Administracinė byla Nr. AS-613-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00126-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui Visagino savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas J. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. gegužės 11 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo nurodytus faktus, panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 21R4-21 (AG4-12/22-2019) (toliau – ir Ginčų komisijos sprendimas), taip pat įpareigoti Visagino savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. spalio 1 d. prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. Pp4565 ir nuspręsti skirti jam socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų kompensaciją, karšto vandens išlaidų kompensaciją ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją už 2018 m. gruodžio mėn.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. birželio 21 d. pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus trūkumus, t. y. suformuluoti teisės aktų nuostatas atitinkančius skundo reikalavimus, sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Pareiškėjas 2019 m. birželio 18 d. teismui pateikė prašymą, kuriuo siekė ištaisyti skundo trūkumus. Teigė esąs išvargintas ilgalaikės ligos, pinigų, maisto ir sveikatos priežiūros priemonių trūkumo, užsiminė apie sunkumus vartoti lietuvių kalbą ir pažymėjo, kad jam šiuo metu jau yra teikiama maksimali valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl jis negali gauti advokato šioje byloje. Pareiškėjas paaiškino, jog jis prašė panaikinti ne visą Ginčų komisijos sprendimą, o tik tam tikras jo dalis, kuriomis jo skundas nebuvo tenkintas. Pareiškėjo nuomone, jo reikalavimai yra paprasti ir suprantami, o teismas žino, jog pareiškėjas neturi piniginių lėšų. Pareiškėjas prašyme savo reikalavimus suformulavo iš naujo, juos papildydamas.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. liepos 18 d. pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus trūkumus ir jam išaiškino, kad, šalindamas nurodytus prašymo trūkumus, pareiškėjas privalo pateikti: a) naujo turinio skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsnių reikalavimus; arba b) skundo prašomąją dalį su tinkamai suformuluotais reikalavimais; c) tuo atveju, jei pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti – motyvuotą ir įrodymais pragrįstą prašymą atnaujinti praleistą terminą;
d) pateikti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus dokumentus.

Pareiškėjas 2019 m. liepos 3 d. pateikė prašymą, kuriuo siekė ištaisyti skundo trūkumus (nurodyta prašymo data – 2019 m. birželio 27 d.). Šiame prašyme suformulavo tokius reikalavimus:

1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus
2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 21R4-21 (AG4-12/22-2019) dalis, kuriomis:
1. Administracija įpareigota spręsti dėl pareiškėjo 2018 m. spalio 1 d. prašyme-paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti Nr. Pp4565 prašymo skirti socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų kompensaciją, karšto vandens išlaidų kompensaciją ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją už 2018 m. gruodžio mėn. bei priimti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą; 2. Administracija įpareigota priimti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl pareiškėjo 2019 m. sausio 29 d. prašymo-paraiškos pinginei socialinei paramai gauti Nr. Pp686; 3. kita pareiškėjo skundo dalis atmesta;

2) pripažinti, kad Administracijos Socialinės paramos skyrius 2018 m. spalio 1 d. atsisakė priimti pareiškėjo prašymą-paraišką dėl socialinės išmokos ir kompensacijos už 2018 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn.;

3) pripažinti, kad Administracijos Socialinės paramos skyrius apie pareiškėjo pajamų sumą sužinojo 2018 m. lapkričio 28 d.;

4) pripažinti, kad Administracijos Socialinės paramos skyrius 2019 m. sausio 29 d. prašyme-paraiškoje Nr. Pp685 pareiškėjo parašą įgijo apgaule;

5) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. sausio 29 d. prašymą-paraišką
Nr. Pp685 pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 18 straipsnio 2 dalį;

6) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. sausio 29 d. prašymą-paraišką
Nr. Pp686 pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 18 straipsnio 2 dalį;

7) nurodyti priežastį, dėl kurios padidėjo pareiškėjui padaryta žala, susijusi su Ginčų komisijos sprendimo priėmimu, nurodant kaltąsias šalis.

