Administracinė byla Nr. A-1042-822/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00222-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 25.3; 25.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos tarybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos tarybos skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Kauno Vinco Bacevičiaus pradinė mokykla) dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos (toliau – ir Mokykla) taryba (toliau – ir Mokyklos taryba) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Savivaldybės taryba) 2017 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (33.205)R-110 (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti Mokyklos tarybos 2016 m. gruodžio 16 d. prašymą bei pateikti teisės aktais ir faktiniais duomenimis pagrįstą sprendimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Daug kartų kreipėsi į atsakovą su raštais dėl Mokyklos pastato modernizavimo, reikiamo remonto ir kitais klausimais, tačiau tinkamo dėmesio ir atsakymų rūpimais klausimais taip ir nesulaukė. Pareiškėjas 2017 m. sausio 23 d. pats kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas), kuris 2017 m. vasario 8 d. rašte nurodė, jog atsakovas nesikreipė į jį, t. y. atsakovas nevykdė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnio 1–2 dalių, 10 straipsnio reikalavimų, o gavusi projektinius pasiūlymus (ar projektą), nepranešė apie tai nei Departamentui, nei Departamento Kauno skyriui.
2.2. Iš bylos duomenų ir Kauno miesto savivaldybės mero 2015 m. birželio 10 d. rašto teiginių matyti, kad atsakovas visiškai nesidomi, kokios patalpos Mokykloje realiai yra, kaip Mokykla funkcionuoja, kas rūpi Mokyklos bendruomenei, kokie yra jos interesai ir lūkesčiai. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, be kita ko, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų, pagal kuriuos valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Atsakovas nesiekė realaus bendradarbiavimo ir interesų derinimo su Mokykla, jos bendruomene. Šių teisės normose nustatytų pareigų nevykdymas sukelia atsakovo neveikimo rezultatą – Mokyklos pastato ilgamečio nemodernizavimo ydingumą, t. y. atsakovo neveikimo nepagrįstumą ir neteisėtumą bei jo pripažinimo teismo keliu neteisėtu neveikimu pagrindą. Ignoruojant Mokyklos bendruomenės interesus, nesikonsultuojant ir nesvarstant jų argumentų, buvo pažeisti veiklos skaidrumo, gero administravimo principai.
3. Atsakovas Savivaldybės tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė:
3.1. Savivaldybės taryba 2016 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. T-l16 „Dėl Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos reorganizavimo“ sutiko, kad Mokykla būtų reorganizuota iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., prijungiant ją prie biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) Kauno Žaliakalnio progimnazijos. Šiuo sprendimu nustatyta, kad reorganizavimo būdas – Kauno Vinco Bacevičiaus pradinė mokykla prijungiama prie Kauno Žaliakalnio progimnazijos, o reorganizavimo tikslas –racionalesnis efektyvesnis turimų išteklių panaudojimas; reorganizuojama biudžetinė įstaiga – Kauno Vinco Bacevičiaus pradinė mokykla; reorganizavime dalyvaujanti biudžetinė įstaiga – Kauno Žaliakalnio progimnazija.
3.2. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – Švietimo įstatymas) 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad mokymosi aplinka mokykloje ir mokinių mokymosi krūvis turi atitikti higienos normų ir teisės aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus ir laiduoti švietimo programų vykdymą. Kauno miesto savivaldybė nusprendė reorganizuoti minėtą mokyklą būtent dėl to, kad mokyklos pastatas yra nusidėvėjęs, jis nebeatitinka galiojančiais teisės aktais keliamų reikalavimų mokyklos pastatui. Jo rekonstrukcija, siekiant pastatą pritaikyti mokymo reikmėms, t. y. kad jis atitiktų visus ugdymo įstaigos pastatams keliamus reikalavimus, pareikalautų neproporcingai didelių finansinių išlaidų. Šie motyvai ir buvo įvertinti priimant sprendimus dėl Mokyklos reorganizavimo. Tai, kad šios Mokyklos patikėjimo teise valdomas pastatas yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, tik apsunkina minėto pastato rekonstrukciją. Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, 25.3 punkte įtvirtinta nuostata, kad mokykla turi būti aprūpinta bendrojo ugdymo programoms įgyvendinti reikalinga mokymo įranga ir mokymo priemonėmis, sukurta tinkama edukacinė aplinka, tačiau tokios aplinkos negalima sukurti Mokyklos patikėjimo teise valdomame pastate.
