LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL aRCHITEKTŪROS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2023 m. vasario 13 d. Nr. V-158
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Architektūros studijų krypties aprašu iki 2023 m. rugsėjo 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro
2023 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. V-158
ARCHITEKTŪROS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Architektūros studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami architektūros studijų krypties (P09), kuri priklauso menų studijų krypčių grupei (P), specialieji reikalavimai. Aprašas architektūros studijų kryptį (toliau – architektūros kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
2. Aprašas parengtas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, Lietuvos Respublikos architektūros įstatymą, architekto veiklą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas: 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB, 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/55/ES, kuria iš dalies keičiama 2005/36/EB Direktyva dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, ir Europos Sąjungos reglamentą Nr. 1024/2012 (toliau – ES direktyva 2013/55/EU) dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą. Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 554 „Dėl Lietuvos Respublikos architektūros politikos krypčių aprašo patvirtinimo“ ir Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus 2020 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V1-56 „Dėl Architektūros sektoriaus profesinio standarto patvirtinimo“.
3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos architektūros Lietuvos Respublikos statybos, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymuose.
4. Vadovaujantis ES direktyva2013/55/EU architektūros studijos vykdomos pagal vientisųjų universitetinių studijų programas nuolatine studijų forma. Vientisųjų studijų programų trukmė yra ne mažesnė kaip 5 (penkeri) studijų metai, apimtis yra 300 arba 360 studijų kreditų.
5. Antrosios pakopos studijos gali būti vykdomos asmenims, baigusiems architektūros studijas ir įgijusiems atitinkamą bakalauro kvalifikacinį laipsnį iki architektūros krypties vientisųjų studijų programų atsiradimo Lietuvoje arba įgijusiems architektūros bakalauro laipsnį užsienyje. Studijų programų trukmė – 120 kreditų.
6. Baigusiesiems suteikiamas menų magistro kvalifikacinis laipsnis ir architekto kvalifikacija, atitinkantys septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygį ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, taip pat Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos antrąją pakopą, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
7. Absolventai turi būti įgiję žinių, gebėjimų ir įgūdžių, nustatytų Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 44 straipsnyje, kuriais remiantis šio Aprašo III skyriuje suformuluoti bendrieji ir specialieji studijų rezultatai. Studijų programos pavadinimas turi būti „Architektūra“, tačiau aukštoji mokykla gali nustatyti ir tam tikrą architektūrinę specializaciją (statinių architektūros, urbanistinio projektavimo, statinių restauravimo ar kitą).
8. Rekomenduojama į vientisąsias studijas konkurso būdu priimti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turinčius asmenis, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus ir išlaikytus stojamuosius egzaminus, kurių metu patikrinama meninių įgūdžių atitiktis aukštosios mokyklos nustatytiems reikalavimams.
9. Architektūros krypties studijos galimos vienos krypties studijų programose (300 studijų kreditų) arba vienos studijų krypties programose su kitos studijų krypties moduliais (dalykais) ar tarpkryptinėse studijų programose, kurių apimtis ne mažesnė kaip 360 studijų kreditų ir iš jų 300 studijų kreditų skirta architektūros krypties studijoms.
