Administracinė byla Nr. eA-2118-602/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03451-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. G. O. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. G. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Y. G. O. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr.21S36676 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 6K‑2185 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad:
2.1. Pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), iš pradžių – (duomenys neskelbtini) mieste. 2020 m. pareiškėjas dalyvavo protestuose prieš šalies prezidentą, kad jo neišrinktų trečiai kadencijai. Pareiškėjas ir jo tėvas priklausė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir FPI). Prieglobsčio prašytojas buvo persekiojamas ir buvo norima jį nužudyti. Taip pat jis buvo persekiojamas savo giminaičių ir dėl kakavos plantacijos, kurią paveldėjo iš tėvo.
2.2. 2021 m. birželio mėn. pareiškėjas išvyko iš šalies ir per (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) norėjo pasilikti, jo tikslas buvo (duomenys neskelbtini) prašyti prieglobsčio, bet dvi savaites neradęs kur galėtų pateikti prašymą suteikti prieglobstį, persigalvojo ir nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos valstybinę sieną. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko 2021 m. liepos mėn.
2.3. Pareiškėjas nesutinka su Departamento Sprendimu, nes mano, kad nurodė realias aplinkybes bei priežastį – politinį persekiojimą su grasinimais ir dėl to galimą pavojų gyvybei, taigi, pagrindė savo prašymą suteikti prieglobstį.
2.4. Pareiškėjas nurodo, kad grasinimus patyrė dėl politinių priežasčių, mano, kad į šiuos reikalavimus Departamentas neatsižvelgė bei nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neįrodė jam kylančios individualios grėsmės. Pareiškėjo vertinimu, jis nurodė konkrečias individualias aplinkybes, kad dėl gautų grasinimų jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą.
2.5. Pareiškėjas yra priskiriamas padidintos rizikos grupei net pagal kriterijų, kad pareiškėjas buvo aktyvus valdžios kritikas, savotiškas politinės opozicijos aktyvistas. Departamentas Sprendime nenurodė jokių konkrečių argumentų ir aplinkybių, pagrindžiančių prašymo suteikti prieglobstį atmetimą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjui nekyla grėsmės dėl aktyvaus protestavimo prieš valdžią.
2.6. Pareiškėjas savo elgesiu pareiškėjas niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl persekiojimo, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies.
2.7. Departamentas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėjo teigimu, jis dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Jo veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, pareiškėjas laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo siekiant suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo.
2.8. Dėl Komisijos sprendimo nesutiktina, kad pareiškėjas skunde nepateikė pagrįstų motyvų žodiniam skundo nagrinėjimui. Pareiškėjas buvo nurodęs, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, prašyta Departamento sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.
2.9. Komisija neįsigilino ir tinkamai neįvertino motyvų dėl pareiškėjo išsiuntimo bei draudimo atvykti. Komisijos sprendimas neišsamus, nepagrįstas, iš esmės nesigilinta į skunde pateiktus motyvus ir nesutikimo priežastis, nepateikta išsamių motyvų į pareiškėjo skundo argumentus, taigi, naikintinas kaip nepagrįstas, stokojantis aktualios ir naujausios informacijos apie kilmės valstybę.
4. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad:
4.1. Atsakovas surinko su pareiškėjo individualia situacija susijusią kilmės valstybės informaciją. Įvertinęs surinktą informaciją, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų.
4.2. Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad išvyko iš kilmės šalies, nes turi problemų dėl priklausymo politinei partijai FPI ir dėl to jis susilaukė grasinimų iš prezidento šalininkų. Taip pat pareiškėjas buvo persekiojamas dėl žemės.
4.3. Pareiškėjo pasakojimui trūksta konkrečių detalių ir tikslumo, o tam tikri pasakojimo epizodai yra akivaizdžiai improvizacinio pobūdžio. Pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) nuostatų prasme nėra visiškai pagrįsta, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.
