LiETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS

įsakymas

DĖL FINANSINĖS PRIEMONĖS „PORTFELINĖS GARANTIJOS LIZINGO SANDORIAMS, FINANSUOJAMOS IŠ EUROPOS REGIONINĖS PLĖTROS FONDO“ SCHEMOS PATVIRTINIMO

2016 m. spalio 7 d. Nr. 4-612

Vilnius

T v i r t i n u Finansinės priemonės „Portfelinės garantijos lizingo sandoriams, finansuojamos iš Europos regioninės plėtros fondo“ schemą (pridedama).

Ūkio ministras Evaldas Gustas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2016 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-612

FINANSINĖS PRIEMONĖS „PORTFELINĖS GARANTIJOS LIZINGo SANDORIAMS, FINANSUOJAMOS IŠ EUROPOS REGIONINĖS PLĖTROS FONDO“ schema

Eil.

Nr.

Pagrindiniai

elementai

Paaiškinimas

Teisinis pagrindas

2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2013 L 352, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 1407/2013).

Planuojamo skirti finansavimo suma

Iki 5 800 000 Eur (penkių milijonų aštuonių šimtų tūkstančių eurų) Europos Sąjungos fondų lėšų.

Schemos galiojimo trukmė

Portfelinės garantijos pagal šią schemą teikiamos Reglamento Nr. 1407/2013 taikymo laikotarpiu, t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 dienos. Tuo atveju, jei Reglamento Nr. 1407/2013 galiojimas bus pratęstas, portfelinių garantijų teikimas pagal šią schemą bus pratęstas atitinkamai, bet ne ilgiau nei iki 2023 m. gruodžio 31 dienos.

Priemonės valdytojų atrinkimas ir portfelinių garantijų lizingo sandoriams teikimo sąlygos

Fondų fondo „Verslo finansavimo fondas, finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo“ (toliau – Fondų fondas) valdytojas, kuriam Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija pavedė įgyvendinti 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ ir 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ priemonės Nr. J07-FM-F „Verslo finansavimo fondas“ finansinę priemonę „Portfelinės garantijos lizingo sandoriams, finansuojamos iš Europos regioninės plėtros fondo“ (toliau – Priemonė), viešųjų pirkimų būdu atrenka Priemonės valdytojus ir taip užtikrina laisvą konkurenciją, skaidrumą ir lygiateisiškumą. Į lizingo sandorių portfelius gali būti traukiami lizingo sandoriai, kurie atitinka smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjektų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, tinkamumo sąlygas, į portfelius įtraukiamų lizingo sandorių tinkamumo sąlygas ir lizingo sandorių portfelių tinkamumo sąlygas, nustatytas viešojo pirkimo dokumentuose.

Portfelis – Priemonės tinkamumo sąlygas atitinkančių Priemonės valdytojo naujai suformuotų lizingo sandorių apskaičiuota suma.

Garantuotas portfelis – lizingo sandorių portfelis, kurį sudarantys visi lizingo sandoriai yra garantuoti.

Garantijos viršutinė ribos norma – maksimali išmokų, kurias Fondų fondo valdytojas gali išmokėti Priemonės valdytojui nuo garantuoto portfelio, norma.

Kiekvienas į portfelius įtraukiamas lizingo sandoris garantuojamas 80 procentų. Tačiau bendra išmokų suma negali viršyti didžiausios išmokų sumos, kuri ribojama 20 proc. garantijos viršutine ribos norma, t. y. didžiausia išmokų suma, mokama Priemonės valdytojui, bus ne didesnė nei į portfelį įtrauktų lizingo sandorių išmokėta suma, padauginta iš garantijos dydžio (80 proc.) ir iš garantijos viršutinės ribos normos (20 proc.).

Garantijos mokestis mokamas Fondų fondui už kiekvieną Priemonės valdytojo į portfelį įtraukiamą lizingo sandorį. Garantijos mokestis yra vienkartinis. Garantijos mokestį kas ketvirtį Priemonės valdytojas perveda Fondų fondui už per ketvirtį į portfelį įtrauktus lizingo sandorius. Tuo atveju, jei lizingo sutarties terminas pratęsiamas ar didinama lizingo sandorio suma, atliekama garantijos mokesčio priemoka. Garantijos mokestis nėra grąžinamas ar perskaičiuojamas. Išimtis taikoma tik tuo atveju, jei į praėjusio ketvirčio Priemonės valdytojo ataskaitą klaidingai buvo įtraukti lizingo sandoriai – tuomet mokestis grąžinamas arba įskaitomas su einamojo ketvirčio garantijų mokesčio mokėjimu.

Garantijos mokesčio suma skaičiuojama pagal formulę:

M = K x G x P, kur:

M – garantijos mokesčio suma;

K – lizingo suma;

G – garantijos dydis (proc.);

P – garantijos mokesčio dydis (proc.).

Garantijos mokesčio dydis (proc.):

– 0,5 proc. lizingo sandoriams, kurių terminas yra ne ilgesnis kaip 2 metai (imtinai);

– 1 proc. lizingo sandoriams, kurių terminas yra ilgesnis kaip 2 metai.

Lizingo suma lygi turto įsigijimo kainai be pridėtinės vertės mokesčio, iš jos atėmus pradinę lizingo gavėjo įmokos sumą.

Lizingo sandorių finansavimas gali būti teikiamas ne ilgesniam nei 120 mėnesių laikotarpiui (įskaitant ir atidėtą lizingo sumos grąžinimo terminą). Lizingo sandorių sutarčių terminai gali būti pratęsiami, tačiau bet kuriuo atveju lizingo sandorio sutarties terminas negali būti ilgesnis nei 120 mėnesių, terminą skaičiuojant nuo pradinės lizingo sandorio sutarties sudarymo dienos.

Remiami subjektai

Portfelinės garantijos teikiamos SVV subjektams.

Visi to paties SVV subjekto kontroliuojami subjektai, atitinkantys Reglamento Nr. 1407/2013 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus bent vienos rūšies tarpusavio santykius, laikomi viena įmone.

Remiami sektoriai

Portfelinės garantijos gali būti teikiamos, jei Priemonės valdytojas lizingo sandorių sutartis sudaro su SVV subjektais, veikiančiais visuose ūkio sektoriuose, išskyrus Reglamento Nr. 1407/2013 1 straipsnio 1 dalyje ir Priemonės valdytojų atrankos kvietimuose išvardytus atvejus.

Netinkamos investicijos

Netinkama finansuoti:

– lizingo sandoriai SVV subjektams, veikiantiems Reglamento Nr. 1407/2013 1 straipsnio 1 dalyje išvardytuose sektoriuose;

– lizingo sandoriai sunkumų patiriančioms įmonėms, kaip apibrėžta Europos Komisijos komunikato – Gairių dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (2014/C 249/01) 2.2 skirsnyje;

– lizingo sandoriai lizingo gavėjams, kuriems galėtų būti ir (arba) yra taikoma Reglamento Nr. 1407/2013 4 straipsnio 6 dalies a punkte nurodyta kolektyvinė nemokumo procedūra;

– lizingo sandoriai esamiems finansiniams įsipareigojimams refinansuoti ar restruktūrizuoti;

– lizingo sandorio lėšos negali būti naudojamos išlaidoms, kurioms skiriama negrąžinamoji subsidija, apmokėti, kaip nurodyta Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 51 punkte;

– lizingo sandoriai, kurių sudarymo metu, investicijos yra atliktos arba įgyvendintos, tarp jų ir grįžtamasis lizingas;

– nepiniginiam įnašui finansuoti, kuris nėra tinkamos finansuoti išlaidos;

– lizingo sandoriams nenaujai (naudotai) gamybinei įrangai ir (arba) nenaujiems (naudotiems) įrenginiams įsigyti;

– lizingo sandoriai išlaidoms apmokėti, kurios jau buvo anksčiau finansuotos (apmokėtos) iš Europos Sąjungos fondų, kitų Europos Sąjungos finansinės paramos priemonių ir kitos tarptautinės paramos ar nacionalinių lėšų, dėl kurių lėšos tam tikroms išlaidoms būtų skiriamos ne vieną kartą;

– lizingo sandoriai atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimui ar statyboms;

– lizingo sandoriai investicijoms, kuriomis siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą vykdant veiklą, įvardintą 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL 2003 L 275, p. 32), I priede;

– lizingo sandoriai investicijoms į oro uostų infrastruktūrą, nebent jos būtų susijusios su aplinkos apsauga arba kartu būtų vykdomos investicijos, kurių reikia siekiant sušvelninti ar sumažinti neigiamą oro uostų infrastruktūros poveikį aplinkai;

– lizingo sandoriai SVV subjektams, kurie tiesiogiai veikia ginklų ir šaudmenų, tabako ir tabako gaminių bei distiliuotų alkoholinių gėrimų ir susijusių produktų gamybos, perdirbimo bei prekybos sektoriuose;

– lizingo sandoriai investicijoms į įmones, užsiimančias azartinių lošimų organizavimu;

– lizingo sandoriai finansinei veiklai finansuoti;

– lizingo sandoriai investicijoms į gamtos mokslų sektoriuje veikiančias įmones, kai teikiamas finansavimas moksliniams tyrimams, plėtrai ir techninėms paraiškoms, susijusioms su žmogaus klonavimu, mokslinių tyrimų ar genetiškai modifikuotais organizmais (GMO);

– lizingo sandoriai krovininėms transporto priemonėms įsigyti toms įmonėms, kurios vykdo krovinių vežimo keliais veiklą.

Finansavimo dydis vienam SVV subjektui

Didžiausia lizingo sandorio lizingo suma – iki 1 875 000 Eur (vieno milijono aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių tūkstančių eurų) arba įmonių, vykdančių krovinių vežimo keliais veiklą, atveju – iki 937 500 Eur (devynių šimtų trisdešimt septynių tūkstančių penkių šimtų eurų). Bet kokiu atveju SVV subjektui pagal lizingo sumą apskaičiuota de minimis suma negali būti didesnė nei pagal Reglamento Nr. 1407/2013 nuostatas leidžiama de minimis suma.

SVV subjektas gali sudaryti kelis tinkamumo sąlygas atitinkančius lizingo sandorius neviršijant de minimis pagalbos suteikimo ribos.

De minimis pagalbos dydis SVV subjektui skaičiuojamas pagal formulę:

D , kur:

D – de minimis pagalbos dydis;

P – lizingo suma;

G – garantijos dydis (proc.);

T – garantijos trukmė (mėnesiais).

De minimis pagalba suteikiama tada, kai priimamas sprendimas suteikti garantiją pagal Priemonę (su SVV subjektu pasirašoma lizingo sandorio sutartis, garantuojama pagal šią Priemonę).

Teikiant de minimis pagalbą turi būti įsitikinama, ar SVV subjektui netaikoma kolektyvinė nemokumo procedūra ir jis neatitinka nacionalinės teisės kriterijų, pagal kuriuos kreditorių prašymu jam būtų taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra, kaip nustatyta Reglamento Nr. 1407/2013 4 straipsnio 6 dalies a punkte.

SVV subjekto veiklos vykdymo vieta

SVV subjektai, kurių lizingo sandoriai traukiami į portfelius, turi veikti Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, jei lizingo sandorio lėšomis sukurta nauda atitenka Lietuvos Respublikai, kaip nurodyta Finansinių priemonių išlaidų tinkamumo finansuoti rekomendacijose, patvirtintose Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, Ekonomikos augimo veiksmų programos, Sanglaudos skatinimo veiksmų programos ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos valdymo komitetų 2016 m. birželio 29 d. protokolu Nr. 38, tačiau tokio finansavimo garantavimui negali būti skirta daugiau nei 15 proc. Priemonei įgyvendinti skirtų lėšų, nebent UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ pritaikytų kitokią proporciją.

10.

De minimis pagalbos sumavimas

De minimis pagalba sumuojama, kaip tai nustatyta Reglamento Nr. 1407/2013 5 straipsnyje.

11.

Stebėsena

De minimis pagalbos stebėsena atliekama, kaip tai nustatyta Reglamento Nr. 1407/2013 6 straipsnyje.

Priemonės valdytojai, teikdami de minimis pagalbą, turi:

- suteikti de minimis pagalbą tik patikrinę, ar ją suteikus nebus viršyta de minimis pagalbos suteikimo riba ir ar laikomasi Reglamente Nr. 1407/2013 nustatytų sąlygų;

- apie suteiktą de minimis pagalbą pranešti Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

____________________