LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL lietuvos respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. d1-406 „Dėl miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
2014 m. spalio 10 d. Nr. D1-834
Vilnius
Pakeičiu Miškų tvarkymo schemų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 „Dėl Miškų tvarkymo schemų ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtinimo“, ir jas išdėstau nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2014 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. D1-834 redakcija)
MIŠKŲ TVARKYMO SCHEMŲ RENGIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja miškų tvarkymo schemų (toliau – Schema) organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo, registravimo ir keitimo tvarką, Schemos sudėties reikalavimus, planavimo proceso dalyvių teises, pareigas ir atsakomybę.
3. Taisyklės privalomos Schemos planavimo organizatoriams, Schemos rengėjams, teritorijų planavimo sąlygas pateikiančioms ir Schemas derinančioms, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą vykdančioms ir Schemas tvirtinančioms institucijoms bei fiziniams ir juridiniams asmenims, dalyvaujantiems planavimo procese ir procedūrose.
4. Schemos pagal teritorijų planavimo lygmenį priskiriamos valstybės lygmeniui, o pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšį – specialiojo teritorijų planavimo dokumentams. Schemos rengiamos valstybės teritorijos dalims masteliu M 1:200 000.
5. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.
II SKYRIUS
PLANAVIMO TIKSLAS IR SCHEMOS UŽDAVINIAI
7. Schemos rengimo (planavimo) tikslas – sudaryti sąlygas darniai miškų ūkio vystymo ir miško naudojimo politikai įgyvendinti ne trumpesniam kaip 20 metų strateginiam laikotarpiui, atsižvelgiant į gamtosauginius, ekonominius ir socialinius aspektus.
8. Schemos uždaviniai yra:
III SKYRIUS
SCHEMOS PLANAVIMO ORGANIZATORIus, RENGĖJAI IR FINANSAVIMAS
10. Rengti Schemas turi teisę fiziniai asmenys, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę vadovauti specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui, juridiniai asmenys ir jų padaliniai, kitos užsienio organizacijos ir jų padaliniai, jeigu šių organizacijų įstatuose numatyta teritorijų planavimo ir miškotvarkos veikla, kai tiems darbams vadovauja atestuoti Schemų vadovai.
11. Vadovauti Schemos rengimui turi teisę asmuo, įgijęs aukštąjį (universitetinį ar koleginį) arba lygiavertį biomedicinos mokslų studijų srities miškininkystės studijų krypties išsilavinimą ir Teritorijų planavimo vadovų atestavimo, atestatų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo ir atestavimo komisijos sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-125 „Dėl teritorijų planavimo vadovų atestavimo, atestatų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo ir atestavimo komisijos sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka gavęs Schemos vadovo atestatą. Šis reikalavimas netaikomas Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, kitiems fiziniams asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje teisėmis, jeigu jie turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jie turi teisę vadovauti tokių dokumentų rengimui.
12. Planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo parenka Schemos rengėją vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
13. Planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo su Schemos rengėju sudaro sutartį Schemai parengti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatomis. Sutartis su Schemos rengėju gali būti sudaroma visam planavimo procesui arba atskiriems jo etapams (dalims) atlikti.
14. Planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo, sudaręs sutartį su Schemos rengėju, jam pateikia (kiekvienu atveju teikiamų dokumentų ir duomenų sąrašas ar jo pateikimo tvarka priklauso nuo nustatytų planavimo tikslų ir konkrečių Schemos uždavinių, planuojamos teritorijos geografinės padėties bei kitų planavimo ypatumų. Visa tai yra aptariama su Schemos rengėju):
14.4. planuojamos teritorijos aktualius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (ankstesnės miškotvarkos duomenis elektroninėje formoje, valstybinės reikšmės miškų plotų ribas, miškų priskyrimo miškų grupėms ir pogrupiams duomenis, miško masyvų duomenis (masyvų, kvartalų ribos ir numeriai));
14.5. planuojamos teritorijos privačių miško valdų ribas, planuojamos teritorijos kartografinį pagrindą;
15. Schemos rengėjas turi teisę Schemos rengimui reikalingus duomenis gauti iš Miškų valstybės kadastro duomenų bazės, Nekilnojamojo turto registro, Kultūros vertybių registro, Saugomų rūšių informacinės sistemos, Žemės gelmių registro, Teritorijų planavimo dokumentų registro ir iš visų miškų valdytojų, kurių valdos patenka į rengiamos Schemos planuojamą teritoriją.
IV SKYRIUS
PLANAVIMO PROCESAS, SCHEMOS GALIOJIMAS IR KEITIMAS
17. Schema pradedama rengti aplinkos ministro (specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto) sprendimu dėl Schemos rengimo pradžios ir planavimo tikslų.
18. Sprendimo dėl Schemos rengimo pradžios ir planavimo tikslų projektas skelbiamas Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, informuojant, iki kada ir kokiu adresu galima susipažinti su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais, siųsti pasiūlymus dėl planavimo tikslų.
20. Parengiamojo etapo metu:
20.1. planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus numato planuojamą teritoriją, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą, kurioje:
20.1.3. nurodoma, ar vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas), bus atliekamas/neatliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau – SPAV) (jeigu toks vertinimas neatliekamas, nurodomi SPAV neatlikimo motyvai);
20.2. planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl Schemos rengimo pradžios ir planavimo tikslų, taip pat paskelbiama planavimo darbų programa. Nurodoma, kam ir kokiu adresu visuomenė gali teikti pasiūlymus, pateikiami planavimo organizatoriaus, Schemos rengėjo adresai ir telefonų numeriai, elektroninio pašto ir interneto svetainės adresai;
20.3. prieš pradėdamas rengti Schemą, planavimo organizatorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengia planavimo sąlygas ir raštu kreipiasi į savivaldybių, patenkančių į planuojamą teritoriją, administracijas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinį padalinį, kad šie pateiktų planavimo sąlygas. Jei planuojama teritorija patenka į Lietuvos Respublikos pasienio ruožo teritoriją, planavimo organizatorius dėl planavimo sąlygų išdavimo kreipiasi ir į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Jeigu planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti Schemą.
21. Schemos rengimo etapą sudaro šios stadijos:
21.1. esamos būklės įvertinimas – atliekama planuojamos teritorijos miškų ūkio būklės, raidos analizė ir įvertinimas, problemų ir probleminių situacijų, esamų tendencijų ir plėtros galimybių nustatymas ir vertinimas remiantis šiais dokumentais:
21.1.4. saugomų teritorijų planavimo dokumentais, saugomų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo objektų, Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenimis, kertinių miško buveinių inventorizavimo ir tyrimų medžiaga;
21.1.6. miškų žemėlapiais pagal nuosavybės formas (valstybinės reikšmės miškai, privatūs ir kiti miškai);
21.1.7. miškų paskirstymo miškų grupėmis ir pogrupiais žemėlapiais (M 1:50 000) ir planais (M 1:25 000 arba M 1:20 000);
21.2. bendrųjų sprendinių formavimas – vadovaujantis esamos būklės įvertinimu, nustatomos planuojamos teritorijos miškų ūkio vystymo kryptys, plėtojimo prioritetai ir tvarkymo principai. Jeigu planavimo darbų programoje numatyta, parengiama koncepcija, kuriai raštu turi pritarti planavimo organizatorius. Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka atliekamas SPAV, jeigu parengiamajame etape buvo priimtas sprendimas šį vertinimą atlikti. Šioje stadijoje Schemos rengėjas gali kreiptis į planavimo sąlygas pateikusias institucijas dėl planavimo sąlygų įvykdymo, o planavimo sąlygas pateikusios institucijos šiuo atveju privalo teikti konsultacijas;
21.3. sprendinių konkretizavimas – parengiami konkretūs sprendiniai miškų ūkio veiklos plėtrai, šiai veiklai numatytoms teritorijoms naudoti, tvarkyti ir saugoti. Schemos sprendiniai turi neprieštarauti teritorijų planavimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams ir turi būti suderinti su galiojančiais to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.
22. Užbaigus kiekvieną Schemos rengimo etapo stadiją, turi būti gautas planavimo organizatoriaus pritarimas. Pritarimui teikiama užbaigta Schemos rengimo etapo stadijos dokumentacija – brėžinys (brėžiniai) ir (ar) aiškinamasis raštas. Atsižvelgdamas į planavimo tikslus ir Schemos uždavinius, planavimo organizatorius gali planavimo darbų programoje numatyti sujungti Schemos rengimo etapo stadijas.
23. Schemos baigiamąjį etapą sudaro šios stadijos:
23.1. Schemos sprendinių viešinimas – parengtos Schemos viešinimo procedūras atlieka planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo Teritorijų planavimo įstatymo, Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“, nustatyta valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų viešinimo tvarka;
23.2. Schemos derinimas:
23.2.1. Schema teikiama derinti Taisyklių 20.3 papunktyje nurodytoms teritorijų planavimo sąlygas pateikiančioms institucijoms (toliau – derinanti institucija). Derinimo metu patikrinama, ar: įvykdyti derinančios institucijos pateiktų planavimo sąlygų reikalavimai, numatomi Schemos sprendiniai suderinti su galiojančiais to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir jų turinys neprieštarauja įstatymams, kitiems teisės aktams. Schemos derinimo procedūra tai atliekančioje institucijoje turi būti baigta per 20 darbo dienų nuo prašymo suderinti Schemą gavimo dienos;
23.2.2. jei išvada dėl pateiktos Schemos derinimo arba nederinimo per nustatytą terminą nebuvo išduota ir nepranešta apie išvados neišdavimo priežastis, laikoma, kad Schema yra suderinta, o planavimo organizatorius turi teisę parengtą Schemą teikti tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai;
23.3. Schemos tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje atliekamas vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844 „Dėl Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka;
23.4. Schemos tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre:
23.4.1. jei teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos Schemos patikrinimo akte įrašoma išvada pritarti Schemos teikimui tvirtinti, Schema pateikiama tvirtinti Aplinkos ministerijai (toliau – Schemą tvirtinanti institucija), kuri išnagrinėja Schemą ir priima sprendimą dėl tvirtinimo arba raštu nurodo trūkumus, kuriuos Schemos rengėjas privalo pašalinti. Schemą tvirtina aplinkos ministras įsakymu;
23.4.2. Schema tvirtinti neteikiama, jeigu teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos išvada dėl Schemos tvirtinimo yra neigiama. Schema teikiama tvirtinti tik tuo atveju, kai ištaisomi teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrinimo akte nurodyti trūkumai ir ši institucija pritaria Schemos teikimui tvirtinti.
23.4.3. planavimo organizatorius duomenis apie patvirtintą Schemą ir teisės aktą, kuriuo ji patvirtinta, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka pateikia registruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Schemos patvirtinimo dienos;
23.4.4. aplinkos ministro įsakymas ir juo patvirtinta Schema įsigalioja kitą dieną po Schemos įregistravimo ir paskelbimo Teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl Schemos patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jos įsigaliojimo data. Oficialus informacinis pranešimas apie Schemos patvirtinimą skelbiamas Aplinkos ministerijos interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.
24. Planavimo organizatorius per 5 darbo dienas nuo Schemos įregistravimo Teritorijų planavimo dokumentų registre dienos pateikia vieną Schemos egzempliorių (spausdintine ir elektronine formomis) Miškų valstybės kadastro tvarkytojui.
25. Įsigaliojusi Schema galioja neterminuotai, išskyrus kol nepakeičiama arba Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.
26. Schema keičiama, kai keičiami planuojamos teritorijos miškų ūkio plėtros prioritetai, tvarkymo principai ir jos sprendiniai. Planavimo organizatorius, įvertindamas priežastis, dėl kurių turi būti keičiama galiojanti Schema, gali siūlyti keisti ir organizuoti Schemos keitimą taip, kad jis apimtų tik konkrečią planuojamos teritorijos dalį, konkretų sprendinį ar jų grupę. Schemos keitimai organizuojami, rengiami, derinami, tikrinami, tvirtinami, registruojami ta pačia tvarka kaip ir pati Schema šiose Taisyklėse nustatyta Schemų organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir registravimo tvarka.
V SKYRIUS
SCHEMOS SUDĖTIS
27. Schemą sudaro:
27.1. sprendiniai:
28. Schemos sprendinių grafinę dalį sudaro:
29. Brėžinių pagrindas yra Miškų valstybės kadastro integruotos informacinės sistemos duomenų bazių ir miško sklypų (M 1:10 000) geografiniai bei taksaciniai duomenys. Brėžiniuose turi būti georeferenciniai duomenys apie magistralinius, krašto, vietinės reikšmės ir pagerintos dangos miško kelius, geležinkelio kelius, vandenis (upės, ežerai, tvenkiniai), miestus, miestelius, kitus kadastro vietovių centrus, savivaldybių teritorijų ir kadastro vietovių ribas.
30. Brėžiniuose sutartiniais ženklais pažymima:
30.1. miško masyvai (kontūrai, kvartalinės linijos ir kvartalų numeriai), suskirstyti pagal miškų nuosavybę;
30.3. saugomų teritorijų ribos ir pavadinimai, funkcinių ir tvarkymo zonų ribos bei jų pavadinimai, buferinių apsaugos zonų ribos;
30.4. gamtos paveldo objektai ir į Kultūros vertybių registrą įrašyti kultūros paveldo objektai ir vietovės, pagal Kultūros vertybių registro duomenis nurodant jų unikalius kodus;
30.5. saugomų rūšių, įrašytų į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus, augavietės ir radavietės, Europos Bendrijos svarbos buveinių ar paukščių apsaugai svarbios teritorijos, Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ir kertinės miško buveinės;
30.7. žemės ūkiui netinkamos žemės, menkavertės ir žemės ūkiui nenaudojamos žemės, jose suprojektuoti ir įteisinti sklypai miškui įveisti;
31. Aiškinamajame rašte nurodomi planavimo tikslai, konkretūs Schemos uždaviniai, objekto charakteristika, aprašomi ir paaiškinami grafinėje dalyje parengti sprendiniai, apibūdinami Schemos rengimui panaudoti teritorijų planavimo dokumentai, faktografinė, kartografinė, projektavimo ir tyrimų medžiaga, esamos būklės analizės rezultatai ir kiti reikalingi paaiškinimai.
32. Aiškinamajame rašte nurodoma:
32.1. geografinė objekto charakteristika. Geografinei teritorijos charakteristikai pateikiami duomenys apie regiono gamtines, ekonomines ir socialines sąlygas, infrastruktūrą (keliai, miestai, gyvenvietės), gyventojus, žemės ūkio ir pramonės plėtros kryptis, medienos perdirbimo pramonę, žemės fondo sudėtį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, teritorijų naudojimo prioritetus, valstybinio (savivaldybės, seniūnijos, kadastro vietovės) ir miškų ūkio (valstybinės reikšmės miškų valdytojai, privačių ir kitų miškų valdymo institucijos) administracinius vienetus. Apibūdinamos specifinės teritorijos ypatybės, ypač saugomų teritorijų. Saugomoms teritorijoms nurodomi pavadinimai, miškų plotai, esami planavimo dokumentai, gamtos paveldo objektai ir į Kultūros vertybių registrą įrašyti kultūros paveldo objektai ir vietovės, jų pavadinimai ir unikalūs kodai šiame registre, saugomų rūšių, įrašytų į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus, augavietės ir radavietės (pagal inventorizacijos, tyrimų medžiagą, Saugomų rūšių informacinę sistemą), Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ir kertinės miško buveinės (pagal tyrimų, inventorizacijos medžiagą);
32.2. objekto miškų charakteristika. Miškai apibūdinami pateikiant duomenis apie regiono miškų plotą ir miškingumą, jų kitimą per pastaruosius 20–30 metų, miškų ploto pasiskirstymą pagal nuosavybę, žemės naudmenas, miškų funkcinę paskirtį ir apie miškų sveikatingumą;
32.3. miško išteklių naudojimo ir atkūrimo objekte charakteristika. Miško išteklių naudojimas ir atkūrimas apibūdinamas aprašant ir įvertinant patvirtintas metines miško kirtimų apimtis, patvirtintų kirtimo normų keitimus, priežastis, projektuotų miško atkūrimo darbų apimtis pagal atkūrimo būdus, esamą miško genetinių išteklių ir sėklinę bazę, pateikiant duomenis apie kitus miško išteklius;
32.4. Schemos sprendiniai:
32.4.1. bendrieji miškų ūkio plėtros aspektai. Bendrieji miškų ūkio plėtros aspektai apibūdinami pagrindžiant miškų priskyrimą grupėms ir pogrupiams, aprašant miško daugiatikslio naudojimo kryptis, prioritetus, medienos perdirbimo pramonės plėtojimą, bioenergetinių išteklių panaudojimą, rekreacinių, medžioklės ir kitų paslaugų teikimą visuomenei, darbo vietų miškų ūkio sistemoje išsaugojimą ir naujų kūrimą, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą, ekologinio stabilumo didinimo, ekologiškai sveikos gyvenamos aplinkos užtikrinimą;
32.4.2. miškingumo plėtros prognozė. Miškingumo plėtra objekte apibūdinama įvertinant esamų miškų ir saugomų teritorijų, kultūros paveldo objektų teritorijų ir vietovių, apsaugos zonų išsidėstymą, gamtinio karkaso vystymo prioritetus, objekto infrastruktūrą, medienos perdirbimo pramonę, gyventojų užimtumą, nenaudojamų ir netinkamų žemdirbystei žemės ūkio naudmenų plotus, karjerus, durpynus, krūmynus, laisvą valstybinės žemės fondą ir kitus galimus apželdinti plotus, esamus ir prognozuojamus per artimiausius 10 metų žėlinių plotus, miškingumo plėtros perspektyvas 20–30 metų laikotarpiui, miško veisimo eiliškumą atsižvelgiant į miškams nustatytas funkcijas;
32.4.3. miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis poreikis. Analizuojami poreikiai ir galimybės paversti miško žemę kitomis naudmenomis, siekiant valdyti urbanizacijos plėtotę objekto miškuose, kuriuose planuojama formuoti teritorijas, nustatytas Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje;
32.4.5. miškų administravimo ir nuosavybės keitimo prognozė, pasiūlymai. Prognozė objektui rengiama siūlant miškų valdytojų ribų (plotai, kvartalai, sklypai) keitimus, pateikiant rekomendacijas dėl galimybių perduoti laisvos valstybinės žemės plotus į valstybinį miškų fondą;
32.4.6. miško išteklių naudojimo ir atkūrimo prognozės. Pateikiama miško kirtimų prognozuojama apimtis objekte 30 metų laikotarpiui, atsižvelgiant į miškų ūkio plėtrą, miškų atkūrimo ir įveisimo būdų prioritetai, rekomendacijos dėl atkuriamų medžių rūšių, ąžuolynų atkūrimo programos ir kitų direktyvinių dokumentų įgyvendinimo;
32.4.7. miškotvarkos darbų gairės. Aprašomi objekte atlikti miškotvarkos darbai: paskutinės miškų inventorizacijos metai, plotai, parengti miškotvarkos projektai, esamos kartografinės ir projektinės medžiagos būklė, atliktas projektų koregavimas. Pateikiami siūlymai dėl objekto miškų inventorizacijos darbų planavimo, naudotinų miškų inventorizacijos metodų, tikslumo reikalavimų, normatyvų koregavimo ar naujų rengimo, tyrinėjimo darbų atlikimo, miškotvarkos projekto. Atkreipiamas dėmesys į gamtos ir kultūros paveldo objektų, saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių augavietes ir radavietes, Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir kertinių miško buveinių inventorizavimo ir tyrimų medžiagos panaudojimą miškotvarkos darbų metu;
32.4.8. miško išteklių kokybės gerinimas. Pateikiamos priemonės miško išteklių kokybei gerinti, jei pagal miško išteklių kokybę charakterizuojančius rodiklius jų būklė yra gerintina;
33. Planavimo procedūrų dokumentus sudaro:
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
35. Ginčai, kilę dėl Schemų planavimo proceso, sprendžiami Teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.