Administracinė byla Nr. eA-3635-968/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02565-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.2; 21.3.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. U. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė) dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas N. U. 2018 m. liepos 31 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. P-1072 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. N. U. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – Įsakymas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. 2018 m. gegužės 31 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. GT-10 (toliau – Išvada) teigiama, jog į tarptautines pratybas Vokietijoje pareiškėjas pasiėmė alkoholinių gėrimų, kuriais vaišino kitus karininkus ir karius savanorius, vartojo alkoholinius gėrimus kelionės į karinę bazę metu, vartojo alkoholinius gėrimus viešbutyje nors neturėjo teisės ar aukštesnio vado leidimo, buvo akivaizdžiai neblaivus karių savanorių akivaizdoje, todėl, nesilaikydamas visuotinai priimtų elgesio normų, pareiškėjas žemino kario vardą ir karininko įvaizdį. Be to, Išvadoje teigiama, kad pareiškėjas nepagarbiai ir nemandagiai elgėsi su viešbučio restorano personalu ir tokia savo veika diskreditavo krašto apsaugos sistemos instituciją.
2.2. Karių neblaivumo nustatymo organizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-978 patvirtintas Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas), kurio 11 punkte įtvirtinta, jog dėl neblaivumo tikrinama specialiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka. Praėjus 15 minučių po pirminio patikrinimo turi būti tikrinama pakartotinai. Tvarkos aprašas numato, kad neblaivumą gali nustatyti tik atsakingi asmenys. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 22 punkte numatyta, kad asmenų, kurie įtariami padarę teisės pažeidimą kariniame transporte ar karinėje teritorijoje, neblaivumą nustato karo policininkai arba policijos pareigūnai. Pareiškėjo tariamo neblaivumo nustatymas grindžiamas tarpusavyje prieštaringais paaiškinimais. Be to, karių savanorių paaiškinimai pateikti po pratybų praėjus keliems mėnesiams. Pirminiai kai kurių karių savanorių paaiškinimai skiriasi nuo jų vėliau pateiktų paaiškinimų jau vykstant tarnybiniam patikrinimui. Nėra jokių duomenų, kad neblaivumo faktas buvo registruotas Tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
2.3. Ltn. G. J. 2018 m. kovo 1 d. paaiškinimas, kad atvykęs į viešbutį pareiškėjas buvo „beveik kominis“ visiškai neparemtas jokiais faktais, o tik subjektyvia šio asmens nuomone. Autobuso vairuotojai savo paaiškinimuose aiškiai nurodė, kad nematė, jog būtų vartojamas alkoholis. Taip pat neaišku, kokiomis aplinkybėmis grindžia savo paaiškinimą eil. J. P., nurodydamas, kad pareiškėjas iš autobuso išlipo girtas, kaip ir nepagrįstas jokiais faktais eil. M. V. paaiškinimas, kad pareiškėjas į viešbutį atvyko neblaivus. Be to, eil. J. Š. 2018 m. balandžio 26 d. paaiškinime vienareikšmiškai parodė, kad su pareiškėju tiesiogiai bendravo ir nemano, kad pareiškėjas būtų vartojęs alkoholį.
2.4. Ltn. G. J. 2018 m. kovo 1 d. paaiškinime nurodė, kad viešbutyje buvo girtaujama, tačiau nenurodė konkrečių asmenų ir faktų. Srž. A. M. 2018 m. kovo 1 d. paaiškinime nurodė, kad pareiškėjas būdamas neblaivus vakare viešbučio administratoriui pasakė „fuck you“, tuo tarpu gr. R. P. 2018 m. balandžio 25 d. paaiškinime nurodė, kad išlipęs iš autobuso į viešbutį įėjo pareiškėjas ir garsiai šūktelėjo „fuck you“. Pagal šiuos parodymus lieka neaišku, kada esą pasakyta ši frazė, atvykus į viešbutį ar vėliau vakare. Taip pat neaišku, kokiu pagrindu vadovaujamasi abstrakčiu UAB „MEDholidays“ 2018 m. sausio 31 d. raštu, kuriame neįvardinti konkretūs asmenys ir aiškios faktinės aplinkybės.
