KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS IR IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2024 m. vasario 8 d. Nr. T-26

Kelmė

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi, 41 straipsnio 2 dalimi, Kelmės rajono savivaldybės taryba  nusprendžia:

1.  Patvirtinti Kelmės rajono savivaldybės seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatus (pridedama).

2.  Pripažinti netekusiais galios Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. T-282 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės seniūnaičių sueigos nuostatų patvirtinimo“, Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. T-55 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatų patvirtinimo“.

3. Pavesti šio sprendimo vykdymo kontrolę Kelmės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriui.

Šis sprendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Regionų apygardos administraciniam teismui (RAAT). Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti paduodamas RAAT Kauno (A. Mickevičiaus g. 8A, 44312 Kaunas), Klaipėdos (Galinio Pylimo g. 9, 91230 Klaipėda), Panevėžio (Respublikos g. 62, 35158 Panevėžys) arba Šiaulių (Dvaro g. 80, 76298 Šiauliai) rūmuose per vieną mėnesį nuo skundžiamo individualaus teisės akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                         Ildefonsas Petkevičius

 

 

PATVIRTINTA

Kelmės rajono savivaldybės tarybos

2024 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. T-26

 

 

KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS IR IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS NUOSTATAI

 

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Kelmės rajono savivaldybės seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Kelmės rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos kompetenciją, organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką.

2. Seniūnaičių sueiga yra Savivaldybės seniūnijų aptarnaujamų teritorijų seniūnaičių susirinkimas, kuriame sprendžiami Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyti klausimai.

3. Išplėstinė seniūnaičių sueiga yra Savivaldybės seniūnaičių ir seniūnijų aptarnaujamose teritorijose veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų susirinkimas, kuriame sprendžiami Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyti klausimai.

4. Seniūnaičių sueiga savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, kitais įstatymais ir teisės aktais, šiais Nuostatais.

5. Seniūnaitijų teritorijose veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų, kurie išplėstinėje seniūnaičių sueigoje turi sprendimo priėmimo teisę, veikla grindžiama kolegialumo, demokratijos, teisėtumo, viešumo principais.

6. Seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos vyksta seniūnijų ar kitose patalpose, kurias neatlygintinai suteikia Savivaldybė. Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino seniūnaičių sueigos negali vykti asmenims dalyvaujant fiziškai, sueigos gali vykti elektroninių ryšių priemonėmis.

 

II SKYRIUS

SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS DARBO ORGANIZAVIMAS

 

7. Seniūnaičiai į sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi savo iniciatyva, kviečiamas atvykti ir seniūnas. Seniūnaičiai į sueigą gali kviesti Savivaldybės institucijų atstovus ir seniūnijos gyventojus.

8. Seniūnaičių sueiga teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė tos seniūnijos seniūnaičių. Sueigai pirmininkauja po seniūnaičių rinkimų pirmoje sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma išrinktas seniūnaičių sueigos pirmininkas. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi pirmą kartą, seniūnaičių sueigai pirmininkauja seniūnas, kol bus išrinktas seniūnaičių sueigos pirmininkas.

9. Seniūnaičių sueigos pirmininkui negalint dalyvauti sueigoje, susirinkę seniūnaičiai išsirenka tos sueigos pirmininką.

10. Seniūnaičių sueigos darbotvarkės sudarymas:

10.1. Pirmosios naujai išrinktų seniūnaičių sueigos darbotvarkės projektą sudaro seniūnas. Seniūnaičių sueigos metu darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista.

10.2. Kitų seniūnaičių sueigų darbotvarkių projektus rengia sueigos pirmininkas arba seniūnas, jeigu sueiga renkasi seniūno kvietimu. Seniūnaičių sueigos metu seniūnas ar seniūnaičiai turi teisę pasiūlyti įtraukti į darbotvarkę naujų klausimų. Darbotvarkė tvirtinama ir keičiama sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma.

10.3. Sueigos darbotvarkėje nurodomi darbotvarkės klausimai, jų svarstymo eilės tvarka, pranešėjai ir kviečiami į seniūnaičių sueigą asmenys.

10.4. Sueigos pirmininkas arba seniūnas parengtą darbotvarkę ir numatomus sprendimų projektus svarstomu klausimu ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki sueigos pateikia elektroninėmis priemonėmis ar kitais būdais seniūnaičiams ir kitiems įrašytiems į sueigos darbotvarkę asmenims. Seniūnaičių sueigos darbotvarkė skelbiama atitinkamos seniūnijos skelbimų lentoje ir interneto svetainėje.

