PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2022 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-1101

EKSPERTŲ SĄRAŠO SUDARYMO, ASMENS SVEIKATAI SVARBIOS INFORMACIJOS TEIKIMO EKSPERTAMS, EKSPERTŲ IŠVADŲ TEIKIMO, ASMENS SVEIKATAI SVARBIOS INFORMACIJOS PRANEŠIMO ASMENĮ GYDANČIAM GYDYTOJUI IR ASMENS, KURIO SVEIKATAI NUSTATYTA SVARBI INFORMACIJA, INFORMAVIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ekspertų sąrašo sudarymo, asmens sveikatai svarbios informacijos teikimo ekspertams, ekspertų išvadų teikimo, asmens sveikatai svarbios informacijos pranešimo asmenį gydančiam gydytojui ir asmens, kurio sveikatai nustatyta svarbi informacija, informavimo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato ekspertų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai teikiančių išvadas dėl pakartotinai naudojant sveikatos duomenis nustatytos asmens sveikatai svarbios informacijos, sąrašo (toliau – sąrašas) sudarymo, asmens sveikatai svarbios informacijos teikimo ekspertams, eksperto išvadų (toliau – išvada) teikimo, asmens nesutikimo, kad jam būtų teikiama sveikatai svarbi informacija, pareiškimo, asmens sveikatai svarbios informacijos pranešimo asmenį gydančiam gydytojui ir asmens, kurio sveikatai nustatyta svarbi informacija, informavimo tvarką.

2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatyme (toliau – įstatymas).

II SKYRIUS

EKSPERTŲ SĄRAŠO SUDARYMO IR EKSPERTŲ DUOMENŲ IŠBRAUKIMO IŠ SĄRAŠO TVARKA

3. Asmenys, atitinkantys įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, įrašomi į sąrašą jų pageidavimu arba asmens sveikatos priežiūros specialistų asociacijų, arba asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – deleguojantis subjektas) siūlymu. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę savo iniciatyva kreiptis į asmenis ir pasiūlyti jiems teikti aprašo 5 punkte nurodytus dokumentus dėl įrašymo į sąrašą.

4. Siekiant įgyvendinti skaidrumo, nešališkumo ir sąžiningumo pasirenkant ekspertus iš sąrašo principus, Vyriausybės įgaliota institucija savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina šiuos sąrašo duomenis: eksperto vardą, pavardę, slaugos, medicinos arba odontologijos praktikos licencijos išdavimo datą, numerį ir profesinę kvalifikaciją, pagal kurią išduota licencija. Šie duomenys skelbiami Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje, iki kol ekspertas išbraukiamas iš sąrašo.

5. Į sąrašą pageidaujantis būti įrašytas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – ministerijai) pateikia:

5.1. laisvos formos prašymą įrašyti jį į sąrašą (toliau – prašymas). Prašyme turi būti nurodytas asmens vardas, pavardė, asmens kodas, slaugos, medicinos arba odontologijos praktikos licencijos išdavimo data ir numeris, telefono numeris, elektroninio pašto adresas;

5.2. dokumentus, kuriuose nurodyta specialisto slaugos, medicinos arba odontologijos praktikos patirtis (asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą ar rekomendaciją, kurioje nurodyta asmens darbo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje patirtis (nuo kada ir iki kada, kokiu juridiniu pagrindu, pagal kokią profesinę kvalifikaciją ir kokias pareigas ėjo ar eina specialistas) arba, jei asmuo tokia praktika verčiasi ar vertėsi užsienio valstybėje, tos užsienio valstybės kompetentingos institucijos ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių iki prašymo pateikimo dienos išduotą pažymą apie atitinkamos praktikos trukmę. Jei pateikiami užsienio valstybėse išduoti dokumentai, jie turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), išskyrus Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus atvejus. Šie dokumentai turi būti pateikti išversti į lietuvių kalbą, o vertimas turi būti patvirtintas dokumentus išvertusio asmens (vertėjo) parašu nurodant, kad vertėjas yra įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą;

5.3. asmens užpildytą Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijos formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – deklaracija). Deklaracijos pildyti nereikia, jei asmuo yra valstybės tarnautojas. Už deklaracijoje pateiktos informacijos tikrumą yra atsakingas prašymą pateikęs asmuo.

6. Deleguojantis subjektas, teikiantis siūlymą ministerijai įrašyti asmenį į sąrašą, pateikia:

6.1. prašymą įrašyti asmenį į sąrašą (toliau – prašymas dėl įrašymo), kuriame turi būti nurodytas asmens vardas, pavardė, asmens kodas, slaugos, medicinos arba odontologijos praktikos licencijos išdavimo data ir numeris, telefono numeris, elektroninio pašto adresas;

6.2. asmens pasirašytą sutikimą būti siūlomam ir būti įrašytam į sąrašą;

6.3. aprašo 5.2 ir 5.3 papunkčiuose nurodytus dokumentus.

7. Asmuo, pageidaujantis būti įrašytas į sąrašą, prašymą ir aprašo 5.2 bei 5.3 papunkčiuose nurodytų dokumentų, o deleguojantis subjektas – prašymą dėl įrašymo ir aprašo 6.2 ir 6.3 papunkčiuose nurodytų dokumentų kopijas ir (ar) originalus pateikia tiesiogiai ministerijai, siunčia paštu arba elektroninėmis priemonėmis, užtikrinančiomis asmens duomenų saugumą.

8. Jeigu asmuo pateikia prašymą, kuriame nurodyti ne visi aprašo 5.1 papunktyje nurodyti duomenys, arba nepateikia aprašo 5.2 ir (ar) 5.3 papunkčiuose nurodytų dokumentų, arba jeigu deleguojantis subjektas pateikia prašymą dėl įrašymo, kuriame nurodyti ne visi aprašo 6.1 papunktyje nurodyti duomenys, arba nepateikia aprašo 6.2 ir (ar) 6.3 papunkčiuose nurodytų dokumentų, ministerija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar prašymo dėl įrašymo gavimo dienos išsiunčia asmeniui arba deleguojančiam subjektui elektroninį pranešimą su prašymu ištaisyti prašymo ar prašymo dėl įrašymo trūkumus ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu asmuo per nurodytą terminą nepateikia prašymo, kuriame būtų nurodyti visi aprašo 5.1 papunktyje nurodyti duomenys, ir (ar) aprašo 5.2 ir (ar) 5.3 papunkčiuose nurodytų dokumentų, arba deleguojantis subjektas per nurodytą terminą nepateikia prašymo dėl įrašymo, kuriame būtų nurodyti visi aprašo 6.1 papunktyje nurodyti duomenys, ir (ar) aprašo 6.2 ir (ar) 6.3 papunkčiuose nurodytų dokumentų, laikoma, kad asmuo nepageidauja būti įrašytas į sąrašą arba kad deleguojantis subjektas nesiūlo įrašyti asmens į sąrašą.

