Nr. DOK-3862
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00689-2018-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. liepos 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2021 m. liepos 5 d. paduotu ieškovų O. P. ir M. P. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, kuria atmestas jų ieškinys vienai iš atsakovių. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovai kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas atsakovės antstolės atsakomybę ir jos ribas, nevertino jos veiksmų antstoliui keliamų apdairumo ir rūpestingumo standartų apimtyje, nevertino ieškovų teisėtų ir pagrįstų lūkesčių (CK 1.2 straipsnis), kad antstolė tinkamai atliks savo pareigas; pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis), kadangi išvadas dėl įrodinėjimo dalyko, t. y. antstolės deliktinės atsakomybės, padarė nevertindamas visų į bylą pateiktų įrodymų bei nurodytų argumentų, nepasisakydamas dėl ieškovams vykdymo procese antstolės teiktos klaidinančios informacijos apie jų kaip skolininkų teises ir pareigas; nebuvo įvertinta aplinkybių visuma, jog antstolė nesiėmė jokių veiksmų informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją apie tai, jog teismo sprendimo vykdymas gali būti sustabdytas, kadangi yra paduotas kasacinis skundas dėl jos vykdyto teismo sprendimo; be to, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės normų aiškinimo bei taikymo praktikos dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, solidarios deliktinės atsakomybės bei iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės ir antstolio profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatytų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo standartų bei reikalavimų.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios ir proceso teisės normų netinkamo taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą ieškovei grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,