2.5. Dėl pareiškėjo tariamo neblaivumo vykstant iš viešbučio į karinę bazę Vokietijoje vadovaujamasi vyr. eil. M. S. ir vyr. eil. J. V. paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad minėti asmenys matė pareiškėją vemiantį, tačiau tai neįrodo, kad pareiškėjas vartojo alkoholinius gėrimus ar buvo neblaivus. Pareiškėjo neblaivumui nustatyti karinėje bazėje vadovaujamasi vyr. eil. M. S., vyr. eil. V. G., vyr. eil. J. V., gr. I. N. ir eil. M. V. subjektyviomis nuomonėmis dėl pareiškėjo neblaivumo. Tuo tarpu eil. J. Š. nurodė, kad pareiškėjo elgesys bazėje buvo įprastas. Be to, Regensburgo kriminalinės policijos inspekcijos 2018 m. sausio 25 d. rašte aiškiai nurodyta, kad 2018 m. sausio 21 d. 8 val. ryto pareiškėjui buvo nustatyta 0 mg/l alkoholio koncentracija iškvėptame ore.
2.6. Tarnybinis patikrinimas atliktas paviršutiniškai, Išvada grindžiama prielaidomis, prieštaringais liudytojų parodymais, visiškai nevertinant pareiškėjo paaiškinimų. Be to, tarnybinis patikrinimas atliktas nesilaikant numatytų terminų, t. y. buvo pažeistas ne tik įrodymų vertinimas, bet ir tarnybinių patikrinimų atlikimo procedūra.
2.7. Lietuvos kariuomenės drausmės statuto (toliau – Statutas) 69 straipsnio dispozicijoje nurodyti veiksmai (kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas) gali būti padaromi tik tyčiniais veiksmais. Šiuo atveju Išvadoje visiškai nevertinama kaltės forma, nebuvo nustatytas padaryto drausmės pažeidimo pobūdis, nebuvo vertinamos ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nebuvo surinkta pakankamai įrodymų padarytam pažeidimui pagrįsti (karių paaiškinimai prieštaringi), nenurodytos ir nenustatytos neigiamos drausmės pažeidimo pasekmės, nenustatytas žalos krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai dydis.
3. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad iš dešimties įvykio dalyvių (karių) paaiškinimų, akivaizdu, jog pareiškėjas kelionės į Lenkiją ir Vokietiją metu, taip pat viešbutyje „Hotel Sleep“ Lenkijoje vartojo alkoholinius gėrimus, taip pat savo nepagarbiu elgesiu viešoje vietoje su viešbučio darbuotojais, kur buvo identifikuotas kaip Lietuvos karys, menkino Lietuvos kario autoritetą ir žemino karininko įvaizdį. Įvykio liudytojai konkrečiai nurodė, kad būtent pareiškėjas vartojo alkoholinius gėrimus, atrodė neblaivus, vėmė ir keikėsi prie viešbučio administratorės. Liudytojų prieštaravimų yra eil. J. Š., kuri yra pareiškėjo pavaldume (601 kuopoje) parodymuose. Jos parodymai vertintini kritiškai. Pasisakydama dėl pareiškėjo neblaivumo nustatymo, KAM paaiškino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos vadovaujantis Statuto 67 straipsniu (jeigu karys tarnybos metu yra neblaivus), taip pat pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutartis nebuvo nutraukta pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – Tarnybos įstatymas) 38 straipsnio 2 dalies 7 punktą (karys tarnybos metu buvo neblaivus). KAM nurodė, kad Statuto 28 straipsnyje nustatyti tarnybinio patikrinimo terminai nebuvo praleisti.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjui visam kelionės periodui buvo išduotas kovinis ginklas, todėl pareiškėjo kaip karininko ir kuopos vado netinkamas elgesys vertintinas ypatingai kritiškai. Tarnybinio tyrimo metu nebuvo nustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti karių paaiškinimais bei gautu oficialiu viešbučio Lenkijoje dokumentu, kuriame nurodoma, kad Lietuvos kariuomenės kariai girtavo, triukšmavo ir apgadino turtą. Lietuvos kariuomenė pažymėjo, kad nutraukiant sutartį Tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu dėl Statuto 69 straipsnio pažeidimo, pakanka nustatyti aplinkybę, kad karys tarnybos ar ne tarnybos metu padarė kario vardą žeminančią veiką, kuria akivaizdžiai menkinamas kario autoritetas, arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama. Jeigu didžioji dauguma paaiškinimų leidžia neginčijamai spręsti, kad pareiškėjas vykstant į pratybas girtavo ir neadekvačiai elgėsi viešumoje ir tokį elgesį kaip netinkamą karininkui suprato aplinkiniai, darytina išvada, kad tyrimą atlikęs karininkas pagrįstai kvalifikavo pareiškėjo veiką pagal Statuto 69 straipsnį. Toks pareiškėjo elgesys nesuderinamas su karininko priesaika, be to, toks elgesys tarptautinių pratybų metu diskredituoja ne tik kario vardą, bet ir krašto apsaugos sistemos institucijas bei Lietuvą kaip NATO organizuojamų pratybų dalyvę.