Administracinė byla Nr. eA-1313-1188/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03117-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija 18.12
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės (iki 2023 m. sausio 2 d. – valstybės įmonė) Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (iki 2023 m. sausio 4 d. – prie Žemės ūkio ministerijos), Lietuvos valstybei, atstovaujamam Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (iki 2023 m. sausio 4 d. – prie Žemės ūkio ministerijos), V. R., S. S. ir Z. G. (V. S. teisių ir pareigų perėmėjai) (trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (iki 2023 m. sausio 2 d. – valstybės įmonė) Lietuvos automobilių kelių direkcija) dėl įsakymų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas:
1.1. panaikinti Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 89-2704 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei K. G.“, kuriuo K. G. atstatytos nuosavybės teisės į 1,14881 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas) dalį, kurią sudaro šiuo metu suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 85 kv. m rajoninio kelio Nr. 4308 Kieliai–Avižonys–Šiauliai (toliau – ir Kelias) ir jo užimamos žemės dalis ir suformuoto bei įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), 106 kv. m Kelio ir jo užimamos žemės dalis;
1.2. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2024 m. sausio 4 d. – prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) Širvintų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 44VĮ-(14.44.2.1-876) „Dėl pil. K. G. žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir NŽT Širvintų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas);
1.3. pripažinti negaliojančia 2014 m balandžio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo V. S. ir Z. G. paveldėjo K. G. 1,14881 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir 2014 m. balandžio 17 d. liudijimas) dalį, kurią sudaro šiuo metu suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), 85 kv. m Kelio ir jo užimamos žemės dalis bei suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 106 kv. m Kelio ir jo užimamos žemės dalis;
1.4. panaikinti NŽT Širvintų skyriaus 2016 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 44FPĮ-31-(14.44.124.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir NŽT Širvintų skyriaus 2016 m. gegužės 24 d. įsakymas) dalį ir juo patvirtinto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) dalį dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 85 kv. m dalies ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 106 kv. m dalies, kurias sudaro Kelias ir jo užimama žemė;
1.5. panaikinti NŽT Širvintų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. 44SK-299-(14.44.110.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (toliau – ir NŽT Širvintų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas) dalį dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkymo dalies, kurią sudaro žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 85 kv. m dalis ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 106 kv. m dalis, užimtos Kelio ir dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patvirtinimo;
1.6. pripažinti negaliojančia Žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu 2016 m. rugsėjo 5 d. sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir 2016 m. rugsėjo 5 d. sutartis) dalį dėl 85 kv. m dalies, patenkančios į žemės sklypą Nr. 1-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 106 kv. m dalies, patenkančios į žemės sklypą Nr. 1-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurias sudaro Kelias ir jo užimama žemė;
1.7. pripažinti negaliojančia Žemės sklypo dovanojimo 2016 m. rugsėjo 29 d. sutarties (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria V. S. 0, 2450 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padovanojo V. R., (toliau – ir 2016 m. rugsėjo 29 d. sutartis) dalį, kurią sudaro valstybinės reikšmės Kelias ir jo užimama žemė;
1.8. taikyti restituciją:
1.8.1. grąžinti Lietuvos Respublikai žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 85 kv. ploto (0,0085 ha) dalį, kurią sudaro valstybinės reikšmės Kelias ir jo užimama žemė;
1.8.2. grąžinti Lietuvos Respublikai žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 106 kv. ploto (0,0106 ha) dalį, kurią sudaro valstybinės reikšmės Kelias ir jo užimama žemė;
2. Atsakovės V. S., Z. G., V. R. atsiliepime į pareiškimą prašė atmesti pareiškėjo pareiškimą. Taip pat atsakovės prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės, be kita ko, laikėsi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino naikinamąjį terminą, kuris šiuo atveju yra pasibaigęs ir negali būti sprendžiama dėl šio naikinamojo termino atnaujinamo.
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškimą prašė atmesti pareiškėjo pareiškimą.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (nuo 2023 m. sausio 2 d. – akcinė bendrovė) Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – ir Kelių direkcija) atsiliepime į pareiškimą prašė tenkinti pareiškėjo pareiškimą.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 7 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-1088-1063/2022, (toliau – ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimas) nusprendė tenkinti pareiškėjo pareiškimą.
6. Atsakovai V. R., S. S. ir Z. G. (V. S. teisių ir pareigų perėmėjai) apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo pareiškimą. Taip pat atsakovai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas NŽT prisidėjo prie atsakovų V. R., S. S. ir Z. G. (V. S. teisių ir pareigų perėmėjai) apeliacinio skundo.
8. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atmesti atsakovų V. R., S. S. ir Z. G. (V. S. teisių ir pareigų perėmėjai) apeliacinį skundą.
9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-412-525/2023, (toliau – ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartis) nutarė tenkinti iš dalies atsakovų apeliacinį skundą, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, konstatavo:
9.1. tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų (54 p.);
9.2. Kelias buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550, priimtu vykdant Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 751 ir Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 75, patvirtintą Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąrašą (74 p.);
9.3. pagal teisinį reguliavimą, galiojusį Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo priėmimo metu, Kelias buvo valstybinis kelias, todėl, atkuriant nuosavybės teises, šiam Keliui priskirta žemė turėjo būti išperkama (75 p.);
9.4. pirmosios instancijos teismas neįsigilino į Kelio ruože susiklosčiusią faktinę situaciją apibūdinančią byloje pateiktus duomenis (t. y. kelio elementų ir pastatų bei kitų sodybos elementų padėtį vietovėje per visą turimų dokumentų laikotarpį), kuri buvo pateikta NŽT Širvintų skyriaus 2021 m. spalio 12 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-775-(5.63.), Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto dokumentų fonde esančių 1952 m. aerofotonuotraukos negatyvo N-35-39-A-a-2 kopijose, 1966, 1967, 1975, 1976, 1981, 1982 m. aerofotonuotraukų C-45-24-A-a-2 kopijų ir valstybės įmonės Valstybės žemės fondo dokumentų fonde esančių 1995 metų, 1996 metų Lietuvos respublikos ortofotografinio žemėlapio 73/38 kopijose (76 p.);
9.5. vertinant Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo pagrįstumą, buvo būtina nustatyti, ar pagal jo priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, kuriuo vadovaujantis buvo nustatomos Keliui skiriamos žemės juostos (Kelio juostos) ribos, bei faktinę situaciją dalis Kelio juostos pateko į ginčo žemės sklypų ribas. Byloje nėra paneigti NŽT teiginiai, kad ginčo žemės sklypų ribos suformuotos atsižvelgiant į faktiškai buvusių sodybų ribas. Taigi, byloje turėjo būti ištirtos ir faktinės aplinkybės, ar sodybos elementai egzistavo ginčijamo Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo priėmimo metu 1995 metais ir anksčiau, kai valstybinė žemė buvo privatizuota (77 p.);
9.6. byloje nėra duomenų, kad egzistuoja realus visuomeninis poreikis Kelią plėsti, statyti naujus Kelio elementus, nebuvo vertinta faktinė situacija gyvenamojoje (kaimo) teritorijoje bei galimybė ir būtinybė įrengti būtent 18 m pločio kelią, tačiau, kaip tinkamai pastebėjo atsakovai, iš esmės siekiama tik formalaus kelio, kaip inžinerinio statinio, kadastro duomenų patikslinimo pagal Kelių direkcijos užsakymu atliktus kadastrinius matavimus (78 p.);
II.
10. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas NŽT 2023 m. rugpjūčio 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 11 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1890 (toliau – ir Kelių įstatymo pakeitimo įstatymas), kuriuo panaikintas imperatyvus ankstesnių teisės normų – Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 11 straipsnio 1 ir 2 dalių, kuriose buvo įtvirtintas kelių juostos minimalus plotis – pobūdis. Todėl, NŽT vertinimu, nebeliko teisinio pagrindo pareiškėjui ginti viešąjį interesą.
