LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL VISUOMENĖS SAUGUMO STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2015 m. liepos 23 d. Nr. V-823
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Visuomenės saugumo studijų krypties aprašu iki 2016 m. birželio 1 d.
3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. ISAK-2208 „Dėl Visuomenės saugumo studijų krypties reglamento patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-823
VISUOMENĖS SAUGUMO STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Visuomenės saugumo studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami visuomenės saugumo studijų krypties studijų programų specialieji reikalavimai.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. V-2212 „Dėl Studijų pakopų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. V-826 „Dėl Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. V-2463 „Dėl Studijų krypties arba krypčių grupės aprašo rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. Taip pat buvo atsižvelgta į Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politikos nuostatas, įtvirtintas Europos Sąjungos saugumo strategijoje „Saugi Europa geresniame pasaulyje“ (ES Taryba, Briuselis, 2003 12 12), Europos saugumo strategiją įgyvendinimo ataskaitoje „Saugumo užtikrinimas besikeičiančiame pasaulyje“ (ES Taryba, Briuselis, 2008 12 11), Europos Sąjungos vidaus saugumo strategiją „Kuriant Europos saugumo modelį“ (ES Taryba, Briuselis, 2010 02 23) ir Stokholmo programą „Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“ (Europos Vadovų Taryba, 2010 05 04) (2010/C 115/01).
3. Aprašo reikalavimai taikomi pirmosios ir antrosios pakopų studijoms. Pirmojoje pakopoje jis taikomas tiek universitetinėms bakalauro, tiek koleginėms profesinio bakalauro studijoms. Apraše visuomenės saugumas apima tokias sritis: nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, kontrolę ir tyrimą, viešosios tvarkos užtikrinimą, valstybės sienos apsaugą ir migracijos kontrolę, ekstremalių situacijų valdymą, asmenų ir objektų apsaugą, grėsmių nacionaliniam saugumui prevenciją ir šalies gynybą.
4. Aprašo paskirtis:
4.5. Sukurti profesionalią, modernią ir patikimą visuomenės saugumo srities pareigūnų rengimo sistemą;
5. Visuomenės saugumo studijų krypties studijos gali būti organizuojamos nuolatine ir ištęstine forma. Organizuojant studijas skirtingomis formomis, visuomenės saugumo studijų krypties studijų programų sandara, apimtis, studijų turinys ir studijų rezultatai neturi skirtis.
6. Baigus visuomenės saugumo studijų krypties studijas įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija:
6.1. Baigus kolegines studijas suteikiamas visuomenės saugumo profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu profesinio bakalauro diplomu. Baigus kolegines profesinio bakalauro studijas gali būti suteikiamas dvigubas pagrindinės studijų krypties ir gretutinės studijų krypties profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis, jeigu programoje buvo numatytos gretutinės studijos;
6.2. Baigus universitetines pirmosios studijų pakopos studijas įgyjamas visuomenės saugumo bakalauro kvalifikacinis laipsnis, liudijamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro diplomu;
7. Visuomenės saugumo studijų krypties antrosios studijų pakopos studijų programos gali turėti mokslinį (akademinį) arba praktinį pobūdį, kuris turi būti pagrįstas studijų programos apraše.
8. Profesines kvalifikacijas teikia ir jas liudijančius dokumentus išduoda aukštosios mokyklos, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip.
9. Į visuomenės saugumo studijų krypties pirmosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato aukštosios mokyklos ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.
11. Rekomenduojama, kad į antrosios studijų pakopos studijas priimami asmenys būtų:
11.1. baigę visuomenės saugumo studijų krypties pirmosios studijų pakopos universitetines studijas ir atitinkantys aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus;
11.2. baigę socialinių ir humanitarinių mokslų studijų srities pirmosios studijų pakopos studijas ir atitinkantys aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus;
11.3. baigę teisės krypties kolegines studijas ir papildomąsias studijas. Papildomųjų studijų dalykų sąrašą ir studijų turinį nustato aukštoji mokykla. Papildomųjų studijų metu studentas turi įgyti žinių ir gebėjimų, būtinų magistrantūros studijoms ir nesuteiktų per pirmosios studijų pakopos studijas.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
12. Visuomenės saugumo sąvoka apibrėžiama kaip visuma priemonių, skirtų užtikrinti vidinį ir išorinį valstybės saugumą, piliečių ir institucijų apsaugą, taip pat apsaugoti pagrindines asmens teises ir laisves.