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas konstatavo, kad byloje esantys karių paaiškinimai patvirtina, jog pareiškėjas kelionės metu, taip pat viešbutyje Lenkijoje vartojo alkoholinius gėrimus ir akivaizdžiai atrodė neblaivus kitų karių akivaizdoje. Teismo posėdžio metu liudytojų duoti parodymai iš esmės neprieštaravo minėtiems rašytiniams paaiškinimams. Teismas sprendė, kad tai, jog liudytojai savo paaiškinimuose pateikė ne visiškai tikslią informaciją dar nereiškia, kad yra paneigiamas pareiškėjo neblaivumo faktas.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu, t. y. profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų. Nors Tarnybos įstatyme nėra tiksliai apibrėžta, koks poelgis yra žeminantis kario vardą, tačiau visiškai suprantama, kad buvimas viešoje vietoje neblaiviam ir dar tarnybos metu, esant Lietuvos kariuomenės atstovu, kuris pagal savo kompetenciją veikia kaip karinis pareigūnas, nėra tinkamas elgesys ir toks poelgis vertintinas neigiamai. Juolab, kad karininko vardas reiškia atsakomybę ir įpareigoja saugoti karininko garbę (Tarnybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis).
8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog tarnybinis patikrinimas atliktas paviršutiniškai. Be to, iš tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjo drausminis pažeidimas padarytas tarnybos metu tyčia, t. y. veiksmai nebuvo padaryti be kaltės, pareiškėjas galėjo ir turėjo numatyti galimas pasekmes. Pareiškėjui kaip kuopos vadui neabejotinai buvo žinoma, kad jo elgesys tarptautinių pratybų metu, kaip ir ne tarnybos metu, turi būti pavyzdžiu kitiems kariams.
III.
9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą.
10. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartojo argumentus, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodydamas, kad:
10.1. Į tarnybinę komandiruotę Vokietijoje vyko 30 karių savanorių, tačiau priimant Įsakymą buvo vadovaujamasi 7 karių savanorių prieštaringais, jų subjektyvia nuomone grindžiamais paaiškinimais. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti N. L. ir V. D. nepateikė jokių parodymų dėl pareiškėjo neblaivumo ar necenzūrinių žodžių vartojimo. Teismas neanalizavo ir nevertino pareiškėjo nurodytų parodymų prieštaringumo, o savo teiginius iš esmės grindė bendro pobūdžio liudytojų parodymais, visiškai nevertindamas liudytojų parodymų, kurie patvirtina, kad pareiškėjas savo elgesiu nežemino kario vardo. Be to, teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl karių savanorių pareigos, jeigu matė pareiškėją neblaivų, informuoti karinę vadovybę ar Vokietijos karinės bazės karo policiją.
10.2. Teismas konstatavo, kad Statuto 28 straipsnyje numatyti tarnybinio patikrinimo terminai nebuvo pažeisti, nes dėl didelės tyrimo apimties tyrimas buvo pratęstas ir buvo grąžintas papildymui, numatant naują terminą, nors Lietuvos kariuomenė nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo. Tarnybinio patikrinimo medžiaga patvirtina, kad pratęsus tarnybinį patikrinimą buvo apklausiami tie patys liudytojai, kurių parodymais ir grindžiama pareiškėjui skirta drausminė nuobauda.
11. Atsakovas KAM atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. KAM pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, papildomai pažymėdama, kad netinkamas pareiškėjo elgesys buvo viešas ir akivaizdus, nes jį patvirtino ne vienas karys. Pareiškėjas nenurodė iš esmės jokių argumentų, kurie galėtų kelti abejonių liudytojų parodymais (suinteresuotumas ar motyvai nepagrįstai apkalbėti pareiškėją).
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:
12.1. Pareiškėjas drausmės pažeidimą padarė būdamas kitų (žemesnio karinio laipsnio) karių kariniu vadovu karo tarnybos metu. Pareiškėjas turėjo kapitono karinį laipsnį, ėjo pėstininkų kuopos vado pareigas, visam kelionės laikotarpiui jam buvo išduotas kovinis ginklas. Pareiškėjas buvo paskirtas vykdyti konkrečią užduotį (paskirtas į pratybas vykstančių karių savanorių vertintoju), todėl jam buvo keliami padidinto atidumo reikalavimai savo elgesiui ir duotai priesaikai.