10. Pagrindiniai architektūros krypties studijų tikslai:
10.1. išugdyti atsakingą specialistą:
10.1.1. suteikti architektūros, urbanistikos ir kitų meno sričių, humanitarinių, socialinių ir technologijų mokslų žinių ir ugdyti gebėjimus, būtinus kokybiškai žmogaus aplinkai formuoti;
10.1.2. suteikti erdvės ir funkcijos projektavimo profesinės patirties bei sisteminio mąstymo įgūdžių, reikalingų profesionaliai savarankiškai ar kolektyvinei architekto veiklai;
10.2. išugdyti kūrybingą menininką:
10.2.1. išugdyti plačios erudicijos menininką, pasižymintį kūrybiniu, kritiniu ir sisteminiu mąstymu bei plačiu sprendžiamos problemos suvokimu;
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
11. Architektūros krypties studijose turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp teorinių ir praktinių architektūrinio rengimo aspektų ir išugdytas profesinės atsakomybės jausmas. Architektūra turi būti pagrindinė studijų programos sudedamoji dalis:
11.1. turi būti studijuojami meniniai ir funkciniai erdvių ir tūrių formavimo principai, statinių ir aplinkos formavimas, architektūros objektų projektavimas ir konstravimas, statybos technologijos, statybos procesų vadyba, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, aplinkosaugos taisyklės ir technologijos, architektūros ir meno istorija, meno ir vizualinės raiškos priemonės, braižomoji ir kompiuterinė grafika, 3D modeliavimas, pastatų informacinio modeliavimo projektavimo pagrindai; ugdomi kūrybinio ir tiriamojo darbo įgūdžiai, diegiama individualaus ir kolektyvinio kūrybinio darbo patirtis. Fundamentalieji mokslai privalo išlikti sudedamąja architektūros krypties studijų dalimi;
11.2. studijų krypties dalykų vieta ir seka programoje grindžiama tarpdalykiniais ryšiais – architektūros bei kitų meno dalykų, technologijos, inžinerinių, socialinių bei humanitarinių studijų dalykų sąsaja. Pagrindinė ir didžioji studijų dalis skiriama studijų krypties dalykams ir užtikrina deramą profesinį pasirengimą, o bendrųjų universitetinių studijų ir specialaus lavinimo dalykų dalys skirtos platesnei pasaulėžiūrai ir erudicijai vystyti. Architektūros projektavimo, kompozicijos pagrindų, urbanistinio projektavimo, aplinkos planavimo, konstrukcijų projektavimo pagrindų dalykai, profesinės veiklos praktika ir baigiamasis darbas sudaro programos pagrindą, kurį praplečia ir papildo statybos inžinerijos, statybinės fizikos, statybos ekonomikos ir teisės, aplinkosaugos, paveldosaugos, kraštovaizdžio architektūros pagrindų, vizualinės raiškos dalykai. Būtinas dalykų išdėstymas augančia problemų sudėtingumo tvarka bei teorinių dalykų išdėstymas semestruose pagal jų santykį su pagrindinės profesinės dalies problematika.
12. Architektūros krypties studijas baigę asmenys gali dirbti valstybės ir savivaldybės institucijose, savarankiškai projektuoti nesudėtingus statinius, vadovaujami atestuoto specialisto (projektų vadovo) dirbti architektu architektūrinio projektavimo ir teritorijų planavimo įmonėse, dalyvauti rengiant statinių projektus, atestuotis ir tapti atestuotu architektu, tęsti studijas doktorantūroje.
13. Architektas gali:
13.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytais atvejais rengti statinio projektus, vadovauti statinio statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims (eiti statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo pareigas);
13.2. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytais atvejais rengti teritorijų planavimo dokumentus, vadovauti rengiant teritorijų planavimo dokumentus;
13.3. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatytais atvejais vykdyti su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga susijusią veiklą: rengti tvarkybos darbų projektus ir vadovauti projektuojant tvarkybos darbus, eiti nekilnojamojo kultūros paveldo statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo pareigas, rengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, vadovauti rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus;
13.4. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytais atvejais rengti saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir vadovauti rengiant saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus;
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
14. Numatomi studijų rezultatai privalo aiškiai apibrėžti visumą žinių, gebėjimų ir įgūdžių, kuriuos turi įgyti studijų programą baigęs absolventas ir be kurių neįmanoma architekto veikla.