11. Pareiškėjas pateikė 2023 m. spalio 9 d. patikslintą pareiškimą (toliau – ir pareiškimas) (priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartimi), prašydamas:
11.1. panaikinti Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dalį, kurią sudaro šiuo metu suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini). 14, 85 kv. m Kelio ir jo užimamos žemės dalis ir suformuoto bei įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), 106 kv. m Kelio ir jo užimamos žemės dalis;
11.3. pripažinti negaliojančia 2014 m. balandžio 17 d. liudijimo dalį, kurią sudaro šiuo metu suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 85 kv. m Kelio ir jo užimamos žemės dalis bei suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 106 kv. m Kelio ir jo užimamos žemės dalis;
11.4. panaikinti NŽT Širvintų skyriaus 2016 m. gegužės 24 d. įsakymo dalį ir juo patvirtinto Projekto dalį dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 85 kv. m dalies ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 106 kv. m dalies, kurias sudaro Kelias ir jo užimama žemė;
11.5. panaikinti NŽT Širvintų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalį dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkymo dalies, kurią sudaro žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 85 kv. m dalis ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 106 kv. m dalis, užimtos Kelio, ir dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patvirtinimo;
11.6. pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 5 d. sutarties dalį dėl 85 kv. m dalies, patenkančios į žemės sklypą Nr. 1-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 106 kv. m dalies, patenkančios į žemės sklypą Nr. 1-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurias sudaro Kelias ir jo užimama žemė;
11.7. pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 29 d. sutarties dalį, kurią sudaro valstybinės reikšmės Kelias ir jo užimama žemė;
11.8. pripažinti negaliojančia Paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2022 m. lapkričio 15 d. liudijimo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo S. S. ir V. R. paveldėjo V. S. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,49905 ha, (toliau – ir 2022 m. lapkričio 15 d. liudijimas) dalį, kuris sudaro 34 kv. m Kelio ir jo užimamos žemės dalis;
11.9. taikyti restituciją:
11.9.1. grąžinti Lietuvos Respublikai žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 85 kv. ploto (0,0085 ha) dalį, kurią sudaro valstybinės reikšmės Kelias ir jo užimama žemė;
11.9.2. grąžinti Lietuvos Respublikai žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 106 kv. ploto (0,0106 ha) dalį, kurią sudaro valstybinės reikšmės Kelias ir jo užimama žemė;
12. Pareiškėjas grindė pareiškimą tokiomis aplinkybėmis ir argumentais:
12.3. V kategorija valstybinės reikšmės rajoniniam keliui yra pati žemiausia, todėl Kelio juostos plotis mažiausiais – 18 m, t. y. mažesnio pločio valstybės reikšmės rajoninio kelio juosta negali būti;
12.5. Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo priėmimo metu Kelias turėjo tik valstybei nuosavybės teise galinčio priklausyti valstybinio kelio statusą, jo plotis, nustatytas teisės aktuose buvo 18 m. Todėl Kelias ir jo užimama žemė, kaip valstybės išimtinės nuosavybės teisės objektai, negalėjo būti perduoti asmenų nuosavybės teisių atkūrimui, negalėjo būti privatizuoti;
12.6. Širvintų rajono Jauniūnų žemės reformos žemėtvarkos preliminariame projekte, kuriam buvo pritarta Širvintų rajono valdybos 1992 m. liepos 15 d. protokolu Nr. 15 K. G. suprojektuotas žemės sklypas Nr. 103-1, ribojosi su valstybinės reikšmės Keliu, kurio plotis nurodytas 18 m ir tai pažymėta 1994 m. spalio 20 d. žemės sklypo Nr. 103-1 ribų parodymo akte, 1995 m. kovo 22 d. laikiname žemės sklypo Nr. 103-1 plane, abrise, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planuose, kadastro žemėlapių ištraukose, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1991-89 patvirtintame Vilniaus apskrities Širvintų rajono savivaldybės Jauniūnų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško, vandens telkinių plane Kelias, kuris ribojasi su žemės sklypu, perduotu K. G. nuosavybėn, pažymėtas, kaip valstybės išperkamas ir neprivatizuojamas, nurodytas jo plotis – 18 m;
12.7. Kelių direkcija 2021 m. rugpjūčio 24 d. pareiškime Nr. 2-14104 „Dėl prašymo ginti viešąjį interesą“ (toliau – ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimas) ir 2021 m. rugsėjo 8 d. paaiškinimuose pateikė duomenis (brėžiniai, matininko aiškinamasis raštas, NŽT Širvintų skyriaus 2021 m. gegužės 5 d. išvada, valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. balandžio 16 d. sprendimas ir kadastro žemėlapio ištrauka), kurie patvirtino, kad į V. S., Z. G. žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo suformuotas padalijus Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu K. G. nuosavybėn perduotą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), patenka Kelio ir jo užimamo žemės ploto 85 kv. m dalis, o į V. R. valdomą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka Kelio ir jo užimamo žemės ploto 106 kv. m dalis;
12.8. NŽT Širvintų skyriaus 2021 m. spalio 12 d. Faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FD-775-(5.63.) nurodyta, kad 9 m atstumu nuo Kelio ašies žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) matomi Kelio elementai (kelkraščiai, želdiniai, esantys kelio juostoje);
12.9. tai, kad Keliui priskirtas žemės plotas buvo ar šiuo metu yra naudojamas atsakovų daržui, sodui, namų valdai, nepatvirtina, kad tokia padėtis buvo Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo priėmimo metu, ir nesudarė valstybės institucijoms pareigos atkurti nuosavybės teises į žemę, kuri priskirta valstybės išimtinei nuosavybei pagal įstatymų nuostatas;
12.10. įvertinus laikino žemės sklypo plano, 1994 m. spalio 20 d. akto, abriso, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano, kadastro žemėlapių ištraukų duomenis, Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu grąžinus K. G. nuosavybėn žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), K. G. nuosavybėn buvo perduota Kelio ir jo užimamos žemės, viso 191 kv. m (85 kv. m + 106 kv. m) dalis;
12.11. į nuosavybės teise valdomus žemės sklypus patenkanti Kelio dalis yra kelio juostos dalis, žemės sklypų ribos suformuotos neišlaikant Keliui priklausančio 18 m pločio (nuo kelio ašies palikta 7 m);
12.12. pagal matininko paaiškinimus, išnagrinėjus 1995 metų, 2008 metų, 2010 metų, 2013 metų, 2015 metų ortofoto, Kelio ašis ir kraštas nepasislinkę;
12.13. Vilniaus regiono keliams pateiktas 2016 m. gegužės 5 d. planas yra klaidingas, nes gretimybių lentelėje Kelio plotis nurodytas 18 m, nors iš tiesų pagal koordinates Kelio plotis atitinka 14 m;
12.14. Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dalis, kuria natūra grąžinta K. G. 1,4881 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) viso 191 kv. m ploto dalis, kurią sudaro suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 85 kv. m dalis ir suformuoto Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 106 kv. m dalis, kurią sudaro Kelias ir jo užimama žemė, naikintina kaip neteisėta iš esmės, savo turiniu prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams, priimta pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas;
12.15. panaikinus Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą (administracinį aktą), turi būti panaikintos ir šio administracinio akto pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, t. y. turi būti pripažinti negaliojantys vėlesni jo pagrindu sudaryti sandoriai ir priimti administraciniai aktai;
12.16. nepriklausomai nuo teismo vertinimo dėl Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo galiojimo, aplinkybė, kad, be kita ko, šis sprendimas buvo priimtas neįvertinus Kelio patekimo į ginčo žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sudaro atskirą pagrindą panaikinti jį ir jo pagrindu vėliau priimtus administracinius aktus dėl prieštaravimo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms;
12.17. panaikinus neteisėtus administracinius aktus, taikytina restitucija, priteisiant Lietuvos valstybei grąžintinos žemės sklypų dalies dydžio vertės kompensacijas, atitinkančias žemės sklypų vidutines rinkos vertes;
12.19. išimtinės valstybės nuosavybės statusą turintis objektas, turi būti grąžinamas valstybei, už jį teisingai atlyginant, taikant, minėtą, restituciją;
12.20. ieškinio senaties, sąžiningo įgijėjo apsaugos institutai šiuo atveju netaikomi, siekiant įteisinti išimtinės valstybės nuosavybės perėjimą privačion nuosavybėn;
12.21. termino kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, eigos pradžios skaičiavimo ypatumas yra ne privilegija, o grindžiamas nuoseklia proceso teisės normų aiškinimo logika;
12.23. privatūs asmenys yra tiesioginiai priimtų administracinių aktų adresatai, todėl juos gavę jie turi suvokti, ar jie turi įtakos jų teisėms ar pareigoms, pažeidžia jas ar ne, yra pagrindas kreiptis į teismą ar ne;
12.24. skirtingai nei privatūs asmenys, pareiškėjas, kaip prokuroras, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad administracinis aktas pažeidžia viešąjį interesą ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo;
12.25. tik nuo momento, kai surenkama ar turėjo būti surenkama pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokuroras turėtų suvokti apie viešojo intereso pažeidimą ir nuo tokio momento pradeda skaičiuoti termino kreiptis į teismą eigos pradžia;
12.26. pareiškėjas, kaip prokuroras, nepraleido termino kreiptis į teismą, nes į teismą kreipėsi per mėnesį nuo sužinojimo apie viešojo intereso pažeidimą;
13. Atsakovė V. R. 2023 m. spalio 11 d. procesiniuose paaiškinimuose prašė atmesti pareiškėjo pareiškimą, atsižvelgus į teismų praktiką, pagal kurią, sprendžiant dėl administracinių aktų panaikinimo, ginant viešąjį interesą, turi būti paisoma asmens teisėtų lūkesčių bei asmens nuosavybės teisių apsaugos reikalavimų, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas, priėmęs Kelių įstatymo pakeitimo įstatymą, „dekriminalizavo“ susidariusią ginčo situaciją.
