Administracinė byla Nr. eA-41-662/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05622-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija 22.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. Č. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja Z. Č. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK, atsakovas) 2015 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 10-TE-892 „Dėl tarnybos eigos“ 1 punktą; 2) panaikinti Vilniaus AVPK 2015 m. spalio 29 d. atestavimo komisijos posėdžio protokolo Nr. 10-IL-19305 nutariamosios dalies 1.3 punktą.
2. Pareiškėja nurodė, kad ginčijamais administraciniais aktais ji neteisėtai ir nepagrįstai pripažinta netinkama eiti Vilniaus AVPK Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – Ukmergės r. PK) Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigas ir perkelta į Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigas. Atestacijos komisijos tikslas yra įvertinti pareigūnų gebėjimus, būtinus pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, tačiau šios aplinkybės, kaip teigė pareiškėja, 2015 m. spalio 29 d. pokalbyje nebuvo vertinamos, pareiškėjai nebuvo užduotas nė vienas klausimas, susijęs su jos pareiginių funkcijų vykdymu, veiklos rezultatais ar jos funkcijas reglamentuojančių teisės aktų išmanymu. Atestacijos komisijos posėdyje komisijos nariai susipažino su tiesioginio vadovo išvada, išsakė savo nuomones apie pareiškėją, diskutavo dėl jai paskirtų drausminių nuobaudų bei galimybės toliau dirbti Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja. Atestacijos komisija rėmėsi tiesioginio vadovo, su kuriuo pareiškėja yra turėjusi asmeninį konfliktą, išvada, kuri yra šališka ir subjektyvi. Nurodė, kad tiesioginis vadovas negalėjo dalyvauti atestacijos komisijos posėdyje. Pažymėjo, kad atsakovas nesudarė pareiškėjai galimybės teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti atestacijos komisijos sprendimą, nes komisijos posėdžio protokolas jai buvo įteiktas pasibaigus 5 darbo dienų terminui, o posėdžio garso įrašas pateiktas nebuvo. Nors atestacijos komisijos sprendimas buvo neteisėtas, Vilniaus AVPK viršininkas patvirtino išvadą ir pasirašė įsakymą, kuriuo pareiškėja buvo perkelta į kitas pareigas.
3. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėja neteisingai vertina skundo dėl Vilniaus AVPK 2015 m. spalio 29 d. atestavimo komisijos posėdžio protokolo Nr. 10-IL-19305 panaikinimo padavimo tvarką, nes Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1V-314 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 26–30 punktų nuostatos negalioja nuo 2004 m. balandžio 15 d. Teigė, jog skundas dėl atestavimo komisijos posėdžio protokolo gali būti paduotas apygardos administraciniam teismui per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Pažymėjo, kad remiantis Taisyklių 10 punktu, garso įrašas nėra sudėtinė komisijos posėdžio dokumentacijos dalis, todėl jis pareiškėjai neprivalėjo būti pateiktas. Pareiškėja skunde nenurodė jokių atestacijos komisijos sprendimo neteisėtumą pagrindžiančių argumentų, t. y. materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo. Paaiškino, jog atestacijos komisija, atsižvelgdama į tiesioginio vadovo išvadą, per pokalbį siekė nustatyti, ar pareiškėja suvokia, kokie yra jos veiklos trūkumai, supranta neteisėtą elgesį, ir padarė reikiamas išvadas, koks yra požiūris į išvadoje nurodytus veiklos trūkumus ir kokio elgesio galima tikėtis ateityje. Įsakymas, kuriuo pareiškėja buvo perkelta į kitas pareigas, buvo priimtas po mėnesio, sudarius jai galimybę pasirinkti kitas pareigas. Be to, ji buvo perkelta į lygiavertes pareigas, o ne į viena pakopa žemesnes (Taisyklių 23 p.).