9. Sąraše nurodomi šie eksperto duomenys: asmens vardas, pavardė, slaugos, medicinos arba odontologijos praktikos licencijos išdavimo data, numeris ir profesinė kvalifikacija, pagal kurią išduota licencija. Sąraše ekspertai grupuojami pagal slaugos, medicinos arba odontologijos praktikos licencijoje nurodytą profesinę kvalifikaciją ir įrašomi pagal prašymo arba prašymo dėl įrašymo pateikimo datą.

10. Į sąrašą įrašytas ekspertas įsipareigoja įstatymo ir aprašo nustatyta tvarka teikti savo išvadas ir per 1 darbo dieną nuo sąraše įrašytų savo duomenų pasikeitimo apie tai pranešti ministerijai.

11. Vyriausybės įgaliota institucija duomenis apie asmenį, pateikusį prašymą arba nurodytą prašyme dėl įrašymo ir atitinkantį įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, taip pat duomenis apie į sąrašą įrašytą ekspertą paskelbia ar atnaujina nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo aprašo 5, 6, ir 8 punktuose nurodytų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo dienos.

12. Ministerija ekspertą iš sąrašo išbraukia:

12.1. gavusi eksperto rašytinį prašymą išbraukti jį iš sąrašo;

12.2. paaiškėjus, kad ekspertas nebėra nepriekaištingos reputacijos;

12.3. gavusi informaciją apie eksperto mirties faktą;

12.4. paaiškėjus, kad ekspertas nebegali vykdyti eksperto funkcijų dėl kitų objektyvių aplinkybių (panaikinus eksperto slaugos, medicinos arba odontologijos praktikos licencijos galiojimą ir kt.).

13. Ministerija laikinai pašalina eksperto duomenis iš sąrašo, jeigu paaiškėja, kad sustabdytas eksperto slaugos, medicinos arba odontologijos praktikos licencijos galiojimas. Tokiu atveju ministerija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo tokios informacijos gavimo ekspertui ir Vyriausybės įgaliotai institucijai siunčia elektroninį pranešimą apie tai, kad jo duomenys laikinai pašalinami iš sąrašo. Ministerija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie tai, kad panaikintas eksperto slaugos, medicinos arba odontologijos praktikos licencijos galiojimo sustabdymas, paskelbia eksperto duomenis sąraše.

14. Ministerija, gavusi eksperto rašytinį prašymą išbraukti jį iš sąrašo arba dokumentus, patvirtinančius aprašo 12 punkte nurodytų sąlygų buvimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų gavimo dienos pašalina eksperto duomenis iš sąrašo ir apie tai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo duomenų pašalinimo informuoja Vyriausybės įgaliotą instituciją.

15. Ekspertas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo įrašymo į sąrašą privalo užpildyti ir pasirašyti elektroniniu arba rašytiniu parašu eksperto privačių interesų deklaraciją ir pasižadėjimą neviešinti informacijos (aprašo priedas) (toliau – interesų deklaracija) ir pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai. Ekspertas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo interesų deklaracijoje nurodytų duomenų pasikeitimo dienos turi Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti atnaujintą interesų deklaraciją. Interesų deklaracijos saugomos ministerijoje 3 metus nuo eksperto išbraukimo iš sąrašo dienos.

16. Aprašo 5.1–5.3 papunkčiuose nurodyti asmenų asmens duomenys yra gaunami iš asmenų, o nurodyti Aprašo 6.1–6.3 papunkčiuose – iš deleguojančių subjektų ir tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 6 straipsnio 1 dalies c punktu sąrašo sudarymo ir asmens sveikatai svarbios informacijos nustatymo tikslais.

17. Ekspertų asmens duomenys saugomi nuo dokumentų, gautų iš asmenų ar deleguojančių subjektų, registravimo ministerijos dokumentų valdymo sistemoje dienos ir ištrinami po 1 metų nuo eksperto išbraukimo iš sąrašo. Šis terminas sveikatos apsaugos ministro sprendimu gali būti pratęstas, jei asmens duomenys yra naudojami arba gali būti naudojami kaip įrodymai ar informacijos šaltinis ikiteisminiame ar kitokiame tyrime, įskaitant Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomame tyrime, civilinėje, administracinėje ar baudžiamojoje byloje ar kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tokiu atveju asmens duomenys gali būti saugomi tiek, kiek reikalinga šiems duomenų tvarkymo tikslams, ir sunaikinami nedelsiant, kai tampa jiems nebereikalingi.

III SKYRIUS

ASMENS SVEIKATAI SVARBIOS INFORMACIJOS TEIKIMO EKSPERTAMS IR EKSPERTŲ IŠVADŲ TEIKIMO TVARKA

18. Vyriausybės įgaliota institucija pagal nustatytos galimai asmens sveikatai svarbios informacijos pobūdį kreipiasi į atitinkamos profesinės kvalifikacijos ekspertą iš sąrašo, kad šis įvertintų, ar Vyriausybės įgaliotos institucijos išduoto leidimo pakartotinai naudoti sveikatos duomenis turėtojo (toliau – leidimo turėtojas) pateikta informacija, paaiškėjusi remiantis pakartotinai naudojamais sveikatos duomenimis, yra svarbi asmens sveikatai. Išvadai pateikti reikalingą slaugos, medicinos arba odontologijos praktikos licenciją turintis ekspertas iš sąrašo pasirenkamas iš eilės pagal sąraše nurodytą jo eilės numerį, išskyrus:

18.1. jei pagal interesų deklaracijos duomenis matyti, kad ekspertas negali teikti išvados dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto rizikos, – šiuo atveju pasirenkamas kitas iš eilės po jo einantis ekspertas;

18.2. jei ekspertas ministerijai nėra pateikęs interesų deklaracijos arba atnaujintos interesų deklaracijos, kai Vyriausybės įgaliota institucija turi informacijos, kad interesų deklaracijoje nurodyti duomenys yra pasikeitę, arba Vyriausybės įgaliota institucija turi informacijos, kad interesų deklaracijoje nurodyti duomenys yra neteisingi, – šiuo atveju pasirenkamas kitas iš eilės po jo einantis ekspertas. Šiame papunktyje nurodytu atveju ekspertas negali būti pasirenkamas tol, kol nepateikia deklaracijos, atnaujintos deklaracijos arba kol neištaiso deklaracijos duomenų;

18.3. jei ekspertas paskutinį kartą, kai Vyriausybės įgaliota institucija į jį kreipėsi išvados, išvadą pateikė vėliau nei per Vyriausybės įgaliotos institucijos nurodytą terminą ne dėl aprašo 22 punkte nurodytų ar kitų objektyvių priežasčių, apie kurias informavo Vyriausybės įgaliotą instituciją iki Vyriausybės įgaliotos institucijos nurodyto termino išvadai pateikti pabaigos, – šiuo atveju pasirenkamas kitas iš eilės po jo einantis ekspertas;

18.4. aprašo 20 punkte nurodytą atvejį – šiuo atveju aprašo 20 punkte nurodytas ekspertas pasirenkamas neatsižvelgiant į jo eilės numerį sąraše.

