypai ir inter alia pertvarkomi ir (arba) išardomi juose esantys statiniai, ir kurie šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negalės būti taikomi. Taigi, įsigaliojus šiam Konstitucinio Teismo nutarimui, minėtų teritorijų Kuršių nerijos nacionaliniame parke tvarkymas pagal konkrečius Vyriausybės nustatytus sprendinius šiai teritorijai liks nesureguliuotas, todėl gali atsirasti tam tikras teisinis neapibrėžtumas dėl minėtų teritorijų tvarkymo ir ūkinės veiklos, inter alia statybų, jose vykdymo. Tai būtų nesuderinama su iš Konstitucijos kylančia valstybės pareiga užtikrinti Kuršių nerijos ypatingą apsaugą kaip Konstitucijos ginamą viešąjį interesą.
45.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, teisės spragų pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas; teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę, taigi taip pat ir aiškinant teisę, inter alia teisingumą vykdantiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti; teisės spragas teismai gali užpildyti ad hoc, t. y. jie jas gali pašalinti individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje; galutinai pašalinti teisės spragas galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus; galimybė užpildyti teisės spragas ad hoc nereiškia, kad įstatymų leidėjas neturi pareigos per protingą laiką, paisydamas Konstitucijos, įstatymu nustatyti deramą atitinkamų santykių teisinį reguliavimą (inter alia 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2007 m. birželio 7 d. nutarimas). Konstitucinė pareiga per protingą laiką, paisant Konstitucijos, teisės aktais nustatyti deramą atitinkamų santykių teisinį reguliavimą mutatis mutandis taikytina ir kitiems teisėkūros subjektams.
Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Vyriausybė, pagal Konstituciją turinti pareigą nustatyti specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo įgyvendinimo priemones, privalo per protingą laiką nustatyti deramą, Konstitucijai neprieštaraujantį, inter alia nesudarantį prielaidų nevykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų, KNNP tvarkymo plano (2012 m. birželio 6 d., 2019 m. spalio 30 d. redakcijos) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose nurodytų sklypų ir juose esančių statinių tvarkymo teisinį reguliavimą.
45.2. Kaip minėta, KNNP tvarkymo plano (2012 m. birželio 6 d., 2019 m. spalio 30 d. redakcijos) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose nurodytuose sklypuose esančių statinių savininkų atžvilgiu yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai (atitinkamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartis ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartis), kuriuose inter alia nuspręsta, kaip, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, turi būti pertvarkomi ir (arba) išardomi tuose sklypuose esantys statiniai.
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad pagal Konstituciją tol, kol Vyriausybė nustatys Konstitucijai neprieštaraujantį Kuršių nerijos nacionalinio parko atitinkamų teritorijų ir jose esančių statinių tvarkymą reglamentuojantį teisinį reguliavimą, sklypai Lotmiškio g. 1, Nida, ir Naglių g. 20, Nida, bei juose esantys statiniai turėtų būti tvarkomi (inter alia išardomi, pertvarkomi ir (arba) atkuriami) taip, kaip nustatyta įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, būtent atitinkamai minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartyje ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartyje.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 531, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nutaria:
1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 (Žin., 2012, Nr. 70-3592) patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktai neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsniui, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnio 2 daliai.
2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija; TAR, 2019-11-05, Nr. 17602) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.