Pagėgių savivaldybės taryba

sprendimas

DĖL VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS „PAGĖGIŲ PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRAS“ ĮSTATŲ PATVIRTINIMO

2023 m. gruodžio 20 d. Nr. T-210

Pagėgiai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, 28 straipsnio 1 punktu, 29 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir atsižvelgdama į viešosios įstaigos „Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centras“ 2023 m. spalio 24 d. raštą Nr. 116 „Dėl VšĮ „Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centras“ įstatų patvirtinimo“, Pagėgių savivaldybės taryba

n u s p r e n d ž i a:

1.  Patvirtinti VšĮ „Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centras“ įstatus (pridedama).

2.  Įgalioti VšĮ „Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centras“ direktorių pasirašyti šio sprendimo 1 punkte nurodytos įstaigos įstatus ir įregistruoti juos Juridinių asmenų registre bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su įstatų įregistravimu.

3.  Sprendimą paskelbti Teisės aktų registre ir Pagėgių savivaldybės interneto svetainėje www.pagegiai.lt.

Pagėgių savivaldybės tarybos narys,

pavaduojantis savivaldybės merą                                                                  Gintautas Stančaitis

PATVIRTINTA

Pagėgių savivaldybės tarybos

2023 m. gruodžio 20 d.

sprendimu Nr. T-210

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS „PAGĖGIŲ PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRAS‘‘

ĮSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Viešoji įstaiga „Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centras“ (toliau - Įstaiga) yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) viešoji įstaiga, įsteigta iš valstybės turto ir lėšų, teikianti jos įstatuose nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal sutartis su užsakovais.

2. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos medicinos ir higienos normomis, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu ir kitais įstatymais, Lietuvos medicinos ir higienos normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos  sveikatos apsaugos ministro (toliau – Sveikatos apsaugos ministras) įsakymais, šiais įstatais, savininko (dalininkų) sprendimais ir kitais teisės aktais.

3. Įstaigos pavadinimas: Viešoji įstaiga „Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centras“.

4. Įstaigos teisinė forma: Viešoji įstaiga.

5. Įstaigos buveinė: Jaunimo g. 6, Pagėgiai, Lietuvos Respublika.

6. Įstaigos savininkė (dalininkė) yra Pagėgių savivaldybė, kodas 188746659 (toliau – Savininkas). Pagėgių savivaldybės, kaip įstaigos savininkės, teises ir pareigas Įstaigoje įgyvendina Pagėgių savivaldybės taryba.

7. Įstaiga pagal savo prievoles atsako tik jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Įstaiga neatsako pagal dalininko (savininko) prievoles, o dalininkas (savininkas) neatsako pagal įstaigos prievoles, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.

8. Įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

9. Įstaigos veiklos laikotarpis neribotas.

10. Įstaiga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo anspaudą, sąskaitas bankuose.

II SKYRIUS

ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR SRITYS

11. Pagrindinis Įstaigos veiklos tikslas – gerinti Pagėgių savivaldybės gyventojų sveikatą, mažinti gyventojų sergamumą, mirtingumą, teikti kokybiškas medicinos sveikatos paslaugas gerinant teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, jų tinkamumą ir prieinamumą.

12. Pagrindiniai įstaigos veiklos uždaviniai – organizuoti ir teikti nespecializuotas (pirminės), specializuotas, kvalifikuotas stacionarias ir ambulatorines asmens sveikatos priežiūros bei socialines paslaugas regiono ir Pagėgių savivaldybės gyventojams, būtinosios pagalbos paslaugas pacientams, teikti prevencinės medicinos paslaugas, atlikti pacientų medicininę ir nedarbingumo ekspertizę, teikti odontologinę pagalbą, slaugos ir socialines paslaugas. Šios paslaugos teikiamos įstaigoje ar pacientų namuose.

13. Pagrindinės veiklos sritys pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių:

13.1. bendrosios praktikos gydytojų veikla (86.21);

13.2. odontologinės praktikos veikla (86.23);

13.3. kita žmonių sveikatos priežiūros veikla (86.90);

13.4. vidurinio medicinos personalo paslaugų teikimas ne ligoninėse (86.90.10);

13.5. slaugos ligoninių veikla (86.10.40);

13.6. medicinos laboratorijų veikla (86.90.30);

13.7. Stacionarinė slaugos įstaigų veikla (87.10);

14. Įstaiga gali vykdyti kitą, įstatymų neuždraustą veiklą.