4.4. Turima informacija rodo, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini) mieste – jokio ginkluoto konflikto nėra (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai), tuo pačiu tai nėra ir riziką didinantis veiksnys, beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjas savo pareiškimą dėl jam kylančios individualios grėsmės kilmės valstybėje grindė tik subjektyvia nuomone, nepateikiant objektyvių įrodymų dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą ar didelę žalą.
4.5. Departamentas tinkamai įvertino pareiškėjo pasakojimo aplinkybes informacijos apie kilmės valstybę kontekste. Įvertinus pareiškėjo prašymą, Departamentas konstatavo, kad įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojui iš esmės siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu taip pat nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1–2 punktuose nurodyti veiksmai.
4.6. Tariamas pareiškėjo persekiotojas (asmenys, dirbę senelio žemę) nėra valstybinis subjektas. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, jeigu kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė. Be to, pareiškėjo pasakojimas apie konfliktą dėl žemės nebuvo detalus ir nuoseklus.
4.7. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų. Dėl nurodytų priežasčių prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui nesuteikė termino savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręstą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.
4.8. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.
4.9. Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas. Vien tai, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, jį išdėstant taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”; atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį; kitą pareiškėjo skundą dalį atmetė.
6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
6.1. 2021 m. liepos 5 d. Valstybės apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnai sulaikė grupę asmenų, neteisėtai kirtusius Lietuvos Respublikos sieną, tarp kurių buvo ir pareiškėjas.
6.2. 2021 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjas padavė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad siekia prieglobsčio, nes (duomenys neskelbtini) nėra saugu gyventi.
6.3. Pirminės apklausos metu pareiškėjas pažymėjo, kad jo galutinis ir pagrindinis tikslas buvo prašytis prieglobsčio (duomenys neskelbtini). Pinigus sumokėjo už kelionę iki (duomenys neskelbtini). Realios grėsmės (duomenys neskelbtini) nebuvo, į Lietuvą atvyko dėl to, kad taksistas pasakė, jog Baltarusijoje nėra žmogaus teisių ir yra galimybė patekti į Lietuvą perėjus sieną pėsčiomis. Apklausos metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas yra krikščionis, priklauso FPI politinei partijai, su savimi jis neturėjo paso, kurį pametė (duomenys neskelbtini) miške, taip pat jokio kito dokumento. Į Lietuvą atvyko dėl to, kad bijojo persekiojimo dėl dalyvavimo protestuose prieš šalies prezidentą, taip pat dėl turtinių ginčų, t. y. jis buvo persekiojamas savo giminaičių dėl kakavos plantacijos, kurią paveldėjo iš tėvo.
6.4. Departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
6.5. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Departamentą, prašydamas panaikinti Sprendimą, įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Komisijos sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas.
7. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.
8. Teismas pažymėjo, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Departamentas tyrimo metu nenustatė persekiojimo, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjas apklausų metu priežastis dėl ko galėtų patirti persekiojimą nurodė dalyvavimą protestuose prieš prezidentą bei konfliktus dėl žemės. Be to, Departamentas tyrimo metu nerado ir pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jam buvo grasinama, kad jis buvo persekiojamas ar kažkaip diskriminuojamas.
9. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas apie bendrą grėsmę (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo vertinti tai kaip persekiojimą kilmės valstybėje, kas sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo nuostatas, dėl prieglobsčio suteikimo. Teismas pažymėjo, kad Departamentas tokią išvadą padarė surinkęs pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat įvertinęs pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertinęs pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes.