11. Seniūnaičių sueigoje svarstant atskirus darbotvarkės klausimus paprastai pirmiausia išklausomas svarstomo klausimo pristatymas, seniūnaičių ir seniūno nuomonė, nurodoma jo svarba, galima įtaka Savivaldybės ir seniūnijos veiklai, biudžetui ir kt. Sueigos pirmininkui leidus, nuomonę gali pareikšti ir kiti sueigos dalyviai.

12. Negalintys dalyvauti seniūnaičių sueigoje seniūnaičiai gali raštu pateikti svarstomais klausimais savo nuomonę, kuri turi būti viešai paskelbta sueigoje.

13. Stebėtojų teisėmis seniūnaičių sueigos posėdžiuose gali dalyvauti Savivaldybės tarybos nariai, Savivaldybės administracijos darbuotojai, seniūnaitijos gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys.

14. Darbotvarkės klausimui pristatyti paprastai skiriama iki 10 minučių, seniūno ir seniūnaičių nuomonei pareikšti – iki 5 minučių, kitų sueigos dalyvių pasisakymams – iki 2 minučių. Prireikus sueigos pirmininkas gali nustatyti kitokią klausimo pristatymo ar nuomonės pareiškimo trukmę.

15. Seniūnaičių sueiga yra vieša. Sueigos pirmininkas turi teisę leisti sueigoje pasisakyti kviestiems ir kitiems dalyvaujantiems asmenims.

16. Seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos pirmininko balsas.

 

III SKYRIUS

IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS DARBO ORGANIZAVIMAS

 

17. Išplėstinė seniūnaičių sueiga renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu.

18. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje su sprendimo priėmimo teise dalyvauja tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai (toliau – atstovai), kurių negali būti daugiau kaip pusė nuo visų toje seniūnijoje išrinktų seniūnaičių skaičiaus.

19. Kiekviena bendruomeninė organizacija į išplėstinę seniūnaičių sueigą gali deleguoti tik vieną atstovą, turintį balso teisę. Jeigu bendruomeninių organizacijų yra daugiau nei jiems skirtų vietų sueigoje, atstovai išrenkami ir deleguojami seniūno sušauktame bendruomeninių organizacijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų susirinkime. Atstovai išrenkami susirinkime dalyvaujančiųjų balsų dauguma.

20. Kiekvienais ateinančiais metais rotacijos būdu bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai gali būti keičiami ne mažiau kaip vienu trečdaliu atstovų pagal jų pačių susitarimą.

21. Atstovas gali būti atšaukiamas iš išplėstinės seniūnaičių sueigos jį delegavusios bendruomeninės organizacijos ar savo prašymu, apie tai raštu arba el. paštu informavus seniūną ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki išplėstinės seniūnaičių sueigos.

22. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje su patariamojo balso teise gali dalyvauti tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai.

23. Išplėstinės seniūnaičių sueigos dalyvių sąrašą sudaro seniūnas.

24. Išplėstinę seniūnaičių sueigą kviečia seniūnas pagal iš anksto sudarytą dalyvių sąrašą. Pirmosios tokios sueigos metu patvirtinama sueigos sudėtis: seniūnaičiai ir atstovai. 

25. Išplėstinė seniūnaičių sueiga yra vieša. Patariamojo balso teisę turinčių atstovų pasiūlymai įtraukiami į išplėstinės seniūnaičių sueigos posėdžio protokolą.

26. Išplėstinės seniūnaičių sueigos darbo organizavimas, sprendimų projektų rengimas, svarstymas, priėmimas, priimtų sprendimų įforminimas ir paskelbimas vykdomas kaip ir seniūnaičių sueigoje.

27. Išplėstinei seniūnaičių sueigai pirmininkauja pirmoje išplėstinėje sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių ir atstovų balsų dauguma išrinktas sueigos pirmininkas. Jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali dalyvauti sueigoje, išplėstinei seniūnaičių sueigai pirmininkauja kitas asmuo, išrinktas dalyvaujančių seniūnaičių ir atstovų balsų dauguma.

28. Negalintys dalyvauti išplėstinėje seniūnaičių sueigoje seniūnaičiai gali svarstomais klausimais raštu pateikti savo nuomonę, kuri turi būti viešai paskelbta išplėstinėje sueigoje.

29. Darbotvarkės klausimui pristatyti paprastai skiriama iki 10 minučių, seniūno ir seniūnaičių nuomonei pareikšti – iki 5 minučių, kitų sueigos dalyvių pasisakymams – iki 2 minučių. Prireikus išplėstinės sueigos pirmininkas gali nustatyti kitokią klausimo pristatymo ar nuomonės pareiškimo trukmę.

30. Išplėstinės seniūnaičių sueigos darbo forma yra susirinkimai, kurie laikomi teisėtais, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė tos seniūnijos seniūnaičių ir pusė atstovų. Sprendimai priimami atviru balsavimu sueigoje dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas.

 

IV SKYRIUS

SENIŪNAIČIŲ SUEIGŲ SPRENDIMAI

 

31. Seniūnaičių sueigos ar išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi sueigos protokole. Sueigos protokolą pasirašo sueigos pirmininkas ir sekretorius. Sueigos sekretoriaus pareigas atlieka seniūno deleguotas seniūnijos darbuotojas.

32. Seniūnaičių sueigos ar išplėstinės seniūnaičių sueigos protokole nurodoma sueigos data, vieta, protokolo eilės numeris, sueigos dalyviai, svarstomų klausimų eilės numeris, pavadinimas, klausimą pateikęs pranešėjas, kalbėtojai, priimtas sprendimas. Nurodomi ir balsavimo rezultatai (kiek balsavo „už“, „prieš“, „susilaikė“), įrašoma seniūnaičių, bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų (jei dalyvauja) ar seniūno atskiroji nuomonė. Patariamojo balso teisę turinčių atstovų pasiūlymai taip pat įtraukiami į sueigos posėdžio protokolą.

33. Seniūnaitis arba atstovas turi nusišalinti, jeigu posėdyje sprendžiamas, nagrinėjamas klausimas, susijęs su jo privačiais interesais, galinčiais sukelti viešųjų ar privačių interesų konfliktą, arba jeigu yra kitų priežasčių, galinčių turėti įtakos klausimo nagrinėjimo nešališkumui. Jeigu išplėstinė seniūnaičių sueiga ketina svarstyti klausimą, dėl kurio kyla viešųjų ar privačių interesų konfliktas, asmuo apie tai praneša sueigos pirmininkui iki posėdžio pradžios. Jeigu tokio pobūdžio klausimas įtraukiamas į darbotvarkę posėdžio metu, asmuo informuoja sueigą prieš svarstymą.

34. Seniūnaičių sueigos ar išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus atitinkamai institucijai pateikia tos seniūnijos seniūnas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po sprendimo priėmimo. Protokolai saugomi atitinkamoje seniūnijoje teisės aktų nustatyta tvarka.

35. Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama Savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra Savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje; jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra mero kompetencija, meras priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus. Atitinkamų Savivaldybės institucijų sprendimai dėl seniūnaičių sueigos sprendimų turi būti paskelbti Savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose.

36. Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau kompetentinga Savivaldybės institucija privalo juos įvertinti. Jeigu išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas priklauso Savivaldybės tarybos kompetencijai, jie vertinami artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje reglamento nustatyta tvarka; jeigu šių sprendimų vertinimas priklauso mero kompetencijai, jis įvertina šiuos sprendimus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos. Savivaldybės institucijos, laikydamosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 43 straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo paskelbti savo vertinimus dėl išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų, nurodydamos vertinimo motyvus ir numatomus veiksmus, jeigu tokių veiksmų bus imtasi.

37. Seniūnaitijos gyventojams apie seniūnaičių sueigoje ir išplėstinėje seniūnaičių sueigoje priimtus sprendimus informaciją teikia seniūnai. Priimti sprendimai skelbiami atitinkamos seniūnijos skelbimų lentose, interneto svetainėse, gali būti skelbiama ir kitais būdais.

38. Informacija apie seniūnaičių sueigoje ar išplėstinėje seniūnaičių sueigoje priimtus sprendimus skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje.

 

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

39. Nuostatai pildomi ar keičiami Savivaldybės tarybos sprendimu.

40. Informacija apie seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sudėtį, organizuojamų posėdžių laiką ir vietą, darbotvarkes, svarstyti pateiktas, atrinktas ir sueigų sprendimais patvirtintas veiklas, jų įgyvendinimo rezultatus ir panaudotas lėšas skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje, informaciniuose stenduose.

_______________________