III SKYRIUS

ĮSTAIGOS DALININKAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS, ASMENS TAPIMO NAUJU DALININKU, DALININKŲ TEISIŲ PERDAVIMO KITIEMS ASMENIMS, ĮNAŠŲ PERDAVIMO ĮSTAIGAI TVARKA

15. Įstaigos steigėjas, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo, šių įstatų nustatyta tvarka perdavęs Įstaigai įnašą, tampa jos dalininku. Jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas viešosios įstaigos savininku. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nuostatos, kurios taikomos dalininkams, taikomos ir savininkams.

16. Įstaigos dalininku visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu gali tapti fizinis arba juridinis asmuo, kuris įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs Įstaigai įnašą. Dalininku tapti gali ir asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

17. Asmuo, norintis tapti Įstaigos dalininku, pateikia prašymą Įstaigos vadovui. Vadovas privalo teikti naujo dalininko priėmimo klausimo įtraukimą į artimiausio visuotinio Įstaigos dalininkų susirinkimo darbotvarkę. Visuotinis Įstaigos dalininkų susirinkimas priima sprendimą dėl naujo dalininko priėmimo. Jei visuotinis dalininkų susirinkimas sutinka priimti naują dalininką, asmuo, pateikęs prašymą juo tapti, privalo savo įnašą į dalininkų kapitalą įnešti per 10 darbo dienų po Įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo, kuriame buvo priimtas sprendimas priimti naują dalininką. Įstaigos dalininko teises, įnašą padaręs asmuo, įgyja nuo įnašo, kuris įforminamas perdavimo aktu, kurį pasirašo Įstaigos vadovas bei įnašą perdavęs asmuo, perdavimo dienos.

18. Įstaigos dalininkas turi šias neturtines teises:

18.1. dalyvauti ir balsuoti Įstaigos visuotiniuose dalininkų susirinkimuose;

18.2. susipažinti su Įstaigos dokumentais ir gauti Įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą;

18.3. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų Įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, Įstaigos įstatams arba protingumo ar sąžiningumo principams;

18.4. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas uždrausti Įstaigos valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius Įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius įstaigos valdymo organų kompetenciją;

18.5. kitas įstatymuose nustatytas neturtines teises.

19. Įstaigos dalininkas turi tokias turtines teises:

19.1. gauti likviduojamos Įstaigos turto dalį;

19.2. vienam ar keliems asmenims parduoti ar kitokiu būdu perleisti jų nuosavybėn savo dalį šiuose įstatuose ir teisės aktų nustatyta tvarka;

19.3. šiuose įstatuose nustatyta tvarka pirmumo teise įsigyti kitų dalininkų parduodamą dalį.            

20. Dalininkas turi teisę įstatų ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims dalininko teises. Valstybės ar savivaldybių dalininkų teisės gali būti parduotos ar perduotos kitiems asmenims Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatymų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais.

21. Dalininkas, parduodantis savo dalį, pateikia Įstaigos vadovui pareiškimą raštu apie savo dalies pardavimą, nurodydamas jo dydį ir kainą. Įstaigos vadovas per 10 darbo dienų nuo pareiškimo gavimo privalo informuoti visus Įstaigos dalininkus apie bendrosios nuosavybės dalies pardavimą. Kai kiti dalininkai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise arba šios teisės neįgyvendina per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį už nurodytą kainą bet kuriam asmeniui.

22. Jeigu Įstaigos dalis parduota pažeidžiant dalininkų pirmenybės teisę ją pirkti, šie dalininkai turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti panaikinti sandorį.

23. Perleidžiant savo dalį kitam asmeniui, anuliuojami perleidėjo dokumentai ir išduodami atitinkami dokumentai naujajam dalininkui. Taip pat daromi atitinkami įrašai Įstaigos dalininkų registracijos knygoje.

24. Įstaigos dalininkas privalo kurti Įstaigos įvaizdį ir rūpintis jos veikla.

25. Įstaigos dalininko įnašai sudaro Įstaigos dalininkų kapitalą. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik papildomais dalininkų įnašais. Papildomi įnašai Įstaigai perduodami dalininko iniciatyva teisės aktų nustatyta tvarka.

26. Įstaigos dalininko įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas.

27. Dalininko įnašai Įstaigai perduodami tokia tvarka:

27.1. pinigai įnešami į Įstaigos sąskaitą;

27.2. turtas Įstaigai perduodamas surašant perdavimo-priėmimo aktą, kurį pasirašo dalininkas ar jo įgaliotas asmuo ir Įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Perduodant turtą, Įstaigai turi būti pateikta ir šio turto vertinimo ataskaita. Turto vertinimas atliekamas, pretenduojančiu tapti dalininku, lėšomis.

IV SKYRIUS

ĮSTAIGOS ORGANAI, KOMISIJOS

28. Įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus.

29. Įstaiga turi šiuos organus: kolegialų valdymo organą – visuotinį dalininkų susirinkimą, vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą (direktorių) (toliau – Įstaigos vadovas) ir patariamuosius kolegialius organus – stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą ir medicinos etikos komisiją.

V SKYRIUS VISUOTINIS

VISUOTINIS DALININKŲ SUSIRINKIMAS IR JO KOMPETENCIJA

30. Visuotinis dalininkų susirinkimas yra aukščiausiasis įstaigos organas. Jeigu įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas viešosios įstaigos savininku. Lietuvos Respublikos teisės aktų ir šių įstatų nuostatos, kurios taikomos dalininkams, taikomos ir savininkui.

31. Visuotinis dalininkų susirinkimas:

31.1. priima sprendimus dėl naujo dalininko priėmimo;

31.2. priima sprendimą dėl Įstaigos filialų steigimo, jų likvidavimo ir tvirtina filialų nuostatus;

31.3. tvirtina metinę Įstaigos veiklos ataskaitą;

31.4. priima sprendimą dėl viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;

31.5. sprendžia kitus teisės aktuose, Įstaigos įstatuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.

32. Įstaigos vadovas ir kitų organų nariai, jeigu jie nėra dalininkai, gali dalyvauti dalininkų susirinkime be balso teisės.

33. Visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkų pritarimu gali dalyvauti ir kiti asmenys.

34. Kiekvienais metais per keturis mėnesius nuo Įstaigos finansinių metų pabaigos įstaigos vadovas privalo sušaukti eilinį visuotinį dalininkų susirinkimą. Įstaigos vadovas eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui privalo pateikti Įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir praėjusių finansinių metų Įstaigos veiklos ataskaitą.

35. Jei nėra kvorumo, pakartotinis Įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas turi būti sušauktas per 15 darbo dienų. Jis turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę, nepriklausomai nuo to, kiek susirinkime dalyvaus Įstaigos dalininkų.

36. Įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime sprendimai priimami paprasta visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma. Ne mažiau kaip 2/3 sprendimo teisę turinčių dalininkų balsų turi būti priimami sprendimai šiais klausimais:

36.1. Įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo;

36.2. Įstaigos pertvarkymo;

36.3. Įstaigos likvidavimo ar likvidavimo atšaukimo.

37. Įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir susirinkimo sekretorius.

38. Įstaigos savininko raštiški sprendimai prilyginami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams.

39. Visuotinis dalininkų susirinkimas neturi teisės pavesti kolegialiems Įstaigos organams spręsti visuotinio dalininko surinkimo kompetencijai teisės aktuose ir Įstatuose priskirtų klausimų.

VI SKYRIUS

ĮSTAIGOS VADOVAS IR JO KOMPETENCIJA

40. Įstaigai vadovauja Įstaigos vadovas, kuris į pareigas skiriamas ir iš pareigų atšaukiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Įstaigos vadovo kvalifikacija turi atitikti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus.

41. Įstaigos vadovas organizuoja Įstaigos veiklą ir veikia Įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis:

41.1. organizuoti įstaigos veiklą ir veikti įstaigos vardu santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis bei valdžios institucijomis;

41.2. sudaryti ir nutraukti darbo sutartis su Įstaigos darbuotojais, nustatyta tvarka juos skatinti arba skirti drausmines nuobaudas;

41.3. suderinus su įstaigos Stebėtojų taryba, tvirtinti darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką ir išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams normatyvus;

41.4. tvirtinti įstaigos vidaus struktūrą, pareigybių skaičių; vidaus tvarkos taisykles, pareigybių aprašymus, kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus;

41.5. leisti įsakymus, kitus Įstaigos vidaus teisės aktus, dokumentus, duoti nurodymus privalomus visiems darbuotojams;

41.6. teikti informaciją visuomenei apie Įstaigos veiklą ir viešų pranešimų paskelbimą;

41.7. vadovauti įstaigos pagrindinei ir ūkinei veiklai, tvarkyti jos reikalus, užtikrinti įstaigos darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas;

41.8. teikti duomenis ir dokumentus Juridinių asmenų registrui;

41.9. teikti metinę finansinę atskaitomybę ir metų veiklos ataskaitą visuotiniam dalininkų susirinkimui;

41.10. atstovauti įstaigai teisme ir kitose institucijose arba įgalioti kitus asmenis atstovauti įstaigą;

41.11. teikti visuotiniam dalininkų susirinkimui įstaigos įstatų pakeitimo projektą;

41.12. pranešti dalininkui apie įvykius, galinčius turėti poveikį įstaigos veiklos tęstinumui, veiklos pobūdžiui ir apimtims;

41.13. Įstaigos vardu pasirašyti dokumentus ir įgalioti kitus asmenis vykdyti vadovo kompetencijos funkcijas;

41.14. kitus veiksmus, kurie numatyti teisės aktuose, šiuose įstatuose bei pareigybės aprašyme.

VII SKYRIUS

ĮSTAIGOS STEBĖTOJŲ TARYBA

42. Įstaigos stebėtojų taryba yra patariamasis kolegialus organas, sudaromas penkeriems metams Įstaigos veiklos viešumui užtikrinti.

43. Įstaigos stebėtojų taryba sudaroma iš 5 narių: iš dviejų LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos paskirtų asmenų; dviejų savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaigos buveinė, tarybos paskirtų asmenų ir vieno įstaigos pagal Darbo kodeksą veikiančio darbuotojų atstovo paskirto asmens.

44. Į stebėtojų tarybą negali įeiti asmenys, kurie dirba Įstaigos administracijoje, Valstybinėje ar teritorinėje ligonių kasoje, taip pat Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, veikiančioje prie Sveikatos apsaugos ministerijos, taip pat asmenys nurodyti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 172 straipsnio 6 dalyje.

45. Visuotinis dalininkų susirinkimas renka ir atšaukia Įstaigos stebėtojų narius, tvirtina Įstaigos stebėtojų narių sudėtį. Pasibaigus visuotiniam dalininkų susirinkimui, kuriame sudaryta Įstaigos stebėtojų taryba, Įstaigos stebėtojų taryba savo veiklą pradeda ir atlieka savo funkcijas iki visuotiniame dalininkų susirinkime bus patvirtinta nauja Įstaigos stebėtojų tarybos sudėtis.

46. Jeigu Įstaigos stebėtojų tarybos narys atsistatydina, negali toliau eiti savo pareigų arba nutrūksta jo darbo santykiai atstovaujamoje struktūroje, arba ši sustabdo jo atstovavimo įgaliojimus, visuotinis dalininkų susirinkimas išrenka ir tvirtina kitą Įstaigos stebėtojų tarybos narį.

47. Įstaigos stebėtojų tarybos narių teisės:

47.1. pasisakyti Įstaigos stebėtojų tarybos posėdžiuose, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl posėdžio darbotvarkės ir posėdyje nagrinėjamų klausimų;

47.2. siūlyti sušaukti Įstaigos stebėtojų tarybos posėdį;

47.3. susipažinti su Įstaigos stebėtojų tarybos dokumentais ir jų projektais;

47.4. gauti iš Įstaigos informaciją, reikalingą nuostatuose numatytoms funkcijoms vykdyti;

47.5. dalyvauti visuotiniuose dalininkų susirinkimuose be balso teisės bei gauti informaciją apie Įstaigos vykdomą veiklą;

47.6. teikti pagal savo kompetenciją pasiūlymus Įstaigos vadovui, visuotiniam dalininkų susirinkimui.

48. Įstaigos stebėtojų tarybos narių pareigos:

48.1. dalyvauti Įstaigos stebėtojų tarybos posėdžiuose;

48.2. vykdyti Įstaigos stebėtojų tarybos pirmininko pavedimus;

48.3. einant Įstaigos stebėtojų tarybos nario pareigas, vadovautis įstatymo viršenybės, pagarbos žmogui ir Įstaigai, padorumo, teisingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo ir atsakomybės principais.

49. Įstaigos stebėtojų tarybos funkcijos:

49.1. analizuoti įstaigos veiklą;

49.2. išklausyti įstaigos vadovo parengtą metinę veiklos ataskaitą;

49.3. atlikti kitas įstatymuose ir šiuose Įstatuose nustatytas funkcijas.      

50. Įstaigos stebėtojų taryba veikia pagal visuotinio dalininko susirinkimo patvirtintą darbo reglamentą.

51. Įstaigos stebėtojų tarybos posėdžiai šaukiami pagal poreikį. Posėdžių sušaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas Įstaigos stebėtojų tarybos narys.

52. Už veiklą Įstaigos stebėtojų taryboje jos nariams neatlyginama.

53. Įstaigos stebėtojų tarybos nariai už savo veiklą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

VIII SKYRIUS

ĮSTAIGOS GYDYMO TARYBA

54. Įstaigos gydymo taryba sudaroma trejiems metams iš 3–5 Įstaigos gydytojų, kurie yra renkami bendro Įstaigos gydytojų atstovų susirinkimo metu atviru balsavimu. Įstaigos gydymo tarybos sudėtį tvirtina ir atšaukia Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

55. Įstaigos gydymo tarybai pirmininkauja iš Įstaigos gydymo tarybos narių išrinktas pirmininkas, kurį gydymo tarybos nariai išrenka slaptu balsavimu. Sprendimą priima Įstaigos gydymo taryba.

56. Įstaigos gydymo taryba:

56.1. svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus;

56.2. periodiškai rengia klinikines konferencijas;

56.3. svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus;        

56.4. siūlo Įstaigos vadovui sudaryti Įstaigoje gydytų pacientų mirčių, epidemiologijos klausimų nagrinėjimo ir kitas su asmens sveikatos priežiūra susijusias komisijas.

57. Įstaigos gydymo tarybos darbo tvarka:

57.1. Išvykusį, atostogaujantį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų gydymo tarybos pirmininką tuo laiku pavaduoja gydymo tarybos pirmininko pavaduotojas, kurį išrenka gydymo tarybos nariai slaptu balsavimu. Nesant galimybės organizuoti slapto balsavimo, gydymo tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas gali būti renkami bendru gydymo tarybos narių sutarimu atviru balsavimu;

57.2. Įstaigos gydymo tarybai pirmininkauti negali Įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojas, padalinio ir filialo vadovas;

57.3. pagrindinė gydymo tarybos veiklos forma – posėdis, gydymo tarybos posėdį techniškai aptarnauja Įstaigos vadovo paskirtas asmuo – gydymo tarybos sekretorius (ne gydymo tarybos narys). Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau 2/3 tarybos narių, o nutarimai priimami, jei surenkama 2/3 dalyvavusiųjų balsų;

57.4. eiliniai gydymo tarybos posėdžiai rengiami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Gydymo tarybos posėdžius kviečia gydymo tarybos pirmininkas arba jo pavedimu Įstaigos vadovas;

57.5. gydymo tarybos posėdžiai organizuojami pagal gydymo tarybos sudarytą planą, kurį vieniems metams tvirtina Įstaigos vadovas;

57.6. apie posėdžio vietą ir laiką gydymo tarybos pirmininkas praneša gydymo tarybos nariams ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki posėdžio, pateikdamas numatomų nagrinėti klausimų sąrašą ir medžiagą apie numatytus nagrinėti klausimus;

57.7. neeilinis gydymo tarybos posėdis šaukiamas pasiūlius Įstaigos vadovui, gydymo tarybos pirmininkui arba trečdaliui gydymo tarybos narių.

58. Įstaigos gydymo tarybos narių teisės:

58.1. pasisakyti Įstaigos gydymo tarybos posėdžiuose, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl posėdžio darbotvarkės ir posėdyje nagrinėjamų klausimų;

58.2. siūlyti sušaukti Įstaigos gydymo tarybos posėdį;

58.3. susipažinti su Įstaigos gydymo tarybos dokumentais ir jų projektais;

58.4. gauti iš Įstaigos informaciją, reikalingą įstatuose numatytoms funkcijoms vykdyti;

58.5. teikti pagal savo kompetenciją rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus Įstaigos administracijai, visuotiniam dalininkų susirinkimui.

59. Įstaigos gydymo tarybos narių pareigos:

59.1. dalyvauti Įstaigos gydymo tarybos posėdžiuose;

59.2. vykdyti Įstaigos gydymo tarybos pirmininko pavedimus;

59.3. einant Įstaigos gydymo tarybos nario pareigas, vadovautis įstatymo viršenybės, pagarbos žmogui ir Įstaigai, padorumo, teisingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo ir atsakomybės principais.

60. Už veiklą Įstaigos gydymo taryboje jos nariams neatlyginama.

61. Įstaigos gydymo tarybos nariai už savo veiklą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

IX SKYRIUS

ĮSTAIGOS SLAUGOS TARYBA

62. Įstaigos slaugos taryba sudaroma trejiems metams iš 3–5 Įstaigos slaugytojų, kurie yra renkami bendro Įstaigos slaugytojų atstovų susirinkimo metu atviru balsavimu. Įstaigos slaugos tarybos sudėtį tvirtina ir atšaukia Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Įstaigos slaugos tarybos nariai balsavimu išsirenka pirmininką.

63. Įstaigos slaugos taryba:

63.1. svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus;

63.2. slaugos personalo veiklos tobulinimo klausimus;

63.3. analizuoja slaugos priemonių, vaistų, tvarsliavos panaudojimą ir apskaitą.

64. Įstaigos slaugos tarybai vadovauja pirmininkas.

65. Įstaigos slaugos tarybos darbo tvarka:

65.1. Išvykusį, atostogaujantį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų slaugos tarybos pirmininką tuo laiku pavaduoja slaugos tarybos pirmininko pavaduotojas, kurį išrenka slaugos tarybos nariai slaptu balsavimu. Nesant galimybės organizuoti slapto balsavimo, slaugos tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas gali būti renkami bendru slaugos tarybos narių sutarimu atviru balsavimu.

65.2. Slaugos tarybai pirmininkauti negali Įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojas, padalinio ir filialo vadovas.

65.3. pagrindinė slaugos tarybos veiklos forma – posėdis, slaugos tarybos posėdį techniškai aptarnauja Įstaigos direktoriaus paskirtas asmuo – slaugos tarybos sekretorius (ne slaugos tarybos narys). Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau 2/3 tarybos narių, o nutarimai priimami, jei surenkama 2/3 dalyvavusiųjų balsų;

65.4. eiliniai slaugos tarybos posėdžiai rengiami prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Slaugos tarybos posėdžius kviečia slaugos tarybos pirmininkas arba jo pavedimu Įstaigos vadovas;

65.5. Slaugos tarybos posėdžiai organizuojami pagal slaugos tarybos sudarytą planą, kurį vieniems metams tvirtina Įstaigos vadovas;

65.6. apie posėdžio vietą ir laiką slaugos tarybos pirmininkas praneša slaugos tarybos nariams ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki posėdžio, pateikdamas numatomų nagrinėti klausimų sąrašą ir medžiagą apie numatytus nagrinėti klausimus;

65.7. neeilinis slaugos tarybos posėdis šaukiamas pasiūlius Įstaigos vadovui, slaugos tarybos pirmininkui arba trečdaliui slaugos tarybos narių.

66. Įstaigos slaugos tarybos narių teisės:

66.1. pasisakyti Įstaigos slaugos tarybos posėdžiuose, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl posėdžio darbotvarkės ir posėdyje nagrinėjamų klausimų;

66.2. siūlyti sušaukti Įstaigos slaugos tarybos posėdį;

66.3. susipažinti su Įstaigos slaugos tarybos dokumentais ir jų projektais;

66.4. gauti iš Įstaigos informaciją, reikalingą įstatuose numatytoms funkcijoms vykdyti;             66.5. teikti pagal savo kompetenciją rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus Įstaigos administracijai, visuotiniam dalininkų susirinkimui.

67. Įstaigos slaugos tarybos narių pareigos:

67.1. dalyvauti Įstaigos slaugos tarybos posėdžiuose;

67.2. vykdyti Įstaigos slaugos tarybos pirmininko pavedimus;

67.3.einant Įstaigos slaugos tarybos nario pareigas, vadovautis įstatymo viršenybės, pagarbos žmogui ir Įstaigai, padorumo, teisingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo ir atsakomybės principais.

68. Už veiklą Įstaigos slaugos taryboje jos nariams neatlyginama.

69. Įstaigos slaugos tarybos nariai už savo veiklą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

X SKYRIUS

ĮSTAIGOS MEDICINOS ETIKOS KOMISIJA

70. Įstaigoje sudaroma Medicinos etikos komisija, kuri kontroliuoja, kaip laikomasi medicinos etikos reikalavimų ir padeda išspręsti iškilusias medicinos etikos problemas.

71. Medicinos etikos komisija sudaroma ir jos nuostatai tvirtinami vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintais Sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisijos pavyzdiniais nuostatais.

XI SKYRIUS

ĮSTAIGOS TURTAS IR LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMO TVARKA

72. Įstaigos turtą sudaro teisės aktų nustatyta tvarka dalininkų perduotas ilgalaikis materialusis turtas, turtas gautas kaip parama, turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai (lėšos) ir kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas.

73. Turtą Įstaiga naudoja įstatuose numatytai veiklai užtikrinti ir plėtoti.

74. Įstaiga gali perleisti, išnuomoti, įkeisti ilgalaikį turtą, taip pat laiduoti ar užtikrinti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą, tik leidus visuotiniam dalininkų susirinkimui.

75. Įstaigos lėšų šaltiniai:

75.1. privalomojo ir savanoriškojo sveikatos draudimo lėšos;

75.2. dalininkų skirtos lėšos;

75.3. valstybės ar savivaldybės biudžetų tiksliniai asignavimai;

75.4. valstybės ar savivaldybės sveikatos fondų lėšos, skirtos sveikatos programoms finansuoti;

75.5. valstybės investicinių programų lėšos;

75.6. Lietuvos ir užsienio fondų asignavimai;

75.7. lėšos, gautos iš fizinių ir juridinių asmenų pagal sveikatos priežiūros sutartis už suteiktas mokamas paslaugas ar sutartinius darbus;

75.8. lėšos už teisės aktų nustatytas mokamas paslaugas;

75.9. lėšos gaunamos kaip parama, dovana, taip pat gautos pagal testamentą;

75.10. skolintos lėšos;

75.11. pajamos už išnuomotą ar parduotą Įstaigos turtą;

75.12. kitos teisėtai įgytos lėšos.

76. Įstaiga lėšas, gautas kaip paramą, taip pat ir kitas negrąžintinai gautas lėšas naudoja jas perdavusio asmens nurodytiems (jei perduodamas šias lėšas asmuo davė tokius nurodymus) tikslams. Jei šias lėšas perduodamas asmuo nurodymų nepateikė, tuomet Įstaiga naudoja lėšas savo nuožiūra. Įstaiga privalo šias lėšas laikyti atskiroje sąskaitoje ir sudaryti išlaidų sąmatą, jei to reikalauja lėšas perdavęs asmuo. Įstaiga negali priimti lėšų, jei jas perduodantis asmuo nurodo šias lėšas naudoti kitiems tikslams, negu nustatyta Įstaigos įstatuose.

77. Įstaigos lėšos gali būti naudojamos šiais įstatais numatytai ir įstatymų neuždraustai veiklai.

XII SKYRIUS

ĮSTAIGOS FINANSINĖ VEIKLOS KONTROLĖ

78. Įstaigos atliekamų paslaugų valstybinę finansinės, ūkinės ir kitos veiklos kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka numatytos institucijos ir įstaigos.

79. Įstaigos auditas atliekamas, kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atlikti auditą ir išrenka audito įmonę. Auditas atliekamas teisės aktų, reglamentuojančių auditą, nustatyta tvarka.

80. Įstaigos vadovas privalo pateikti dalininkams, valstybės ir savivaldybės kontrolės bei kitoms teisės aktuose numatytoms kontroliuojančioms institucijoms jų reikalaujamus, su Įstaigos veikla susijusius, dokumentus.