14. Pareiškėjas 2023 m. spalio 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose nesutiko su NŽT 2023 m. rugpjūčio 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais dėl pareiškimo nepagrįstumo. Pagal įsigaliojusį naują reglamentavimą, galimybė nustatyti siauresnes kelio juostas numatyta tik urbanizuotose teritorijose. Šiuo atveju žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į nekategorizuotas gyvenamąsias formuojamo užstatymo teritorijas – U.7 ir nekategorizuotas gyvenamąsias kitas esamas užstatytas teritorijas – U.6 (Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 1 d. raštas Nr. 13-2594 „Dėl bendrojo plano sprendinių“). Kad Kelių įstatymo pakeitimo įstatymas nagrinėjamu atveju netaikytinas sutinka ir Kelių direkcija (Kelių direkcijos 2023 m. rugsėjo 20 d. raštas Nr. 2-13718 „Dėl papildomų paaiškinimų ir duomenų pateikimo“). Pareiškėjui kyla abejonė dėl Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 47 straipsnio 1 dalies nuostatai. Šiuo atveju nėra jokių sąlygų, leidžiančių susiaurinti Kelio plotį. Nagrinėjamu atveju taikytinas reglamentavimas, galiojęs ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu. Priešingai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje išdėstytai pozicijai, byloje yra paneigti atsakovų teiginiai, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos suformuotos, atsižvelgus į faktiškai buvusių sodybų ribas, o Kelias buvo siauresnis. Bylos duomenys patvirtina, kad Kelio plotis buvo ne mažesnis nei 18 m. Byloje nėra pateikta jokių oficialių ir pakankamų dokumentų, kurie patvirtintų atsakovų teiginius ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutarties motyvus, kad: „Steporių kaimo <...> ribose faktinis kelio plotis yra siauresnis negu 18 m dar iki Kelio priskyrimo (1992 m. gruodžio 31 d.) valstybinės reikšmės rajoniniams keliams.“ Informacija apie galimą viešojo intereso pažeidimą pareiškėjui, kaip prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, buvo pateikta 2021 m. rugpjūčio 24 d. Atitinkamai medžiaga, reikalinga kreiptis į teismą, buvo surinkta per mėnesį ir į teismą pasikreipta 2021 m. rugsėjo 22 d. Terminas paduoti pareiškimą nepraleistas, todėl nėra pagrindo spręsti dėl termino paduoti pareiškimą atnaujinimo. Naikinamasis terminas nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes, kaip nurodyta pareiškime, nuo ginčijamų civilinių sandorių nėra praėję dešimt metų. Be to, nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl išimtinės valstybės nuosavybės.
15. Atsakovė V. R. 2023 m. spalio 12 d. procesiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Širvintų̨ rajono valdybos 1992 m. liepos 15d. protokolas Nr. 15 nelaikytinas administraciniu aktu, kuriuo Kelio plotas buvo priskirtas prie žemės, kuri nėra valstybės išperkama ir privatizuojama. Atsakovė kartoja, kad yra sąžiningai ir teisėtai įgijo nuosavybės teises ir dėl to jos nuosavybės teisės turi būti apsaugotos.
16. Atsakovai V. R., S. S. ir Z. G. (V. S. teisių ir pareigų perėmėjai) atsiliepime į pareiškimą prašė atmesti pareiškėjo pareiškimą, kartodami argumentus, išdėstytus atsakovės V. R. procesiniuose paaiškinimuose.
17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškimą prašė atmesti pareiškėjo pareiškimą, kartodamas 2023 m. rugpjūčio 29 d. rašytinių paaiškinimų argumentus, taip pat nurodydamas, kad:
17.1. žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos suformuotos teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgiant į faktiškai buvusių sodybų ribas, vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad minėtų žemės sklypų dalys patenka į valstybinės reikšmės Kelio ir jam priskirto žemės ploto ribas;
17.2. iš byloje esančių įrodymų visumos, akivaizdu, kad nuo esamos Kelio ašies atidėjus 9 m, į Kelio juostą patenka ir gyvenamojo namo dalis, kuris baigtas statyti dar 1923 metais;
17.3. nei Kelių direkcija, nei pareiškėjas neprašo panaikinti žemės nuosavybę ir nugriauti gyvenamąjį namą;
17.4. žemės dalis su užstatytu gyvenamuoju namu Kelio, kuris yra 18 m pločio, juostoje nėra laikoma žeme, išimtine nuosavybės teise priklausančia Lietuvos valstybei;
17.5. nei Kelių direkcija, nei pareiškėjas nenurodo, koks konkretus Kelio elementas pateko į privačius žemės sklypus;
17.6. žemės sklypas, projektinis Nr. 103-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suprojektuotas Širvintų rajono Jauniūnų žemės reformos žemėtvarkos preliminariniame projekte, kuriam pritarta Širvintų rajono valdybos 1992 m. liepos 15 d. protokolu Nr. 15, paženklintas 1994 m. spalio 20 d. ir grąžintas natūra Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu;
17.7. tiek minėtame protokole, tiek šio žemės sklypo abrise (lauko brėžinyje) sutartiniais ženklais pažymėta sodybos statinių ir sodo naudmena prie pat Kelio, sutartiniais ženklais nurodyti faktiniai situacijos elementai ir laikinajame žemės sklypo plane, M 1:10000, kuris parengtas 1995 m. kovo 22 d.;
17.8. iš žemės sklypo suformavimo dokumentų pagal pažymėtus situacijos elementus, galima matyti, kad Kelias ėjo prie pat sodybos statinių ir sodo, tačiau planinėje medžiagoje, kuri parengta M 1:10000, nebuvo įmanoma pažymėti tikslios ribos su Keliu, kuri šiuo metu skiriasi (persidengia) 2 m;
17.9. Kelias, einantis per Steporių kaimą tarp sodybų, negalėjo būti 18 m pločio, nes esantys statiniai ir kiti sodybų elementai buvo susiformavę žymiai anksčiau nei Keliui buvo suteiktas statusas – žemė, išimtine nuosavybės teise priklausanti Lietuvos valstybei;
17.10. taip pat iš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų matyti, kad Kelias tam tikruose ruožuose niekada nebuvo ir negalėjo būti 18 m pločio, nes vakarinėje riboje buvo ir šiuo metu yra sodybos pastatai arčiau kaip 9 m nuo Kelio ašies. Be to, jokie Kelio elementai nepateko ir negalėjo patekti į šio žemės sklypo ribas. Tai, kad 2011 m. rugsėjo 3 d. parengtame žemės sklypo plane neteisingai nurodytas Kelio plotis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų normos;
17.11. šio žemės sklypo ribos buvo nustatytos, nurodant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Sutikimą su nustatyta riba patvirtino Kelių direkcijos atstovas, pasirašydamas žemės sklypo plane;
17.12. žemės sklypo savininkas, kuriam žemės sklypo ribos nustatytos, įgyja teisėtą lūkestį, kad ateityje jo nuosavybės teisės bus saugomos ir ginamos;
17.13. Kelių direkcijai nuo 2011 m. spalio 3 d., kada buvo suderinta žemės sklypo, projektinis Nr. 103-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), riba su Keliu tapo žinoma apie galimą viešojo intereso pažeidimą. Tačiau Kelių direkciją į prokuratūrą dėl viešojo intereso gybimo kreipėsi tik 2021 metais, t. y. praėjus dešimt metų nuo sužinojimo apie pažeidimą ir dvidešimt šešiems metams nuo skundžiamų administracinių aktų priėmimo. Todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikomas senaties terminas, pareiškimas nenagrinėjamas;
17.14. atsakovams V. R., S. S. ir Z. G. (V. S. teisių ir pareigų perėmėjai) nuo 2014 m. balandžio 17 d. ir 2016 m. rugsėjo 29 d. susiformavo teisėtas lūkestis nuosavybės teise priklausantį ir teisėtai įgytą turtą valdyti tokia apimtimi, kokia atsakovai įgijo civilinių sandorių pagrindu;
17.15. byloje nėra duomenų, kad atsakovai V. R., S. S. ir Z. G. (V. S. teisių ir pareigų perėmėjai) būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus;
17.16. kadastrinius matavimus suderino kelio valdytojas, buvo gauti visi būtini suderinimai, atlikti visi būtini tikrinimai, susiję su žemės sklypo ribomis, ir neatsirado jokių kliūčių patvirtinti tokio ploto ir tokių ribų žemės sklypus, kokie buvo patvirtinti;
17.17. net ir po 2017 metų, kai Kelias buvo perduotas Kelių direkcijai valdyti, naudotis ir juo disponuoti patikėjimo teise, iki pareiškėjo kreipimosi į teismą atsakovai negavo jokių pretenzijų dėl ginčo objektu tapusio žemės sklypo (jo dalies) ribų;
III.
19. Regionų administracinio teismo (iki 2024 m. sausio 1 d. – Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2024 m. sausio 11 d. sprendimu nuspręsta atmesti pareiškėjo pareiškimą, priteisti atsakovei V. R. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
20. Teismas nustatė:
20.1. Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Vilniaus apskrities valdytojas nusprendė atstatyti K. G. nuosavybės teises į jos turėtą 6 ha žemę Širvintų rajone Jauniūnų apylinkės Steporių kaime, grąžinant natūra 6 ha žemės;
20.2. Širvintų rajono žemėtvarkos tarnyba 1995 m. gegužės 15 d. patvirtino laikiną žemės sklypo planą M 1:10000, kuriame nurodyta, kad K. G. suplanuotas 103 sklypas 1,50 ha ploto, nurodytas gretimai esantis kelias [Kelias], kuris yra 18 m pločio;
20.3. Nekilnojamojo turto registre 1996 m. liepos 2 d. Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo pagrindu buvo įregistruotas 1,4881 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir K. G. nuosavybės teisės į jį;
20.4. NŽT Širvintų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu nustatyta, kad po kadastrinių matavimų K. G. žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas yra 1,4881 ha;
20.5. iki sklypo kadastrinių matavimų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas buvo 1,50 ha;
20.6. 2014 m. balandžio 17 d. liudijimu V. S. ir Z. G. paveldėjo mirusios motinos K. G. turtą, tame tarpe po 1/2 dalį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
20.7. NŽT Širvintų skyriaus 2016 m. gegužės 24 d. įsakymu patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas;
20.8. NŽT Širvintų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkytas padalijimo būdu į du žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 1-1 ir Nr. 1-2, bei patvirtinti šių žemės sklypų nustatyti kadastro duomenys pagal matininko G. K. 2016 m. birželio 22 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas;
20.9. 2016 m. rugsėjo 5 d. sutartimi Z. G. ir V. S. susitarė ir sutiko padalinti žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tokiu būdu, kad V. S. asmeninės nuosavybės teise priklausytų žemės sklypas Nr. 1-2, kurio plotas 2 450 kv. m, ir V. S. ir Z. G. bendros dalinės nuosavybės teise priklausytų sklypas Nr. 1-1, kurio plotas 12 431 kv. m (V. S. – 49905/124310 dalių asmeninės nuosavybės teise, o Z. G. – 74405/124210 dalys asmeninės nuosavybės teise);
20.10. Nekilnojamojo turto registre NŽT Širvintų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo ir 2016 m. rugsėjo 5 d. sutarties pagrindu 2016 m. rugsėjo 8 d. buvo įregistruotas 1,2431 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir V. S. bei Z. G. nuosavybės teisės į jį;
20.11. Nekilnojamojo turto registre NŽT Širvintų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo ir 2016 m. rugsėjo 5 d. sutarties pagrindu 2016 m. rugsėjo 8 d. buvo įregistruotas 0,2450 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini)) ir V. S. nuosavybės teisės į jį;
20.12. 2016 m. rugsėjo 29 d. sutartimi patvirtinta, kad V. S. 0,2450 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padovanoja V. R. (Kelio ruožo nuo 3,408 km iki 9,920 km, sklypo plotas 118 584 kv. m, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
20.13. kadastro duomenis nustatė ir Kelio sklypo planą 2021 m. vasario 17 d. parengė uždarosios akcinės bendrovės „Žemės matavimų grupė“ matininkas V. J. (toliau – ir Matininkas);
20.14. Matininkas kreipėsi į NŽT Širvintų skyrių su 2020 m. rugpjūčio 3 d. prašymu surašyti išvadas apie teisingai sudarytus kelių, tarp jų ir Kelio, planus, pažymėjo, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba suformuota, neišlaikant Keliui numatyto 18 m pločio;
20.15. NŽT Širvintų skyrius priėmė 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą
Nr. 44SK-184(14.44.110 E), kuriame nusprendė suformuoti žemės sklypą (Kelio juostą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patvirtinti šio žemės sklypo (Kelio juostos) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nutiestas valstybinės reikšmės Kelias, turto patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas Kelių direkcijos, kadastro duomenis, nustatytus pagal Matininko parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 1865658;
20.16. NŽT Širvintų skyriaus 2021 m. gegužės 5 d. išvadoje Nr. 44IŽ-24-(14.4.111 E.) nurodyta, kad, patikrinus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nutiestas Kelias, kadastrinių matavimų bylą, nustatyta, jog žemės sklypo planas parengtas neteisingai; žemės sklypo ir inžinerinio statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos turi būti tikslinamos iki žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų;
20.17. Kelių direkcija 2021 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimu, motyvuodama, kad kitiems asmenims priklausantys žemės sklypai patenka į valstybinės reikšmės V kategorijos Kelio ir jo užimamų žemės sklypų ribas, kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą siekiant panaikinti žemės sklypų savininkių nuosavybę į 85 kv. m ir 106 kv. m dalis žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), patenkančių į Kelio ir jam priskirto žemės ploto ribas;
20.18. Kelių direkcija 2021 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. 2-14955 nurodė, kad, atlikus Kelio kadastrinius matavimus, siekiant atlikti kelio kadastro duomenų teisinę registraciją, nustatyta, kad į Kelio ribas patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, t. y. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 85 kv. m dalis, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 106 kv. m dalis; žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) riba suformuota, neišlaikant Keliui numatyto 18 m pločio (nuo Kelio ašies palikta tik 7 m);
20.19. 2022 m. lapkričio 15 d. liudijimo pagrindu S. S. ir V. R. paveldėjo V. S. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,49905 ha dalį, kurią sudaro 34 kv. m Kelio ir jo užimamos žemės dalis;
20.20. Kelias yra V kategorijos valstybinės reikšmės rajoninis kelias, įrašytas į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550, kuris priimtas, vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 1992 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 751, patvirtintą Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąrašą ir Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 patvirtintą Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą.