19. Tas pats ekspertas negali būti pasirenkamas teikti išvadą daugiau kaip 1 kartą iš eilės, išskyrus aprašo 20 punkte nurodytą atvejį, taip pat kai sąraše nėra kitų atitinkamą slaugos, medicinos arba odontologijos praktikos licenciją turinčių ekspertų arba kai kiti ekspertai negali teikti išvados dėl aprašo 22 punkte nurodytų priežasčių.

20. Jeigu Vyriausybės įgaliota institucija motyvuotai nusprendžia, kad galimai asmens sveikatai svarbiai informacijai įvertinti reikia tam tikros trukmės arba specializacijos slaugos, medicinos arba odontologijos praktikos patirties arba mokslo laipsnio, ji turi teisę kreiptis į ministeriją su prašymu pateikti išvadai teikti reikalingą slaugos, medicinos arba odontologijos praktikos licenciją turinčių ekspertų dokumentus, nurodytus aprašo 5.2, 5.3 ir 6.3 papunkčiuose, ir, atsižvelgdama į juose nurodytus duomenis, pasirinkti ekspertą.

21. Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymas pateikti išvadą dėl galimai asmens sveikatai svarbios informacijos ir leidimo turėtojo pateikta galimai asmens sveikatai svarbi informacija, paaiškėjusi remiantis pakartotinai naudojamais sveikatos duomenimis, ekspertui teikiami:

21.1. per Valstybės sveikatos duomenų pakartotinio naudojimo platformą;

21.2. siunčiant per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą;

21.3. siunčiant kitais būdais, užtikrinančiais Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus asmens duomenų apsaugos ir konfidencialumo reikalavimus.

22. Jei ekspertas, gavęs Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymą pateikti išvadą, pastebi, kad dėl išvados teikimo kyla viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmė arba kad jis dėl objektyvių priežasčių (laikinas nedarbingumas ir kt.) negali išvados pateikti per Vyriausybės įgaliotos institucijos nurodytą terminą, arba kad Vyriausybės įgaliotos institucijos prašyme pateikti išvadą nurodyti klausimai viršija jo kompetenciją, ekspertas privalo atsisakyti teikti išvadą ir apie tai ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymo pateikti išvadą gavimo dienos elektroniniu paštu pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai. Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi šią informaciją, apraše nustatyta tvarka priima sprendimą dėl kreipimosi į kitą sąraše esantį ekspertą.

23. Jei Vyriausybės įgaliota institucija kreipėsi į ekspertą dėl išvados, tačiau ekspertas išbraukiamas iš sąrašo arba jo duomenys laikinai pašalinami iš sąrašo ekspertui nepateikus išvados, Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą aprašo nustatyta tvarka kreiptis į kitą ekspertą. Šiuo atveju ekspertui, kuris išbrauktas iš sąrašo arba jo duomenys laikinai pašalinti iš sąrašo, už išvados teikimą neapmokama.

24. Ekspertas išvadą turi pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai per 30 darbo dienų nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymo pateikti išvadą gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į leidimo turėtojo pateiktoje galimai asmens sveikatai svarbioje informacijoje nurodytą laikotarpį, per kurį asmuo galėtų susirgti liga arba per kurį galėtų atsirasti sveikatos sutrikimas, išvados reikia greičiau – tokiu atveju išvada turi būti pateikta per Vyriausybės įgaliotos institucijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos.

25. Išvadoje ekspertas turi nurodyti išvados surašymo datą ir vietą, savo vardą, pavardę, gautą leidimo turėtojo pateiktą informaciją ir vertinimą, ar ši informacija yra asmens sveikatai svarbi informacija. Išvada turi būti išsami, motyvuota ir pagrįsta gauta informacija.

26. Jeigu Vyriausybės įgaliota institucija nusprendžia, kad išvada neišsami ar atsakymai nėra pagrįsti ekspertui pateikta informacija, ji į išvadą pateikusį ekspertą kreipiasi pakartotinai. Eksperto išvados tikslinimas Vyriausybės įgaliotos institucijos pašymu nėra laikomas naujos išvados teikimu. Jei ekspertas atsisako patikslinti ar papildyti išvadą, ekspertui už išvados teikimą neapmokama ir aprašo nustatyta tvarka Vyriausybės įgaliota institucija kreipiasi į kitą ekspertą.

IV SKYRIUS

ASMENS SVEIKATAI SVARBIOS INFORMACIJOS PRANEŠIMO ASMENĮ GYDANČIAM GYDYTOJUI IR ASMENS, KURIO SVEIKATAI NUSTATYTA SVARBI INFORMACIJA, INFORMAVIMO TVARKA

27. Ekspertui išvadoje nurodžius, kad leidimo turėtojo pateikta informacija yra asmens sveikatai svarbi informacija, Vyriausybės įgaliota institucija identifikuoja asmenį, kurio sveikatai ši informacija yra svarbi, ir ją praneša asmenį gydančiam gydytojui registruotu paštu arba elektroninėmis priemonėmis, užtikrinančiomis teksto vientisumą ir nepakeičiamumą, per 10 dienų nuo eksperto išvados gavimo dienos kartu pateikdama ir eksperto išvadą.

28. Asmuo arba jo atstovas turi teisę pareikšti nesutikimą sužinoti nustatytą asmens sveikatai svarbią informaciją, paaiškėjusią remiantis pakartotinai naudojamais sveikatos duomenimis (toliau – nesutikimas). Asmuo arba jo atstovas nesutikimą pažymi prisijungęs prie e. sveikatos portalo paskyros arba apie nesutikimą informuoja gydantį gydytoją, kuris šią informaciją pažymi Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS). Asmens arba jo atstovo išreikšta valia dėl nesutikimo galioja iki jo atšaukimo. Atšaukti nesutikimą galima e. sveikatos portalo paskyroje arba informuojant gydantį gydytoją, kuris šią informaciją pažymi ESPBI IS.

29. Asmenį gydantis gydytojas ESPBI IS priemonėmis patikrina, ar asmuo arba jo atstovas yra pareiškęs nesutikimą. Jeigu asmuo ar jo atstovas nėra pareiškęs nesutikimo, asmenį gydantis gydytojas apsilankymo metu arba nuotoliniu būdu informuoja asmenį arba jo atstovą apie nustatytą asmens sveikatai svarbią informaciją ir sprendžia dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir (ar) asmens sveikatos būklės stebėjimo taikymo.