XIII SKYRIUS

ĮSTAIGOS ĮSTATŲ KEITIMAS

81. Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti įstaigos įstatus turi Įstaigos vadovas ir dalininkai.

82. Įstaigos įstatai pakeičiami ir papildomi visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu.

83. Įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų teisinio perregistravimo įstatymų nustatyta tvarka.

XIV SKYRIUS

ĮSTAIGOS FILIALAI

84. Įstaiga gali turėti filialų. Filialas yra Įstaigos padalinys, turintis atskirą buveinę bei administraciją ir atliekantis visas arba dalį Įstaigos funkcijų. Filialas nėra juridinis asmuo ir veikia Įstaigos, kaip juridinio asmens, vardu pagal Įstaigos įstatus ir Įstaigos vadovo suteiktus įgaliojimus, kurie nurodyti filialo nuostatuose.

85. Filialų skaičius neribojamas. Sprendimą steigti filialą priima visuotinis dalininkų susirinkimas.

86. Filialo turtas yra apskaitomas Įstaigos finansinėje atskaitomybėje, taip pat atskiroje filialo finansinėje atskaitomybėje. Filialas gali turėti subsąskaitas.

87. Filialas registruojamas ir išregistruojamas įstatymų nustatyta tvarka. Apie filialo veiklą jų vadovai atsiskaito Įstaigos vadovui ir kitiems Įstaigos organams.

88. Įstaigos filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Viešą konkursą organizuoja Įstaigos vadovas.

89. Įstaigos filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus.

90. Filialą steigia, reorganizuoja ir likviduoja visuotinis dalininkų susirinkimas įstatymų nustatyta tvarka.

XV SKYRIUS

ĮSTAIGOS PRANEŠIMŲ IR SKELBIMŲ PASKELBIMO TVARKA

91. Įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai ir kiti pranešimai, Įstaigos organų sprendimai, su kuriais pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba šiuos įstatus būtina supažindinti visus Įstaigos dalininkus ir kitus asmenis, išsiunčiami jiems ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo arba pranešimo parengimo dienos. Sprendimai ir pranešimai siunčiami registruotu laišku arba įteikiami pasirašytinai. Ši taisyklė netaikoma Įstaigos pranešimams apie šaukiamą visuotinį dalininkų susirinkimą.

92. Įstaigos pranešimai ir skelbimai, kurie pagal įstatymus ir įstatus turi būti skelbiami viešai, spausdinami respublikiniame dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir (ar) Vyriausybės nustatyta tvarka juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti.

93. Pranešimuose turi būti nurodyta visa informacija, kurią pateikti reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai. Už pranešimų ir skelbimų turinį bei paskelbimą atsako ir juos pasirašo Įstaigos vadovas.

XVI SKYRIUS

DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO DALININKAMS TVARKA

94. Įstaigos dalininkas turi teisę gauti iš Įstaigos dokumentus ir visą pageidaujamą informaciją apie Įstaigos veiklą bei finansinę padėtį.

95. Įstaiga, gavusi dalininko prašymą dėl dokumentų ar kitos informacijos pateikimo, per 5 darbo dienas raštu pateikia prašomą informaciją ar dokumentus.

96. Dalininkui teikiamų dokumentų kopijos turi būti atitinkamai patvirtintos, o lydraštis pasirašytas Įstaigos vadovo.

XVII SKYRIUS

INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO VISUOMENEI TVARKA

97. Įstaigos vadovo parengta metinė veiklos ataskaita yra vieša, bet kurio fizinio ar juridinio asmens reikalavimu Įstaiga savo buveinėje turi sudaryti sąlygas susipažinti su Įstaigos praėjusių metų veiklos ataskaita.

98. Ataskaitą susipažinti pateikia Įstaigos vadovas ar kitas jo įgaliotas Įstaigos darbuotojas.              

99. Apie Įstaigos vykdomą veiklą ir vieša informacija visuomenei Įstaigos internetinėje svetainėje www.pagegiupspsc.lt .

XVIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

100. Viešo konkurso administracijos, padalinių, filialų vadovų, sveikatos priežiūros specialistų priėmimas į darbą organizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

101. Įstaiga gali būti pertvarkyta, reorganizuota ir likviduota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.