Administracinė byla Nr. A-2414-881/2022

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00139-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. gegužės 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Vilijos Mikuckienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

vertėjaujant A. Z.,

dalyvaujant užsieniečiui Z. M. Q., jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,  

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio Z. M. Q. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečiui Z. M. Q. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.  Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą Irako Respublikos piliečiu prisistatančiam asmeniui Z. M. Q. iki 2022 m. liepos 5 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo. 

2.  Pareiškėjas nurodė, kad Z. M. Q. pirmą kartą į Lietuvos Respubliką atvyko
2021 m. birželio 11 d., veikdamas didelėje asmenų grupėje, nepateikė asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, pateikė prieglobsčio prašymą bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas VSAT Užsieniečių registracijos centre. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. liepos 5 d. sprendimu laikinai sulaikė užsienietį Užsieniečių registracijos centre 3 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau iki bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. Migracijos departamentas užsieniečio atžvilgiu priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu užsieniečio skundą tenkino, panaikino Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą bei 2021 m. spalio 5 d. sprendimą, įpareigojo Migracijos departamentą užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš naujo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimu užsieniečiui pratęstas sulaikymo terminas iki 2022 m. sausio 5 d., su minėtu sprendimu užsienietis nesutiko, jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi, skundą tenkino, pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimą ir paskyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimu užsieniečiui pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė iki 2022 m. balandžio 5 d. Užsienietis yra pateikęs paso nuotrauką, tačiau tokia oficialiai nepatvirtinta kopija nelaikytina asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu. Užsieniečio atžvilgiu nėra priimto galutinio sprendimo prieglobsčio byloje, todėl išlieka pakankamas pagrindas manyti, jog judėdamas laisvai jis vis tik gali savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares (niekas užsieniečio su Lietuvos Respublika, išskyrus prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nesaisto), tuo sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo prieglobsčio.

3.  Užsienietis Z. M. Q. pateikė atsiliepimą į teikimą ir nurodė, kad su juo nesutinka.

4.  Atsiliepime teigė, kad pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, Pabradėje, „L“ sektoriuje, šis sektorius – tai uždaroje ir saugojamoje Užsieniečių registracijos centro teritorijoje įrengta uždara, apie 100–150 kv. m ploto, apjuosta tvora, papildomai saugoma teritorija, kurioje yra konteineriniai nameliai, išdėstyti tokiu būdu, jog asmenų judėjimas yra galimas tik takeliais tarp namelių, o takelių plotis – 3 metrai.

5.  Pažymėjo, kad toks apgyvendinimas, kai yra taikoma prievartos priemonė, dėl kurios užsienietis netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) aiškinimu, pripažįstama sulaikymu. Jo sulaikymas trunka jau 9 mėnesius, o teikimu prašoma apgyvendinimą iš esmės sulaikymo sąlygomis pratęsti dar 3 mėnesiams, t. y. pratęsti sulaikymą iki 1 metų, toks ilgas sulaikymo terminas yra nepagrįstas ir nepateisinamas. 

6.  Nurodė, kad teikime nepateikiami jokie faktiniai duomenys, kurie leistų pagrįsti šios įstatyminės nuostatos taikymą. Prieglobsčio prašymo motyvai yra nustatyti, jis dalyvavo Migracijos departamento interviu, pirmosios instancijos teismo posėdyje, teikė įrodymus ir paaiškinimus, galiausiai Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas užsieniečio prieglobsčio prašymą, pažeidė pareigą bendradarbiauti. Prieglobsčio prašymas iki šiol nėra išnagrinėtas, jis užsitęsė ne dėl užsieniečio kaltės. Šiuo atveju nėra nei vienos iš Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies
2 punkte numatytų sulaikymo sąlygų.

7.  Užsienietis yra pateikęs savo paso kopiją, kitus įrodymus, kurie patvirtina jo tapatybę ir prieglobsčio prašymo motyvus, kas leidžia teigti, kad asmuo bendradarbiauja su institucijomis. Be to, jis nėra padaręs nė vieno pažeidimo, numatyto Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–11 punktuose.

 

II.

 

8.  Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. vasario 14 d. sprendimu tenkino VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimą – pratęsė Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės (apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje) terminą iki 2022 m. liepos 5 d.