Pareiškėjas 2019 m. liepos 3 d. pateikė prašymą dėl teisėjos Dalytės Zlatkuvienės nušalinimo, nes, jo nuomone, ši teisėja yra labai suinteresuota atmesti jo skundą, nukreipti jo reikalavimus.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. liepos 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl teisėjos nušalinimo bei atkreipė dėmesį į tai, kad už piktnaudžiavimą nušalinimo teise asmeniui gali būti skirta bauda.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. liepos 9 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjo J. B. 2019 m. birželio 27 d. prašymo 1 (1 ir 2 papunkčiuose), 5 ir 6 punktuose suformuluotus reikalavimus priimti nagrinėti, o 2, 3 ir 4 punktuose suformuluotus reikalavimus dėl faktų pripažinimo laikyti skundo motyvais.

Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, reikalavimas konstatuoti (pripažinti) aplinkybę nelaikomas tinkamu savarankišku skundo reikalavimu, todėl pareiškėjo 2, 3 ir 4 punktuose suformuluoti reikalavimai vertintini tik kaip skundo motyvai. 7 punkte suformuluotas reikalavimas laikytinas procesiniu prašymu, dėl kurio pasisakoma priimant sprendimą išnagrinėtoje dalyje.

Teismas nurodė, kad priimami nagrinėti šie pareiškėjo reikalavimai: 1) panaikinti Ginčų komisijos sprendimo dalis, kuriomis Administracija įpareigota atlikti veiksmus ir atmesta pareiškėjo skundo dalis (1 punkto 1 ir 2 papunkčiai); 2) įpareigoti Administraciją išnagrinėti pareiškėjo
2019 m. sausio 29 d. prašymus Nr. Pp685 ir Nr. Pp686 (5 ir 6 punktai).

III.

Pareiškėjas J. B. atskiruoju skundu, kurį patikslino, prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu atsisakyti priimti jo 2019 m. birželio 27 d. prašymo 2, 3 ir 4 punktuose suformuluotus reikalavimus, nes šie reikalavimai yra susiję su nustatymu aplinkybių, kurias Ginčų komisija vertino remdamasi, jo teigimu, neteisingais ir suklastotais atsakovo pateiktais duomenimis, o ir pati Komisija klastojo duomenis (pvz., dokumentų aprašymą). Be to, tenkinus šiuos reikalavimus, minėtos aplinkybės įgytų prejudicinę galią, kaip tai numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje, todėl būtų sukurtos prielaidos naujų tokio pobūdžio atsakovo pažeidimų prevencijai. Pareiškėjas pažymi, kad Ginčų komisija, iš dalies atmesdama jo skundą, iš esmės pripažino jį neatsakingu plepiu, o tai laikytina piliečio garbės ir orumo įžeidimu. Ginčų komisijos sprendimą dėl visų trijų nurodytų aplinkybių svarbu išspręsti ir tam, kad nebūtų pradėtas naujas šių aplinkybių nagrinėjimas, kadangi pareiškėjas dėl neteisėtų atsakovo sprendimų patiria didelę turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjas pritaria teismo sprendimui netenkinti jo prašymo dėl teisėjos nušalinimo ir paaiškina, jog teismo ir Ginčų komisijos darbuotojai dirba tame pačiame pastate, o per daugelį metų nuolatinio bendradarbiavimo tarp žmonių atsiranda ryšys, todėl tokioje situacijoje teisėjo pakeitimas problemos neišspręs. Tačiau, pareiškėjo nuomone, priminimas apie bausmę yra neteisingas, nes atsakovas dažnai kelia pavojų žmonių gyvenimui ir pareiškėjas turi teisę ginti save visomis turimomis priemonėmis.