12.2. Pareiškėjo neteisėta veika pasireiškė tuo, kad jis ne tik, kad netinkamai elgėsi (girtavo) pagal turimą karinį laipsnį žemesnio laipsnio karių akivaizdoje, bet ir tokį elgesį tęsė civilinėje apgyvendinimo įstaigoje bei kitos valstybės karinėje bazėje, kur pareiškėjas buvo atpažįstamas kaip Lietuvos ginkluotųjų pajėgų karys. Karininko netinkamas elgesys tarnybos metu priskirtinas prie veikų ypač neigiamai vertinamų visuomenėje ir tokia veika padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijos vardui: griaunamas pasitikėjimas institucija ir jos nariais, viešai šiurkščiai pažeidžiama nustatyta karo tarnybos tvarka, todėl Lietuvos kariuomenėje tokia veika neturi būti toleruojama.
12.3. Nagrinėjamu atveju buvo nustatytas pareiškėjo šiurkštus drausmės pažeidimas (kario vardo pažeminimas), kurį jis padarė atlikdamas neteisėtus veiksmus, kai tarnybos metu kartu buvusių karių jis buvo įvertintas kaip girtaujantis (aplinkinių vertinimų jam buvo priskirti visuotinai suprantami neblaivumo požymiai – svirduliavimas, vėmimas, alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvatus elgesys) ir pavaldinių akivaizdoje nepagarbiai besielgiantis viešumoje (nesilaikydamas visuotinai priimtų elgesio normų). Lietuvos kariuomenės vertinimu pareiškėjas atliko pavojingą veiką, kuri akivaizdžiai prieštarauja visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, tarnybos interesams bei visuomenės teisėtiems lūkesčiams, kurių visuomenė tikisi iš karių. Pareiškėjo elgesys buvo priešingas nei reikalauja karininko statusas ir geras kario vardas, todėl tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažemino kario vardą.
12.4. Tiek įvykio dalyviai, tiek ir liudytojai tarnybinio tyrimo metu teikdami paaiškinimus yra supažindinami su Statute numatyta atsakomybe už melagingų paaiškinimų teikimą, todėl kvalifikuodamas veiką tyrimą atliekantis karininkas vadovaujasi tyrimo metu teiktais paaiškinimais. Atliekant gautų paaiškinimų vertinimą atsižvelgiama į nustatomus prieštaravimus juose, tačiau jei didžioji dauguma paaiškinimų leido neginčijamai spręsti, kad pareiškėjas vykstant į pratybas girtavo ir neadekvačiai elgėsi viešumoje ir tokį elgesį kaip netinkamą karininkui suprato aplinkiniai, darytina išvada, kad tyrimą atlikęs karininkas pagrįstai kvalifikavo pareiškėjo veiklą pagal Statuto 69 straipsnį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
13. Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro Įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta drausminė nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindų Įsakymo panaikinimui, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, o apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais: 1) karių paaiškinimai dėl pareiškėjo girtavimo ar kitokio netinkamo elgesio yra jų subjektyvi nuomonė, nepagrįsta faktais, todėl negali būti laikomi pakankamu įrodymu, be to, kai kurie kariai pateikė priešingus paaiškinimus, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta; 2) nuobauda paskirta pažeidžiant procedūrinius terminus, nes tarnybinis patikrinimas nepagrįstai buvo pratęstas; 3) KAM nepagrįstai atsisakė leisti pareiškėjui pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, skundžiant Išvadą.
15. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas su 2018 m. birželio 20 d. skundu kreipėsi į KAM Generalinę inspekciją, prašydamas panaikinti Išvadą, o KAM Generalinė inspekcija 2018 m. birželio 27 d. raštu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą (I t., b. l. 13). Pareiškėjas tokį Generalinės inspekcijos sprendimą apskundė KAM, kuri 2018 m. liepos 20 d. raštu atsakė pareiškėjui, kad KAM Generalinė inspekcija teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Išvados panaikinimo (I t., b. l. 27–28). Šiame rašte KAM išaiškino pareiškėjui, kad jis, nesutikdamas su tokiu KAM sprendimu, turi teisę jį skųsti administraciniam teismui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas minėtą sprendimą būtų skundęs teisės aktuose nustatyta ir jam išaiškinta tvarka. KAM atsisakymo nagrinėti pareiškėjo skundą teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (pareiškėjas šioje byloje minėto KAM sprendimo neginčija bei neprašo įpareigoti KAM ikiteismine tvarka išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Išvados panaikinimo), todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tuo susijusių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų nenagrinės ir dėl jų šioje administracinėje byloje nepasisakys. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrins, neperžengdama šios bylos nagrinėjimo dalyko ribų, t. y. spręs, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nepanaikino pareiškėjo ginčijamo Įsakymo, kuriuo pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda.
