LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO NR. IX-216 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2016 m. rugsėjo 21 d. Nr. XII-2630
Vilnius
1 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsiteisėjus šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai, parduodamas:
1) gyvūnai, produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekinę vertę turtas – už administratoriaus, atsižvelgiant į analogiškų objektų (prekių) faktinių sandorių rinkoje kainas, nustatytą (kai turtas įkeistas – suderinus su įkaito turėtoju) kainą;
2) nekilnojamasis ir įkeistas turtas, taip pat turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, išskyrus šios dalies 1 ir 4 punktuose ir šio straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus atvejus, – iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) kitas ir neparduotas dvejose varžytynėse šios dalies 2 punkte nurodytas turtas – kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka tos pačios apimties ir detalumo, kaip buvo siūloma varžytynių metu. Kreditorių susirinkimui nusprendus pakeisti neparduoto dvejose varžytynėse turto apimtį ir detalumą, turtas parduodamas šios dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Kai iš varžytynių neparduotas turtas išskaidomas dalimis, atskiriant menkavertį turtą, kurio kreditorių susirinkimo nustatyta kaina nesiekia 2 000 eurų, o turtas nėra įkeistas arba, jeigu turtas įkeistas, jo pardavimas yra suderintas su įkaito turėtoju ar hipotekos kreditoriumi, toks menkavertis turtas gali būti parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka be varžytynių;
4) bankrutuojančiam ar bankrutavusiam bankui ar kredito unijai priklausančios reikalavimo teisės pagal skolininkų prievoles ir kitas finansinis turtas gali būti parduodamas kita, negu šios dalies 2 punkte nustatyta, tvarka. Sprendimus dėl tokių prievolių ir kito finansinio turto pardavimo priima kreditorių komitetas, o jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka nėra renkamas, – kreditorių susirinkimas.“