21. Teismas vadovavosi Konstitucijos 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimais (1997 m. gegužės 6 d. nutarimas; 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas; 2005 m. liepos 8 d. nutarimas; 2006 m. kovo 14 d. nutarimas; 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Įstatymas) (galiojusio iki 1997 m. liepos 19 d.) 12 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo (toliau – ir Transporto veiklos pagrindų įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi (1991 m. spalio 8 d. įstatymo
Nr. I-1863 redakcija, galiojusi iki 2002 m. kovo 20 d.), Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 751 patvirtintų Kelių nuostatų, galiojusių iki 1995 m. gruodžio 14 d., 2 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi (74–75 p., 77 p., 83 p.), ABTĮ nuostatomis (29 str., 30 str. 1 d., 33 str.), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis (1.124 str., 1.131 str.), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl ieškinio senaties (2002 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019; 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-221-1075/2022), dėl objektyvumo kriterijaus taikymo, prokurorui kreipiantis į teismą dėl viešojo intereso gynimo (2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-686/2016), dėl viešųjų ir individualių interesų derinimo ir jų teisingos pusiausvyros užtikrinimo (2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2017; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020; 2023 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-1120/2023), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl naikinamojo termino kreiptis į teismą (2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018; 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-159-602/2019; 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019; 2020 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-154-552/2020; 2023 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-119-822/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-2469-968/2023, šioje nutartyje nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika), dėl termino paduoti pareiškimą, jo skaičiavimo eigos pradžios (2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-840/2013; 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-818-525/2017; 2017 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-901-525/2017).
22. Teismas konstatavo, kad ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas ir bylose, kuriose ginamas viešasis interesas. Tačiau ABTĮ nustatytas naikinamasis dešimties metų terminas kreiptis į teismą, kuriam pasibaigus, praleistas terminas apskųsti administracinį aktą negali būti atnaujintas, jeigu nenustatytos ABTĮ įtvirtintos šios taisyklės taikymo išimtys, susijusios su aplinkybe, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatoma nusikalstama veika.
23. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išplėtojo praktiką, pagal kurią minėtas naikinamasis terminas kreiptis į teismą netaikomas bylose, kuriose ginama išimtinė valstybės nuosavybės teisė.
24. Teismas nurodė, kad momentas, kai prokuroras, ginantis viešąjį interesą, yra laikomas sužinojusiu apie viešojo intereso pažeidimą, yra nustatomas kitaip nei tuo atveju, kai į teismą kreiptųsi savo subjektines teises ginantis asmuo.
25. Teismas konstatavo, kad nors prokurorams termino administraciniams aktams ginčyti pradžios momentas yra siejamas ne su diena, kai prokurorui tapo žinomi pagrindiniai duomenys apie administracinį aktą priėmusią instituciją, administracinio akto priėmimo datą, juo nustatomas teises ar pareigas, bet su diena, kai jis gauna pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, tačiau tai nepašalina prokuroro pareigos operatyviai imtis veiksmų tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, ir tai nereiškia, kad prokuroras, žinodamas apie galimą viešojo intereso pažeidimą, gali neinicijuoti duomenų tyrimo neribotą laiką.
26. Teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į teismą, prašydamas, be kita ko, panaikinti administracinį aktą, priimtą 1995 metais, ir vėliau jo pagrindu priimtus kitus administracinius aktus, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepraleido mėnesio termino reikalavimui ginti viešąjį interesą nuo to momento, kai į jį kreipėsi Kelių direkcija.
27. Tačiau, teismas, nustatęs, kad Kelių direkcijai jau nuo 2011 m. spalio 3 d. buvo žinoma apie nustatytas bylos aplinkybes bei galimą viešojo intereso pažeidimą, tačiau į pareiškėją Kelių direkcija kreipėsi tik 2021 metais, t. y. praėjus dešimt metų nuo sužinojimo ir dvidešimt šešiems metams nuo, be kita ko, skundžiamo Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo priėmimo, taip pat, kad atsakovai jiems priklausantį turtą valdė ir jį tvarkė neslėpdami, viešai, laikydamiesi visų teisės aktų reikalavimų bei gaudami visų institucijų suderinimus ir patvirtinimus, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, nes yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento, kad galėtų būti ginami tariamai valstybės ir visuomenės pažeisti interesai.
28. Teismas padarė išvadą, kad nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, jog valdžios institucijos žinojo (turėjo ar galėjo žinoti) apie galimą viešojo intereso pažeidimą, tačiau laiku nesiėmė veiksmų jį ginti ir nenustatyta jokių aplinkybių, trukdžiusių tai padaryti.
29. Teismas, atsižvelgęs į sąžiningų asmenų teisėtus lūkesčius, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovų veiksmai ginčo žemės sklypų valdymo ir disponavimo metu buvo teisėti, todėl nėra pagrindo riboti jų nuosavybės teisės.
30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016, atkreipė dėmesį, kad yra kitos viešojo intereso gynimo įgyvendinimo formos – nuosavybės paėmimas valstybės poreikiams, servitutų nustatymas.
IV.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo pareiškimą.
33. Pareiškėjas, kartodamas aplinkybes ir argumentus, išdėstytus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, grindžia šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
33.1. pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų, priimtas netinkamai pritaikius teisės normas;
33.2. nors pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, kad ginčijamais administraciniais aktais ginčo žemės sklypas buvo privatizuotas, pažeidžiant pareiškime nurodytų teisės aktų imperatyvias nuostatas, draudžiančias privatizuoti valstybinės reikšmės kelius ir jiems priskirtą žemę, tačiau, nusprendęs atmeti pareiškėjo pareiškimą dėl nepateisinimai ilgo termino nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo, neįvertino aktualios teismų praktikos panašiose bylose, kuriose ginama išimtinė valstybės nuosavybės teisė, t. y. Konstitucinio Teismo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimo, 1998 m. birželio 1 d. nutarimo, 2005 m. gegužės 13 d. nutarimo, 2005 m. liepos 8 d. nutarimo, 2006 m. kovo 14 d. nutarimo, 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimo; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010, 2012 m. balandžio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. eA-40-492/2018, išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 10 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018, 2021 m. liepos 14 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. eA-1617-552/2021, kuri priimta esant itin panašioms faktinėms aplinkybėms;
33.3. 2020–2022 metais išnagrinėtose administracinėse bylose, kuriose įsiteisėjusiais administracinių teismų sprendimais tenkinti prokurorų pareiškimai, buvo panaikinti prieš daugiau nei dešimt metų priimti valstybės ir savivaldybės institucijų administraciniai aktai (jų dalys) dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4806-362/2020; 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-6309-362/2020; 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-6154-257/2020; Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-5979-283/2021; 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-5878-320/2021; 2022 m. sausio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-98-279/2022, 2022 m. balandžio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-1202-283/2022, 2022 m. gegužės 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-708-320/2022, 2022 m. gegužės 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-967-279/2022, 2022 m. spalio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-1385-283/2022, 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-6136-279/2022, 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-6552-283/2022, 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-6310-320-2022);
33.4. pirmosios instancijos teismas neįvertino nustatytos bylos aplinkybės, kad Kelio dalis ir jai priskirta žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė, t. y. ypatingos svarbos vertybė, iš civilinės apyvartos išimtas Konstitucijos itin saugomas valstybės turtas, kuris visais jo klaidingo perdavimo privačion nuosavybėn atvejais turi būti grąžintas valstybei, nepagrindė, kodėl nesivadovauja apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas dėl nagrinėjamoje byloje ginamų vertybių ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyros ir negalimumo tenkinti prokuroro pareiškimo;
33.5. pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sukūrė neleistinas prielaidas nepagrįstai įteisinti Konstitucijai prieštaraujančią teisinę padėtį;
33.6. pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl ieškinio senaties taikymo, kuri buvo suformuota, nagrinėjant ginčus, kurie nesusiję su išimtinės nuosavybės teisės gynimu;
33.7. pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Teismas, konstatavęs, kad bylose, kuriose ginama išimtinė valstybės teisė, netaikomas naikinamasis terminas, negalėjo taikyti ieškinio senaties instituto;
33.8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, grąžinęs bylą nagrinėti iš naujo, nepaneigė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendime padarytų išvadų dėl to, kad pareiškimas paduotas nepraleidus ABTĮ nustatyto termino kreiptis į teismą, dėl ko teismas atmetė argumentus dėl ieškinio senaties taikymo, o su jomis sutiko;
33.9. pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį, kaip skundo [nagrinėjamu atveju – kaip pareiškimo] padavimo senaties terminą;
33.10. pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sukuria tokią situaciją, kai pareiškėjui, šiuo atveju kaip prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, tampa neįmanoma apginti viešąjį interesą. Beveik kiekvienu atveju, susijusiu su valstybinės žemės disponavimu, naudojimu, valdymu, įvairūs procesai būna prasidėję gerokai prieš kurį laiką ir atsakingos institucijos ar asmenys nėra jų sprendę. Nagrinėjamu atveju terminas pareiškėjui kreiptis į teismą ir senaties terminas galėtų būti pradedami skaičiuoti tik nuo tada, kai Kelių direkcija kreipėsi į prokuratūrą ir pareiškėjas pirmą kartą gavo informaciją apie viešojo intereso pažeidimą, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d.;
33.11. pirmosios instancijos teismas, apsiribojęs teiginiu, kad ieškinio senatis turi būti skaičiuojama atsižvelgiant į visų institucijų, kurios dalyvavo nuosavybės į žemės sklypo atkūrimo procedūroje, derino ginčo objektu tapusio žemės sklypo kadastrinio matavimo bylas, visumą nuo 1995 metų, nenustatė tikslios ieškinio senaties termino pradžios eigos datos;
33.12. pirmosios instancijos teismas, nusprendęs taikyti ieškinio senaties terminą, neišsprendė klausimo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, nepateikė dėl to motyvų, nepasiūlė pareiškėjui teikti prašymą atnaujinti terminą ieškinio senačiai paduoti;
33.13. pirmosios instancijos teismo argumentai, kad praėjo nepateisinimai ilgas terminas, teisiškai nereikšmingi;
33.14. nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė taikyti ieškinio senatį, atsakovai nepateikė jokių pretenzijų dėl prašomos taikyti restitucijos ir kompensacijos dydžių;
34. Atsakovai V. R., S. S. ir Z. G. (V. S. teisių ir pareigų perėmėjai) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą.
35. Atsakovų vertinimu, pareiškėjo apeliacinis skundas yra deklaratyvus, kuriam tik abstrakčiai vadovaujamasi teisiniu reguliavimu. Atsakovai teigia, kad nagrinėjamu atveju susidariusi situacija iš esmės susijusi su jų sąžiningumu, tai, kad nėra jų kaltės, dėl to jiems negali būti perkeltos jokios neigiamos pasekmės dėl valstybės institucijų padarytų klaidų. Atsakovai, be kita ko, vadovaudamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi, laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai patvirtina, jog valdžios institucijos žinojo (turėjo ar galėjo žinoti) apie viešojo intereso pažeidimą, tačiau laiku nesiėmė veiksmų jį ginti ir nebuvo aplinkybių, trukdančių tai padaryti. Nagrinėjamu atvejui aktualus teismo precedentas, suformuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2469-968/2023. Atsakovai, vadovaudamiesi teismų praktika, remdamiesi nustatytomis bylos aplinkybėmis, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, kad šiuo atveju praėjo nepateisinamai ilgas laiko tarpas, kad galėtų būti ginami tariamai pažeisti valstybės ir visuomenės interesai.
36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kelių direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo pareiškimą.
37. Kelių direkcija sutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais, teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, pažeidė teismų praktikoje suformuotas analogiškų bylų nagrinėjimo taisykles, neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes.
38. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kelių direkcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo pareiškimą.
39. Kelių direkcija, kartodama nustatytas bylos aplinkybes, apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, grindžia šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
39.1. pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą, praėjus nepateisinamai ilgam terminui nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento. Pats teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nepraleistas mėnesio terminas kreiptis į teismą. Niekiniam sandoriui nuginčyti negali būti taikomas ieškinio senaties terminas, ką patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008, kurioje išaiškinta, jog niekinis sandoris savaime pagal prigimtį negalia ab initio (iš pradžių). Nuo nagrinėjamu atveju ginčijamų civilinių sandorių, t. y. 2014 m. balandžio 17 d. liudijimo, 2016 m. rugsėjo 5 d. sutarties, 2016 m. rugsėjo 9 d. sutarties, 2022 m. lapkričio 15 d. liudijimo nėra praėjęs bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju netaikytinas ABTĮ 30 straipsnyje įtvirtintas naikinamasis dešimtiems metų terminas, ieškinio senaties terminai nepažeisti;
39.2. pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kelių direkcija jau nuo 2011 m. spalio 3 d. žinojo apie viešojo intereso pažeidimą, nepagrįsta. Kelių direkcija, kaip minėta, kreipėsi į prokuratūrą, nepraleidusi bendrojo dešimtiems metų ieškinio senaties termino. Kelių direkcija tik nuo 2017 metų valdo Kelią;
39.3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesilaikė taisyklės, kad termino kreiptis į teismą su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo pradžia skaičiuojama nuo tada, kai prokuroras, ginantis viešąjį interesą, (šiuo atveju – pareiškėjas) gauna pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju praėjo nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad pareiškėjui apie viešojo intereso pažeidimą buvo žinoma nuo skundžiamų administracinių aktų priėmimo momento. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad reali galimybė sužinoti apie viešojo intereso pažeidimą atsirado tik 2021 m. vasario 17 d., Kelių direkcijai atlikus tikslius Kelio kadastro matavimus ir paaiškėjus, kad Kelio plotis ties besiribojančiais žemės sklypais iš tiesų yra mažesnis, nei nurodyta dokumentuose. Tai sužinojus, buvo nedelsiant kreiptasi į atsakingas institucijas ir prokuratūrą;
39.4. pirmosios instancijos teismas sprendime, padaręs abstrakčias išvadas, kad valstybės institucijos laiku nesiėmė veiksmų ginti viešojo intereso ir nebuvo aplinkybių, sutrukdžiusi tai padaryti, nenurodė, nuo kokio momento pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie neteisėtus administracinius aktus ir dėl kokių aplinkybių tą galėjo padaryti;
39.5. pirmosios instancijos teismas neįtvertino svarbių galimo ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, nepagrįstai nesprendė senaties termino atnaujinimo klausimo. Tai, kad nagrinėjamu atveju į teismą buvo kreiptasi tik 2021 metais, nulėmė objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežastys – apie ginčijamus administracinius aktus ir civilinius sandorius nebuvo pranešta laiku. Taip pat teismas turėjo, tačiau neatsižvelgė į tai, kad pareiškimu ginamas viešasis interesas, ginčijamais civiliniais sandoriais buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, duomenys apie faktiškai paliktą mažesnį Kelio plotį buvo neišviešinti ir galimai nuslėpti, išimtinė valstybės nuosavybės teisė, susidariusi situacija kelia ne tik grėsmę valstybės išimtinės nuosavybės praradimo aspektu, bet ir saugumo užtikrinimo valstybinės reikšmės kelyje, kuris laikomas nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčiu turtu, požiūriu;
39.6. pirmosios instancijos teismo sprendimu padaryta neproporcinga žala Lietuvos valstybei, nes egzistuoja realus visuomeninis poreikis Kelią plėsti, rekonstruoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti, tačiau to padaryti negalima, nes Kelio dalis patenka į privačią nuosavybę;
39.7. pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika, kurioje pasisakoma dėl išimtinės valstybės nuosavybės grąžinimo būtinumo, valstybės išimtinės nuosavybės teisės, kaip itin saugomo turtinio režimo, ir nepagrįstai vadovavosi neaktualia teismų praktika. Nors teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-1120/2023, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eAS-119-822/2023, tačiau nurodytų bylų atveju buvo sprendžiamas nagrinėjamam atvejui neaktualus privačios nuosavybės grąžinimo klausimas. Nors teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016, tačiau ši nutartis teismų praktikos formavimo požiūriu yra vienkartinė, nes po šios nutarties priėmimo buvo suformuota priešinga teismų praktika, susijusi konkrečiai su išimtinės valstybės nuosavybės teisės gynimo būtinumu. Teismas turėjo vadovautis precedentu, suformuluotu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1617-552/2021;
39.8. pirmosios instancijos teismo išvada, kad viešojo intereso užtikrinimas gali būti vykdomas kitomis priemonėmis, žemę paimant visuomenės poreikiams arba nustatant servitutą, nepagrįsta. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams paskirtis kita, nei viešojo intereso gynimas. Servituto nustatymas taip pat nėra pakankamas būdas, siekiant ginti viešąjį interesą, nes išimtinės valstybės nuosavybės teisės pažeidimas šiuo būtų nėra pašalinamas.
