Administracinė byla Nr. eA-1275-1047/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09198-2023-7
Procesinio sprendimo kategorija 8.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. C. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė O. C. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186122 (toliau – ir Sprendimas 1) panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186530 (toliau – ir Sprendimas 2) uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2028 m. spalio 17 d. Pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Migracijos departamentas Sprendimu 1 nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. liepos 1 d., o Sprendimu 2 uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2028 m. spalio 17 d., motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
3. Pareiškėja grindė skundą šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
3.1. Migracijos departamentas Sprendimą 1 priėmė remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu. Migracijos departamentas Sprendimą grindė Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. rugpjūčio 11 d. išvada Nr. 18-8765 (toliau – ir Išvada), pagal kurią grėsmė kyla dėl pareiškėjos 2012–2020 m. darbo (duomenys neskelbtini).
3.2. Pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja ekonominiai ir socialiniai ryšiai. Pareiškėja turėjo jai išduotą nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2022 m. birželio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 4 d. Pareiškėja nuo 2022 m. birželio 15 d. iki skundo teismui padavimo dienos dirbo Lietuvos įmonėje, gyvena su šeimos nariais (sutuoktiniu ir nepilnamečiu vaiku) Lietuvos Respublikoje, kuriems yra išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu. Sprendime 1 akcentuojami pareiškėjos santykiai su (duomenys neskelbtini) neturi jokio ryšio su (duomenys neskelbtini) vykdoma agresyvia užsienio ir vidaus politika. Pareiškėja, protestuodama prieš neteisėtai išrinktą (duomenys neskelbtini) prezidentą, nėjo į darbą bei nevykdė (duomenys neskelbtini) funkcijų, todėl buvo atleista iš darbo bei turėjo grąžinti valstybės jai suteiktą paramą.
3.3. Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjos situacijos vertinimo. Pareiškėjos darbas (duomenys neskelbtini) negali lemti išvados dėl pareiškėjos lojalumo (duomenys neskelbtini) vykdomai užsienio ir vidaus politikai. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės ir į bylą pateikti įrodymai patvirtina pareiškėjos neigiamą poziciją (duomenys neskelbtini) vykdomos agresyvios užsienio ir vidaus politikos atžvilgiu.
3.4. Migracijos departamentas, gavęs VSD išvadą dėl keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, neturėtų automatiškai naikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi. Jis privalo įvertinti, ar VSD išvadoje nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu daromos išvados dėl asmens grėsmės nacionaliniam saugumui, atsižvelgiant į visas kitas su konkretaus asmens gyvenimu susijusias aplinkybes. Toks vertinimas nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas. Migracijos departamentas Sprendime 1 nurodydamas bendro pobūdžio prieinamą informaciją apie pareiškėją, siekė sudaryti įspūdį apie atliktą individualų pareiškėjos situacijos vertinimą. Migracijos departamentas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja kokiais nors savo veiksmais keltų grėsmę valstybės saugumui, kad aktyviai reikštų savo politines pažiūras, būtų politiškai aktyvi, arba palaikytų ryšius su (duomenys neskelbtini) valdžios struktūromis ar kitais grėsmę Lietuvos Respublikai keliančiais fiziniais ir / ar juridiniais asmenimis.
3.5. Skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių Migracijos departamentą, kaip viešojo administravimo subjektą, priimamą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais bei visapusiškais duomenimis (faktais) ir taikomas poveikio priemones motyvuoti. Migracijos departamentas nesiėmė veiksmų visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareiškėjos individualų atvejį. VSD išvada ir joje nurodytų aplinkybių pakartojimas neatitinka Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, keliamų sprendimų motyvavimo standartų.
5. Atsakovas grindė atsiliepimą šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
5.1. Migracijos departamentas 2022 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėjai buvo pateiktas užpildyti klausimynas, kuriame pareiškėja nurodė, kad 2012–2020 m. dirbo (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas gavo VSD išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (Duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė skundžiamus sprendimus.
5.2. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą 1 vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD išvada dėl pareiškėjos grėsmės nacionaliniam saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ir žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos.
5.3. Pareiškėjos situacija buvo įvertinta visapusiškai. Skundžiamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl priimti sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikoje suformuluotos reikalavimus. Nors esminis skundžiamų sprendimų priėmimo pagrindas ir yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat buvo atliktas Migracijos departamento savarankiškas pareiškėjos vertinimas. Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra per aukštas įrodinėjimo standartas.