II.
4. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilęs dėl atsakovo priimto Sprendimo teisėtumo, tačiau iš esmės tai yra tarp šalių kilusio (ir teisme išnagrinėto) ginčo dėl Mokyklos reorganizavimo tikslingumo, tęsinys. Kauno apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-117-428/2017, kurioje pareiškėjai pareiškėjų Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokykla, Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos taryba, K. M., A. P., J. G., I. P., I. G., G. L.-G., J. S., L. A., J. Č. ir J. Ž. prašė: 1) panaikinti Savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimą „Dėl Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos reorganizavimo“ Nr. T-116 (toliau – ir Sprendimas Nr. T-116); 2) panaikinti Savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimo „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiaus Kauno miesto savivaldybės biudžetinėse bendrojo ugdymo mokyklose nustatymo ir pritarimo priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiui viešosiose švietimo įstaigose, kuriose savivaldybė yra dalininkė, 2016–2017 mokslo metais“ Nr. T-114 dalį, kuria jo priedo Nr. 1, 43 ir 44 pozicijose nuspręsta dėl pradinių 1–4 klasių ir 1 priešmokyklinės klasės nekomplektavimo Kauno Vinco Bacevičiaus pradinėje mokykloje; 3) panaikinti Kauno visuomenės sveikatos centro, kurio teises ir pareigas yra perėmęs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2016 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 2-1392-6(8.8) dalį, kuria buvo atsisakyta atlikti pastatų, kuriuose veikia Kauno Žaliakalnio progimnazija, higienos sąlygų patikrinimą įvertinant būsimą mokinių skaičių bei pateikti atsakymą, kiek Kauno Žaliakalnio progimnazijoje maksimaliai gali sutilpti mokinių ir klasių komplektų, nepažeidžiant vaikų normalių ugdymo sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos teisės aktuose; 4) įpareigoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlikti higienos sąlygų patikrinimą, įvertinant būsimą mokinių skaičių Kauno Žaliakalnio progimnazijoje, bei pateikti pareiškėjams patikrinimo išvadą; 5) panaikinti Kauno visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 2-4244-6(8.20) „Dėl leidimo-higienos paso galiojimo sustabdymo“; 6) panaikinti Kauno visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 2-4449-7(15.24) „Dėl patikrinimo akto Nr. 36-961(7)“; 7) panaikinti Kauno visuomenės sveikatos centro 2015 m. birželio 19 d. patikrinimo aktą Nr. 36-961(7). Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-117-428/2017 minėtą pareiškėjų skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Savivaldybės Tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimas „Dėl Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos reorganizavimo“ Nr. T-116 buvo priimtas įgyvendinant Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-81 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ (toliau – Mokyklų tinklo pertvarkos planas), programines nuostatas. Savivaldybės taryba 2016 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. T-116 dėl Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos reorganizavimo priėmė, įgyvendindama jai suteiktą teisę švietimo tinklo kūrimo reorganizacijos įgyvendinimo procese. 2016 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. T-116 Savivaldybės taryba nusprendė sutikti, kad Kauno miesto savivaldybės BĮ Kauno Vinco Bacevičiaus pradinė mokykla būtų reorganizuota iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., prijungiant ją prie BĮ Kauno Žaliakalnio progimnazijos. Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos prijungimu prie Kauno Žaliakalnio progimnazijos buvo siekiama racionalesnio ir efektyvesnio turimų išteklių panaudojimo, Sprendime Nr. T-116 buvo aptarti reikiami organizaciniai klausimai. Atsižvelgdamas į tai, kad aplinkybės, susijusios su atsakovo priimtu Sprendimu Nr. T-116, išsamiai išnagrinėtos administracinėje byloje Nr. eI-117-428/2017, teismas šioje byloje nurodytų aplinkybių neanalizavo.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 16 d. raštu iš esmės pateikė siūlymą Kauno miesto savivaldybei iš naujo svarstyti sprendimus dėl Mokyklos reorganizavimo. Atsakovas ginčijamu sprendimu pareiškėjo 2016 m. gruodžio 16 d. raštą vertino kaip siūlymą sudaryti taikos sutartį minėtoje administracinėje byloje Nr. eI-117-428/2017, kadangi apie tokią galimybę, kaip posėdžio metu patvirtino abi šalys, buvo ne kartą kalbėta administracinės bylos Nr. eI-117-428/2017 nagrinėjimo teisme metu. Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, padarė išvadą, jos Sprendimas yra viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, atsakant pareiškėjui į jo 2016 m. gruodžio 16 d. prašymą, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų pareiškėjui). Pareiškėjui raštu tiesiog pranešta, kad atsakovas yra priėmęs Sprendimą Nr. T-116 (apie kurį pareiškėjui yra žinoma), kuriuo nuspręsta Mokyklą reorganizuoti (bet ne remontuoti), todėl ir lėšos remontui negali būti skiriamos, be to sprendimo teisėtumas ginčijamas teisme. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ginčijamas sprendimas pareiškėjui nesukuria jokių teisinių pasekmių, patenkinus pareiškėjo skundą ir panaikinus Sprendimą liktų galioti atsakovo Sprendimas Nr. T-116, kuriuo nuspręsta Mokyklą reorganizuoti.
III.
9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2017 m. gruodžio 19 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą; 2017 m. kovo 30 d. teismo posėdžio administracinėje byloje Nr. eI-117-428/2017 garso įrašą.
10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:
10.1. Įvykdyti prie Kauno Žaliakalnio progimnazijos prijungiamos Mokyklos reorganizavimą nėra nei pakankamai lėšų, nei turto, nei faktinių prielaidų. Atitinkamai, nėra pagrįstas Sprendimas atsisakyti skirti bet kokias Mokyklos pastatui reikiamas lėšas remiantis tariamu reorganizavimu. Atsakovas net neginčijo, kad Kauno Žaliakalnio progimnazija savo turimose patalpose ir turimų mokytojų skaičiumi šiuo metu negali priimti perkeliamų Mokyklos mokinių. Kažkokios kitos patalpos vis dėl to turės būti skiriamos po reorganizavimo toliau veiksiančiai progimnazijai, dėl to neatmestina, jog jos bus skirtos būtent pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (Mokyklos pastatas). Taigi nėra paneigta, kad būtent Mokyklos pastate bus tęsiama dalis Kauno Žaliakalnio progimnazijos veiklos arba jame toliau veiksianti Mokykla tęs ugdymo veiklą. Nėra jokio kito teisės akto ar atsakovo sprendimo, nustatančio, kad Mokyklos pastate ((duomenys neskelbtini)) bendrojo ugdymo veikla nebus tęsiama. Be to, 2017 m. gruodžio 19 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuoti Kauno Žaliakalnio progimnazijos direktoriaus teiginiai, jog jo vadovaujamoje įstaigoje trūksta net keturių patalpų, kuriose galėtų mokytis prijungiamos Mokyklos mokiniai, dėl ko tiesioginis Mokyklos mokinių perkėlimas į Kauno Žaliakalnio progimnazijos patalpas yra neįmanomas.
10.2. Ginčas byloje kilo ne dėl Mokyklos, kaip juridinio asmens, reorganizavimo, o dėl jos pastato būsimo remonto, atnaujinimo rekonstrukcijos ar modernizavimo kainos. Atsakovas neneigė, kad Mokyklos pastatui reikalingas remontas, atnaujinimas, rekonstrukcija ar modernizavimas, tačiau ginčijo tik jo atlikimo kainą. Teismas šių aplinkybių neįvertino ir dėl jų sprendime nepasisakė.
10.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjas niekada anksčiau nesikreipęs dėl Mokyklos pastato rekonstrukcijos, atnaujinimo, t. y. dėl Mokyklos pastato priestato statybos projektinių pasiūlymų vertinimo, kaip Mokyklos bendruomenės teisėtas ir nuostatais įpareigotas spręsti šiuos klausimus atstovas, turi teisę ir teisėtą įstatymo saugomą interesą reikalauti, kad Mokyklos pastatas, kuriame iki šiol vykdoma atsakovo finansuojama švietimo veikla, būtų remontuojamas, modernizuojamas ir atnaujinamas. Atsakovas neįrodė 2017 m. sausio 9 d. sprendimo pagrįstumo, rėmėsi tik šiam ginčui neaktualiu 2016 m. kovo 15 d. sprendimu dėl dviejų mokyklų kaip juridinių asmenų reorganizavimo, kuriame niekaip nėra nuspręsta dėl pastato neremontavimo ar neatnaujinimo, nemodernizavimo ar nerekonstravimo, naujo priestato nestatymo ar tokios veiklos sąmatos nepagrįstumo, o ginčo sprendime nemotyvuotai neigiamas sąmatos dydis ir darbų atitikimas. Kadangi ginčo sprendime nėra nurodyta jokių aiškių motyvų, teisės aktų, su ginčo sprendimu susijusiu ankstesnių sprendimų ar kitų atsakovo veiklą bei pareigą prižiūrėti ir atnaujinti, remontuoti ar modernizuoti savo turtą pagrįstai ribojančių aplinkybių, teismo sprendimas atmesti skundą yra neteisėtas ir nepagrįstas.
11. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:
11.1. Savivaldybės taryba pareiškėjo 2016 m. gruodžio 16 d. prašymą vertino kaip siūlymą sudaryti taikos sutartį administracinėje byloje Nr. eI-117-428/2017. Ginčijamas sprendimas yra Savivaldybės tarybos, kaip atsakovo administracinėje byloje Nr. eI-117-428/2017 atsisakymas sudaryti taikos sutartį pareiškėjo nurodytomis sąlygomis, tuo atsisakymu detaliai paaiškinant savo sprendimo priežastis. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nenumato galimybės ginčo bylos šaliai skųsti kitos šalies atsisakymą baigti ginčą taikiai, tai laikant savarankišku sprendimu.
11.2. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad šioje byloje kilęs ginčas iš esmės yra tarp šalių kilusio (ir teisme išnagrinėto) ginčo dėl Mokyklos reorganizavimo tikslingumo, tęsinys, o ginčijamas sprendimas ekonominio tikslingumo požiūriu negali būti vertinamas.
11.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Mokyklos pastate bendrojo ugdymo veikla po reorganizavimo bus tęsiama, kadangi Kauno miesto savivaldybė žino, jog bendrojo ugdymo paslaugų teikti šiame pastate, jeigu apeliacinės instancijos teismas paliktų galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-117-428/2017, negalima.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (33.205)R-110 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, spręsdamas, kad atsakovo Sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
14. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.
15. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
16. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors pareiškėjas ginčija atsakovo Sprendimą, pateiktą kaip atsakymą į pareiškėjo 2016 m. gruodžio 16 d. prašymą pakeisti nuomonę dėl Mokyklos reorganizavimo ir imtis veiksmų ją išsaugoti, tačiau byloje kilęs ginčas iš esmės yra tarp šalių kilusio (ir teisme išnagrinėto) ginčo dėl Mokyklos reorganizavimo tikslingumo tęsinys. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2016 m. gruodžio 16 d. prašymo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada. Pažymėtina, kad pareiškėjo 2016 m. gruodžio 16 d. prašyme išdėstyta pozicija susijusi su jo nesutikimu dėl atsakovo sprendimo reorganizuoti Mokyklą bei siekiu pakeisti atsakovo nuomonę ir surasti kitą alternatyvų būdą pašalinti Visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 30 d. aktu užfiksuotus Mokyklos patalpų neatitikimus higienos normų reikalavimams, išsaugant pastato kultūrinį autentiškumą. Pareiškėjo prašyme taip pat nurodyta, kad Mokyklos bendruomenė 2016 m. kovo 14 d. ir 2016 m. rugsėjo 5 d. susirinkimuose vienbalsiai nusprendė ieškoti būtų tęsti pradėtas derybas su atsakovu, prašoma rasti finansavimo sprendimus atlikti Mokyklos pastato remontą, teigiama, jog Mokyklos bendruomenė yra pasirengusi konstruktyviam bendradarbiavimui Mokyklos išsaugojimo procese ir siūloma sudaryti taikos sutartį teisme nagrinėjamose bylose (I t., b. l. 12–13). Atsakovas 2017 m. sausio 9 d. pateikė atsakymą į pareiškėjo 2016 m. gruodžio 16 d. prašymą, kuris yra šios bylos ginčo dalykas, ir kuriame nurodė, kad siekiant pašalinti visus Visuomenės sveikatos centro nustatytus pažeidimus turi būti atlikti ne tik pastato tvarkomieji statybos darbai, bet ir tvarkomieji paveldosaugos darbai, todėl daugeliu atvejų atlikti statybos darbus yra neįmanoma nepakenkiant kultūros paveldo autentiškumui, nepažeidžiant ar nesunaikinant kai kurių vertingųjų vidaus interjero elementų. Atsakovas pabrėžė, kad siekiant sukurti Mokyklos mokiniams tinkamą ir saugią mokymosi aplinką buvo priimtas sprendimas dėl Mokyklos reorganizavimo, kadangi pastatas netinkamas ugdymo procesui vykdyti dėl paveldosauginių apribojimų ir paties pastato nusidėvėjimo. Atsakovas vertino, kad nėra racionalu ir efektyvu skirti lėšas Mokyklos pastato remontui, siekiant pašalinti nustatytus higienos normų pažeidimus, kadangi visų pažeidimų pašalinti neįmanoma nepakenkiant kultūros paveldo objekto autentiškumui (I t., b. l. 10–11). Taigi tiek iš pareiškėjo prašymo, tiek iš atsakovo atsakymo turinio matyti, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl kitų alternatyvių pareiškėjo siūlomų būdų, siekiant išspręsti Mokyklos pastato neatitikimo higienos normų reikalavimams klausimą, be Mokyklos reorganizavimo ir šis susirašinėjimas vyko būtent Kauno apygardos administracinio teismo nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI-117-428/2017 kontekste. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo 2016 m. gruodžio 16 d. prašymą vertino kaip prašymą sudaryti taikos sutartį administracinėje byloje Nr. eI-117-428/2017, kadangi minėto prašymo turinys patvirtinta pareiškėjo siekį surasti taikaus susitarimo būdą be Mokyklos reorganizavimo.
17. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 str.), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis savo esme yra civilinė sutartis, todėl jai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas, t. y. šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 str.) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Taigi tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas, todėl teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015; 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-522/2012 ir kt.). Pažymėtina, jog įstatymas nesuteikia teismui teisės įpareigoti šalį sudaryti taikos sutartį pagal kitos ginčo šalies pasiūlytas sąlygas ar keisti šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų, nes taikos sutarties sąlygų nustatymas yra šalių išimtinė prerogatyva, o sprendimas sudaryti taikos sutartį yra šalių laisvas apsisprendimas. Dėl nurodytų priežasčių šalies atsisakymas sudaryti taikos sutartį (dalyvauti derybose) taip pat negali būti ginčo byloje dalyku, todėl šalies reikalavimas panaikinti kitos ginčo šalies atsisakymą sudaryti taikos sutartį nenagrinėtinas teismų. Teismas tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), tiek pagal ABTĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą taikos sutarties atžvilgiu gali priimti tik du procesinius sprendimus: arba taikos sutartį patvirtinti, arba atsisakyti ją tvirtinti (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3, 5 d., ABTĮ 51 str. 1–5 d.).
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų (veiksmų), priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004; 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-768-438/2017, 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-74-629/2019 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o skundą priėmus, administracinė byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2018 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-743-858/2018).
19. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytų aplinkybių analizė (žr. nutarties 16 p.) sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Sprendimą, kuriuo išreikštas nesutikimas su pareiškėjo siūlymu atlikti Mokyklos pastato remontą vietoj reorganizavimo, negali būti administracinės bylos dalyku. Ginčijamas sprendimas yra informacinio pobūdžio (atsisakymas vykdyti derybas dėl taikos sutarties sudarymo administracinėje byloje Nr. eI-117-428/2017 pagal pareiškėjo pasiūlytas sąlygas), jame nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, jo teisių ir pareigų, nėra taikytos poveikio priemonės, nenurodyta apskundimo tvarka, dėl ko Sprendimas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Aplinkybė, kad ginčijamu sprendimu atsakovas nesutiko su pareiškėjo siūlymu remontuoti Mokyklos pastatą, siekiant pašalinti higienos normų pažeidimus, savaime nereiškia, jog buvo sukurtas naujas individualus administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečias materialines teisines pasekmes pareiškėjui sukels Savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimas „Dėl Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos reorganizavimo“ Nr. T-116, kurį pareiškėjas ginčijo Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-117-428/2017 (galutinis sprendimas šioje byloje priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1930-624/2018, kuria pareiškėjų apeliacinis skundas atmestas ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimas paliktas nepakeistas), tačiau skųsdamas atsakovo Sprendimą pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą, kurio metu net ir skundo tenkinimo atveju jo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, t. y. patenkinus pareiškėjo skundą ir panaikinus Sprendimą liktų galioti atsakovo Sprendimas Nr. T-116, kuriuo nuspręsta Mokyklą reorganizuoti. Dėl nurodytų priežasčių byla dėl atsakovo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (33.205)R-110 panaikinimo ir išvestinio reikalavimo – įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 16 d. prašymą bei pateikti teisės aktais ir faktiniais duomenimis pagrįstą sprendimą – nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
20. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, be kita ko, susiję su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, taip pat nesutikimu su atsakovo Sprendimu Nr. T-116, abejonėmis, kad įvykdyti prie Kauno Žaliakalnio progimnazijos prijungiamos Mokyklos reorganizavimą bus neįmanoma (žr. nutarties 10.1, 10.3 p.), yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.
21. Apibendrindama padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas. Tačiau atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir administracinę bylą nutraukia.
22. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuo prašo pridėti prie bylos: 1) 2017 m. gruodžio 19 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą; 2) 2017 m. kovo 30 d. teismo posėdžio administracinėje byloje Nr. eI-117-428/2017 garso įrašą. Dėl pateiktų įrodymų teisėjų kolegija pažymi, kad jie negali būti priimti ir tiriami apeliacinės instancijos teisme kaip nauji įrodymai, nes neatitinka nė vienos iš ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nurodytų naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui sąlygų. Pabrėžtina, kad pateikti įrodymai arba visiškai nesusiję su nagrinėjamu ginču arba pernelyg nutolę nuo ginčo nagrinėjamoje byloje dalyko. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nutarė nepriimti į bylą pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos tarybos apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti ir administracinę bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.