9.  Teismas nustatė, kad užsienietis pirmą kartą į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m.
birželio 11 d., veikdamas didelėje asmenų grupėje, nepateikė asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. liepos 5 d.  sprendimu laikinai sulaikė užsienietį Užsieniečių registracijos centre 3 mėnesiams,
t. y. iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau iki bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimu užsieniečiui pratęstas sulaikymo terminas iki 2022 m. sausio 5 d., su sprendimu užsienietis nesutiko ir jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi skundą tenkino ir pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimą, užsieniečiui skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimu užsieniečiui pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. balandžio 5 d.

10.     Teismas pažymėjo, kad užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas dėl jo prašymo nėra priimtas, nes Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 15 d. užsieniečio atžvilgiu priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu užsieniečio skundą tenkino bei panaikino Migracijos departamento sprendimą bei įpareigojo Migracijos departamentą užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo nagrinėti iš naujo.

11.     Teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, kadangi neturi asmens dokumento, todėl yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, bandyti išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, nesulaukęs galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje.

12.     Teismo vertinimu, kyla pernelyg didelė rizika, kad užsienietis gali pabėgti iš apgyvendinimo vietos, o kartu ir iš Lietuvos Respublikos. Aptartos aplinkybės sudarė teismui pagrindą pripažinti, kad nagrinėjamu atveju alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindas užsieniečiui nėra išnykęs ar pasikeitęs.

 

III.

 

13.  Užsienietis Z. M. Q. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą ir pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

14.  Užsienietis nurodo, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra jau trunka pakankamai ilgą laiką, tai leidžia pagrįstai teigti, jog institucijoms buvo pakankamai laiko, kad nustatyti prieglobsčio prašymo motyvus, todėl tęsti sulaikymą, Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, yra neteisėta. Priešingai nei sprendime motyvuoja teismas, prieglobsčio motyvų nustatymas ir galutinio sprendimo prieglobsčio byloje priėmimas, nėra tapačios kategorijos, kurios įtvirtintos kaip sulaikymo pagrindas.

15Atsižvelgiant į Direktyvos 2013/33 8 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyto sulaikymo pagrindo aiškinimą, į ESTT formuoją praktiką bei Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairių turinį, teismo taikomas sulaikymas iki galutinio sprendimo prieglobsčio prašymo byloje priėmimo yra draudžiamas, nes toks sulaikymas reiškia, kad jis taikomas visai prieglobsčio nustatymo procedūrai.

16Apeliantas pabrėžia, kad jis bendradarbiauja su institucijomis, nustatant jo asmens tapatybę, nuo pirmos atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos jis pateikė teisingus duomenis apie save, esant pirmai galimybei pateikė jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento – paso kopiją (nėra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindo). Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu apeliantas nurodė prieglobsčio motyvus bei juos pagrindžiančius įrodymus ir, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, ne prieglobsčio prašytojas nebendradarbiavo su Migracijos departamentu, bet įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, kad būtent Migracijos departamentas pažeidė savo pareigą bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju. Pagal įstatymo raidę nebendradarbiavimu, nustatant asmens tapatybę, laikoma tai, kad asmuo vengia teikti duomenis apie save arba klaidina institucijas, pateikia klastotus dokumentus ir panašiai.

17Apelianto sulaikymas trunka jau 9 mėnesius, o ginčo sprendimu sulaikymas yra pratęstas dar
3 mėnesiams, t. y. iki 1 metų. Toks ilgas sulaikymo terminas apelianto atžvilgiu yra nepagrįstas jokiomis pateisinančiomis priežastimis ir yra neproporcingas siekiamiems tikslams.

18Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti.

19 Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas 2022 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą nesuteikti apeliantui prieglobsčio, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką, ir įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno teritorijoje. Taigi, apeliantas vis dar turi prieglobsčio prašytojo statusą, nesutikdamas su sprendimu, jis gali jį apskųsti.

20Pasak pareiškėjo, teismas pritaikė ne pačią griežčiausią sulaikymo priemonę, o alternatyvią, kuri savo pobūdžiu yra daug švelnesnė, minimaliai ribojanti asmens judėjimo laisvę.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

21.  Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pratęstas užsieniečiui Z. M. Q. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės (apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje) terminas iki 2022 m. liepos 5 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

22.  Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo teikimą, padaręs išvadą, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jo tapatybė nėra nustatyta, jis nebendradarbiauja su institucijomis ir yra rizika, jog jam suteikus teisę laisvai judėti už Užsieniečių registracijos centro teritorijos ribų, jis gali pasislėpti, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

23.  Užsienietis su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, jog yra faktinis ir teisinis pagrindai jam taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę (apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų), nes jis bendradarbiauja su pareigūnais, o prieglobsčio prašymo nagrinėjamas užtruko tik dėl Migracijos departamento kaltės.

