Administracinė byla Nr. A-1352-624/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04215-2014-2
Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Natural Pharmaceuticals“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Natural Pharmaceuticals“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Konkurencijos tarybai, Maisto papildų gamintojų asociacijai dėl nutarimo panaikinimo.
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas UAB „Natural Pharmaceuticals“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. 1. 1–8) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 12NKV-72 (toliau – ir Nutarimas) arba, pripažinus nesant pagrindo minėtą nutarimą panaikinti, prašė pakeisti nutarimu skirtą baudą į įspėjimą neskiriant baudos.
Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 straipsnio 9 dalimi, 2 straipsnio 3 dalimi, 3 straipsnio 4 dalimi, 4 straipsniu, 5 straipsnio 1 dalimi, iš šio reglamentavimo darė išvadą, kad norint konstatuoti, kad yra padarytas Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas turi būti aiškiai nustatyta, kad pateikiama produkto kaina ar jos apskaičiavimo būdas apgauna arba gali apgauti vidutinį vartotoją. Paaiškino, kad vartotojai informaciją apie galutinę metinės pakuotės kainą bei sąskaitą apmokėjimui už pirmąjį mėnesį gauna kartu su metine maisto papildų OmegaMarine Forte+ pakuote ir turi galimybę per 14 dienų atsisakyti sudarytos sutarties bei grąžinti produktą. Šias faktines aplinkybes įrodo pridedamos sąskaitos faktūros, kurios buvo siunčiamos nagrinėjamos akcijos vykdymo metu, tai yra, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d. Antrame sąskaitos puslapyje 3 punkte nurodoma, pilna suma už metinį OmegaMarine Forte+ kiekį – 343,85 Lt. Taigi, informaciją apie galutinę produkto kainą vartotojas gauna kartu su metine maisto papildų pakuote bei per 14 dienų nuo pakuotės pristatymo dienos turi teisę atsisakyti sudarytos sutarties bei grąžinti produktą pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad teisės aktai nenustato draudimo nurodyti kainą mokėtiną kas mėnesį per vienerius metus (tuo labiau kai mokėjimai iš tiesų atliekami kas mėnesį) vietoj vienos bendros sumos ir/ar, kad toks kainos nurodymas būtų traktuojamas kaip Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas. Tarnyba nenurodė teisės akto ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kuria remiantis daro tokią išvadą. Teisės normas, susijusias su atsakomybės nustatymu ir taikymu bei nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai, todėl administracinėje teisėje bet kokie draudimai turi būti suformuluoti aiškiai ir tiksliai, o iškilę neaiškumai aiškinami asmens, kurio atžvilgiu taikoma norma, naudai. Tarnybos pateikta išvada – kad iš pareiškėjo pateiktos informacijos vidutiniam vartotojui susidaro įspūdis, jog pasiūlymo kaina nedidelė ir itin patraukli bei to pasėkoje yra padarytas Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas, yra padaryta pernelyg plačiai interpretuojant nurodytą normą, todėl išvada yra subjektyvi, pagrįsta tik prielaidomis. Nurodė, kad Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartotojų interesams, Tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos. UAB „Natural Pharmaceuticals“ vertinimu netgi konstatavus, jog pareiškėjas formaliai pažeidė įstatymą, jam paskirta 724,05 Eur (2 500 Lt) bauda yra per didelė. Akcentavo, jog Tarnyba visiškai neatsižvelgė į tai, kad dėl neva nesąžiningų pareiškėjo veiksmų nebuvo nustatytas nei vienas nukentėjęs asmuo, nagrinėjamu klausimu nebuvo gautas nei vienas vartotojo skundas. Kadangi ginčo klausimu nei vienas vartotojo skundas nebuvo gautas, vadinasi nebuvo apskritai padaryta žala ar atsiradusios kitos neigiamos pasekmės vartotojų įstatymo saugomiems interesams. Esant tokioms aplinkybėms darė išvadą, kad analizuojamoje situacijoje neabejotinai nėra padaryta esminės žalos įstatymo saugomiems vartotojų interesams, todėl jei ir buvo padarytas pažeidimas jis neabejotinai turi būti vertinamas kaip mažareikšmis. Taip pat pareiškėjo vertinimu atsakovas skirdamas sankciją tinkamai neįvertino aplinkybių, jog pareiškėjas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą, taip pat, kad pareiškėjas vykdant tyrimą bendravo geranoriškai ir pateikė visą prašomą medžiagą, reikalingą išsamiam tyrimui atlikti bei tai, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad vartotojai informaciją, kurioje nurodoma pilna mokėtina suma per metus, gauna kartu su metine maisto papildų OmegaMarine Forte pakuote ir dar turi galimybę per 14 dienų atsisakyti sudarytos sutarties bei grąžinti produktą pareiškėjui. Taigi, bet kuriuo atveju analizuojamoje situacijoje negali būti padaroma bet kokia žala įstatymo saugomiems vartotojų interesams. Nurodė, kad išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad jei analizuojamoje situacijoje ir būtų konstatuotas formalus įstatymo pažeidimas, Tarnyba vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais bei Nesąžiningos Įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi turėjo skirti pareiškėjui nuobaudą – įspėjimą.
Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į skundą (I t., b. l. 75–79) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Rėmėsi Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 straipsnio 13 punkto nuostatomis. Paaiškino, kad komercinės veiklos subjekto vykdoma komercinė veikla yra vertinama vadovaujantis vidutinio vartotojo požiūriu. Vartotojas ekonomine prasme yra suinteresuotas gauti teisingą informaciją apie ketinamų įsigyti produktų savybes. Nagrinėdama UAB „Natural Pharmaceuticals“ metinės maisto papildų pakuotės užsakymo pasiūlymą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija pažymėjo, kad bendrovė vartotojams pateiktoje informacijoje akcentavo galimybę įsigyti produkciją metams net 43 proc. pigiau, t. y. sutaupant 265,50 Lt. Pažymėjo, jog UAB „Natural Pharmaceuticals“ komerciniame pasiūlyme dėl metinės prenumeratos nenurodė galutinės kainos, kurią vartotojui iš viso teks sumokėti per visą 12 mėnesių laikotarpį, bet akcentuojama, kad vartotojo išlaidos per dieną sudarys tik 0,96 Lt, sudarant klaidingą įspūdį, jog pasiūlymo kaina nedidelė ir itin patraukli. Vertinant, ar pateikiama informacija yra klaidinanti, ypatingą dėmesį svarbu atkreipti į informaciją apie produkto kainą ar jos apskaičiavimo būdą, kadangi tai laikoma esmine informacija, kurią privaloma pateikti kiekviename komerciniame pasiūlyme. Produkto kaina turi vieną iš svarbiausių arba net lemiamą įtaką vartotojo apsisprendimui dėl sandorio. Šiuo atveju vartotojas, kuris nori sužinoti komercinio pasiūlymo kainą, privalo imtis aktyvių veiksmų. Vartotojas neturi imtis papildomų priemonių informacijai patikrinti. Bendrovės pateikiamo komercinio pasiūlymo forma, nurodant tik mėnesio įmokų kainas, gali sudaryti klaidingą įspūdį, jog metinė maisto papildų prenumeratos paketo kaina nėra didelė. UAB „Natural Pharmaceuticals“ kaip verslo subjektui keliami didesni profesinio atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl bendrovė privalo tinkamai pateikti vartotojui teisingą, neklaidinančią bei išsamią informaciją apie produktų kainas bei jų apskaičiavimo būdą. Nors vartotojams, užsakiusiems metinę maisto papildų „OmegaMarine Forte+“ pakuotę, sąskaitos siunčiamos dalimis kas mėnesį, tačiau visas užsakytų maisto papildų kiekis siunčiamas vienu metu. Atsižvelgiant į tai, UAB „Natural Pharmaceuticals“ turi pareigą vartotojams nurodyti esminę informaciją – galutinę produkto kainą, tačiau šios informacijos nepateikė. Atsakovas pažymėjo, jog UAB „Natural Pharmaceuticals“ tik po Tarnybos pradėto tyrimo pakoregavo sutarties sąlygas, įtraukiant informaciją apie galutinę pasiūlymo kainą. Vidutiniam vartotojui informacija apie produkto kainą reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio sudarymo. Įstatymo 2 straipsnio 9 dalis įtvirtina profesinio atidumo definiciją – tai specialiųjų įgūdžių ir rūpestingumo standartas, kurio pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje. UAB „Natural Pharmaceuticals“ pateikiama komercinio pasiūlymo forma, nenurodant konkrečios pinigų sumos, kurią vartotojui reikės sumokėti per metus, pagrįstai galėjo paskatinti vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio sudarymo, kurio esant kitomis aplinkybėmis (neišdėstant kainos dalimis kas mėnesį arba dieną, bet nurodant tikslią metinės prenumeratos kainą) vartotojas nesudarytų. Atsižvelgiant į tai, UAB „Natural Pharmaceuticals“ pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kadangi bendrovės veikla laikytina nesąžininga pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Dėl skirtos baudos nurodė, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (toliau – ir Direktyva) bei Įstatyme nesąžiningos komercinės veiklos ir klaidinančios komercinės veiklos sąvokos formuluojamos taip, kad tokia veikla apima ne tik jau konkrečiai įvykusį vartotojo suklaidinimo ar kitokio jo ekonominio elgesio iškreipimo faktą, bet ir tokio suklaidinimo galimybę. Taigi sprendžiant, ar buvo padarytas Įstatymo pažeidimas, Tarnybai, remiantis teisingumo, išsamumo ir protingumo kriterijais, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo bendrovės veiksmais galimybę, o ne konkretų įvykusį suklaidinimo faktą. Tarnyba, svarstydama dėl konkretaus baudos dydžio skyrimo atsižvelgė į Įstatymu nustatytą skirtinos baudos minimumo ir maksimumo vidurkį (15 500 Lt), atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Pažymėjo, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Komisija įvertino nurodytus konkrečiam baudos dydžiui įtakos turinčius kriterijus ir skyrė pareiškėjui ženkliai mažesnę nei pradinis vidurkis baudą (2 500 Lt). Tarnyba, skirdama baudą pareiškėjui, atsižvelgė į visų aplinkybių visumą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Konkurencijos taryba atsiliepime (II t., b. l. 9–10) prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Nurodė, kad Konkurencijos taryba pagal kompetenciją nagrinėja Reklamos įstatymo 5 ir 6 straipsnių pažeidimus. Taip pat pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 6 dalį vertina, ar reklama turi Įstatymo 7 straipsnio 1–21 punktuose numatytų nesąžiningos komercinės veiklos požymių. Konkurencijos taryba 2014 m. spalio 28 d. priėmė nutarimą „Dėl UAB „Natural Pharmaceuticals“ skleistos maisto papildo „OmegaMarine Forte+“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“. Tuo tarpu, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nutarimas bei jame nustatytos aplinkybės nėra susijusios su Konkurencijos tarybos atliktu tyrimu. Konkurencijos taryba neturi kompetencijos nagrinėti Įstatymo numatytų pažeidimų, įskaitant 3 straipsnio 1 dalį, bei skirti už juos sankcijas, kadangi tai Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencija.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Maisto papildų gamintojų asociacija atsiliepime (II t., b. l. 8) nurodė, kad dėl pareiškėjo skundo palieka spręsti teismo nuožiūra.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 13 d. sprendimu (II t., b. l. 34–41) pareiškėjo UAB „Natural Pharmaceuticals“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, jog Nutarime konstatuojama, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kadangi bendrovės veikla laikytina nesąžininga pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Nutarime nurodomos faktinės aplinkybės, buvusios pagrindu pripažinti pareiškėją padarius įstatymo pažeidimą. Nurodyta, kad pareiškėjas vartotojams pateiktoje informacijoje akcentuoja galimybę įsigyti produkciją (maisto papildo „OmegaMarine Forte+“ pakuotę) metams net 43 proc. pigiau, sutaupant 265,50 Lt. Informacijoje buvo nurodyta, kad už pirmą mėnesį vartotojui reikės mokėti tik 14,95 Lt vietoj 49,95 Lt, o likusius 11 mėnesių tik po 29,90 Lt. Komerciniame pasiūlyme dėl metinės prenumeratos nenurodyta galutinė kaina, kurią vartotojui teks sumokėti už 12 mėnesių, akcentuojama, kad išlaidos dienai sudarys tik 0,96 Lt. Tarnyba konstatavo, kad toks pasiūlymas sudaro klaidingą įspūdį, jog pasiūlymo kaina nedidelė ir itin patraukli. Nutarime nurodyta, kad vartotojams, užsisakiusiems metinę maisto papildų pakuotę, sąskaitos siunčiamos dalimis kas mėnesį, o užsakytas papildų kiekis siunčiamas vienu metu. Nurodoma, kad atsižvelgiant į šią aplinkybę, pareiškėjas turėjo pareigą vartotojams nurodyti esminę informaciją – galutinę produkto kainą, tačiau šios informacijos nepateikė. Konstatuota, kad informacija apie galutinę metinės pakuotės kainą, kurią pareiškėjas pradėjo teikti tik Tarnybai pradėjus tyrimą, siunčiama ne iš karto su pirma papildų pakuote, o tik praėjus 14 dienų grąžinimo terminui su pirma sąskaita. Už konstatuotą pažeidimą pareiškėjui skirta 2 500 Lt bauda. Teismas nustatė, kad Tarnyba 2014 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 12NKV-23 pradėjo tyrimą pareiškėjo UAB „Natural Pharmaceuticals“ atžvilgiu dėl galimo Įstatymo pažeidimo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo naudojamuose komerciniuose pasiūlymuose įsigyti siuntinį su „OmegaMarine Forte+“ nurodoma, kad pirmąjį mėnesį vartotojui reikės mokėti tik 14,95 Lt, o likusius mėnesius tik po 29,90 Lt, nurodoma bendra 265,50 Lt nuolaidos suma litais (nacionalinė valiuta galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.), tačiau galutinė kaina nei iki nuolaidos taikymo, nei po nuolaidos pritaikymo nėra nurodoma. Atitinkamai vartotojas turi pats paskaičiuoti galutinę produkto kainą tam, kad galėtų spręsti dėl pasiūlymo priėmimo ir sandorio sudarymo. Šalys skirtingai vertina pareiškėjo komercinį pasiūlymą, nors Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje suformuota komercinio pasiūlymo samprata nekelia abejonių, kad komerciniame pasiūlyme turi būti nurodyta produkto kaina, ir (arba) standartinio vieneto kaina nurodoma tokiu būdu, kuris yra įprastas informacijos perdavimo priemonėms, ir taip suteikia vartotojui galimybę pirkti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad komerciniame pasiūlyme nurodydavo bendrą galutinę (metinę) produkto kainą. Teismas, vertindamas į bylą pateiktą komercinio pasiūlymo formą, susidedančią iš dviejų lapų, darė išvadą, kad pirmajame lape, nenurodant galutinės produkto kainos, yra išdėstytas konkretus komercinis pasiūlymas. Šio pasiūlymo kairėje pusėje vartotojui nurodoma, kad „Įvertinkite specialų mūsų pasiūlymą, kurio esmė nurodyta dešinėje apatinėje šio lapo dalyje esančiame nuolaidų kupone. Išsamiai išdėstytą pasiūlymą rasite prie šios siuntos pridėtame lankstinuke“, todėl atsakovas teisingai įvertino, kad pirmajame ginčo komerciniame pasiūlyme nėra nurodyta bendra metinė mokėtina produkto kaina. Teismas pridėtinį lankstinuką pavadinimu „Tvarka ir sąlygos“ vertino kitu pasiūlymu, kadangi jis nėra tapatus pirmajam: nėra duomenų apie nemokamai gaunamą elektroninį termometrą, išdėstytos sąlygos produkto grąžinimui, sudarytos sutarties tęsimui ir kt., kuriame jau yra įvardinta metinė produkto kaina. Be to, skundžiamame Nutarime nurodyta, kad tik Tarnybai pradėjus tyrimą, sutarties sąlygos buvo pakoreguotos įtraukiant informaciją apie galutinę pasiūlymo kainą, o pareiškėjas šios aplinkybės nenuginčijo.
Teismui pateikta UAB „Kaunas Communication Centre“ 2014 m. rugsėjo 12 d. pažyma apie atliktą gyventojų apklausą telefonu, tačiau teismas darė išvadą, kad pažymoje nurodyti užduoti klausimai ir atsakymai į juos neatspindi ginčo esmės ir nagrinėjamų aplinkybių visumos, telefonu negalėjo būti pateikta ir vaizdinė medžiaga, taipogi užduodant tokius klausimus telefonu akivaizdu, kad juos reikėjo gyventojams ir paaiškinti, ir patikslinti.