13. Pagrindinis visuomenės saugumo studijų krypties tikslas – parengti visuomenės saugumo krypties specialistus, gebančius atlikti visuomenės ir valstybės saugumo užtikrinimo uždavinius įgyvendinant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo politikos strategiją.
14. Baigę visuomenės saugumo studijų krypties studijas studentai gebės:
14.1. Profesionaliai teikti paslaugas, užtikrinančias visuomenės saugumą, organizuoti tokių paslaugų teikimą ir kontroliuoti jų įgyvendinimą;
14.3. Taikyti mokslo pasiekimus, pažangius veiklos metodus ir tarptautinę praktiką, siekiant užkirsti kelią galimiems pažeidimams visuomenės saugumui;
15. Visuomenės saugumą užtikrinantys specialistai privalo gebėti identifikuoti, analizuoti ir vertinti grėsmes dėl besiplečiančios globalizacijos, intensyvėjančios migracijos ir masinių neramumų bei terorizmo užuomazgų kilimo.
16. Visuomenės saugumą užtikrinančių institucijų specialistai privalo suvokti įvairių tautų, etninių grupių pasaulėžiūros ir kultūrų skirtumus, įgyti platesnių tarptautinio bendradarbiavimo kompetencijų.
17. Rengiant visuomenės saugumo studijų krypties studijų programas būtina kreipti ypatingą dėmesį į programų turinį, jo vykdymą ir kokybės kontrolę. Visuomenės saugumo studijų programose turi atsispindėti tokie turinio elementai:
17.1. Visuomenės saugumą apibrėžianti teorinė sritis, apimanti nacionalinio saugumo, viešojo saugumo ir šalies gynybos sistemą, pagrindines nuostatas ir principus, taip pat praktines priemones, įstatymus ir kitus teisės aktus, valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų veiklos šioje srityje principus bei tarpusavio sąveikos būdus;
17.2. Žmogaus ir piliečio teises, laisves bei asmens saugumą nustatančios teorinė ir praktinė sritys;
17.4. Visuomenės saugumą užtikrinančių institucijų veikla, apimanti visuomenės saugumo būklės analizę, trumpalaikę ir ilgalaikę prognozę bei plėtrą;
18. Visuomenės saugumo specialistų rengimas glaudžiai susijęs su besikeičiančiais visuomenės saugumo poreikiais, galimų grėsmių jam įvertinimu ir prognozavimu, valstybės strateginių veiklos krypčių šioje srityje nustatymu.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
20. Studijų krypties rezultatai nurodo, kokius gebėjimus ir žinias turi įgyti visuomenės saugumo studijų programos studentai. Didžioji dalis Apraše nurodytų gebėjimų nėra siejami su konkrečiais studijų dalykais bei dalykų apimtimis, paliekant galimybę, rengiant, vykdant bei atnaujinant šiai krypčiai priskiriamas programas lanksčiai ir adekvačiai reaguoti į visuomenės saugumą užtikrinančių institucijų darbuotojų kompetencijų poreikius ir pagal tai koreguoti studijų programos turinį.
21. Asmuo, baigęs pirmosios pakopos kolegines visuomenės saugumo studijų krypties programas, turi pasiekti šiuos studijų rezultatus:
21.1. Žinios ir jų taikymas:
21.2. Gebėjimai atlikti tyrimus:
21.2.3. Geba visuomenės saugumo požiūriu analizuoti ir vertinti žmogaus bei socialinių institucijų elgesį ir veiklą;
21.3. Specialieji gebėjimai:
21.4. Socialiniai gebėjimai:
21.5. Asmeniniai gebėjimai:
21.5.2. Geba susirasti informacijos šaltinius, naudotis įvairiomis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis;
22. Asmuo, baigęs pirmosios studijų pakopos universitetines visuomenės saugumo studijų krypties programas turi pasiekti šiuos studijų rezultatus:
22.1. Žinios ir jų taikymas:
22.1.1. Žino ir supranta filosofines teorijas bei idėjas ir geba kūrybiškai pritaikyti spręsdamas praktines problemas;
22.1.2. Žino apie visuomenės daugiakultūriškumą ir tarptautinių santykių įtaką visuomenės saugumo užtikrinimo procesams;
22.1.3. Žino ir supranta visuomenės saugumo problemų priežastis, atskirų socialinių grupių polinkius ir poreikius, juos išmano;
22.1.6. Yra susipažinęs su informacinių, komunikacinių ir kitų technologijų sistemomis ir jų panaudojimo galimybėmis;
22.1.7. Žino teorinius visuomenės saugumo pagrindus, suvokia jų svarbą, pritaikymo principus ir galimybes;
22.1.9. Žino visuomenės saugumą užtikrinančių institucijų sistemą, funkcijas, veiklą ir bendradarbiavimą, asmens ir visuomenės saugumo užtikrinimo priemonių taikymo metodus ir būdus;
22.1.10. Žino Lietuvos teisinę sistemą, įgyja profesinėje veikloje taikomų teisės šakų žinių, suvokia jų pritaikymo principus;
22.1.11. Žino visuomenės saugumą reglamentuojančius nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus, visuomenės saugumo politikos formavimo ir įgyvendinimo procesus;
22.1.12. Žino visuomenės saugumą užtikrinančių institucijų vadybos, viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje ypatumus, supranta atsakomybę, atskaitomybę ir tarnybinę pareigūno etiką;
22.1.13. Žino visuomenės saugumą užtikrinančių institucijų naudojamas informacines sistemas ir duomenų bazes;
22.1.14. Žino profesinės veiklos strategiją ir taktiką, specialiųjų ir prievartos priemonių panaudojimo teisinį reguliavimą;
22.2. Gebėjimai atlikti tyrimus:
22.2.1. Geba ieškoti, pažinti ir atrinkti naujausią informaciją, susijusią su visuomenės saugumo užtikrinimu;
22.3. Specialieji gebėjimai:
22.3.1. Geba analizuoti įstatymus ir kitus teisės aktus, realizuoti juos praktinėje veikloje, teisiniu požiūriu kvalifikuoti aktualius visuomeninius santykius;
22.3.3. Geba užtikrinti viešąją tvarką, vykdyti migracijos procesų kontrolę ir valdyti ekstremalias situacijas;
22.3.4. Geba naudoti visuomenės saugumą užtikrinančių institucijų veikloje naudojamas informacines, ryšio sistemas ir priemones bei duomenų bazes;
22.3.5. Geba profesionaliai bendrauti su teisės pažeidimus padariusiais asmenimis ir nukentėjusiaisiais bei su ne specialistų auditorija vykdydamas prevencinę bei švietėjišką veiklą;
22.3.6. Geba priimti adekvačius sprendimus ekstremaliose situacijose, užtikrindamas viešąją tvarką bei vykdydamas kitas teisėsaugos bei gynybos funkcijas, teisės aktų nustatyta tvarka geba naudoti specialiąsias ir prievartos priemones;
22.4. Socialiniai gebėjimai:
22.4.1. Geba sklandžiai reikšti mintis žodžiu ir raštu, įtaigiai bendrauti lietuvių bei užsienio kalbomis;
22.4.3. Geba dirbti grupėje, kūrybiškai spręsti iškylančias problemas ir taikyti kritinio ir loginio mąstymo įgūdžius;
22.5. Asmeniniai gebėjimai:
22.5.3. Geba naudoti įvairias šiuolaikines technologijas, naudotis informacinėmis sistemomis ir ryšio priemonėmis;
22.5.4. Suvokia atsakomybę už savo veiklą ir jos rezultatus, profesinės veiklos poveikį organizacijai, visuomenei, ekonominei raidai bei aplinkai;
23. Asmuo, baigęs universitetines antrosios studijų pakopos visuomenės saugumo studijų krypties programas, turi pasiekti šiuos studijų rezultatus:
23.1. Žinios, jų supratimas ir taikymas:
23.1.2. Žino apie informacinių, komunikacinių ir kitų technologijų, informacinių sistemų ir duomenų bazių teikiamas galimybes, geba jas panaudoti savo veikloje;
23.1.5. Žino apie visuomenės daugiakultūriškumą, suvokia įvairių etninių grupių mentalinius ir kultūrinius skirtumus;
23.1.6. Žino tarptautinius žmogaus teisių apsaugos standartus ir jų laikosi vykdydamas profesinę veiklą;
23.1.8. Žino Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo strategiją ir politiką bei jos įgyvendinimo problematiką;
23.1.9. Išmano giluminius visuomeninius procesus ir numato tolesnes šiuolaikinės visuomenės raidos tendencijas dėl nacionalinio saugumo, prisidėdamas prie tvarios valstybės raidos;
23.2. Gebėjimai atlikti tyrimus:
23.2.1. Geba analizuoti socialinę tikrovę ir tarptautinių santykių įtaką visuomenės saugumo užtikrinimo procesams, vertina procesus, keliančius grėsmes saugumui;
23.2.2. Žino pagrindinius socialinių mokslų dėsnius ir geba juos taikyti visuomenės saugumui tobulinti, moksliniuose tyrimuose, platesnei pasaulėžiūrai, erudicijai, analitiniam, kritiniam mąstymui ugdyti;
23.2.3. Geba atpažinti visuomenės saugumo ir gynybos užtikrinimo problemas, modeliuoti jų sprendimo būdus, nagrinėti, analizuoti, sisteminti, apdoroti informaciją ir statistinius duomenis, formuluoti išvadas apie optimalius šių problemų sprendimo būdus;
23.2.4. Geba formuluoti hipotezes, tyrimo uždavinius, tikslus, adekvačiai taikyti teorinio ir empirinio tyrimo metodus, nustatyti visuomenės saugumo tarpdalykines, tarpšakines sąsajas;
23.3. Specialieji gebėjimai:
23.3.1. Geba naudotis visuomenės saugumą užtikrinančių institucijų veikloje taikomomis informacinėmis ir informacijos valdymo sistemomis bei ryšio priemonėmis;
23.3.2. Geba analizuoti, interpretuoti, sisteminti, taikyti bei pagal kompetenciją rengti visuomenės saugumo užtikrinimą reglamentuojančių teisės aktų projektus;
23.3.3. Geba organizuoti bendradarbiavimą su šalies ir kitų valstybių visuomenės saugumą ir gynybą užtikrinančiomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;
23.3.4. Geba teisiniu ir etiniu aspektais įvertinti ir spręsti tarnybos metu iškylančius uždavinius, konfliktus ir profesines problemas;
23.4. Socialiniai gebėjimai:
23.4.1. Geba priimti socialiai pagrįstus sprendimus bei įvertinti juos etiniu, socialiniu, profesiniu ir teisiniu požiūriais;
23.4.2. Geba bendradarbiauti dirbdamas grupėje ir (ar) komandoje, turi išvystytus kūrybinio, kritinio ir loginio mąstymo gebėjimus;
23.4.4. Geba tikslingai planuoti, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti darbuotojų bei padalinių veiklą siekdamas užsibrėžtų tikslų;
23.5. Asmeniniai gebėjimai:
23.5.2. Geba kritiškai mąstyti ir suprasti skirtingus argumentus, pateikiamus analizuojant visuomenės transformacijos procesus bei visuomenės saugumo užtikrinimo problemas;
23.5.3. Geba kūrybiškai mąstyti, kurti naujus visuomenės saugumo problemų sprendimo būdus ir metodus;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
24. Kokybiško visuomenės saugumo studijų vykdymo pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, puikiai išmanantys dėstomą dalyką, besiremiantys naujausiais mokslinių tyrimų rezultatais, žinantys ryšius su kitomis studijų ir mokslo kryptimis, tarpdalykiškumo galimybes.
25. Ne mažiau svarbi studijų procese dėstymo ir studijavimo metodika, deranti su mokymosi visą gyvenimą koncepcija, skatinanti studentus ugdyti mokėjimo mokytis gebėjimus remiantis visuomenės saugumo srities aktualijomis.
26. Dėstymas turi būti grindžiamas fundamentinėmis žiniomis visuomenės saugumo srityje, o dėstymo metodai orientuoti į žinių perdavimą ir gebėjimų ugdymą, skatinant studentą prisiimti atsakomybę už savo profesinį kompetentingumą ne tik studijų metu, bet ir visą gyvenimą.
27. Dėstymo ir studijavimo metodikos koncepcija turi apimti įvairius dėstymo ir studijavimo metodus. Rekomenduojama derinti pasyvius (paskaitos, pratybos ir kita), aktyvius (atvejai, problemomis grįstas mokymas, pristatymai, praktikos, įvairios diskusijos, edukacinės išvykos ir kita) bei interaktyvius (panaudojant elektroninę erdvę ir kitas virtualias aplinkas) metodus, kurie motyvuotų studentus ir leistų racionaliai naudoti studentų ir dėstytojų laiką bei materialiuosius išteklius.
28. Dėstymas ir mokymasis turi būti grindžiamas konkrečiais ir aiškiais dėstytojo suformuluotais ir studento susiformuotais tikslais, atitinkančiais studijų programos tikslus ir studijų rezultatus, užtikrinant studentams galimybę tobulinti reflektyviuosius gebėjimus, pagrįstus bendradarbiavimo perspektyva, skatinti, formuoti ir puoselėti savo vertybines nuostatas, identifikuoti ir įvardyti per mokymosi procesą kylančią įtampą bei išmokti ją suvaldyti.
29. Rekomenduojama taikyti reflektyviųjų gebėjimų ugdymą skatinančius metodus, įskaitant gerosios patirties sklaidą (pavyzdžiui, absolventų dalijimasis gerąja patirtimi, socialinių partnerių ir visuomenės saugumo profesionalų kvietimas į paskaitas, konferencijas ir diskusijas).
30. Antrosios studijų pakopos studijos turi būti siejamos su moksliniais tyrimais bei jų sklaida praktikoje. Siūloma rinktis tokius metodus: mokslinius praktinius seminarus, bendradarbiavimą su visuomenės saugumą užtikrinančiomis institucijomis skatinančius metodus (pavyzdžiui, studentų tyrimai, vykdomi praktikos institucijose, bendrų publikacijų bei pranešimų mokslinėse konferencijose, seminaruose rengimas su praktikais).
31. Visuomenės saugumo specialistams svarbus tiek specialus fizinis (įskaitant įvairius savigynos būdus, specialių priemonių panaudojimo sąlygas), tiek psichologinis (įskaitant gebėjimų adekvačiai reaguoti į visuomenės saugumui kylančias grėsmes išugdymas) parengimas.
32. Taikoma vertinimo sistema turi suteikti galimybę stebėti studento judėjimą link siekiamo rezultato, nustatyti pokyčius, palaikyti grįžtamąjį ryšį, kurti prielaidas korekcijai.
33. Aukštoji mokykla turi suteikti teisę dėstytojui rinktis konkrečius vertinimo metodus, remiantis aukštosios mokyklos patvirtinta tvarka ir sąlygomis.
34. Siekiant užtikrinti aktyvų studentų darbą per visą semestrą, gebėjimus taikyti teorines žinias praktikoje, vertinimo objektyvumą, siūloma taikyti kaupiamąjį vertinimą.
35. Specialiosios (profesinės) dalies dalykų baigimas turi būti vertinamas taip, kad būtų galima nustatyti, ar studentas pasiekė dalyko studijų tikslus, orientuojant žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių patikrinimo procesą sumodeliuotoms praktinėms situacijoms spręsti.
36. Studentams pagal galimybes turi būti suteikiamos teisės dalyvauti priimant sprendimus dėl studijų rezultatų pasiekimų vertinimo metodų, užduočių skaičiaus ir apimčių, įvertinimo kriterijų.
37. Su studijų programa susijusi studentų pasiekimų įvertinimo strategija turi būti aiškiai dokumentuota, numatyta konkreti studentų supažindinimo su ja tvarka.
38. Siekiant užtikrinti studijų proceso kokybę, tęstinumą bei nuolatinį, reguliarų studentų mokymąsi, svarbu užtikrinti veiksmingą grįžtamąjį ryšį, pasiekiamą naudojant įvairias jo užtikrinimo formas. Atliktų darbų ir pasiekimų įvertinimas turi būti paremtas konstruktyviais komentarais, grindžiamais aiškiais vertinimo kriterijais.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
39. Visų studijų pakopų programose visuomenės saugumo studijų krypties ir bendruosius dalykus gali dėstyti asmenys, turintys dėstomą studijų dalyką atitinkantį studijų ar mokslo krypties ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.
40. Visi studijų krypties dalykų dėstytojai dėstomą dalyką turėtų sieti su visuomenės saugumo problematika, teorines žinias iliustruodami visuomenės saugumo veiklos pavyzdžiais.
41. Dėstytojai turi turėti profesinės patirties, turi nuolat domėtis visuomenės saugumą užtikrinančių institucijų veikla, būti aktyvūs kurdami veiksmingus ir pažangius dėstymo metodus, gebėti bendrauti bent viena iš tarptautiniam bendradarbiavimui vartojamų užsienio kalbų. Taip pat svarbus mokslinės veiklos lygis, pripažinimas profesinėse, mokslinėse ir kitokiose bendrijose, dalyvavimas profesinio ugdymo programose, profesinis įžvalgumas ir asmeninis domėjimasis studentų studijų reikalais.
42. Ne mažiau kaip 10 procentų koleginių studijų programos studijų krypties dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai, turintys mokslo daktaro laipsnį, atliekantys visuomenės saugumo tyrimus ir jų rezultatus skelbiantys moksliniuose leidiniuose bei nacionaliniuose ir tarptautiniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 50 procentų studijų programos dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metus praktinio darbo dėstomo dalyko srityje patirties.
43. Universitetinėse pirmosios studijų pakopos studijose ne mažiau kaip pusę visuomenės saugumo krypties dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai, turintys mokslo daktaro laipsnį, atliekantys visuomenės saugumo ar kitų socialinių mokslų krypčių tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose bei dalyvaujantys nacionaliniuose ir tarptautiniuose su visuomenės saugumo kryptimi susijusiuose moksliniuose renginiuose.
44. Antrosios studijų pakopos universitetinėse studijose ne mažiau kaip 80 procentų (arba 60 procentų, kai visuomenės saugumo studijų programa orientuota į praktinę veiklą) visų studijų dalykų dėstytojų turi turėti mokslo daktaro laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų (arba 40 procentų, jei programa orientuota į praktinę veiklą) krypties dalyko dėstytojų veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomus dalykus. Jeigu visuomenės saugumo studijų programa orientuota į praktinę veiklą, iki 40 procentų visuomenės saugumo krypties dalykus dėstančių dėstytojų turi būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų dėstomus specialiuosius dalykus atitinkančią profesinės veiklos patirtį. Ne mažiau kaip 20 procentų studijų krypties dalykų apimties antrosios studijų pakopos studijose turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.
45. Praktika turi būti integrali ir privaloma visuomenės saugumo studijų dalis. Koleginėse pirmosios pakopos studijose praktika turi sudaryti ne mažiau kaip trečdalį studijų programos apimties ir turi būti ne mažesnė kaip 30 kreditų. Universitetinėse pirmosios studijų pakopos studijų programose praktikos apimtis turi būti ne mažesnė nei 15 studijų kreditų. Universitetas, priklausomai nuo antrosios studijų pakopos studijų programų pobūdžio, gali spręsti dėl profesinės veiklos praktikos reikalingumo ir apimties šioje studijų pakopoje.
46. Praktika turi būti organizuojama vadovaujantis aukštosios mokyklos parengta tvarka, kurioje turi būti nustatyti praktikos reikalavimai, konkrečios praktikos užduotys, studijų rezultatai ir pasiekimų vertinimo sistema, parama studentui praktikos metu, praktikos metu įgytų įgūdžių nustatymo ir vertinimo kriterijai. Rekomenduojamas reflektyvus praktikos užduočių pobūdis (rašomas praktikos dienoraštis, praktikos ataskaita ir kita).
47. Visų pakopų visuomenės saugumo studijos baigiamos teoriją ir praktiką integruojančiu baigiamuoju darbu (projektu).
47.1. Profesinio bakalauro baigiamasis darbas (projektas) skirtas atskleisti studento gebėjimą kūrybiškai taikyti teorines bei praktines žinias visuomenės saugumo srityje, analizuoti šios srities reiškinius bei procesus. Baigiamasis darbas turi būti pagrįstas žiniomis ir gebėjimais, įgytais studijuojant, bei atskleisti studijų programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu studentas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, informacijos šaltinių paieškos ir jų analizės gebėjimus, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus darbus pasirinktoje tyrimo srityje, savarankiškai atlikti į praktiką orientuotus empirinius tyrimus visuomenės saugumo srityje, aprašyti savo atliktą taikomąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti išvadas ir rekomendacijas;
47.2. Baigiamasis bakalauro darbas (projektas) turi būti pagrįstas savarankiškais taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) studentas turi pademonstruoti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus tyrimus visuomenės saugumo kryptyje, savarankiškai mokytis ir atlikti visuomenės saugumo krypties tyrimus, logiškai, pagrįstai ir aiškiai formuluoti tyrimų išvadas ir rekomendacijas pagal aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus;
47.3. Baigiamasis magistro darbas (projektas) turi būti grindžiamas savarankiškais moksliniais tiriamaisiais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Magistro baigiamuoju darbu (projektu) studentas turi pademonstruoti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus nacionalinius ir tarptautinius visuomenės saugumo ar susijusių krypčių darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti visuomenės saugumo krypties tyrimus, pateikti tyrimo rezultatų interpretacijas, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, konkrečiai, logiškai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas bei rekomendacijas pagal aukštosios mokyklos patvirtintus reikalavimus.
VI SKYRIUS
PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENŲ APIBŪDINIMAS
49. Absolventų, baigusių visuomenės saugumo studijų krypties studijas, studijų rezultatai apibūdinami pagal jų žinių ir gebėjimų pasiekimo lygmenis: puikus (aukščiausias), tipinis ir slenkstinis (minimalus).
50. Pirmosios pakopos visuomenės saugumo koleginių studijų pasiekimų lygmenys:
50.1. Puikus pasiekimų lygmuo:
50.1.1. Absolvento įgytos teorinės žinios iš bendrųjų ir specialiųjų dalykų yra išsamios ir susistemintos, jis geba jas savarankiškai analizuoti, atnaujinti ir taikyti profesinėje veikloje;
50.1.2. Absolventas geba savarankiškai rinkti, kaupti ir sisteminti informaciją, reikalingą profesinėje veikloje, naudodamasis įvairiomis informacijos priemonėmis ir duomenų bazėmis;
50.1.3. Absolventas geba puikiai atlikti profesines pareigas užtikrindamas visuomenės saugumą, laikydamasis profesinės etikos normų ir profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų;
50.1.4. Absolvento vertybinės orientacijos pagrįstos universaliosios ir profesinės etikos normomis bei pilietiškumo suvokimu;
50.1.5. Absolventas geba bendrauti su įvairia auditorija lietuvių ir užsienio kalbomis, veikti atsakingai, kritiškai vertinti situaciją, savarankiškai spręsti problemas, susijusias su visuomenės saugumu, argumentuotai paaiškinti savo sprendimus;
50.1.6. Absolventas geba savarankiškai tobulinti savo profesinę veiklą, kryptingai ir nuosekliai vystydamas savo bendruosius ir specialiuosius gebėjimus;
50.2. Tipinis pasiekimų lygmuo:
50.2.1. Absolventas turi pakankamai teorinių žinių, reikalingų profesinėje veikloje, geba savarankiškai jas taikyti praktikoje;
50.2.2. Absolventas geba naudotis įvairiomis informacinėmis priemonėmis, rinkdamas ir kaupdamas informaciją, reikalingą profesinėje veikloje;
50.2.4. Absolventas geba sklandžiai reikšti mintis raštu ir žodžiu, bendraudamas su specialistų ir ne specialistų auditorija, vykdydamas profesinės veiklos užduotis daugiakultūrėje aplinkoje;
50.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo:
50.3.3. Absolventas geba vykdyti profesines pareigas, tačiau stokoja iniciatyvumo ir savarankiškumo spręsdamas jam skirtas profesinės veiklos užduotis, ypač nestandartinėse situacijose;
51. Pirmosios studijų pakopos visuomenės saugumo universitetinių studijų absolvento pasiekimų lygmenys:
51.1. Puikus pasiekimų lygmuo:
51.1.1. Absolvento bendrųjų ir specialiųjų studijų dalykų žinios yra išsamios ir viršija tą informaciją, kuri suteikiama studijų metu;
51.1.2. Absolventas išmano visuomenės saugumo priežastis, geba analizuoti įvairias visuomenės saugumo problemas, kūrybiškai taikyti teorines žinias spręsdamas profesinės veiklos užduotis ir praktines problemas;
51.1.3. Absolvento vertybinės orientacijos pagrįstos universaliosios ir profesinės etikos principų žinojimu ir gebėjimu juos taikyti profesinėje veikloje, giliu pilietiškumo suvokimu;
51.1.4. Absolventas supranta visuomenės daugiakultūriškumo reikšmę ir tarptautinių santykių įtaką visuomenės saugumo procesams, žino įvairių socialinių grupių poreikius ir polinkius;
51.1.5. Absolventas puikiai geba bendrauti su įvairia auditorija žodžiu ir raštu, sklandžiai, įtaigiai ir aiškiai reikšti mintis, jas logiškai argumentuodamas;
51.1.6. Absolventas geba naudotis įvairiomis šiuolaikinėmis technologijomis ir informacinėmis sistemomis, kaupti mokslinę ir praktinę informaciją, analizuoti, kritiškai vertinti ir sisteminti informacinius srautus;
51.1.7. Absolventas yra iniciatyvus ir kūrybiškas, geba pasiūlyti įvairių profesinės veiklos uždavinių sprendimų būdų, puikiai vykdyti užduotis, dirbdamas grupėje ir individualiai, nevengia asmeninės atsakomybės;
51.2. Tipinis pasiekimų lygmuo:
51.2.1. Absolvento studijų dalykų žinios geros, tačiau apribotos tik tos informacijos, kuri pateikiama studijų programoje;
51.2.2. Absolventas supranta visuomenės saugumo problemas, profesinės veiklos uždavinius, turi pakankamai teorinių žinių, kurios būtinos jo profesinėje veikloje, moka jas taikyti įvairiose praktinėse situacijose;
51.2.3. Absolventas žino etikos principus, supranta jų svarbą ir geba juos taikyti profesinėje veikloje;
51.2.4. Absolventas geba sklandžiai reikšti mintis lietuvių ir užsienio kalba, bendrauti su įvairių visuomenės sluoksnių atstovais, ne specialistų auditorija;
51.2.5. Absolventas geba naudotis šiuolaikinėmis technologijomis ir informacijos priemonėmis, kaupti ir sisteminti informaciją;
51.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo:
51.3.2. Absolventas supranta visuomenės saugumo problemas, profesinės veiklos tikslus ir uždavinius, gali juos paaiškinti, tačiau taikant juos praktikoje gali prireikti pagalbos;
51.3.5. Absolventas geba dirbti grupėje, gana sėkmingai atlikti užduotis, tačiau kai sprendžia netipines profesinės veiklos užduotis, jam gali prireikti pagalbos;
52. Antrosios studijų pakopos visuomenės saugumo universitetinių studijų absolvento pasiekimų lygmuo:
52.1. Puikus pasiekimų lygmuo:
52.1.1. Absolventas yra plačios erudicijos, jo įvairių socialinių ir humanitarinių mokslų žinios puikios, geba kritiškai mąstyti ir analizuoti visuomenės transformacijos procesus, puikiai išmano giluminius visuomeninius procesus ir gali numatyti tolesnes šiuolaikinės visuomenės raidos tendencijas nacionalinio saugumo kontekste;
52.1.2. Absolventas gali savarankiškai identifikuoti grėsmes visuomenės saugumui ir spręsti visuomenės saugumo užtikrinimo problemas, sistemindamas turimą informaciją ir modeliuodamas įvairius šių problemų sprendimo būdus, taikydamas įvairius naujausius mokslinius metodus;
52.1.3. Absolventas geba savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus, korektiškai interpretuodamas tyrimo rezultatus tarpdalykiniu požiūriu, gali tyrimo rezultatus taikyti modeliuodamas galimus visuomenės saugumo problemų sprendimo būdus nacionalinėje ir tarptautinėje perspektyvoje;
52.1.4. Absolventas geba priimti socialiai pagrįstus sprendimus, juos kritiškai vertinti etiniu, socialiniu, profesiniu ir teisiniu požiūriais;
52.2. Tipinis pasiekimų lygmuo:
52.2.1. Absolventas geba suprasti, analizuoti ir kritiškai vertinti procesus, vykstančius šiuolaikinėje visuomenėje, taikydamas politikos, vadybos, ekonomikos, teisės ir kitų mokslų žinias visuomenės saugumo problemoms ir uždaviniams spręsti;
52.2.3. Absolventas žino teorinių ir empirinių tyrimo metodų taikymo principus, geba formuluoti hipotezes, tyrimo uždavinius, tikslus ir atlikti mokslinius tyrimus, taikydamas šiuolaikinių technologijų, informacinių sistemų ir duomenų bazių teikiamas galimybes;
52.2.4. Absolventas geba panaudoti turimas žinias savo platesnei pasaulėžiūrai, erudicijai, analitiniam, kritiniam mąstymui ugdyti;
52.3. Slenkstinis pasiekimų lygmuo:
52.3.1. Absolventas turi žinių apie visuomenę, tačiau stokoja gilesnių mokslinių įžvalgų ir tarpdalykinių kompetencijų;
52.3.2. Absolventas gali nustatyti tipines visuomenės saugumo problemas ir jas nagrinėti siaurame dalykiniame kontekste;
52.3.3. Absolventas gali atlikti mokslinius tyrimus, formuluoti tyrimo tikslus ir uždavinius, tačiau stokoja savarankiškumo ir kūrybiškumo;