10. Teismo įsitikinimu, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Departamentas vertindamas pareiškėjo teiginius surinko visą aktualią, išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių. Taip pat, tyrimo metu Departamentas pagrįstai nustatė ir konstatavo, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie dalyvavimą protestuose buvo abstraktus, nedetalus, nenuoseklus, pareiškėjas nesileido į detales, vengė tikslių, konkrečių atsakymų, jo atsakymai buvo bendro pobūdžio, todėl pasakojimas apie patirtą grasinimą pagrįstai kelia dvejonių dėl jo tikrumo, pateikti duomenys negali būti pripažinti patikimais ir laikomi nustatytais faktais. Departamentas nenustatė galimų grėsmių pareiškėjo kilmės valstybėje, o ir pats pareiškėjas nurodė, kad kilmės valstybėje nebuvo patyręs persekiojimo, nes po grasinimų daugiau protestuose nebedalyvavo, iš miesto gyventi išvyko į kaimą ir daugiau jokių grasinimų iš prezidento šalininkų nesulaukė.
11. Teismas vertino, kad Departamento tyrimo metu surinkta informacija buvo įvertinta individualioje pareiškėjo situacijoje. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojas buvo protestų organizatorius ar aktyvus protestų dalyvis, vaidinęs svarbų vaidmenį protestuose, nenustatyta, kad jis būtų areštuotas ar neteisėtai sulaikytas. Prieglobsčio prašytojas taip pat nėra pažeidžiamas asmuo, jis yra darbingo jauno amžiaus vyras. Prieglobsčio prašytojas visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra.
12. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) po neramių prezidento rinkimų 2020 m. spalio mėn. atsirado politinis stabilumas. Remiantis Vokietijos politinio fondo „Konrad Adernauer Stiftung“ duomenimis, pilietinės visuomenės grupė rinkimus įvertino kaip taikų procesą. Į parlamentą pateko ir 26 nepriklausomi kandidatai. Pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje jokio ginkluoto konflikto nėra, tuo pačiu tai nėra ir riziką didinantis veiksnys, beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.
13. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ne tik nenurodė individualių priežasčių, atitinkančių Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytus kriterijus, bet ir nedetalizavo beatodairiško smurto aplinkybių kilmės valstybėje. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio bendros žinios, niekaip nesusijusios su pareiškėjo asmeniniais išgyvenimais.
14. Teismo vertinimu, pagal byloje sutrinktus duomenis, nenustatyta, kad Senegalo Respublikoje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai neleido teismui suabejoti Departamento sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.
15. Teismas pažymėjo, kad negali sutikti su Departamento išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios darytų įtaką maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu, todėl Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
16. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki trijų metų, teismas darė išvadą, kad keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, nėra pagrindo.
III.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti pilna apimtimi.
18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui, pabrėždamas, kad pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymo ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.
20. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualias Įstatymo nuostatas, sprendė, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjui nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, tačiau įvertino, kad laikotarpis, kuriuo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, mažintinas iki 3 metų nuo išsiuntimo.
23. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
24. Atsakovas nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti, mano, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.
25. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant tikrinant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose; pareiškėjas apklaustas Departamentui nagrinėjant jo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo; Sprendimo pagrįstumas patikrintas nagrinėjant klausimą Komisijoje – išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje; byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, dalyvaujant pareiškėjui ir jo įgaliotam atstovui; pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių išskirtinių argumentų, kodėl byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka; tokių aplinkybių, kaip jau buvo minėta, nenustatė ir šią bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
27. Nagrinėjamoje byloje dėl tarptautinės apsaugos suteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui, apeliaciniame keliamas klausimas dėl to, ar valstybės institucija, nagrinėdama užsieniečio prašymą surinko pakankamai informacijos apie kilmės šalį.
28. 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašyta Konvencija dėl pabėgėlių statuso, ji buvo papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorke priimtu Protokolu dėl pabėgėlių statuso. Pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmą pastraipą sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžia asmenį, kuris „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti“.
29. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 4 straipsnio (Faktų ir aplinkybių vertinimas) 3 dalį tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į: a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą <...>.
30. Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES) 10 straipsnio (Prašymo nagrinėjimo reikalavimai) 3 dalį valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami po tinkamo nagrinėjimo. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad: <...> b) būtų gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB (Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuras) ir JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro) ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams <...>.