Produkto platinimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.335 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad pardavėjas iki sutarties sudarymo privalo naudojamomis ryšio priemonėmis pateikti pirkėjui tinkamą informaciją, kurioje privalo būti nurodyta daikto pardavimo kaina. Pareiškėjo paaiškinimai, kad įstatymas nedraudžia nurodyti kainą mokėtiną kas mėnesį per vienerius metus, galėtų būti priimtini kaip nepažeidžiantys vartotojo teisių, jeigu komerciniame pasiūlyme būtų aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta bendra galutinė mokėtina kaina, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, nenurodydamas komerciniame pasiūlyme bendros produkto „OmegaMarine Forte+“ pakuotės kainos, pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y. teikiant pasiūlymą atlikti klaidinantys veiksmai – apgaulingos informacijos pateikimas arba tokios informacijos, kuri nors faktiškai ir tiksli, tačiau dėl vieno arba kelių šioje dalyje išvardytų elementų apgauna arba gali apgauti vidutinį vartotoją. Tokie veiksmai atliekami pateikiant pasiūlymą (įskaitant ir bendrą pristatymą), kuriuo vartotojas gali būti arba yra skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs, 4 punkte nurodyta, kad klaidinantys veiksmai gali būti atliekami nurodant produkto kainą ar jos apskaičiavimo būdą arba ypatingą kainos pranašumą. Nagrinėjamu atveju Nutarime ir nurodyta, kad faktinę pažeidimo sudėtį sudaro pareiškėjo veiksmai teikiant metinės maisto papildų pakuotės užsakymo pasiūlymą. Todėl šiuo atveju neturi reikšmės, kaip kainą ir kitas sąlygas pareiškėjas aiškino vartotojui jau sudarius sutartį, užsakius produktą, o juo labiau, pateikus apmokėjimui sąskaitą. Galimybė atsisakyti sandorio nekeičia konstatuoto pažeidimo kvalifikavimo, nes pažeidimą sudaro klaidinantys veiksmai iki sandorio sudarymo. Nagrinėjamu atveju taip pat būtina atsižvelgti į vidutinio vartotojo sąvoką ir jos aiškinimą formuojant teismų praktiką. Teismas vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 13 dalies, 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 3 punkto nuostatomis. Šiuo atveju nenurodyta galutinė produkto kaina, o pagal pateikto pasiūlymo turinį, galutinės kainos apskaičiavimas, nėra labai paprastas, jis reikalauja aktyvių veiksmų ir tam tikrų gebėjimų. Iš nurodyto teisinio reguliavimo daroma išvada, kad pažeidimui konstatuoti nereikia nustatyti jokio konkretaus vartotojo suklaidinimo atvejo, tačiau būtina įvertinti situaciją vidutinio vartotojo galimu požiūriu į komercinį pasiūlymą, t. y. dėl tokio pobūdžio bylose vertinamų įrodymų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad veiksmai, kurie neatitiko profesinio atidumo reikalavimo, neturi būtinai sukelti atitinkamas pasekmes, t. y. neprivalo iš esmės iškreipti vartotojų ekonominio elgesio, nes tam, kad būtų galima konstatuoti tokio pobūdžio įtaką vartotojų ekonominiam elgesiui, užtenka nustatyti tokios įtakos galimybę. Nėra būtina, kad būtų sudarytas bent vienas sandoris, kurio vartotojas kitomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1684/2010; 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-284/2012; 2013 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-90/2013, 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1723/2013). Šiuo atveju pakanka, kad Tarnyba nustatė pažeidimo mastą – išsiųstų pasiūlymų skaičių, pagal juos padarytų užsakymų skaičių.
Taip pat teismas vadovavosi teismų praktikoje suformuotu vidutinio vartotojo sąvokos aiškinimu. Vidutinis vartotojas suprantamas kaip tam tikras standartas, hipotetinis visų vartotojų (ar tam tikros vartotojų grupės) vidurkis, kuriuo remiantis vertinama, ar pateikta informacija, atsižvelgiant į jos turinį bei pateikimo aplinkybes, gali klaidinti vidutinį vartotoją ir paveikti jo ekonominį elgesį. Vidutinio vartotojo atidumo laipsnis konkrečiomis prekių ar paslaugų savybėmis gali būti skirtingas atsižvelgiant į tam tikras prekių ar paslaugų rūšis ar kategorijas, tačiau ekonominis vidutinio vartotojo elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę ar paslaugą, jos savybes, kainą ir pan. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, teikdamas komercinį pakuotės užsakymo pasiūlymą, akcentavo tokius skaičius, kaip 43 procentų nuolaidą, 265,50 Lt sutaupymo galimybę, mokėjimą už pirmą mėnesį tik 14,95 Lt vietoj 49,95 Lt, o likusius mėnesius tik po 29,90 Lt, išlaidas per dieną, sudarančias 0,96 Lt, o toks pasiūlymas galėjo vartotojui sudaryti apgaulingą įspūdį, kad produktą jis gali įsigyti itin pigiai. Taip pateikiant pasiūlymą, nenurodyta nei buvusi bendra produkto kaina, nei sumažinta kaina, tuo tarpu nebūtinai vidutinis vartotojas užsiims skaičiavimais ir lyginimais, vartotoją sudaryti sandorį gali paskatinti būtent pasiūlyme nurodyti skaičiai, rodantys nuolaidos dydį, kainą per dieną, kainą per mėnesį (pirmą ir kitus 11 mėnesių), neįvertinus pakuotės, perkamos metams, bendros kainos.
Todėl teismas vertino, kad nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą Tarnybai konstatuoti, kad pareiškėjas pažeidė Nutarime nurodytas Įstatymo nuostatas. Dėl to nebuvo pagrindo panaikinti skundžiamą Nutarimą, šioje dalyje skundas atmestas kaip nepagrįstas.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 13 straipsnio 1, 3–6 dalių, nuostatomis. Teismas vertindamas atsakovo sprendimą ir motyvus dėl 2500 Lt baudos skyrimo pareiškėjui, darė išvadą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba svarstydama dėl konkretaus baudos dydžio skyrimo atsižvelgė į Įstatymu nustatytą skirtinos baudos minimumo ir maksimumo vidurkį (15 500 Lt), atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įvertino nurodytus konkrečiam baudos dydžiui įtakos turinčius kriterijus ir skyrė pareiškėjui ženkliai mažesnę nei pradinis vidurkis baudą (2 500 Lt). Buvo atsižvelgta į visų aplinkybių visumą. Tarnyba atsižvelgė į tai, kad UAB „Natural Pharmaceuticals“ vykdoma nesąžininga komercinė veikla atitinka Įstatymu draudžiamos nesąžiningos komercinės veiklos pobūdį, nurodė, kad konstatuoti klaidinantys veiksmai dėl produkto kainos ar jos apskaičiavimo būdo ir ypatingo kainos pranašumo, t. y. pažeidimo pobūdis, nuo kurio turi priklausyti sankcijos dydis. Vertindama pažeidimo mastą, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsižvelgė į tai, jog metinių maisto papildų „OmegaMarine Forte+“ pasiūlymų buvo išsiųsta 26 546, o minėtu pasiūlymu pasinaudojo 3 626 vartotojai. Atsakovas taip pat atsižvelgė į tai, kad UAB „Natural Pharmaceuticals“ maisto papildus platina ryšio priemonėmis, todėl veikla buvo vykdoma tiek didžiausiuose miestuose, tiek įvairiuose miesteliuose visoje Lietuvoje. Vertindamas pažeidimo trukmę, atsakovas atsižvelgė į tai, kad veikla buvo vykdoma nuo 2013 m. spalio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d. Teismas, vertindamas Nutarime nurodytą pažeidimo trukmę, atsižvelgė ir į tai, kad bendrovė įregistruota Juridinių asmenų registre 2013 m. liepos 4 d., t. y. maždaug po trijų mėnesių po įregistravimo pradėjo nesąžiningą komercinę veiklą. Atsakovas atsižvelgė į tai, kad bendrovė Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad UAB „Natural Pharmaceuticals“ vykdant tyrimą bendravo geranoriškai ir pateikė visą prašomą medžiagą, reikalingą išsamiam tyrimui atlikti. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Paskirtoji bauda, įvertinus galimybę skirti baudą nuo 1 000 Lt iki 30 000 Lt, yra artima minimaliai, todėl, atsižvelgiant į atsakovo įvertintą pažeidimo trukmę, pažeidimo pobūdį ir mastą, tokia bauda nelaikytina neproporcingai didele. Todėl daryta išvada, kad ginčo nutarimu pareiškėjui skirta bauda yra teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Teismui netenkinus pareiškėjo skundo, netenkinamas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis).
III.
Pareiškėjas UAB „Natural Pharmaceuticals“ apeliaciniu skundu (II t., b. l. 47–56) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Pareiškėjas nurodo, kad norint konstatuoti, kad yra padarytas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas, kai komercinė veikla laikytina nesąžininga pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, turi būti aiškiai nustatyta, kad pateikiama produkto kaina ar jos apskaičiavimo būdas apgauna arba gali apgauti pakankamai informuotą, protingai atidų ir apdairų vartotoją. Teismas savo sprendime nenurodė kaip vartotojas šiuo atveju yra apgaunamas. Pažymi, kad analizuojamu atveju nėra nutylėta ar apgauta nei dėl mėnesių skaičiaus, nei dėl mėnesinių įmokų dydžio. Akivaizdu, kad informuotas, protingai atidus ir apdairus asmuo suvokia, kad vieneri metai turi 12 mėnesių bei 365 dienas. Teismas padarydamas išvadą, kad toks pasiūlymas galėjo vartotojui sudaryti apgaulingą įspūdį, kad produktą gali įsigyti itin pigiai, net nebando aiškinti bei motyvuoti kodėl teismo vertinimu vartotojui tokiu atveju sudaromas apgaulingas įspūdis ir kur konkrečiai pateiktame pasiūlyme yra apgaunamas vartotojas.
Atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pažeidimai, numatyti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje bei 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte, yra konstatuojami, kai vartotojams realiai suteikiama klaidinga/apgaunanti informacija ar kažkokia informacija apskritai nepateikiama ir vartotojas yra realiai apgaunamas dėl produkto kainos.
Analizuojamu atveju UAB „Natūrai Pharmaceuticals“ savo pasiūlyme aiškiai nurodė, kad už metinę maisto papildų „OmegaMarine Forte+“ pakuotę pirmą mėnesį vartotojui reikės mokėti tik 14,95 Lt vietoj 49,95 Lt, o likusius 11 mėnesių tik po 29,90 Lt <...> vartotojo išlaidos per dieną sudarys tik 0,96 Lt – iš pateiktos informacijos niekaip neįmanoma interpretuoti, kad pakuotės kaina yra kitokia nei yra iš tiesų nurodyta. Teismas nenurodė, kaip klaidingai vartotojas galėjo interpretuoti šią informaciją ir kaip galėjo suklysti. Bendrovė produkto kainą nurodė išskaidytą mėnesiais tuo tikslu, kad vartotojai moka mėnesines įmokas. Analizuojamu atveju norint sužinoti galutinę pasiūlymo kainą jokių aktyvių veiksmų vartotojui imtis nėra būtina, jei vartotojas suvokia bei žino, kad vieneri metai turi 12 mėnesių bei 365 dienas, o informuotas, protingai atidus ir apdairus asmuo neabejotinai tai žino ir supranta.
Atkreipia dėmesį, kad į bylą buvo pateiktos sąskaitos faktūros (kurių kitoje pusėje nurodyta „Terminai ir sąlygos“), kurios buvo siunčiamos konkretiems vartotojams nagrinėjamos akcijos vykdymo metu tai yra laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d., o ne lankstinukas pavadinimu „Tvarka ir sąlygos“ kaip kad nurodo teismas. Teismo išvada apie tai, jog pridėtą lankstinuką pavadinimu „Tvarka ir sąlygos“ vertina kitu pasiūlymu, kadangi jis nėra tapatus pirmajam, nes nėra duomenų apie nemokamai gaunamą elektroninį termometrą – neatitinka byloje esančių akivaizdžių įrodymų.
Dėl byloje pateiktos UAB „Kaunas Communication Centre“ 2014 m. rugsėjo 12 d. pažymos apie atliktą gyventojų apklausą telefonu, pažymi, jog jei respondentams buvo visiškai aiški galutinė metinė pasiūlymo kaina, minėtus teiginius jiems nurodžius telefonu tai darytina logiška bei pagrįsta išvada, kad vartotojams gavusiems šiuos teiginius vaizdinėje medžiagoje jiems šie teiginiai bus dar aiškesni nei pateikta informacija telefonu.
Teigia, kad jei analizuojamu atveju ir buvo padarytas formalus pažeidimas – naujai įsteigtai įmonei neabejotinai turėjo būti suteikta metodinė pagalba, konsultacijos, o ne iš karto taikoma kraštutinė priemonė – skiriama 2 500 Lt bauda. Toks Tarnybos elgesys neabejotinai neatitinka protingumo, teisingumo principų, pažeidžia metodinės pagalbos teikimo principą. Atkreipia dėmesį, kad Tarnyba tyrimą pradėjo gavusi ne vartotojo skundą, bet Maisto papildų gamintojų asociacijos pranešimą. Teismas, spręsdamas dėl padaryto pažeidimo mažareikšmiškumo, visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog sukalkuliuota metinės maisto papildų „OmegaMarine Forte+“ pakuotės kaina vartotojams buvo pateikiama kartu su metine maisto papildų OmegaMarine Forte+ pakuote ir vartotojas turėjo dar galimybę per 14 dienų atsisakyti sudarytos sutarties bei grąžinti produktą Bendrovei. Teismas tinkamai neįvertino bei neatsižvelgė į tai, jog Bendrovė Įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą, vykdant tyrimą bendravo geranoriškai ir pateikė visą prašomą medžiagą, bei tai, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 64–69) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui.
Pažymi, jog priešingai, nei teigia pareiškėjas apeliaciniame skunde, šiuo konkrečiu atveju vartotojas, kuris nori sužinoti komercinio pasiūlymo kainą, privalo imtis aktyvių veiksmų – vartotojas turi suskaičiuoti mėnesio įmokas, kad sužinotų tikslią UAB „Natural Pharmaceuticals“ teikiamo komercinio pasiūlymo kainą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 70–71) prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. 12NKV-72, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjas UAB „Natural Pharmaceuticals“ pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kadangi bendrovės veikla laikytina nesąžininga pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą, ir pareiškėjui paskirta 724,05 Eur (2 500 Lt) bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, 2014 m. kovo 3 d. nutarimu Nr.12NKV-23 (I t., b. l. 112–119) pradėjusi tyrimą pareiškėjo UAB „Natural Pharmaceuticals“ atžvilgiu dėl galimo Įstatymo pažeidimo (I t., b. l. 112–119), ginčijamame 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarime Nr. 12NKV-72 (I t., b. l. 14–26), motyvuodama savo sprendimą kvalifikuoti pareiškėjo veiką pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nurodo, kad jis vartotojams pateikiamoje informacijoje akcentuoja galimybę įsigyti produkciją metams net 43 proc. pigiau, t. y. 265,50 Lt. Komerciniuose pasiūlymuose įsigyti siuntinį su „OmegaMarine Forte+“ nurodo, kad pirmąjį mėnesį vartotojui reikės mokėti tik 14,95 Lt, o likusius mėnesius – tik po 29,90 Lt, galutinės kainos, kurią vartotojui iš viso teks sumokėti per 12 mėnesių laikotarpį, nenurodo, tačiau akcentuoja, kad vartotojo išlaidos dienai sudarys tik 0,96 Lt, sudarant klaidingą įspūdį, jog pasiūlymo kaina nedidelė ir itin patraukli. Šioje nutarimo dalyje taip pat pažymima: pareiškėjo pateikiamoje informacijoje nėra nurodoma siūlomo įsigyti produkto metinės prenumeratos kaina, todėl vartotojas, kuris nori sužinoti komercinio pasiūlymo kainą, privalo imtis aktyvių veiksmų; bendrovės komercinio pasiūlymo forma, nurodant tik mėnesio įmokų kainas, gali sudaryti klaidingą įspūdį, jog metinė maisto papildų prenumeratos paketo kaina nėra didelė. Pareiškėjas turi pareigą vartotojams nurodyti esminę informaciją – galutinę produkto kainą, tačiau šios informacijos nepateikė; informacija, susijusi su produkto kaina, yra esminė vartotojui. Jei komercinės veiklos subjektas nesuteikia informacijos apie galutinę produkto kainą arba apskaičiavimo būdą, vartotojui nesudaroma galimybė priimti informacija paremto sprendimo dėl sandorio; UAB „Natural Pharmaceuticals“ pateikiama komercinio pasiūlymo forma, nenurodant konkrečios pinigų sumos, kurią vartotojui reikės sumokėti per metus, pagrįstai galėjo paskatinti vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio sudarymo, kurio esant kitoms aplinkybėms (neišdėstant kainos dalimis kas mėnesį arba dieną, bet nurodant tikslią metinės prenumeratos kainą) vartotojas nesudarytų.
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Tarnyba pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Nutarime nurodytas Įstatymo nuostatas, nuobauda parinkta tinkamai, paskirtoji bauda nelaikytina neproporcingai didele, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visuma nesudaro pagrindo teigti, kad Nutarime nurodoma pareiškėjo veikla laikytina nesąžininga komercine veikla Įstatymo prasme, o juo labiau – kad ji atitinka Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų klaidinančių veiksmų apibūdinimą: Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo, priimto, pažymėtina, įgyvendinant 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“), be kita ko, nustato, kad: nesąžininga komercinė veikla draudžiama (Įstatymo 3 str. 1 d.). Komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir: 1) iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, arba 2) iš esmės iškreipia, arba gali iš esmės iškreipti vartotojų grupės vidutinio nario ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę (Įstatymo 3 str. 2 d.). Nesąžininga komercinė veikla dažniausiai pasireiškia kaip klaidinanti arba agresyvi. Nesąžininga komercine veikla laikoma ir kita komercinė veikla, kuri atitinka Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus (Įstatymo 3 str. 3 d.). Klaidinančia komercine veikla yra klaidinantys veiksmai arba klaidinantis informacijos neatskleidimas (Įstatymo 3 str. 4 d.). Įstatymo 7 straipsnyje nurodyti klaidinančios komercinės veiklos, kurios nereikia įrodinėti, atvejai, t. y. pateikiami komercinės veiklos, kuri preziumuojama esant klaidinančia, pasireiškimo apibūdinimai, tuo tarpu, kokie veiksmai šio Įstatymo prasme taip pat gali būti laikomi klaidinančiais, nustato Įstatymo 5 straipsnis, o kokie – klaidinančiu informacijos neatskleidimu, nustato Įstatymo 6 straipsnis.
Šio Įstatymo prasme klaidinantys veiksmai – apgaulingos informacijos pateikimas arba toks informacijos, kuri nors ir faktiškai tiksli, tačiau dėl vieno arba kelių Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų elementų – produkto egzistavimo arba pobūdžio; pagrindinių produkto savybių, pavyzdžiui, prieinamumo, naudingumo, pavojingumo, atlikimo, sudėties, priedų, pagalbos ir skundų nagrinėjimo vartotojui įsigijus produktą, pagaminimo ar pateikimo metodo ir datos, pristatymo, tinkamumo paskirčiai, vartojimo (naudojimo) sąlygų, kiekio, techninių reikalavimų, geografinės arba komercinės kilmės, rezultatų, kurių galima tikėtis jį vartojant (naudojant), arba produkto bandymų ar patikrų rezultatų; komercinės veiklos subjekto įsipareigojimų, komercinės veiklos tikslų ir produkto pardavimo būdų, pareiškimo arba žymens, susijusio su komercinės veiklos subjekto ar produkto tiesioginiu ar netiesioginiu rėmimu arba produkto patvirtinimu ir kt. (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu atveju – produkto kainos ar jos apskaičiavimo būdo arba ypatingo kainos pranašumo) – apgauna arba gali apgauti vidutinį vartotoją, pateikimas (įskaitant bendrą pristatymą), kuriuo vartotojas gali būti ar yra skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs (Įstatymo 5 str. 1 d. (2013 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XII-628 redakcija)). Klaidinančiais veiksmais taip pat laikoma komercinė veikla, kuri skatina arba gali paskatinti vidutinį vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Tokia veikla apima: 1) produkto rinkodarą, įskaitant lyginamąją reklamą, kurioje produktas painiojamas su kitais produktais, prekių ženklais, komercinės veiklos subjekto pavadinimais ar kitais žymenimis su skiriamaisiais požymiais; 2) komercinės veiklos subjekto įsipareigojimų, įtvirtintų elgesio kodeksuose, kurių komercinės veiklos subjektas įsipareigojo laikytis, nesilaikymą, jeigu tokie įsipareigojimai nėra tik siekiamybė, jų laikymąsi galima patikrinti ir jeigu komercinės veiklos subjektas, užsiimdamas komercine veikla, nurodo, kad yra saistomas tokio kodekso (Įstatymo 5 str. 2 d. (2013 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XII-628 redakcija)).
Atsižvelgiant į šios normos dispoziciją, teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad komercinės veiklos subjekto veiksmai galėtų būti kvalifikuojami kaip klaidinantys pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą, be kita ko, turi būti nustatyta, kad vartotojas gali būti ar yra skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs, t. y. sprendimą dėl vartotojo ekonominiams interesams prieštaraujančio sandorio.
Tuo tarpu, atsižvelgiant į informacijos perdavimo priemonių ribotumą, klaidinančiu informacijos neatskleidimu laikomi tokie veiksmai, dėl kurių vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis jis nebūtų priėmęs: 1) esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, neatskleidimas arba 2) esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, nuslėpimas ar jos pateikimas neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku, arba 3) komercinės veiklos tikslo, jeigu jis neaiškus pagal kitas aplinkybes, neatskleidimas (Įstatymo 6 str. 1 d.). Jeigu vykdant komercinę veiklą informacijai perduoti naudojamos informacijos perdavimo priemonės yra ribotos apimties arba laiko atžvilgiu, sprendžiant, ar informacija buvo neatskleista, turi būti atsižvelgiama į šį ribotumą ir kitas priemones, kurių komercinės veiklos subjektas ėmėsi siekdamas, kad informacija būtų prieinama vartotojams kitais būdais (Įstatymo 6 str. 2 d.). Jeigu neaišku pagal kitas aplinkybes, esmine laikoma ši komercinio pasiūlymo informacija: 1) pagrindinės produkto savybės (kiek tai tikslinga naudojamų informacijos perdavimo priemonių ir produkto atžvilgiu); 2) komercinės veiklos subjekto buveinės, gyvenamosios vietos ar prekybos vietos adresas ir vardas, pavardė ar pavadinimas ir, jei reikia, komercinės veiklos subjekto, kurio vardu jis veikia, buveinės, gyvenamosios vietos ar prekybos vietos adresas ir vardas, pavardė ar pavadinimas; 3) galutinė produkto kaina arba apskaičiavimo būdas (jeigu dėl produkto pobūdžio ši kaina pagrįstai negali būti apskaičiuota iš anksto), galimos papildomos vartotojo išlaidos, pristatymo ar pašto išlaidos arba informacija apie tai, kad gali tekti patirti tokių papildomų išlaidų (jeigu šios išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti apskaičiuotos iš anksto); 4) apmokėjimo, pristatymo, komercinės veiklos vykdymo ir skundų nagrinėjimo tvarka, jeigu ji skiriasi nuo profesinio atidumo reikalavimų; 5) jeigu suteikiama teisė vienašališkai nutraukti sandorį arba jo atsisakyti, – informacija apie šios teisės buvimą. (Įstatymo 6 str. 3 d., 2013 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XII-628 redakcija). Taigi tam, kad komercinės veiklos subjekto veiksmai galėtų būti kvalifikuojami kaip klaidinantis informacijos neatskleidimas, be kita ko, turi būti nustatyta, kad vartotojas gali būti ar yra skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs, t. y. sprendimą dėl vartotojo ekonominiams interesams prieštaraujančio sandorio.
Kadangi nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš Nutarimo turinio, atsakovas teigia pareiškėją turėjus, tačiau neįvykdžius pareigos vartotojams nurodyti esminę informaciją – galutinę produkto kainą, dėl ko vartotojai buvo ar galėjo būti skatinami priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jie kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmę, t. y. vykdžius veiklą, kuri pagal savo požymius labiau atitinka ne Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų klaidinančių veiksmų, o Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis 2 punkte numatyto klaidinančio informacijos neatskleidimo apibūdinimą, galima teigti, kad pareiškėjo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti kaip klaidinantys pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
Kita vertus, tam, kad klaidinantys veiksmai arba klaidinantis informacijos neatskleidimas galėtų būti laikomi klaidinančia komercine veikla Įstatymo prasme, visais atvejais turi būti nustatyta, kad ja yra ar gali būti daroma žala vartotojo ekonominiams interesams: kaip numatyta Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje, šis įstatymas netaikomas komercinei veiklai, kuri pažeidžia tik konkuruojančiųjų komercinės veiklos subjektų interesus arba yra susijusi tik su komercinės veiklos subjektų sandoriais. Pažymėtina, kad Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos, kurią įgyvendinant ir priimtas šis Įstatymas, preambulės 8 konstatuojamoje dalyje pažymima, kad „<...Ši direktyva tiesiogiai gina vartotojo ekonominius interesus nuo nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu. Tuo būdu ji taip pat netiesiogiai gina teisėtą verslą nuo jo konkurentų, kurie nesilaiko šios direktyvos taisyklių, ir taip užtikrina sąžiningą konkurenciją šia direktyva derinamose srityse. Suprantama, kad yra ir kitokia komercinė veikla, kuri, nors nekenkia vartotojams, gali pakenkti konkurentams ir verslo klientams. Komisija turėtų atidžiai išnagrinėti Bendrijos veiksmų, nepatenkančių į šios direktyvos taikymo sritį, poreikį nesąžiningos konkurencijos srityje ir, jeigu reikia, pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, apimančio šiuos kitus nesąžiningos konkurencijos aspektus. ...>“.
Nors, kaip galima suprasti iš Nutarimo turinio, atsakovas pareiškėjo veiklos priešingumą vartotojo ekonominiams interesams sieja su pareiškėjo veiksmais – galutinės kainos neatskleidimu, dėl kurių vartotojas gali būti ar yra skatinamas sudaryti sandorį, kurio jis, informacijai apie kainą esant atkleistai, nebūtų sudaręs, t. y. iš esmės teigia, kad pareiškėjo vartotojams teikto pasiūlymo kaina mažų mažiausiai nėra nei nedidelė, nei itin patraukli, tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (duomenų apie tokio pat, analogiško ar panašaus savo savybėmis produkto rinkos kainą pasiūlymo teikimo metu) byloje nėra, atsakovas jų nerinko, nors, siekiant patraukti atsakomybėn už nesąžiningos komercinės veiklos vykdymą, jam tenka pareiga surinkti pažeidimo faktą patvirtinančius duomenis, kuriais grindžiamas nutarimas (Įstatymo 21 str. 2 d. 5 p). Pažymėtina, kad nors ginčijame Nutarime atsakovas pažymėjo, „<...> jog UAB „Natural Pharmaceuticals“ atstovas bylos nagrinėjimo metu pažymėjo, kad parduoti produktą metams už daugiau nei 500 Lt būtų neįmanoma, todėl vartotojams teikia pasiūlymą maisto produktus įsigyti metams su 43 % nuolaida. <...>“, iš to paties Nutarimo dalies, kurioje nurodomi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos posėdyje šalių pasisakymai (nutarimo 9 psl.), negalima daryti tokio apibendrinimo: čia užfiksuota, kad pareiškėjo atstovas nurodė, kad „<...> produktai už kainą be nuolaidos perduodami nuo 2012 m., siunčiant prekes kas mėnesį, o jei vartotojas nusprendžia įsigyti prekių visiems metams, tada jam suteikiama nuolaida. Bendrovė mano, kad parduoti produktą metams už daugiau nei 500 Lt nebūtų įmanoma, taigi bendrovė produktus parduoda trimis būdais – mažoje pakuotėje, vidutinėje pakuotėje arba didelėje metinėje pakuotėje. <...>“.
Kadangi atsakovas neįrodė esant pažeidimo, už kurio padarymą reiškėjui skirta bauda, sudėties objektyviosios pusės elemento, t. y. kad nutarime nurodoma pareiškėjo veikla vartotojas gali būti ar yra skatinamas priimti sprendimą dėl jo ekonominiams interesams prieštaraujančio sandorio, Įstatymo 16 straipsnyje numatyti terminai, kuriais atsakovas turėjo ištirti ir priimti sprendimą dėl nutarime minimų atsakovo veiksmų, yra pasibaigę, Nutarimas naikinamas.
Kadangi nutarimas naikinamas nenustačius pažeidimo, už kurį pareiškėjas patrauktas atsakomybėn už nesąžiningos komercinės veiklos vykdymą, sudėties, kiti ginčo šalių atsiliepimuose nurodyti argumentai dėl ginčijamo Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo / neteisėtumo ir nepagrįstumo, nėra reikšmingi, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.
Pažymėtina, kad atsakovui toliau vykdant veiklą, kuri gali būti vertinama kaip nesąžininga komercinė veikla, šis teismo sprendimas nėra kliūtis patraukti atsakovą atsakomybėn pagal Įstatymą.
Kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje surinkti duomenys patvirtina pareiškėjui pažeidus Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jo vykdyta komercinė veikla laikytina klaidinančia pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte pateiktą apibūdinimą, nėra pagrįsta, apeliacinis skundas yra tenkinamas, ginčijamas sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas yra tenkinamas.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis, be kita ko, turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, prašymai dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, spręstini pirmosios instancijos teisme (pvz., 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2390/2011). Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ar priima naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011).
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 100 Lt (28,96 Eur) žyminio mokesčio už skundą pirmosios instancijos teismui (I t., b. l. 9) ir 14 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Kitų išlaidas patvirtinančių dokumentų byloje nėra pateikta. Taigi, pareiškėjui priteistina 42,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokėjus žyminį mokestį.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Natural Pharmaceuticals“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Natural Pharmaceuticals“ skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 12NKV-72.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Natural Pharmaceuticals“ iš atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 42,96 Eur (keturiasdešimt du eurus, devyniasdešimt šešis centus) žyminio mokesčio.
Sprendimas neskundžiamas.