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjos Z. Č. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas įvertinęs nagrinėjamu atveju susiklosčiusią faktinę situaciją, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) nuostatas dėl pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo ir Taisyklių nuostatas, konstatavo, kad pareiškėjos atestacija vyko laikantis Taisyklėse nustatytų procedūrų ir terminų. Atestacijos lapas užpildytas ir su tiesioginio vadovo išvada pareiškėja supažindinta laikantis Taisyklių 12–17 punktų reikalavimų. Pareiškėjos charakteristiką tiesioginis vadovas surašė laikydamasis Taisyklių 14 punkte įtvirtintų reikalavimų, t. y. įvertino jos tarnybinės veiklos kokybę, gebėjimus panaudoti turimas žinias pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, asmenines savybes, komunikabilumą, tarnybinės drausmės laikymąsi, kūrybiškumą ir iniciatyvumą darbe. Atestacijos komisijos posėdyje, kaip tai nustatyta Taisyklių 19 punkte, dalyvavo pareiškėjos tiesioginė vadovė I. M.. Laikydamasi Taisyklių 21–22 punktų reikalavimų, atestacijos komisija išnagrinėjo atestacijos lape pateiktus duomenis, kalbėjosi su pareiškėja, išklausė tiesioginę vadovę ir, pareiškėjai nedalyvaujant, vienbalsiai priėmė Taisyklių 23.2 punkte nurodytą išvadą. Išvada buvo įrašyta pareiškėjos atestacijos lape, kuriame pasirašė visi komisijos nariai. Su neigiama išvada pareiškėja pasirašytinai supažindinta 2015 m. spalio 29 d., sprendimas perkelti į kitas pareigas priimtas per Taisyklių 23.2 punkte nustatytą dvidešimties darbo dienų terminą.
7. Susipažinęs su atestavimo komisijos 2015 m. spalio 29 d. posėdžio garso įrašu, teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad nebuvo pasiektas atestacijos tikslas – įvertinti jos tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą pareigoms, kadangi nebuvo tikrinama, kaip ji išmano teisės aktus, taikytinus atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrįstai siaurina aplinkybes, kurios vertintinos per atestaciją ir kurios apibūdina pareigūno tarnybinę veiklą bei tinkamumą einamoms pareigoms. Per atestaciją turi būti vertinama ne tik tai, ar pareigūnas turimas žinias geba panaudoti pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, bet ir jo tarnybinės veiklos kokybė, asmeninės savybės, komunikabilumas, tarnybinės drausmės laikymasis, kūrybiškumas ir iniciatyvumas darbe.
8. Teismas pažymėjo, kad tiesioginio vadovo pateikta pareiškėjos charakteristika patvirtina, kad ji išmano teisės aktų reikalavimus, taikytinus atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, geba derinti turimas teorines ir praktines žinias, todėl logiška, kad atestavimo komisijai nebuvo poreikio papildomai vertinti šių aplinkybių. Kita vertus, komisijos nariai domėjosi, kaip pareiškėjai sekasi susitvarkyti su jai pavestomis užduotimis, ar turi problemų bendraudama ir bendradarbiaudama su kolegomis ir vadovybe, kaip vertina savo veiksmus, už kuriuos jai 2014–2015 metais buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos, ar buvo pasiekti drausminių nuobaudų tikslai. Įvertinęs per pokalbį su komisijos nariais pareiškėjos išdėstytus argumentus, jos pasirinktą poziciją, teismas sprendė, jog ji pripažįsta savo veiksmų neteisėtumą, tačiau dėl to nesigaili ir ateityje savo elgesio nekeistų. Asmeninius tikslus ir norą savarankiškai vykdyti teisingumą pareiškėja iškelia aukščiau už imperatyvias teisės aktų nuostatas ir kitų asmenų teises. Nėra linkusi laikytis subordinacijos vidaus tarnybos struktūroje, sprendimus dėl tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo priima neturėdama aukštesnio pagal rangą pareigūno ar prokuroro pavedimo. Nepripažįsta savo veiklos trūkumų, kuriuos nurodė ikiteisminius tyrimus organizuojantys ir kontroliuojantys pareigūnai.
9. Teismo vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad net ir išmanydama teisės aktus, taikytinus pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, dėl tarnybinės veiklos kokybės trūkumų, asmeninių savybių ir tarnybinės drausmės pažeidimų, jų pobūdžio ir vertinimo pareiškėja nėra tinkama eiti Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigas. Padarė išvadą, kad iš atestavimo komisijos posėdžio metu komisijos išsakytų argumentų ir pateikto pareiškėjos veiksmų ir / ar argumentų vertinimo akivaizdu, kad dėl tarnybinės veiklos kokybės trūkumų, asmeninių savybių ir tarnybinės drausmės pažeidimų, jų pobūdžio ir vertinimo pareiškėja pagrįstai pripažinta netinkama eiti Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigas. Išnagrinėjęs atestavimo komisijos 2015 m. spalio 29 d. posėdžio garso įrašą, teismas su šia komisijos išvada sutiko.
10. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog komisija pareiškėjos atžvilgiu buvo subjektyvi ar šališka. Ne komisijos nariai, o pati pareiškėja iškėlė klausimą apie tarp jos ir tiesioginės vadovės buvusį konfliktą bei jo įtaką neigiamai išvadai. Atkreipė dėmesį, kad komisijai priimant sprendimą, tiesioginis vadovas nedalyvauja ir įtakos nedaro.
11. Kaip nepagrįstus teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad dėl atsakovo veiksmų ji neturėjo galimybės teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais apskųsti atestavimo komisijos sprendimą. Pažymėjo, kad Taisyklėse tokia atestacijos komisijos sprendimo apskundimo tvarka, kokią nurodė pareiškėja, nėra nustatyta. Teise apskųsti nepalankų atestavimo komisijos 2015 m. spalio 29 d. sprendimą pareiškėja yra pasinaudojusi.
III.
13. Pareiškėja Z. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 10-TE-892 „Dėl tarnybos eigos“ 1 punktą ir 2015 m. spalio 29 d. atestavimo komisijos posėdžio protokolo Nr. 10-IL-19305 1.3 punktą, arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo.
14. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad jis yra nepagrįstas, nes teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, buvo šališkas.
15. Teigia, kad ji išsamiai nurodė aplinkybes, pagrindžiančias, jog atestacija buvo atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl nesutinka su teismo argumentais, kad pareiškėja nepagrįstai siaurina aplinkybes, kurios vertintinos per atestaciją ir kurios apibūdina pareigūno tarnybinę veiklą bei tinkamumą einamoms pareigoms.
16. Pažymi, kad byloje ginčas kilo dėl to, jog komisijos sprendimas yra nemotyvuotas ir neobjektyvus, atestavimo komisijos posėdžio protokolas buvo surašytas netinkamai, jis neatitiko posėdžio garso įrašo.
17. Pareiškėjos teigimu, iš atsakovo pateikto atestacijos komisijos posėdžio garso įrašo matyti, kad apie jos atliekamą darbą komisijos nariai pareiškėjos neklausinėjo, todėl mano, kad priešinga teismo išvada yra nepagrįsta. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neatliko palyginimo tarp atestacijos komisijos posėdžio garso įrašo ir komisijos protokole įrašytų duomenų.
18. Pasak pareiškėjos, atestacijos metu didesnis dėmesys buvo skirtas jos nesutarimams su tiesiogine viršininke, tačiau nebuvo tikrinamos jos dalykinės savybės. Pažymi, kad jos charakteristika atestacijos lape buvo neobjektyvi, o komisija buvo subjektyvi pareiškėjos atžvilgiu, protokole užfiksavo visiškai kitokią informaciją nei posėdžio garso įraše.
19. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėja nėra tinkama eiti Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigas. Pažymi, kad vadovaujantis Statutu, šį klausimą, gali spręsti statutinio valstybės tarnautojo darbdavys. Atkreipdama dėmesį į ABTĮ 3 straipsnio nuostatas, pareiškėja nurodo, jog teismas nėra kompetentinga institucija, galinti vertinti pareiškėjos tinkamumą einamoms pareigoms, todėl mano, kad nagrinėjamu atveju teismas viršijo savo įgaliojimus ir buvo šališkas.
20. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
21. Nesutikdamas su pareiškėjos apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas išsamiai išnagrinėjus visus byloje pateiktus įrodymus, tinkamai motyvuotas, atitinka ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjos skundas teismo sprendimu buvo netenkintas ir jai šis sprendimas dėl subjektyvių priežasčių nepatinka ar yra neatitinkantis jos asmeninių lūkesčių, nereiškia šio sprendimo neteisėtumo.
22. Atskovo teigimu, teismo šališkumo pareiškėja negrindžia jokiais argumentais, teismo posėdžio metu jos pareiškimų dėl nesutikimo su teismo sudėtimi ar nušalinimo pareikšta nebuvo. Jokių argumentų, kodėl bylą nagrinėjęs teismas galėtų būti suinteresuotas bylos baigtimi ar, kad egzistuoja kitos aplinkybės keliančios abejonių teismo nešališkumu, pareiškėja nenurodo.
k o n s t a t u o j a:
IV.
24. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl statutinio valstybės tarnautojo pripažinimo netinkama eiti Vilniaus AVPK Ukmergės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos pareigas teisėtumo ir pagrįstumo.
26. Ginčo teisinius santykius reguliavo ginčo metu galiojusios Statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) nuostatos bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1V-314 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklės.
27. Statuto 18 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms atestacijos metu įvertina vidaus reikalų įstaigos pareigūnų atestacijos komisija. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnas, priimtas į vidaus tarnybą, pirmą kartą atestuojamas po priėmimo praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams. Vėliau jis atestuojamas ne rečiau kaip kartą per 4 metus. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, prireikus vidaus reikalų ministras, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas ar vidaus reikalų įstaigos vadovas savo įsakymu gali surengti neeilinę sau pavaldžių pareigūnų atestaciją.
28. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai nurodė ginčui taikytinas anksčiau minėtų Taisyklių nuostatas (11-12, 17-19, 21-25 punktai), todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.
29. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. spalio 29 d. įvyko Vilniaus AVPK atestavimo komisijos posėdis. Eilinės atestacijos metu vertinti Vilniaus AVPK pareigūnų gebėjimai ir tinkamumas einamoms pareigoms, tame tarpe ir pareiškėjos. Atestavimo komisijos 2015 m. spalio 29 d. posėdžio protokole Nr. 10-IL-19305 užfiksuota, jog komisija susipažino su pareigūnų charakteristikomis ir tiesioginių vadovų vertinimu, komisijos pirmininkas ir nariai klausinėjo atestuojamus pareigūnus apie pareigūnų darbą reglamentuojančius teisės aktus, kokios pareiginės funkcijos, kaip pareigūnai jas vykdo, veiklos rezultatus ir kt.
30. Komisija, įvertinusi Z. Č. atsakymus į pateiktus klausimus, tiesioginių vadovų pasisakymus, vienbalsiai nutarė, kad pareiškėja netinka eiti Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK KPS tyrėjos pareigų bei pasiūlė pareigūnę perkelti į kitas pareigas.
31. Pareigūno atestacijos lape (2015 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 10-IL-16084) nurodyta, kad pareiškėjai darbe trūksta kruopštumo, atidumo, dažnai būna išsiblaškiusi, ne retai nesugeba aiškiai ir suprantamai žodžiais išreikšti tai, ką nori pasakyti, nemėgsta pripažinti savo klaidų, dėl nesėkmių kaltina kolegas bei vadovus. Ne visada sugeba atskirti privačiuosius ir viešuosius interesus. Į išsakytas pastabas reaguoja priešiškai. Kolektyve stengiasi likti nuošalyje, nereikšti savo nuomonės, tačiau yra paslaugi, padeda kolegoms. 2014 metais gautos raštiškos pastabos iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokurorų dėl prokurorų nurodymų nevykdymo, trūkumų atliekant ikiteisminius tyrimus.
32. Atestavimo komisjos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad buvo nagrinėjami pareiškėjos atestacijos lape pateikti duomenys, taip pat įvyko pokalbis tarp Z. Č. ir atestacijos komisijos narių, kurio metu vertinti jos gebėjimai, būtini pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Komisija išklausė tiesioginio vadovo pasisakymą ir vertinimą apie pareiškėjos gebėjimus atlikti priskirtas funkcijas, taip pat pateikė kitų klausimų, susijusių su pareigūnės tarnybine veikla, santykius su kolegomis ir vadovybe. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atestavimo komisijos nariai apie Z. Č. atliekamą darbą neklausinėjo.
33. Laikotarpiu nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2015 m. spalio mėn. už įvairius pažeidimus (neteisėtą duomenų tvarkymą, baudžiamojo proceso pažeidimus ir aplaidų tarnybinių pareigų vykdymą, etikos normų pažeidimą) pareiškėjai skirtos trys tarnybinės nuobaudos. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienas iš tarnybinių patikrinimų buvo pradėtas ir tarnybinė nuobauda skirta (2015 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. 10-TE-551) pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro pranešimą dėl galimai paviršutiniško ir aplaidaus bylos Nr. 88-1-00614 ikiteisminio tyrimo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus AVPK viršininko 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 10-TE-619 skirta tarnybinė nuobauda Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu palikta nepakeista (pareiškėjos apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi taip pat netenkintas). Be to, komisijos posėdžio metu įvardyti kiti padaryti pareiškėjos atestacijos lape nenurodyti veiksmai, kurie atestavimo komisjos narių teigimu, taikiai išspręsti komisariato vadovybės iniciatyva.
34. Atestavimo komisija tinkamai atliko pareigūno atestacijos lape pateiktos vertinimo išvados, kurią pateikė statutinio valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Komisija patikrinusi 2015 m. rugpjūčio 31 d. pareigūno atestacijos lape Nr. 10-IL-16084 tiesioginio vadovo vertinimo išvados pagrįstumą, taip pat pagrįstai pritarė tiesioginio vadovo išvadai, kad pareiškėja netinka eiti Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK KPS tyrėjos pareigas. Byloje pateikta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados bei įvardyti aiškūs pareiškėjos tarnybinės veiklos trūkumai, detalizuota, kaip pasireiškia pareiškėjos negebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (neveikimas atliekant ikiteisminio tyrimo funkcijas negali būti pateisinamas kolegos veiksmais). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo tvirtinti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, susijusius su atestavimo komisijoje atliktu pareiškėjos tarnybinės veiklos nagrinėjimu (pareiškėja buvo išklausyta, nurodyti ir nagrinėjami jos veiklos trukūmai, pareiškėjos paaiškinimai dėl gebėjimų tinkamai vykdyti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas). Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad net ir išmanydama teisės aktus, taikytinus pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, dėl tarnybinės veiklos trūkumų, asmeninių savybių ir tarnybinės drausmės pažeidimų, jų pobūdžio ir vertinimo, pareiškėja nėra tinkama eiti Ukmergės r. PK KPS tyrėjos pareigas.
35. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog administracinę bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuota bylos baigtimi (subjektyvusis teisės į nešališką teismą aspektas), ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos įrodymus, o vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija aplinkybes vertino ne taip, kaip pageidavo pareiškėja, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu.
36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjos Z. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.