31. Direktyvos 2013/32/ES 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad V skyriuje nurodytos institucijos per sprendžiančiąją instituciją, prašytoją arba kitu būdu turi gauti bendrą 3 dalies b punkte nurodytą informaciją, reikalingą jų darbui atlikti.
32. Teisingumo Teismo praktikoje dėl Direktyvos 2005/85/EB, kuri buvo pirmoji su prieglobsčio suteikimo tvarka susijusi priemonė, 8 straipsnio (Prašymų nagrinėjimo reikalavimai) 2 dalies b punkto pažymima, kad pagal minėtos direktyvos 4 straipsnio 1 dalį, nors paprastai prašytojas privalo pateikti visą jo prašymui pagrįsti būtiną informaciją, atitinkama valstybė narė privalo bendradarbiauti su prašytoju nustatant atitinkamą su šiuo prašymu susijusią informaciją (2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimas byloje C-277/11 M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Airiją, 65 p.). Šis valstybei narei nustatytas reikalavimas bendradarbiauti konkrečiai reiškia, kad jeigu dėl kokių nors priežasčių tarptautinės apsaugos prašytojas pateikė ne visą, neaktualią arba nereikšmingą informaciją, reikia, kad atitinkama valstybė narė šioje procedūros stadijoje aktyviai bendradarbiautų su prašytoju, kad būtų galima gauti visą prašymą pagrindžiančią informaciją. Be kita ko, valstybei narei gali būti paprasčiau nei prašytojui gauti tam tikrus dokumentus ir su jais susipažinti (Sprendimas byloje C-277/11 66 p.). Be to, pirmesniame punkte nurodytas aiškinimas patvirtinamas Direktyvos 2005/85 8 straipsnio 2 dalies b punktu, pagal kurį valstybės narės užtikrina, kad būtų gaunama tiksli naujausia informacija apie bendrą padėtį prieglobsčio prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu (Sprendimas byloje C-277/11 67 p.).
33. Įstatymo, kuris įgyvendina, be kita ko, Direktyvą 2011/95/ES, ir Direktyvą 2013/32/ES, 86 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.
34. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 167 punkte nustatyta, kad priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Migracijos departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant visų pirma: 167.1. Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių bei konsulinių įstaigų; 167.2. kitų ES valstybių narių; 167.3. Europos prieglobsčio paramos biuro; 167.4. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos; 167.5. Europos Tarybos; 167.6. kitų tarptautinių organizacijų; 167.7. nevyriausybinių organizacijų; 167.8. kitų šaltinių.
35. Nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymą ir siekiant nustatyti, ar asmuo turėtų būti pripažintas „pabėgėliu“, kaip tai yra apibrėžta Ženevos konvencijoje, turi būti surinkta informacija apie kilmės šalį. Valstybės institucijos – Migracijos departamento, pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį, kyla iš Įstatymo, Aprašo, kurių normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Direktyvos 2011/95/ES ir Direktyvos 2013/32/ES tikslus, jų aiškinimą teismų praktikoje.
36. Valstybės institucijos, nagrinėjančios tarptautinės apsaugos prašymą, privalomu reikalavimu pripažįstama bendra pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį, šią informaciją valstybės institucija privalo surinkti savo iniciatyva, ši pareiga yra bendradarbiavimo su prieglobsčio prašytoju, kad būtų galima gauti visą prašymą pagrindžiančią informaciją, pareigos dalis.
37. Valstybės institucijai, nagrinėjančiai tarptautinės apsaugos prašymą, surinkta informacija apie kilmės šalį turi atitikti esminius kriterijus, kurie yra įtvirtinti minėtuose teisės aktuose (Direktyva 2011/95/ES ir Direktyva 2013/32/ES, kurios įgyvendintos įstatyme ir Apraše): turi būti atsižvelgiama į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; turėtų būti gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB (Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuras) ir JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro) ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias tarptautinės apsaugos prašytojai kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams. Jeigu konkrečioje tarptautinės apsaugos prašymo byloje nustatoma, kad surinkta informacija apie kilmės šalį neatitinka esminių kriterijų, kuriuos ji turėtų atitikti pagal minėtus teisės aktus, valstybės institucijos pareiga bendradarbiauti su tarptautinės apsaugos prašymo prašytoju ir surinkti pagrindžiančią informaciją, negali būti laikoma tinkamai įvykdyta.
38. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Departamentas surinko pakankamai informacijos iš patikimų šaltinių (be kita ko, EPPB), kuriais remiantis įvertino situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, taip pat ir pareiškėjo pasakojimą, kuriuo jis grindė savo prašymą suteikti prieglobstį, informacijos apie kilmės valstybę kontekste. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Departamentas pagrįstai sprendė, jog prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra nedetalus, abstraktus, nenuoseklus. Pareiškėjas teigė besidomįs politika, esąs persekiojamas dėl savo opozicinės veiklos, tačiau iš Departamento vykdytos apklausos matyti, jog prieglobsčio prašytojas negalėjo išsamiai papasakoti apie tariamą priklausymą FPI partijai, jos veiklą. Be to, pareiškėjas neatitinka amžiaus reikalavimų, keliamų partijos nariams. Pareiškėjo pasakojimo dalis apie ginčą dėl žemės sprendžiant prieglobsčio suteikimo klausimą nėra aktuali, nes nurodyti tariami persekiotojai nėra valstybinis subjektas, o duomenų, kad būtų kreipęsis į valstybės institucijas, o jos nebūtų galėjusios ar būtų atsisakiusios padėti, prieglobsčio prašytojas nepateikė.
39. Vis dėlto teisėjų kolegija akcentuoja, jog dalis informacijos apie kilmės šalį ((duomenys neskelbtini)) pateikiama iš abejotino patikimumo šaltinių, t. y. laisvai redaguojamos internetinės enciklopedijos „Vikipedija“ (lietuvių ir anglų kalbomis) bei įvairių naujienų portalų. Kaip jau minėta, internetinė enciklopedija „Vikipedija“ yra laisvai redaguojama, t. y. ją redaguoti gali kiekvienas interneto vartotojas. Taigi, minėtas šaltinis ne tik nėra įtvirtintas Apraše ir kt. teisės aktuose, tačiau ir faktiškai stokoja objektyvaus patikimumo. Teisėjų kolegijai kilo abejonių ir dėl kitų šaltinių. Pavyzdžiui, naujienų agentūra „Regnum“ (regnum.ru), kurios publikacijomis Sprendime rėmėsi Departamentas, ne kartą žiniasklaidos ir Europos Sąjungos valstybių narių žvalgybos agentūrų (žr., pvz., Estijos vidaus saugumo tarnybos 2005 m. ataskaitą) buvo įvardinta kaip Rusijos Federacijos propagandos įrankis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš aptariamos agentūros įkūrėjų – Modestas Kolerovas (Modest Alexeyevich Kolerov) – buvo įtrauktas į Europos Sąjungos Tarybos 2022 m. vasario 28 d. įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/336, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, sąrašą (Nr. 685). Minėtame įgyvendinimo reglamente paminėta, jog naujienų agentūra „Regnum“ savo turiniu skleidžia prieš Ukrainą nukreiptą agresyvų ir šališką propagandos naratyvą, propaguoja teigiamą požiūrį į Krymo aneksiją bei separatistų veiksmus Donbase. Atsižvelgiant į minėtus faktus, naujienų agentūros „Regnum“ publikuota informacija negali būti laikoma nešališka bei patikima. Pažymėtina, jog Departamentas Sprendimą priėmė 2021 m. lapkričio 4 d., t. y. prieš priimant aptartą įgyvendinimo reglamentą. Visgi, šiuo metu atitinkamo patikimumo šaltiniais priimamuose sprendimuose negalima remtis.
40. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, jog Departamentas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija