LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2005 M. BIRŽELIO 23 D. ĮSAKYMO

Nr. ĮV-261/D1-322 „DĖL NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALIOJO TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2022 m. liepos 21 d. Nr. ĮV-628/D1-236

Vilnius

 

1. P a k e i č i a m e Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. ĮV-261/D1-322 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ ir jį išdėstome nauja redakcija:

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALIOJO TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 8 dalimi,

t v i r t i n a m e pridedamas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles.“

2. N u s t a t o m e, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėti rengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriems rengti yra išduotos planavimo sąlygos, baigiami rengti ir tvirtinami pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo teisinį reguliavimą.

 

 

 

Kultūros ministras                                                                               Simonas Kairys

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                              Simonas Gentvilas


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322

(Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2022 m. liepos 21 d. įsakymo

Nr. ĮV-628/D1-236 redakcija)

 

 

 

NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALIOJO TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMO TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų – kultūros paveldo vietovių ir Taisyklių 3.2.2 papunktyje nurodytų kompleksinių kultūros paveldo objektų bei jų apsaugos zonų tvarkymo planų (toliau – Dokumentai) – organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo tvarką, Dokumentų, rengiamų vietovės lygmeniu, sudėtį ir turinį. Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios Dokumentų sprendinius, taikomos ir rengiant saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose nustatomi nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimai (toliau – paveldosaugos reikalavimai) ir konkrečios teritorinės apsaugos priemonės kultūros paveldo vietovių ir (ar) Taisyklių 3.2.2 papunktyje nurodytų kompleksinių kultūros paveldo objektų vertingosioms savybėms apsaugoti ir tvarkyti.

2. Rengiant Dokumentus taip pat vadovaujamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas), Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“, Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1‑255 „Dėl Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašas), kultūros paveldo objektų individualiais ir tipiniais apsaugos reglamentais.

3. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo tikslai – numatyti planuojamoje teritorijoje išsaugoti nekilnojamąjį kultūros paveldą, jį tikslingai naudoti ir pažinti. Dokumentai rengiami:

3.1. kai reikia nustatyti ar pakeisti kultūros paveldo vietovių ir Taisyklių 3.2.2 papunktyje nurodytų kompleksinių kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų apsaugos zonų ribas, išskyrus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus atvejus;

3.2. kai reikia nustatyti paveldosaugos reikalavimus ir teritorines apsaugos priemones:

3.2.1. kultūros paveldo vietovėje (toliau – vietovė) ir (ar) jos apsaugos zonoje, išskyrus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus atvejus;

3.2.2. kompleksiniame kultūros paveldo objekte (toliau – objektas) ir (ar) jo apsaugos zonoje, išskyrus Saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus atvejus, kai objektas atitinka visas šias sąlygas:

3.2.2.1. objektas nėra vietovėje;

3.2.2.2. objektas nėra kapinės ar kita laidojimo vieta;

3.2.2.3. objektas užima 2 ha arba didesnio ploto teritoriją ir yra sudarytas iš 5 ar daugiau kultūros paveldo objektų;

3.2.2.4. objekto teritorijoje yra ne mažiau kaip 15 kitų Kultūros vertybių registre neregistruotų pastatų, priklausančių ne vienam valdytojui;

3.2.2.5. objekto teritorijai nėra teritorijų planavimo dokumentu, patvirtintu įregistravus objektą Kultūros vertybių registre, nustatyti paveldosaugos reikalavimai, nurodyti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje.

4. Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme vartojamas sąvokas.

 

II SKYRIUS

DOKUMENTŲ ORGANIZAVIMAS, RENGIMAS, DERINIMAS, TIKRINIMAS, TVIRTINIMAS

 

5. Bendrieji specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo reikalavimai nustatyti Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnyje.

6. Dokumentų rengimą, derinimą, tikrinimą, viešinimo procedūras ir teikimą tvirtinti organizuoja (toliau – planavimo organizatorius):

6.1. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas) – skelbiamų valstybės saugomais ar valstybės saugomų vietovių ir objektų;

6.2. savivaldybės administracijos direktorius – skelbiamų ar paskelbtų savivaldybės saugomais vietovių ir objektų.

7. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę ir gali Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti planavimo organizatoriui pasiūlymus dėl Dokumentų rengimo.

8. Dokumentus rengia Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnyje nurodyti asmenys.

9. Dokumentai pradedami rengti Dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu dėl Dokumento rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Sprendimo dėl Dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų projektas, parengtas planavimo organizatoriaus, ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo priėmimo dienos turi būti planavimo organizatoriaus teikimu skelbiamas savivaldybės ar Kultūros ministerijos (kai sprendimą rengti atitinkamą Dokumentą priima kultūros ministras) interneto svetainėje ir seniūnijų, kurių teritorijoms rengiamas Dokumentas, skelbimų lentose, informuojant, iki kada ir kur galima susipažinti su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais, siųsti pasiūlymus dėl planavimo tikslų. Sprendimo dėl Dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų projektas gali būti priimtas tik tokiu atveju, jeigu vietovei ar objektui nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – vertinimo taryba) aktu pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus nustatytos vertingosios savybės.

10. Taisyklių 28 punkte nurodytai Dokumentą tvirtinančiai institucijai priėmus sprendimą dėl Dokumento rengimo pradžios ir planavimo tikslų, pradedamas specialiojo teritorijų planavimo procesas, kurį sudaro: parengiamasis, rengimo ir baigiamasis etapai.

11. Parengiamuoju etapu planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus numato planuojamą teritoriją, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą, kurioje:

11.1. numato konkrečius Dokumento uždavinius:

11.1.1. nustatyti ar pakeisti vietovės ar objekto teritorijos ir (ar) jų apsaugos zonos ribas;

11.1.2. nustatyti ar pakeisti vietovių ar objektų paveldosaugos reikalavimus, konkrečias teritorines apsaugos priemones;

11.2. nurodo, kokie turi būti atlikti tyrimai ir (ar) parengtos galimybių studijos;

11.3. nurodo, ar bus rengiama Dokumento sprendinių koncepcija (toliau – koncepcija) ir atliekama koncepcijos arba Dokumento sprendinių paveldosauginė ekspertizė;

11.4. vadovaudamasis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu ir Poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašu, kai jis taikomas, nurodo, ar bus atliekama atranka strateginiam pasekmių aplinkai vertinimui atlikti, Dokumento strateginis pasekmių aplinkai vertinimas.

12. Planavimo organizatorius viešai paskelbia priimtą sprendimą dėl Dokumento rengimo pradžios, planavimo tikslų ir planavimo darbų programą Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Visuomenės informavimo nuostatai), nustatyta tvarka.

13. Parengiamuoju etapu planavimo organizatorius, patvirtinęs planavimo darbų programą, pagal Teritorijos planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl Teritorijos planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, raštu kreipiasi į institucijas, nurodytas Taisyklių 14 punkte, dėl teritorijos planavimo sąlygų (toliau – planavimo sąlygos) išdavimo. Planavimo sąlygų išdavimo terminai nurodyti Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje, jų galiojimo terminai pratęsiami laikantis šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.

14. Planavimo sąlygas išduoda:

14.1. Kultūros paveldo departamento teritoriniai skyriai;

14.2. Aplinkos ministerijai pavaldžios ir jos reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos, nurodytos Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-294 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“;

14.3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys, kai planuojamoje teritorijoje yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė;

14.4. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, jei planuojama teritorija (ar jos dalis) yra:

14.4.1. pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybių sienos – 500 m pločio juostoje į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos, kai valstybės siena eina sausuma, arba nuo vandens telkinio kranto, kai valstybės siena eina pasienio vandenimis;

14.4.2. pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybių sienos – 300 m pločio juostoje į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos, kai valstybės siena eina sausuma, arba nuo vandens telkinio kranto, kai valstybės siena eina pasienio vandenimis;

14.4.3. pasienio ruože ir 500 m atstumu abipus geležinkelio kelio, kuriuo vyksta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarpvyriausybiniuose susitarimuose nurodytų tranzitinių traukinių eismas, ašies, kai joje planuojama statyti, rekonstruoti ir (ar) įrengti 30 m ir aukštesnius statinius ir įrenginius;

14.4.4. valstybės sienos apsaugos zonoje;

14.4.5. miestų ir miestelių teritorijose 100 m pločio juostoje, kitose teritorijose – 300 m pločio juostoje nuo valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių;

14.5. savivaldybių, į kurių teritoriją patenka planuojama teritorija, administracijos;

14.6. kitos šiame punkte nenurodytos institucijos, kai planuojama teritorija (jos dalis) patenka į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nurodo gauti reikiamų institucijų pritarimą planuojamai veiklai.

15. Planavimo organizatorius, gavęs planavimo sąlygas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu ir Teritorijų planavimo įstatymu, parenka Dokumento rengėją viešųjų pirkimų būdu. Planavimo organizatorius, sudarydamas su rengėju Dokumento rengimo sutartį, jam pateikia:

15.1. sprendimą dėl Dokumento rengimo pradžios ir planavimo tikslų;

15.2. planavimo sąlygas;

15.3. planavimo darbų programą;

15.4. kultūros paveldo objektų ir (ar) vietovių apskaitos ir apsaugos reikalavimus nustatančius dokumentus.

16. Papildomai Dokumento rengėjui gali būti pateikiami šie duomenys ir informacija (kai juos pateikti numatyta Dokumento rengimo sutartyje ar viešųjų pirkimų konkurso sąlygose):

16.1. mokslo tiriamųjų darbų ir tyrimų medžiaga (jei šie darbai atlikti ir būtini Dokumentui rengti);

16.2. planuojamoje teritorijoje esančių žemės sklypų duomenis Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre;

16.3. Taisyklių 33 punkte nurodyti planai ir (ar) žemėlapiai;

16.4. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys;

16.5. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro ir Kultūros vertybių registro duomenys;

16.6. Lietuvos Respublikos adresų registro duomenys;

16.7. Lietuvos Respublikos gyventojų registro ir Juridinių asmenų registro duomenys;

16.8. atsižvelgus į rengiamo Dokumento mastelį:

16.8.1. Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys ir informacija, kiti atitinkamo mastelio valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai ir žemėlapiai;

16.8.2. Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos duomenys arba, jeigu reikiamų duomenų nėra, atitinkamo mastelio naujas topografinis planas, parengtas LKS-94 koordinačių sistemoje, patvirtintoje Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“ (toliau – topografinis planas), duomenys apie požeminius inžinerinius tinklus, statinius ir (ar) įrenginius;

16.9. kiti duomenys ir informacija, reikalingi Dokumentui rengti, priklausomai nuo Dokumento uždavinių ir planuojamos teritorijos ypatumų.

17. Rengimo etape:

17.1. esamos būklės įvertinimo stadijoje:

17.1.1. surenkami ir išanalizuojami duomenys apie vietovės ar objekto vertingąsias savybes, planuojamoje teritorijoje esančius kultūros paveldo objektus ir vertingųjų savybių požymių turinčius objektus, šių objektų būklę, atliktus tyrimus, parengtus apskaitos ir apsaugos dokumentus;

17.1.2. atliekama planuojamoje teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių, darančių įtaką nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimui, analizė;

17.1.3. atliekami kiti planavimo darbų programoje ir (ar) Dokumento rengimo sutartyje numatyti tyrimai ir (ar) parengiamos galimybių studijos;

17.2. bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje:

17.2.1. jeigu planavimo darbų programoje numatyta, parengiama koncepcija, kuriai raštu turi pritarti planavimo organizatorius. Koncepcijoje pateikiama:

17.2.1.1. siūlomos nustatyti vietovių ar objektų teritorijų, jų apsaugos zonų apsaugos nuo fizinio poveikio ir (ar) vizualinės apsaugos pozonių ribos, pagrindžiama šių pozonių nustatymo būtinybė;

17.2.1.2 siūlomos nustatyti skirtingo reglamentavimo zonos ir galimi jų saugojimo ir naudojimo režimai;

17.2.2. sprendinių konkretizavimo stadijoje – parengiami konkretūs Dokumento sprendiniai, susiję su nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimu, atsižvelgus į planavimo sąlygas ir planavimo darbų programą:

17.2.2.1. nustatomos vietovių ar objektų teritorijų ribos;

17.2.2.2. vadovaujantis Kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl Kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų nustatymo taisyklių patvirtinimo“, nuostatomis, nustatomos vietovių ir objektų apsaugos zonų apsaugos nuo fizinio poveikio ir (ar) vizualinės apsaugos pozonių ribos;

17.2.2.3. nustatomos skirtingo reglamentavimo zonos ir jų saugojimo ir naudojimo režimai;

17.2.2.4. skirtingo reglamentavimo zonose nustatomi paveldosaugos reikalavimai, skirti vietovės planinės struktūros tipų, tūrinės erdvinės struktūros sandaros, panoramų, siluetų, perspektyvų, išklotinių, užstatymo tipų, atvirų ir uždarų erdvių apsaugai ir tvarkymui ar objekto vertingosioms savybėms apsaugoti, tvarkyti ir pritaikyti naudoti bei kultūriniam kraštovaizdžiui ir vietovės ar objekto teritorijos visumos darnai su gamtine aplinka išsaugoti;

17.2.2.5. nurodomos prioritetinės nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkymo kryptys ir teritorinės apsaugos priemonės, skirtos teritorijai apsaugoti, tvarkyti ir naudoti, pažeistoms vietovės ar objekto teritorijos dalims atgaivinti.

18. Jeigu rengiant Dokumentą paaiškėja, kad reikia tikslinti arba kitaip keisti vietovės arba objekto vertingąsias savybes, nustatytas vertinimo tarybos aktu, planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo Dokumento rengėjo pateikto prašymo atitinkamai pakeisti vertinimo tarybos aktą turi pateikti vertinimo tarybos akto pakeitimo projektą svarstyti vertinimo tarybai. Dokumento sprendiniai turi būti rengiami atsižvelgiant į vertinimo tarybos priimtą atitinkamą sprendimą dėl vertinimo tarybos akto keitimo.

19. Parengiamojo etapo užbaigimui ir rengimo etapo metu parengtiems sprendiniams raštu turi pritarti planavimo organizatorius.

20. Baigiamąjį etapą sudaro šios stadijos: Dokumento sprendinių viešinimas; derinimas Teritorijų planavimo komisijoje; tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje; tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre.

21. Teritorijų planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius.

22. Naujai rengiamų ir keičiamų Dokumentų sprendinių viešinimas atliekamas Visuomenės informavimo nuostatuose nustatyta bendrąja teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka.

23. Kai Dokumente nustatomos naujos ir (ar) keičiamos esamos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, informavimas apie tokių teritorijų nustatymą turi atitikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

24. Dokumento sprendiniai gali būti tikslinami įvertinus viešinimo metu gautus motyvuotus pasiūlymus, kurie neprieštarauja teisės aktų reikalavimams ir visuomenės (viešajam) interesui. Viešinimo metu gauti pasiūlymai nagrinėjami, apie nagrinėjimo rezultatus ir pakeistus Dokumento sprendinius pareiškėjai ir visuomenė informuojami Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

25. Dokumentų derinimo procedūra kompleksiškai atliekama savivaldybės Teritorijų planavimo komisijoje ir turi būti baigta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti Dokumentą pateikimo dienos. Dokumentai teikiami derinti kartu su visuomenės dalyvavimo ataskaita.

26. Suderintas ir planavimo organizatoriaus teisininko ir kalbos redaktoriaus pavizuotas Dokumentas su visuomenės dalyvavimo ataskaita ir Teritorijų planavimo komisijos posėdžio protokolu teikiamas tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, kuri Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka jį patikrina ir pateikia planavimo organizatoriui Dokumento patikrinimo aktą. Jei teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija Dokumento patikrinimo aktu nepritaria Dokumento teikimui tvirtinti, Dokumentas tvirtinti neteikiamas. Kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos Dokumento patikrinimo akte nurodyti trūkumai ištaisomi, Dokumentas teikiamas pakartotinai viešinti ir (ar) derinti, jei tai buvo nurodyta teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos Dokumento patikrinimo akte.

27. Dokumentas teikiamas tvirtinti, kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija Dokumento patikrinimo akte pritaria Dokumento teikimui tvirtinti.

28. Dokumentai tvirtinami:

28.1. skelbiamų saugomais ar valstybės saugomų vietovių ir objektų – kultūros ministro sprendimu;

28.2. savivaldybių skelbiamų saugomais ar savivaldybių saugomų vietovių ir objektų – savivaldybės tarybos sprendimu.