16. Įsakymo 1 punkte nurodyta, kad drausminė nuobauda (atleidimas iš tarnybos) pareiškėjui skirta už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Statuto 69 straipsnyje. Įsakymo preambulėje nurodyta, kad Įsakymas priimtas atsižvelgiant į Išvadą.
17. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjui drausminė nuobauda buvo skirta įvertinus pareiškėjo elgesį laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2018 m. vasario 21 d. Statuto (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 69 straipsnis (kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas) patenka į Statuto II dalies I skyrių, reglamentuojantį šiurkščius drausmės pažeidimus. Šis straipsnis, be kita ko, numato, kad už tarnybos ar ne tarnybos metu kario vardą žeminančią veiką, kuria akivaizdžiai menkinamas kario autoritetas, arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama, privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamos papildomos tarnybos užduotys, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš tarnybos.
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui skirta griežčiausia Statuto 69 straipsnyje nustatyta drausminės nuobaudos rūšis – atleidimas iš tarnybos. Pareiškėjas neginčija drausminės nuobaudos jos griežtumo aspektu, tačiau nesutinka su tuo, kad nagrinėjamu atveju apskritai buvo pagrindas pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą, t. y. pareiškėjas nesutinka, kad jis padarė šiurkštų drausmės pažeidimą (kario vardą žeminančią veiką arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką). Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalis).
19. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas kario vardą žeminančią veiką padarė, vartodamas alkoholinius gėrimus žemesnių laipsnių Lietuvos karių akivaizdoje bei krašto apsaugos sistemos institucijos diskredituojančią veiką padarė nepagarbiai ir nemandagiai elgdamasis su viešbučio Lenkijoje personalu (I t., b. l. 19, 24). Tokia išvada buvo padaryta remiantis karių paaiškinimais, kuriuos pareiškėjas vertina kaip subjektyvią, faktais nepagrįstą nuomonę, kurios teismas, pareiškėjo nuomone, negalėjo vertinti kaip pakankamo ir tinkamo įrodymo, patvirtinančio pareiškėjo neblaivumą ir nepagarbų elgesį. Tokiu įrodymu, pasak pareiškėjo, negalėjo būti ir raštas iš viešbučio Lenkijoje, nes jame nebuvo nurodyti konkretūs asmenys, kurie viešbutyje girtavo ir kitaip netinkamai elgėsi.
20. Statuto 25 straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad įrodymai yra visi faktiniai duomenys, kuriais remiantis nustatoma, ar yra padarytas drausmės pažeidimas. Statuto 21 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose, be kita ko, nustatyta, kad tarnybinį patikrinimą atliekantis karininkas turi teisę apklausti tiriamo įvykio dalyvius ir liudytojus, gauti rašytinius paaiškinimus. Taigi, tiriamo įvykio dalyvių ir liudytojų rašytiniai paaiškinimais galima remtis atliekant tarnybinį patikrinimą ir jie yra tinkamas įrodymas drausmės pažeidimo nustatymui.
21. Išvadoje cituojami karių duoti paaiškinimai. Pavyzdžiui, eil. J. P. nurodė, kad atvykus į viešbutį Lenkijoje pareiškėjas iš autobuso išlipo girtas (vaikščiojo kreivai, šaukė frazes lenkų kalba, sklido kvapas), šis karys taip pat nurodė, kad kapitonai didžiąją laiko dalį girtavo, susitikus buvo aiškiai matyti, kad jie neblaivūs (I t., b. l. 16, 22; II t., b. l. 115–116, 153–154). Eil. M. V. nurodė, kad matė kaip kelionės į Lenkiją metu pareiškėjas girtavo, minėtas eilinis taip pat nurodė, kad kapitonai girtavo ir viešbutyje (I t., b. l. 16; II t., b. l. 82–83). J. eil. E. S. nurodė, kad pareiškėjas kelionės iki Lenkijos metu akivaizdžiai buvo neblaivus (I t., b. l. 16; II t., b. l. 84), minėtas karys nurodė, kad išlipus iš autobuso buvo galima suprasti, jog kapitonai yra neblaivūs (tai matėsi jų kalboje su sąjungininkais, jie nesugebėjo nei rišliai bendrauti, nei normaliai stovėti vietoje, svirduliavo) (I t., b. l. 20, II t., b. l. 148). Vyr. eil. M. S. nurodė, jog atvykęs į karinę bazę Vokietijoje matė, jog pareiškėjas buvo neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje (I t., b. l. 21; II t., b. l. 68–70). Taigi, ne vienas žemesnio karinio laipsnio karys tvirtinto, jog matė pareiškėją akivaizdžiai neblaivų, girtaujantį (vartojantį alkoholinius gėrimus).
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, pradėjęs tikrąją karo tarnybą, iškilmingoje aplinkoje prisiekia Lietuvos valstybei, be kita ko, būti doras ir garbingas Lietuvos karys (Tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1–2 dalys). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog karys tiek tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu savo elgesiu, drausme, kultūra turi stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą ir karius (2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-85/2013). Taigi, minėtas pareiškėjo, turinčio kapitono karinį laipsnį, elgesys (svirduliavimas, nerišli kalba, sklindantis alkoholio kvapas, alkoholinių gėrimų vartojimas ir kt.) buvo pagrįstai pripažintas kario vardo žeminimu, nes tokiu savo elgesiu pareiškėjas akivaizdžiai menkino kario autoritetą kitų karių akivaizdoje. Tai, kad tokį pareiškėjo elgesį matė ir nurodė ne visi kariai, vykę į karines pratybas Vokietijoje, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi.
23. Pareiškėjo šiurkštus drausmės pažeidimas pasireiškė ne tik kario vardo žeminimu, bet ir krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančia veika. Šiuo aspektu Išvadoje buvo konstatuota, kad pareiškėjas nemandagiai ir nepagarbiai bendravo su viešbučio Lenkijoje personalu. Byloje yra kelionių organizatoriaus UAB „MEDholidays“ 2018 m. sausio 31 d. raštas Lietuvos kariuomenei, kuriame nurodyta, kad viešbutis Lenkijoje juos informavo, jog viešnagės metu svečiai nemandagiai bei vulgariai elgėsi su viešbučio personalu (II t., b. l. 130). Šiame rašte, kaip teisingai nurodo pareiškėjas, jis ar kiti konkretūs asmenys nėra paminėti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad srž. A. M. nurodė, jog pareiškėjas, būdamas neblaivus, necenzūriniais žodžiais iškeikė viešbučio administratorių (I t., b. l. 17; II t., b. l. 113–114, 155–157), šis viešbučio raštas galėjo būti vertinamas kaip netiesioginis įrodymas, patvirtinantis pareiškėjo nemandagų ir nepagarbų elgesį su viešbučio personalu. Be to, tokį pareiškėjo elgesį patvirtino ir kitas karys (gr. R. P.), nurodydamas, kad pareiškėjas, įėjęs į viešbutį garsiai šūktelėjo „fuck you“ (I t., b. l. 18; II t., b. l. 85–86). Tokius pareiškėjo žodžius, pasakytus viešbutyje, nurodė girdėjęs ir srž. A. M. (I t., b. l. 17; II t., b. l. 113–114). Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog tuo metu pareiškėjas buvo komandiruotėje ir buvo atpažįstamas kaip Lietuvos kariuomenės karys. Taigi, nemandagus ir nepagarbus elgesys su viešbučio personalu pagrįstai buvo vertinamas kaip krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojanti pareiškėjo veika.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad tarnybinis patikrinimas buvo nepagrįstai pratęstas. Šis pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas teisėjų kolegijos nepripažįstamas pagrįstu, atsižvelgiant į tai, kad tarnybinį patikrinimą iš pradžių buvo pavesta atlikti plk. ltn. A. J. ir tik 2018 m. kovo 12 d. įsakymu jį buvo pavesta atlikti mjr. A. A., kuris 2018 m. balandžio 6 d. paprašė pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą iki 2018 m. balandžio 28 d. (I t., b. l. 14). Taigi, iš Išvados turinio matyti, kad tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo pagrindu nagrinėjamu atveju iš esmės buvo tarnybinį patikrinimą atliekančio asmens pakeitimas, kuriam reikėjo daugiau laiko tinkamai atlikti tarnybinį patikrinimą.
25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ar panaikinti vadovaujantis pareiškėjo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo N. U. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.