15. Asmuo, baigęs vientisąsias studijas, turi būti pasiekęs šiuos studijų rezultatus:
15.1. žinios ir gebėjimai. Asmuo:
15.1.1. geba taikyti įgytas bendrąsias universitetines žinias (filosofijos, estetikos, dailės ir architektūros istorijos, sociologijos, ekonomikos, kalbos kultūros ir kt.) profesinėje veikloje;
15.1.2. suvokia kultūros (architektūros ir kitų meno sričių) reiškinius bei geba juos kūrybiškai analizuoti ir sisteminti;
15.1.3. geba pritaikyti įgytas architektūros teorijos žinias (architektūros kompozicijos, pastatų projektavimo ir teritorijų planavimo metodikos, urbanistikos, kraštovaizdžio architektūros ir kitas) rengdamas architektūrinius ir urbanistinius projektus;
15.1.4. geba pritaikyti įgytas profesines dalykines ir tarpdalykines žinias (statybos medžiagų, technologijų, konstrukcijų, geodezijos, inžinerinių sistemų ir kitas) rengdamas architektūrinius ir urbanistinius projektus; remdamasis jomis, formuluoti ir argumentuotai pagrįsti sprendimus, vaizdžiai, tiksliai ir suprantamai pateikti vaizdinę ir tekstinę informaciją;
15.2. tyrimai. Asmuo:
15.2.1. geba profesinėje veikloje naudotis įvairių mokslinių ir meninių tyrimų rezultatais, nustatyti ir įvertinti socialinius, meninius ir ekonominius prioritetus, turi informacijos paieškos pirminiuose ir antriniuose šaltiniuose įgūdžių, naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis;
15.2.2. geba rinkti duomenis, reikalingus architektūrinėms urbanistinėms ir aplinkos formavimo problemoms spręsti, yra pasirengęs savarankiškai vykdyti projektavimo darbus; geba profesines ir dalykines žinias taikyti architekto kūrybinėje veikloje, atlikti mokslinius bei meninius tyrimus ir, remdamasis jais, formuluoti ir argumentuotai pagrįsti sprendimus;
15.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
15.3.1. geba formuluoti bei perteikti kūrybines idėjas, estetines nuostatas, matyti ir apibrėžti problemas, priimti optimalius sprendimus;
15.3.2. rodo kūrybišką ir kritinį mąstymą, būtiną formuoti kokybišką žmogaus gyvenamąją aplinką, viešąsias erdves ir statinius; geba naudoti tradicines, skaitmenines ir kitas reikiamas vizualinės raiškos priemones;
15.3.3. geba savarankiškai parengti statinio, urbanistinio komplekso, aplinkos formavimo, interjero architektūros projektą, spręsti architektūrinius statinių ir atvirųjų erdvių formavimo uždavinius, projektuoti įvairios paskirties ir sudėtingumo statinius bei jų kompleksus, viešąsias erdves ir kraštovaizdį, taikyti kompiuterinio projektavimo metodus ir naudotis grafinės raiškos priemonėmis;
15.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
15.4.2. geba valstybine ir bent viena užsienio kalba bendrauti ir bendradarbiauti su kitų sričių specialistais;
15.4.3. geba įtaigiai perteikti informaciją ir idėjas, tobulinti rašytinio ir žodinio bendravimo, kompiuterinės komunikacijos ir tradicinės vizualinės raiškos įgūdžius;
15.4.4. geba tobulinti organizacinius įgūdžius, profesionaliai ir atsakingai atlikti užduotis ir prisiimtus įsipareigojimus visuomenei;
15.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
15.5.1. geba dirbti savarankiškai ir komandoje, planuoti ir vykdyti veiklą, analizuoti informaciją, priimti sprendimus;
16. Asmuo, baigęs antrosios pakopos studijas, turi būti pasiekęs šiuos studijų rezultatus:
16.1. žinios ir gebėjimai. Asmuo:
16.1.1. įgyja naujausių profesinių dalykinių žinių, praplečiančių architektūros bakalauro studijų metu įgytas žinias;
16.1.2. įgyja mokslinių ir meninių tyrimų metodologijos žinių – tyrimų metodikų, architektūrinių, urbanistinių ir gamtinių struktūrų analizės metodų, architektūrinių konstrukcinių sistemų tektoninių tyrimų metodologijos žinių ir gebėjimų jas taikyti;
16.2. tyrimai. Asmuo:
16.2.1. geba profesines ir dalykines žinias taikyti architekto kūrybinėje veikloje, atlikti mokslinius ir meninius tyrimus ir, remdamasis jais, formuluoja ir argumentuotai pagrindžia sprendimus;
16.2.2. geba taikomųjų tyrimų veikloje taikyti įvairius mokslinių tyrimų metodus, turi informacijos paieškos įgūdžių, susijusių su pirminiais ir antriniais informacijos šaltiniais bei informacinėmis technologijomis, geba apdoroti, analizuoti, sintetinti ir vertinti duomenis bei formuluoti išvadas;
16.2.3. geba savarankiškai atlikti taikomojo pobūdžio tyrimus, formuluoti argumentuotas išvadas ir, remdamasis atliktais tyrimais, parengti projektavimo programą, planuoti ir organizuoti projektavimo procesą;
16.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
16.3.2. geba plačiai matyti problemų įvairovę, konceptualiai mąstyti, racionaliai formuluoti argumentus ir priimti optimalius sprendimus;
16.3.4. geba savarankiškai spręsti sudėtingus architektūrinius uždavinius naudodamasis moksliniais tyrimais, parengti įvairios paskirties ir sudėtingumo statinių, jų kompleksų, atvirųjų visuomeninių erdvių ir urbanistinių struktūrų projektus;
16.3.5. moka taikyti įvairius kūrybos metodus, geba reikšti savo idėjas, vaizdžiai ir įtaigiai atskleisti jas skirtingoms visuomenės grupėms naudodamasis tinkamomis raiškos priemonėmis;
16.3.6. geba dirbti kolektyve, valstybine ir bent viena užsienio kalba bendrauti ir bendradarbiauti su skirtingų sričių specialistais, kritiškai ir savikritiškai mąstyti, atsižvelgti į įvairovę ir daugiakultūriškumą;
16.3.7. geba tobulinti organizacinius įgūdžius vykdydamas pavestas užduotis ir prisiimtus įsipareigojimus;
16.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
16.4.2. geba valstybine ir bent viena užsienio kalba bendrauti ir bendradarbiauti su kitų sričių specialistais;
16.4.3. geba įtaigiai perteikti informaciją ir idėjas, tobulinti rašytinio ir žodinio bendravimo, kompiuterinės komunikacijos ir tradicinės vizualinės raiškos įgūdžius;
16.4.4. geba tobulinti organizacinius įgūdžius, profesionaliai ir atsakingai atlikti užduotis ir prisiimtus įsipareigojimus visuomenei;
16.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
16.5.2. geba siekti naujovių ir kelti savo profesinę kompetenciją, moka ugdyti ir tobulinti savo profesinius mąstymo, mokymosi, projektavimo, meninės raiškos, kritinės analizės, tyrimų ir kitus architekto veiklai reikalingus įgūdžius;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
17. Pagrindiniai studijų metodai, orientuoti į aktyvų studijavimą, yra problemų sprendimu grįstas mokymasis, iššūkiais grįstas mokymasis, atvejo analizė, patirtinis mokymasis ir kt., naudojant tam paskaitas, seminarus, kontaktinį ir savarankišką darbą, individualias konsultacijas, nuotolines paskaitas, kūrybines pratybas, profesines praktikas.
18. Studentų pasiekimų vertinimo kriterijai turi būti tiesiogiai siejami su studijų programos tikslais ir patikrinamais rezultatais. Vertinamas įgytų žinių taikymas praktikoje, meninis, inžinerinis išprusimas, gebėjimas įtaigiai pateikti savo idėjas, savarankiškai mokytis ir dirbti.
19. Studentų pasiekimų vertinimo metodai turi būti aiškiai susieti su dalyko turiniu ir jame taikomais studijų metodais. Rekomenduojami vertinimo metodai: architektūrinis projektas ir jo gynimas, projekto ataskaita, praktikos ataskaita, egzaminas, testas, kolokviumas, uždavinių sprendimas, individualus darbas ir kt.
20. Studijų dalykų vertinimo sistema turi būti:
20.1. pagrįsta ir patikima, t. y. vertinimas turi būti siejamas su studijų programos tikslais ir vykdomas keliais aspektais. Galutinis įvertinimo balas susideda iš kelių vertinimų, apimančių skirtingus kursinio projekto ar teorinio dalyko ir studijų eigos aspektus;
20.2. įvertinanti gebėjimus, žinias ir studijų nuoseklumą, t. y. jų taikymą, kūrybiškumą, darbo eigą;
21. Kursinių projektų vertinimą vykdo kelių dėstytojų (ekspertų) komisija; jų vertinimas vykdomas atvirai, dalyvaujant studentų atstovams – ekspertų komisijos vertinimo laiku vyksta projektų viešas pristatymas ir aptarimas. Vertinama remiantis nustatytais kriterijais. Su vertinimo sistema ir vertinimo kriterijais studentai turi būti supažindinti iš anksto, pateikiant konkretaus darbo užduotį.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
22. Vienas iš studijų programų sėkmingo vykdymo komponentų yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, kurie formuoja bendrą akademinę aplinką ir rodo teigiamą pavyzdį studentams. Vientisųjų ir antrosios pakopos studijų programų akademinis personalas vertinamas pagal mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį: dalyvavimą moksliniuose ar meniniuose tyrimuose, pažangių studijų metodų taikymą, patirtį tarptautinėje mokslinėje ir pedagoginėje erdvėje, gebėjimą bendrauti užsienio kalbomis, dalyvavimą konferencijose, kvalifikacijos tobulinimo programose ir stažuotėse, pripažinimą profesinėse, mokslinėse bendrijose, profesinį įžvalgumą, asmeninį domėjimąsi studentų studijų reikalais, gebėjimą patarti studentams dėl studijų planų, profesinės karjeros ir kriterijų, kuriais remiantis vertinamos studijų žinios ir gebėjimai. Kiekviena aukštoji mokykla atitinkamos pakopos studijų programai numato minimaliuosius kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, kurie negali prieštarauti galiojantiems teisės aktams.