24.  Teismo posėdyje užsieniečio Z. M. Q. atstovė palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

25.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad prašymo motyvai yra galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų negalėtų kilti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-4182-525/2021; 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-492/2022 ir kt.).

26.  Byloje nustatyta, kad apeliantas buvo sulaikytas nuo 2021 m. liepos 5 d., o nuo 2021 m. lapkričio 26 d. iki šios dienos jam yra skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Pakartotinai išnagrinėjęs apelianto prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, Migracijos departamentas 2022 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą nesuteikti apeliantui prieglobsčio, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką, ir įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno teritorijoje. Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs.

27.  Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. A-1090-1062/2022).

28.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra ir sulaikymui keliamų reikalavimų atitiktis, todėl nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei alternatyvios sulaikymui priemonės
(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. N575-28/2014).

29.  Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra:
1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

30.  Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes
(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018;
2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

31.  Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas asmens dokumento neturi, tačiau yra pateikęs galimai jo asmens dokumento kopiją, byloje nėra duomenų apie apelianto keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, VSAT Užsieniečių registracijos centras teismo posėdžio metu nurodė, jog neturi duomenų apie tai, kad apeliantas būtų padaręs kokių nors pažeidimų. 

32.  Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, kadangi neturi asmens dokumento.  Pažymėtina, kad Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, yra vertinama tai, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.). Taigi, šios normos turinys įtvirtina pavyzdinį sąrašą aplinkybių, kurios laikytinos užsieniečio nebendradarbiavimu. Nagrinėjamu atveju nė viena iš minėtų, nei kitokių aplinkybių nėra nustatyta.

33.  Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas yra apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, Pabradėje, „B“ sektoriuje, kuris, kaip teigia apeliantas, yra uždaroje ir saugojamoje URC teritorijoje, įrengta uždara, apie 100–150 kv. m ploto, apjuosta tvora, papildomai saugoma teritorija, kurioje yra konteineriniai nameliai, kurie išdėstyti tokiu būdu, jog asmenų judėjimas yra galimas tik takeliais tarp namelių, o takelių plotis – 3 metrai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai gali būti vertinama kaip de facto
(liet. faktiškai) sulaikymas.

34.  Atsižvelgdama į byloje pateiktus įrodymus, padėtį Užsieniečių registracijos centre, apelianto sulaikymo laikotarpį (9 mėnesių laikotarpis, o pratęsus, sulaikymas siektų net 1 metų laikotarpį), teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantui pratęsus alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatančią judėjimo ribojimus, būtų deramai neužtikrinamas šios priemonės teisinis turinys ir iš to kylančios apelianto teisės, be kita ko, teisė judėti teritorijoje, bendrauti su kitais asmenimis ir t. t. Pagal aktualią byloje surinktą medžiagą, judėjimo laisvės ribojimas, nustatant alternatyvią sulaikymui priemonę, iš esmės būtų tapatus judėjimo laisvės ribojimui asmenį sulaikant, o tai neatitinka Įstatyme įtvirtintų šių priemonių sistemos ir jų taikymo logikos. Taigi, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas (pratęsimas) nagrinėjamu atveju reikštų, faktinį apelianto sulaikymą 1 metų laikotarpiui. Tokia situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, nepriimtina.

35.  Dėl nurodytų aplinkybių nagrinėjamu atveju nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog alternatyvios sulaikymui priemonės, toliau ribojant apeliantui judėjimo laisvę, taikymas šiuo atveju yra proporcingas siekiamiems tikslams.

36.  Apibendrindama išdėstytus argumentus, atsižvelgdama į apelianto atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu bei kitas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tolimesnis užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas nepagrįstai suvaržytų vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje. Įvertinus apelianto padėtį švelninančias aplinkybes bei alternatyvios sulaikymui priemonės prigimtį ir tikslą užtikrinti asmeniui platesnį teisių katalogą nei sulaikymo atveju, konstatuotina, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, Užsieniečių registracijos centre nėra tinkama ir būtina priemonė šiam tikslui pasiekti, todėl keistina į alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo laisvės apribojimų pagal
Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

37.  Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas pakeičiamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio
1 dalies 3 punktu,
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

užsieniečio Z. M. Q. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą  ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Skirti užsieniečiui Z. M. Q., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Z. M. Q. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. liepos 5 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje“.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                                               Vilija Mikuckienė

 

 

Ernestas Spruogis

 

 

Skirgailė Žalimienė