5.4. Pareiškėja, pildydama klausimyną nurodė darbo laiko trukmę (duomenys neskelbtini), bei pasirašydama klausimyną patvirtino, kad šie duomenis yra teisingi. Aplinkybės, kad pareiškėja buvo išėjusi vaiko priežiūros atostogų, darbdavio charakteristika ir jos išreikštas požiūris dėl Rusijos agresijos ir Krymo priklausomumo pildant klausimyną, nesudaro pagrindo paneigti jos galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykusi. Pareiškėja turėjo prieigą prie įslaptintos informacijos, be to, grįžusi iš motinystės atostogų sudarė naują terminuotą sutartį su (duomenys neskelbtini) savo noru, todėl šios aplinkybės patvirtina pareiškėjos lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai.
5.5. Keičiantis geopolitinei situacijai, gali kisti ir su pareiškėja susijusių aplinkybių vertinimas, todėl vien tai, kad pareiškėjai prieš tai buvo išduotas leidimas ar viza, nereiškia, kad toks leidimas turi būti išduotas ateityje ar negali būti panaikintas Įstatyme numatytais pagrindais. Skundžiamuose sprendimuose pagrįstai pripažinta, jog pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui, tokia išvada padaryta atsižvelgus į susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi Lietuvoje negali būti viršesnis už nacionalinio saugumo užtikrinimą.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo grindė atsiliepimą šiais argumentais:
7.1. Pareiškėjai gyvenant Lietuvoje, ji gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šios šalies valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus.
7.2. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, išduoti jai nacionalinę vizą arba leisti laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant draudimo atvykti, leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos neišdavimo klausimus. Migracijos departamento priimtais sprendimais nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai arba kiti teisės aktai, atsakovas neviršijo kompetencijos, sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės. Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikant teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo naikinti šiuos sprendimus.
II.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
9.1. Migracijos departamentas 2022 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu.
9.2. Migracijos departamentas gavo VSD 2023 m. rugpjūčio 11 d. išvadą Nr. 18-8765, kurioje nurodyta, jog pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja, pildydama Migracijos departamento klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, nurodė, kad 2012–2020 m. (duomenys neskelbtini). VSD vertino, jog pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Atsižvelgdamas į tai, VSD vertino, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. 2023 m. rugpjūčio 23 d., gavus darbdavio charakteristiką, VSD buvo paprašyta įvertinti pateiktą charakteristiką turimų duomenų visumoje. 2023 m. spalio 5 d. VSD nurodė, kad įvertinus naujai gautą informaciją, VSD vertinimas pateiktas 2023 m. rugpjūčio 11 d. išvadoje Nr. 18-8765, nesikeičia.
9.3. Pareiškėja turėjo jai išduotą nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2022 m. birželio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 4 d., šiuo metu Lietuvoje gyvena su leidimu laikinai gyventi, kuris galioja iki 2025 m. liepos 1 d. Pareiškėja nuo 2022 m. birželio 15 d. iki skundo padavimo teismui dienos dirbo Lietuvos įmonėje. Vertinant pareiškėjos šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad nuo 2022 m. liepos 18 d. su pareiškėja Lietuvoje gyvena jos šeimos nariai, sutuoktinis ir nepilnametis vaikas. Jie turi galiojančius leidimus laikinai gyventi, išduotus šeimos susijungimo pagrindu, galiojančius iki 2025 m. liepos 1 d., iki galios pareiškėjos leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjos sutuoktinis dirba Lietuvoje.
9.4. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į tai, kad VSD vertinimu, pareiškėjos buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Sprendimu 1 panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o Sprendimu 2 uždraudė pareiškėjai atvykti 5 metus į Lietuvos Respubliką.
10. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, sprendė, jog Migracijos departamentas, gavęs VSD išvadą apie tai, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi, nes būtent VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Be to, Migracijos departamentui nesuteikta teisė kvestionuoti VSD išvadą. Teismas vertino, jog VSD surinkti duomenys leido Migracijos departamentui priimti Sprendimą 1, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėja kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
11. Teismas pažymėjo, jog vien faktai, kad pareiškėja turėjo aiškią poziciją dėl (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų, taip pat netekusi darbo įsidarbino EPAM pagal specialią programą asmenims, kurie dėl išreikštos pozicijos prieš neteisėtai išrinktą (duomenys neskelbtini) prezidentą buvo atleisti iš darbo, nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su atitinkamomis vidaus reikalų sistemos struktūromis, tyrimų skyriaus kolegomis yra išnykusi. Taigi, atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, nepažeidė užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, nes sprendimus priėmė aiškiai nurodydamas sprendimų priėmimo priežastis, motyvus bei laikydamasis tokių sprendimų formos ir turinio reikalavimų. Teismas sprendė, jog skundžiami sprendimai atitinka VAĮ nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
III.
12. Pareiškėja O. C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Pareiškėja grindžia apeliacinį skundą šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nepagrįstai teigiama, kad VSD išvada yra absoliutus pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes tokia išvada prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.
13.2. Pripažinus įrodymais įrodytą pareiškėjos nelojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai, pareiškėja nepagrįstai pripažinta kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui formalios aplinkybės – buvusių darbo santykių ir iš to preziumuojamų neįrodytų galimų ryšių su institucijomis pagrindu. Sukuriama įrodymais nepagrįsta prezumpcija dėl galimų pareiškėjos ryšių su buvusiais kolegomis ir vėliau pareiškėjai pačiai permetama įrodinėjimo našta dėl neįmanomos įrodyti aplinkybės dėl ryšių su buvusiais kolegomis nebuvimo.
13.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, esą buvusių darbo santykių su valdžios institucijomis aplinkybė savaime yra faktorius, lemiantis asmens lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai, atitinkamai ir aplinkybė keliamai grėsmei nacionaliniam saugumui pagrįsti.
13.4. Pareiškėjos situacija nebuvo įvertinta kompleksiškai, nes: i) pareiškėjos darbo santykiai su (duomenys neskelbtini) prasidėjo 2012 m., kai buvo visai kita geopolitinė situacija; ii) pareiškėja (duomenys neskelbtini) nedirbo visą 2012–2020 m. laikotarpį; iii) pareiškėja buvo (duomenys neskelbtini); iv) pareiškėja, protestuodama prieš neteisėtai išrinktą (duomenys neskelbtini) prezidentą, nėjo į darbą ir nevykdė (duomenys neskelbtini) funkcijų, dėl ko buvo atleista iš darbo bei turėjo grąžinti valstybės jai suteiktą paramą; v) į privatų sektorių pareiškėja atėjo pasinaudojusi specialia programa asmenims, kurie nepritaria (duomenys neskelbtini) valdžiai, praradusiems darbą; vi) pasibaigus darbo santykiams, pareiškėja nutraukė visus ryšius su (duomenys neskelbtini) ir buvusiais kolegomis; vii) pareiškėja buvo sąžininga Lietuvos Respublikos institucijų atžvilgiu ir neslėpė buvusių darbo santykių aplinkybės; viii) pareiškėja išreiškė aiškią poziciją, nepritardama (duomenys neskelbtini) valdžios veiksmams; ix) pareiškėja remia už (duomenys neskelbtini) kariaujančius asmenis; x) pareiškėją teigiamai charakterizuoja ją gerai pažįstantys asmenys; xi) pareiškėja Lietuvoje gyvena daugiau nei 1,5 metų su savo šeima.
14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
15. Atsakovas grindžia atsiliepimą į apeliacinį skundą šiais argumentais:
15.1. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, vertino ne tik VSD išvadą, bet ir pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius susiklosčiusius Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas atliko pareiškėjos individualų vertinimą. Nustatytų aplinkybių kontekste Migracijos departamentas konstatavo, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui. Ir nors esminis skundžiamų sprendimų pagrindas yra nurodytas VSD išvadoje tačiau taip pat buvo įvertintos ir kitos bylai reikšmingos aplinkybės.
15.2. Pareiškėjos grėsmė skundžiamuose sprendimuose nėra grindžiama prielaidomis ir prezumpcijomis. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus, o yra atliekamas perspektyvinis į ateitį nukreiptas asmens vertinimas. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Be to, pareiškėjos darbo santykiai baigėsi tik prieš 3 metus, todėl ji iki šiol gali palaikyti ryšius su (duomenys neskelbtini) likusiais kolegomis, ar tokie ryšiai gali bet kada atsinaujinti ir tai yra pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjos socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nenusveria jos grėsmės valstybės saugumui.
15.3. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų pareiškėjos akivaizdų priešiškumą (duomenys neskelbtini) valdžios politikai, veikimą prieš režimą, todėl nėra pagrindo paneigti pareiškėjos lojalumo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos taip pat yra nepagrįsti.
15.4. Pareiškėja pateikė Migracijos departamentui savo paaiškinimus pildydama klausimyną, kurie nepasirodė prieštaringi, todėl nebuvo poreikio papildomai apklausti pareiškėją. Pareiškėja turėjo galimybę teismui pateikti papildomus paaiškinimus raštu ir žodžiu. Be to, pareiškėja nenurodė faktinių aplinkybių, kurios buvo netinkamai nustatytos ar suprastos.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo grindžia atsiliepimą į apeliacinį skundą šiais argumentais:
17.1. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes jame nėra pateikiama argumentų, paneigiančių teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes. Teismas pagrįstai sprendė, kad skundžiami Migracijos departamento sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinkantys nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą nacionalinio saugumo interesams.
17.2. Pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jos su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su (duomenys neskelbtini), nes šie pareiškėjos ryšiai nutrūko neseniai, tęsėsi pakankamai ilgą laiką. Tai, kad pareiškėja šiuo metu tokių pareigų nebeina, nereiškia, kad jos ryšiai yra nutrūkę ir nebegali kelti grėsmės.
17.3. Pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad (duomenys neskelbtini) institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir, kad pareiškėja, turėdama leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.
17.4. Pareiškėja nepagrįstai tvirtina, kad skundžiami Migracijos departamento sprendimai ir VSD išvada grindžiami bendro pobūdžio informacija, prielaidomis. VSD išvadoje, kuria pagrįsti skundžiami sprendimai, nurodyti duomenys nelaikytini bendro pobūdžio informacija, jie yra paremti nustatytais faktais apie (duomenys neskelbtini) valdžios ir jos institucijų veiklą bei pareiškėjos ryšį su šiomis institucijomis. VSD išvadoje nurodytos aplinkybės teismui leido daryti išvadą dėl pareiškėjos pažeidžiamumo ir jos gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliamos grėsmės valstybės saugumui. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui dėl skundžiamuose sprendimuose išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali ir akivaizdi. Pareiškėja be pagrindo nurodo, kad teismas neįsigilino į pareiškėjos individualią situaciją ir ji nebuvo įvertinta kompleksiškai. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo atliktas individualus pareiškėjos situacijos vertinimas.
k o n s t a t u o j a:
IV.
18. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento Sprendimų 1 ir 2, kuriais panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2028 m. spalio 17 d., pagrįstumo ir teisėtumo.
19. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatuodamas, kad Migracijos departamento priimti Sprendimai 1 ir 2 yra pagrįsti ir teisėti, o pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
20. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jos skundą. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos ir neteisėtos, o atsakovo Sprendimai 1 ir 2 priimti neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių.
21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.
22. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
23. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
24. Įstatymo 4 straipsnis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis (Įstatymo 4 str. 3 d.). Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (Įstatymo 4 str. 4 d.).
25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023 ir kt.) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017 ir kt.). Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
27. Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija), 14 punkte įtvirtinta, kad didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui. Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte nurodyta, kad autoritarinio (duomenys neskelbtini) politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka (duomenys neskelbtini), politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą.
28. Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, inter alia (lot. be kita ko) atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 37 p.).
29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, jog draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021).
30. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodomą (duomenys neskelbtini) keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl (duomenys neskelbtini) vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš (duomenys neskelbtini) (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.), ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjos keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD Išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, jog tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamame Migracijos departamento Sprendime 1 pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 priimti individualiai išanalizavus pareiškėjos situaciją, įskaitant, bet neapsiribojant, pareiškėjos darbovietės keitimo priežastis, dabartinės darbovietės charakteristiką ir kt. Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 turinys patvirtina, kad nors esminis sprendimų pagrindas yra VSD Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, jog Migracijos departamentas atliko ir individualų konkrečiai pareiškėjos situacijos vertinimą. 2023 m. rugpjūčio 23 d. gavus darbdavio charakteristiką, VSD buvo praprašyta įvertinti pateiktą pareiškėjos charakteristiką turimų duomenų visumoje, VSD 2023 m. spalio 5 d. nurodė, kad, atsižvelgus į pateiktus duomenis, VSD vertinimas nesikeičia. Pareiškėjos turimų Lietuvos Respublikoje socialinių bei ekonominių ryšių aspektu Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėja turėjo nacionalinę vizą galiojusią nuo 2022 m. birželio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 4 d., šiuo metu Lietuvoje gyvena su leidimu laikinai gyventi, kuris galioja iki 2025 m. liepos 1 d. Pareiškėja nuo 2022 m. birželio 15 d. iki dabar dirba Lietuvos įmonėje. Nuo 2022 m. liepos 18 d. su pareiškėja Lietuvoje gyvena jos šeimos nariai, sutuoktinis ir nepilnametis vaikas. Jie turi galiojančius leidimus laikinai gyventi, išduotus šeimos susijungimo pagrindu, galiojančius iki 2025 m. liepos 1 d. Pareiškėjos sutuoktinis dirba Lietuvoje. Migracijos departamentas, remdamasis VSD vertinimu, pažymėjo, kad dėl pareiškėjos darbo kilmės valstybėje (2012–2020 m. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjos buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime taip pat nurodyta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pateiktas geopolitinės situacijos vertinimas. Įvertinus šių sprendimų turinį, konstatuotina, kad jie yra grindžiami aktualiu teisiniu reglamentavimu, be to, juose, kiek įmanoma, individualiai įvertintas pareiškėjos socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai vertintini kritiškai ir atmestini. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1300-525/2024, 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1254-822/2024).
32. Aplinkybė, kad pareiškėjai anksčiau buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjos biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).
33. Šiuo aspektu taip pat kritiškai vertintini pareiškėjos argumentai, kad VSD ir atsakovo išvados yra hipotetinės ir grįstos prielaidomis. Pirmiausiai pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėja 2012–2020 m. dirbo (duomenys neskelbtini), t. y. valstybės institucijoje, kurioje privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini), jos vykdomai politikai. Ši aplinkybė, ją vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir (duomenys neskelbtini) režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-919-821/2024). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat yra nurodęs, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tokia galimybė šiuo atveju yra nustatyta ir nepaneigta.
34. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodyti argumentai apie jos išėjimo iš tarnybos aplinkybes, paramą (duomenys neskelbtini), taip pat klausimyne ir apklausos metu nurodyti pasisakymai prieš Rusijos veiksmus Ukrainoje, dabartinės darbovietės charakteristika, (duomenys neskelbtini) palaikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo paneigti jos keliamos grėsmės Lietuvos valstybei, t. y. dabartinės situacijos kontekste savaime nesudaro pagrindo teigti, kad ji negali būti išnaudota kaip potencialus verbavimo taikinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai, jų visuma sudarė pagrindą išvadai apie potencialų pareiškėjos pažeidžiamumą (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu, kurie nebuvo niekaip paneigti.
35. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 yra teisėti ir pagrįsti, nes šios išvados pagrįstos įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, į tai, kad esami pareiškėjos socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, taip pat į tai, kad byloje pateikta kompetentingos institucijos (VSD) Išvada dėl grėsmės valstybės saugumui, nėra pagrindo abejoti ginčijamo sprendimo išvadai, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad sprendimas uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2028 m. spalio 17 d. nepažeidžia teisės aktų reikalavimų bei proporcingumo principo, todėl pripažintinas pagrįstu ir teisėtu (Įstatymo 133 str. 5 d.).
36. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjos argumentų. EŽTT praktikoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją ir kt.). Teismo sprendimo motyvų nebuvimas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti atsakovo Sprendimą 1 ir 2, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Tai, kad pareiškėja nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių netenkintas jos skundas, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu bei nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
37. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad atsakovas individualiai neįvertino pareiškėjos situacijos, kadangi Migracijos departamentas surinko visą medžiagą, reikalingą Sprendimui 1 ir 2 priimti, ir ją tinkamai įvertino. Nors pareiškėja nurodo, kad prieš atsakovui priimant Sprendimą 1 ir 2, ji nebuvo išklausyta ir neturėjo galimybės pasiaiškinti dėl susiklosčiusios situacijos bei priimamų sprendimų, atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodė, kokias papildomas nagrinėjamai bylai reikšmingas ir galbūt galėjusias lemti kitokio sprendimo priėmimą aplinkybes ji būtų nurodžiusi bei kokius šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus būtų pateikusi, kurie nebuvo vertinti atsakovo ir pirmosios instancijos teismo. Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai neįtvirtino Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1093-415/2024). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą 1 ir 2, turėjo papildomai apklausti pareiškėją. Pareiškėja nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, kurios leistų kitaip įvertinti Sprendimo 1 ir 2 motyvus.
38. Taigi, teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindų nesutikti su pareiškėjos ginčijama minėta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ši išvada priimta įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, į (duomenys neskelbtini) autokratinio režimo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat į pareiškėjos darbinę veiklą ir kitas aktualias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs reikšmingas ginčui faktines aplinkybes, taikytiną reguliavimą, aktualią teismų praktiką, šalių pateiktus argumentus, pagrįstai sprendė, kad ginčijami atsakovo Sprendimai 1 ir 2 yra teisėti ir pagrįsti, Sprendimuose 1 ir 2 pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami.
39. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
40. Pareiškėja prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija