LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 2005 M. SAUSIO 27 D. ĮSAKYMO NR. 3-36 „DĖL PERVAŽŲ ĮRENGIMO IR NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2017 m. gegužės 18 d. Nr. 3-231
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. 3-36 „Dėl Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“:
1. Pakeičiu nurodytą įsakymą ir jį išdėstau nauja redakcija (Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklės nauja redakcija nedėstomos):
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL PERVAŽŲ ĮRENGIMO IR NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 21 straipsnio 4 dalimi ir 2013 m. balandžio 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 402/2013, kuriuo nustatomas bendrasis saugos būdas, susijęs su pavojaus lygio nustatymu ir pavojaus vertinimu, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 352/2009 (OL 2013 L 121, p. 8),
2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintas Pervažų įrengimo ir naudojimo taisykles:
2.2. Pakeičiu 3 punktą ir jį išdėstau taip:
„3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1. Atitveriamoji signalizacija – signalizacijos sistema, kai šviesoforus (skirtus traukiniams ir manevriniams sąstatams) valdo pervažininkas arba kai automatiniai šviesoforai pastatomi prieš pervažą; kaip atitveriamoji signalizacija, įrengus būtiną sąryšį, gali būti panaudoti artimiausieji tarpstočio šviesoforai, taip pat įleidžiamieji, išleidžiamieji, įspėjamieji, tarpstočio, maršruto ir manevrų šviesoforai.
3.2. Automatinė šviesoforų signalizacija – signalizacijos sistema, susidedanti iš pervažos šviesoforų, bėgių elektros grandinių arba kelio daviklių (pervažos ruožo) ir valdymo aparatūros, kuri užtikrina, kad traukiniui įvažiavus į pervažos ruožą būtų perduotas pranešimas į pervažą ir įjungta garso ir šviesos signalizacija. Traukiniui išvažiavus iš pervažos, garso ir šviesos signalizacija išsijungia automatiškai. Automatinė šviesoforų signalizacija gali būti su baltu mirksimuoju žiburiu pervažos šviesoforuose. Sergimosiose pervažose automatinė šviesoforų signalizacija naudojama kartu su automatiniais ar pusiau automatiniais užtvarais.
3.3. Automatinis užtvaras – įrenginys, kuriuo kartu su šviesos ir garso signalais automatiškai stabdomas transporto priemonių eismas per pervažą artėjant traukiniui, sudarytas iš pavaros ir užkardo, kuris nuleidžiamas automatiškai, praėjus apskaičiuotam laikui nuo traukinio įvažiavimo į pervažos ruožą ir užsidegus pervažos šviesoforų raudoniems žiburiams. Jeigu pervažoje įrengta šviesoforų signalizacija, automatinis užtvaras yra papildomas įrenginys, atitveriantis pervažą nuo transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų. Traukiniui išvažiavus iš pervažos, užkardai pakeliami automatiškai, tuo metu pervažos šviesoforų raudoni žiburiai užgęsta.
3.4. Elektrinis užtvaras – elektrine pavara valdomas pervažos įrenginys, skirtas automobilių kelio važiuojamajai daliai užtverti ir transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų eismui per pervažą sustabdyti, sudarytas iš pavaros ir užkardo, kurį nuleidžia pervažininkas, gavęs pranešamąjį signalą ir nuspaudęs specialų mygtuką. Jeigu pervažoje įrengta šviesoforų signalizacija, elektrinis užtvaras yra papildomas įrenginys, atitveriantis pervažą nuo transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų. Traukiniui pervažiavus pervažą, užkardus pakelia pervažininkas.
3.6. Pagrindiniai keliai – tarpstočių ir stočių geležinkelių keliai, kurie yra tiesioginė tarpstočių kelių, dažniausiai per iešmus einančių tiesiai, tąsa.
3.7. Pervažos riba – linija, kertanti automobilių kelią užtvaro ašyje, o kur užtvaro nėra – kelio ženklo Nr. 138 „Vienkelis geležinkelis“ ar Nr. 139 „Daugiakelis geležinkelis“ pastatymo ašyje.
3.8. Pervažos ruožas – prieš pervažą esantis geležinkelio kelio, kuriame įrengtos bėgių elektros grandinės arba kelio davikliai, ruožas. Šio ruožo ilgis apskaičiuojamas atsižvelgiant į traukinių greitį ir pervažos važiuojamosios dalies ilgį, kad laiku būtų perduotas į pervažą pranešimas apie traukinio artėjimą ir būtų įmanoma automatiškai valdyti pervažos signalizaciją ir užtvarus, jeigu pervažoje jie įrengti.
3.9. Pervažos signalizacija – signalizacijos sistema, kurios paskirtis yra nutraukti eismą per geležinkelį kertančio kelio pervažą, kai prie jos artėja traukinys.
3.10. Pranešamoji signalizacija – pervažos signalizacijos sistema, kai pervažininkui apie artėjantį traukinį pranešama telefonu ar specialiais garsiniais ir optiniais signalais. Pervažos apsaugos technines priemones įjungia ir išjungia pervažininkas.
3.11. Pusiau automatinis užtvaras – įrenginys, kuriuo kartu su šviesos ir garso signalais automatiškai arba pusiau automatiškai stabdomas transporto priemonių eismas per pervažą, artėjant traukiniui.
3.12. Rankinis užkardas – geležinkelio pervažos užtvaro dalis, kurią sudaro buomas ar kartis per geležinkelį einančiam keliui užtverti.
3.13. Šviesoforų signalizacija – signalizacijos sistema, skirta signalui į automobilių kelio pusę perduoti traukiniui įvažiavus į pervažos ruožą.
3.14. Užtvaras – įrenginys, skirtas automobilių kelio važiuojamajai daliai užtverti ir transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų eismui per pervažą sustabdyti, sudarytas iš užkardo ir pavaros. Kai pervažoje įrengta šviesoforų signalizacija, užtvarai yra papildomas įrenginys, atitveriantis pervažą nuo transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų.“
2.3. Pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip:
„4. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse (toliau – Geležinkelių transporto kodeksas), Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Kelių eismo taisyklės), Techninio geležinkelių naudojimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 297 „Dėl Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Techninio geležinkelių naudojimo nuostatai), ir Geležinkelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 452 „Dėl Geležinkelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Geležinkelių eismo taisyklės).“
2.4. Pakeičiu II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
2.5. Pakeičiu 10 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
2.6. Pakeičiu 181.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„18.11. atlikta pavojaus analizė ir įvertinimas, kaip nustatyta 2013 m. balandžio 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 402/2013, kuriuo nustatomas bendrasis saugos būdas, susijęs su pavojaus lygio nustatymu ir pavojaus vertinimu, ir panaikinamas Reglamentas (EB)
Nr. 352/2009 (OL 2013 L 121, p. 8) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 402/2013);“.
2.7. Pakeičiu 19.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
2.8. Pakeičiu 19.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„19.3. kai III kategorijos pervažoje matomumo sąlygos neatitinka Taisyklių 1 priede nurodytų reikalavimų ir pervaža įrengta ruože, kuriame traukinių eismo intensyvumas didesnis kaip 16 traukinių per parą; kai traukinių eismo intensyvumas didesnis kaip 100 traukinių per parą, pervaža prižiūrima neatsižvelgiant į matomumo sąlygas.“
2.10. Pakeičiu III skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
2.11. Pakeičiu 26 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
2.12. Pakeičiu 29 punktą ir jį išdėstau taip:
„29. Neleidžiama įrengti naujų:
29.1. pervažų ir perėjų geležinkelio keliuose, kuriuose esamas arba numatomas traukinių greitis didesnis kaip 120 km/h;
29.2. pervažų, jeigu 5 km ir mažesniu atstumu yra viadukas arba kita pervaža; draudimas netaikomas, jeigu pervažos įrengiamos gyvenvietėse ar privažiuojamuosiuose geležinkelio keliuose;
29.3. I, II, III, IV kategorijų pervažų, jeigu:
29.3.2. automobilių ir geležinkelio keliai susikerta iškasose ir kitose vietose, kuriose matomumo sąlygos neatitinka Taisyklių 1 priede nurodytų reikalavimų;
2.13. Pakeičiu 32 punktą ir jį išdėstau taip:
„32. Įrengti naujas I, II, III, IV kategorijų pervažas, išskyrus Taisyklių 29.3 papunktyje nurodytus atvejus, leidžia geležinkelių infrastruktūros valdytojas, suderinęs pervažos įrengimą su policija, savivaldybėmis, automobilių kelius prižiūrinčiomis įmonėmis arba šių kelių savininkais. Naujos pervažos įrengiamos ir prižiūrimos jų įrengimu suinteresuotų fizinių ar juridinių asmenų lėšomis.“
2.14. Papildau 321 punktu:
„321.. Leidimas įrengti I, II ir III kategorijų pervažas gali būti suteikiamas tik tuo atveju, jeigu yra atlikta pavojaus analizė ir įvertinimas ir saugos vertinimo ataskaitoje pateiktos teigiamos vertinimo išvados. Pavojaus analizė ir įvertinimas atliekami pervažos įrengimu suinteresuotų fizinių ar juridinių asmenų lėšomis.“
2.16. Pakeičiu 34.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
2.17. Pakeičiu IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
2.18. Pakeičiu 45 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„45. Pervažos signalizacijos šviesoforų ir gabarito vartų atramos turi būti statomos už kelkraščio ne arčiau kaip 0,75 m nuo automobilių kelio briaunos. Turėklai, tvoros, atitvarai įrengiami vadovaujantis Automobilių kelių transporto priemonių apsauginių atitvarų sistemų projektavimo taisyklėmis KPT TAS 09, patvirtintomis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-8 „Dėl Automobilių kelių transporto priemonių apsauginių atitvarų sistemų projektavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Automobilių kelių transporto priemonių apsauginių atitvarų sistemų projektavimo taisyklės KPT TAS 09). Įrengiamose naujose pervažose statomi atitvarai, o rekonstruojamose pervažose sargšuliai keičiami į atitvarus (4 priedas).“
2.19. Pakeičiu 51 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„51. Švilptelėjimo signaliniai ženklai tarpstočiuose statomi dešinėje traukinių eismo krypties pusėje 500–1500 m atstumu nuo pervažos, o geležinkelių linijose, kur traukinių greitis didesnis kaip 120 km/h, – 800–1500 m atstumu nuo pervažos. Prieš nesergimąsias pervažas, kai matomumo sąlygos jose neatitinka Taisyklių 1 priede nurodytų reikalavimų, turi būti statomi papildomi švilptelėjimo ženklai – 250 m atstumu nuo pervažos (kai traukinių greitis didesnis kaip 120 km/h, – 400 m atstumu).“
2.20. Pakeičiu 55 punktą ir jį išdėstau taip:
„55. Pervažų prieigose automobilių keliuose prieš užtvarus, o jeigu jų nėra, – prieš kelio ženklus Nr. 138 „Vienkelis geležinkelis“ arba Nr. 139 „Daugiakelis geležinkelis“ 150–300 m atstumu nuo artimiausio bėgio, o gyvenvietėse – 50–100 m atstumu nuo artimiausio bėgio statomi kelio ženklai Nr. 101 „Pervaža su užtvaru“ arba Nr. 102 „Pervaža be užtvaro“ ir kiti kelio ženklai (5 ir 6 priedai).
Vertikalieji kelio ženklai įrengiami vadovaujantis Automobilių kelių vertikaliųjų kelio ženklų įrengimo taisyklėmis ĮT VŽ 14, patvirtintomis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. V-81 „Dėl Automobilių kelių vertikaliųjų kelio ženklų įrengimo taisyklių ĮT VŽ 14 patvirtinimo“ (toliau – Automobilių kelių vertikaliųjų kelio ženklų įrengimo taisyklės ĮT VŽ 14).
Vertikaliųjų kelio ženklų minimalus atspindžio koeficientas RA parenkamas pagal Automobilių kelių vertikaliųjų kelio ženklų įrengimo taisyklių ĮT VŽ 14 1 priedo lentelę.
Techniniai ir vertikaliųjų kelio ženklų eksploatacinių savybių reikalavimai nurodyti Automobilių kelių vertikaliųjų kelio ženklų techninių reikalavimų apraše TRA VŽ 12, patvirtintame Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-52 „Dėl Automobilių kelių vertikaliųjų kelio ženklų techninių reikalavimų aprašo TRA VŽ 12 patvirtinimo“.
Ypač pavojingose pervažose įrengti ženklai turi būti pagaminti ar sukomponuoti ryškiaspalviuose skyduose, kurie turi būti fluorescencinės geltonos spalvos. Prireikus šie ženklai gali būti pastatyti kitokiu atstumu, kuris tokiu atveju nurodomas lentelėje Nr. 801 „Atstumas iki objekto“.“
2.21. Pakeičiu 56 punktą ir jį išdėstau taip:
„56. Sergimosiose pervažose turi būti įrengti užtvarai. Neviešojo naudojimo pervažose, esančiose geležinkelių linijose, turi būti įrengti užkardai. Reguliuojamosiose nesergimosiose viešojo naudojimo pervažose, esančiose geležinkelių linijose, įskaitant pervažas, kuriose įrengti vaizdo stebėjimo įrenginiai, užtvarai įrengiami įrengiant naujas pervažas ir rekonstruojant jau įrengtas pervažas. Šie reikalavimai netaikomi:
56.2. III ir IV kategorijų pervažoms, jeigu matomumas pervažose atitinka Taisyklių 1 priede nurodytus reikalavimus ir jeigu atlikta pavojaus analizė ir įvertinimas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 402/2013, atsižvelgta į pavojaus analizės ir įvertinimo metu nustatytus pervažų reikalavimus ir saugos vertinimo ataskaitos išvados yra teigiamos;
2.22. Pakeičiu 71.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
2.23. Pakeičiu 87 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„87. Jeigu pervaža įrengta stotyje arba arti jos ir pervažos ruože yra stoties keliai, kai išleidžiant iš stoties traukinį degant išleidžiamojo šviesoforo raudonam žiburiui neužtikrinamas būtinas pranešimo laikas, iš stoties pusės gali būti įrengti atitveriamieji šviesoforai su nuolat degančiais raudonais žiburiais. Tokiu atveju, išleidžiant traukinį degant išleidžiamojo šviesoforo raudonam žiburiui, pervažos šviesoforų raudoni pakaitomis degantys žiburiai kelių transporto priemonėms turi įsijungti traukiniui įvažiavus į atitinkamą prieš pervažą esantį kelio ruožą arba geležinkelio stoties budėtojui nuspaudus pervažos uždarymo mygtuką, o atitveriamojo šviesoforo raudonas žiburys turi užgesti pasibaigus nustatytam delslaikiui, reikalingam kelių transporto priemonėms pervažiuoti pervažą, tačiau jis turi būti ne trumpesnis už nurodytą Taisyklių 8 priedo 4.1 papunktyje.“
2.24. Pakeičiu IV1 skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
2.25. Pakeičiu V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
2.26. Pakeičiu VI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
2.28. Pakeičiu VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
2.29. Pakeičiu 124 punktą ir jį išdėstau taip:
„124. Remontuojant pervažą, ją laikinai uždarius, darbų vieta turi būti paženklinta kelio ženklais vadovaujantis Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95 „Dėl Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatų“, reikalavimais.“
2.30. Pakeičiu VIII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių
1 priedas
MATOMUMO SĄLYGOS PERVAŽOSE IR PERĖJOSE
1. Esamose geležinkelių linijose įrengtose pervažose ir perėjose kelių transporto priemonių, esančių ne arčiau kaip 50 m nuo kraštinio bėgio, vairuotojams ir pėstiesiems, esantiems prie informacinio stendo „Geležinkelio perėja“, artėjantis iš bet kurios pusės traukinys atsižvelgiant į jo greitį turi būti matomas ne mažesniu atstumu nei:
| Traukinių greitis, km/h |
Atstumas, m |
| 121–160 |
500 |
| 81–120 |
400 |
| 41–80 |
250 |
| 26–40 |
150 |
| 25 ir mažiau |
100 |
2. Esamose geležinkelių linijose artėjančio traukinio mašinistas turi matyti pervažos vidurį ne mažesniu kaip 1000 m atstumu.
3. Tiesiamose naujose ir rekonstruojamose geležinkelių linijose kelių transporto priemonių, esančių ne arčiau kaip 50 m nuo kraštinio bėgio, vairuotojams artėjantis prie pervažos traukinys nepaisant jo greičio turi būti matomas ne mažesniu kaip 500 m atstumu nuo pervažos, o artėjančio traukinio mašinistas turi matyti pervažos vidurį 1200 m atstumu.