30. Jeigu asmuo nėra pareiškęs nesutikimo, tačiau nustatytos asmens sveikatai svarbios informacijos pateikimas pakenktų asmens sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei, gydantis gydytojas šią informaciją pateikia asmens atstovui (jeigu toks yra) ir tai prilyginama informacijos pateikimui asmeniui. Tokiais atvejais apie informacijos teikimo ribojimus gydantis gydytojas pažymi asmens medicininiuose dokumentuose.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31. Vyriausybės įgaliota institucija su ekspertais, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.716–6.724 straipsnių nuostatomis, sudaro atlygintinų paslaugų teikimo sutartis.

32. Vyriausybės įgaliota institucija yra atsakinga už ekspertų veiklos apskaitos tvarkymo organizavimą.

_____________

Ekspertų sąrašo sudarymo, asmens

sveikatai svarbios informacijos teikimo

ekspertams, ekspertų išvadų teikimo,

asmens sveikatai svarbios informacijos

pranešimo asmenį gydančiam gydytojui ir

asmens, kurio sveikatai nustatyta svarbi

informacija, informavimo tvarkos aprašo

priedas

(Eksperto privačių interesų deklaracijos ir pasižadėjimo neviešinti informacijos forma)

EKSPERTO PRIVAČIŲ INTERESŲ DEKLARACIJA IR PASIŽADĖJIMAS NEVIEŠINTI INFORMACIJOS

______________

(data)

_____________

(vieta)

Aš, __________________________________, būdamas (-a) ekspertu (-e) ir siekdamas (-a) skaidrumo ir nešališkumo, užpildau ir pasirašau Eksperto privačių interesų deklaraciją ir pasižadėjimą neviešinti informacijos (toliau – deklaracija).

Pasižadu dirbti tik kaip asmuo, neatstovauti jokiam asmeniui, įmonei, įstaigai ar organizacijai ir neviešinti informacijos, gautos atliekant eksperto funkcijas.

Pateikiu informaciją apie privačius interesus, kurie gali sukelti interesų konfliktą atliekant eksperto funkcijas.

Aš dirbu (dirbau)
Darbovietė	Data



Mano artimieji^*
Vardas, pavardė	Ryšys su manimi



Kiti mano privatūs interesai, galintys sukelti interesų konfliktą atliekant eksperto funkcijas:
Pastabos:

^*Artimieji – tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat sutuoktinio, sugyventinio, partnerio, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai.

Jei atliekant eksperto funkcijas kiltų viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmė, įsipareigoju Ekspertų sąrašo sudarymo, asmens sveikatai svarbios informacijos teikimo ekspertams, ekspertų išvadų teikimo, asmens sveikatai svarbios informacijos pranešimo asmenį gydančiam gydytojui ir asmens, kurio sveikatai nustatyta svarbi informacija, informavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka atsisakyti teikti išvadą ir pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai bei atitinkamai papildyti šią deklaraciją.

Atlikdamas eksperto funkcijas, pasižadu saugoti ir tik Lietuvos Respublikos pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatyme, Ekspertų sąrašo sudarymo, asmens sveikatai svarbios informacijos teikimo ekspertams, ekspertų išvadų teikimo, asmens sveikatai svarbios informacijos pranešimo asmenį gydančiam gydytojui ir asmens, kurio sveikatai nustatyta svarbi informacija, informavimo tvarkos apraše nustatytais tikslais ir tvarka naudoti bei tvarkyti atliekant eksperto funkcijas gautą informaciją ir jos neatskleisti bei nesudaryti galimybės su ja susipažinti ar ja pasinaudoti tretiesiems asmenims.

Patvirtinu, kad nurodyti duomenys yra teisingi ir išsamūs. Pasikeitus deklaracijoje nurodytiems duomenims, pažadu juos pateikti per Ekspertų sąrašo sudarymo, asmens sveikatai svarbios informacijos teikimo ekspertams, ekspertų išvadų teikimo, asmens sveikatai svarbios informacijos pranešimo asmenį gydančiam gydytojui ir asmens, kurio sveikatai nustatyta svarbi informacija, informavimo tvarkos apraše nustatytą terminą.

_______________________________________________________________________________

(užpildžiusio deklaraciją asmens parašas, vardas, pavardė, deklaracijos užpildymo data)

_______________________________________________________________________________

(priėmusio deklaraciją asmens parašas, vardas, pavardė, priėmimo data)

_______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2022 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-1101

VYRIAUSYBĖS ĮGALIOTOS INSTITUCIJOS PAKARTOTINIO SVEIKATOS DUOMENŲ NAUDOJIMO VEIKLOS STEBĖSENOS KOMITETO DARBO REGLAMENTAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vyriausybės įgaliotos institucijos pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo veiklos stebėsenos komiteto darbo reglamentas (toliau – Darbo reglamentas) nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo veiklos stebėsenos komiteto (toliau – Stebėsenos komitetas) uždavinį, funkcijas, teises, Stebėsenos komiteto narių pareigas ir atsakomybę, Stebėsenos komiteto sudarymo ir darbo organizavimo tvarką.

2. Darbo reglamente vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatyme (toliau – Įstatymas).

3. Stebėsenos komiteto veikla grindžiama kolegialaus klausimų svarstymo, demokratijos, teisėtumo, lygiateisiškumo ir viešumo principais, taip pat asmenine Stebėsenos komiteto narių atsakomybe.

II SKYRIUS

STEBĖSENOS KOMITETO UŽDAVINYS IR FUNKCIJOS

4. Stebėsenos komiteto uždavinys – atlikti pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo stebėseną.

5. Stebėsenos komitetas, įgyvendindamas jam pavestą uždavinį, atlieka Įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatytus veiksmus ir nagrinėja kitus klausimus, susijusius su pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo stebėsena.

III SKYRIUS

STEBĖSENOS KOMITETO TEISĖS, STEBĖSENOS KOMITETO NARIŲ PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

6. Stebėsenos komitetas, vykdydamas savo funkcijas, turi teisę:

6.1 kreiptis į atsakingus Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojus dėl dokumentų, reikalingų Stebėsenos komiteto funkcijoms vykdyti, pateikimo;

6.2. kreiptis į sveikatos duomenų valdytojus ar jų atstovus ir (ar) į leidimo pakartotinai naudoti sveikatos duomenis turėtojus (toliau – Leidimo turėtojas) ar jų atstovus dėl informacijos, reikalingos Stebėsenos komiteto funkcijoms vykdyti, pateikimo;

6.3. kviesti į Stebėsenos komiteto posėdžius Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojus, sveikatos duomenų valdytojus ar jų atstovus, Leidimo turėtojus ar jų atstovus ir kitus asmenis.

7. Stebėsenos komiteto narys privalo:

7.1. dalyvauti Stebėsenos komiteto veikloje;

7.2. neteikti informacijos suinteresuotiems asmenims (išskyrus kitus Stebėsenos komiteto narius) apie Stebėsenos komiteto posėdžio protokolu nepatvirtintus sprendimus, išskyrus organizacinio pobūdžio informaciją;

7.3. užpildyti Darbo reglamento 1 priede nustatytos formos Stebėsenos komiteto nario interesų deklaraciją (toliau – deklaracija) ir pasirašytą elektroniniu arba rašytiniu parašu pateikti Stebėsenos komiteto pirmininkui, jo nesant – Stebėsenos komiteto pirmininko pavaduotojui pirmajame einamųjų metų posėdyje, o Stebėsenos komiteto pirmininkas – sveikatos apsaugos ministrui. Stebėsenos komiteto pirmininkas, jo nesant – Stebėsenos komiteto pirmininko pavaduotojas, nustatęs viešųjų ir privačių interesų konflikto riziką, apie tai nedelsdamas informuoja deklaraciją pateikusį Stebėsenos komiteto narį ir inicijuoja jo nušalinimą nuo interesų konfliktą galinčio sukelti klausimo svarstymo arba, jei viešųjų ir privačių interesų konflikto rizika yra nuolatinė, – pašalinimą iš Stebėsenos komiteto. Su Stebėsenos komiteto pirmininko deklaracija supažindinami ir visi Stebėsenos komiteto nariai;

7.4. nedalyvauti (nusišalinti) rengiant, svarstant ar priimant siūlymus arba kitaip darant įtaką jų priėmimui, jei šie siūlymai sukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto riziką.

8. Pasikeitus deklaruotiniems duomenims, Stebėsenos komiteto nariai privalo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po duomenų pasikeitimo dienos užpildyti ir pateikti atnaujintą deklaraciją bei apie galimą interesų konfliktą pranešti Stebėsenos komiteto pirmininkui, jo nesant – Stebėsenos komiteto pirmininko pavaduotojui, o Stebėsenos komiteto pirmininkas – sveikatos apsaugos ministrui ir kitiems sprendimo rengimo, svarstymo, priėmimo ar kito klausimo sprendimo procedūroje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu dėl galimo interesų konflikto Stebėsenos komiteto narys nusišalina nuo sprendimo rengimo, svarstymo arba priėmimo ar kito klausimo sprendimo, Stebėsenos komiteto pirmininkas, jo nesant arba jam nusišalinus – Stebėsenos komiteto pirmininko pavaduotojas, turi užtikrinti, kad nusišalinimo faktas būtų tinkamai pažymėtas Stebėsenos komiteto posėdžio protokole.

IV SKYRIUS

STEBĖSENOS KOMITETO SUDARYMO TVARKA

9. Likus ne mažiau kaip 40 dienų iki Stebėsenos komiteto kadencijos pabaigos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Ministerija):

9.1. kreipiasi į Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus subjektus dėl atstovų į Stebėsenos komitetą delegavimo, išskyrus į pacientų teises ginančias nevyriausybines organizacijas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų nevyriausybines organizacijas;

9.2. dėl pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų nevyriausybinių organizacijų atstovų Ministerija viešai paskelbia kvietimą teikti nurodytų organizacijų kandidatus į Stebėsenos komitetą. Teikiant kandidatus elektroninėmis priemonėmis, užtikrinančiomis duomenų saugą arba raštu, pateikiami kandidato:

9.2.1. gyvenimo aprašymas;

9.2.2. išsilavinimą (profesinę kvalifikaciją) patvirtinantys dokumentai.

10. Jeigu pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigų nevyriausybinių organizacijų kandidatų į Stebėsenos komitetą yra daugiau nei vienas, sveikatos apsaugos ministras sudaro Kandidatų į Stebėsenos komitetą atrankos komisiją, kuri, vadovaudamasi Kandidatų į Stebėsenos komitetą atrankos kriterijais (Darbo reglamento 2 priedas) (toliau – kriterijai), iš pateiktų kandidatų atrenka po vieną daugiausiai balų pagal kriterijus surinkusį pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų nevyriausybinių organizacijų atstovą į Stebėsenos komitetą.

11. Už informacijos tikrumą apie pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų nevyriausybinių organizacijų deleguojamą atstovą atsako deleguojanti organizacija ir pats deleguojamas atstovas.

V SKYRIUS

STEBĖSENOS KOMITETO DARBO ORGANIZAVIMO TVARKA

12. Pagrindinė Stebėsenos komiteto veiklos forma yra posėdžiai ir e. posėdžiai (organizuojami elektroniniu būdu arba garso ir (ar) vaizdo konferencijos būdu), kurie šaukiami pagal poreikį.

13. Stebėsenos komiteto posėdžius šaukia ir jiems vadovauja Stebėsenos komiteto pirmininkas. Jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali sušaukti Stebėsenos komiteto posėdžio ir jam vadovauti, tai atlieka jo pavaduotojas.

14. Stebėsenos komiteto sekretoriato funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojai (toliau – sekretorius).

15. Stebėsenos komiteto posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja, o kai posėdis vyksta elektroniniu būdu – kai elektroniniu paštu nuomonę pareiškia arba balsuoja ne mažiau kaip 1/2 Stebėsenos komiteto narių. Negalintys dėl objektyvių priežasčių dalyvauti posėdyje Stebėsenos komiteto nariai gali iki Stebėsenos komiteto posėdžio raštu arba elektroniniu paštu svarstomais klausimais pareikšti nuomonę, kuri paskelbiama posėdžio metu, arba dalyvauti Stebėsenos komiteto posėdyje garso ir (ar) vaizdo konferencijos būdu. Stebėsenos komiteto posėdyje negalintis dalyvauti Stebėsenos komiteto narys ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai iki posėdžio pradžios turi apie tai pranešti raštu arba elektroniniu paštu Stebėsenos komiteto pirmininkui ir (ar) sekretoriui ir informuoti, jei pageidauja dalyvauti posėdyje garso ir (ar) vaizdo konferencijos būdu.

16. Stebėsenos komiteto pirmininkas rengia Stebėsenos komiteto posėdžio darbotvarkės projektą, nurodo pranešėjus bei kviečiamus į posėdį asmenis. Kvietimai į Stebėsenos komiteto posėdį bei reikiama medžiaga Stebėsenos komiteto nariams turi būti pateikta ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki Stebėsenos komiteto posėdžio. Tais atvejais, kai Stebėsenos komiteto posėdis turi būti sušauktas nedelsiant, šiame punkte nurodyti terminai gali būti trumpesni. Kvietimus į posėdį bei reikiamą medžiagą Stebėsenos komiteto nariams išsiunčia sekretorius elektroniniu paštu.

Kai posėdis vyksta elektroniniu būdu, sekretorius elektroniniu paštu kartu su posėdžio medžiaga išsiunčia Stebėsenos komiteto protokolo projektą, kuriame nurodyti Stebėsenos komiteto sprendimai, dėl kurių prašoma balsuoti elektroniniu paštu.

17. Stebėsenos komiteto sekretorius likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai iki posėdžio, vyksiančio garso ir (ar) vaizdo konferencijos būdu, dienos Stebėsenos komiteto posėdžio dalyviams arba likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai iki posėdžio, kuriame Stebėsenos komiteto narys (-iai) pageidauja dalyvauti garso ir (ar) vaizdo konferencijos būdu, Stebėsenos komiteto nariui (-ams) elektroniniu paštu išsiunčia prisijungimo garso ir (ar) vaizdo konferencijos būdu prie posėdžio kodą ar nuorodą.

18. Posėdžio metu Stebėsenos komiteto nariams sprendžiamą klausimą pristato Stebėsenos komiteto pirmininkas, Stebėsenos komiteto pirmininko pavaduotojas arba Stebėsenos komiteto pirmininko paskirtas už tą klausimą atsakingas Stebėsenos komiteto narys.

19. Stebėsenos komiteto pirmininkui ar Stebėsenos komiteto nariui pasiūlius ir Stebėsenos komiteto nariams pritarus, Stebėsenos komiteto posėdžio darbotvarkė posėdžio metu gali būti papildoma naujais klausimais.

20. Stebėsenos komiteto siūlymai priimami posėdyje dalyvaujančių Stebėsenos komiteto narių balsų dauguma, o kai posėdis vyksta elektroniniu būdu – elektroniniu būdu balsavusių Stebėsenos komiteto narių balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, sprendimą lemia Stebėsenos komiteto pirmininko balsas. Kai posėdis vyksta elektroniniu būdu, Stebėsenos komiteto nariai balsuoja elektroniniu paštu per sekretoriaus elektroniniame laiške nurodytą terminą, kuris negali būti ilgesnis nei 3 darbo dienos nuo elektroninio laiško išsiuntimo dienos.

21. Stebėsenos komiteto posėdžiai protokoluojami. Protokole nurodoma Stebėsenos komiteto posėdžio data ir vieta, posėdžio dalyviai, posėdžio darbotvarkė, nagrinėtų klausimų esmė ir pasiūlymai (nutariamoji dalis). Protokolas elektroniniu būdu turi būti pateiktas suderinti visiems posėdyje dalyvavusiems Stebėsenos komiteto nariams. Posėdžius techniškai aptarnauja ir protokolą rašo sekretorius, jį pasirašo Stebėsenos komiteto pirmininkas (jo nesant – Stebėsenos komiteto pirmininko pavaduotojas) ir sekretorius. Stebėsenos komiteto klausimus sprendžiant posėdyje, vykstančiame elektroniniu būdu, prie protokolo pridedamos Stebėsenos komiteto narių elektroninių laiškų kopijos. Stebėsenos komiteto protokolai (originalai) ir svarstyto klausimo medžiaga saugomi teisės aktų, reguliuojančių dokumentų saugojimą, nustatyta tvarka.

22. Siekiant įgyvendinti skaidrumo, nešališkumo ir sąžiningumo priimant Stebėsenos komiteto sprendimus principus, Stebėsenos komiteto posėdžių protokolai (įskaitant Stebėsenos komiteto nario vardą, pavardę, atstovaujamos institucijos, įstaigos ar organizacijos pavadinimą ir pareigas joje bei kitų duomenų subjektų nuasmenintus asmens duomenis) viešai paskelbiami Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po Stebėsenos komiteto posėdžio. Po 3 mėnesių nuo Stebėsenos komiteto kadencijos pabaigos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje skelbiami nuasmeninti Stebėsenos komiteto posėdžių protokolai.

23. Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų atstovų Stebėsenos komitete asmens duomenys (vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninio pašto adresas; atstovaujamos institucijos, įstaigos ar organizacijos pavadinimas, juridinio asmens kodas, adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas; kandidato pareigos atstovaujamoje institucijoje, įstaigoje ar organizacijoje; kiti duomenys, kuriuos asmuo nurodė teikdamas informaciją savo atstovaujamai institucijai, įstaigai ar organizacijai ir (ar) Sveikatos apsaugos ministerijai) yra gaunami iš kandidato atstovaujamos institucijos, įstaigos ar organizacijos ir tvarkomi Stebėsenos komiteto funkcijoms įgyvendinti, o pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų nevyriausybinių organizacijų atstovų – ir kandidatų į Stebėsenos komitetą atrankai vykdyti. Šiame punkte nurodytų asmenų asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Darbo reglamento 22 punktu ir Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies e punktu.

24. Stebėsenos komiteto narių asmens duomenys saugomi nuo dokumentų, gautų iš Stebėsenos komiteto nario atstovaujamos institucijos, įstaigos ar organizacijos arba Stebėsenos komiteto nario tiesiogiai pateiktų Sveikatos apsaugos ministerijai, užregistravimo Sveikatos apsaugos ministerijos dokumentų valdymo sistemoje dienos ir ištrinami po 3 mėnesių nuo Stebėsenos komiteto nario kadencijos Stebėsenos komitete pabaigos. Šis terminas sveikatos apsaugos ministro sprendimu gali būti pratęstas, jei asmens duomenys yra naudojami arba gali būti naudojami kaip įrodymai ar informacijos šaltinis ikiteisminiame ar kitokiame tyrime, įskaitant ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomame tyrime, civilinėje, administracinėje ar baudžiamojoje byloje ar kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tokiu atveju asmens duomenys gali būti saugomi tiek, kiek reikalinga šiems duomenų tvarkymo tikslams, ir sunaikinami nedelsiant, kai tampa nebereikalingi.

______________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2022 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-1101

SVEIKATOS DUOMENŲ PAKARTOTINIO NAUDOJIMO APLINKOS REIKALAVIMŲ LAIKYMOSI PRIEŽIŪROS TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Sveikatos duomenų pakartotinio naudojimo aplinkos reikalavimų laikymosi priežiūros tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos (toliau – Institucija) leidimo pakartotinai naudoti sveikatos duomenis turėtojų (toliau – leidimo turėtojas) sveikatos duomenų pakartotinio naudojimo aplinkos (išskyrus Valstybės sveikatos duomenų pakartotinio naudojimo platformos) (toliau – leidimo turėtojo aplinka) reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje (toliau – reikalavimai), laikymosi priežiūros tvarką.

2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatyme.

II SKYRIUS

PATIKRINIMŲ RŪŠYS IR ATLIKIMO PAGRINDAI

3. Institucija atlieka planinius ir neplaninius leidimo turėtojų aplinkos patikrinimus.

4. Institucija planinius patikrinimus atlieka pagal Institucijos vadovo įsakymu patvirtintus ūkio subjektų veiklos patikrinimų planus. Patikrinimų planai ir jų pakeitimai (įskaitant dokumentus, kuriais remiantis atliekami plano pakeitimai) skelbiami Institucijos internetinėje svetainėje.

5. Planinis leidimo turėtojo patikrinimas negali būti atliekamas dažniau kaip vieną kartą per metus.

6. Neplaninius patikrinimus Institucija gali atlikti esant bent vienam iš šių pagrindų:

6.1. turint rašytinės informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl leidimo turėtojo veiklos, kuri gali neatitikti reikalavimų;

6.2. siekiant užtikrinti, kad būtų pašalinti leidimo turėtojo veiklos ankstesnio patikrinimo metu nustatyti reikalavimų pažeidimai ir įgyvendinti priimti sprendimai.

7. Patikrinimą atlieka atskirai kiekvienam patikrinimui Institucijos vadovo įsakymu sudaryta komisija, susidedanti ne mažiau kaip iš dviejų darbuotojų (toliau – Komisija).

8. Leidimo turėtojas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti Institucijos vadovo įsakymą atlikti neplaninį patikrinimą, tačiau apskundimas nesustabdo patikrinimo atlikimo.

III SKYRIUS

PLANINIŲ PATIKRINIMŲ ATLIKIMO TVARKA

9. Institucijos struktūrinio padalinio, atsakingo už leidimų turėtojų reikalavimų laikymosi patikrinimą, vadovas, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki planinio patikrinimo pradžios, organizuoja parengimą rašto, kuriuo leidimo turėtojo vadovas informuojamas apie priimtą sprendimą atlikti patikrinimą, nurodant patikrinimo pagrindą, datą, vietą ir objektą bei, jei reikia, pateikiant preliminarų dokumentų, kuriuos leidimo turėtojas turės pateikti patikrinimą atliekančiai Komisijai, sąrašą. Draudžiama reikalauti pateikti konkrečios prašomos formos duomenis ar dokumentus, jeigu jų rengimas nenumatytas teisės aktuose, jeigu tam reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis.

10. Rašte, kuriuo leidimo turėtojas informuojamas apie priimtą sprendimą atlikti patikrinimą, taip pat nurodoma, kad leidimo turėtojo vadovas ar jo įgaliotas asmuo patikrinimo metu turės teisę pateikti klausimus dėl jo veiklą reglamentuojančių ir Institucijos prižiūrimų teisės aktų taikymo ir prašyti suteikti metodinę pagalbą.

11. Leidimo turėtojo vadovui raštu informavus Instituciją apie objektyvias aplinkybes, dėl kurių nurodytą dieną negali būti atliekamas patikrinimas, bendru Institucijos struktūrinio padalinio, atsakingo už leidimų turėtojų reikalavimų laikymosi patikrinimą, vadovo ir leidimo turėtojo vadovo sutarimu gali būti numatyta kita patikrinimo data. Institucijai gavus informacijos arba leidimo turėtojo vadovui raštu informavus apie tai, kad nurodytą dieną jau yra numatyti kiti planiniai leidimo turėtojo patikrinimai, suderinus su leidimo turėtojo vadovu numatoma kita patikrinimo data arba atliekamas bendras dviejų ar daugiau viešojo administravimo subjektų patikrinimas, jeigu patikrinimo objektas ir forma yra tarpusavyje susiję.

12. Komisijos nariai, atvykę į patikrinimo vietą, privalo prisistatyti leidimo turėtojo vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, pateikti darbuotojų pažymėjimus bei aprašo 7 punkte nurodyto įsakymo kopiją dėl patikrinimo, taip pat pasirašyti leidimo turėtojo pateiktame leidimo turėtojo atliekamų tikrinimų registravimo žurnale.

13. Leidimo turėtojo patikrinime turi dalyvauti leidimo turėtojo vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Patikrinime taip pat gali dalyvauti kiti tikrinamo leidimo turėtojo darbuotojai, turintys leidimo turėtojo vadovo pavedimą dėl dalyvavimo.

14. Komisija, atlikdama patikrinimą, turi teisę:

14.1. patikrinti ne mažiau kaip 10 procentų atsitiktinai parinktų leidimo turėtojo aplinkos naudotojų kompiuterizuotų darbo vietų, tarnybinėse stotyse įdiegtas programas ir jų sąranką;

14.2. inventorizuoti informacinės sistemos techninę ir programinę įrangą;

14.3. patikrinti (įvertinti) aplinkos naudotojams suteiktų teisių ir vykdomų funkcijų atitiktį:

14.3.1. patikrinti aplinkos naudotojų paskyras, siekiant įsitikinti, kad darbo santykius nutraukusiems asmenims yra panaikinta prieiga prie aplinkos;

14.3.2. patikrinti aplinkos naudotojams suteiktų teisių ir pareigybės aprašyme ar kituose dokumentuose, kuriuose nurodomi naudotojams suteikti įgaliojimai, nustatytų funkcijų atitiktį, siekiant užtikrinti, kad nėra suteiktos neteisėtos ar perteklinės prieigos teisės;

14.4. įvertinti pasirengimą užtikrinti aplinkos veiklos tęstinumą įvykus informacijos saugos incidentui;

14.5. įvertinti aplinkos rizikų įvertinimo ir valdymo būklę;

14.6. patikrinti, ar visa aplinkoje naudojama informacija yra klasifikuojama.

15. Pirminiai patikrinimo rezultatai leidimo turėtojo veiklos patikrinimo vietoje įforminami planinio patikrinimo aktu, surašomu Komisijos pirmininko pagal jo ir kitų patikrinime dalyvavusių Komisijos narių surinktą bei aptartą informaciją, ir kuriame nurodoma:

15.1. patikrinimo data;

15.2. patikrinimo pagrindas ir rūšis;

15.3. tikrintas leidimo turėtojas ir jo kodas;

15.4. tikrinamo leidimo turėtojo atstovų, dalyvavusių atliekant patikrinimą, vardai ir pavardės;

15.5. tikrinimo vieta (-os) (adresas ar adresai);

15.6. tikrinimo objektas;

15.7. tikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės;

15.8. tikrinimo metu leidimo turėtojo atstovų pateikti dokumentai, paaiškinimai ir kita informacija;

15.9. terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 3 darbo dienos, per kurį leidimo turėtojas gali pateikti paaiškinimus kartu su juos pagrindžiančiais dokumentais ir (ar) kitą patikrinimo akte nurodytą trūkstamą informaciją;

15.10. pridedami dokumentai.

16. Patikrinimo aktas surašomas dviem egzemplioriais, jį pasirašo visi Komisijos nariai ir leidimo turėtojo vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Vienas patikrinimo akto egzempliorius paliekamas leidimo turėtojui.

17. Jei leidimo turėtojo vadovas ar jo įgaliotas asmuo atsisako pasirašyti patikrinimo aktą, tai pažymima patikrinimo akte ir aktas per 2 darbo dienas išsiunčiamas leidimo turėtojui registruotu laišku su įteikimu.

18. Komisijos nariai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikia patikrinimo išvadas Komisijos pirmininkui, kuris, įvertinęs visą tikrinimo medžiagą, įskaitant iš ūkio subjekto gautą Aprašo 15.9 papunktyje nurodytą informaciją, derindamas su kitais patikrinime dalyvavusiais Komisijos nariais ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo patikrinimo akto surašymo parengia Patikrinimo ataskaitos projektą, kuriame surašo patikrinimo išvadas. Komisijos narių suderintą ir vizuotą Patikrinimo ataskaitą pasirašo Komisijos pirmininkas.

19. Kai patikrinimo metu reikalavimų pažeidimų nenustatyta, leidimo turėtojas per 5 darbo dienas nuo Patikrinimo ataskaitos pasirašymo informuojamas Institucijos raštu.

20. Laikoma, kad sveikatos duomenų konfidencialumo užtikrinimo reikalavimo laikomasi, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

20.1. nustatyta ir inventorizuota visa informacija apie sveikatos duomenis, tvarkoma leidimo turėtojo sveikatos duomenų pakartotinio naudojimo aplinkoje, ir šią informaciją apdorojančios informacinių technologijų priemonės (toliau – informaciniai ištekliai), taip pat visi informaciniai ištekliai, turintys ar galintys suteikti prieigą prie leidimo turėtojui perduotų sveikatos duomenų;

20.2. kiekvienas iš inventorizuotų informacinių išteklių buvo įvertintas pagal kiekvieną iš šių grėsmių:

20.2.1. neatitiktis teisės aktų reikalavimams;

20.2.2. nežinoma informacijos saugumo būklė;

20.2.3. informacijos pakeitimas ar sunaikinimas;

20.2.4. informacijos atskleidimas;

20.2.5. darbuotojų klaidos, padarytos prižiūrint techninę ir programinę įrangą;

20.2.6. programinės įrangos naudojimo klaidos;

20.2.7. darbuotojų ir (ar) jų kompetencijų trūkumas;

20.2.8. darbuotojų nepasiekiamumas;

20.2.9. saugumo reikalavimų nesilaikymas;

20.2.10. informacinių sistemų veiklos sutrikdymas;

20.2.11. piktavališkas informacijos atskleidimas;

20.2.12. neleistinos programinės įrangos naudojimas;

20.2.13. techniniai infrastruktūros įrenginių sutrikimai;

20.2.14. įsiskverbimas į informacinius išteklius, naudojant įvairias atakas;

20.2.15. ryšio linijų pasiklausymas;

20.2.16. išorės paslaugų teikėjų pasitelkimas;

20.2.17. informacinių išteklių vagystės, įvykdytos darbuotojų;

20.2.18. informacinių išteklių vagystės, įvykdytos pašalinių asmenų;

20.2.19. įrangos pametimas;

20.2.20. išorinių laikmenų naudojimas;

20.3. prieš patikros atlikimą, buvo peržiūrėtas ir prireikus papildytas grėsmių sąrašas;

20.4. nustatyti su grėsmėmis susiję pažeidžiamumai ir suplanuotos nustatytų pažeidžiamumų pašalinimo priemonės ir terminai;

20.5. užfiksuoti ir pašalinti visi su grėsmėmis susiję informacijos saugumo incidentai, įvertintos incidentų priežastys, pasekmės ir įtaka leidimo turėtojo galimybei užtikrinti sveikatos duomenų konfidencialumo užtikrinimo reikalavimų laikymąsi, laiku parinktos tinkamos su incidentais susijusių pažeidžiamumų pašalinimo priemonės.

21. Laikoma, kad riboto sveikatos duomenų prieinamumo užtikrinimo reikalavimo laikomasi, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

21.1. Leidimo turėtojo aplinkoje buvo sukurtos atskiros prieigos teisės prieigai prie nuasmenintų ir konfidencialių duomenų;

21.2. kiekvienas aplinkos naudotojas gali būti identifikuojamas;

21.3. fiksuojami visi aplinkos naudotojų atlikti veiksmai, užtikrinant veiksmų atlikimo neatsisakomumo principą (angl. non-repudiation);

21.4. sukurtos atskiros aplinkos administratoriaus paskyros, atskirtos nuo naudotojų asmeninių paskyrų;

21.5. nustatyta gerąsias praktikas atitinkanti slaptažodžių kūrimo ir galiojimo tvarka;

21.6. sukurtas aplinkos prieigos teisių patikros mechanizmas, užtikrinantis periodinę suteiktų teisių peržiūrą, perteklinių teisių panaikinimą ir piktnaudžiavimo teisėmis stebėseną.

22. Kai patikrinimo metu nustatyti reikalavimų pažeidimai, išskyrus nurodytus Aprašo 23 punkte, Institucija per Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą priima sprendimą sustabdyti leidimo pakartotinai naudoti sveikatos duomenis galiojimą.

23. Kai planinio patikrinimo metu nustatomas (-i) tik mažareikšmis (-iai) reikalavimų pažeidimas (-ai) (kai reikalavimų nesilaikymas neturi arba turi minimalų poveikį sveikatos duomenų konfidencialumui ir ribotam sveikatos duomenų prieinamumui), leidimo turėtojas jį ištaiso Komisijos akivaizdoje, o jei to negalima padaryti, leidimo turėtojui pateikiamas rašytinis nurodymas per Institucijos nurodytą terminą, nustatomą atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pašalinti mažareikšmį (-ius) reikalavimų pažeidimą (-us). Šiame punkte nurodytas terminas gali būti vieną kartą pratęstas.

IV SKYRIUS

NEPLANINIŲ PATIKRINIMŲ ATLIKIMO TVARKA

24. Neplaniniai patikrinimai atliekami Aprašo 12–23 punktuose nustatyta tvarka, išskyrus šiame aprašo skyriuje bei aprašo 8 punkte nustatytus ypatumus.

25. Neplaniniai patikrinimai atliekami iš anksto neįspėjus leidimo turėtojo ir jiems nėra taikomi aprašo 9 punkte nustatyti įspėjimo terminai.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26. Visi patikrinimo dokumentai Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi Institucijos struktūriniame padalinyje, atsakingame už leidimo turėtojų reikalavimų laikymosi priežiūrą.

__________________