29. Dokumentas patvirtinamas arba atsisakoma jį tvirtinti per 20 darbo dienų nuo jo pateikimo tvirtinti dienos. Tvirtinanti institucija gali atsisakyti tvirtinti pateiktą Dokumentą tik tokiu atveju, jeigu valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrinimo aktas apskųstas teismui, iki įsigalioja teismo priimtas sprendimas, kuriuo patikrinimo aktas pripažįstamas teisėtu. Sprendimas patvirtinti Dokumentą ir juo patvirtintas Dokumentas planavimo organizatoriaus teikimu registruojamas ir skelbiamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir Dokumentą tvirtinančios institucijos teikimu skelbiamas Teisės aktų registre. Oficialus informacinis pranešimas apie Dokumento patvirtinimą skelbiamas planavimo organizatoriaus ir Dokumentą patvirtinusios institucijos interneto svetainėse, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir Kultūros vertybių registre.

30. Dokumentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Teritorijų planavimo registre, jei sprendime dėl Dokumento patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.

 

III SKYRIUS

DOKUMENTŲ SUDĖTIS IR JŲ TURINYS

 

31. Dokumentus sudaro sprendiniai, procedūrų dokumentai ir jų priedai.

32. Dokumento sprendinius sudaro:

32.1. aiškinamasis raštas, kuriame pateikiama:

32.1.1. įvadas (planavimo tikslai ir Dokumento uždaviniai);

32.1.2. bendroji dalis – bendra vietovės ar objekto apžvalga, jų apibūdinimas pagal planavimo organizatoriaus planavimo darbų programoje nustatytus konkrečius uždavinius;

32.1.3. vietovės ar objekto teritorijos ir jų apsaugos zonų ribų nustatymo pagrindimas;

32.1.4. konkrečios teritorinės apsaugos priemonės ir jų parinkimo pagrindimas;

32.2. brėžinys arba brėžiniai, jeigu viename brėžinyje negalima pažymėti visų Dokumento rengimo etape numatytų sprendinių. Brėžinyje arba brėžiniuose pateikiama:

32.2.1. vietovės ar objekto esamos būklės įvertinimo brėžinyje – vietovės ar objekto teritorijos ribos ir jų gretimybės, kultūros paveldo objektai ir jų teritorijų bei apsaugos zonų ribos, kiti planuojamos teritorijos elementai, galintys turėti įtakos vietovės ar objekto būklei, jų apsaugai ir naudojimui;

32.2.2. koncepcijos, jei ji rengiama, brėžinyje – siūlomos nustatyti vietovių ar objektų teritorijų, jų apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio ir (ar) vizualinės apsaugos pozonių ribos, siūlomos skirtingo reglamentavimo zonos ir galimi jų saugojimo ir naudojimo režimai;

32.2.3. pagrindiniame brėžinyje arba brėžiniuose – planuojamos teritorijos ribos, administracinių vienetų ribos, vietovės ar objekto teritorijos ir jų apsaugos zonų ribos (esamos ir (ar) projektuojamos), objekto teritorijos ar vietovės vertingosios savybės, nurodytos Taisyklių 17.2.2.4 papunktyje, kultūros ir gamtos paveldo objektai, jų apsaugos zonos, kitų į planuojamą teritoriją patenkančių saugomų teritorijų, jų funkcinio prioriteto ir apsaugos zonų ribos, objektai, kuriuos rekomenduojama registruoti Kultūros vertybių registre, planuojamoje teritorijoje išskirtos skirtingo reglamentavimo zonos ir jose nustatyti paveldosaugos reikalavimai bei teritorinės apsaugos priemonės, į planuojamą teritoriją patenkančių žemės sklypų ribos.

33. Brėžiniai rengiami vadovaujantis Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikacija, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1009 „Dėl Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikacijos patvirtinimo“ (toliau – Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikacija). Kai Dokumente nustatomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, šių teritorijų erdviniai duomenys sudaromi vadovaujantis Teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, erdvinių duomenų rinkinio specifikacija, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-700 „Dėl Teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, erdvinių duomenų rinkinio specifikacijos patvirtinimo“. Atsižvelgus į mastelį, brėžiniai rengiami naudojant Georeferencinio pagrindo kadastro erdvinių duomenų rinkinį ar Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos duomenis arba, jeigu reikiamų duomenų nėra, brėžiniai rengiami ant atitinkamo mastelio naujo topografinio plano. Topografinis planas gali būti tikslinamas rengiant Dokumentą. Brėžinių mastelis (M 1:500–M 1:2500) parenkamas įvertinus planuojamos teritorijos dydį ir galimybę pažymėti visus numatomus sprendinius.

34. Procedūrų dokumentai ir jų priedai:

34.1. Dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimas dėl Dokumento rengimo pradžios ir planavimo tikslų;

34.2. planavimo darbų programa;

34.3. planavimo sąlygos;

34.4. viešinimo procedūrų dokumentai;

34.5. planavimo organizatoriaus raštas, kuriuo pritarta koncepcijai, jei ji rengta;

34.6. strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, jei jis atliekamas, dokumentai;

34.7. koncepcijos ir (ar) Dokumento sprendinių paveldosauginė ekspertizė, jei ji atlikta;

34.8. Teritorijų planavimo komisijos posėdžio protokolas;

34.9. teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos Dokumento patikrinimo aktas.

 

IV SKYRIUS

DOKUMENTŲ KEITIMAS IR KOREGAVIMAS

 

35. Patvirtinti Dokumentai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) teritorijos, į kurią patenka Dokumentu suplanuota teritorija, Dokumentai.

36. Dokumentų keitimą ir koregavimą organizuoja planavimo organizatorius.

37. Dokumentai keičiami Dokumentą patvirtinusio subjekto sprendimu dėl Dokumento keitimo, taikant Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklių II skyriuje nurodytą Dokumentų rengimo procesą ir tą pačią Dokumento tvirtinimo procedūrą. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui keisti Dokumentą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

38. Dokumentai keičiami, kai planavimo organizatorius nusprendžia iš esmės keisti Dokumento sprendinius.

39. Dokumentai koreguojami planavimo organizatoriui priėmus sprendimą dėl Dokumento koregavimo pradžios ir planavimo tikslų. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti Dokumentą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Šios nuostatos netaikomos taisant Dokumento technines klaidas.

40. Dokumentai gali būti koreguojami, jeigu jų neprivaloma keisti pagal Taisyklių 38 punktą, šiais (vienu ar keliais) atvejais, kai:

40.1. Dokumente taisomos techninės klaidos;

40.2. Dokumente sprendžiamos tekstinių ir (ar) grafinių sprendinių kolizijos;

40.3. mažinami vietovės ar objekto teritorijos ir jų apsaugos zonų plotai pagal vertinimo tarybos naujai apibrėžtas jų ribas;

40.4. įsigalioja atitinkamas teismo sprendimas;

40.5. Dokumente panaikinami sprendinių prieštaravimai įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams;

40.6. nustatomi papildomi ir (ar) keičiami nustatyti paveldosaugos reikalavimai ir (ar) teritorinės apsaugos priemonės;

40.7. Dokumentu suplanuotoje teritorijoje esantys statiniai ar kiti daiktinės teisės objektai naujai registruojami Kultūros vertybių registre arba paskelbiami saugomais ir jiems reikia nustatyti naujas teritorinės apsaugos priemones;

40.8. rengiant tvarkybos ar statybos darbų projektus paaiškėja, kad Dokumento sprendiniai prieštarauja naujai atliktų tyrimų duomenims ir (ar) naujai nustatytoms vietovės ar kultūros paveldo objektų vertingosioms savybėms.

41. Planavimo organizatoriui priėmus sprendimą dėl Dokumento koregavimo pradžios ir planavimo tikslų, sprendime arba pridedamoje schemoje (jei koreguojama grafinė dalis) nurodoma koreguojama teritorija, pagal nustatytus planavimo tikslus parengiama ir patvirtinama Dokumento koregavimo planavimo darbų programa, Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parenkamas Dokumento koregavimo rengėjas. Šio punkto reikalavimai netaikomi koreguojant Dokumentą Taisyklių 40.1 papunktyje nurodytu atveju. Šiais atvejais Dokumento koregavimą gali parengti galiojančio Dokumento rengėjas arba planavimo organizatorius (kai nereikia koreguoti Dokumento grafinės dalies).

42. Dokumento koregavimo atveju Dokumento strateginis pasekmių aplinkai vertinimas neatliekamas. Jei koreguojant Dokumentą planavimo organizatoriui paaiškėja, kad reikia rengti naują koncepciją (jei ji buvo parengta) ir (ar) atlikti Dokumento strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, Dokumento koregavimo procedūros nutraukiamos ir pradedamos Dokumento keitimo procedūros.

43. Iki Dokumento koregavimo planavimo organizatorius konkrečiu atveju įvertina, ar Dokumento koregavimo rengimo etape reikalingos esamos būklės įvertinimo ir (ar) bendrųjų sprendinių formavimo stadijos.

44. Planavimo organizatorius kreipiasi dėl planavimo sąlygų (išskyrus Taisyklių 40.1 papunktyje nustatytą atvejį) į Taisyklių 14 punkte nurodytas institucijas (dalį institucijų), kai planavimo sąlygos, išduotos patvirtintam Dokumentui, netinka numatomiems koreguojamo Dokumento sprendiniams.

45. Koreguojami Dokumentai viešinami Visuomenės informavimo nuostatuose nustatyta supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka. Ši tvarka netaikoma Dokumentą koreguojant Taisyklių 40.1 papunktyje nurodytu atveju, kai informacija apie priimtą sprendimą ir koreguotas Dokumentas (arba nuoroda į šį Dokumentą) skelbiami planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.

46. Dokumentą koreguojant Taisyklių 40.1 papunktyje nustatytu atveju, koreguotas Dokumentas tvirtinamas Dokumentą patvirtinusios institucijos sprendimu, pateikus techninės klaidos taisymo aiškinamąjį raštą ir Dokumento (jo dalies) grafinę dalį, jeigu techninė klaida padaryta grafinėje dalyje (neatlikus derinimo ir tikrinimo procedūrų), ir registruojamas Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka. Šį sprendimą parengia planavimo organizatorius ir kartu su pakoreguotu Dokumentu ir sprendimo aiškinamuoju raštu, kuris skelbiamas kartu su sprendimu, pateikia Dokumentą patvirtinusiai institucijai.

47. Dokumentą koreguojant Taisyklių 40.2–40.8 papunkčiuose nurodytais atvejais, koreguotas Dokumentas tvirtinamas Dokumentą patvirtinusios institucijos sprendimu. Šiais atvejais koreguotas Dokumentas derinamas, tikrinamas, tvirtinamas ir skelbiamas Taisyklių II skyriuje ir Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka.

48. Koreguotą Dokumentą, išskyrus Taisyklių 40.1 papunktyje nustatytą atvejį, sudaro:

48.1. aiškinamasis raštas, kuriame apibūdinama esama būklė, jei planavimo darbų programoje numatyta esamos būklės įvertinimo stadija, paaiškinami koregavimo sprendiniai, pateikiamos koreguojamo Dokumento aiškinamojo rašto dalys (puslapiai) su pakeistais ir (ar) naujai nustatytais sprendiniais;

48.2. brėžiniai, apibūdinantys esamą būklę (jei planavimo darbų programoje numatyta esamos būklės įvertinimo stadija) ir koregavimo sprendinius;

48.3. procedūrų dokumentai:

48.3.1. planavimo organizatoriaus sprendimas dėl Dokumento koregavimo;

48.3.2. planavimo darbų programa, jei ji parengta;

48.3.3. planavimo sąlygos, jei kreiptasi dėl jų pateikimo;

48.3.4. viešinimo procedūrų dokumentai;

48.3.5. Teritorijų planavimo komisijos posėdžio protokolas;

48.3.6. teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos Dokumento patikrinimo aktas.

49. Registruojant koreguotą Dokumentą, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registrui skaitmeniniu formatu turi būti pateiktas anksčiau parengtas koreguojamas Dokumentas, jei jis nebuvo teiktas.

 

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

50. Ginčai, kylantys dėl planavimo procesų ir procedūrų, nagrinėjami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.

______________

part_fb4b4ae3c5a740c69134bbe2e9a2c9ba_end