40. Atsakovai V. R., S. S. ir Z. G. (V. S. teisių ir pareigų perėmėjai) atsiliepime į apeliacinį skundą, palaikydami atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą išdėstytas aplinkybes ir motyvus, prašo atmesti Kelių direkcijos apeliacinį skundą, palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą.
41. Atsakovai, vadovaudamiesi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl klaidų taisymo ir rizikos perkėlimo asmenims, laikosi pozicijos, kad Kelių direkcijos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai tik patvirtina, jog Kelių direkcija nuo 2005 metų iki 2021 metų nepateisinamai ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų ginti viešąjį interesą. Kelių direkcija nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl buvo delsiama ištaisyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrose padarytas klaidas. Atsakovų vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, teismas tinkamai suderino viešąjį ir individualų interesus, atsižvelgė į sąžiningų asmenų (atsakovų) teisėtus interesus kilusio ginčo kontekste.
42. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti Kelių direkcijos apeliacinį skundą, panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo pareiškimą.
43. Pareiškėjas, kartodamas nustatytas bylos aplinkybes, argumentus ir aplinkybes, išdėstytas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, remdamasis savo apeliacinio skundo argumentais, sutinka su Kelių direkcijos apeliacinio skundo argumentais, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, bylą išsprendė neteisingai. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad tuo metu, kai K. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės, nebuvo atlikti tikslūs Kelio kadastriniai matavimai. Šiuo aspektu teismas nepagrįstai nevertino, ar tokiu atveju nebuvo asmenų, kurie naudojosi žeme, esančia šalia Kelio, ir suprato, kad galimai jų naudojamas žemės sklypas yra užimtas Keliu, delsimo nuo jiems nuosavybės teisių atkūrimo momento atlikti savo valdomų žemės sklypų tikslius kadastrinius matavimus. Šiuo aspektu greičiausiai dėl to ir valstybės institucijos neturėjo jokio pakankamo pagrindo nustatyti galimą viešojo intereso pažeidimą. Be to, iš į byloje pateiktų nuotraukų galima būtų nustatyti, jog žemės sklypų savininkai galimai savavališkai pastatė tvorą už jų ginčo žemės sklypų ribų, kas tik patvirtina, kad savininkai nėra linkę laikytis oficialių institucijų nustatytų ir įregistruotų jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribų. Tai, kad ginčo žemės sklypuose yra pavienių medžių, nereiškia, kad tokia faktinė situacija buvo ir anksčiau, kad ginčo žemės sklypu buvo teisėtai naudojamasi, dėl to nuosavybės teisės atkurtos pagrįstai.
44. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atmesti pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens Kelių direkcijos apeliacinius skundus ir palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą.
45. NŽT, remdamasi nustatytomis bylos aplinkybėmis, vadovaudamasi argumentais ir aplinkybėmis, išdėstytomis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, be kita ko, 2023 m. rugpjūčio 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose, taip pat pritardama atsakovų (žemės savininkų) argumentams, laikosi pozicijos, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, ieškinio senatis pritaikyta teisingai, išlaikant viešąjį ir privatų interesą, jos netaikymas gali lemti atsakovų (žemės savininkų) teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir saugumo nepagrįstus pažeidimus.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
V.
46. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, NŽT Širvintų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo, NŽT Širvintų skyriaus 2016 m. gegužės 24 d. įsakymo ir 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, 2016 m. rugsėjo 5 d. sutarties ir 2016 m. rugsėjo 29 d. sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis, 2014 m balandžio 17 d. liudijimo ir 2022 m. lapkričio 15 d. liudijimo dalių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo.
47. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad:
47.1. Kelių direkcija 2021 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą, siekiant panaikinti žemės sklypų savininkių (nagrinėjamu atveju – atsakovų) nuosavybę į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 85 kv. m ploto ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 106 kv. m ploto dalis, nes šios žemės sklypų dalys patenka į valstybinės reikšmės V kategorijos Kelio ir jo užimamų žemės sklypų ribas;
47.2. pareiškėjo pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo grindžiamas išimtinės valstybės nuosavybės teisės gynimu nuo jos pažeidimų, padarytų valstybės institucijai, atsakingai už valstybės nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimą, klaidingai privatizuojant ginčo žemės sklypą ir tuo nesilaikant imperatyvių teisės normų;
47.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 7 d. sprendimu tenkino prokuroro pareiškimą;
47.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi, be kita ko, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, be kita ko, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą pasisakė dėl naikinamojo termino, tačiau klausimo dėl ieškinio senaties neišsprendė (žr. šios teismo nutarties 9.7 p.);
47.5. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 11 d. sprendime, atsižvelgęs į Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodytus Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančius valstybinės reikšmės kelius ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškintas Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų objektų priklausymo valstybei nuosavybės teise išimtis, kylančias iš pačios Konstitucijos, kai Konstitucija tai leidžia, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyrą ir konstatavęs, jog yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento, nusprendė netenkinti pareiškėjo pareiškimo (kuris buvo patikslintas) ir priteisti iš pareiškėjo atsakovei V. R. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;
48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė prokuroro pareiškimo argumentų dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo pagrįstumo, nepagrįstai taikė ieškinio senatį, nenustatęs tikslios jos skaičiavimo pradžios, neišsprendė ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo, nepagrįstai nesivadovavo aktualia teismų praktika ir nepagrįstai atsakovei V. R. priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, laikydamasis pozicijos, kad privataus asmens bylinėjimosi išlaidas, esant pagrindui, turi atlyginti ne prokuratūra, bet Lietuvos valstybė per jos nuosavybės teisę į žemę įgyvendinančią instituciją. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kelių direkcija apeliaciniame skunde laikosi panašios pozicijos dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas dėl ieškinio senaties taikymo, nukrypo nuo teismų praktikos, papildomai teigdamas, kad teismas neteisingai įvertino atitinkamas nustatytas bylos aplinkybes.
49. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens Kelių direkcijos apeliacinių skundų ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjo ir Kelių direkcijos apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), nevertindama naujų aplinkybių ir argumentų dėl ginčo dalyko, kurios nebuvo pateiktos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme.
50. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl Kelių direkcijos 2021 m. rugpjūčio 24 d. pareiškime, prokuroro pareiškime (kuris buvo patikslintas) ir Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendime nurodyto ar suponuoto atitinkamo reglamentavimo tiek, kiek Įstatymo (galiojusio iki 1997 m. liepos 19 d.) 12 straipsnio 1 punkte buvo imperatyviai nustatyta, kad valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš Įstatymo 2 straipsnio nurodytųjų asmenų išperkama, taikant Įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus, jeigu užimta, be kita ko, kelių. Pažymėtina ir tai, kad Transporto veiklos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (1991 m. spalio 8 d. įstatymo Nr. I-1863 redakcija, galiojusi iki 2002 m. kovo 20 d.) imperatyviai nustatė, kad valstybiniai automobilių keliai yra Lietuvos Respublikos valstybinė nuosavybė.
51. Teisėjų kolegija pirmiausia nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo pareiškimą, pritaikius ieškinio senatį, nepaneigė pareiškėjo pareiškimo argumentų dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pritaikius ieškinio senatį, paneigtas viešojo intereso gynimo pirmenybės pagrįstumas, jį priešinant asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugai, t. y. neužtikrinant teisingos pusiausvyros tarp asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei viešojo intereso gynimo.
52. Vertinant pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens Kelių direkcijos apeliacinių skundų argumentus dėl ieškinio senaties taikymo, pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju NŽT prašė teismo taikyti ieškinio senaties terminą ir nenagrinėti pareiškėjo pareiškimo (žr. šios teismo nutarties 17.13 p.); taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą tuo metu atsakovės laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, praleidęs naikinamąjį terminą, įtvirtintą ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, todėl apskritai tokio termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas (žr. šios teismo nutarties 2 p.).
53. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Aiškindamas šią nuostatą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2017 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-687/2017).
54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia (be kita ko) ne kartą yra nurodęs, kad klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.); jei teismas konstatuoja, kad pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties; tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002).
55. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018, išaiškinta, kad ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas ir bylose, kuriose ginamas viešasis interesas, ginčijant administracinius aktus ir jų pagrindu atsiradusios nuosavybės perleidimo sandorius.
56. Analogiškos pozicijos laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartyje, kuria ši administracinė byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (žr. šios teismo nutarties 9.7 p.).
57. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad, skirtingai nei teigiama pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens Kelių direkcijos apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018, pateiktais išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimais tiek dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto dešimties metų naikinamojo termino, tiek dėl civilinio teisinio ieškinio senaties instituto taikymo bylose, kuriose ginama išimtinė valstybės nuosavybės teisė.
58. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Kelias buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550, priimtu vykdant Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 751 ir Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 75, patvirtintą Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąrašą, t. y. nuo 1992 m. gruodžio 31 d. Kelias buvo valstybinis kelias.
59. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai ir vadovaudamasi reglamentavimu, išdėstytu šios teismo nutarties 50 punkte, kuris galiojo Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo priėmimo metu, konstatuoja, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje Keliui priskirta žemė turėjo būti išperkama, t. y. į ją negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės ir ji negalėjo būti privatizuota. Tai buvo žinoma tiek priimant minėtą Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, tiek išduodant 2014 m. balandžio 17 d. liudijimą, tiek priimant NŽT Širvintų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą, tiek sudarant 2016 m. rugsėjo 5 d. sutartį ir 2016 m. rugsėjo 29 d. sutartį, tiek išduodant 2022 m. lapkričio 15 d. liudijimą. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovai (žemės sklypų savininkai) jiems priklausantį turtą valdė ir jį tvarkė neslėpdami, viešai, laikydamiesi visų teisės aktų reikalavimų bei gaudami visų institucijų suderinimus ir patvirtinimus, o į bylą nebuvo pateikti jokie objektyvūs įrodymai, paneigiantys šias nustatytas bylos aplinkybes.
60. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai leidžia teigti, kad apie tai, jog Kelias yra valstybinis kelias ir jam priskirta žemė negalėjo ir negali būti privatizuota, daug metų žinojo su nuosavybės teisių atkūrimu, žemės sklypų kadastrinio matavimo bylų rengimu, žemės sklypų formavimu ir pertvarkymu susijusioms institucijos.
61. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, pakartotinai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pagal juos nustatytas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo motyvus, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, be kita ko, 2003 m. gruodžio 6 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-2469-968/2023, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, yra pagrįsta ir teisėta.
62. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio senaties eigos pradžią skaičiavo ne vien remdamasis momentu, kada pareiškėjas gavo Kelių direkcijos 2021 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimą, bet ir atsižvelgęs į visų institucijų, dalyvavusių nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje, derinusių ginčo objektu tapusio žemės sklypo kadastrinio matavimo bylas, sprendusių dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo, veiksmų visetą nuo pat 1995 metų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjo ir Kelių direkcijos apeliacinio skundo argumentus dėl ieškinio senaties eigos pradžios skaičiavimo.
63. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad K. G. nuosavybės teisė į ginčo objektu tapusį žemės sklypą (jo dalį) buvo atkurta dar 1995 m. rugpjūčio 30 d. ir būtent Vilniaus apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo pagrindu sudaryti kiti šios bylos dalyku esantys administraciniai aktai ir sandoriai, sudaro pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atitinkamos valdžios institucijos, dalyvavusios nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje, derinusios ginčo objektu tapusio žemės sklypo kadastrinio matavimo bylas, sprendusios dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo, žinojo (turėjo ar galėjo žinoti) apie galimą viešojo intereso pažeidimą, tačiau laiku nesiėmė veiksmų viešąjį interesą ginti ir nebuvo aplinkybių, trukdančių tai padaryti laiku.
64. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą ir nenustačiusi aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, atmeta pareiškėjo ir Kelių direkcijos apeliacinių skundų argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškinio senaties atnaujinimo klausimo. Kaip matyti, priešingai, teismas įvykdė jam nustatytą pareigą spręsti dėl ieškinio senaties atnaujinimo, nenustatęs aplinkybių, trukdžiusių atitinkamoms institucijoms laiku ir nepagrįstai nedelsiant imtis atitinkamų priemonių ginti viešąjį interesą.
65. Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens Kelių direkcijos apeliacinių skundų argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas esą padarė teisės normų taikymo ir aiškinimo klaidas, nukrypo nuo aktualios teismų praktikos, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus.
66. Ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės, t. y. asmens teisių ir teisėtų interesų gynimas ir viešasis interesas negali būti priešpriešinami. Priešingai nei teigia pareiškėjas, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ginčo srityje užtikrinta teisinga pusiausvyra tarp asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo ir viešojo intereso.
67. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė ieškinio senatį ir todėl atmetė pareiškėjo pareiškimą.
68. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš prokuratūros atsakovei V. R. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
69. Pareiškėjas, kaip prokuroras, ginantis viešąjį interesą, yra nagrinėjamos administracinės bylos proceso šalis, t. y. pareiškimą padavęs subjektas (ABTĮ 46 str. 2 d.). Atsakovė V. R. taip pat yra nagrinėjamos administracinės bylos proceso šalis, t. y. kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami (ABTĮ 46 str. 2 d.). ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
70. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo pareiškimą, sprendimą priėmė, be kita ko, atsakovės V. R. naudai. Todėl atsakovė V. R. įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos ne iš prokuratūros, o iš valstybės institucijų, įgyvendinusių valstybės funkcijas nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje, ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš prokuratūros priteisė atsakovei V. R. jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tokios pozicijos laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2469-968/2023.
71. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens Kelių direkcijos apeliacinių skundų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės ir niekaip nekeičia padarytų išvadų dėl tikrinto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
72. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų visumą, teisingai pritaikė aktualias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens Kelių direkcijos apeliaciniai skundai atmetami, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (iki 2023 m. sausio 2 d. – valstybės įmonė) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Veslava Ruskan
Egidijus Šileikis