23. Dėstytojai turi studijuoti meno, mokslo ir technologijų naujoves, dalyvauti moksliniuose tyrimuose, prisidėti prie naujų projektavimo, studijų (dėstymo), tyrimo, kūrybinių metodų ir technologijų kūrimo. Dėstytojai turi žinoti ir suprasti kriterijus, kuriais remiantis akredituojamos studijų programos.
24. Profesinė praktika vykdoma architektūrinio ir urbanistinio projektavimo įmonėse. Praktikos tikslas yra patikrinti ir pagilinti studijų metu įgytas žinias, įgauti savarankiškos profesinės veiklos įgūdžių.
25. Architektūros studijos baigiamos studentui viešai ginant baigiamąjį darbą. Baigiamojo darbo paskirtis – parodyti studijų metu įgytas žinias ir gebėjimus, jas taikyti architektūros objektams kurti.
26. Architektūros krypties vientisųjų studijų baigiamasis darbas yra savarankiškai parengtas architektūros, urbanistinio projektavimo ar kito aplinkos formavimo ir naudojimo objekto originalus projektas, pagrįstas išsamiais taikomaisiais tyrimais, kuriame studentas demonstruoja studijų metu įgytas bendrąsias architektūros žinias, architektūrinių problemų suvokimą, gebėjimą sudėtingomis gamtinėmis ar urbanistinėmis sąlygomis formuoti statinio ir jo aplinkos architektūrinius sprendinius.
27. Architektūros krypties antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas yra architektūrinio projektavimo darbas – savarankiškai parengtas sudėtingo architektūros, urbanistinio objekto, architektūros restauravimo ar kitos architektūrinės specializacijos originalus projektas, pagrįstas išsamiais taikomaisiais tyrimais ir demonstruojantis aukštą profesinį meistriškumą bei originalią kūrybą, inspiruotą architektūros ir kitų mokslo bei meno sričių naujausių žinių, teorijų, metodų ir technologijų.
28. Baigiamąjį darbą vertina nepriklausoma ekspertų komisija, sudaroma iš kompetentingų studijų krypties specialistų – pripažintų menininkų, mokslininkų, profesionalų, galimų darbdavių atstovų. Ekspertų komisijos pirmininkas turi būti iš kitos mokslo ir studijų institucijos, nei vyko vientisosios ar antrosios pakopos studijos. Baigiamiesiems darbams recenzuoti rekomenduotina kviesti kitų institucijų specialistus. Magistro studijų baigiamųjų darbų ekspertų komisijos pirmininkas privalo turėti mokslo daktaro laipsnį.
30. Sėkmingam studijų programos vykdymui užtikrinti būtina ši materialioji bazė:
30.1. auditorijos, pastatai ir infrastruktūra turi tenkinti Lietuvos Respublikoje galiojančių higienos normų ir kitų teisės aktų keliamus reikalavimus (patalpų šildymui, apsaugai nuo triukšmo, natūraliam ir dirbtiniam darbo vietų apšvietimui ir kitus);
30.2. programai vykdyti skirtose patalpose turi būti instaliuota programai vykdyti reikalinga šiuolaikinė garso ir vaizdo aparatūra bei demonstravimo priemonės. Auditorijų įranga ir aparatūra turi būti pakankama studentui išmokti taikyti šiuolaikinius skaitmeninius projektavimo ir grafinio vaizdavimo, medžiagos skaitmeninio apdorojimo, tyrimo metodus;
30.3. auditorijose vietų skaičius turi būti toks, kad visas paskaitas, išskyrus pasirenkamus dalykus ir specialius kursus, būtų įmanoma skaityti per pirmąją dienos pusę;
30.4. biblioteka turi aprūpinti programų studentus reikiamu vadovėlių ir kitos reikalingos studijoms literatūros kiekiu, suteikti galimybę naudotis tinkama kompiuterine ir programine įranga, literatūros katalogais, paieškos sistemomis, ryšiu su stambesniųjų bibliotekų duomenų bazėmis, interneto ryšiu;
30.5. minimalus naudojamų kompiuterių skaičius turi atitikti studijų programos poreikius. Visi kompiuteriai turi turėti standartinius tekstų bei grafinius programinius paketus ir interneto ryšį. Būtina turėti šiuolaikines kompiuterines mokomąsias projektavimo, erdvinio 3D projektavimo ir 3D modeliavimo programas.