Pareiškėjas nepritaria teismo sprendimui atsisakyti priimti prašymo 7 punkte suformuluotą reikalavimą, pažymi, jog ir dėl atsakovo, ir dėl Ginčų komisijos veiksmų patiria žalą (atimamas pragyvenimas ir galimybė gydytis). Pabrėžia, kad vagis turėtų būti kalėjime, pareiškėjas visada to siekė ir toliau sieks, todėl teismas privalo jį informuoti apie tai, kas jam kelia didžiausią pavojų. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi užkirto galimybę tolesnei bylos eigai, nes būtent pareiškėjo nurodytų faktų pagrindu turėtų būti priimamas sprendimas. Toliau pareiškėjas išreiškia nepasitenkinimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus ir jo skiriamų advokatų veikla (praleidžiami terminai, korupcija, neveikimas ir kt.), dėl ko jis negali naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba nagrinėjamoje byloje, todėl pareiškėjui nepriimtina, kad teismas nuolat siūlo jam tokia pagalba pasinaudoti, ir jis mano, kad teismas turėtų iškelti administracinį ieškinį dėl šios valstybės institucijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą
(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-818-492/2017, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-258-662/2018). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Pareiškėjas nesutiko pirmiausiai su Ginčų komisijos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu
Nr. 21R4-21 (AG4-12/22-2019) (I t., b. l. 7–15), kuriuo išnagrinėtas jo 2019 m. kovo 20 d. patikslintas skundas (Ginčų komisijos byla, I t., b. l. 95–98). Skunde pareiškėjas prašė panaikinti Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. vasario 6 d. sprendimus Nr. SocP368 ir
Nr. 649, 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. SocP3662, sprendimą dėl kompensacijos nuo
2018 m. gruodžio mėn., jei jis egzistuoja ir bus pateiktas, bei pareiškėjo 2019 m. sausio 29 d. prašymą-paraišką Nr. Pp685, taip pat įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo 2019 m. sausio 29 d. prašymą-paraišką Nr. Pp686 pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, įpareigoti atsakovą atnaujinti Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. spalio 22 d. sprendimus Nr. SocP3120 ir Nr. 4357, bei kartu su sprendimu priimti nustatymą, kad atsakovo pažeidimų kompleksas pareiškėjui buvo labai žiaurus. Ginčijamu sprendimu Ginčų komisija pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y.: 1) panaikino Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimus Nr. SocP3662 ir Nr. 5633, 2019 m. vasario 6 d. sprendimus
Nr. SocP368 ir Nr. 649; 2) įpareigojo Administraciją spręsti dėl pareiškėjo 2018 m. spalio 1 d. prašyme-paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti Nr. Pp4565 prašymo skirti socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų kompensaciją, karšto vandens išlaidų kompensaciją ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją už 2018 m. gruodžio mėn. bei priimti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą; 3) įpareigojo Administraciją priimti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl pareiškėjo 2019 m. sausio 29 d. prašymo-paraiškos pinginei socialinei paramai gauti Nr. Pp686;
4) kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti. Pareiškėjas skunde teismo prašė panaikinti Ginčų komisijos sprendimo dalį, kurioje priimti 2, 3 ir 4 sprendimai (atitinkamai skundo (2019 m. birželio 27 d. prašymo) 1 punkto 1, 2 ir 3 papunkčiuose suformuluoti reikalavimai). Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad priimamas nagrinėti pareiškėjo reikalavimas panaikinti Ginčų komisijos sprendimo dalis, kuriomis Administracija įpareigota atlikti veiksmus ir atmesta pareiškėjo skundo dalis, tačiau tiek motyvuojamojoje dalyje, tiek rezoliucinėje dalyje pažymima, jog priimami reikalavimai, suformuoti skundo 1 punkto 1 ir 2 papunkčiuose, o apie skundo 1 punkto 3 papunktyje suformuluotą reikalavimą, t. y. panaikinti Ginčų komisijos sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas, neužsimenama. Iš tokių formuluočių skundžiamoje teismo nutartyje neaišku, ar skundo 1 punkto 3 papunktyje suformuluotas reikalavimas buvo priimtas ir, jeigu ne, kodėl, todėl teismo nutartis šioje dalyje naikintina.

Kitais nepriimtais skundo reikalavimais pareiškėjas prašė: 2) pripažinti, kad Administracijos Socialinės paramos skyrius 2018 m. spalio 1 d. atsisakė priimti pareiškėjo prašymą-paraišką dėl socialinės išmokos ir kompensacijos už 2018 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn.; 3) pripažinti, kad Administracijos Socialinės paramos skyrius apie pareiškėjo pajamų sumą sužinojo 2018 m. lapkričio 28 d.; 4) pripažinti, kad Administracijos Socialinės paramos skyrius 2019 m. sausio 29 d. prašyme-paraiškoje Nr. Pp685 pareiškėjo parašą įgijo apgaule.

Akcentuotina, kad pareiškėjo prašymas pripažinti tam tikrus faktus pagal savo pobūdį negali būti laikomas atskiru skundo reikalavimu. Šiuo pareiškėjo prašymu nėra išreiškiamas reikalavimas taikyti kokį nors asmens teisių gynimo būdą, dėl kurio teismas galėtų priimti kokį nors įstatymo numatytą patvarkymą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str.), todėl savo esme tai tėra skundo motyvavimas. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas negali būti nagrinėjamas, kadangi neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS²⁴⁸-160/2007, 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-933-662/2016). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjo skundo 2, 3 ir 4 punktuose suformuluoti reikalavimai negali būti priimti nagrinėti kaip savarankiški skundo reikalavimai, bet laikytini skundo motyvais. Tačiau tai, kad skundo 2, 3 ir
4 punktuose nurodytos aplinkybės bus laikomos skundo motyvais, savaime nereiškia, jog šios aplinkybės nebus analizuojamos ginčą nagrinėjant iš esmės. Teismas, nagrinėdamas bylą pagal priimtus skundo reikalavimus, ištirs pareiškėjo išdėstytus motyvus tiek, kiek jie susiję su ginčijamais administraciniais aktais, o įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo išvadomis vėliau galima remtis pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas taisykles nepriklausomai nuo to, ar šios išvados (faktai) yra nurodytos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, ar rezoliucinėje dalyje.

Pareiškėjas skundo 7 punkte suformulavo reikalavimą nurodyti priežastį, dėl kurios padidėjo pareiškėjui padaryta žala, susijusi su Ginčų komisijos sprendimo priėmimu, nurodant kaltąsias šalis. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nėra atsisakęs priimti nagrinėti pastarąjį skundo reikalavimą, o tik šį reikalavimą pripažino procesiniu prašymu, kuris bus išspręstas vėliau, t. y. bylą nagrinėjant iš esmės. Todėl pareiškėjo pretenzijos šiuo aspektu nepagrįstos.

Pareiškėjas atskirojo skundo patikslinime reiškė nepasitenkinimą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus ir jo skiriamų advokatų teikiamų paslaugų bei teigė, kad jo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui iškelti administracinį ieškinį dėl šios valstybės institucijos. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisės aktai nesuteikia įgaliojimų administraciniam teismui inicijuoti ikiteisminį ar administracinio nusižengimo tyrimą, taip pat savarankiškai pradėti bylą administracinių bylų teisenos tvarka dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus veiksmų (aktų) ar neveikimo teisėtumo ir pagrįstumo ištyrimo. Pareiškėjas, manydamas, jog jo atžvilgiu priimami neteisėti sprendimai, turi teisę pats paduoti skundą (prašymą, pareiškimą) teismui teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai nesuformulavo savo sprendimo dėl pareiškėjo skundo (2019 m. birželio 27 d. prašymo) 1 punkto 3 papunktyje suformuluoto reikalavimo priimtinumo nagrinėti, tačiau pagrįstai skundo 2, 3 ir 4 reikalavimus pripažino ne savarankiškais materialiaisiais reikalavimais, o skundo motyvais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies panaikinama, klausimą dėl skundo 1 punkto 3 papunktyje suformuluoto reikalavimo priėmimo perduodant pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 9 d. nutarties dalį dėl pareiškėjo skundo (2019 m. birželio 27 d. prašymo) 1 punkto 3 papunktyje suformuluoto reikalavimo, t. y. panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 21R4-21 (AG4-12/22-2019) dalį, kuria nutarta kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti, panaikinti ir šioje dalyje perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė